Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. ir trečiojo asmens G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui E. J. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo G. J., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.2. Teiginiai apie teisėjos šališkumą grindžiami tik subjektyviais samprotavimais ir nepasitenkinimu priimtais procesiniais sprendimais. Nušalinimo klausimas buvo išspręstas įstatymo nustatyta tvarka, nenustačius objektyvių pagrindų teisėjo šališkumui konstatuoti. Be to, pats atsakovas nušalinimo nereiškė, kas patvirtina, jog tokie argumentai yra vėlesnė gynybinė pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020). Kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teikiamas aprašas gali būti reikšmingas vertinant nepilnametės poreikius ir pagrindžiantis tėvų išlaidas, būtinas nepilnamečio vaiko išlaikymui, ieškovė su pateiktu įrodymu turėjo galimybę susipažinti, pareikšti dėl jo nuomonę, sprendžia, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiamas naujas įrodymas priimtinas, nes tai neprieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principams, ir vertintinas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl ginčo esmės

18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalys turi nepilnametę dukrą K. J., (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1717-887/2013 nutraukė šalių santuoką, patvirtino taikos sutartį, kurios 3 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnametės dukters išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt iki dukters pilnametystės. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtino šalių 2020 m. sausio 20 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1717-887/2013 priteistą išlaikymo dydį, nustatant, kad atsakovas nuo 2020 m. vasario 1 d. nepilnametei dukrai K. J. moka 210 Eur išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

19. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir priteisė iš atsakovo 400 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydami, kad išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma turėtų būti padidinta iki 300 Eur sumos ir ši suma turėtų būti priteista iš atsakovo.

20. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo

21. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018).

22. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikį, orientaciniu kriterijumi, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, todėl bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

24. Sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

25. Apeliantai skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį, išsamiai neanalizavo dukters išlaikymui patiriamų išlaidų pagrįstumo, nevertino atsakovės turtinės padėties, šališkai nagrinėjo bylą.

26. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, šį ieškinio reikalavimą grįsdama tuo, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-175-1085/2020 priėmimo metu dukrai buvo 11 metai, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu šalių nepilnametei dukrai yra 17 metų, jos poreikiai yra gerokai padidėję, nuo 2023 m. mokosi K. J. gimnazijos parengiamosiose tarptautinio bakalaureto klasėse, jai reikalingas dantų gydymas breketais, lanko gatvės šokių pamokas, turi kitų poreikių, todėl iš atsakovo priteistas 210 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui nėra pakankamas. Atsakovas, prašydamas iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui sumažinti iki 300 Eur, iš esmės pritaria ieškovės argumentams dėl išaugusių šalių nepilnametės dukters poreikių padidėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas dėl pasikeitusių nepilnametės dukters poreikių. Šiuo atveju šalys nesutaria tik dėl to, kokio dydžio išlaikymas reikalingas šalių nepilnametei dukrai.

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė dukters poreikių paskaičiavimo lentelę, nurodydama, jog būtinos išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams yra 1 218,35 Eur per mėnesį, mėnesinės išlaidos siekia 1 887 Eur be ilgalaikių būtinojo vartojimo daiktų. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs lentelėje pateiktus duomenis, sprendė, kad dalis ieškovės nurodomų šalių nepilnametei dukrai skiriamų išlaidų yra nepagrįstos ir per didelės. Apeliacinės instancijos vertinimu, pagrįstas nepilnametės dukros K. J. išlaidas sudaro: metinis mokyklos mokestis – 100 Eur / mėn. (įvertinus kartu su apeliaciniu skundu pateiktą įrodymą), sprendžia, jog, mokymosi priemonės – 8,33 Eur / mėn., ekskursijos – 12,50 Eur / mėn., šokių pamokos – 55 Eur / mėn., pilateso užsiėmimai – 62 Eur / mėn., sportiniai drabužiai ir avalynė – 12,50 Eur / mėn., namų maistas – 220 Eur / mėn., pietūs mokykloje – 92 Eur / mėn., papildai, vitaminai – 15 Eur / mėn., sezoniniai drabužiai – 25 Eur / mėn., mokyklos uniforma – polo marškinėliai – 2,50 Eur / mėn., kasdieniniai drabužiai – 8,33 Eur / mėn., avalynė – 16,67 Eur / mėn., apatiniai, miego drabužiai – 4,17 Eur / mėn., veido, kūno ir plaukų priežiūros priemonės – 5 Eur / mėn., asmens higienos prekės – 10 Eur / mėn., kirpyklos paslaugos – 4,17 Eur / mėn., vaistai – 7 Eur / mėn., dantų (sąkandžio) gydymas – 48 Eur / mėn., psichologo paslaugos – 120 Eur / mėn., kišenpinigiai, asmeninės pramogos, smulkmenos – 20 Eur / mėn., viešojo transporto bilietas – 5,60 Eur / mėn., mobilaus telefono ryšys – 12 Eur / mėn., internetas – 10 Eur / mėn., komunalinės išlaidos – 40 Eur / mėn. Iš viso nepilnametės šalių dukros poreikiai sudaro apytiksliai 965,77 Eur / mėn. Valstybės mokama parama vaikui nuo 2025 m. sausio 1 d. buvo 122,50 Eur, o nuo 2026 m. sausio 1 d. ši išmoka siekia 129,50 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ši suma atimtina iš bendro išlaikymui per mėnesį reikalingo dydžio, ir laikytina, jog pagrįsta ir pakankama mėnesinė išlaikymo suma galėtų būti apytiksliai apie 836,27 Eur.

29. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

30. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

31. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas ir pastatas – sodo namelis, adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonė – VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jos atžvilgiu nėra vykdomi priverstiniai išieškojimai. Ieškovė nuo 2019 m. vasario 5 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 3 514,22 Eur, atskaičius mokesčius – 2 070,38 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. buvo dalinai apribotos galimybės dirbti dėl ligonio slaugymo. Ieškovė taip pat išlaiko nepilnametį sūnų.

32. Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 151/605 dalys žemės sklypo ir ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo vardu neturi registruotų transporto priemonių, jo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Atsakovas turi 3 000 įsipareigojimą A. E. ir nuo 2024 m. sausio 4 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių – 802,15 Eur, atskaičius mokesčius – 624,20 Eur, nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. taip pat dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių – 330,58 Eur, atskaičius mokesčius – 266,12 Eur. Atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 23 d. nėra gavęs išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių, tačiau laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 8 d. iki 2025 m. vasario 7 d. suteikti nedarbingumai dėl ligos ir ligonio slaugymo. Dukters K. J. išlaikymui skirtas lėšas ir įsiskolinimus laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 2 d. iki 2024 m. vasario 1 d. pervesdavo ieškovei atsakovo motina L. J. Atsakovas dar taip pat išlaiko keturis nepilnamečius vaikus.

33. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, sutiktina, jog atsakovo turtinė padėtis yra prastesnė, nei ieškovės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakankamai gera ieškovės turtinė padėtis negali paneigti atsakovo pareigos prisidėti prie dukters išlaikymo būtina apimtimi, lygiai su ieškove. Be to, aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties negali paneigti nepilnamečių vaikų interesų gauti reikalingas jų būtiniesiems poreikiams patenkinti lėšas. Nagrinėjamuoju atveju nenustatyta, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir nors ir teigia, kad šiuo metu jis neturi galimybių mokėti teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams, tačiau sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, todėl atsakovas turėtų dėti visas pastangas imtis visų jam prieinamų priemonių, savo turtinei padėčiai pagerinti.

34. Tačiau šiuo atveju reikšminga ir turinčia lemiamos įtakos šalių nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo dydžio nustatymui laikytina aplinkybė, jog atsakovas išlaiko dar keturis nepilnamečius vaikus, gimusius 2018 m. sausio 20 d., 2019 m. vasario 20 d., 2020 m. spalio 7 d. ir 2022 m. liepos 3 d. Pagal bendrą principą, kai išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų, išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo (CK 3.198 str. 2 d.). Taigi, priteista išlaikymo suma neturi pažeisti ir kitų šalių vaikų interesų, todėl pripažintina, kad ieškovės prašomas išlaikymo vaikui padidinimas turės įtakos tiek atsakovo sutuoktinės teisėms bei pareigoms, susijusioms su jos keturių vaikų išlaikymu, tiek ir atsakovo pareigai išlaikyti lygiomis dalimis visus penkis jo nepilnamečius vaikus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaikymo pirmosios instancijos teismo priteisto šalių nepilnametei dukrai sumažinimas iki 300 Eur nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Dėl teismo šališkumo

35. Apeliantų teigimu, teismo išvados rodo teismo veikimą išimtinai ieškovės naudai ir šališkumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išklausius teismo posėdžių garso įrašus, nenustatyta jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo veiksmų, kurie patvirtintų apeliantų prielaidas abejoti, jog civilinė byla teisme galėjo būti išnagrinėta šališkai.

36. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

37. Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju teisėjai, nagrinėjantys bylą, turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

38. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo G. J. reiškė nušalinimą teismo sudėčiai, tačiau jos pareiškimas dėl nušalinimo nebuvo tenkintas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantai nagrinėjamu atveju nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo.

Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento

39. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl iš atsakovo priteisto didesnio nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias padidinto išlaikymo priteisimo momentą. Atsakovo teigimu, išlaikymas turėjo būti priteisiamas tik į ateitį, t. y. po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

40. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18423-1019/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, nusprendė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 390 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. birželio 5 d.) iki vaiko pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta nepagrįstais atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl jo pareigos didesnį išlaikymą teikti tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad atsakovui pareiga teikti didesnį išlaikymą kilo nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalį, kadangi turtinė vaiko teisė į didesnį išlaikymą atsirado nuo kreipimosi į teismą momento, o kitoks didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymas pažeistų vaiko interesus ir neatitiktų CK 3.200 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.

Dėl bylos baigties

42. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

43. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai aiškino ir taikė išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, tačiau atsižvelgiant šioje nutartyje išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo keičiamas, sprendimą išdėstant taip – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-175-1085/2020 tarp V. B. ir E. J. patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nurodytą E. J. mokamo išlaikymo nepilnametei K. J., gimusiai 2009 m. vasario 9 d. dydį, padidinant jį nuo 210 Eur iki 300 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant V. B. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo ir trečiojo asmens skundus tenkinus, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas.

45. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė išlaikymo įmoką padidinti 180 Eur (nuo 210 Eur iki 400 Eur), todėl apeliacinės instancijos teismui išlaikymo įmoką padidinus iki 300 Eur, laikytina, kad ieškinys pagal pirmosios instancijos teisme suformuluotą reikalavimą tenkintas 50 proc.

47. Įvertinęs bylos sudėtingumą ir suteiktų teisinių paslaugų pobūdį pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagrįstomis išlaidomis pripažintina 4 723 Eur (sumažinant prašomą priteisti sumą 847 Eur už perteklines konsultacijas, 363 Eur už nepriimtą prašymą dėl nepagrįsto prašymo padavimo sukeltų nuostolių atlyginimo ir baudos paskyrimo parengimą, 242 Eur už konsultaciją ir atstovavimą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu taip pat yra pagrindas sumažinti šią suma išlaidomis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 484 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, teisinę konsultaciją, 363 Eur suma už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, teisinę konsultaciją, nes atsakovo atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi buvo patenkintas. Tokiu būdu pagrįstomis ieškovės bylinėjimosi išlaidomis pripažintina 3 846Eur suma (6 145,50 – 847,50 – 363 – 242 – 484 – 363). Įvertinus, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies (50 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 1 923 Eur (3 846 / 2) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma.

48. Apeliacinius skundus tenkinus, ieškovės turėtos 1 560 Eur už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą išlaidos neatlygintinos.

49. Atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teisme yra patyręs 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžių, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovės atsakovui priteistina 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 36 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), tokiu būdu atsakovas iš viso yra patyręs 1 436 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, kurios priteistinos iš ieškovės.

50. Nurodytas šalių patirtas vienarūšes bylinėjimosi išlaidas subendrinus, ieškovei iš apelianto priteistinos 487 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 923 – 1 436), patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

51. Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 68 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis). Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovės atsakovei priteistina 68 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

52. Pirmosios instancijos teisme iš atsakovo valstybei priteisti 36 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas taip pat patyrė 23,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios paskirstytinos šalims proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės ir atsakovo valstybės naudai priteistina po 11,97 Eur iš kiekvieno (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-175-1085/2020 tarp V. B. ir E. J. patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nurodytą E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamo išlaikymo nepilnametei K. J., (duomenys neskelbtini) dydį, padidinant jį nuo 210 Eur iki 300 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis (nuo 2023 m. gruodžio 18 d.) iki K. J. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, į motinos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą, pavedant V. B., šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 487 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660) ir 11,97 Eur (vienuolika eurų 97 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,97 Eur (vienuolika eurų 97 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pritaikytas ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.