Kauno apygardos teismo nutartis

2026-04-28 · Civilinė byla Nr. 2A-664-657/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2025-06-19Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-04-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-28
Bylos Nr.
2A-664-657/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13881-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Atsakovas
E. J.
Trečiasis asmuo
G. J.
Ieškovas
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-664-657/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13881-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.19.3. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. ir trečiojo asmens G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui E. J. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo G. J., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą prašydama: 1) pakeisti civilinėje byloje Nr. e2-175-1085/2020 iš atsakovo E. J. priteisto išlaikymo dydį nepilnametei K. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki K. J. pilnametystės; pavesti išlaikymo uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai (ieškovei), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą mokant į nepilnamečio vaiko motinos (ieškovės) atsiskaitomąją sąskaitą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1717-887/2013 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, nepilnametės dukros K. J. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovas įsipareigojo nepilnametei dukrai mokėti išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 Lt, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-175-1085/2020 patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria susitarta pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1717-887/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punktą dėl išlaikymo priteisimo ir susitarta, kad atsakovas nuo 2020 m. vasario 1 d. moka nepilnametei dukrai po 210 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, indeksuojant mokamas lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas mokėjo ir iki šiol moka priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau išlaikymo sumos neindeksavo. 2020 m. sausio 20 d. taikos sutartimi nustatytas indeksuotas 282,66 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui turėtų būti padidintas, kadangi yra nepakankamas ir atsakovui tenkanti išlaikymo dalis neturi būti mažesnė, nei Vyriausybės patvirtintas pusė minimalios mėnesinės algos dydis – 355 Eur. Pažymėjo, kad po 2020 m. sausio 20 d. taikos sutarties patvirtinimo pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis neatitinka dukros poreikių ir jo galimybių mokėti tokio dydžio išlaikymą. Atsižvelgdamas į nepilnametės dukros poreikius ir savo turtinę padėtį, atsakovas vertina, kad šiuo metu priteistas ir mokamas išlaikymo dydis pilnai atitinka dukros poreikius. Pritaikius indeksaciją, priteisto išlaikymo dydžio padidėjimas atitinkamai kompensuoja ieškovės patiriamas galimai padidėjusias dukros išlaikymo išlaidas. Pažymėjo, kad nuo priteisto išlaikymo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-175-1085/2020, atsakovas su sutuoktine G. J. susilaukė dar 4 vaikų, kurie šiuo metu yra nepilnamečiai ir atsakovas turi pareigą juos išlaikyti.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. J. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su atsakovu augina keturis mažamečius vaikus, kuriems taip pat turi būti teikiamas išlaikymas iš tėvo pusės. Tuo pagrindu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, su ieškiniu pareikštu atsakovui, kuriuo prašo iš jo kiekvienam vaikui priteisti po 200 Eur mokamų periodinių išmokų per vieną mėnesį. Šiai dienai, pritaikius vartotojų kainų indeksą K. J. mokamų periodinių išmokų per vieną mėnesį sudaro 291 Eur ir atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, mano, jog priteistas išlaikymas turėtų būti ne padidinamas, tačiau sumažinamas, jog visų vaikų poreikiai būtų patenkinti lygia dalimi.

Žemesnės instancijos teismas

5. Išvadą duodanti institucija pritaria ieškovės reikalavimui padidinti priteistą išlaikymo dydį pagal pateiktus įrodymus dėl padidėjusių vaiko poreikių. Nepilnametis vaikas mokosi ir yra didelis jo užimtumas, turi tikslų, lavinasi, todėl neturėtų būti tenkinami vien tik minimalūs vaiko poreikiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pakeitė Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-175-1085/2020 iš atsakovo E. J. nepilnametei K. J. priteisto išlaikymo dydį, priteisiant išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. gruodžio 18 d.) iki K. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymą mokant į nepilnamečio vaiko K. J., motinos V. B. atsiskaitomąją sąskaitą; pavedė nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti motinai V. B.; priteisė iš atsakovo E. J. ieškovei V. B. 4 723 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo E. J. valstybei 68 Eur žyminį mokestį ir 23,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

7. Teismas konstatavo, kad pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnį išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu iš esmės pasikeičia vaiko poreikiai arba tėvų turtinė padėtis. Teismas pažymėjo, jog tokias aplinkybes privalo įrodyti ieškovė, tačiau vertinimas turi būti atliekamas kompleksiškai, atsižvelgiant tiek į ekonominius pokyčius, tiek į vaiko amžių bei jo individualius poreikius. Teismas nustatė, kad nuo ankstesnio sprendimo priėmimo praėjo reikšmingas laikotarpis, per kurį nepilnametė paaugo, pasikeitė jos gyvenimo sąlygos ir objektyviai padidėjo poreikiai. Taip pat atsižvelgta į bendrą kainų augimą ir ekonominę situaciją. Nustatė, kad vaikas turi ne tik būtinųjų, bet ir ugdymo, sveikatos bei saviraiškos poreikių, kurie yra reikšmingi visapusiškam vystymuisi. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktą vaiko poreikių apimtį, konstatavo, kad ne visos deklaruojamos išlaidos laikytinos būtinomis ar pagrįstomis. Dalis išlaidų (pvz., prabangios aprangos, kosmetikos, laisvalaikio, kelionių, perteklinių būrelių ar didelių maisto išlaidų) pripažintos nepagrįstai didelėmis arba neįrodytomis. Taip pat pažymėjo, kad kai kurios išlaidos yra epizodinės ir nesudaro pagrindo konstatuoti nuolatinį poreikių padidėjimą.

8. Teismas įvertino abiejų tėvų finansines galimybes ir nustatė, kad jie privalo proporcingai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi nustatyto nedarbingumo, gauna oficialias pajamas (apie 1 070 Eur/mėn.), tačiau sąmoningai riboja savo uždarbio galimybes, dirbdamas minimalų atlyginimą ir pasirinkdamas laisvą darbo grafiką. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neatskleidė visos savo finansinės padėties (gauti pervedimai iš fizinių asmenų, kurių paskirtis nenurodyta), o jo elgesys bylos nagrinėjimo metu (įsidarbinimas po ieškinio pateikimo, antros darbovietės įsidarbinimas už simbolinį atlyginimą) leidžia daryti išvadą apie siekimą sumažinti mokumo įspūdį. Teismas pabrėžė, kad tėvų turtinės padėties kriterijus nėra lemiantis (CK 3.192 str. 2 d.), o prioritetas teikiamas vaiko interesams (CK 3.3 str. 1 d.). Todėl atsakovo turimi kiti keturi nepilnamečiai išlaikytiniai ir jų poreikiai neleidžia sumažinti išlaikymo K. J. atžvilgiu žemiau ieškovės prašomos sumos.

9. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas didinti anksčiau priteistą išlaikymą, nes jis nebeatitinka pasikeitusių vaiko poreikių ir ekonominių realijų. Teismas sprendė, kad nustatytas visas vaiko reikalingo išlaikymo dydis (1 065,77 Eur/mėn.) mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą gaunama valstybės išmoka vaikui (122,50 Eur). Atsižvelgęs į ieškovės poziciją, kad ji neprašo daugiau nei 400 Eur/mėn., bei į atsakovo turimus kitus išlaikytinius, teismas nusprendė neviršyti pareikšto reikalavimo ir priteisti būtent ieškovės prašomą 400 Eur/mėn. periodinį išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. gruodžio 18 d.), indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliacinius skundus pateikė atsakovas E. J. ir trečiasis asmuo G. J..

11. Atsakovas E. J. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo E. J., nepilnametei K. J. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. gruodžio 18 d.) iki K. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą mokant į nepilnamečio vaiko motinos V. B. atsiskaitomąją sąskaitą ir pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko K. J. motinai V. B.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė pridėti prie bylos naujus įrodymus (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2025 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-503 patvirtintą įmokų – atlyginimo už ugdymą (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas nepagrįstai nustatė 1 065,77 Eur per mėnesį vaiko poreikių sumą, kuri neatitinka būtinųjų poreikių sampratos. Ši suma viršija minimalios mėnesinės algos kriterijų, kuris pagal teismų praktiką laikytinas orientaciniu vertinant būtiną išlaikymą. Dalis į šią sumą įtrauktų išlaidų nėra būtinos vaiko vystymuisi užtikrinti, todėl teismo išvada prieštarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek suformuotai kasacinei praktikai. Į vaiko poreikius nepagrįstai įtrauktos išlaidos už privačią mokyklą, būrelius, pilateso užsiėmimus, mokamas psichologo paslaugas bei kitos išlaidos, kurios nėra būtinos. Pažymima, kad vaikas gali gauti nemokamą išsilavinimą valstybinėje mokykloje ir nemokamas paslaugas (pvz., psichologinę pagalbą), o papildomos veiklos yra pasirenkamojo pobūdžio. Todėl tokios išlaidos negali būti perkeliamos atsakovui kaip privaloma išlaikymo dalis.

2.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl vaiko poreikių. Ieškovė nepateikė pakankamų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių deklaruojamas išlaidas, nes dauguma duomenų nėra pagrįsti mokėjimo dokumentais ar banko išrašais, taip pat nepateikė įrodymų apie realų kainų augimą, poreikių padidėjimą ar savo finansinės padėties pablogėjimą. Taigi teismas rėmėsi prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis, dėl ko buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Nebuvo įrodyta nei esminis vaiko poreikių padidėjimas, nei tėvų turtinės padėties pasikeitimas – t. y. būtinos sąlygos keisti anksčiau nustatytą išlaikymą, todėl teismo sprendimas padidinti išlaikymą iki 400 Eur yra nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Teismas tinkamai neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir išlaikytinių skaičių. Atsakovo pajamos yra ribotos, jis turi skolinių įsipareigojimų ir išlaiko dar keturis nepilnamečius vaikus. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, neįvertino realių jo finansinių galimybių ir pareigos išlaikyti visus vaikus proporcingai. Dėl to priteistas išlaikymas viršija jo faktines galimybes ir prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Nesutintina su teismo išvada, kad jis slepia savo tikrąją turtinę padėtį, nes tokia išvada nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

2.4. Teismas galimai buvo šališkas ir pažeidė teisę į nešališką teismą. Teisėja galimai turėjo ryšių su ieškove, netenkino atsakovo prašymų, konsultavo ieškovę dėl reikalavimų pagrindimo bei atsisakė nusišalinti nepaisant pateikto nušalinimo prašymo. Teismas vilkino procesą ir priėmė sprendimus, palankius tik vienai šaliai, kas sudaro pagrindą abejoti objektyvumu. Teismas nepriėmė atsakovo papildomų įrodymų (pvz., apie ieškovės turtinės padėties pagerėjimą), kurie galėjo turėti esminės reikšmės sprendimui. Pateikiami nauji įrodymai dėl mokyklos mokesčio paneigia teismo išvadas ir turėtų būti vertinami apeliacinėje instancijoje.

12. Trečiasis asmuo G. J. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo E. J., nepilnametei K. J. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. gruodžio 18 d.) iki K. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą mokant į nepilnamečio vaiko motinos V. B. atsiskaitomąją sąskaitą ir pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko K. J. motinai V. B.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismo išvados neatitinka byloje esančių įrodymų visumos, nes nebuvo laikytasi Civilinio proceso kodekse įtvirtintų įrodymų vertinimo principų – įrodymai nebuvo įvertinti nei atskirai, nei jų visumoje. Teismas, priimdamas sprendimą, neįsitikino įrodymų pakankamumu ir patikimumu, todėl padarytos išvados dėl faktinių aplinkybių yra nepagrįstos. Teismas neatsižvelgė į ieškovės turtinės padėties pagerėjimą ir papildomas pajamas, bei į teismų praktiką (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1140-775/2024), kurioje atsižvelgiama į išlaikytinių skaičių.

3.2. Trečiojo asmens argumentai dėl šalių nepilnamečio vaiko poreikių nustatymo ir CK 3.192 straipsnio 2 dalies taikymo bei padidinimo reikalingumo, dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo, dėl lygių dalių principo visiems nepilnamečiams vaikams bei teismo šališkumo iš esmės yra analogiški atsakovo apeliaciniame skunde teiktiems argumentams.

Atsiliepimas

13. Ieškovė V. B. atsiliepime į apeliacinius skundus prašė skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Apeliantų apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, tačiau nepateikia naujų objektyvių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Teismas sprendimą grindė byloje esančių įrodymų visuma, todėl vien subjektyvus apeliantų nesutikimas negali būti pagrindas sprendimui panaikinti. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje galimas tik išimtiniais atvejais, kurių apeliantas nepagrindė, be to, jis turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teisme, o trečiojo asmens apeliaciniame skunde keliami klausimai (pvz., dėl ieškovės turto), kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme prieštarauja apeliacinio proceso riboms, nes apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis ar reikalavimais.

4.2. Teiginiai apie teisėjos šališkumą grindžiami tik subjektyviais samprotavimais ir nepasitenkinimu priimtais procesiniais sprendimais. Nušalinimo klausimas buvo išspręstas įstatymo nustatyta tvarka, nenustačius objektyvių pagrindų teisėjo šališkumui konstatuoti. Be to, pats atsakovas nušalinimo nereiškė, kas patvirtina, jog tokie argumentai yra vėlesnė gynybinė pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Atsakovas su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2025 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-503 patvirtintą įmokų – atlyginimo už ugdymą (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašą. Apelianto teigimu naujai teikiamas įrodymas paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis motyvuojamas teismo sprendimas, jog įmoka už mokslą yra 3 000 Eur per metus.

16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020). Kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teikiamas aprašas gali būti reikšmingas vertinant nepilnametės poreikius ir pagrindžiantis tėvų išlaidas, būtinas nepilnamečio vaiko išlaikymui, ieškovė su pateiktu įrodymu turėjo galimybę susipažinti, pareikšti dėl jo nuomonę, sprendžia, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiamas naujas įrodymas priimtinas, nes tai neprieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principams, ir vertintinas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl ginčo esmės

18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalys turi nepilnametę dukrą K. J., (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1717-887/2013 nutraukė šalių santuoką, patvirtino taikos sutartį, kurios 3 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnametės dukters išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt iki dukters pilnametystės. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtino šalių 2020 m. sausio 20 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1717-887/2013 priteistą išlaikymo dydį, nustatant, kad atsakovas nuo 2020 m. vasario 1 d. nepilnametei dukrai K. J. moka 210 Eur išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

19. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir priteisė iš atsakovo 400 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydami, kad išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma turėtų būti padidinta iki 300 Eur sumos ir ši suma turėtų būti priteista iš atsakovo.

20. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo

21. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018).

22. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikį, orientaciniu kriterijumi, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, todėl bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

24. Sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

25. Apeliantai skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį, išsamiai neanalizavo dukters išlaikymui patiriamų išlaidų pagrįstumo, nevertino atsakovės turtinės padėties, šališkai nagrinėjo bylą.

26. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, šį ieškinio reikalavimą grįsdama tuo, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-175-1085/2020 priėmimo metu dukrai buvo 11 metai, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu šalių nepilnametei dukrai yra 17 metų, jos poreikiai yra gerokai padidėję, nuo 2023 m. mokosi K. J. gimnazijos parengiamosiose tarptautinio bakalaureto klasėse, jai reikalingas dantų gydymas breketais, lanko gatvės šokių pamokas, turi kitų poreikių, todėl iš atsakovo priteistas 210 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui nėra pakankamas. Atsakovas, prašydamas iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui sumažinti iki 300 Eur, iš esmės pritaria ieškovės argumentams dėl išaugusių šalių nepilnametės dukters poreikių padidėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas dėl pasikeitusių nepilnametės dukters poreikių. Šiuo atveju šalys nesutaria tik dėl to, kokio dydžio išlaikymas reikalingas šalių nepilnametei dukrai.

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė dukters poreikių paskaičiavimo lentelę, nurodydama, jog būtinos išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams yra 1 218,35 Eur per mėnesį, mėnesinės išlaidos siekia 1 887 Eur be ilgalaikių būtinojo vartojimo daiktų. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs lentelėje pateiktus duomenis, sprendė, kad dalis ieškovės nurodomų šalių nepilnametei dukrai skiriamų išlaidų yra nepagrįstos ir per didelės. Apeliacinės instancijos vertinimu, pagrįstas nepilnametės dukros K. J. išlaidas sudaro: metinis mokyklos mokestis – 100 Eur / mėn. (įvertinus kartu su apeliaciniu skundu pateiktą įrodymą), sprendžia, jog, mokymosi priemonės – 8,33 Eur / mėn., ekskursijos – 12,50 Eur / mėn., šokių pamokos – 55 Eur / mėn., pilateso užsiėmimai – 62 Eur / mėn., sportiniai drabužiai ir avalynė – 12,50 Eur / mėn., namų maistas – 220 Eur / mėn., pietūs mokykloje – 92 Eur / mėn., papildai, vitaminai – 15 Eur / mėn., sezoniniai drabužiai – 25 Eur / mėn., mokyklos uniforma – polo marškinėliai – 2,50 Eur / mėn., kasdieniniai drabužiai – 8,33 Eur / mėn., avalynė – 16,67 Eur / mėn., apatiniai, miego drabužiai – 4,17 Eur / mėn., veido, kūno ir plaukų priežiūros priemonės – 5 Eur / mėn., asmens higienos prekės – 10 Eur / mėn., kirpyklos paslaugos – 4,17 Eur / mėn., vaistai – 7 Eur / mėn., dantų (sąkandžio) gydymas – 48 Eur / mėn., psichologo paslaugos – 120 Eur / mėn., kišenpinigiai, asmeninės pramogos, smulkmenos – 20 Eur / mėn., viešojo transporto bilietas – 5,60 Eur / mėn., mobilaus telefono ryšys – 12 Eur / mėn., internetas – 10 Eur / mėn., komunalinės išlaidos – 40 Eur / mėn. Iš viso nepilnametės šalių dukros poreikiai sudaro apytiksliai 965,77 Eur / mėn. Valstybės mokama parama vaikui nuo 2025 m. sausio 1 d. buvo 122,50 Eur, o nuo 2026 m. sausio 1 d. ši išmoka siekia 129,50 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ši suma atimtina iš bendro išlaikymui per mėnesį reikalingo dydžio, ir laikytina, jog pagrįsta ir pakankama mėnesinė išlaikymo suma galėtų būti apytiksliai apie 836,27 Eur.

29. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

30. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

31. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas ir pastatas – sodo namelis, adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonė – VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jos atžvilgiu nėra vykdomi priverstiniai išieškojimai. Ieškovė nuo 2019 m. vasario 5 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 3 514,22 Eur, atskaičius mokesčius – 2 070,38 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. buvo dalinai apribotos galimybės dirbti dėl ligonio slaugymo. Ieškovė taip pat išlaiko nepilnametį sūnų.

32. Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 151/605 dalys žemės sklypo ir ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo vardu neturi registruotų transporto priemonių, jo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Atsakovas turi 3 000 įsipareigojimą A. E. ir nuo 2024 m. sausio 4 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių – 802,15 Eur, atskaičius mokesčius – 624,20 Eur, nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. taip pat dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių – 330,58 Eur, atskaičius mokesčius – 266,12 Eur. Atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 23 d. nėra gavęs išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių, tačiau laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 8 d. iki 2025 m. vasario 7 d. suteikti nedarbingumai dėl ligos ir ligonio slaugymo. Dukters K. J. išlaikymui skirtas lėšas ir įsiskolinimus laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 2 d. iki 2024 m. vasario 1 d. pervesdavo ieškovei atsakovo motina L. J. Atsakovas dar taip pat išlaiko keturis nepilnamečius vaikus.

33. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, sutiktina, jog atsakovo turtinė padėtis yra prastesnė, nei ieškovės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakankamai gera ieškovės turtinė padėtis negali paneigti atsakovo pareigos prisidėti prie dukters išlaikymo būtina apimtimi, lygiai su ieškove. Be to, aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties negali paneigti nepilnamečių vaikų interesų gauti reikalingas jų būtiniesiems poreikiams patenkinti lėšas. Nagrinėjamuoju atveju nenustatyta, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir nors ir teigia, kad šiuo metu jis neturi galimybių mokėti teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams, tačiau sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, todėl atsakovas turėtų dėti visas pastangas imtis visų jam prieinamų priemonių, savo turtinei padėčiai pagerinti.

34. Tačiau šiuo atveju reikšminga ir turinčia lemiamos įtakos šalių nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo dydžio nustatymui laikytina aplinkybė, jog atsakovas išlaiko dar keturis nepilnamečius vaikus, gimusius 2018 m. sausio 20 d., 2019 m. vasario 20 d., 2020 m. spalio 7 d. ir 2022 m. liepos 3 d. Pagal bendrą principą, kai išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų, išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo (CK 3.198 str. 2 d.). Taigi, priteista išlaikymo suma neturi pažeisti ir kitų šalių vaikų interesų, todėl pripažintina, kad ieškovės prašomas išlaikymo vaikui padidinimas turės įtakos tiek atsakovo sutuoktinės teisėms bei pareigoms, susijusioms su jos keturių vaikų išlaikymu, tiek ir atsakovo pareigai išlaikyti lygiomis dalimis visus penkis jo nepilnamečius vaikus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaikymo pirmosios instancijos teismo priteisto šalių nepilnametei dukrai sumažinimas iki 300 Eur nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Dėl teismo šališkumo

35. Apeliantų teigimu, teismo išvados rodo teismo veikimą išimtinai ieškovės naudai ir šališkumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išklausius teismo posėdžių garso įrašus, nenustatyta jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo veiksmų, kurie patvirtintų apeliantų prielaidas abejoti, jog civilinė byla teisme galėjo būti išnagrinėta šališkai.

36. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

37. Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju teisėjai, nagrinėjantys bylą, turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

38. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo G. J. reiškė nušalinimą teismo sudėčiai, tačiau jos pareiškimas dėl nušalinimo nebuvo tenkintas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantai nagrinėjamu atveju nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo.

Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento

39. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl iš atsakovo priteisto didesnio nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias padidinto išlaikymo priteisimo momentą. Atsakovo teigimu, išlaikymas turėjo būti priteisiamas tik į ateitį, t. y. po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

40. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18423-1019/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, nusprendė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 390 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. birželio 5 d.) iki vaiko pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta nepagrįstais atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl jo pareigos didesnį išlaikymą teikti tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad atsakovui pareiga teikti didesnį išlaikymą kilo nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalį, kadangi turtinė vaiko teisė į didesnį išlaikymą atsirado nuo kreipimosi į teismą momento, o kitoks didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymas pažeistų vaiko interesus ir neatitiktų CK 3.200 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.

Dėl bylos baigties

42. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

43. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai aiškino ir taikė išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, tačiau atsižvelgiant šioje nutartyje išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo keičiamas, sprendimą išdėstant taip – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-175-1085/2020 tarp V. B. ir E. J. patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nurodytą E. J. mokamo išlaikymo nepilnametei K. J., gimusiai 2009 m. vasario 9 d. dydį, padidinant jį nuo 210 Eur iki 300 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant V. B. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo ir trečiojo asmens skundus tenkinus, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas.

45. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė išlaikymo įmoką padidinti 180 Eur (nuo 210 Eur iki 400 Eur), todėl apeliacinės instancijos teismui išlaikymo įmoką padidinus iki 300 Eur, laikytina, kad ieškinys pagal pirmosios instancijos teisme suformuluotą reikalavimą tenkintas 50 proc.

46. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 6 145,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 600 Eur už ieškinio parengimą, teisinę konsultaciją, 200 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, teisinę konsultaciją, 246 Eur už konsultaciją, 350 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą, teisinę konsultaciją, 242 Eur už konsultaciją, 363 Eur už prašymo dėl nepagrįsto prašymo padavimo sukeltų nuostolių atlyginimo ir baudos paskyrimo parengimą, konsultavimą, 363 Eur rašto dėl ieškovės paaiškinimų dėl atsakovo pateiktų dokumentų parengimą, konsultavimą, 250 Eur už pasirengimą bylai, 100 Eur už konsultaciją ir atstovavimą teisme, 484 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, teisinę konsultaciją, 363 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, teisinę konsultaciją, 363 Eur už atstovavimą teisme, teisinę konsultaciją, 363 Eur už atstovavimą teisme, teisinę konsultaciją, 181,50 Eur už pasiruošimą atstovauti klientą byloje, 363 Eur už atstovavimą teisme 2025 m. spalio 6 d., teisinę konsultaciją, 104 Eur už pasiruošimą atstovauti klientą byloje, 484 Eur už atstovavimą teisme 2025 m. lapkričio 3 d., teisinę konsultaciją, 726 Eur už baigiamųjų kalbų surašymą.

47. Įvertinęs bylos sudėtingumą ir suteiktų teisinių paslaugų pobūdį pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagrįstomis išlaidomis pripažintina 4 723 Eur (sumažinant prašomą priteisti sumą 847 Eur už perteklines konsultacijas, 363 Eur už nepriimtą prašymą dėl nepagrįsto prašymo padavimo sukeltų nuostolių atlyginimo ir baudos paskyrimo parengimą, 242 Eur už konsultaciją ir atstovavimą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu taip pat yra pagrindas sumažinti šią suma išlaidomis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 484 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, teisinę konsultaciją, 363 Eur suma už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, teisinę konsultaciją, nes atsakovo atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi buvo patenkintas. Tokiu būdu pagrįstomis ieškovės bylinėjimosi išlaidomis pripažintina 3 846Eur suma (6 145,50 – 847,50 – 363 – 242 – 484 – 363). Įvertinus, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies (50 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 1 923 Eur (3 846 / 2) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma.

48. Apeliacinius skundus tenkinus, ieškovės turėtos 1 560 Eur už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą išlaidos neatlygintinos.

49. Atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teisme yra patyręs 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžių, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovės atsakovui priteistina 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 36 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), tokiu būdu atsakovas iš viso yra patyręs 1 436 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, kurios priteistinos iš ieškovės.

50. Nurodytas šalių patirtas vienarūšes bylinėjimosi išlaidas subendrinus, ieškovei iš apelianto priteistinos 487 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 923 – 1 436), patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

51. Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 68 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis). Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovės atsakovei priteistina 68 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

52. Pirmosios instancijos teisme iš atsakovo valstybei priteisti 36 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas taip pat patyrė 23,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios paskirstytinos šalims proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės ir atsakovo valstybės naudai priteistina po 11,97 Eur iš kiekvieno (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-175-1085/2020 tarp V. B. ir E. J. patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nurodytą E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamo išlaikymo nepilnametei K. J., (duomenys neskelbtini) dydį, padidinant jį nuo 210 Eur iki 300 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis (nuo 2023 m. gruodžio 18 d.) iki K. J. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, į motinos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą, pavedant V. B., šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 487 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660) ir 11,97 Eur (vienuolika eurų 97 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,97 Eur (vienuolika eurų 97 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pritaikytas ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė