- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-1140-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00723-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- G. K., R. K.
- Atsakovas
- A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. K. ir R. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei G. K. dėl materialinio išlaikymo dydžio sumažinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. K. (toliau – ieškovė) prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) nustatytą 500 Lt (144,81 Eur) išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), (toliau – nepilnametis vaikas/sūnus) iki 570 Eur, kurį atsakovas A. K. (toliau – atsakovas) privalo mokėti periodiškai kiekvieną mėnesį iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės nuo sprendimo priėmimo dienos (tačiau pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos 2023 m. balandžio17 d.), pervedant pinigus į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės kas mėnesį jo išlaikymui mokėti po 500 Lt (144,81 Eur). Ieškovė pažymėjo, kad po santuokos su atsakovu nutraukimo sūnumi ji rūpinosi viena, atsakovas išlaikymą teikė nereguliariai. Per daugiau nei 15 m. padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi, pasikeitė vaiko laisvalaikio praleidimo būdas, atsirado papildomų užsiėmimų, ženkliai padidėjo kainos, dėl ko ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą iki 570 Eur. Ieškovė mano, kad atsakovas gali teikti tokio dydžio išlaikymą, kadangi jis daugiau nei 16 metų dirba Norvegijoje, gauna nuolatines pajamas, kurios yra daug kartų didesnės nei minimali mėnesinė alga Lietuvoje ir, ieškovės žiniomis, yra daugiau nei 5 000 Eur dydžio per mėnesį, gyvena name. Tuo tarpu ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 1 000 Eur per mėnesį. Jai mokami 85 Eur „vaiko“ pinigai ir 83 Eur iš vaikų išlaikymo fondo. Sūnų jai padeda išlaikyti jos tėvai ir sutuoktinis G. K.. Atsakovas prisideda tik 144,81 Eur suma, o paskutiniu metu savavališkai sumažinęs išlaikymo dydį jau kelis mėnesius perveda tiktai po 84,81 Eur per mėnesį. Sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo 1,5 metų, šiuo metu jam yra jau 17 metų, jis lanko mokyklą, pagal susiformavusius pomėgius – būrelius, todėl jo poreikiai dėl amžiaus ženkliai padidėjo. Be to, pasikeitus valiutai, priteistas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį dabar sudaro tik 144,81 Eur, todėl atitinkamai sumažėjo ir perkamoji galia. Toks periodiškai mokamas išlaikymo dydis jau yra nebepakankamas patenkinti paaugusio vaiko poreikių, todėl jam būtina didesnė išlaikymui skiriama suma. Ieškovė nurodė, kad atsakovo dalį ji mokėjo iš savo pajamų, tačiau pajamoms sumažėjus vaiko išlaikyti tapo nebeįmanoma. Ieškovės skaičiavimu, ji vaiko išlaikymui per mėnesį šiuo metu išleidžia vidutiniškai 1 143 Eur. Ieškovė byloje pateikė sūnaus poreikių lentelę, kurioje išdėstė sūnaus poreikiams reikalingas sumas ir, jos vertinimu, jas pagrindė. Papildomai pažymėjo, kad sūnui reikia papildomų lėšų gydomiesiems šampūnams, nes jis turi problemą su sausa galvos oda. Ieškovės vertinimu, šalių turtinė padėtis nuo sprendimo iki šio ieškinio padavimo teismui momento ženkliai pagerėjo. Abiejų tėvų turtinė padėtis leidžia mokėti vaiko išlaikymui po 570 Eur, kadangi jų darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei minimalus darbo užmokestis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu šalių sūnus sulaukė pilnametystės. Dėl paminėto teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 18 d., metu R. K. procesinė padėtis, jo ir ieškovės sutikimu, pakeista į ieškovo. Ieškovas R. K. (toliau – ieškovas) palaikė ieškinį pilna apimtimi, su priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jį išlaiko mama, jai padeda jos dabartinis vyras. Nuo vaikystės jis nebuvo itin reiklus, neprašydavo nieko ypatingo. Dabar 2–3 kartus per savaitę papildomai lanko matematiką, kur valanda kainuoja 15 Eur, du būrelius lanko nemokamai, o jo lankomas sporto klubas kainuoja 20 Eur per mėnesį. Su atsakovu sutaria, tačiau bendrauja retai, susitinka į metus kartą, kartais kas dvejus metus. Atsakovas jam gimtadienio proga yra kelis kartus į sąskaitą pervedęs pinigų ir jų davęs per susitikimus. Atsakovo siūloma išlaikymo suma 140 Eur per mėnesį, jo vertinimu, yra per maža.
Šalies argumentai
4. Atsakovas priešieškiniu prašė sprendimu patvirtintą materialinį išlaikymą sūnui sumažinti iki 140 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; ieškinį atmesti; priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Su išlaikymo indeksavimu jis nesutiko, proceso metu nurodė, kad maksimaliai sūnaus išlaikymui galėtų mokėti 200 Eur, kadangi jo turtinė padėtis ir pareigos kitiems jo išlaikomiems vaikams neleidžia mokėti didesnio išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Atsakovas su sutuoktine V. K. augina keturis vaikus, šeimoje šiuo metu jis dirba vienas, išlaiko žmoną bei vaikus. Jo iki šiol gautas mėnesio atlyginimas buvo 42 330, 83 kronų, kas atitinka 3 596 Eur, taip pat gauna po 5 460 kronų (464 Eur) per mėnesį valstybės išmokų vaikams. Bendros jo šeimos pajamos yra 47 790,80 kronų arba 4 060 Eur per mėnesį. Lietuvoje šios pajamos būtų pakankamos, tačiau pragyvenimo lygis Norvegijoje yra ženkliai didesnis, todėl santykinai jis uždirba nedaug. Nuo 2024 m. birželio 1 d. jo gaunamas atlyginimas sumažėjo iki 35 171 kronos. Dėl gaunamų mažų pajamų jo šeima gyvena labai kukliai. Atsakovas yra paėmęs 2 700 000 kronų (228 862 Eur) būsto paskolą, kurią privalo grąžinti iki 2047 metų. Paskolos grąžinimui kas mėnesį moka po 1 087 Eur. Už dviejų vaikų lankomą darželį kas mėnesį sumoka po 543 Eur. Už elektrą žiemos sezono metu moka maždaug po 590 Eur, ne žiemos sezono metu – maždaug po 288 Eur, taip pat visus metus mokamas 50 Eur nuolatinis mokestis. Privalomasis automobilio (civilinės atsakomybės) draudimas 336 Eur. Kuras automobiliui kelionėms į darbą 145 Eur, kelių mokestis – 80 Eur. Du telefono abonentai – 70 Eur per mėnesį, internetas – 72 Eur per mėnesį. Komunalinės paslaugos (vanduo, šiukšlių išvežimas) kainuoja po 123 Eur per mėnesį. Priešpiečiams (dviem vaikams) reikia po 42 Eur per mėnesį. Dar vaikai lanko: dailės būrelį (34 Eur/mėn.), rankinio sekciją (22 Eur/mėn.), futbolo sekciją (17 Eur/mėn.) ir karate sekciją (34 Eur/mėn.). Vyresniųjų vaikų kišenpinigiams (gimtadieniams, edukacijai ir t.t.) tenka skirti maždaug po 85 Eur per mėnesį. Drabužiams 4 vaikams išleidžia mažiausiai po 85 Eur per mėnesį, juos dažniausiai perka dėvėtų drabužių parduotuvėse. Namuose ruošiamam maistui (6 asmenims) per mėnesį reikia 500–600 Eur. Higienos prekėms išleidžia po 17 Eur per mėnesį. Sūnus A. turi problemų su kalba, todėl jam būtina logopedo pagalba, už kurią kas mėnesį mokama po 68 Eur, o sūnus A. turi problemų su regėjimu, jam būtinos akių patikros kas tris mėnesius ir trys poros akinių, už tai per metus tenka sumokėti iš viso 516 Eur (43 Eur per mėnesį). Iš viso būtinųjų išlaidų (be kitų nereguliarių išlaidų), įskaitant ir sūnui mokamą išlaikymą, susidaro daugiau nei po 4 000 Eur per mėnesį. Atsakovas pažymėjo, kad jam jau dabar tenka dažnai skolintis net ir būtinosioms išlaidoms, naudoti kreditinės kortelės teikiamą kreditą. Teigė, kad jis ieškovei pranešė, jog laikinai dėl blogos materialinės situacijos mažina išlaikymo dydį, su kuo ieškovė nesutiko ir kreipėsi į antstolius, kurie įšaldė jo sąskaitą. Pažymėjo, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. sumažės valstybės mokamos pašalpos vaikams (nuo dabar gaunamų 5 460 kronų iki 4 332 kronų), kadangi valstybė mažina išmokas vaikams, sulaukusiems 6 metų, iki 1 083 kronų už vaiką. Ženklios įtakos jo pajamoms taip pat turės dabar staigiai krintantis Norvegijos kronos kursas euro atžvilgiu, kuris šiai dienai jau yra 17,48 kronos už eurą (atsakovo išvardintos išlaidos buvo suskaičiuotos pagal kursą 11,80 kronų už eurą), todėl atsakovo mokamas išlaikymas sūnui jau yra pabrangęs. Bent kiek padidindamas mokamą išlaikymą vienam vaikui, jis turėtų ženkliai nuskriausti savo dabartinę šeimą ir kitus išlaikomus vaikus. Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad abiejų šalių turtinė padėtis ženkliai pagerėjo, kadangi jo turtinė padėtis po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo ženkliai pablogėjo. Ieškovės nurodytas vaiko poreikių mėnesinis dydis po 1 143,08 Eur nėra realus, turint omenyje Lietuvoje esantį pragyvenimo lygį ir kainas, o jos pateikti prekių pirkimo kvitai šios sumos neįrodo. Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodytoje poreikių lentelėje yra daug neaiškių, nesuprantamų ir net nelogiškų pozicijų, pvz.: sveikatos draudimas po 50 Eur per mėnesį, kadangi visi vaikai Lietuvoje nemokamai yra apdraudžiami sveikatos draudimu. Nėra aiškios vaistų, vitaminų 25 Eur išlaidos kas mėnesį, juolab, kad vaikas yra sveikas, lanko sporto salę. Būtinomis išlaidomis nėra laikytinos metinės 402 Eur kompiuterinių žaidimų, 600 Eur laisvalaikio bei 720 Eur dienpinigių išlaidos, kurios koreliuoja su ieškovės nurodytomis 1 000 Eur maistpinigių išlaidomis. Ieškovės pateikta pažyma apie jos gaunamas pajamas neatspingi tikrųjų jos pajamų, kadangi pažyma yra tik už 3 mėnesius, per kuriuos ieškovė didelę dalį laiko nedirbo dėl ligos ar dėl prastovos ne dėl darbuotojo kaltės, ar dėl atostogų. Be to, ieškovė nutylėjo apie jos gaunamas išmokas iš valstybės, kurios šiuo metu yra 85,75 Eur per mėnesį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, be to, teikiant išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, būtina vadovautis vaikų lygybės principu, kad visi vaikai turi vienodą teisę į išlaikymą. Kadangi atsakovas pagal gaunamas pajamas tenkina tik minimalius ir būtinuosius savo keturių vaikų poreikius, jo vertinimu, šio sūnaus poreikiai taip pat turėtų būti tenkinami tik būtinieji, minimalūs.
5. Ieškovė priešieškinį prašė atmesti analogiškais, kaip ir ieškinyje, motyvais ir teisiniais argumentais.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) nurodė, kad skyriui ieškovės šeima nėra žinoma dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, atvejo vadybos procesas netaikomas. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, įstatyme įtvirtintas nuostatas, skyrius mano, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma po 570 Eur per mėnesį neprieštarauja vaiko interesams, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta, įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaiko konkrečius poreikius. Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų skyrius pažymėjo, kad asmenys privalo būti socialiai atsakingi ir teikti nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta, atsakovo prašymas sumažinti priteistą išlaikymą neatitinka vaiko poreikių ir teisėtų interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį nusprendė atmesti.
8. Teismas pakeitė sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui R. K., mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki sūnaus pilnametystės (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šią sprendimo dalį nurodė vykdyti skubiai. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 091,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nusprendė išieškoti iš atsakovo valstybės naudai 108 Eur žyminį mokestį.
9. Teismas nustatė, kad šalys yra R. K., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalių santuoka nutraukta 2007 m. gruodžio 15 d. Šalių sūnus gyvena kartu su ieškove. Sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagrindu ieškovei 2023 m. kovo 29 d. išduotas vykdomasis raštas dėl atsakovo įsipareigojimo iki sūnaus pilnametystės kas mėnesį jo išlaikymui mokėti po 500 Lt (144,81 Eur). Atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, su V. K. augina keturis vaikus: S. K., gimusią (duomenys neskelbtini), A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), A. K., gimusį (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusį (duomenys neskelbtini).
10. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo. Ieškovės teigimu, šiuo metu nepilnamečio vaiko poreikiai yra išaugę, todėl reikalinga pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo sumą ir padidinti ją iki 570 Eur, o atsakovas, teigdamas, kad jo turtinė padėtis žymiai pablogėjo, prašo išlaikymo sumą sumažinti iki 140 Eur. Savo reikalavimą atsakovas motyvavo tuo, kad jo gaunamo uždarbio nepakanka pragyvenimui ir visai jo šeimai – žmonai ir keturiems nepilnamečiams vaikams, taip pat sūnui R. K., be to jis moka būsto paskolą ir kreditą, paimtą nenumatytoms išlaidoms padengti. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė jos sudarytą vaiko poreikių lentelę, pažymą apie darbo užmokestį, (duomenys neskelbtini), „Aviva“ draudimo liudijimą Nr. 94460DG, mokėjimo nurodymus, banko sąskaitos išrašus, pirkimų čekius bei apmokėjimus už komunalines paslaugas. Atsakovas teismui pateikė pažymas apie gaunamą atlyginimą, sąskaitas už įvairias paslaugas, banko pranešimą, pirkinių čekius.
11. Įvertinęs, kad atsakovo prašoma materialinio išlaikymo sūnui sumažinimo suma yra labai nežymi, tik 4,81 Eur, teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), padarė išvadą, kad atsisakius tokia suma sumažinti materialinį išlaikymą atsakovas dėl to nepatirtų jokių esminių neigiamų pasekmių. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atmetus priešieškinį, atsakovas dėl to negalėtų patenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad maksimaliai sūnui galėtų mokėti 200 Eur išlaikymą.
12. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nors asmuo patiria išlaidas mokėdamas įmokas, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes gausina turimą turtą. Aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Be to, tai, jog atsakovas turi įsipareigojimų bankams, nelaikytina jo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, kadangi tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
13. Kadangi teismų praktikoje pripažįstama, jog vaikų interesai, jų poreikių tenkinimas yra prioritetiniai, teismas padarė išvada, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinės padėties pasikeitimas yra esminis ir kad toks pasikeitimas, vertinant visų atsakovo poreikių kontekste, sąlygoja būtinybę mažinti būtent išlaikymą vaikui, todėl atsakovo priešieškinį nusprendė atmesti.
14. Teismas pripažino, kad išlaikymo dydžio įvertinimas yra būtinas, nes nuo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio nustatymo iš esmės pasikeitė aplinkybės, kuriomis remiantis šis išlaikymas buvo nustatytas. Šalių nepilnametis sūnus užaugo, dėl ko natūraliai padidėjo jo poreikiai (maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui) bei atsirado ir papildomų poreikių (bendravimas su bendraamžiais, pramogos, higienos priemonės ir pan.). Aplinkybės, kad sūnui užaugus, iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, neginčijo ir atsakovas. Todėl teismas konstatavo, kad įvertinus šalių sūnaus amžių, neabejotinai pasikeitė jo poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydis, kuris peržiūrėtinas ir padidintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas pažymėjo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 840 Eur, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 633 Eur. Dėl paminėto, jeigu išlaikymas teikiamas lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra apie 316 Eur. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą nuo 500 Lt (144,81 Eur) iki 570 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę, nei minimali neįrodinėtina išlaikymo suma (316 Eur), viršijančią šią sumą ji privalo pagrįsti ir įrodyti.
Šalies argumentai
16. Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius nurodė poreikių paskaičiavimo lentelėje bei išdėstė teismo posėdžio metu. Iš ieškovės pateiktos nepilnamečio sūnaus poreikių ir jų patenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimo lentelės teismas nustatė, kad metinės išlaidos: rūbams, tame tarpe, mokykliniams rūbams bei avalynei sudaro 1 760 Eur (vidutiniškai mėnesiui – 146,66 Eur), (duomenys neskelbtini) mokestis ir stovykla – 124 Eur, gimtadieniui – 160 Eur. Mėnesio išlaidos: maistui – 240 Eur, vaistams ir vitaminams – 25 Eur, higienos priemonėms – 32 Eur, kirpyklai – 30 Eur, komunaliniams mokesčiams – 72 Eur, internetui – 10 Eur, sveikatos draudimui – 50 Eur, ugdymo išlaidoms – 98,33 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur, telefonui – 15 Eur, kompiuteriui ir žaidimams PC apie 60 Eur, sporto klubui – 20 Eur, maistpinigiai – 100 Eur, dienpinigiai – 60 Eur, smulkiems namų apyvokos daiktams – 60 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 60 Eur, akių patikra 36 Eur bei skiepai 57 Eur. Visų išlaidų pateisinančių kvitų ieškovė nepateikė. Specialių poreikių sūnus neturi, tačiau patiria su jautrios galvos odos priežiūra susijusias didesnes išlaidas. Ieškovės teigimu, bendros mėnesio išlaidos sūnaus išlaikymui sudaro 1 143,08 Eur.
Atsiliepimas
17. Atsakovas nesutiko su bendra ieškovės nurodyta išlaikymo suma, kurios, atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė. Atsakovas neginčijo tik išlaidų komunaliniams mokesčiams bei maistui. Nesutiko su sveikatos draudimo 50 Eur mėnesio išlaidomis, kadangi visi vaikai Lietuvoje sveikatos draudimu yra apdraudžiami valstybės lėšomis, su 25 Eur išlaidomis vaistams, vitaminams, papildams, kadangi vaikas yra sveikas, lanko sporto salę. Nepripažino būtinomis išlaidomis ieškovės nurodytas 402 Eur metines išlaidas kompiuteriniams žaidimams, 600 Eur laisvalaikiui. Nesutiko, kad sūnui per metus reikia 720 Eur dienpinigiams ir 1 000 Eur maistpinigiams mokykloje.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir aplinkybę, kad atsakovas neginčijo išlaidų maistui ir komunaliniams patarnavimams, vertindamas ieškovės prašomo išlaikymo dydžio pagrįstumą, įrodytomis būtinosiomis išlaidomis mėnesiui pripažino šias išlaidas: maistui – 240 Eur, komunaliniams patarnavimams – 72 Eur, internetui – 10 Eur, maistpinigiams – 100 Eur, (duomenys neskelbtini) būreliui – 10,33 Eur, sporto klubui – 20 Eur, telefonui – 15 Eur, vitaminams ir vaistams – 25 Eur, higienos priemonėms – 32 Eur, gimtadieniui (vaišės ir edukacija) –160 Eur (mėnesiui būtų 13,3 Eur), ugdymo išlaidoms – 98 Eur. Visos nurodytos išlaidos, teismo vertinimu, yra protingos ir nelaikytinos perteklinėmis.
19. Kitus ieškovės nurodytus nepilnamečio vaiko poreikius per mėnesį, t. y. rūbams – 146,66 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur, kirpyklai – 30 Eur, dienpinigiams – 60 Eur, kompiuteriui ir žaidimams PC – 60 Eur, smulkiems namų apyvokos daiktams – 60 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 60 Eur, teismas vertino kritiškai. Nurodė, kad ieškovės pateikti pirkimo kvitai ir bankiniai pavedimai tokių išleidžiamų sumų per mėnesį vaiko poreikiams nepagrindžia. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad vaiko rūbams ir avalynei laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio vidutiniškai išleista po 70 Eur mėnesiui. Iš ieškovės paaiškinimų 2024 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu teismas padarė išvadą, kad dalis išlaidų dubliuojamos, t. y. prie smulkių apyvokos daiktų ieškovė priskiria dantų šepetuką, muilą, šampūną, nosinaites, nors šie daiktai patenka ir į higienos reikmenų kategoriją. Prie nenumatytų išlaidų ieškovė paminėjo papildomus medikamentus, tačiau šios išlaidos taip pat priskirtos ir vaistų-vitaminų kategorijai, šiai kategorijai priskirtos ir išlaidos akių patikrai 36 Eur bei skiepams 57 Eur. Teismas nepripažino sūnaus 50 Eur draudimo išlaidų, kaip būtinųjų, nustatęs, kad ieškovė sūnaus sveikatą apdraudė šiuo klausimu nesitarusi su atsakovu, todėl pripažino, kad šios išlaidos savo prigimtimi yra savanoriškos ir galimos vykdyti iš esmės tik tokia apimtimi, kokią leidžia esama tėvų turtinė padėtis.
20. Atsižvelgdamas į atsakovo nesutikimą, į tai, kad šalių sūnus specialiųjų poreikių neturi, byloje ištirtus įrodymus bei vertindamas nurodytas išlaidas protingumo kriterijaus aspektu, teismas minėtas išlaidas pripažino pagrįstomis tik iš dalies, todėl nusprendė jas sumažinti, t. y. išlaidas rūbams ir avalynei iki 70 Eur, laisvalaikiui ir kompiuteriniams žaidimams bendrai iki 50 Eur, kirpyklai – iki 20 Eur, smulkiems namų apyvokos daiktams – iki 20 Eur, nenumatytoms išlaidoms – iki 30 Eur.
21. Vadovaujantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas padarė išvadą, kad šalių sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 825,63 Eur suma, sumažinus šį dydį valstybės mokama vaikui išmoka (85,75 Eur) – 740 Eur, o likusią ieškovės nurodomą 317,45 Eur sumą pripažino nepagrįsta ir neįrodyta.
22. Teismas nustatė, kad atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, jo gaunamas atlyginimas apie 4 000 Eur per mėnesį, jo išlaikytiniai – žmona ir keturi mažamečiai vaikai. Atsakovas yra įgijęs gyvenamąjį namą, už kurį moka paskolą, turi du automobilius. Du vaikai turi specialių poreikių: sūnus A. K. yra trumparegis, todėl patiriamos papildomos išlaidos akių patikrai ir akiniams, sūnui A. K. būtina logopedo pagalba, už kurią reikia papildomai mokėti. Žmona nedirba, nes pagal Norvegijos įstatymų specifiką, negalima palikti vienų mažamečių vaikų, todėl juos turi vežioti į mokyklas ir būrelius. Teismas, įvertinęs brangesnį pragyvenimo lygį Norvegijoje, vertino, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog jo gaunamų pajamų vos pakanka pragyventi.
23. Iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunama alga apie 1 000 Eur, kitų išlaikytinių, be sūnaus, ieškovė neturi, gyvena santuokoje su G. K., kuris padeda išlaikyti jos sūnų. Turi nekilnojamojo turto. Duomenų apie kreditorius į bylą nepateikta.
24. Teismas, įvertinęs abiejų šalių finansinę padėtį, konstatavo, kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda. Nors abi šalys turi nekilnojamojo turto, pastovias stabilias pajamas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis, atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių ir aukštą pragyvenimo lygį Norvegijoje, geresnė, nei atsakovo. Taip pat ieškovė gyvena šeimoje, kuriai finansinį stabilumą teikia ir ieškovės sutuoktinis. Teismas sprendė, kad atsakovo finansinės galimybės yra ribotos ir nesudaro pagrindo reikalingą sumą vaiko išlaikymui skirti abiem tėvams lygiomis dalimis.
25. Nustatęs, jog šalių vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga bendra 825,63 Eur suma, o ieškovės finansinės galimybės šiuo metu leidžia prie sūnaus išlaikymo prisidėti daugiau nei atsakovo, teismas ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nuo ieškinio pateikimo dienos (t. y. nuo 2023 m. balandžio 18 d.) ir iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Teismo nuomone, būtent tokio dydžio priteistinas materialinis išlaikymas nepažeis nepilnamečio vaiko poreikių ir jo abiejų tėvų materialinės padėties proporcingumo principo bei atitiks teisingumo ir protingumo principus.
26. Spręsdamas dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, teismas konstatavo, kad byloje ieškovų reikalavimas padidinti sprendimu nustatytą materialinį išlaikymą iki 570 Eur tenkintas iš dalies (53 procentais), kadangi išlaikymo dydis padidintas iki 300 Eur. Atsakovo priešieškinis atmestas kaip nepagrįstas, todėl jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 2 200 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 60 Eur kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Vadovaudamasis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), įvertinęs bylos sudėtingumą, teismas sprendė, kad ieškovės patirtos 1 000 Eur išlaidos už procesinių dokumentų rengimą yra pagrįstos, o 1 200 Eur pasirengimo bylos nagrinėjimui, kelionės bei atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos pagrįstos tik 1 000 Eur suma, todėl ieškovės bendra bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 060 Eur. Priklausomai nuo patenkintų ieškinio reikalavimų proporcijos, teismas ieškovei iš atsakovo nusprendė priteisti 1 091,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).
27. Ieškovės reikalavimą dėl materialinio išlaikymo padidinimo tenkinus 53 procentų dalimi, teismas iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė žyminio mokesčio dalį, nuo kurio mokėjimo ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra atleista, t. y.108 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
28. Apeliaciniu skundu ieškovai G. K. ir R. K. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui R. K., mokamą periodinėmis išmokomis po 570 Eur per mėnesį, nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki sūnaus pilnametystės (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; apeliantės G. K. naudai priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
28.1. Apeliantai su teismo sprendimu sutiko iš dalies. Nustatydamas išlaikymo vaikui dydį teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažeidė visapusiškumo, objektyvumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes neatskleidė bylos esmės, neaptarė visų aplinkybių, tinkamai nevertino šalių pateiktų rašytinių įrodymų arba juos vertino subjektyviai (neteisingai interpretavo duomenis apie atsakovo veiklą, jo turtinę padėtį, jo galimybę dirbti ir gauti pajamų).
28.2. Teismas konkrečiai neįrodė ir smulkiai neaprašė, dėl kokių priežasčių buvo netenkintos arba sumažintos poreikių lentelėje ir rašytiniais įrodymais pagrįstos sumos bei nepaaiškino, dėl kokių priežasčių skaičiuodamas išlaikymo dydį atėmė valstybės mokamą vaikui išmoką 85,75 Eur. Valstybės skiriama išmoka per mėnesį sudaro 96,25 Eur, tačiau ši išmoka yra mokama vaikui ir nieko bendro neturi su tėvų prievole teikti vaikui išlaikymą.
28.3. Teismas konstatavo, kad atsakovo pajamos yra 4 000 Eur per mėnesį, o ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 1 000 Eur. Tačiau teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, trumpai pasisakė apie atsakovo išlaikytinius bei kreditorinius įsipareigojimus bankui, nors atsakovas jokių neginčytinų dokumentų apie tai į bylą ir nepateikė. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas ne vieną teismo posėdį buvo prašomas pateikti duomenis apie turimas šeimos pajamas ir šeimos išlaidas pagrindžiančius neginčytinus rašytinius įrodymus, tačiau tokių dokumentų nepateikė. Byloje nėra sudarytas atsakovo ir jo sutuoktinės pajamų ir išlaidų balansas, todėl negalima tiksliai nustatyti atsakovo turtinė padėties. Esant tokiai situacijai, konstatuotina, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, kadangi jis turi daug brangaus turto ir gauna dideles, net 4 000 Eur viršijančias pajamas.
28.4. Teismas visiškai nepasisakė, dėl kokių priežasčių nukrypo nuo lygių išlaikymo dalių pricipo. Nėra aišku, kodėl teismas priteisė atsakovui, kuris uždirba 4 000 Eur per mėnesį, mažesnę dalį išlaikymo, o ieškovei, kuri uždirba apie 1 000 Eur didesnę išlaikymo dalį. Nėra aišku, kodėl teismas iš atsakovo priteisė mažiau nei pusę 1 MMA, o šalių sūnaus išlaikymui pagal teismo padarytas išvadas teikti išlaikymą turi jam svetimas asmuo, t. y. apeliantės sutuoktinis.
28.5. Teismas visiškai nebuvo aktyvus nagrinėjant pareikštą ieškinį, kaip minėta, neišreikalavo iš atsakovo jokių neginčytinų įrodymų apie jo šeimos gaunamas pajamas ir išlaidas bei valdomą turtą. Nors konstatavo, kas atsakovo turtinė padėtis yra gera, tačiau vėliau nurodė, jog atsakovo gaunamų pajamų vos pakanka pragyventi. Teismas neanalizavo atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, kurie, apeliantų vertinimu, pagrindžia atsakovo dideles pajamas ir mažas išlaidas. Iš pateiktų atsakovo rašytinių įrodymų akivaizdu, jog jo mažamečiai vaikai turi neproporcingai didesnį išlaikymą, nors yra dar maži, o beveik suaugęs sūnus, kurio poreikiai yra iš tikrųjų ženkliai didesni, turi tenkintis tik 300 Eur per mėnesį teikiamu išlaikymu. Tokios teismo padarytos išvados yra visiškai neobjektyvios ir nepagrįstos.
28.6. Nors teismas nurodė, jog Norvegijoje pragyvenimo lygis yra brangesnis nei Lietuvoje, tačiau vertinant atsakovo pateiktus parduotuvių čekius matyti, jog parduotuvių kainos tiek Norvegijoje, tiek Lietuvoje yra panašios. Darytina išvada, kad teismas neištyrė visų pateiktų rašytinių įrodymų ir priėmė neteisingą sprendimą.
28.7. Apeliantės paskaičiavimu, vaikui mėnesio poreikių tenkinimui reikia vidutiniškai 1 143,08 Eur, kas metams sudaro 13 717 Eur. Kaip įrodymų šaltinis, yra pateikiami poreikių lentelėje nurodytų išlaidų patvirtinantys dokumentai, iš kurių yra matyti, jog iš atsakovo prašomas padidinti materialinis išlaikymas iki 570 Eur yra pagrįstas visiškai, todėl teismas turėjo jį patenkinti. Pažymėtina, kad išvadą teikianti institucija neprieštaravo ir pritarė tokio išlaikymo dydžiui, o vyraujanti naujausia teismų praktika rodo, jog 570 Eur išlaikymo dydis nėra per didelis auginant beveik suaugusį sūnų.
Šalies argumentai
28.8. Apeliantai nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis ir mano, kad jas teismas turėjo paskirstyti kitu būdu. Nurodė, kad per visą bylos nagrinėjimą patyrė 2 260 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 500 Eur už ieškinio suruošimą teismui; 500 Eur už atsiliepimo į priešieškinį suruošimą; 60 Eur už mediacijos paslaugas; po 300 Eur už ruošimąsi bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme 2023 m. rugsėjo 19 d., 2023 m. spalio 18 d., 2023 m. lapkričio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. Teismas turėjo atsižvelgti, kad ieškovų advokatas į teismo posėdžius vyko iš Kauno. Kelionė autobusu užtrunka apie 40–45 minutes. Kelionė nuo teismo rūmų iki autobuso stoties užtrunka apie 15 minučių. Taigi advokatas, važiuodamas į penkis teismo posėdžius, papildomai sugaišo 10 valandų. Todėl ieškovų patirtos 1 200 Eur išlaidos už atstovavimą teismuose yra pagrįstos ir negali būti mažinamos. Be to, priešieškinis buvo atmestas, todėl už atsiliepimo į priešieškinį paruošimą sumokėtos 500 Eur išlaidos negalėjo būti sumažintos 47 procentais. Apeliantų skaičiavimu, jiems turėjo būti priteista 1 432,80 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
29. Atsakovas A. K. atsiliepimu į G. K. ir R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Atsakovo teigimu, jo materialinė padėtis ir pareigos kitiems išlaikytiniams neleidžia vienam, šiuo metu jau pilnamečiam sūnui skirti didesnį išlaikymą, taip mažinant išlaikymo sumą kitiems savo keturiems vaikams. Ieškovė teigia, kad priteistos materialinio išlaikymo sumos vaiko išlaikymui jai nepakanka, kadangi turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir kiti vaiko poreikiai: laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, pomėgių, ir t.t. Su tuo būtų galima sutikti, jeigu vaiko tėvai turėtų pakankamai lėšų, kad maksimaliai tenkinti visus vaiko poreikius, tačiau atsakovo gaunamų pajamų nepakanka, kad būtų užtikrinamas visų jo vaikų maksimalus poreikių tenkinimas.
Šalies argumentai
29.2. Atsakovas priešieškiniu prašė teismą atsižvelgti į visų jo vaikų interesus ir mokamą R. K. materialinio išlaikymo dydį sumažinti iki 140 Eur per mėnesį, pateikdamas įrodymus apie savo šeimos pajamas ir išlaidas, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė, atmesdamas įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį. Teismas priimdamas sprendimą, vadovavosi tik ieškovų interesais. Sprendimu priteista suma prieštarauja teismų praktikai, kadangi šiuo sprendimu ignoruojami kitų keturių atsakovo vaikų interesai, kurie yra mažamečiai, tuo tarpu sūnus yra pilnametis ir savo poreikiams jau gali užsidirbti pats.
29.3. Atsakovo vertinimu, sprendimas buvo priimtas nesąžiningai, teismui vis atidėliojant sprendimo priėmimą, vis pritrūkstant ieškovės įrodymų. Nors atsakovas sprendimo neskundė, kadangi proceso metu sūnus tapo pilnametis ir tam atsakovas neturėjo lėšų, tačiau su sprendimu visiškai nesutinka.
Atsiliepimas
29.4. Atsakovo, jo šeimos pajamos ir išlaidos buvo detaliai nurodytos atsiliepime ir priešieškinyje, todėl apeliantai be pagrindo teigia, kad atsakovo pajamos yra didesnės. Teismui atsakovo gaunamo darbo užmokesčio duomenys buvo pateikti daugiau kaip už pusmetį, tuo tarpu ieškovė visų duomenų apie savo pajamas teismui nepateikė, nors pati posėdžio metu paminėjo, kad gauna papildomas pajamas už autorines sutartis. Atsakovo vertinimu, ieškovė turi pakankamai pajamų, nes gali sau leisti samdytis brangiai kainuojantį advokatą, keliauja po užsienį, tenkina įvairius brangiai kainuojančius, tačiau ne būtinuosius poreikius, o tai, kad ieškovę remia vyras ar kiti giminaičiai, byloje nebuvo įrodyta. Ieškovė taip pat turi nekilnojamo turto, butą, kurį įgijo po santuokos nutraukimo ir neturi būsto paskolos kredito, kaip atsakovas. Todėl teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turėjo išskaičiuoti ne tik sumą, kurią atsakovas skiria keturiems išlaikytiniams, bet ir jo mokamą būsto paskolą, komunalinius mokesčius, kurie Norvegijoje yra didesni.
29.5. Atsakovas sutiko, kad jo beveik suaugusio sūnaus poreikiai yra didesni, tačiau ieškovės paskaičiuota sūnaus poreikiams skirtina 1 143 Eur suma per mėnesį yra išsigalvota, ieškovei siekiant iš atsakovo prisiteisti kuo didesnį išlaikymą. Išlaidų pozicijos yra dirbtinai išpūstos, o kai kurios visiškai nebūtinos, todėl nėra pagrindo jų pripažinti racionaliomis, būtinomis ir protingomis. Atsakovo vertinimu, ieškovė, skųsdama sprendimą, tik nori jam pakenkti, įklampinti į skolas ir tai su vaiko išlaikymu neturi nieko bendra, juolab, kad atsakovas sąžiningai beveik visus 18 metų teikė vaikui išlaikymą ir, jei ne papildomos teismo išlaidos, visą sumą jau būtų seniai sumokėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
31. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo padidinimo
32. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko R. K. išlaikymui po 570 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; atsakovas priešieškiniu dėl iš esmės pablogėjusios savo turtinės padėties prašė sumažinti sūnaus išlaikymui priteistą sumą iki 140 Eur. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovo po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki vaiko pilnametystės.
33. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka iš dalies ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vaiko poreikius, nepagrįstai juos sumažindamas, taip pat netinkamai nustatė atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes mokėti padidintą išlaikymą. Atsakovas teismo sprendimo neskundžia.
34. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
35. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
36. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, motyvuodama išaugusiais vaiko poreikiais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vaiko poreikiai išaugo, tačiau tam tikri poreikiai yra išdidinti, todėl juos sumažino.
37. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
38. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Pagal 2023 m. birželio 28 d. d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2024 m. sausio 1 d., kai buvo priimtas teismo sprendimas, minimali mėnesinė alga buvo 924 Eur dydžio, atskaičius mokesčius sudarė 709 Eur. Išlaikymo orientacinis dydis 2024 m. buvo pusė šios sumos – 354,50 Eur (709/2), neatskaičius vaiko išmokos.
39. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas konkrečiai neįrodė ir smulkiai neaprašė, kodėl sumažino tam tikrus vaiko poreikius. Susipažinus su bylos medžiaga ir posėdžių garso įrašais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir nepilnamečio vaiko poreikius nustatė teisingai. Teismas teisingai sprendė dėl per didelių, nepagrįstų, dubliuojamų tam tikrų išlaidų ir jas pagrįstai sumažino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė į nagrinėjamą bylą yra pateikusi didelį kiekį įvairių išlaidų kvitų ir mokėjimų, tačiau vienareikšmiškai spręsti, kad šios išlaidos yra išimtinai patirtos vaiko poreikiams tenkinti ar jos skirtos būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Ieškovės nurodytos vaiko poreikių išlaidos laikytinos užaukštintomis ir neįtikinamomis jau vien dėl to, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantė realiai būtų pajėgi, gaudama apie 1 000 Eur pajamas per mėnesį, skirti vaikui 1 143 Eur sumą mėnesį. Taip pat mažai tikėtina ieškovės pozicija, kad prie jos nurodomo vaiko poreikių dydžio tenkinimo nuolat prisideda ieškovės sutuoktinis ir jos tėvai. Kadangi būtent ieškovės pareiga yra įrodyti didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, tačiau apeliaciniame skunde, nesutikdama su spendimu, ieškovė nepateikia jokių detalių ir įtikinamų paaiškinimų, patvirtintų atitinkamais įrodymais, kad teismas vaiko poreikius (išlaidos rūbams ir avalynei mažintinos iki 70 Eur, laisvalaikiui ir kompiuteriams žaidimams bendrai – iki 50 Eur, kirpyklai – iki 20 Eur, smulkiems namų apyvokos daiktams – iki 20 Eur, nenumatytoms išlaidoms – iki 30 Eur) sumažino nepagrįstai, todėl vertinant ieškovės nurodytas išlaidas protingumo kriterijaus aspektu ir kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus neturi specialiųjų poreikių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vaiko išlaikymui reikalinga per mėnesį suma yra 740 Eur (atskaičius 85,75 Eur išmoką).
40. Tinkamai nustačius nepilnamečio vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.
41. Nesutikdama su priteisto išlaikymo dydžiu, apeliantė nurodo, kad atsakovas nepateikė išsamių įrodymų apie savo šeimos išlaidas ir pajamas (pvz., savo ir sutuoktinės banko sąskaitų išrašų), teismui pateikė tuos įrodymus, kurie įrodo tik atsakovo išlaidas ir dalines pajamas.
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs žodinius šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis pirmosios instancijos teismo įvertinta neteisingai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, jo gaunamas atlyginimas apie 4 000 Eur per mėnesį, jo išlaikytiniai – žmona ir keturi mažamečiai vaikai. Atsakovas yra įgijęs gyvenamąjį namą, už kurį moka paskolą, turi du automobilius. Du vaikai turi specialių poreikių: sūnus A. K. yra trumparegis, todėl patiriamos papildomos išlaidos akių patikrai ir akiniams, sūnui A. K. būtina logopedo pagalba, už kurią reikia papildomai mokėti. Žmona nedirba, nes pagal Norvegijos įstatymų specifiką, negalima palikti vienų mažamečių vaikų, todėl juos turi vežioti į mokyklas ir būrelius. Atsižvelgiant į brangesnį pragyvenimo lygį Norvegijoje, teismas sprendė, kad atsakovo gaunamų pajamų vos pakanka pragyventi, ką įrodo atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismui išklausius 2023 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio įrašą, taip pat nustatyta, kad atsakovas labai nuosekliai ir detaliai paaiškino apie savo gaunamas pajamas ir patiriamas šeimos išlaidas, todėl konstatuotina, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kad jai yra žinomi faktai, jog atsakovas galimai gauna didesnes pajamas, o vien tik spėjimas, kad taip galėtų būti, nesudaro pagrindo vertinti, jog tokiu būdu atsakovas siekė nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį. Kaip paaiškino atsakovas, jis neteikė į bylą daugiau įrodymų dėl per didelių dokumentų vertimo išlaidų. Kita vertus, šalys pačios pasirenka kokius įrodymus teikti teismui. Banko sąskaitos išrašai nėra vieninteliai įrodymai, kuriais remiantis nustatoma šalių turtinė padėtis. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė, įrodinėdama savo turtinę padėtį, teismui neteikė išsamių savo banko sąskaitų išrašų. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas neištyrė ir neteisingai vertino įrodymus dėl atsakovo turtinės padėties, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
43. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl kokių priežasčių nukrypo nuo lygių išlaikymo dalių principo.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų vaiko tėvų finansinę padėtį, sprendė, jog ji yra nevienoda. Teismas nurodė, kad nors abi šalys turi nekilnojamojo turto, pastovias stabilias pajamas, tačiau ieškovės turtinė padėtis, atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių ir aukštą pragyvenimo lygį Norvegijoje, geresnė, nei atsakovo. Taip pat ieškovė gyvena šeimoje, kuriai finansinį stabilumą teikia ir ieškovės sutuoktinis. Tokiu būdu sprendė, kad atsakovo finansinės galimybės yra ribotos ir nesudaro pagrindo reikalingą sumą vaiko išlaikymui skirti abiems tėvams lygiomis dalimis. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl tėvų teikiamo išlaikymo dalių, turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos pajamos, bet būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį apibūdinančių aplinkybių visumą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs nevienodą šalių turtinę padėtį, nukrypo nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo šalių sūnui priteisė mažesnį išlaikymą.
45. Apeliantė nurodo, kad 85,75 Eur valstybės išmoka yra mokama vaikui ir nieko bendro neturi su tėvų prievole teikti išlaikymą vaikui, todėl teismas, skaičiuodamas išlaikymo dydį, nepagrįstai šią išmoką atėmė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.
46. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra taip pat nurodęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).
47. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikalingą išlaikymo dydį valstybės mokamos išmokos dydžiu.
48. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai priteisė vaiko išlaikymui mažesnę negu 1 MMA sumą. Pažymėtina, kad 1 MMA yra tik orientacinis kriterijus, nes kiekvienu atveju spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas turi vertinti individualias bylos faktines aplinkybes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme netinkamo paskirstymo
49. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovės atstovavimo teisme išlaidas ir atmetus priešieškinį, nepagrįstai iš atsakovo ieškovei nepriteisė 500 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą.
50. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas).
51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 1 200 Eur sumos už pasirengimo bylos nagrinėjimui, kelionės bei atstovavimo teismo posėdžiuose teisines paslaugas priteisimo, jas sumažino iki 1 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai teismo išvadai. Rekomendacijų 3 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Taigi, bet kokiu atveju vykimo į teismo posėdį išlaidas būtina pagrįsti konkrečiais įrodymais (mokėjimo kvitais ir pan.), tačiau šiuo atveju ieškovės atstovas tokių įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai į atstovavimo išlaidas neįskaičiavo atstovo kelionės laiko.
52. Taip pat pritartina, kad pagal teismų formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Kadangi nagrinėjamoje byloje vyko penki posėdžiai po 1 val. laiko, o vienas truko mažiau negu pusę valandos, todėl už jį skaičiuoti atstovavimo išlaidas nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės atstovavimo išlaidas sumažino iki 1 000 Eur ir iš viso ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui priteisė 1 091,80 Eur.
53. Atmestinas apeliantės argumentas, kad atmetus priešieškinį, ieškovei turėjo būti pilnai atlygintos 500 Eur patirtos išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį rengimą. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims yra skirstytinos atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą, todėl vadovaujantis minėtu išaiškinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei bylinėjimosi išlaidas priteisė ne vertindamas atskirus procesinius dokumentus ir veiksmus, o atsižvelgdamas į galutinį ieškinio patenkinimo procentą.
Dėl procesinės bylos baigties
54. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta šios nutarties 32–48 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostatas ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį. Remiantis apeliacinio skundo argumentais keisti skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
57. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos.
58. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.