- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-28
- Bylos Nr.
- e2-6852-527/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00243-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- R. A., L. A.
- Atsakovas
- M. K., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. A. ir R. A. (toliau ir – ieškovės) ieškinį atsakovams M. K. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau ir – Biuras) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovės 2021 m. vasario 12 d. ieškiniu, kuris teisme gautas 2021 m. vasario 15 d., kreipėsi į teismą, prašydamos iš atsakovų subsidiariai priteisti: L. A. 33 400 Eur neturtinę žalą, R. A. 1 500 Eur neturtinę žalą ir ieškovėms jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-461-737/2021 (toliau – b. byla), kurioje M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – M. K.) buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, o būtent, jog 2019 m. lapkričio 11 d. apie 14.56 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9 punkto nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“, KET 30 punkto nurodymą, kad ,artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostoje perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, nevykdydamas šių reikalavimų, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, bei partrenkė ir sužalojo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią nepilnametę L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – L. A.), kuriai buvo konstatuoti daugybiniai sužalojimai, dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (priedai Nr. 1, 2),o b. byloje ji buvo pripažinta nukentėjusiąja. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu (priedas Nr. 7) M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nukentėjusioji L. A. iš pradžių nereiškė, kadangi buvo tikimasi, jog žala bus atlyginta. Kadangi 2019 m. lapkričio 11 d. eismo įvykio (toliau ir – Eismo įvykis) kaltininkas nebuvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai už žalos atlyginimą nukentėjusiesiems yra atsakingas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau ir – Biuras) (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Biuras šiuo atveju žalos administravimą pavedė atlikti Akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (toliau – Draudikas), kuris dėl žalos asmeniui, padarytos Eismo įvykio metu, atlyginimo pradėjo žalos administravimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios L. A. motina R. A. (toliau – R. A.) 2020 m. kovo 31 d. Draudikui pateikė pretenziją (priedas Nr. 3) dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, kurią išnagrinėjęs Draudikas priėmė sprendimą R. A. išmokėti 1 135,64 Eur draudimo išmoką. Taip pat R. A. pateikė pretenziją Draudikui dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama jos dukrai L. A. išmokėti 40 000 Eur draudimo išmoką, o jai, kaip nukentėjusiosios motinai – 1 500 Eur, tačiau Draudikas išmokėjo tik 6 600 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (priedas Nr. 5). Taigi neatlyginta neturtinė žala sudaro 34 900 Eur. 2020 m. spalio 23 d. teismui buvo pateiktas ieškovių civilinis ieškinys, tačiau teismas atsisakė jį priimti ir išaiškino teisę ieškovėms kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (priedas Nr. 8), todėl su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipiamasi į teismą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 112 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog M. K. yra atsakingas už žalos ieškovėms padarymą, kadangi jis nesilaikė KET nustatytų reikalavimų, dėl ko savo veiksmais sukėlė Eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta L. A. sveikata bei tokiu būdu padaryta turtinė bei neturtinė žala. Eismo įvykio metu M. K. neteisėti veiksmai yra akivaizdžiai tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais, t. y., jeigu kaltinamasis nebūtų pažeidęs KET, tai būtų laiku sustojęs prie pėsčiųjų perėjos ir Eismo įvykis nebūtų įvykęs, o tokiu atveju nebūtų padaryta žala ieškovėms. M. K. neteisėti veiksmai ir kaltė yra konstatuoti 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu b. byloje, todėl tai yra prejudiciniai faktai, kurių ieškovėms įrodinėti nebereikia (CPK 182 straipsnio 3 punktas).
TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
Ieškovės kreipėsi su pretenzija į Draudiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriam Biuras buvo pavedęs administruoti žalą ir išmokėti draudimo išmoką, tačiau pretenzija buvo tenkinta tik iš dalies, t. y. vietoj prašomų 41 500 Eur išmokant tik 6 600 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Su tokiu Biuro sprendimu ieškovės nesutinka, kadangi išmokėta draudimo išmoka nepadengia jų patirtos neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. ir 2010 m. vasario 3 d. nutarimuose yra nurodęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šiuo atveju buvo sutrikdyta nepilnametės L. A. sveikata. Teismų praktikoje pažymima, kad tokio amžiaus vaikai be abejo jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-259/2012). Iš Draudikui jau pateiktų ir su šiuo civiliniu ieškiniu teikiamų medicininių dokumentų matyti, kad L. A. Eismo įvykio metu patyrė sunkius kūno sužalojimus, pasireiškusius sunkiu galvos sumušimu su dešinės momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiais, pereinančiais į kaukolės vidurinę daubą, dešinės ausies būgnelio plyšimu, galvos smegenų sukrėtimu ir sumušimu su kraujosruvomis po smegenų dangalais ir į smegenų audinį, sukėlusiu ilgalaikę komą, dešinio šlaunikaulio apatinio trečdalio lūžiu, t. y. nepilnametė patyrė didžiulį fizinį skausmą. Šiuo atveju pažeista vertybė yra sveikata, kuri savo esme yra viena iš svarbiausių, o ją pažeidus, ne visada atkuriama. Pagal teismų praktiką nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (LAT nutartys Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013).
L. A. iš viso daugiau kaip 3 mėnesius (nuo (duomenys neskelbtini)) buvo gydoma stacionare, turėjo iškęsti net kelias operacijas. 2019 m. lapkričio 11 d. operuota – (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 12 d. atlikta (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 12 d. atlikta (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog minėtos operacijos, intervencijos į kūną L. A. sukėlė ne tik fizinį skausmą (kai yra leidžiami vaistai darant narkozes, atliekami perrišimai ir t.t.), bet ir didelį stresą prieš operacijas, nežinant kas bus. Nors L. A. šiuo metu nebegydoma ligoninėje, tačiau jos reabilitacinis gydymas tęsiamas iki šiol. Dėl patirtos sunkios galvos traumos L. A. vargina pastovūs stiprūs galvos skausmai, ji vos ne kasdien turi gerti vaistus (duomenys neskelbtini)g, taip pat skausmą malšinančius vaistus (duomenys neskelbtini), kurie akivaizdžiai daro neigiamą poveikį jos kitiems vidaus organams. L. A. privalo kasdien atlikinėti mankštos ir kalbos lavinimo pratimus, jos kalba yra sulėtėjusi, maišosi paprasti žodžiai, sunku įsiminti naują informaciją. Mergaitei sunku lipti laiptais, pritūpti, skauda kelį, skundžiasi klubų skausmais. L. A. mokykloje, vykstant kūno kultūros pamokoms, negali bėgti ar atlikti daugelio pratimų, kuriuos atlieka jos amžiaus vaikai. L. A. yra reikalingos (duomenys neskelbtini) paslaugos, (duomenys neskelbtini) paslaugos. Yra kelio problemų, dėl kurio neaišku ar nereikės dar vienos operacijos. Metus laiko yra tikimybė atsirasti (duomenys neskelbtini). Taip pat reikalinga pašalinti (duomenys neskelbtini). Jeigu taip vyks ir toliau, bus reikalinga pakeisti (duomenys neskelbtini), dėl ko reikės vėl atlikti sunkią (duomenys neskelbtini), kurios pasekmės ir komplikacijos nėra žinomos. Taip pat artimiausiu metu L. A. lankysis pas (duomenys neskelbtini), kuris, apžiūrėjęs jos būklę, įvertins, kokio lygio neįgalumo grupę jai paskirti.
2020 m. rugsėjo 8 d. atlikus psichologinį tyrimą nustatyta, jog L. A. (duomenys neskelbtini). L. A. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). L. A. užsiėmusi mėgstama veikla, trykštanti gyvenimo džiaugsmu, turinti nemažai svajonių, ateities planų mergaitė. Tačiau Eismo įvykis ir jo metu patirti sunkūs sužalojimai sugriovė jos gyvenimo planus, svajones, ypač pakeitė jos gyvenimą. Po Eismo įvykio ji nebegali gyventi visaverčio gyvenimo, užsiimti mėgstama veikla, sportuoti, nes greitai pavargsta, ji tapo lėta, sunkiai vaikščiojanti, irzli. Kaip bus toliau su jos mokslais – neaišku, kadangi dėl patirtų sužalojimų atsiliko nuo kitų bendraklasių, sunkiai rašo, greitai pavargsta, todėl abejotina ar galės tęsti mokslus toje pačioje klasėje ir nebus palikta kartoti kurso. Dažnai ji būna pikta, nenori bendrauti, kas lemia, jog naujoje mokykloje ((duomenys neskelbtini)) patiria daugiau streso ir tai apsunkina jos susidraugavimą su kitais mokiniais. Dėl viso to ji labai išgyvena, kadangi buvo stropi, pareiginga mokinė, stengėsi gerai mokytis, o baigusi mokslus siekti karjeros, o dabar jaučiasi sugniuždyta. Ji nebegali gyventi tokio gyvenimo, kurį gyvena jos amžiaus vaikai, nes yra sunkiai sužalota tiek fiziškai, tiek ir sutraumuota psichologiškai bei turi pastoviai rūpintis vien savo sveikata.
Eismo įvykis ypač paveikė L. A. psichologiškai. Eismo įvykio metu ji patyrė didelį šoką ir sukrėtimą, dėl ko prarado sąmonę. Nors po Eismo įvykio jau praėjo jau daugiau kaip 1 metai, tačiau tą dieną ji prisimena su dideliu siaubu, nes tai diena, sugriovusi jos iki tol buvusį gražų vaiko gyvenimą. Dažnai naktimis jai sunku užmigti, ji sapnuoja košmarus, susijusius su išgyvenimais Eismo įvykio metu. Ji labai išgyvena dėl to, jog daug ko dėl savo sveikatos būklės nebegali daryti, ką ji darė anksčiau, suvokia beviltišką savo padėtį ir tai, jog galbūt niekada nebepasveiks ir nebus tokia, kokia buvo anksčiau. Ji pradėjo staiga stambėti, nieko nebenorėti, prarado gyvenimo džiaugsmą, labai išgyvena dėl savo pasikeitusios išvaizdos – galvoje likusio didžiulio rando bei (duomenys neskelbtini), nors nuskusti plaukai po truputį atauginėja, tačiau vos siekia ausis, kas kelia diskomfortą, dėl ko ji jaučiasi negraži ir atstumianti. Ji labai išgyveno dėl to, kad gulint ligoninėje ji buvo atskirta nuo draugų, mokyklos, namų, jog ji buvo visiškai priklausoma nuo savo mamos, kuri ją pastoviai prižiūrėjo, ir išgyveno, kad mama per ją negalėjo dirbti. Mergaitė jautėsi ir vis dar jaučiasi esanti našta savo šeimai, dėl ko taip pat labai išgyvena.
Sunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl to kilusias pasekmes patyrė jaunas, dar besiformuojantis asmuo, kuris tiek įvykio metu, tiek bylos nagrinėjimo metu yra nepilnametis. Patirtos traumos padariniai įtakoja jauno asmens tolimesnį vystymąsi – tiek psichologinį, tiek fizinį. Tokio amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems yra žymiai svarbesnė aplinkinių nuomonė, juolab, jei po patirtos traumos yra pastebimi liekamieji požymiai, todėl tai turi reikšmės ir neturtinės žalos dydžio vertinimui. Neatmestina, kad patirtas sunkus galvos smegenų bei kitų organų traumos pobūdis gali turėti sveikatai negrįžtamas neigiamas pasekmes – (duomenys neskelbtini). L. A. pas gydytojus lankosi nuolat, jos gydymas yra tęsiamas ir nežinia, kiek jis dar truks ir ar kada nors ji išvis pasveiks. Visiškai abejojama, kad jos sveikata tiek pagerės, jog ji bus tokios pačios geros fizinės ir sveikatos būklės, kokia ji buvo iki patirto sužalojimo, nes Eismo įvykio metu buvo sužaloti itin gyvybiškai svarbūs organai.
LAT praktikoje pasisakoma, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (LAT nutartys b. bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.). Lietuvos teisės doktrinoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo galėtų siekti net iki 86 886 Eur priklausomai nuo sužalojimo sunkumo. (R. V., „Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje“ (Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009), p. 402; Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje (Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010), p. 291–292). Teisės doktrinoje nurodoma, kad „dėl sunkesnio sveikatos sutrikdymo atsiradę išgyvenimai proporcingai turėtų būti kompensuojami didesne pinigų suma. (R. V., Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje (Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010), p. 288). Todėl atsižvelgiant į minimo įvykio aplinkybes (itin smarkiai nukentėjo iki Eismo įvykio sveikas buvęs nepilnametis vaikas, kurio visiško sveikatos atstatymo galimybės neaiškios) atitinkamai turėtų būti artėjama link nurodytos sumos.
LAT yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (LAT 2003 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-604/2005). Teismo tikslas – siekti nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas vertinti, kad L. A. turi teisę į 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šis neturtinės žalos atlyginimo dydis vertintinas kaip protingas ir teisingas bei minimaliai kompensuojantis mergaitės patirtą skausmą dėl Eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, išgyvenimus, nepatogumus dėl toliau besitęsiančio gydymo. Kadangi dalis neturtinės žalos, t. y. 6 600 Eur, Biuro yra atlyginti, tai šiuo ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl likusios sumos – 33 400 Eur.
Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad nors Eismo įvykio metu R. A. nebuvo sužalota, nes jame nedalyvavo, tačiau dėl dukros sunkaus sužalojimo patyrė didelį pakenkimą savo psichinei sveikatai (didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją).
LAT yra nurodęs, jog neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (LAT 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs. Tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai (pvz., LAT 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2005 m. vasario 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-2005; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2010). Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu. Ar padaryta tokio pobūdžio žala šiuo atveju, t. y., ar tėvų išgyvenimai yra išimtinio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi būti sprendžiama pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes. <...> Teismų praktika gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai bylose kuriami, kai tai yra neišvengiama, objektyviai būtina, tačiau šiuo atveju nepatvirtinama, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių teisės taikymo išaiškinimai šios kategorijos bylose turėtų būti esmingai keičiami (LAT 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).
Šis atvejis gali būti priskiriamas prie išimtinių atvejų, dėl kurio neturtinė žala turėtų būti priteisiama ir L. A. motinai. Kaip antai, Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-260-954/2019 sunkiai nukentėjusios eismo įvykio metu nepilnametės mergaitės mamai priteisė net 2 000 Eur. Pažymėtina tai, jog L. A. ir jos motiną R. A. sieja ypatingai artimas ryšys. Tai pats artimiausias jai asmuo, kadangi jos tėtis mirė (priedas Nr. 11), kai mergaitei buvo tik 3 metai. Tuo labiau, po patirtų sužalojimų Eismo įvykio metu jos motina nei vienai dienai nepaliko jos vienos be priežiūros. Akivaizdu, jog dėl dukros sužalojimo motinos patiriami išgyvenimai yra itin dideli. Tokie išgyvenimai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę motinos sveikatą, ateityje toks emocinis krūvis gali sukelti rimtą depresiją. R. A. patirtą neturtinę žalą nepaneigiamai rodo tai, kad: ji patyrė didžiulį šoką, išgąstį, stresą, kai jai buvo pranešta, jog jos dukra yra partrenkta automobilio. Atvykus į ligoninę R. A. matė sunkius dukros patirtus sužalojimus (sunkiai sužalota galva, kraujas iš ausies, deformuota koja ir t.t.), girdėjo iš gydytojų preliminarias bauginančias diagnozes, nesitraukė nuo dukros lovos dieną ir naktį, išgyveno žodžiais nenusakomus jausmus, kai ilgą laiką buvo visiškoje nežinomybėje, ar jos dukra išvis išgyvens po patirtų sužalojimų. Dėl to R. A. patyrė didelį emocinį ir psichinį sukrėtimą. Po Eismo įvykio L. A. buvo komos būsenoje, vėliau jai buvo atlikta ne viena operacija, o tai jos motinai sukėlė papildomas dideles kančias, kadangi vargino ir kėlė nežinomybę tas laukimas, kada dukra atsigaus ar neatsigaus, kaip pasiseks viena ar kita jai atliekama operacija. Dėl dukros sunkios būklės ji negalėjo dirbti, turėjo nuolat būti kartu ir gyveno viltimi bei tikėjimu, kad dukra išgyvens bei atsigaus. Dėl patirtų išgyvenimų jai sutriko miegas, dingo apetitas. Kadangi dukra ligoninėje pragulėjo daugiau kaip 3 mėnesius, tai savaime suprantama, jog per šį ilgą laikotarpį jos motinai teko patirti itin didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. R. A., galima sakyti, daugiau kaip 3 mėnesius nieko daugiau neveikė ir aplinkui nematė, o tik kantriai budėjo prie dukros lovos, stebėjo kiekvieną jos bent kiek ženklesnį sveikatos pagerėjimą, progresą. Per tą laiką R. A. jaučiasi, jog prarado save, kaip asmenybę, nes visą dėmesį ir savo laiką turėjo skirti savo dukrai: negalėjo užsiimti mėgstama veikla, dirbti, bendrauti su kitais žmonėmis, niekur išeiti ar tuo labiau leistis į kokias nors keliones ar leisti sau kokias nors pramogas. Kitaip tariant, jos gyvenimas visiškai priklausė ir šiuo metu vis dar priklauso nuo dukros sveikatos būklės, kuri nežinia, kaip progresuos ir kokiu tempu. R. A. buvo ir yra skaudu matyti, kai jos dukra iš naujo mokosi vaikščioti, kalbėti, jog tie (duomenys neskelbtini) dukros auginimo metų per vieną dieną, tarsi, kažkur dingo. Ji stengiasi negalvoti apie ateitį, nes ji ją baugina: ji nežino, kiek dar reikės matyti dukrą tokios blogos sveikatos būklės; ar dukra kada nors visiškai pasveiks; kas bus, kai ją pačią dėl amžiaus apleis fizinės jėgos, kas tada rūpinsis jos dukra; ar ji psichologiškai bus pajėgi ištverti visa tai: beviltišką padėtį tiek dėl finansinės šeimos būklės, tiek dėl itin lėto L. A. gijimo.
Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad asmens sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.
Fiziškai ir psichologiškai sutraumuotas žmogus praranda gebėjimą užsiimti įprasta, kasdienine veikla, įskaitant hobius ir viską, ką anksčiau jis labai mėgo. Santykių kokybė su sutuoktiniu, šeima, draugais ir kitais žmonėms gali labai suprastėti po automobilio avarijos dėl atsiradusių finansinių sunkumų, rimtų fizinių ir psichologinių traumų.
Šiuo atveju L. A. motinos įprastas gyvenimas iki Eismo įvykio gali neatsistatyti, jai jau reikėjo ir dar gali tekti pakeisti savo gyvenimo pobūdį, patirti nepatogumų, suvaržymų, finansinių nuostolių, išgyvenimų dėl dukros reabilitacijos, gyvenimo kokybės, sveikatos ir pasekmių ateityje.
R. A. taip pat labai išgyvena dėl to, jog negali vienodai skirti dėmesio abiem savo nepilnamečiams vaikais, nes turi išimtinai rūpintis vien vyresniąja dukra. Be L. ji augina dar ir mažametį sūnų, B. Š. (priedas Nr. 10). Nors po Eismo įvykio praėjo jau daugiau kaip 1 metai, tačiau iki šiol vis dar jaučiamos neigiamos to pasekmės, kurios pasireiškia R. A. sveikatos pablogėjimu: esama beviltiška šeimos situacija tiek finansine puse, kai trūksta pinigų dukros gydymui ir visas šeimos lėšas tenka skirti jos gydymui, o dėl to yra skriaudžiamas dar vienas vaikas šeimoje – B., tiek ir emocine, kai tenka matyti ne sveiką, o ligotą (suluošintą galbūt visam gyvenimui) vaiką, dažnai varo į neviltį, depresiją. Dėl to artimiausiu metu R. A. netgi ketina apsilankyti pas psichologą, nes psichologinė būsena pasidarė visiškai nebepakeliama, gniuždanti. O tuo labiau jai yra sunku, kai ji mato sužalotą ir sunkiai sveikstančią dukrą, kuri jaučiasi dėl to labai nelaiminga, nelaimingą savo mažąjį vaiką, kuriam tenka patirti neigiamas emocijas dėl susidariusios šeimoje situacijos, tačiau kartu turi stengtis nepalūžti, stengtis išlikti stipria ir neparodyti savo vaikams ją slegiančio skausmo, nevilties, nuovargio.
Todėl, atsižvelgiant į tai, manytina, jog bent 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimas R. A. bent būtų šiokia tokia satisfakcija dėl jos patirtų paminėtų sunkių išgyvenimų matant sužalotą dukrą ir ją prižiūrint.
Remiantis aukščiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais motyvais bei pateikiamais rašytiniais dokumentais ieškinys tenkintinas visa apimtimi, tokiu būdu užtikrinant draudimo teisinių santykių reglamentavimo įgyvendinimą bei ieškovių teisę į visišką žalos atlyginimą.
Teismas 2021 m. vasario 18 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir atsakovams nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai Biurui įteikti 2021 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, o M. K. procesiniai dokumentai į teikti 2021 m. kovo 23 d. asmeniškai.
Atsakovas M. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsakovas Biuras 2021 m. kovo 2 d. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, kadangi pagal pateiktus dokumentus patirtas neturtinės žalos dydis buvo nustatytas preciziškai laikantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų nuostatų. TPVCAPDĮ 19 straipsnis numato, jog Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Papildomai pateikiama Biuro Žalų administravimo departamento poziciją dėl pareikšto ieškinio nepagrįstumo (1 priedas). Pažymėtina, kad preciziškas žalos dydį pagrindžiančių įrodymų vertinimas, atsižvelgiant į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų (TPVCAPDĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2018 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1059 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų) nuostatas, yra būtinas tam, jog, atlyginant eismo įvykio metu padarytą žalą, nebūtų pažeistos CK 6.251 straipsnio nuostatos. LAT yra konstatavęs, kad „ ...žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas” (LAT 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017, 45punktas). Teisingas žalos nustatymas draudimo išmoką mokant Biurui yra svarbus ir tuo aspektu, kad Biuras, išmokėjęs draudimo išmoką, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Apibendrinant pasakytina, kad nagrinėjamu atveju draudimo išmokos buvo išmokėtos tik asmenims, kurie turi teisę jas gauti, atsižvelgiant į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, o patirtos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas preciziškai laikantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų nuostatų.
Atsakovo M. K. kuratorė advokatė L. R., paskirta teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi, pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama ieškinį atmesti. Kuratorė nurodė, jog ieškovių prašoma atlyginti neturtinė žala yra aiškiai per didelė, neatitinkanti teismų praktikos analogiškose bylose bei prieštaraujanti teisingumo principui. Ieškinys iš esmės yra motyvuojamas vien tuo, jog L. priteista neturtinė žala yra mažesnė, nei analogiškose bylose priteistinas neturtinės žalos dydis, o jos motinai iš viso nebuvo priteista neturtinė žala, nors ji priteistina analogiškose bylose. Tačiau neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. LAT vienoje iš kasacine tvarka išnagrinėtų baudžiamųjų bylų (kasacinė nutartis b. byloje Nr. 2K-41-303/2020) yra apibendrinęs, jog pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskutiniais metais nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). L. Biuras jau yra atlyginęs 6 660 Eur dydžio neturtinę žalą, t. y. jai jau yra atlyginta didesnė nei minimali priteistina neturtinė žala už tokio pobūdžio sužalojimus. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į padarinius (liekamuosius reiškinius), kuriuos L. sukėlė M. K. padaryta nusikalstama veika. O būtent, nors ji patyrė sunkius kūno sužalojimus, pasireiškusius (duomenys neskelbtini), tačiau po patirtų sužalojimų ji gana greitai atsigavo, šiuo metu valdo visas kūno dalis, vaikšto, kalba, lanko mokyklą, t. y. iš esmės po gydymo grįžo į įprastinį savo gyvenimą. Kai tuo tarpu įprastai po tokių sunkių sužalojimų eismo įvykio metu nukentėjusieji praranda galimybę vaikščioti ar turi mokytis iš naujo, yra prikaustyti prie lovos ar neįgaliojo vežimėlio, praradę tam tikras kūno dalis ir pan. Taigi nukentėjusiajai pavyko išvengti itin sunkių padarinių/liekamųjų reiškinių, kurie galėjo atsirasti po tokio sunkaus kūno sužalojimo. Pagal teismų praktiką didesnis nei įprastai neturtinės žalos dydis priteisiamas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, suprastėjusia gyvenimo kokybe, ribojama įprasta veikla ir pan. (LAT nutartys b. bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-195/2014, Nr. 2K-364-696/2015), nors tokių išimtinių atvejų ieškinyje nenurodyta, tačiau yra prašoma netgi didesnės nei įprastai priteisiama neturtinės žalos atlyginimo. Sutiktina, jog Eismo įvykio metu L. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kurie kompensuotini kaip patirta moralinė žala (kažkiek kompensuojant patirtus išgyvenimus, suteikiant nukentėjusiajai galimybę įsigyti alternatyvų komfortą suteikiančių galimybių ir taip sumažinti patirtą skausmą, liūdesį ir pan.), tačiau šiuo individualiu atveju, manytina, jog L. Biuro išmokėta 6 660 Eur dydžio kompensacija laikytina teisinga, išlaikanti balansą, proporcinga padarytai žalai ir atitinkanti suformuotą teismų praktikai.
Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalą asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Nors nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje b. byloje. Nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik išskirtiniais atvejais (LAT nutartis b. byloje Nr. 2K-324-507/2016). Ieškovė R. A. prašo priteisti jai 1 500 Eur dydžio neturtinę žalą dėl patirtų išgyvenimų ir nepatogumų Eismo įvykio metu sužalojus jos dukrą L. Šiuo atveju sutiktina su Biuro atsiliepime išdėstyta pozicija, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų dėl R. A. sveikatos pablogėjimo, kurį būtų lėmę po Eismo įvykio patirti išgyvenimai dėl dukros sužalojimų, o ieškinyje nurodyti motyvai dėl patirtų išgyvenimų yra vien deklaratyvūs. Be to, atsižvelgiant į tai, jog po Eismo įvykio L. iš esmės pavyko pasveikti, manytina, jog R. A. išgyvenimai dėl dukros sužalojimo buvo trumpalaikio pobūdžio, nesukeliantys didelės moralinės žalos, tuo labiau vertintinos 1 500 Eur suma. Taigi manytina, jog šis atvejis nėra niekuo išskirtinis, dėl kurio R. A. būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą.
Taip pat svarbu pažymėti tai, jog neturtinės žalos atlyginimas nėra bausmė šią žalą padariusiam asmeniui, bet nukentėjusiųjų asmenų tam tikrų neturtinių praradimų kompensavimas. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; LAT nutartys b. bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra tik vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, galintis mažinti šios žalos dydį. (LAT nutartys b. bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013). Nustatydamas nukentėjusiojo asmens patirtos neturtinės žalos dydį ir išreikšdamas jį piniginiu ekvivalentu, teismas turi atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. (LAT nutartis b. byloje Nr. 2K-52-942/2016). Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti kur atlyginimas bus ženkliai didesnis, įgyti turto ir pan.) (LAT 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis b. byloje Nr. 2K-334-699/2017).
Atsakovas M. K. nukentėjusiąją sužalojo ne tyčia, o dėl neatsargumo. Pats Eismo įvykis taip sukrėtė atsakovą, jog šis, po jo praėjus vos mėnesiui (2019 m. gruodžio 16 d.), pats patyrė (duomenys neskelbtini), nes labai išgyveno ir jaudinosi dėl nukentėjusiosios sveikatos ir savo neaiškios ateities. B. bylos Nr. 1-461-737/2021 nagrinėjimo metu atsakovas pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl jos padarymo. Jis yra (duomenys neskelbtini), dėl kurių ir šiuo metu vis dar gydosi bei dėl ko b. byloje Nr. 1-461-737/2021 net buvo atleistas nuo bausmės.
2021 m. sausio 28 d. Teismo nuosprendžiu b. byloje Nr. 1-461-737/2021 iš M. K. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai buvo priteista 12 223,17 Eur turtinei žalai atlyginti bei 1 410,97 Eur nukentėjusiųjų proceso išlaidų, kurių jis iki šiol nėra atlyginęs, kadangi niekur nedirba ir jokio turto bei santaupų neturi. Todėl teismui dar tenkinus ieškinį (34 900 Eur), atsakovą užgriūtų itin didelė finansinė našta, tikėtina, net visam gyvenimui. Kaip antai, jo sukeltas Eismo įvykis nėra laikomas draudžiamuoju įvykiu, kadangi nebuvo apdrausta transporto priemonė, su kuria buvo sukeltas Eismo įvykis, dėl ko Biuras, atlyginęs ieškovėms turtinę ir neturtinę žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į M. K.. Jau šiuo metu Biuras yra išmokėjęs ieškovėms 1 135,64 Eur dydžio kompensaciją už patirtą turtinę žalą ir 6 660 Eur kompensaciją už neturtinę žalą, t. y. turi net 7 795,64 Eur dydžio atgręžtinį reikalavimą į M. K.. Taigi M. K. jau šiuo metu slegia net 21 429,78 Eur dydžio skolos našta, kurią niekur nedirbant ir esant iš esmės nedarbingam, sunku jam bus atlyginti, jau nekalbant apie tai, jog iš jo dar papildomai būtų priteista net 34 900 Eur dydžio neturtinė žala.
Akivaizdu, jog Eismo įvykis sukėlė neigiamus padarinius (sveikatos sužalojimą) ir itin sukrėtė abi proceso šalis, tiek ieškoves, tiek ir patį atsakovą M. K., tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, manytina, jog ieškovių prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis yra neadekvatus, neatitinkantis priteistinų sumų pagal teismų praktiką analogiškose bylose, pažeidžiantis pusiausvyrą tarp ieškovių teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens (atsakovo M. K.) turtinės padėties, prieštaraujantis teisingumo ir protingumo principams, todėl ieškovių ieškinys turėtų būti visiškai atmestas.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-461-737/2021 (toliau – b. byla) M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – M. K. arba atsakovas) 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu (ieškinio priedas Nr. 7) buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, o būtent dėl to, jog jis 2019 m. lapkričio 11 d. apie 14.56 val. Jonavoje(duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9 punkto nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“, KET 30 punkto nurodymą, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostoje perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, nevykdydamas šių reikalavimų, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, bei partrenkė ir sužalojo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią nepilnametę L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – L. A.), kuriai buvo konstatuoti daugybiniai sužalojimai, dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (ieškinio priedai Nr. 1, 2),o b. byloje L. A. buvo pripažinta nukentėjusiąja.
Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).
Taigi laikytina nustatyta aplinkybė, kad M. K. dėl neatsargumo Eismo įvykio metu sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. A. sveikatą, taigi tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiajai kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, jo kaltė įrodyta, o tai ir yra sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).
Kadangi 2019 m. lapkričio 11 d. eismo įvykio (toliau ir – Eismo įvykis) kaltininkas nebuvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai už žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims yra atsakingas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau ir – Biuras) (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Biuras šiuo atveju žalos administravimą pavedė atlikti Akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (toliau ir – Draudikas), kuris dėl žalos asmeniui, padarytos Eismo įvykio metu, atlyginimo pradėjo žalos administravimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusiosios L. A. motina R. A.) 2020 m. kovo 31 d. Draudikui pateikė pretenziją (ieškinio priedas Nr. 3) dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, kurią išnagrinėjęs Draudikas priėmė sprendimą R. A. išmokėti 1 135,64 Eur draudimo išmoką. Taip pat R. A. pateikė pretenziją Draudikui dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, prašydama jos dukrai L. A. išmokėti 40 000 Eur draudimo išmoką, o jai, kaip nukentėjusiosios motinai – 1 500 Eur, tačiau Draudikas išmokėjo tik 6 660 Eur draudimo išmoką L. A. neturtinei žalai atlyginti (ieškinio priedas Nr. 5). Kaip matyti iš Žalų administravimo departamento 2021 m. kovo 1 d. išvados dėl ieškinių pagrįstumo Nr. V-870-21, vadovaujantis TPVPDĮ 11 straipsniu, neturtinė žala yra sudėtinė asmens žalos dalis ir yra atlyginama sužalojimo atveju tik pačiam nukentėjusiam (sužalotam) asmeniui, o kadangi R. A. nebuvo sužalota Eismo įvykio metu, nepateikė medicininių dokumentų, kuriuose būtų fiksuojami sveikatos pablogėjimas ir nustatytas ryšys su šiuo eismo įvykiu, todėl R. A. neturtinė žala nebuvo atlygintina, o, vadovaujantis nustatytu nukentėjusios L. A. patirtu sveikatos sutrikdymo mastu (sunkus), atsižvelgus į sužalojimo pobūdį, gydymo trukmę bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 įsakymu pavirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.3 punktu, kai ,,esant sunkiam sveikatos sutrikdymui – iki 12 MMA”, Draudiko specialistai apskaičiavo ir atlygino nukentėjusiajai L. A. neturtinę žalą 6 660 Eur, kuri apskaičiuota: 12 x 555 Eur (2019 metais MMA = 555 Eur). Su tokiu Biuro sprendimu ieškovės nesutinka, kadangi, jų teigimu, išmokėta draudimo išmoka nepadengia jų patirtos neturtinės žalos. Ieškovių teigimu, neatlyginta neturtinė žala sudaro 34 900 Eur (L. A. – 33 400 Eur ir R. A. – 1 500 Eur), kuriuos iš atsakovų ir prašoma priteisti šioje byloje pareikštu ieškiniu civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis), kadangi 2020 m. spalio 23 d. B. byloje teismui pateiktas ieškovių civilinis ieškinys teismo buvo atsisakytas priimti, išaiškinus teisę ieškovėms kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (ieškinio priedas Nr. 8).
Šioje byloje ginčas kilo dėl to, kokio dydžio neturtinę žalą iš tiesų patyrė Eismo įvykio metu nukentėjusi L. A. ir jos motina R. A., kuri Eismo įvykio metu sužalota nebuvo, ir kiek tos ieškovių patirtos žalos turi būti priteista iš atsakovų.
Teismas sutinka su ieškovių pozicija, kad atsakovais šioje byloje yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) ir atsakovas M. K., kaip žalą padaręs asmuo, kuris buvo ir transporto priemonės, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, valdytojas.
Teismų praktikos apžvalgoje nurodoma, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Taigi pirmiausia nukentėjusiojo reikalavimas turi būti tenkinamas iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Šiuo atveju draudikas yra pagrindinis skolininkas, o transporto priemonės valdytojas yra papildomas skolininkas. Pagal TPVCAPDĮ tikslus ir reguliavimą įtvirtinta subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam asmeniui.
Pagal TPVCAPD yra užtikrinama didesnė nukentėjusiojo asmens teisių apsauga tuo atveju, kai žala padaroma transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta, todėl žalos atlyginimo reikalavimas nukreipiamas atsakovui Biurui (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žalą atlyginęs atsakovas Biuras įgyja atgręžtinį reikalavimą susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 17, 22, 23 straipsniai). Eismo įvykį padariusio asmens – atsakovo M. K. atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų ir vairavo neapdraustą transporto priemonę, kai tai privaloma pagal įstatymą.
Civilinės atsakomybės sąlygos ir taikymo tikslas skiriasi nuo baudžiamosios. Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita.
Nors neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (LAT 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (LAT 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
Dėl L. A. patirtos neturtinės žalos
Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog atsakovo M. K. nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta nepilnametės L. A. sveikata. Iš su ieškiniu pateiktų medicininių dokumentų, kurie buvo pateikti ir Draudikui, matyti, kad L. A. Eismo įvykio metu patyrė sunkius kūno sužalojimus, pasireiškusius (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nepilnametė dėl to patyrė didžiulį fizinį skausmą.
Šiuo atveju pažeista vertybė yra sveikata, kuri savo esme yra viena iš svarbiausių, o ją pažeidus, ne visada ir atkuriama iki buvusio lygmens. Pagal teismų praktiką nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (žr., pavyzdžiui, LAT nutartis Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013).
Nustatyta, jog L. A. nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. vasario 23 d., t. y. ilgiau kaip 3 mėnesius, buvo gydoma stacionare, jai buvo padaryta ne viena operacija, o būtent: (duomenys neskelbtini). Teismui nekyla abejonių dėl to, jog minėtos chirurginės operacijos L. A. sukėlė ne tik fizinį skausmą (kai yra leidžiami vaistai darant narkozes, atliekami perrišimai ir t.t.), bet ir didelį stresą prieš operacijas, nežinant kas bus. Nors L. A. šiuo metu nebegydoma ligoninėje, tačiau nėra ginčo dėl to, jog jos reabilitacinis gydymas tęsiamas iki šiol. Atsakovai neužginčijo, kad dėl patirtos sunkios galvos traumos L. A. vargina pastovūs stiprūs galvos skausmai, ji vos ne kasdien turi gerti vaistus (duomenys neskelbtini), taip pat skausmą malšinančius vaistus (duomenys neskelbtini), kurie akivaizdžiai daro neigiamą poveikį jos kitiems vidaus organams. L. A. privalo kasdien atlikinėti mankštos ir kalbos lavinimo pratimus, jos kalba yra sulėtėjusi, maišosi paprasti žodžiai, sunku įsiminti naują informaciją. Ieškovių teigimu, mergaitei sunku lipti laiptais, pritūpti, skauda kelį, skundžiasi klubų skausmais. L. A. mokykloje, vykstant kūno kultūros pamokoms, negali bėgti ar atlikti daugelio pratimų, kuriuos atlieka jos amžiaus vaikai. L. A. yra reikalingos (duomenys neskelbtini) paslaugos, (duomenys neskelbtini) paslaugos (nes (duomenys neskelbtini)). Yra kelio problemų, dėl kurio neaišku ar nereikės dar vienos operacijos. Metus laiko yra tikimybė atsirasti (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Taip pat reikalinga pašalinti (duomenys neskelbtini). Jeigu taip vyks ir toliau, bus reikalinga (duomenys neskelbtini), dėl ko reikės vėl atlikti sunkią galvos operaciją, kurios pasekmės ir komplikacijos nėra žinomos.
2020 m. rugsėjo 8 d. atlikus psichologinį tyrimą nustatyta, jog L. A. (duomenys neskelbtini) yra silpna, kiek pažemintas (duomenys neskelbtini). L. A. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Atsakovų nepaneigta, kad L. A. užsiėmusi mėgstama veikla, trykštanti gyvenimo džiaugsmu, turinti nemažai svajonių, ateities planų mergaitė. Tačiau Eismo įvykis ir jo metu patirti sunkūs sužalojimai sugriovė jos gyvenimo planus, svajones, ypač pakeitė jos gyvenimą. Po Eismo įvykio ji nebegali gyventi visaverčio gyvenimo, užsiimti mėgstama veikla, sportuoti, nes greitai pavargsta, ji tapo lėta, sunkiai vaikščiojanti, irzli. Kaip bus toliau su jos mokslais – neaišku, kadangi dėl patirtų sužalojimų atsiliko nuo kitų bendraklasių, sunkiai rašo, greitai pavargsta, todėl abejotina ar galės tęsti mokslus toje pačioje klasėje ir nebus palikta kartoti kurso. Dažnai ji būna pikta, nenori bendrauti, kas lemia, jog naujoje mokykloje ((duomenys neskelbtini)) patiria daugiau streso ir tai apsunkina jos susidraugavimą su kitais mokiniais. Dėl viso to ji labai išgyvena, kadangi buvo stropi, pareiginga mokinė, stengėsi gerai mokytis, o baigusi mokslus siekti karjeros, o dabar jaučiasi sugniuždyta. Ji nebegali gyventi tokio gyvenimo, kurį gyvena jos amžiaus vaikai, nes yra sunkiai sužalota tiek fiziškai, tiek ir sutraumuota psichologiškai bei turi pastoviai rūpintis vien savo sveikata.
Teismui taip pat nekyla abejonių dėl to, kad Eismo įvykis ypač paveikė L. A. psichologiškai. Eismo įvykio metu ji patyrė didelį šoką ir sukrėtimą, dėl ko prarado sąmonę. Nors po Eismo įvykio jau praėjo jau daugiau kaip 1 metai, tačiau tą dieną ji prisimena su dideliu siaubu, nes tai diena, sugriovusi jos iki tol buvusį gražų vaiko gyvenimą. Ieškovių teigimu, kurio atsakovai neužginčijo, dažnai naktimis jai sunku užmigti, ji sapnuoja košmarus, susijusius su išgyvenimais Eismo įvykio metu. Ji labai išgyvena dėl to, jog daug ko dėl savo sveikatos būklės nebegali daryti, ką ji darė anksčiau, suvokia beviltišką savo padėtį ir tai, jog galbūt niekada nebepasveiks ir nebus tokia, kokia buvo anksčiau. Ji pradėjo staiga stambėti, nieko nebenorėti, prarado gyvenimo džiaugsmą, labai išgyvena dėl savo pasikeitusios išvaizdos – (duomenys neskelbtini), nors nuskusti plaukai po truputį atauginėja, tačiau vos siekia ausis, kas kelia diskomfortą, dėl ko ji jaučiasi negraži ir atstumianti. Ji labai išgyveno dėl to, kad gulint ligoninėje ji buvo atskirta nuo draugų, mokyklos, namų, jog ji buvo visiškai priklausoma nuo savo mamos, kuri ją pastoviai prižiūrėjo, ir išgyveno, kad mama per ją negalėjo dirbti. Mergaitė jautėsi ir vis dar jaučiasi esanti našta savo šeimai, dėl ko taip pat labai išgyvena.
Šiuo atveju sunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl to kilusias pasekmes patyrė jaunas, dar besiformuojantis asmuo, kuris tiek įvykio metu, tiek bylos nagrinėjimo metu yra nepilnametis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečiai be abejo jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-259/2012). Patirtos traumos padariniai įtakoja jauno asmens tolimesnį vystymąsi – tiek psichologinį, tiek fizinį. Tokio amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems yra žymiai svarbesnė aplinkinių nuomonė, juolab, jei po patirtos traumos yra pastebimi liekamieji požymiai, todėl tai turi reikšmės ir neturtinės žalos dydžio vertinimui. Neatmestina, kad patirtas (duomenys neskelbtini) bei kitų organų traumos pobūdis gali turėti L. A. sveikatai negrįžtamas neigiamas pasekmes – atminties sutrikimą, apsunkintą koncentraciją, greitesnį nuovargį, judesių lėtumą, (duomenys neskelbtini) ir kt. L. A. pas gydytojus lankosi nuolat, jos gydymas yra tęsiamas ir nežinia, kiek jis dar truks. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad mergaitės sveikata niekada nebebus tokios pačios geros fizinės būklės, kokia ji buvo iki patirto sužalojimo, nes Eismo įvykio metu buvo sužaloti itin gyvybiškai svarbūs organai.
Tačiau, teismo nuomone, svarbu atkreipti dėmesį ir į padarinius (liekamuosius reiškinius), kuriuos L sukėlė M. K. padaryta nusikalstama veika, o būtent tai, kad mergaitė, nors ji patyrė (duomenys neskelbtini), tačiau po patirtų sužalojimų ji vis tik atsigavo, nėra praradusi jokių kūno dalių ir jas visas šiuo metu valdo (nors kai kurias ir apsunkintai), pati vaikšto (nors ir turėjo tai iš naujo išmokti), kalba (nors kalba ir sulėtėjusi), lanko mokyklą (nors mokytis ir sekasi sunkiau), t. y. po gydymo iš dalies sugrįžo į įprastinį savo gyvenimą, kai tuo tarpu po tokių sunkių sužalojimų galėjo prarasti galimybę vaikščioti, galėjo likti prikaustyta prie lovos ar neįgaliojo vežimėlio, prarasti tam tikras kūno dalis ir pan. Teismas sutinka su atsakovo kuratorės argumentais, jog nukentėjusiajai pavyko išvengti itin sunkių padarinių/liekamųjų reiškinių, kurie galėjo atsirasti po tokio sunkaus kūno sužalojimo. Pagal teismų praktiką didesnis nei įprastai neturtinės žalos dydis priteisiamas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, suprastėjusia gyvenimo kokybe, ribojama įprasta veikla ir pan. (LAT nutartys b. bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-195/2014, Nr. 2K-364-696/2015).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-379-697/2018, 2K-331-976/2018, 2K-107-222/2019, 2K-223-495/2019, 2K-276-458/2019 (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-187-919/2020, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-417/2020)
Lietuvos teisės doktrinoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo galėtų siekti net iki 86 886 Eur priklausomai nuo sužalojimo sunkumo. (R. V., „Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje“ (Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009), p. 402; Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje (Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010), p. 291–292). Teisės doktrinoje nurodoma, kad „dėl sunkesnio sveikatos sutrikdymo atsiradę išgyvenimai proporcingai turėtų būti kompensuojami didesne pinigų suma. (R. V., Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje (Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010), p. 288). Todėl atsižvelgiant į minimo įvykio aplinkybes (itin smarkiai nukentėjo iki Eismo įvykio sveikas buvęs nepilnametis vaikas, kurio visiško sveikatos atstatymo galimybės neaiškios) atitinkamai turėtų būti artėjama link nurodytos sumos.
LAT yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (LAT 2003 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-604/2005). Teismo tikslas – siekti nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. (LAT nutartis b. byloje Nr. 2K-52-942/2016).
Be to, pažymėtina ir tai, jog, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti kur atlyginimas bus ženkliai didesnis, įgyti turto ir pan.) (LAT 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis b. byloje Nr. 2K-334-699/2017).
Nėra ginčo dėl to, jog atsakovas M. K. nukentėjusiąją sužalojo ne tyčia, o dėl neatsargumo. Tačiau pažymėtina ir tai, jog neatsargūs nusikaltimai yra labai įvairūs ir pagal savo faktines aplinkybes, ir pagal kilusius padarinius. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, pasirinkti tinkamą greitį, atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas.
Teismo nuomone, yra visiškai įtikėtina atsakovo kuratorės nurodyta aplinkybė, jog pats Eismo įvykis taip sukrėtė atsakovą, jog šis, po jo praėjus vos mėnesiui (2019 m. gruodžio 16 d.), pats patyrė (duomenys neskelbtini), nes labai išgyveno ir jaudinosi dėl nukentėjusiosios sveikatos ir savo neaiškios ateities, kas,. B. bylos Nr. 1-461-737/2021 nagrinėjimo metu atsakovas pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl jos padarymo. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas yra (duomenys neskelbtini), dėl kurių ir šiuo metu vis dar gydosi bei dėl ko b. byloje Nr. 1-461-737/2021 net buvo atleistas nuo bausmės. Be to, nustatyta, jog 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu b. byloje Nr. 1-461-737/2021 iš M. K. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai buvo priteista 12 223,17 Eur turtinei žalai atlyginti bei 1 410,97 Eur nukentėjusiųjų proceso išlaidų, kurių jis iki šiol nėra atlyginęs, kadangi niekur nedirba ir jokio turto bei santaupų neturi. Todėl tuo atveju, jeigu 34 900 Eur ieškinys būtų tenkintas visiškai, atsakovą užgriūtų dar didesnė finansinė našta, tikėtina, net visam likusiam jo gyvenimui. Kadangi jo sukeltas Eismo įvykis nėra laikomas draudžiamuoju įvykiu (nes nebuvo apdrausta transporto priemonė, su kuria buvo sukeltas Eismo įvykis), todėl Biuras, atlyginęs ieškovėms turtinę ir neturtinę žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į M. K.. Jau šiuo metu Biuras yra išmokėjęs ieškovėms 1 135,64 Eur dydžio kompensaciją už patirtą turtinę žalą ir 6 660 Eur kompensaciją už neturtinę žalą, t. y. turi net 7 795,64 Eur dydžio atgręžtinį reikalavimą į M. K.. Taigi M. K. jau šiuo metu slegia net 21 429,78 Eur dydžio skolos našta, kurią niekur nedirbant ir esant iš esmės nedarbingam, sunku jam bus atlyginti, jau nekalbant apie iš jo dar papildomai prašomą priteista net 34 900 Eur dydžio neturtinę žalą.
Tačiau pažymėtina ir tai, jog atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nelygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.
Kadangi nėra nustatyta, jog L. A. būtų sukelti itin sunkūs padariniai/liekamieji reiškiniai, kurie galėjo atsirasti po tokio sunkaus kūno sužalojimo, o yra prašoma netgi didesnės nei įprastai priteisiama neturtinės žalos atlyginimo, spręstina, jog nėra pagrindo vertinti, kad L. A. buvo padaryta net 40 000 Eur neturtinė žala, todėl prašomos priteisti 33 400 Eur neturtinės žalos dydis mažintinas vien dėl šios priežasties.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertinant L. A. sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, padarytos žalos pasekmes ir liekamuosius reiškinius, bendravimo galimybių sumažėjimą, neužtikrintumą dėl savo ateities, taip pat žalą padariusio asmens kaltę (nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo), jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismo nuomone, yra pagrindas vertinti, kad L. A. dėl atsakovo M. K. nusikalstamos veiklos buvo padaryta ne 6 660 Eur neturtinė žala, kurią atlygino Biuras, o bendra 16 660 Eur dydžio neturtinė žala. Kadangi šios neturtinės žalos dalį, t. y. 6 660 Eur, Biuras jau yra atlyginęs neginčo tvarka, iš atsakovų subsidiariai priteistina 10 000 Eur suma L. A. neturtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, būtent 10 000 Eur kompensacija šiuo atveju laikytina teisinga, išlaikanti balansą, proporcinga padarytai žalai ir atitinkanti suformuotą teismų praktikai.
Dėl L. A. motinos teisės į neturtinės žalos atlyginimą
Nors Eismo įvykio metu R. A. nebuvo sužalota, nes jame nedalyvavo, tačiau, teismo nuomone, būtina nustatyti, ar šiuo atveju ji, dėl dukros, su kuria buvo itin artima, sunkaus sužalojimo, jos gydymo, reabilitacijos ir nežinomybės dėl ateities patyrusi didelį pakenkimą savo psichinei sveikatai (didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją), turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
LAT yra nurodęs, jog neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (LAT 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs. Tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai (pvz., LAT 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2005 m. vasario 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-2005; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2010). Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu. Ar padaryta tokio pobūdžio žala šiuo atveju, t. y., ar tėvų išgyvenimai yra išimtinio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi būti sprendžiama pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes. <...> Teismų praktika gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai bylose kuriami, kai tai yra neišvengiama, objektyviai būtina, tačiau šiuo atveju nepatvirtinama, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių teisės taikymo išaiškinimai šios kategorijos bylose turėtų būti esmingai keičiami (LAT 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).
Be to, pažymėtina ir tai, nors LAT praktikos nuostatos dėl nukentėjusio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą iš esmės atitinka Konvencijos nuostatas ir praktiką, o EŽTT laikosi gana rezervuotos pozicijos ir nėra linkęs primesti kompensavimo įpareigojimo netgi tose bylose, kuriose neteisėti veiksmai lėmė sunkiausius padarinius – pareiškėjo artimojo mirtį (pvz., 2009 m. sprendimas Z. prieš Latviją (No. 58447/00, 7 July 2009), vis dėlto EŽTT gali priimti individualią peticiją iš asmens, laikomo netiesiogine auka, jeigu tarp tiesioginės aukos ir pareiškėjo yra asmeninis ir ypatingas ryšys.
Teismo nuomone, šioje byloje būtent ir nustatytas toks ypatingas ryšys ir išimtinės aplinkybės, todėl šis atvejis priskirtinas prie išimtinių atvejų, dėl kurių neturtinė žala turėtų būti priteisiama ir Eismo įvykio metu nukentėjusios L. A. motinai – ieškovei R. A., nors ji pati Eismo įvykyje ir nedalyvavo.
Teismas laiko nustatyta aplinkybę, jog L. A., kurios tėtis mirė, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 11), ir jos motiną R. A. siejo ir tebesieja ypatingai artimas ryšys. Neabejotina, kad po vyro mirties likusi vienintelė jo dukra R. A. buvo pats artimiausias žmogus, kurį motina ypatingai globojo ir saugojo, kad ir jo neprarastų, kas ir sąlygojo to itin artimo ryšio susiformavimą. Jokiais atsakovų argumentais ir įrodymais nepaneigta ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog po patirtų sužalojimų Eismo įvykio metu jos motina nepertraukiamai slaugė ir prižiūrėjo savo dukrą tiek, kol ji buvo gydoma ligoninėje ilgiau kaip tris mėnesius, tiek ir jai sugrįžus į namus. Akivaizdu, jog dėl dukros sunkių sužalojimų motinos patirti išgyvenimai buvo ir tebėra (įvertinus nežinomybę dėl ateities) itin dideli ir neigiamai paveikė ir toliau veikia tiek fizinę, tiek psichinę motinos sveikatą, kas ateityje gali sukelti tiek rimtą depresiją, tiek ir kitokius sveikatos sutrikimus. R. A. patirtą neturtinę žalą, teismo nuomone, nepaneigiamai rodo tai, kad: ji patyrė didžiulį šoką, išgąstį, stresą, kai jai buvo pranešta, jog jos dukra yra partrenkta automobilio. Jokiais atsakovų įrodymais ir argumentais nepaneigta, jog atvykus į ligoninę R. A. matė sunkius dukros patirtus sužalojimus (sunkiai sužalota galva, kraujas iš ausies, deformuota koja ir t.t.), girdėjo iš gydytojų preliminarias bauginančias diagnozes, nesitraukė nuo dukros lovos dieną ir naktį, išgyveno žodžiais nenusakomus jausmus, kai ilgą laiką buvo visiškoje nežinomybėje, ar jos dukra išvis išgyvens po patirtų sužalojimų. Neabejotina, kad dėl to R. A. patyrė didelį emocinį ir psichinį sukrėtimą. Po Eismo įvykio L. A. buvo komos būsenoje, vėliau jai buvo atlikta ne viena operacija, o tai kartu su nežinomybe laukiant kada dukra atsigaus ir ar iš viso atsigaus, kaip pasiseks viena ar kita jai atliekama operacija, neabejotinai jos motinai sukėlė papildomas dideles kančias. Laikytina nustatyta aplinkybė, jog dėl dukros sunkios būklės motina negalėjo keletą mėnesių dirbti, nes turėjo nuolat būti šalia dukros kartu su viltimi ir tikėjimu, kad dukra išgyvens ir atsigaus. Natūralu, kad dėl patirtų išgyvenimų jai sutriko miegas, dingo apetitas. Kadangi dukra ligoninėje pragulėjo daugiau kaip 3 mėnesius, kuriuos R. A. praleido budėdama prie dukros lovos ir stebėdama kiekvieną jos bent kiek ženklesnį sveikatos pagerėjimą, teismui nekyla abejonių, jog per šį ilgą laikotarpį ji patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, per tą laiką prarasdama save, kaip asmenybę, nes visą dėmesį ir laiką turėjo skirti savo dukrai, todėl negalėjo užsiimti mėgstama veikla, dirbti, bendrauti su kitais žmonėmis, niekur išeiti ar tuo labiau leistis į kokias nors keliones ar leisti sau kokias nors pramogas. Kitaip tariant, jos gyvenimas visiškai priklausė ir šiuo metu vis dar priklauso nuo dukros sveikatos būklės, kuri nežinia, kaip progresuos ir kokiu tempu. R. A. buvo ir yra skaudu matyti, kai jos dukra iš naujo mokosi vaikščioti, kalbėti, jog tie (duomenys neskelbtini) dukros auginimo metų per vieną dieną, tarsi, kažkur dingo. A. teigimu, ateitis ją baugina, nes: dukra niekada nebebus tokia kokia buvo; ji nežino, ar dukra kada nors visiškai pasveiks; kas bus, kai ją pačią dėl amžiaus apleis fizinės jėgos, kas tada rūpinsis jos dukra; ar ji psichologiškai bus pajėgi ištverti visa tai: beviltišką padėtį tiek dėl finansinės šeimos būklės, tiek dėl itin lėto L. A. gijimo.
Pažymėtina, kad asmens sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Fiziškai ir psichologiškai sutraumuotas žmogus praranda gebėjimą užsiimti įprasta, kasdienine veikla, įskaitant hobius ir viską, ką anksčiau jis labai mėgo. Santykių kokybė su sutuoktiniu, šeima, draugais ir kitais žmonėms gali labai suprastėti po automobilio avarijos dėl atsiradusių finansinių sunkumų, rimtų fizinių ir psichologinių traumų.
Šiuo atveju L. A. motinos įprastas gyvenimas iki Eismo įvykio gali neatsistatyti, jai jau reikėjo ir dar gali tekti pakeisti savo gyvenimo pobūdį, patirti nepatogumų, suvaržymų, finansinių nuostolių, išgyvenimų dėl dukros reabilitacijos, gyvenimo kokybės, sveikatos ir pasekmių ateityje.
Teismą taip pat visiškai įtikino ieškinio argumentas, jog R. A., taip pat auginanti dar ir mažametį sūnų B. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 10) ir Eismo įvykio metu turėjusio tik septynerius metus (kai mokyklą pradėjusiam lankyti pirmokėliui reikėjo ypatingo motinos dėmesio ir jos pagalbos), taip pat labai išgyvena dėl to, jog negalėjo vienodai skirti dėmesio abiem savo nepilnamečiams vaikams, nes turėjo išimtinai rūpintis vien vyresniąja dukra. Nors po Eismo įvykio praėjo jau daugiau kaip 1 metai, tačiau iki šiol vis dar jaučiamos neigiamos to pasekmės, kurios pasireiškia R. A. sveikatos pablogėjimu: esama beviltiška šeimos situacija tiek finansine puse, kai trūksta pinigų dukros gydymui ir visas šeimos lėšas tenka skirti jos gydymui, o dėl to yra skriaudžiamas dar vienas vaikas šeimoje – B., tiek ir emocine, kai tenka matyti ne sveiką, o ligotą (suluošintą galbūt visam gyvenimui) vaiką, dažnai varo į neviltį, depresiją. R. A. teigimu, dėl to artimiausiu metu ji netgi ketina apsilankyti pas psichologą, nes jos psichologinė būsena pasidarė visiškai nebepakeliama, gniuždanti, nes jai yra sunku matyti sužalotą ir sunkiai sveikstančią dukrą, kuri jaučiasi dėl to labai nelaiminga, o taip ,pat ir nelaimingą savo mažąjį vaiką, kuriam tenka patirti neigiamas emocijas dėl susidariusios šeimoje situacijos, tačiau kartu turi stengtis nepalūžti, stengtis išlikti stipria ir neparodyti savo vaikams ją slegiančio skausmo, nevilties, nuovargio.
Ieškovė teigimu, bent 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimas R. A. būtų bent šiokia tokia satisfakcija dėl jos patirtų paminėtų sunkių išgyvenimų matant sužalotą dukrą ir ją prižiūrint. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinęs ir tas aplinkybes, kurios buvo pagrindu sumažinti L. A. priteistinos žalos dydį, ieškovei R. A. priteisia tik 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, būtent 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti sunkiai nukentėjusios nepilnametės motinai, su dukrai turėjusiai ir tebeturinčiai itin stiprų emocinį ryšį, yra pakankama satisfakcija šiuo konkrečiu atveju, laikytina teisinga, išlaikanti balansą, proporcinga padarytai žalai ir atitinkanti suformuotą teismų praktikai. Pažymėtina ir tai, jog Kauno apylinkės teismas b. byloje Nr. 1-260-954/2019 sunkiai nukentėjusios eismo įvykio metu nepilnametės mergaitės mamai priteisė net 2 000 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nustatyta, jog 2021 m. balandžio 26 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. JP 004568 buvo išrašyta L. A. vardu už pasiruošimą ir atstovavimą šioje byloje 242 Eur sumai, kuri internetu buvo apmokėta tą pačią dieną. Kadangi ieškinys, kuriuo ieškovė L. A. prašė priteisti 33 400 Eur, patenkintas tik 10 000 Eur sumoje, t. y. 29,94 procentais, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų ieškovei L. A. priteistina tik 72,46 Eur advokatės padėjėjos pagalbos išlaidų, kurios, teismo nuomone, atitinka bylos sudėtingumą ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis).
Duomenų, kad bylinėjimosi išlaidų būtų turėjusi ir ieškovė R. A., teismui nepateikta, todėl atlygintinos tik ieškovės L. A. turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos, kadangi ieškinys yra kilęs iš baudžiamosios bylos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (juridinio asmens kodas: 125709291) ir M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) subsidiariai 10 000 Eur neturtinę žalą.
Priteisti ieškovei R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (juridinio asmens kodas: 125709291) ir M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) subsidiariai 1 000 Eur neturtinę žalą.
Priteisti subsidiariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (juridinio asmens kodas: 125709291) ir M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,46 Eur advokatės padėjėjos pagalbos išlaidų.
Likusioje dalyje ieškovių reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.