- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- 1-461-737/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48103-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- L. A.
- Kategorijos
- 1.1.6.1Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą (BK 36 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neįgalus, darbingumas 10 procentų, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2019 m. lapkričio 11 d., apie 14:56 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“, KET 30 punkto reikalavimų nurodymą, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, nevykdydamas šių reikalavimų, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, bei partrenkė ir sužalojo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią nepilnametę L. A., padarydamas jai sunkų galvos sumušimą su dešinės pusės momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiais, pereinančiais į kaukolės vidurinę daubą, dešinės ausies būgnelio plyšimą, galvos smegenų sukrėtimą ir sumušimą su kraujosruvomis po smegenų dangalais ir į smegenų audinį, sukėlė ilgalaikę komą, dešiniojo šlaunikaulio apatinio trečdalio lūžį, tai yra sunkiai sutrikdė L. A. sveikatą.
Kaltinamasis M. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos veikos prisipažino visiškai. Paaiškino, kad automobiliu (duomenys neskelbtini), važiavo 50-60 km/h greičiu tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, už tvenkinių prie perėjos, pradėjo reguliuoti magnetolą, buvo nuleidęs akis ir pajuto smūgį. Važiavo antra eismo juosta, nes pirma juosta kažkas važiavo. Nestabdė, nukentėjusiosios, einančios per perėją, nematė. Po smūgio jis sustojo. Jam buvo šokas, sustingo, automobilis iš įvykio vietos nuriedėjo ant borto. Išlipęs iš mašinos, pamatė gulinčią mergaitę, priėjęs prie jos laikė, kad nejudėtų ir liepė kviesti greitąją. Jau buvo priėję pašaliniai žmonės. Pareigūnai, greitoji atvažiavo po 10-15 min. Tą dieną važiavo iš ligoninės, nes darėsi kraujo tyrimą, jautėsi gerai. Mašinos įvykio metu nebuvo apsidraudęs, nepamatė, kad pasibaigęs draudimas. Po avarijos dėl pergyvenimų 2019 m. gruodžio 16 d. patyrė insultą. Po insulto jam tapo sunku kalbėti, dalinai paralyžuota kairė kūno pusė, sutriko regėjimas, mato tik siluetus. Dėl sukelto eismo įvykio gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuoją nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
2019 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad artėjant nuo Ž. gatvės link P. V. gatvės, A. K. g. kairėje matoma pėsčiųjų perėja, kurios plotis 4 m. (duomenys neskelbtini) kairės pusė 7.10 m., pločio, dešinė kelio pusė 7.10 m pločio. Kelio viduryje yra apsaugos salelė. Nuo salelės kairio krašto iki kairio kelkraščio 5.90 m., nuo salelės dešinio krašto iki dešinio kelkraščio 6.30 m. Nuo dešinio kelkraščio 5.50 m. atstumu pėsčiųjų perėjoje vairuotojas nurodo vietą, kurioje įvyko kontaktas su pėsčiąją. Nuo pėsčiųjų perėjos 15.50 m., atstumu ir nuo dešiniojo kelkraščio 6.10 m. atstumu gulėjo įvykio metu partrenkta pėsčioji. Nuo pėsčiųjų perėjos 5.80 m., žiūrint P. V. gatvės kryptimi matomos išsibarsčiusios automobilio šukės, 10.00 m., ilgio ir 4.60 m., plote. Nuo pėsčiųjų perėjos žiūrint P. V. kryptimi 24.30 m., atstumu stovi automobilis (duomenys neskelbtini) valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurio dešinės pusės galinis ratas ant dešiniojo bordiūro ir nuo kelio važiuojamosios dalies nutolęs 0,45 m., atstumu. (1 t., b. l. 11-13).
2019 m. lapkričio 18 d. objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis Audi A3, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad apgadinta automobilio kairės pusės priekinė dalis, tai yra sudaužytas priekinis buferis, išdaužtas priekinis kairės pusės žibintas, sulenktas kairės pusės priekinis sparnas, nulaužtas kairės pusės galinio matymo šoninis veidrodėlis, suskaldytas priekinis stiklas, įlenktas priekinis variklio dangtis, įlūžusios automobilio variklio aušinimo priekinės grotelės. Automobilio oro saugos pagalvės neišsiskleidusios (1 t., b. l. 18-27).
Liudytojos R. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. ji vairavo automobilį V. P., šalia keleivio vietoje sėdėjo V. V.. Važiavo Ž. gatve nuo laidojimo namų link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant antra juosta pastebėjo kaip prieš pėsčiųjų perėja, esančia Ž. gatvės ir A. K. gatvės sankryžoje sustojo tamsio spalvos automobilis ir praleido per perėją einančią merginą ir merginai perėjus iki salelės, automobilis nuvažiavo tiesiai, kai staiga kartu su drauge pamatė, kaip skrenda žmogaus kūnas kitoje kelio pusėje. Mergina krito ant kelio. Jos draugė tuoj pat skambino pagalbos telefonu 112. Pastačiusi automobilį į kelkraštį išlipo, pribėgo prie gulinčios merginos, tuoj pat patikrino jos sąmonę, tačiau mergina į nieką nereagavo, tik kvėpavo ( 1 t., b.l. 64-67).
Liudytojos V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. apie 15 val. kartu su savo drauge R. Š. važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos draugė R. Š.. Važiavo Ž. g., nuo P. V. g. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Ties posūkiu į A. K. g. ji pamatė, kad pro kairės pusė šoną skrieja žmogus, tada suprato, kad įvyko eismo įvykis, buvo partrenktas žmogus, kuris ėjo per šalia buvusią pėsčiųjų perėją. Automobilis (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, kuris nutrenkė mergaitę, po eismo įvykio riedėjo ir ji žiūrėjo, kad neužvažiuotų ant mergaitės, sustojo daug toliau nuo eismo įvykio, pradėjo riedėti atgal ir atsitrenkė į kelkraštį. Iš Audi automobilio išlipo vaikinas, kuris sunkiai orientavosi aplinkoje, o ji nubėgo prie nukentėjusiosios. Prie mergaitės buvo pribėgęs vyras, kuris pirmas suteikė pagalbą, kas jis toks, ji nežino. Skambino bendru pagalbos telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. Mergina buvo be sąmonės, užklojo audeklu. Ant važiuojamosios kelio dalies mėtėsi merginos daiktai, tarp jų buvo mobilaus ryšio telefonas ir kuprinė. Atvykus GMP nukentėjusioji buvo išvežta į LSMU Kauno klinikas (1 t., b.l. 70-73).
Liudytojo T. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. apie 15 val. jis vairavo jam priklausantį automobilį T. A. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Pravažiavus posūkį į A. K. gatvę, bei nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jis išgirdo smūgį ir pamatė, kad per pėsčiųjų perėją, priešpriešais vairuotojas su (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos automobiliu partrenkė pėsčiąją, kuri nuo smūgio nukrito ant važiojamosios kelio dalies. Pačio eismo įvykio nematė. Kaip suprato, mergina ėjo nuo (duomenys neskelbtini), link A. K. g. Jis iš karto paskambino 112, apsisuko ir nuskubėjo prie eismo įvykio vietos. Pamatė, kad vairuotojas, kuris partrenkė pėsčiąją, automobilio iš karto nesustabdė, o sustojo daug toliau nuo eismo įvykio vietos, bei neužtikrintino saugaus automobilio sustabdymo ir automobilis pradėjo važiuoti atbulomis, užvažiavo ant bordiūrinio. Mergaitė gulėjo ant važiojamosios kelio dalies, aplinkui mėtėsi jos daiktai: kuprinė, mobilaus ryšio išmanusis telefonas, kuris tuo metu dar veikė. Jis priėjo prie mergaitės, tačiau prie jos jau buvo priėjęs vyras, kurio jis nežino ir nepažįsta. Vėliau pribėgo automobilio Audi a3 vairuotojas, kuris jam pasirodė apsvaigęs, be emocijų, tačiau jokio alkoholio kvapo nesijautė. Mergaitė buvo be sąmonės, kvėpavo. Atvyko GMP ir mergaitę išvežė (1 t., b. l. 76-79).
Liudytojos R. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. A. gim. 2005 m. jos dukra. Apie eismo įvykį, kuomet buvo automobilio partrenkta jos dukra L. A., nieko pasakyti negali. Dukra jai pasakojo, kad nieko nepamena apie įvykusį eismo įvykį, nepamena tos dienos visai, tik pamena kuomet atsibudo iš komos LSMU KK (1 t., b. l. 82-84).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK) veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo J. S. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. balandžio 14 d. nuo 15:45 val. iki 15:53 val. atlikta L. A. apklausa, „Messenger“ programėlėje, fiksuotas vaizdas ir garsas. Apklausos metu L. A. paaiškino, kad tikslios datos nepamena, bet tai buvo 2019 metų lapkričio mėn., po pietų ėjo iš R. S. mokyklos namo. Kokiu keliu ėjo, su kuo ėjo pasakyti negali, nes nepamena. Pačio įvykio nepamena. Pamena tik, kad atsibudo iš komos LSMU KK (1 t., b. l. 98-99).
Specialisto išvada Nr. G516/2020 (02) patvirtina, kad L. A. nustatytas sunkus galvos sumušimas su dešinės pusės momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiais, pereinančiais į kaukolės vidurinę daubą, dešinės ausies būgnelio plyšimas, galvos smegenų sukrėtimas ir sumušimas su kraujosruvomis po smegenų dangalais ir į smegenų audinį, sukėlė ilgalaikę komą, dešiniojo šlaunikaulio apatinio trečdalio lūžis, padaryti kietu buku daiktu ir būdingi autotraumai lengvuoju automobiliu, pėsčiąją partrenkiant iš dešinįs kūno pusės su kūno užmetimu ant automobilio. Šiuo atveju pirminis smūgis buvo į dešinės šlaunies apatinį trečdalį. Sužalojimai dėl sunkios galvos smegenų traumos su kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, trauminiu didelės apimties galvos smegenų pažeidimu, sukėlusiu ilgalaikę komą, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 110-111).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. K. pažeidė KET 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“, KET 30 punkto reikalavimų nurodymą, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, nesustojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją einančios pėsčiosios, ir šie padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių, L. A. sunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sąlyga. Šiuo atveju kilusius padarinius – kaltinamojo sukeltą eismo įvykį, kurio metu sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, tiesiogiai sąlygojo KET pažeidimai, kurie buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.
Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad M. K. 2019 m. lapkričio 11 d., apie 14:56 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 30 punktų reikalavimus, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, bei partrenkė ir sužalojo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią nepilnametę L. A., padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvina tai, kad pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą veiką, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 12 223,17 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiosios L. A. gydymu, atlyginti (1 t., b.l. 157-158). Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia pridėti rašytiniai duomenys dėl medicininių išlaidų dydžio (1t.b.l.149-155). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino. Įvertinus tai, kad nukentėjusiąjai padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiąją L. A. teismo posėdžių metu atstovavo advokato padėjėja J. J.. Nukentėjusiajai suteiktų teisinio atstovavimo teisme paslaugų bendra kaina yra 1 410,97 Eur. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai (3 t., b. l. 17-18). Kaltinamasis nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažino. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, proceso išlaidos nukentėjusiajai atstovavusios advokato padėjėjos pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti nėra aiškiai per didelės ar akivaizdžiai neproporcingos paslaugoms bei atliktam darbui. Šios išlaidos yra pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir turi būti atlygintos visa apimti jas priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 46-48), neteistas (teistumas išnykęs), nedirba, neįgalus, užimtumo tarnyboje neregistruotas.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, sunkias nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį negu vidutinis (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, bei į tai, jog savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, baustas administracine tvarka, praeityje neteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, M. K. skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos 2019 m. lapkričio 18 d.
Nagrinėjant bylą teisme paskyrus medicininę ekspertizę buvo gautas ekspertizės aktas Nr. EKG 13/2020(02), iš kurio matyti, kad M. K. nustatytas reikšmingas sveikatos sutrikimas – I tipo cukrinis diabetas, blogai kontroliuojamas (EI0.65). Gretutiniai susirgimai - I tipo cukrinis diabetas su proliferacine retinopatija (E10.33); I tipo cukrinis diabetas su diabetine polineuropatija (EI0.42); I tipo cukrinis diabetas su nustatyta diabetine nefropatija (E10.22); Lėtinė Inkstų liga, 3 stadija (N18.3); I tipo cukrinis diabetas su kita retinopatija (E10.34); Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) (111.9); Antrinė glaukoma dėl kitų akies ligų (H40.5). I tipo cukrinis diabetas nustatytas 2002 m. (14 metų amžiuje). Dažnos hipoglikemijos dienos metu. Nustatytos lėtinės cukrinio diabeto komplikacijos: polineuropatija, retinopatija (proliferacine, gydytas lazeriu), nefropatija. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatų M. K. serga sunkia ir nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. M. K. išgyti nuo konstatuotų ligų galimybių nėra. Ateityje jam nustatytos ligos tik progresuos ir bendra sveikatos būklė tik blogės. Tiriamojo būklė – I tipo cukrinis diabetas su gretutiniais susirgimais (2 t., b. l. 161-174).
Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Kaltinamasis M. K. padarė neatsargią veiką, sukėlusią sunkias pasekmes. Kaltinamojo sveikata nors iki veikos padarymo buvo bloga, tačiau po nusikalstamos veikos ji dar pablogėjo, nes jis patyrė insultą, dėl kurio jį ištiko dalinis paralyžius, sutriko judesiai, kalba, rega. Ekspertizės aktas nustatė, kad M. K. išgyti nuo konstatuotų ligų galimybių nėra, ateityje ligos tik progresuos ir bendra sveikatos būklė tik blogės.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamojo M. K. atžvilgiu taikyti BK 76 straipsnio 1 dalį ir jį atleisti nuo paskirtos bausmės, nustačius, kad kaltinamasis serga sunkia nepagydoma liga ir dėl jos paskirtą bausmę jam atlikti bus per sunku.
M. K. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas - saugomas prie baudžiamosios bylos voke, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, M. K. atleisti dėl ligos nuo paskirtos neatliktos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturis) metus, apie tai pranešti VĮ „Regitra“. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2019 m. lapkričio 18 d.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: M. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
M. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. K., asm.k. (duomenys neskelbtini) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 12 223,17 eurus (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt tris eurus 17 euro centus) turtinei žalai atlyginti (pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“).
Priteisti iš kaltinamojo M. K., asm.k. (duomenys neskelbtini) 1 410,97 Eur (tūkstantį keturis šimtus dešimt eurų 97 ct) L. A., gim. (duomenys neskelbtini), naudai atstovavimo išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.