- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-87-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03180-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – ir UAB „Mano Būstas Vilnius“, atsakovė) prašydama priteisti iš atsakovės 437,40 EUR žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su UAB „Lelija“ buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį Nr. IT113133, kuria buvo apdraudusi turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Apdraustas turtas 2021 m. vasario 23 d. buvo užpiltas iš virš užlietų patalpų esančio buto (duomenys neskelbtini), priklausančių T. K.. Vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ieškovė sumokėjo 437,40 EUR draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2067-863/2023, išnagrinėjęs ginčą dėl aktualios žalos ir atsakingo asmens, nurodė, kad atsakovė neįrodė savo teiginių dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), savininko civilinės atsakomybės už užlietam turtui padarytą žalą. Teismas nurodytoje byloje pažymėjo, kad užliejimą sąlygojusi trūkusi detalė yra laiptinės sienoje ir nėra jokių duomenų, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas iš buto Nr. 2.
3. Ieškovė 2024 m. gegužės 9 d. pareiškimu patikslino ieškinio reikalavimą – sumažino pritaikydama nusidėvėjimą 17,50 EUR suma (4 proc.) medžiagoms nuo paskutinio remonto (2019 metai), todėl prašoma priteisti suma yra 419,50 EUR. Vertinant užliejimo šaltinį, prašo vadovautis pačios atsakovės išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovė nustatė vandens tinklų avariją ir pati pašalino vandens pratekėjimo priežastis.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Draudikas, tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėjo, kad ieškovė pateiktame ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
5. Atsakovės vertinimu, namo administratoriaus kaltės ginčo atveju nėra, nes inžinerinė įranga turi būti gerai prieinama, matoma, neužgriozdinta, neužmūryta ar kitaip uždengta. Ginčo atveju vamzdynas buvo uždengtas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad objekto administratorius teisės aktų nustatytas pareigas ar bendrojo pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai. Administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, t. y. bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrą turtą. Byloje esanti medžiaga nepagrindžia aplietam butui padarytos žalos dydžio, todėl ieškovė privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo. Pažymi, kad atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
Atsiliepimas
6. Atsakovė 2024 m. gegužės 8 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad (i) priešingai nei tvirtina ieškovė, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-760-466/2023, nei Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2067/2023, nepasisakė ir nekonstatavo, kad užliejimo priežastis buvo susijusi su bendrojo naudojimo objektų gedimais; (ii) apliejimo šaltinis nėra aiškus, t. y. ar būtent ventilis sukėlė žalą ginčo name įsikūrusiam subjektui UAB „Lelija“, ar kokios nors kitos aplinkybės; (iii) įsiteisėjusioje apeliacinės instancijos nutartyje nebuvo vertinti bet kokie atsakovės atsakomybės dėl įvykusio užliejimo veiksmai, nėra aiškios užliejimo priežastys, todėl mano, kad draudikas nesiėmė visų rūpestingų, atidžių ir visapusiškų tyrimo veiksmų ištiriant draudiminį įvykį; (iv) vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą; (v) ventilis yra priskirtinas gyventojo atsakomybei, todėl net jei ir galima būtų vertinti, kad užliejimas įvyko dėl ventilio sandarumo, šis objektas priklauso gyventojo atsakomybei ir dėl to atsakovė negali būti laikoma atsakinga; (vi) atsakovės neteisėti veiksmai turėtų būti sietini su statinio bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo neužtikrinimu arba pastato savininkų neinformavimu apie būtinybę spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo ir pan., tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė, o CK 4.84 straipsnio 8 dalis cituojama formaliai; (vii) ieškovė privalėjo pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po užliejimo, kaip buvo apskaičiuotas išmokėtos žalos dydis, jos sąmata, kaip buvo paskaičiuotas patalpų nusidėvėjimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 419,90 EUR žalos atlyginimą ir 522 EUR bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad draudikas (ieškovė) netinkamai ištyrė draudžiamojo įvykio aplinkybes ir nenustatė tikslios užliejimo priežasties (židinio), pažymėdamas, kad ieškovei užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovės valdomų patalpų, nes ieškovė turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovei priklausančias patalpas. Byloje esant apeliacinės instancijos teismo patvirtintai aplinkybei, kad atsakovės nustatyta užliejimo priežastis – nesandarus ventilis nėra buto Nr. 45-2 savininko civilinė atsakomybė, nes jis priskirtinas bendrai inžinerinei sistemai, teismas vadovavosi apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybe ir konstatavo, kad atsakovei nepateikus tai paneigiančių įrodymų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstai reiškiamas namo administratorei CK 4.84 straipsnio 8 dalies pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Byloje nustačius, kad draustos patalpos aplietos ne iš buto Nr. 45-2, esant prejudiciniam faktui, kad ginčo ventilis priskirtinas bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, ir nesant kitų įrodymų dėl avarijos kilimo priežasties ar kaltų asmenų, teismas priėjo prie išvados, jog už avariją yra atsakingas namo administratorius.
10. Įvertinęs, kad atsakovė nepaneigė ieškovės į bylą pateiktų įrodymų dėl paskutinio patalpų remonto (2019 m.) ir atitinkamai nepagrindė savo argumento dėl patalpų remonto 2006 metais, teismas pripažino pagrįstais ieškovės skaičiavimus dėl 4 proc. nusidėvėjimo ir konstatavęs, kad įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 419,90 EUR žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teikia alternatyvius prašymus: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; netenkinus šio reikalavimo, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus pirmojo ir antrojo reikalavimų – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą pakeisti, sumažinant patenkinto reikalavimo dydį iki 359,09 EUR.
Atsiliepimas
11.1. Atsakovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartyje (toliau – ir Nutartis), priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2067-863/2023 konstatuotomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais šioje byloje. Nutartyje apygardos teismas nepasisakė ir nekonstatavo, jog užliejimo priežastis buvo susijusi su bendrojo naudojimo objektų gedimais, priešingai, net atmetė galimybę, kad užliejimo priežastimi buvo ventilio nesandarumas ar kitas defektas.
11.2. Nutartimi apygardos teismas nekonstatavo, jog už įvykusį apliejimą yra atsakinga atsakovė. Atsakovės atsakomybė už kilusią žalą net nebuvo tos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas. Taigi, pirmos instancijos teismas, pažeisdamas CPK įtvirtintą prejudicinių faktų ir įrodinėjimo instituto teisinį reguliavimą, nepagrįstai vertino, jog Nutartyje buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kurie suteikė pagrindą pripažinti, kad atsakovei kyla civilinė atsakomybė, todėl sprendimas yra naikintinas.
11.3. Atsakovė nurodo, kad ieškovė reikšdama subrogacijos pagrindu reikalavimą atlyginti žalą, turi objektyviai įrodyti visas atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y. įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, ieškovės patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos kilimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei nurodydamas, kad nustatyti užliejimo priežastį yra namo administratoriaus pareiga, ieškovei kaip draudikui pakanka įrodyti, kad užliejimas įvyko iš virš apdrausto turto esančių patalpų.
11.4. Apeliantė pažymėjo, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Remdamasis techninės apžiūros duomenimis, jis privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Atsakovė nurodo, kad jokie civilinės bylos medžiagą sudarantys įrodymai nepagrindžia tikrosios apliejimo priežasties, jos šaltinio ar juo labiau to, kad apliejimas įvyko dėl kokių nors nuo atsakovės priklausančių veiksmų. Atsakovė nurodo neturinti jokių duomenų apie užliejimo šaltinį, todėl nebesilaiko pozicijos, išsakytos 2021 m. kovo 17 d. atsakyme Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriui (toliau – Atsakymas), kuriame nurodė nustačiusi ir pašalinusi vandens pratekėjimo priežastį.
11.5. Atsakovės manymu, ieškovė, turėdama pareigą visapusiškai tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes, net nenustačiusi apliejimo šaltinio, jo tikrųjų priežasčių, ir atitinkamai išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką, privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes. Teismas, tenkindamas ieškinį, nepagrįstai už tokių draudikui tenkančių pareigų nevykdymą atsakomybę perkėlė atsakovei. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tinkamai neištyrus įvykio aplinkybių ir objektyviai neįrodžius bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu ir įrodytu (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. e2A-2312-560/2022, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartis Nr. e2A-340-1043/2023).
11.6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė veikė kaip rūpestingas administratorius, nėra įrodymų, jog atsakovė būtų netinkamai administravusi ginčo namą. Bet kokie gedimai, kurie bent kiek galimai galėtų būti siejami su apliejimo įvykiu, buvo pašalinti, pavyzdžiui, išsinėręs LK vamzdis suremontuotas 2020 m. spalį, nulūžę 2 vnt. lietvamzdžių laikikliai suremontuoti 2020 m. gruodį. Apliejimo įvykis 2021 m. vasario 23 d. nebuvo užfiksuotas. Net jeigu teismas laikytųsi pozicijos, jog būtent ventilio nesandarumas buvo žalos kilimo priežastis, ventilis yra priskirtinas gyventojo atsakomybei. Tokio įrenginio (ventilio) funkcija – nutraukti vandens pratekėjimą į vartotojo gyvenamąją patalpą. Ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Tokiu būdu vartotojas pats gali reguliuoti vandens tiekimą į butą, kadangi būtent ventiliu jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Todėl darytina išvada, kad būtent uždaromasis įtaisas (ventilis) nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos, kuri prasideda būtent nuo ventilio.
11.7. Teismas turėjo įvertinti ir kaltę bei priežastinį ryšį. Atsakovei griežtoji deliktinė atsakomybė negalėjo būti taikoma, nes, visų pirma, civilinėje byloje nebuvo tinkamai nustatytas užliejimo šaltinis, antra, preziumuotina, kad užliejimo šaltinis nebuvo ginčo namo konstrukcijų sugriuvimas, nes tokie ginčo namo defektai būtų buvę nedelsiant nustatyti ir užfiksuoti vizualiai apžiūrėjus pastatą. Nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys nebuvo ir negalėjo būti nustatytas, kadangi nebuvo tinkamai įrodyti ir nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, dėl to negali būti nustatytas priežastinis ryšys.
11.8. Atsakovė nurodo, kad civilinėje byloje buvo pritaikytas tik 4 proc. nusidėvėjimas. Toks nusidėvėjimas buvo ieškovės apskaičiuotas pagal 2021 m. gegužės 9 d. ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes – „paskutinis remontas buvo atliktas 2019 metais (draudėjas nurodė defektų akte)“. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktame Turto draudimo sutarties priede yra objektyviai nurodoma, kad ginčo patalpos rekonstrukcijos metai yra 2006 m. Jeigu paskutinis ginčo patalpų remontas, kaip teigia ieškovė, būtų buvęs atliktas 2019 metais, tuomet į civilinę bylą būtų buvę pateikti tokią poziciją pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, pavyzdžiui, rangos sutartis, PVM sąskaita faktūra, remonto darbų priėmimo - perdavimo aktas, mokėjimo pavedimo kopija ar kiti tokias aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė ir tinkamai neįrodė paskutinio ginčo patalpų remonto datos. Dėl šių priežasčių, neįrodžius kitaip, faktinis nusidėvėjimas yra 14,4 proc. (2024 – 2006 * 0,8 proc. = 14,40 proc.). Nurodytu dydžiu yra mažintina pagal ieškinį priteista suma, kuri lygi 359,09 EUR (419,50 EUR / 100 * 14,40 proc.).
12. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Bylai aktualios aplinkybės yra nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartyje, kurios laikytinos prejudiciniais faktais, patvirtinančiais atsakovės atsakomybę, kadangi buvo pripažinta, jog trūkusi detalė yra laiptinės sienoje ir nėra jokių duomenų, kad UAB „Lelija“ apliejimas įvyko iš 2 buto.
12.2. Avarijos priežastis – trūkęs bendro naudojimo vamzdis, už kurio priežiūrą atsakinga atsakovė. Atsakovei taikoma griežtoji atsakomybė, nes ji turėjo vykdyti vamzdynų priežiūrą, tikrinti sandarumą, tačiau avarijos kilimas ir su tuo susijusios teisinės pasekmės patvirtina, kad atsakovė neatliko savo kaip administratoriaus pareigų prižiūrėti namo vamzdynus. Būtent namą administruojanti įmonė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdynų būklę bei apie būtinybę remontuoti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus. Neveikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su padaryta žala, t. y. atsakovė pažeidė pareigą organizuoti tinkamą namo bendro naudojimo objektų valdymą. Būtent atsakovės nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo vamzdžiu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą.
Šalies argumentai
12.3. Ieškovė paaiškino, jog draudikas savo prievoles įvykdė tinkamai, sumokėjo draudimo išmoką, todėl turi teisę reikšti reikalavimą žalą padariusiam asmeniui. Administraciniu aktu paskirtam bendro naudojimo objektų administratoriui perduota faktinė ir teisinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, nevykdymą administratoriui taikoma griežtoji atsakomybė.
12.4. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad apeliantės nurodoma 2006 m. data žymimi paties statinio rekonstrukcijos metai. Nusidėvėjimas buvo paskaičiuotas vadovaujantis nukentėjusiojo pateikta informacija apie 2019 m. atlikto remonto.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
Dėl byloje reikšmingų faktinių bylos aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 24 d. buvo užlietos įmonių turto draudimu pas ieškovę AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, apdraustos patalpos (draudimo laikotarpis – 2020 m. balandžio 30 d. – 2021 m. balandžio 29 d.; patalpų paskirtis – prekybos; statybos (rekonstrukcijos) metai – 2006 m.; el. b t. 1, b. l. 4-5, 29-30), esančios pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Patalpas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. A30-4350/22 „Dėl UAB Mano Būstas Vilnius skyrimo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ administruoja atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ (el. b. t. 1, b. l. 120-124).
16. Defektų akte (bylos Nr. ITD/21/000102), surašytame 2021 m. vasario 24 d., skiltyje „Sugadinto/pažeisto/pavogto objekto (daikto) pavadinimas, trumpa charakteristika, sugadinimo pobūdis, laipsnis (kiekis), išmatavimai ir kt. pastabos“ nurodyta, kad patalpa – prekybos salė, bendras plotas – 501,02 kv. m; sugadintų dažytų lubų (pažymėta, kad pro GKP lubas lašėjo vanduo, buvo dėmės, pūslės) plotas yra apie 3 kv. m, rekomenduojamas remontuoti plotas yra 80 kv. m; sienos (GKP, glaistytos, dažytos, matosi dėmės, pūslės, fiksuojama drėgmė, pažeistas plotas apie 2 kv. m, rekomenduojama remontuoti apie 12 kv. m); nurodyta pastaba, kad „Lubos šiuo metu yra remontuojamos dėl ankstesnio užliejimo, nauji pažeidimai atsirado remontuojamoje zonoje, remonto metu buvo pažeista dalis GKP (gipskartonio plokštės), užglaistyta, tačiau dar nenudažyta; dėl šio užliejimo buvo išpjauta papildoma dalis GKP); skiltyje „Buto rekonstrukcija/remonto metai“ nurodyta „2019 (dabar remontuojama)“ (el. b. t. 1, b. l. 7-8).
17. Daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. A30-4350/22 „Dėl UAB Mano Būstas Vilnius skyrimo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ administruoja atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ (el. b. t. 1, b. l. 120-124).
18. Atsakovės 2021 m. kovo 17 d. parengtoje pažymoje dėl vandentiekio tinklų avarijos (duomenys neskelbtini), adresuotoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 691-ajai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai ir UAB „Lelija“ (turto draudėjui), nurodyta, kad vykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymą informuoti, ar nustatyta ir likviduota vandentiekio tinklų avarija, dėl kurios buvo užpilamos UAB „Lelija“ patalpos, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus, vandens pratekėjimo priežastys yra pašalintos (pridedama statinio apžiūros akto kopija), nustatyta ir likviduota vandentiekio tinklų avarija (el. b. t. 1, b. l. 78). Atsakovės parengtame 2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros akte Nr. DA363397 nurodyta, kad statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros tikslas yra nustatyti vandens pratekėjimo į UAB „Lelija“ patalpas priežastis, nurodyta, kad nustatytas nesandarus ventilis buto Nr. 2 atsakomybėje, reikalingas skubus keitimas (nurodytas aktas pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kaip priedas Nr. 1 prie 2021 m. kovo 17 d. atsakovės rengto rašto savivaldybei, el. b. t. 1, b. l. 79).
Žemesnės instancijos teismas
19. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto dėl to paties draudiminio įvykio, 28 punkte civilinėje byloje Nr. e2A-2067-863/2023 pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui (2 buto savininkui) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, UAB „Mano Būstas Vilnius“, be kita ko, konstatavo, kad ventilis, skirtas uždaryti vandens tiekimą į vartotojo patalpas, yra susijęs „<...> ne tik su konkrečių patalpų savininko (valdytojo) inžinerine sistema, bet ir kitų patalpų savininkų bendra inžinerine sistema, todėl ji priskirtina prie bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos.<...>“.
20. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-2067-863/2023, 30 punkte nurodė, kad „<...> ventilio nesandarumo konstatavimas minėtame akte (2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros akte Nr. DA363397) nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, pateiktos nuotraukos to taip pat nepatvirtina. <...> bylos duomenys apskritai sudaro pagrindą abejonei, ar ieškovės bei trečiojo asmens byloje akcentuotas ventilio nesandarumas buvo žalą sukėlusio apliejimo priežastis, atsižvelgiant į padarytos žalos mastą, byloje esant duomenų, kad UAB „Lelija“ valdomose patalpose lubose net keliose vietose lašėjo vanduo, buvo sudrėkusi galinė siena, telkšojo balos. Šias abejones sustiprina ir kitos aplinkybės, pirmiausia tai, kad minėtas aktas surašytas 2023 m. kovo 1 d., t. y. praėjus savaitei laiko po įvykusio apliejimo. Taigi, jei darbai (ventilio keitimas) iš tiesų buvo itin skubūs, kyla abejonė, kodėl jų skubus atlikimas rekomenduojamas tik po savaitės surašytame akte, tokiu būdu esant pagrįstai abejonei ir dėl atliktų ventilio keitimo darbų datos, atkreipiant dėmesį, kad minėtos detalės keitimo darbai nurodyti anksčiau minėtoje atsakovo butui 2021 m. kovo 31 d. išrašytoje sąskaitoje už 2021 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas, o įrodymų, pagrindžiančių tokių paslaugų realų suteikimą (kas suteikė, kada, už kokią kainą, ir t. t.) byloje išvis nėra.<...>“. Movinės uždaromosios – reguliuojamos armatūros apačioje esančio skaitiklio, skirto 2-am butui, remontą namo administratorius priskyrė bendrojo naudojimo objektų darbams, 2021 m. kovo 31 d. atsakovo butui išrašyta sąskaita.
21. Atsakovės į bylą pateiktame Statinio techninės priežiūros žurnale, pradėtame 2008 m. gruodžio 2 d., yra nurodyti dviejų atsakovės administruojamų pastatų adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai numeriai (Nr. (duomenys neskelbtini) – pastatas, kuriame 2021 m. vasario 23 d. buvo užlietos ieškovės draustos patalpos, ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Skiltyje „Statinio būklės nuolatiniai stebėjimai“ 2020 m. rugsėjo 10 d. Gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. DA318046, 2021 m. gruodžio 29 d. Statinio apžiūros akte Nr. DA9952 nėra nurodytas aprašomo statinio unikalus numeris (el. b. t. 1, b. l. 88-95, 96-103, 104-119, 120-124). Kasmetinę ginčo daugiabučio namo šilumos ūkio apžiūrą atlieka ir 2021 m. vasario 23 d. avarijos priežastis šalino atsakovė (el. b. t. 1, b. l. 128-144).
22. Ieškovė (draudikas) 2021 m. gegužės 28 d. paskaičiuotą 437,40 EUR dydžio draudimo išmoką draudėjui išmokėjo 2021 m. gegužės 28 d. (el. b t. 1, b. l. 7-8, 9, 11) pagal sąmatą Nr. 2021/05/27, kurioje nurodyta, kad 437,40 EUR sumą be PVM sudaro remonto darbai: (i) gipskartonio sienų ir lubų ardymas (5 kv. m po 12,80 EUR); (ii) gipskartonio sienų ir lubų įrengimas (5 kv. m po 22,20 EUR); (iii) sienų glaistymas, dažymas (24,30 kv. m po 18,00 EUR) (el. b. t. 1, b. l. 80).
23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, kuriuo patenkintas draudiko subrogacijos teise pareikštas ieškinys namo administratorei, kaip už žalą atsakingam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia atsakovės (apeliantės), nesutinkančios su pirmosios instancijos teismo sprendimu, keliamas klausimas dėl teismo (ne)tinkamai atlikto įrodymų vertinimo ir dėl to netinkamai nustatyto už žalą atsakingo asmens, jo atsakomybės sąlygų, nepagrįstai prejudiciniu faktu pripažintų aplinkybių (CPK 182 straipsnio 2 punktas) bei ieškovės atsikirtimai į apeliacinį skundą.
Dėl daugiabučio namo administratorės atsakomybės už žalą, jos atsakomybės sąlygų
draudikui subrogacijos teise pareiškus reikalavimą dėl žalos atlyginimo
Žemesnės instancijos teismas
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip draudikas reikalavimą atsakovei daugiabučio namo administratorei UAB „Mano Būstas Vilnius“ subrogacijos teise pareiškė po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje dėl to paties draudiminio įvykio pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovui (2 buto savininkui) dėl žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo procese UAB „Mano Būstas Vilnius“ dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendime nustatė, kad trūkusi detalė (movinė uždaromoji-reguliuojamoji armatūra), sąlygojusi 2021 m. vasario 24 d. ginčo patalpų užliejimą, laikytina bendro naudojimo inžinerine įranga, o Vilniaus apygardos teismas, revizuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, minėtoje 2023 m. lapkričio 28 d. nutartyje konstatavo, kad ginčo objektu buvęs ventilis (sklendė), skirtas uždaryti vandens tiekimą į vartotojo patalpas, yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos (šios nutarties 19 punktas), juolab kad pati daugiabučio namo administratorė movinės uždaromosios armatūros remontą (ventilio keitimą) priskyrė bendrojo naudojimo objektų darbams, keitimo darbai nurodyti atsakovės butui 2021 m. kovo 31 d. išrašytoje sąskaitoje už 2021 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas, tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šių paslaugų realų suteikimą (šios nutarties 20 punktas).
25. Ieškovė, remdamasi CK 4.84 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta administratoriui nustatyta pareiga administruoti bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuojant namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ar atkurti jų normatyvines savybes, šioje byloje reikšdama reikalavimą daugiabučio namo administratorei, prašė teismo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2067-863/2023, nustatytomis aplinkybėmis, ir įrodinėjo, jog už 2021 m. vasario 24 d. ginčo patalpų užliejimą yra atsakinga atsakovė kaip daugiabučio namo administratorė, pažeidusi pareigą organizuoti tinkamą namo bendrojo naudojimo objektų valdymą. Atsakovė (apeliantė), atsikirsdama į pareikštą ieškinį ir apeliaciniame skunde, tvirtina, jog byloje neįrodyta, kad atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo administratorės pareigas, nes ieškovė netyrė įvykio aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad atsakovė teisės aktuose administratoriui nustatytas ir(ar) bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdė netinkamai.
26. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų, o pirmos instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą remdamasis išimtinai tik Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija ir visų pirma pasisako dėl prejudicinių faktų šioje byloje, toliau – dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo.
27. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas).
28. Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).
29. Pirmiau cituotoje Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-2067-863/2023) konstatuota, kad 2021 m. vasario 23 d. avarijos priežastimi buvo ventilis (sklendė) movinėje uždaromojoje-reguliuojamojoje armatūroje, skirtas uždaryti vandens tiekimą į vartotojo patalpas, yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos (šios nutarties 19 punktas). Tai yra nustatytas prejudicinis faktas, kurio apeliantė negali eskaluoti, nes teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 19 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išdėstytu aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2067-863/2023, nustatyta aplinkybe, kad 2021 m. vasario 23 d. avarija įvyko daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinėje sistemoje, kaip prejudiciniais faktais šioje byloje spręsdamas dėl atsakovės (apeliantės) atsakomybės (ne)egzistavimo.
30. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai tvirtina pirmosios instancijos teismą pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
31. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.). Todėl civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai).
32. Nagrinėjamu atveju reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusi ieškovė (draudikas) civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) – atsakovei (daugiabučio namo administratorės) įrodinėjo remdamasi reikšmingomis aplinkybėmis, kad: (i) 2021 m. vasario 23 d. buvo užlietos ieškovės apdraustos UAB „Lelija“ parduotuvės patalpos adresu (duomenys neskelbtini); (ii) užlietos patalpos yra administraciniu aktu atsakovei perduotame administruoti pastate, kuri kaip administratorė turi pareigą tinkamai prižiūrėti administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų būklę ir laiku apie būtinybę atlikti remontą informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis); (iii) prejudiciniu faktu, kad ieškovės apdraustų patalpų užliejimas 2021 m. vasario 23 d. įvyko dėl avarijos daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinėje sistemoje (CPK 182 straipsnio 2 dalis).
33. Įvertinęs ieškovės įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalių įrodinėjimo pareigą, teisingai nurodė, kad atsakovė turi pareigą paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovės apdraustų patalpų užliejimas 2021 m. vasario 23 d. įvyko dėl avarijos daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinėje sistemoje (CPK 182 straipsnio 2 dalis), atsakovė privalėjo įrodyti, kad ginčo daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo pareigą ji vykdė tinkamai (rūpestingai ir apdariai), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurių 3 punkte nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Tačiau tokių įrodymų atsakovė (apeliantė) į bylą nepateikė, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei.
34. Pabrėžtina, kad pagal Nuostatus administratorius privalo juose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
35. Nagrinėjamu atveju atsakovė (apeliantė) pateikė į bylą Statinio techninės priežiūros žurnalą, kuriame fiksuojama tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), dviejų atsakovės administruojamų pastatų stebėsena (ginčo pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Statinio techninės priežiūros žurnalo skiltyje „Statinio būklės nuolatiniai stebėjimai“ nenurodyta, kurio konkrečiai pastato stebėsena fiksuota į bylą pateiktuose 2020 m. rugsėjo 10 d. Gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. DA318046 ir 2021 m. gruodžio 29 d. Statinio apžiūros akte Nr. DA9952 (nenurodomas pastato unikalus numeris), todėl tuo pačiu adresu esant dviem pastatams, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nurodyti įrodymai susiję būtent su ginčo statinio apžiūra (el. b. t. 1, b. l. 88-95, 96-103, 104-119, 120-124). Be to pažymėtina, kad kitą dieną po avarijos (2021-02-24) ieškovės surašytas defektų aktas (bylos Nr. ITD/21/000102) patvirtina, kad UAB „Lelija“ patalpos toje pačioje vietoje užliejamos ne pirmą kartą: nurodyta, kad <...>„Lubos šiuo metu yra remontuojamos dėl ankstesnio užliejimo, nauji pažeidimai atsirado remontuojamoje zonoje, remonto metu buvo pažeista dalis GKP (gipskartonio plokštės), užglaistyta, tačiau dar nenudažyta; dėl šio užliejimo buvo išpjauta papildoma dalis GKP); skiltyje „Buto rekonstrukcija/remonto metai“ nurodyta „2019 (dabar remontuojama)“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad vandens pratekėjimo priežastis yra nesandarus ventilis, kurią išdėstė 2021 m. kovo 17 d. atsakyme Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriui nurodydama, kad nustatė ir pašalino avarijos priežastį. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovė savo poziciją pakeitė: nurodo, kad neturi duomenų apie užliejimo šaltinį bei atsisako atsakyme Vilniaus miesto savivaldybei nurodytų teiginių, juolab kad Statinio techninės priežiūros žurnale 2021 m. vasario 23 d. avarija nėra fiksuota.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti ją tinkamai vykdžius ginčo pastato bendro naudojimo vamzdynų būklės stebėseną (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovei kaip administraciniu aktu paskirtai ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei (šių objektų valdytojai) perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą bei atlikti kitas jai teisės aktais priskirtas funkcijas. Nagrinėjamu atveju, jeigu atsakovė būtų pakankamai apdairi ir rūpestinga, daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos gedimai (jų priežastis), sąlygoję 2021 m. vasario 23 d. avariją, galėjo ir turėjo būti nustatyti anksčiau, t. y. iki avarijos, juolab kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad toje pačioje vietoje UAB „Lelija“ užpylimas buvo fiksuojama ne pirmą kartą, ir organizuoti šių trūkumų pašalinimą, taip užkertant kelią žalos atsiradimui.
37. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju pareigą išsiaiškinti ir likviduoti avarijos priežastis turi ne draudikė (ieškovė), o daugiabučio namo administratorė, nes būtent atsakovei (administratorei) tenka pareiga laiku nustatyti bendrojo naudojimo objektų būklės pakitimus bei apie būtinybę atlikti remontą informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, numatančią, kad ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
38. Byloje esant nustatytam juridiniam faktui, kad 2021 m. vasario 23 d. avarijos priežastis – nesandarus ventilis nėra buto Nr. 45-2 savininko civilinės atsakomybės ribose, ir yra priskirtinas bendrai inžinerinei sistemai, atsakovei nepateikus įrodymų, kad nagrinėjamoje situacijoje ji veikė kaip apdairi ir rūpestinga administratorė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovė pagrįstai pareiškė namo administratorei CK 4.84 straipsnio 8 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-146-403/2024).
39. Pirmiau aptartas apeliantės neapdairumas ir nerūpestingumas, sąlygojęs jos nesavalaikį ir nepakankamą veikimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastiniu ryšiu (CK 6.247 straipsnis) yra susijęs su draudėjui padaryta žala, kurią pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo remdamasis aplinkybe, kad užlietų patalpų rekonstrukcija buvo atlikta 2019 m., pritaikęs 4 proc. nusidėvėjimą, patvirtina apeliantei pažeidus pareigą organizuoti tinkamą namo bendrojo naudojimo objektų valdymą (CPK 6.248 straipsnis), ir pagrįstai konstatavęs, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, ieškinį tenkino visiškai.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ar vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei argumentuotai pasisakė dėl esminių bylos faktinių ir teisinių aspektų, pateikdamas motyvuotas išvadas. Atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nes pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu, tinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas nenukrypstant nuo bylai aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo, ir palieka skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, atsakovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovei iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
43. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatyto maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, ieškovei iš apeliantės priteistinas 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-7559-600/2024, palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės užsienio draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 121452091, 500 EUR (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.