- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-04
- Bylos Nr.
- e2-7559-600/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03180-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- užsienio draudimo bendrovės AAS, „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Advokatai
- Martynas Stankevičius, Karolina Laura Briliūtė
dalyvaujant ieškovės užsienio draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atstovei advokato padėjėjai Karolinai Laurai Briliūtei,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Vilnius“ 437,40 Eur žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1 Nurodo, kad ieškovė buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį Nr. IT113133, kuria buvo apdraudusi turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
1.2 2021 m. vasario 23 d. apdraustas turtas buvo užpiltas iš virš užlietų patalpų esančio buto (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2067-863/2023, išnagrinėjęs ginčą dėl aktualios žalos ir atsakingo asmens, nurodė, kad atsakovė neįrodė savo teiginių dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), savininko civilinės atsakomybės už užlietam turtui padarytą žalą. Teismas nurodytoje byloje pažymėjo, kad užliejimą sąlygojusi trūkusi detalė yra laiptinės sienoje ir nėra jokių duomenų, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktą 2021 m. kovo 1 d. surašytą statinio apžiūros aktą vertino kritiškai, nesant kitų objektyvių įrodymų.
1.3 Ieškovė nurodė, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia pastato administratoriui, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnio 8 dalies nuostatomis, numatančiomis administratoriui pareigą administruoti bendrojo naudojimo objektus pagal LR Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuojant namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ar atkurti jų normatyvines savybes.
1.4 Ieškovės vertinimu, už įvykusią avariją, kurios metu buvo užlietas ieškovės apdraustas turtas, yra atsakinga atsakovė kaip namo administratorė, nes jai tenka pareiga savalaikiai nustatyti bendrojo naudojimo objektų būklę bei apie būtinybę atlikti remontą informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus, organizuoti savininkų susirinkimus. Mano, kad neveikimas yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, atsakovei pažeidus pareigą organizuoti tinkamą namo bendrojo naudojimo objektų valdymą. Pažymėjo, kad atsakovė, likviduodama avariją, nenustatė, kad bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos avarija įvyko dėl kitų asmenų veiksmų.
1.5 Ieškovė prašo šioje byloje vadovautis Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-2067-863/2023, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu jų teisinių vertinimu.
1.6 2024 m. gegužės 9 d. pareiškimu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą, kurį sumažino pritaikydama nusidėvėjimą (4 proc.) medžiagoms nuo paskutinio remonto (2019 metai) ir reikalavimo sumą sumažino 17,50 Eur suma. Nurodo, kad prašoma priteisti suma yra 419,50 Eur. Taip pat pažymėjo, kad vertinant užliejimo šaltinį, prašo vadovautis pačios atsakovės išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovė nustatė vandens tinklų avariją ir pati pašalino vandens pratekėjimo priežastis (e/b t. 1, b. l. 76-77).
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodo su ieškiniu nesutinkanti, prašo ieškinį atmesti (e/b t. 1, b. l. 21-25).
2.1 Nurodo, kad ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose, dėl ko daro išvadą, kad ieškovė neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko. Be to, ieškovė nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų.
2.2 Atsakovės vertinimu, ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Tai reiškia, kad draudikas, tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėjo, kad ieškovė pateiktame ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
2.3 Nurodo, kad ginčo byloje turi būti nustatytos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir kaltė. Mano, kad namo administratoriaus kaltės ginčo atveju nėra, nes inžinerinė įranga turi būti gerai prieinama, matoma, neužgriozdinta, neužmūryta ar kitaip uždengta. Ginčo atveju vamzdynas buvo uždengtas. Ieškovė nenurodo, kokią pareigą pažeidė atsakovė. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad objekto administratorius teisės aktų nustatytas pareigas ar bendrojo pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai.
2.4 Mano, kad administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, t. y. bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą.
2.5 Atsakovės vertinimu, byloje esanti medžiaga nepagrindžia aplietam butui padarytos žalos dydžio, todėl ieškovė privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo, mano, kad ieškovės išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas. Pažymi, kad atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
2.6 2024 m. gegužės 8 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė akcentavo, kad (i) priešingai nei tvirtina ieškovė, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-760-466/2023, nei Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2067/2023, nepasisakė ir nekonstatavo, kad užliejimo priežastis buvo susijusi su bendrojo naudojimo objektų gedimais; (ii) apliejimo šaltinis nėra aiškus, t. y. ar būtent ventilis sukėlė žalą ginčo name įsikūrusiam subjektui UAB „Lelija“, ar kokios nors kitos aplinkybės; (iii) įsiteisėjusioje apeliacinės instancijos nutartyje nebuvo vertinti bet kokie atsakovės atsakomybės dėl įvykusio užliejimo veiksmai, nėra aiškios užliejimo priežastys, todėl mano, kad draudikas nesiėmė visų rūpestingų, atidžių ir visapusiškų tyrimo veiksmų ištiriant draudiminį įvykį; (iv) vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą; (v) atsakovė papildomai paaiškina, kad ventilis yra priskirtinas gyventojo atsakomybės riboms, todėl net jei ir galima būtų vertinti, kad užliejimas įvyko dėl ventilio sandarumo, šis objektas priklauso gyventojo atsakomybės riboms ir dėl to atsakovė negali būti laikoma atsakinga; (vi) atsakovės neteisėti veiksmai turėtų būti sietini su statinio bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo neužtikrinimu, arba pastato savininkų neinformavimu apie būtinybę spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo ir pan. – tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė, o CK 4.84 straipsnio 8 dalis cituojama formaliai; (vii) ieškovė privalėjo pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po užliejimo, kaip buvo apskaičiuotas išmokėtos žalos dydis, jos sąmata, kaip buvo paskaičiuotas patalpų nusidėvėjimas (e/b t. 1, b. l. 52-67).
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Akcentavo, kad pati atsakovė nustatė, kad ginčo patalpų užpylimas įvyko iš viršaus, taip pat nustatė įvykio priežastį – bendrųjų sistemų avarija. Ieškovė žalos dydį nustatė pagal defektinius aktus, sumokėjo 439 Eur išmoką. Posėdžio metu patikslino reikalavimą ir nurodė, kad įvertinus nusidėvėjimą, prašo priteisti 419,50 Eur išmokėtos draudimo išmokos (paskaičiavo 17,50 Eur nusidėvėjimą). Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kas administruoja pastatą (duomenys neskelbtini). Laikosi nuomonės, kad atsakovė nevykdė pareigos tinkamai prižiūrėti administruojamą pastatą – laiku ir tinkamai vykdyti stebėseną, atlikti apžiūrą, kreiptis į savininkus dėl lėšų rinkimo pastato priežiūrai ir t.t. Atsakovės atstovės paaiškinimus, kad atsakovė neatsakinga už šilumos ūkio techninę priežiūrą, prašo vertinti kritiškai, nes atsakovė pripažino, kad nustatė tiek avarijos priežastį, tiek likvidavo avarijos pasekmes. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje teismas nurodė, kad ventilis yra atsakovės civilinės atsakomybės ribose, nes yra bendrojo naudojimo dalimi. Mano, kad esant faktui dėl žalos padarymo, atsakovei šiuo atveju tenka pareiga įrodyti, kad ji bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė tinkamai. Skaičiuojant nusidėvėjimą buvo pasiremta draudėjo paaiškinimais, kad patalpos buvo remontuotos 2019 metais, jei atsakovė turi kitų įrodymų, tai turi juos pateikti į bylą.
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Akcentavo, kad ieškovės atstovas nepagrįstai permeta įrodinėjimo pareigą atsakovei. Mano, kad jokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti. Pats draudikas netyrė įvykio aplinkybių; nesutinka, kad nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 metų, nes vien turto savininko pasakymo dėl atlikto remonto fakto nepakanka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
5.1. 2021 m. vasario 24 d. buvo užlietos patalpos, esančios pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl šios aplinkybės ginčo byloje nebuvo (e/b t. 1, b. l. 7-8, CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis);
5.2. Sprendimo 5.1. punkte nurodytos patalpos užliejimo metu buvo draustos įmonių turto draudimu pas ieškovę (draudimo laikotarpis – 2020 m. balandžio 30 d. – 2021 m. balandžio 29 d., patalpų paskirtis – prekybos; statybos/rekonstrukcijos metai – 2006 m.; e/b t. 1, b. l. 4-5, 29-30); 2021 m. vasario 24 d. Defektų akte (bylos Nr. ITD/21/000102) skiltyje „Sugadinto/pažeisto/pavogto objekto (daikto) pavadinimas, trumpa charakteristika, sugadinimo pobūdis, laipsnis (kiekis), išmatavimai ir kt. pastabos“ nurodyta, kad patalpa – prekybos salė, bendras plotas 501,02 kv. m; sugadintų dažytų lubų (pažymėta, kad pro GKP lubas lašėjo vanduo, buvo dėmės, pūslės) plotas yra apie 3 kv. m, rekomenduojamas remontuoti plotas yra 80 kv. m; sienos (GKP, glaistytos, dažytos, matosi dėmės, pūslės, fiksuojama drėgmė, pažeistas plotas apie 2 kv. m, rekomenduojama remontuoti apie 12 kv. m); nurodyta pastaba, kad „Lubos šiuo metu yra remontuojamos dėl ankstesnio užliejimo, nauji pažeidimai atsirado remontuojamoje zonoje, remonto metu buvo pažeista dalis GKP (gipskartonio plokštės), užglaistyta, tačiau dar nenudažyta; dėl šio užliejimo buvo išpjauta papildoma dalis GKP); skiltyje „Buto rekonstrukcija/remonto metai“ nurodyta „2019 (dabar remontuojama) (e/b t. 1, b. l. 7-8);
5.3. Draudikas (šioje byloje – ieškovė) 2021 m. gegužės 28 d. paskaičiavo 437,40 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią draudėjui išmokėjo 2021 m. gegužės 28 d. (e/b t. 1, b. l. 7-8, 9, 11); į bylą pateiktoje sąmatoje Nr. 2021/05/27 nurodyta, kad 437,40 Eur sumą be PVM sudaro remonto darbai iš trijų pozicijų – (1) gipskartonio sienų ir lubų ardymas (5 kv. m po 12,80 Eur); (2) gipskartonio sienų ir lubų įrengimas (5 kv. m po 22,20 Eur) ir (3) sienų g/k glaistymas, dažymas (24,30 kv. m po 18,00 Eur) (e/b t. 1, b. l. 80);
5.4. Daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra draustos patalpos pas ieškovę, užlietos 2021 m. vasario 23 d., administruoja atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. A30-4350/22 „Dėl UAB Mano Būstas Vilnius skyrimo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ (e/b t. 1, b. l. 120-124);
5.5. Atsakovės 2021 m. kovo 17 d. parengtoje pažymoje dėl vandentiekio tinklų avarijos (duomenys neskelbtini), adresuotoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 691-ajai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai ir UAB „Lelija“ (turto draudėjui), nurodyta, kad vykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymą informuoti, ar nustatyta ir likviduota vandentiekio tinklų avarija, ko pasėkoje buvo užpilamos UAB „Lelija“ patalpos, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus, nurodė, kad vandens pratekėjimo priežastys yra pašalintos, pridedama statinio apžiūros akto kopija, taip pat nurodyta, kad nustatyta ir likviduota vandentiekio tinklų avarija (e/b t. 1, b. l. 78);
5.6. Atsakovės parengtame 2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros akte Nr. DA363397 nurodyta, kad statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros tikslas yra nustatyti vandens pratekėjimo į UAB „Lelija“ patalpas priežastis; taip pat nurodyta, kad nustatytas nesandarus ventilis buto Nr. (duomenys neskelbtini) atsakomybėje, reikalingas skubus keitimas (nurodytas aktas pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kaip priedas Nr. 1 prie 2021 m. kovo 17 d. atsakovės rengto rašto savivaldybei, e/b t. 1, b. l. 79);
5.7. Vilniaus apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2067-863/2023 vertino teismo sprendimo 5.6. punkte atsakovės parengtą Statinio apžiūros aktą ir nurodė, kad „<... pateiktas apeliantės akcentuotas UAB Mano Būstas Vilnius surašytas 2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros aktas, kurio duomenys atsakovui pareikšto reikalavimo kontekste vertinti kritiškai. Šiame akte nurodyta, kad buvo atlikta statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios tikslas – nustatyti vandens pratekėjimo į UAB „Lelija“ patalpas priežastis, taip pat nurodyta, kad nustatytas nesandarus ventilis buto Nr. (duomenys neskelbtini) atsakomybėje, reikalingas skubus keitimas. Visgi, ventilio nesandarumo konstatavimas minėtame akte nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, pateiktos nuotraukos to taip pat nepatvirtina. Kita vertus, kaip minėta, netgi nepaisant aukščiau nustatytos aplinkybės dėl ventilio vertinimo kaip dalies bendro naudojimo inžinerinės įrangos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos duomenys apskritai sudaro pagrindą abejonei, ar ieškovės bei trečiojo asmens byloje akcentuotas ventilio nesandarumas buvo žalą sukėlusio apliejimo priežastis, atsižvelgiant į padarytos žalos mastą, byloje esant duomenų, kad UAB „Lelija“ valdomose patalpose lubose net keliose vietose lašėjo vanduo, buvo sudrėkusi galinė siena, telkšojo balos. Šias abejones sustiprina ir kitos aplinkybės, pirmiausia tai, kad minėtas aktas surašytas 2023 m. kovo 1 d., t. y. praėjus savaitei laiko po įvykusio apliejimo. Taigi, jei darbai (ventilio keitimas) iš tiesų buvo itin skubūs, kyla abejonė, kodėl jų skubus atlikimas rekomenduojamas tik po savaitės surašytame akte, tokiu būdu esant pagrįstai abejonei ir dėl atliktų ventilio keitimo darbų datos, atkreipiant dėmesį, kad minėtos detalės keitimo darbai nurodyti anksčiau minėtoje atsakovo butui 2021 m. kovo 31 d. išrašytoje sąskaitoje už 2021 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas, o įrodymų, pagrindžiančių tokių paslaugų realų suteikimą (kas suteikė, kada, už kokią kainą, ir t. t.) byloje išvis nėra.>“ (apeliacinės instancijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties 30 punktas); teismas šioje byloje vadovaujasi apeliacinės instancijos teismo atliktu nurodyto įrodymo vertinimu vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle, numatančia, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl teismas nurodytu įrodymu nesivadovauja aukštesnės instancijos teismui konstatavus šio atsakovės įrodymo nepatikimumą;
5.8. Vilniaus apygardos teismas nutarties 28 punkte civilinėje byloje Nr. e2A-2067-863/2023 nurodė, kad „<...patalpų savininko ar valdytojo inžinerinei sistemai nuo bendrosios inžinerinės sistemos esant atribotai apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais, neneigiant, kad nagrinėjamu atveju aptariamas ventilis skirtas uždaryti vandens tiekimą į vartotojo patalpas, kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tuo atveju, kai pats ventilis (sklendė) yra nesandarus, tam, kad atlikti remonto darbus reikia uždaryti vandens tiekimą visame name (ar laiptinėje, kas priklauso nuo konkrečios sistemos), nes to nepadarius, nebus galima suremontuoti ventilio (sklendės), kas reiškia, kad ta sklendė yra susijusi ne tik su konkrečių patalpų savininko (valdytojo) inžinerine sistema, bet ir kitų patalpų savininkų bendra inžinerine sistema, todėl ji priskirtina prie bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos. O tai, kad ir pats namo administratorius movinės uždaromosios armatūros remontą priskyrė bendrojo naudojimo objektų darbams, parodo byloje esantys duomenys, be kita ko, dar 2021 m. kovo 31 d. atsakovo butui išrašyta sąskaita, patvirtinanti, kad movinės uždarosios-reguliuojamosios armatūros keitimo darbų išlaidos buvo paskirstytos ir kitiems namo gyventojams. Šiame kontekste kritiškai vertintina trečiojo asmens pozicija apie neva padarytą techninę klaidą, sutinkant su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius, kaip savo srities profesionalas turi pakankamai išlaidų butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymo patirties, todėl tikėtina, kad toks išlaidų paskirstymas buvo atliktas pagrįstai, taip pat atkreipiant dėmesį ir tai, kad versija apie techninę klaidą buvo iškelta jau teisminio ginčo nagrinėjimo metu, kai namo administratorė buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu...>“ (CPK 182 straipsnio 2 punktas);
5.9. Atsakovės į bylą pateiktame Statinio techninės priežiūros žurnale, pradėtame 2008 m. gruodžio 2 d., yra nurodyti dviejų atsakovės administruojamų pastatų adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai numeriai (Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas, kuriame 2021 m. vasario 23 d. buvo užlietos ieškovės draustos patalpos) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau skiltyje „Statinio būklės nuolatiniai stebėjimai“ nenurodyta, kurio pastato stebėsena fiksuota; 2020 m. rugsėjo 10 d. Gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. DA318046, taip pat 2021 m. gruodžio 29 d. Statinio apžiūros akte Nr. DA9952 nėra nurodytas aprašomo statinio unikalus numeris, todėl tuo pačiu adresu esant dviem pastatams, kurie atsakovei administruoti buvo perduoti 2022 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu, negalima išvada, kad nurodyti įrodymai susiję su ginčo statinio apžiūra (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (e/b t. 1, b. l. 88-95, 96-103, 104-119, 120-124);
5.10. Atsakovė pateikė į bylą sutartį dėl šilumos ūkio priežiūros, įrodymo prijungimą grįsdama aplinkybe, kad ji neteikia šilumos ūkio priežiūros, ir tuo pačiu posėdyje patvirtinusi, kad šilumos ūkio kasmetinę apžiūrą atlieka pati atsakovė, avarijos priežastis šalino taip pat pati atsakovė (e/b t. 1, b. l. 128-144, CPK 186 straipsnis).
6. Tarp šalių kilęs ginčas dėl tinkamo civilinės atsakomybės subjekto nustatymo sprendžiant žalos atlyginimo už aplietas patalpas klausimą nagrinėjamas vadovaujantis CK IV ir VI knygos nuostatomis.
7. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).
8. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytą žalą turi atlyginti atsakingas asmuo. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (CK 6.245-6.249 straipsniai).
9. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 5 punkto papunkčiuose nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad (i) 2021 m. vasario 23 d. buvo užlietos ieškovės apdraustos patalpos adresu (duomenys neskelbtini) (UAB „Lelija“ parduotuvės patalpos); (ii) patalpos yra atsakovės jai administraciniu aktu perduotame administruoti pastate; (iii) prejudiciniu faktu (Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2067-863/2023) nustatyta, kad ieškovės apdraustos patalpos užlietos ne iš buto (duomenys neskelbtini), pažymint, kad atsakovės kaip namo administratoriaus 2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros akte nurodyta užliejimo priežastimi nesandarus ventilis skirtas uždaryti vandens tiekimą į vartotojo patalpas, dėl ko buvo įvertinta, kad tuo atveju, kai pats ventilis (sklendė) yra nesandarus, tam, kad atlikti remonto darbus reikia uždaryti vandens tiekimą visame name (ar laiptinėje), kas priklauso nuo konkrečios sistemos), nes to nepadarius, nebus galima suremontuoti ventilio (sklendės), kas reiškia, kad ta sklendė yra susijusi ne tik su konkrečių patalpų savininko (valdytojo) inžinerine sistema, bet ir kitų patalpų savininkų bendra inžinerine sistema, todėl ji priskirtina prie bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas neturi pagrindo nesiremti šia aukštesnės instancijos teismo konstatuota aplinkybe šioje byloje spendžiant namo administratoriaus civilinės atsakomybės klausimą. Pažymėtina, kad susiklosčiusioje situacijoje, vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, apeliacinės instancijos teismui konstatavus sprendimo 5.7, 5.8 punktuose nurodytas aplinkybes, pareiga jas paneigti šioje byloje tenka atsakovei. Tai reiškia, kad atsakovės argumentai dėl jai neva nepagrįstai permestos įrodinėjimo pareigos, yra atmetami kaip nepagrįsti. Teismas, vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta taisykle, taip pat nesiremia atsakovės 2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros aktu, dėl kuriame fiksuotų aplinkybių teisingumo pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartyje (sprendimo 5.7 punktas).
10. Teismas atsakovės argumentus, kad draudikas nepilnai ištyrė draudžiamojo įvykio aplinkybes ir nenustatė tikslios užliejimo priežasties (židinio), vertina vadovaudamasis suformuota kasacinio teismo praktika, numatančia, kad ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims; atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Byloje esant apeliacinės instancijos teismo patvirtintai aplinkybei, kad atsakovės nustatyta užliejimo priežastis – nesandarus ventilis nėra buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko civilinės atsakomybės ribose, nes jis priskirtinas bendrai inžinerinei sistemai, teismas vadovaujasi apeliacinės instancijos nustatyta aplinkybe ir konstatuoja, kad atsakovei nepateikus tai paneigiančių įrodymų darytina išvada, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstai reiškiamas namo administratoriui CK 4.84 straipsnio 8 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-146-403/2024).
11. Ieškovė, pritaikiusi 4 proc. nusidėvėjimą (nusidėvėjimui taikydama 2019 metus), prašo priteisti 419,50 Eur nuostolių sumą iš atsakovės, motyvuodama tuo, kad atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra užlietos prekybos patalpos, bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorė, o užliejimas įvyko dėl, kaip ieškovė nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teikdama ataskaitą apie likviduotą avariją, - nesandaraus ventilio, kuris priklauso bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai (sprendimo 9 punktas). Šiuo atveju tiksliai nustatyti užliejimo priežastį yra namo administratoriaus pareiga, ieškovei kaip draudikui pakanka įrodyti, kad užliejimas įvyko iš virš apdrausto turto esančių patalpų ir pan. Byloje esant įrodymams, kad draustos patalpos aplietos ne iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prejudiciniu faktu nustačius, kad ginčo ventilis priskirtinas bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, bei nesant kitų įrodymų dėl avarijos kilimo priežasties ar kaltų asmenų, teismas neturi pagrindo daryti kitokią išvadą nei kad už avariją yra atsakingas namo administratorius, nes į bylą pateikti įrodymai dėl namo administravimo (sprendimo 5.9 punktas) nesąlygoja išvados dėl tinkamo namo administratoriaus pareigų atlikimo ir tinkamo namo administravimo priežiūros atlikimo. Atsakovės argumentas, kad ieškovė nepagrindė, kodėl turėtų būti taikomas tik 4 proc. nusidėvėjimas, remiantis draudėjo paaiškinimais dėl remonto atlikimo 2019 metais, kai viešajame registre rekonstrukcija registruota 2006 metais, vertinamas kritiškai, nes pirma, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, sąlygojančių abejones draudėjo paaiškinimais dėl paskutinio remonto atlikimo (2019 m.), antra, buvo užlietos prekybos patalpos (parduotuvė), kas sąlygoja labiau tikėtiną išvadą, kada patalpos nuo 2006 metų buvo remontuotos / atnaujintos ir tikėtina ne kartą, nes joje veikia parduotuvė, dėl ko teismui nekelia abejonių paaiškinimas, kad patalpos buvo remontuotos 2019 metais, trečia, byloje nebuvo paneigti draudiko nurodyti paaiškinimai, kad ginčo patalpos buvo užlietos ne pirmą kartą, dėl ko atsakovė teikė paaiškinimus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Todėl apibendrinant tai, kad išdėstyta, ir prijungtoje byloje Nr. e2-760-466/2023 esančius įrodymus (nuotraukas, defektų aktus ir t.t.) darytina išvada, kad atsakovė nepaneigė ieškovės į bylą pateiktų įrodymų dėl paskutinio remonto ir atitinkamai nepagrindė savo argumento dėl remonto atlikimo 2006 metais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-146-403/2024, 45 punktas).
12. Įvertinus aukščiau nustatytas aptartas aplinkybes, argumentus ir motyvus teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes buvo įrodytos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė (LR CK 6.245-6.249 straipsniai).
13. Ieškinį tenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės, t. y. 22 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu, viso 522 Eur (LR CPK 88, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 98, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pagal patikslintus reikalavimus.
Priteisti ieškovės užsienio draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, j. a. k. 300665654, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius, j. a. k. 121452091, 419,90 Eur žalos atlyginimo ir 522 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.