Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui T. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje - akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Vilnius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. K. 437,40 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų.

2023-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuspręsta civilinės bylos Nr. e2-760-466/2023 nagrinėjimą atnaujinti iš esmės ir įpareigoti trečiąjį asmenį, uždarąją akcinę bendrovę „Mano būstas Vilnius“, iki 2023-05-05 pateikti paaiškinimą ir papildomus įrodymus: 1) tikslų movinės uždaromosios – reguliuojamos armatūros DN 15 ir 20 mm pavadinimą ir paskirties aprašymą; 2) pažymėti pakeistą detalę UAB „Mano būstas Vilnius“ 2021-03-01 akte esančiose nuotraukose bei į bylą trečiojo asmens ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su 2022-09-06 rašytiniais paaiškinimais pateiktose nuotraukose (priedai 10 -12); 3) namo (duomenys neskelbtini), santechinės inžinerinės sistemos - vamzdynų planą, kuriame būtų matyti vamzdyno (šalto vandens) schema nuo namo vandentiekio įvado iki buto (duomenys neskelbtini), vamzdyno uždaromosios sklendės (-džių) ir skaitiklio (-ių); 4) UAB „Mano būstas Vilnius“ atsakomybės ribų iki buto (duomenys neskelbtini), aktą (jei toks yra); 5) movinės uždaromosios – reguliuojamos armatūros DN 15 ir 20 mm pakeitimo darbų 121 Eur sumai detalizaciją ir įrodymus, kaip ši suma buvo paskirstyta namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams bei įrodymus, kiek iš viso už minėtos armatūros (sklendės) pakeitimą sumokėjo buto (duomenys neskelbtini), tuometinis savininkas T. K.

2023-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti trečiojo asmens, UAB ,,Mano būstas Vilnius“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad reguliuojamos armatūros DN 15 ir 20 mm atlieka uždarymo ir atidarymo reguliavimo funkciją. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu bendrosios statinio inžinerinės sistemos – statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtinto STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" 6.9 punktas reglamentuoja, kad vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Tokio įrenginio (šiuo atveju ventilio) funkcija nutraukti vandens pratekėjimą į vartotojo gyvenamąją patalpą. Karšto vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Tokiu būdu vartotojas pats gali reguliuoti karšto vandens padavimo į butą, jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Todėl seka išvada, kad būtent uždaromasis įtaisas nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Civilinėje byloje nagrinėjamoje situacijoje vandens ventilis yra laikytinas vandens tiekimo ir vartojimo riba, nes šiuo ventiliu laisvai gali naudotis buto gyventojas ir jo užsukimas neturi įtakos viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimui. Nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims pareigos tikrinti ventilių kokybę, darytina išvada, kad už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turtą sugadinus butą užpylus vandeniu, viršuje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.266 str., 6.270 str. 1 d.). Trečiasis asmuo rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad kad (duomenys neskelbtini) buto savininkui sąskaitoje – faktūroje 121 Eur suma, kuri dėl techninės klaidos buvo išskirstyta proporcingai visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Į nurodytą sumą įeina iškvietimo ir kelionės mokestis ir movinės uždaramosios – reguliuojamosios armatūros keitimas, kai vamzdžių skersmuo d15 mm. (DOK-79113).

2023-05-23 Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti trečiojo asmens, UAB ,,Mano būstas Vilnius“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad trečiojo asmens 2023-05-15 rašytiniuose paaiškinimuose pateiktoje nuotraukoje (nesant vamzdynų plano) už pažymėtos movinės uždaromosios – reguliuojamos armatūros apačioje esantis skaitiklis priklauso atsakovo T. K. (aktualiu laikotarpiu) butui ir vandentiekio vamzdis (ant kurio sumontuotas skaitiklis) toliau pravestas iki atsakovui T. K. tuo metu priklausiusio (duomenys neskelbtini) buto. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, bendrosios statinio inžinerinės sistemos – statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti. Šiuo atveju nurodyta inžinerinė vieta tenkina tik (duomenys neskelbtini) buto poreikius ir niekaip neaptarnauja kitų butų ar kitų patalpų. Pakeistas vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Tokiu būdu vartotojas pats gali reguliuoti vandens padavimo į butą, jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Todėl seka išvada, kad būtent uždaromasis įtaisas nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Taigi, nuotraukoje (nesant vamzdynų plano) už pažymėtos movinės uždaromosios – reguliuojamos armatūros apačioje esantis skaitiklis priklauso atsakovo T. K. (aktualiu laikotarpiu) butui ir vandentiekio vamzdis (ant kurio sumontuotas skaitiklis) – yra (duomenys neskelbtini) buto atsakomybė. Trečiasis asmuo taip pat pateikė paaiškinimą, dėl kokios priežasties buvo padaryta techninė klaida paskirstant 121 Eur sumą už movinės uždaromosios – reguliuojamos armatūros pakeitimą (remontą), ar kitų namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai proporcingai turimai nuosavybei apmokėjo 121 Eur sumą už uždaromosios armatūros pakeitimą ir kodėl minėtos armatūros (ventilio, sklendės) remontą atliko būtent UAB Mano Būstas Vilnius, o ne T. K. UAB Mano Būstas Vilnius, būdamas bendrojo naudojimo objekto administratoriumi, turi pareigą visada dėti maksimalias pastangas, jog nebūtų gadinamos bendrojo naudojimo konstrukcijos ir kitų patalpų savininkų turtas. Administratorius gavo iškvietimą apie daromą žalą kitų patalpų savininkams ir bendrosioms konstrukcijoms, todėl ėmėsi aktyvių veiksmų, šalinant pratekėjimų priežastį. Mokestis dėl klaidos buvo paskirstytas visiems patalpų savininkams, nes remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šiuo atveju, kadangi dažniausiai mokesčiai būna skirstomi tokiu būdu, tai dėl žmogiškosios apsirikimo klaidos sistemoje nebuvo pažymėta, kad ši atliktų darbų suma būtų paskirstyta tik atsakingam (duomenys neskelbtini) butui (DOK-84018).

2023-05-26 Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti atsakovo T. K. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad po trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateiktų papildomų dokumentų atsakovas pareiškia, kad palaiko procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu teiktuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir toliau laikosi pozicijos, jog ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, todėl ieškinys atsakovo atžvilgiu yra atmestinas. Pažymėjo, kad namo administratorius neturi vamzdynų plano ir atsakomybės ribų iki buto (duomenys neskelbtini), akto, todėl net nėra pagrindo konstatuoti, kad fotonuotraukoje pažymėtas reguliuojamos armatūros esantis skaitiklis priklauso būtent atsakovo butui ir vandentiekio vamzdis (ant kurio sumontuotas skaitiklis) toliau pravestas iki atsakovui tuo metu priklausiusio (duomenys neskelbtini) buto. Vien į bylą pateikta vandens skaitiklių fotonuotrauka negali būti laikoma objektyviu ir patikimu įrodymu, savaime patvirtinančiu, jog užliejimas įvyko iš inžinerinių sistemų, esančių atsakovo atsakomybės ribose. Nuotraukose matomi keli skaitikliai bei ventiliai, tačiau prie nei vieno iš jų nėra matomas administratoriaus nurodomas vandens pratekėjimas (kuris turėjo būti pakankamai gausus, turint omenyje sukeltą žalą). Be to, net nėra neaišku, kuriuo metu administratoriaus pateikta fotonuotrauka buvo daryta. Atsakovo vertinimu, 2021-03-01 UAB „Mano Būstas Vilnius“ vienašališkai surašytas Statinio apžiūros aktas taip pat nėra pakankamas ir patikimas įrodymas, kuriuo galima būtų remtis konstatuojant atsakovo atsakomybę. Abejones dėl 2021-03-01 vienašaliame Statinio apžiūros akte nurodytos informacijos teisingumo kelia tai, kad aktas surašytas praėjus savaitei nuo byloje aptariamo įvykio, namo administratoriui net nenuvykus į objekto vietą, aktas pasirašytas ne pastato techninio prižiūrėtojo, be to, net nėra duomenų, kad akte nurodyti darbai buvo realiai atlikti, t.y. tokių darbų atlikimas nėra nurodytas statinio techninės priežiūros žurnale, taip pat, nėra įrodymų, kad buvo patirtos išlaidos tokių darbų atlikimui. Abejones sustiprina ir ta aplinkybė, kad namo administratoriaus nurodomos išlaidos už neva atsakovo atsakomybės ribose esančios ventilio keitimą (kurių namo administratorius nepagrindė), buvo paskirstytos visiems namo gyventojams, tokiu būdu pripažįstant, kad šie keitimo darbai yra susiję su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Atsakovo vertinimu, namo administratoriaus teiginiai, kad šiuo atveju įvyko techninė klaida, tėra jo gynybinė pozicija. Abejones dėl Ieškovo iškeltos versijos, jog apliejimas įvyko iš atsakovo vamzdyno, sustiprina ir tai, kad apačioje esančių patalpų apliejimas įvyksta ne pirmą kartą (tą patvirtina tiek ankstesnio draudžiamojo įvykio tyrimo duomenys, tiek techninės priežiūros žurnalas), tačiau ankstesniais atvejais buvo nustatyti visai kiti, su atsakovo turtu nesusiję apliejimo šaltiniai. Be to, aplinkybę, kad patalpos aplietos dėl priežasčių, nesusijusių su Atsakovo turtu, patvirtina ir trečiojo asmens Compensa Vienna Insurance Group nustatytos aplinkybės, kad iki šiol laiptinės sienoje virš vandens skaitiklių kaupiasi drėgmė (DOK-86252).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-11-02 įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo (toliau – ir Aprašas) tipinėje (pavyzdinėje) formoje vandentiekio sistema taip pat apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos. Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu, daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.

Aprašo II skyriaus „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ 1 punkte nurodyta, kad bendrosioms sistemoms priskiriama pastato vandentiekio sistema yra geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo junglį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašė priteisti iš atsakovo T. K. 437,40 Eur žalai atlyginti, motyvuodama tuo, kad būtent atsakovas yra atsakingas už žalos padarymą, kadangi UAB ,,Lelija“ priklausančios patalpos buvo užlietos iš aukščiau esančio bei atsakovui T. K. priklausančio buto. Atsakovas T. K. prašė ieškinį atmesti, teigė, kad gedimas/avarija įvyko ne jam priklausančiose patalpose, o iš pastato bendrojo naudojimo patalpų (laiptinės) sienoje esančio vamzdyno, t. y. užpylimo židinys nėra atsakovui priklausantis turtas.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas, įrodinėdamas, kad apdrausto UAB „Lelija“ turto užpylimo židinys yra atsakovui priklausantis turtas, pateikė 2021-03-01 statinio apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad žala buvo padaryta dėl nesandaraus ventilio antrojo buto atsakomybės ribose, t. y. atsakovo atsakomybės ribose. Teismas pažymi, kad minėtame akte minimas ir ieškovo nurodomas užpylimo židinys yra nustatytas tik kaip pirminis, jis nurodytas bendrojo naudojimo objektų administratoraius atsakingų darbuotojų. Pastebėtina, kad 2021-03-01 aktas surašytas ne įvykio dieną, o po savaitės.

2023-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nusprendus civilinės bylos Nr e2-760-466/2023 nagrinėjimą iš esmės atnaujinti ir įpareigojus trečiąjį asmenį UAB „Mano būstas Vilnius“ pateikti paaiškinimą bei papildomus įrodymus, trečiasis asmuo, teikdamas papildomus įrodymus nurodė, kad reguliuojamos armatūros DN 15 ir 20 mm atlieka uždarymo ir atidarymo reguliavimo funkciją. Tokio įrenginio (šiuo atveju ventilio) funkcija nutraukti vandens pratekėjimą į vartotojo gyvenamąją patalpą. Pagal UAB „Mano būstas Vilnius“ aiškinimą, karšto vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Tokiu būdu, trečiojo asmens teigimu, vartotojas pats gali reguliuoti karšto vandens padavimo į butą, jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Rašytiniuose paaiškinimuose pateiktoje nuotraukoje (nesant vamzdynų plano) už pažymėtos movinės uždaromosios – reguliuojamos armatūros apačioje esantis skaitiklis priklauso atsakovo T. K. (aktualiu laikotarpiu) butui ir vandentiekio vamzdis (ant kurio sumontuotas skaitiklis) toliau pravestas iki atsakovui T. K. tuo metu priklausiusio (duomenys neskelbtini) buto.

Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – Reglamentas) nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.

Lyginant Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo ir Reglamento nuostatas teigtina, kad vartotojo (konkrečių patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinė sistema nuo bendrosios inžinerinės sistemos yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais. Tai reiškia, kad vandentiekio avarijai įvykus dėl uždaromojo įtaiso (sklendės), atskiriančio vartotojo sistemą nuo bendrosios inžinerinės sistemos, nesandarumo, dėl padarytos žalos atsakingas yra bendrojos naudojimo objektų administratorius, šiuo atveju – UAB „Mano būstas Vilnius“.

Teismas, vertindamas trečiojo asmens poziciją ir pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgia į tai, kad minėtas vandentiekio vamzdis, skaitiklis ir movinė uždaromoji – reguliuojamoji armatūra yra ne atsakovui T. K. priklausančiame bute, o pastato laiptinėje (nišoje, esančioje laiptinės sienoje). Ta aplinkybė leidžia teigti, jog užpylimas įvyko ne iš atsakovui priklausančio buto (užpylimo šaltinis atsirado ne atsakovo buto ribose). Teismas pažymi, kad ieškovės pateiktame (administruojant ankstesnį įvykį) 2020-09-24 (26) priėmimo – perdavimo akte nurodyta: „Uždarytas šaltas vanduo visam namui. Užpilta parduotuvė „Lelija“. Užpylimas iš (duomenys neskelbtini) buto, (duomenys neskelbtini) buto šeimininko nėra. Duomenų apie šeimininką nėra“ (II tomas, 1 b.l.). Minėtas aktas sudarytas administruojant kitą – 2020-09-26 įvykį.

Pačios ieškovės sudarytame 2020-09-26 Defektiniame akte nurodyta, kad prekybos salėje 2020-09-19 pradėjo nuo lubų lašėti vanduo. Buvo pranešta UAB „Mano būstas“, pradėta ieškoti priežasties. Aukščiau esančiuose butuose pratekėjimo neužfiksuota. 2020-09-23 buvo atlikta apžiūra, užfiksuoti apgadinimai. Po paskutinio savaitgalio tekėjimas sustiprėjo ir 2020-09-26 apie 10:10 nukrito dalis lubų. Buvo informuota UAB „Mano būstas“, Vilniaus miesto savivaldybė. Aiškinamąsi priežastis.

2021-02-24 Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta : „Laša iš (duomenys neskelbtini) buto, gyventojai durų neatidaro. Parduotuvėje dėmė ant lubų ir ant sieno keliose vietose. Laša iš (duomenys neskelbtini) buto, ne pirmą kartą“ (I tomas, 22 b.l.), tačiau remiantis ankstesnės žalos adminitravimo duomenimis visiškai nėra aišku, kuo remiantis padarytas įrašas, kad iš (duomenys neskelbtini) -to buto laša ne pirmą kartą. Manytina, kad teiginys, jog vandens pratekėjimas įvyko iš (duomenys neskelbtini) buto, UAB „Lelija“ 2021-02-24 akte ir ieškovės 2021-02-24 Defektiniame akte padarytas remiantis UAB „Mano būstas Vilnius“ 2021-03-01 Statinio apžiūros akto duomenimis, kuriam ieškovės atstovas suteikė išskirtinę reikšmę (I tomas, 17 – 22 b.l.), tačiau, teismo nuomone, minėto akto nepakanka pripažinti atsakovo atsakomybę. Trečiojo asmens UAB „Mano būstas Vilnius“ sudaryto 2021-03-01 Statinio apžiūros akto įrašas stulpelyje „Rekomenduojami darbai defektams pašalinti“ – nustatytas nesandarus ventilis buto Nr. (duomenys neskelbtini) atsakomybėje. <...>“ padarytas suinteresuoto asmens ir neparemtas jokiais kitais objektyviais įrodymais. Pažymėtini ir trečiojo asmens ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsakovo buto patikrinimo rezultatai, kuomet draudiko atstovas nustatė, kad atsakovo bute sausa ir švaru, o pamatavus drėgmę (prie skaitiklių laiptinėje) ir apžiūrėjus sieną rasta padidinta drėgmė sienoje didesniame aukštyje, nei yra skaitikliai. Trečiojo asmens turimais duomenimis, sienoje netoli apskaitos prietaisų yra pravesti pastato lietvamzdžiai, kurių galimas nesandarumas taip pat galėjo būti apliejimo priežastis (I tomas, 61- 81 b.l.).

Teismas nesutinka su trečiojo asmens UAB „Mano būstas Vilnius“ 2023-05-15 paaiškinimuose išdėstyta pozicija, kad vandens ventilis yra laikytinas vandens tiekimo ir vartojimo riba, kai šiuo ventiliu laisvai gali naudotis gyventojas ir jo užsukimas neturi įtakos viso namo bendrojo naudojimo vandentiekio sistemos funkcionavimui. Teismas pažymi, kad minėtas ventilis (uždaromoji – reguliuojamoji armatūra) skirta uždaryti vandens tiekimą į vartotojo patalpas, tačiau tuo atveju, kad pats ventilis (sklendė) yra nesandarus (i), tam, kad atlikti remonto darbus reikia uždaryti vandens tiekimą visame name (ar laiptinėje, kas priklauso nuo konkrečios sistemos), nes to nepadarius, nebus galima suremontuoti ventilio (sklendės). Tai reiškia, kad minėta sklendė (uždaromoji – reguliuojamoji armatūra) yra susijusi ne tik su konkrečių patalpų savininko (valdytojo) inžinerine sistema, bet ir kitų patalpų savininkų bendra inžinerine sistema, todėl ji, vadovaujantis Aplinkos ministro 2010-11-02 įsakymu Nr. D1-895 patvirtintos Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje pateiktu bendrojo naudojimo vandentiekio sistemos apibūdinumu priskirtina prie bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos. Pastebėtina, kad UAB „Mano būstas Vilnius“ movinės - uždaromosios armatūros remonto (keitimo) 121 Eur išlaidas paskirstė visiems namo gyventojams ir teismas nemano, kad tai buvo padaryta dėl techninės klaidos (II tomas, 106, 164, 165 b.l.) . Bendrojo naudojimo objektų administratorius, kaip savo srities profesionalas turi pakankamai išlaidų butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymo patirties, todėl labai tikėtina, kad administratorius movinės - uždaromosios armatūros remontą (dar iki šios ginčo kilimo) pagrįstai priskyrė bendrojo naudojimo objektų remonto darbams.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka (toliau – administratorius), veiklą administruojant daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektus, administratoriaus informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtinti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų II skyriaus „Administratoriaus funkcijos“ 3 punkte numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų II skyriaus 4.3 papunktis). Administratorius privalo jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų II skyriaus 7.7. papunktis).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros reikalavimai nustatyti Aplinkos ministro 2016-12-30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07:03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka (toliau – Tvarka). Pagal Tvarkos 10.3 punktą, bendrojo naudojimo objektų valdytojas, tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. Tvarkos 11 punkte nurodyta, kad Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus [9.1] [9.16] per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [9.1], maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Vienas iš pagrindinių techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių tikslų yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Tvarkos 12.2 punktas). Remiantis Tvarkos 84 punktu, daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas), paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Tvarkos VII skyriaus trečiame skirsnyje reglamentuoti daugiabučio namo būklės įvertinimai, stebėjimo (apžiūrų) periodiškumai. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (Tvarkos 91 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Tvarkos 96 punktas).

Pastebėtina, kad trečiojo asmens UAB „Mano būstas Vilnius“ į bylą pateiktame Statinio techninės priežiūros žurnale (pradėtas pildyti 2008-12-02) 2021-02-24 įvykis neužfiksuotas. Panašiu metu – 2021 m. 04 – 05 mėn. yra įrašas apie nulūžūsį lietvamzdžio antgalį, taip pat persipylusius lietvamzdžius (II tomas, 102 b.l.). Pažymėtinas dar 2009-01-29 padarytas įrašas apie gipso kartono pakabinamų lubų nuolatinius užpylimus vandeniu nurodant, kad užpylimas vyksta dėl susidarančio garų kondensato. Tai leidžia teigti, kad užliejimo priežastys gali būti įvairios, o 2021-02-24 įvykis nebuvo visapusiškai tirtas ir atsakovas tame dalyvauti nebuvo kviečiamas.

Įvertinęs bylos aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad trūkusi detalė (movinė uždaromoji – reguliuojamoji armatūra) yra laikytina bendro naudojimo inžinerine įranga, nes pagal viešosios teisės aktus apskaitos prietaisai (skaitikliai) arba uždaromieji prietaisai (sklendes, ventiliai, jungikliai) laikomi bendrosios ir vartotojo inžinerinių sistemų atskyrimo pagrindu (riba). Bendrojo naudojimo objektų - inžinerinių tinklų, vamzdynų priežiūros pareiga priskirtina daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administratoriui – trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas Vilnius“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nesutiko pakeisti atsakovą, juo pripažįstant trečiąjį asmenį UAB „Mano būstas Vilnius“. Teismas, nustatęs, kad T. K. nėra atsakingas už padarytą žalą, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą nusprendžia ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui T. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetant ieškinį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Vadovaujantis CPK 92, 96 straipsnių nuostatomis, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.