- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-2067-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11313-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- T. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui T. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, uždaroji akcinė bendrovė Mano Būstas Vilnius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. K., prašydama priteisti iš atsakovo 437,40 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad įmonių turto draudimo taisyklių pagrindu su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) sudarė įmonių turto draudimo sutartį Nr. IT113133, pagal kurią buvo apdraustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini), apdraustasis turtas buvo užpiltas iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui. Vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ieškovė sumokėjo 437,40 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad jo bute niekada nebuvo jokių vandens pratekėjimo atvejų. Mano, kad vandens užliejimas galėjo įvykti iš pastato bendrojo naudojimo patalpų (laiptinės) sienoje esančio vamzdyno, t. y. užpylimo židinys nėra atsakovui priklausantis butas. Akcentavo, kad niekada nėra gavęs pretenzijų dėl kitų patalpų užpylimo; dėl šio įvykio atsakovas net nebuvo kviečiamas dalyvauti nustatinėjant vandens pratekėjimo priežastis. Nurodė, kad įvykio dieną atsakovas turėjo galiojantį jam priklausančio buto draudimą, todėl bet kokias atsakovui pareikštas pretenzijas jis būtų nukreipęs draudimo kompanijai (trečiajam asmeniui) akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė byloje dubliką, kuriame nurodė, kad į bylą pateiktas 2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros aktas patvirtina, kad žala buvo padaryta dėl nesandaraus ventilio (duomenys neskelbtini) buto atsakomybės ribose, t. y. atsakovo atsakomybės ribose. Taip pat pažymėjo, kad ieškovei nėra žinoma, kodėl atsakovo civilinės atsakomybės draudikas nėra sumokėjęs draudimo išmokos, tačiau tikėtina, kad atsakovas nesikreipė į savo draudiką dėl išmokos mokėjimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas triplike nurodė, kad nesutinka su ieškovės dublike išdėstytais argumentais ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Pažymėjo, kad iki šiol niekada nebuvo gavęs pretenzijų nei iš ieškovės, nei iš nuostolius patyrusio patalpų savininko dėl patalpų užpylimo ir žalos atlyginimo, todėl atsakovas neturėjo priežasties kreiptis į savo civilinės atsakomybės draudiką. Be to, atsakovas net nebuvo kviečiamas dalyvauti nustatinėjant vandens pratekėjimo priežastis, taip pat nedalyvavo surašant ieškovės minimą 2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros aktą. Aplinkybės, susijusios su žala ir neva atsakovui tenkančia atsakomybe už šią žalą, atsakovui tapo žinomos tik gavus ieškinį. Taip pat nurodė, kad jam kelia abejonių ieškovės pateiktas 2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros aktas, kadangi jis surašytas vienašališkai, o iš pateikto akto nuotraukų negalima vienareikšmiškai spręsti apie ventilio nesandarumą bei vandens pratekėjimą. Net jei laikyti, kad patikrinimo metu buvo nustatytas kažkoks nesandarumas (vandens sunkimasis), mažai tikėtina, kad toks pratekėjimas galėjo sukelti tokio masto patalpų apliejimą. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie priežastinį ryšį tarp galimo ventilio nesandarumo bei žalos, t. y. byloje nėra duomenų, kad ieškovės nurodomas ventilio nesandarumas buvo suremontuotas ir kad tai sustabdė vandens pratekėjimą į pirmo aukšto patalpas.
5. Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Nurodė, kad susipažinus su šalių procesinių dokumentų turiniu bei vadovaujantis su atsakovu sudaryta gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. 2200114082/2020, kuria be kita ko draudžiama ir atsakovo kaip nekilnojamojo turto adresu, (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, užvedė žalos bylą Nr. 22/220-03812. Pažymėjo, kad siekiant išsiaiškinti, ar ieškinyje nurodytos aplinkybės atitinka realybę, organizavo atsakovo buto ir jo inžinerinių sistemų apžiūrą. Atsakovo butas apžiūrėtas 2022 m. rugpjūčio 11 d. Apžiūros akte užfiksuota: „Atvykus pas klientą į butą prasisunkimų vandens nerasta. Švaru, gražu. Laiptinėje radau skaitiklius priklausančius trims butams. (duomenys neskelbtini) buto skaitliukai naudojami pastoviai, kitų butų rodmenys rodo nuliukus. Jeigu klientas būtų kaltas, (duomenys neskelbtini) patalpos būtų pastoviai užliejamos. Pamatavus sienoje rasta drėgmės. Šlapia virš skaitliukų. Vanduo į viršų nuo skaitliukų bėgti negali, nėra galimybės“. Nurodė, jog laiko mažai tikėtina versiją, kad minėtų patalpų apliejimas įvyko iš atsakovui priklausančio buto dėl nesandaraus skaitiklio ventilio. Trečiojo asmens vertinimu, nėra jokių patikimų duomenų, kad vanduo tekėjo per atsakovui priklausantį skaitiklio ventilį, kuris yra įrengtas namo laiptinėje, ar kad tekėjo tokiu srautu, jog žemiau esančiose patalpose susiformavo „vandens balos“; priešingai, atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. V21-868813 nurodyta, jog ventilis tik laša, ir tai yra ne pirmas kartas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad aplietose UAB (duomenys neskelbtini) patalpose vyko remontas po ankstesnio apliejimo, ką patvirtina žalos byla Nr. ITD/20/000468. Trečiojo asmens atstovui apžiūrėjus atsakovo butą po tariamo ventilio gedimo pašalinimo toliau fiksuojama drėgmė sienos paviršiuje virš vandens apskaitos prietaisų. Tai reiškia, kad tikroji žalos priežastis iki šios dienos nėra nustatyta, drėgmė toliau skverbiasi. Draudikui yra žinoma, kad ties vandens apskaitos prietaisais sienoje yra pastato lietvamzdžiai, kurie yra paslėpti ir vizualiai nesimato, ir tikėtina, kad būtent lietvamzdžių nesandarumas yra pasikartojančių UAB (duomenys neskelbtini) patalpų užliejimų priežastis. Už lietvamzdžių būklę yra atsakingas namo administratorius.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2023 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje civilinė byla buvo išnagrinėta, sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidedant 2023 m. balandžio 24 d., tačiau 2023 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nuspręsta bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės ir įpareigoti trečiąjį asmenį UAB Mano Būstas Vilnius pateikti paaiškinimą ir papildomus įrodymus: 1) tikslų movinės uždaromosios – reguliuojamos armatūros DN 15 ir 20 mm pavadinimą ir paskirties aprašymą; 2) pažymėti pakeistą detalę UAB Mano Būstas Vilnius 2021 m. kovo 1 d. akte esančiose nuotraukose bei į bylą trečiojo asmens ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su 2022 m. rugsėjo 6 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktose nuotraukose; 3) namo, (duomenys neskelbtini), santechninės inžinerinės sistemos - vamzdynų planą, kuriame būtų matyti vamzdyno (šalto vandens) schema nuo namo vandentiekio įvado iki buto (duomenys neskelbtini), vamzdyno uždaromosios sklendės (-džių) ir skaitiklio (-ių); 4) UAB Mano Būstas Vilnius atsakomybės ribų iki buto (duomenys neskelbtini), aktą (jei toks yra); 5) movinės uždaromosios – reguliuojamos armatūros DN 15 ir 20 mm pakeitimo darbų, 121 Eur sumai, detalizaciją ir įrodymus, kaip ši suma buvo paskirstyta namo, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams bei įrodymus, kiek iš viso už minėtos armatūros (sklendės) pakeitimą sumokėjo buto, (duomenys neskelbtini), tuometinis savininkas T. K.
7. 2023 m. gegužės 15 d. trečiasis asmuo UAB Mano Būstas Vilnius pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad reguliuojamos armatūros DN 15 ir 20 mm atlieka uždarymo ir atidarymo reguliavimo funkciją. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu bendrosios statinio inžinerinės sistemos – statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtinto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punktas reglamentuoja, kad vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Tokio įrenginio (šiuo atveju ventilio) funkcija nutraukti vandens pratekėjimą į vartotojo gyvenamąją patalpą. Karšto vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Tokiu būdu vartotojas pats gali reguliuoti karšto vandens padavimą į butą, jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Todėl seka išvada, kad būtent uždaromasis įtaisas nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Šioje konkrečioje situacijoje vandens ventilis yra laikytinas vandens tiekimo ir vartojimo riba, nes šiuo ventiliu laisvai gali naudotis buto gyventojas ir jo užsukimas neturi įtakos viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimui. Nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims pareigos tikrinti ventilių kokybę, darytina išvada, kad už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turtą sugadinus butą užpylus vandeniu, viršuje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Taip pat patikslino, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkui sąskaitoje faktūroje 121 Eur suma dėl techninės klaidos buvo išskirstyta proporcingai visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Į nurodytą sumą įeina iškvietimo ir kelionės mokestis ir movinės uždaromosios – reguliuojamosios armatūros keitimas, kai vamzdžių skersmuo d15 mm.
8. 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi teismui pareikalavus trečiojo asmens UAB Mano Būstas Vilnius pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, 2023 m. gegužės 23 d. trečiasis asmuo UAB Mano Būstas Vilnius pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, bendrosios statinio inžinerinės sistemos – statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti. Šiuo atveju nurodyta inžinerinė vieta tenkina tik (duomenys neskelbtini) buto poreikius ir niekaip neaptarnauja kitų butų ar kitų patalpų. Pakeistas vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Tokiu būdu vartotojas pats gali reguliuoti vandens padavimo į butą, jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Todėl seka išvada, kad būtent uždaromasis įtaisas nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Nuotraukoje (nesant vamzdynų plano) už pažymėtos movinės uždaromosios – reguliuojamos armatūros apačioje esantis skaitiklis priklauso atsakovo T. K. (aktualiu laikotarpiu) butui ir vandentiekio vamzdis (ant kurio sumontuotas skaitiklis) – yra (duomenys neskelbtini) buto atsakomybė. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad būdamas bendrojo naudojimo objekto administratoriumi turi pareigą visada dėti maksimalias pastangas, jog nebūtų gadinamos bendrojo naudojimo konstrukcijos ir kitų patalpų savininkų turtas. Administratorius gavo iškvietimą apie daromą žalą kitų patalpų savininkams ir bendrosioms konstrukcijoms, todėl ėmėsi aktyvių veiksmų, šalinant pratekėjimų priežastį. Paaiškino, kad mokestis dėl klaidos buvo paskirstytas visiems patalpų savininkams, nes remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šiuo atveju, kadangi dažniausiai mokesčiai būna skirstomi tokiu būdu, tai dėl žmogiškosios apsirikimo klaidos sistemoje nebuvo pažymėta, kad ši atliktų darbų suma būtų paskirstyta tik atsakingam (duomenys neskelbtini) butui.
9. 2023 m. gegužės 26 d. atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu teiktuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir toliau laikosi pozicijos, jog ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, todėl ieškinys atsakovo atžvilgiu yra atmestinas. Pažymėjo, kad namo administratorius neturi vamzdynų plano ir atsakomybės ribų iki buto (duomenys neskelbtini), akto, todėl net nėra pagrindo konstatuoti, kad fotonuotraukoje pažymėtas reguliuojamos armatūros esantis skaitiklis priklauso būtent atsakovo butui ir vandentiekio vamzdis (ant kurio sumontuotas skaitiklis) toliau pravestas iki atsakovui tuo metu priklausiusio buto. Vien į bylą pateikta vandens skaitiklių fotonuotrauka negali būti laikoma objektyviu ir patikimu įrodymu, savaime patvirtinančiu, jog užliejimas įvyko iš inžinerinių sistemų, esančių atsakovo atsakomybės ribose. Nuotraukose matomi keli skaitikliai bei ventiliai, tačiau prie nei vieno iš jų nėra matomas administratoriaus nurodomas vandens pratekėjimas (kuris turėjo būti pakankamai gausus, turint omenyje sukeltą žalą). Be to, net nėra aišku, kuriuo metu administratoriaus pateikta fotonuotrauka buvo daryta. Atsakovo vertinimu, 2021 m. kovo 1 d. UAB Mano Būstas Vilnius vienašališkai surašytas Statinio apžiūros aktas taip pat nėra pakankamas ir patikimas įrodymas, kuriuo galima būtų remtis konstatuojant atsakovo atsakomybę. Abejones dėl minėtame vienašaliame Statinio apžiūros akte nurodytos informacijos teisingumo kelia tai, kad aktas surašytas praėjus savaitei nuo byloje aptariamo įvykio, namo administratoriui net nenuvykus į objekto vietą, aktas pasirašytas ne pastato techninio prižiūrėtojo, be to, net nėra duomenų, kad akte nurodyti darbai buvo realiai atlikti, t. y. tokių darbų atlikimas nėra nurodytas statinio techninės priežiūros žurnale, taip pat, nėra įrodymų, kad buvo patirtos išlaidos tokių darbų atlikimui. Abejones sustiprina ir ta aplinkybė, kad namo administratoriaus nurodomos išlaidos už neva atsakovo atsakomybės ribose esančios ventilio keitimą buvo paskirstytos visiems namo gyventojams, tokiu būdu pripažįstant, kad šie keitimo darbai yra susiję su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Atsakovo vertinimu, namo administratoriaus teiginiai, kad šiuo atveju įvyko techninė klaida, tėra jo gynybinė pozicija. Abejones dėl ieškovės iškeltos versijos, jog apliejimas įvyko iš atsakovo vamzdyno, sustiprina ir tai, kad apačioje esančių patalpų apliejimas įvyksta ne pirmą kartą (tą patvirtina tiek ankstesnio draudžiamojo įvykio tyrimo duomenys, tiek techninės priežiūros žurnalas), tačiau ankstesniais atvejais buvo nustatyti visai kiti, su atsakovo turtu nesusiję apliejimo šaltiniai. Be to, aplinkybę, kad patalpos aplietos dėl priežasčių, nesusijusių su atsakovo turtu, patvirtina ir trečiojo asmens Compensa Vienna Insurance Group nustatytos aplinkybės, kad iki šiol laiptinės sienoje virš vandens skaitiklių kaupiasi drėgmė.
10. Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
11. Trečiojo asmens UAB Mano Būstas Vilnius atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškovės pateiktą poziciją.
Šalies argumentai
12. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nesutiko su ieškovės ieškiniu ir prašė jį atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybės naudai 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
13.1. Įvertinęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtinto Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo, Statybos techninio reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas, teismas pažymėjo, kad vartotojo (konkrečių patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinė sistema nuo bendrosios inžinerinės sistemos yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais. Tai reiškia, kad vandentiekio avarijai įvykus dėl uždaromojo įtaiso (sklendės), atskiriančio vartotojo sistemą nuo bendrosios inžinerinės sistemos, nesandarumo, dėl padarytos žalos atsakingas yra bendrosios naudojimo objektų administratorius, šiuo atveju – UAB Mano Būstas Vilnius. Vertindamas trečiojo asmens poziciją ir pateiktus įrodymus, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad minėtas vandentiekio vamzdis, skaitiklis ir movinė uždaromoji – reguliuojamoji armatūra yra ne atsakovui priklausančiame bute, o pastato laiptinėje (nišoje, esančioje laiptinės sienoje). Ta aplinkybė leidžia teigti, jog užpylimas įvyko ne iš atsakovui priklausančio buto (užpylimo šaltinis atsirado ne atsakovo buto ribose).
13.2. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2021 m. vasario 24 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. V21-868813 nurodyta : „Laša iš (duomenys neskelbtini) buto, gyventojai durų neatidaro. Parduotuvėje dėmė ant lubų ir ant sienos keliose vietose. Laša iš (duomenys neskelbtini) buto, ne pirmą kartą“, tačiau remiantis ankstesnės žalos administravimo duomenimis, visiškai nėra aišku, kuo remiantis padarytas įrašas, kad iš (duomenys neskelbtini) buto laša ne pirmą kartą. Manytina, kad teiginys, jog vandens pratekėjimas įvyko iš (duomenys neskelbtini) buto, UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 24 d. akte ir ieškovės 2021 m. vasario 24 d. Defektiniame akte padarytas remiantis UAB Mano Būstas Vilnius 2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros akto duomenimis, kuriam ieškovės atstovas suteikė išskirtinę reikšmę, tačiau, teismo nuomone, minėto akto nepakanka pripažinti atsakovo atsakomybę. Trečiojo asmens UAB Mano Būstas Vilnius sudaryto Statinio apžiūros akto įrašas stulpelyje „Rekomenduojami darbai defektams pašalinti“ – nustatytas nesandarus ventilis buto Nr. (duomenys neskelbtini) atsakomybėje. <...>“ padarytas suinteresuoto asmens ir neparemtas jokiais kitais objektyviais įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį ir į trečiojo asmens ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsakovo buto patikrinimo rezultatus, kuomet draudiko atstovas nustatė, kad atsakovo bute sausa ir švaru, o pamatavus drėgmę (prie skaitiklių laiptinėje) ir apžiūrėjus sieną, rasta padidinta drėgmė sienoje didesniame aukštyje nei yra skaitikliai. Trečiojo asmens turimais duomenimis, sienoje netoli apskaitos prietaisų yra pravesti pastato lietvamzdžiai, kurių galimas nesandarumas taip pat galėjo būti apliejimo priežastis.
13.3. Teismas nesutiko su trečiojo asmens UAB Mano Būstas Vilnius 2023 m. gegužės 15 d. paaiškinimuose išdėstyta pozicija, kad vandens ventilis yra laikytinas vandens tiekimo ir vartojimo riba, kai šiuo ventiliu laisvai gali naudotis gyventojas ir jo užsukimas neturi įtakos viso namo bendrojo naudojimo vandentiekio sistemos funkcionavimui. Teismas pažymėjo, kad minėtas ventilis (uždaromoji – reguliuojamoji armatūra) skirtas uždaryti vandens tiekimą į vartotojo patalpas, tačiau tuo atveju, kad pats ventilis (sklendė) yra nesandarus(i), tam, kad atlikti remonto darbus reikia uždaryti vandens tiekimą visame name (ar laiptinėje, kas priklauso nuo konkrečios sistemos), nes to nepadarius, nebus galima suremontuoti ventilio (sklendės). Tai reiškia, kad minėta sklendė (uždaromoji – reguliuojamoji armatūra) yra susijusi ne tik su konkrečių patalpų savininko (valdytojo) inžinerine sistema, bet ir kitų patalpų savininkų bendra inžinerine sistema, todėl ji, vadovaujantis Aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintos Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje pateiktu bendrojo naudojimo vandentiekio sistemos apibūdinimu priskirtina prie bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos. Teismas taip pat pastebėjo, kad UAB Mano Būstas Vilnius movinės - uždaromosios armatūros remonto (keitimo) 121 Eur išlaidas paskirstė visiems namo gyventojams ir teismas nemano, kad tai buvo padaryta dėl techninės klaidos. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, kaip savo srities profesionalas, turi pakankamai išlaidų butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymo patirties, todėl labai tikėtina, kad administratorius movinės - uždaromosios armatūros remontą (dar iki šios ginčo kilimo) pagrįstai priskyrė bendrojo naudojimo objektų remonto darbams.
13.4. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB Mano Būstas Vilnius į bylą pateiktame Statinio techninės priežiūros žurnale 2021 m. vasario 24 d. įvykis neužfiksuotas. Panašiu metu – 2021 m. balandžio – gegužės mėnesiais yra įrašas apie nulūžusį lietvamzdžio antgalį, taip pat persipylusius lietvamzdžius. Pažymėtinas dar 2009 m. sausio 29 d. padarytas įrašas apie gipso kartono pakabinamų lubų nuolatinius užpylimus vandeniu nurodant, kad užpylimas vyksta dėl susidarančio garų kondensato. Tai leidžia teigti, kad užliejimo priežastys gali būti įvairios, o įvykis nebuvo visapusiškai tirtas ir atsakovas tame dalyvauti nebuvo kviečiamas.
13.5. Teismas sprendė, kad trūkusi detalė (movinė uždaromoji – reguliuojamoji armatūra) yra laikytina bendro naudojimo inžinerine įranga, nes pagal viešosios teisės aktus apskaitos prietaisai (skaitikliai) arba uždaromieji prietaisai (sklendės, ventiliai, jungikliai) laikomi bendrosios ir vartotojo inžinerinių sistemų atskyrimo pagrindu (riba). Bendrojo naudojimo objektų - inžinerinių tinklų, vamzdynų priežiūros pareiga priskirtina daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administratoriui – trečiajam asmeniui UAB Mano Būstas Vilnius. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nesutiko pakeisti atsakovą, juo pripažįstant trečiąjį asmenį UAB Mano Būstas Vilnius. Nustatęs, kad atsakovas nėra atsakingas už padarytą žalą, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą teismas nusprendė ieškovės ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliantė (ieškovė) AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
14.1. Apeliantės vertinimu, atsakovas jokiais objektyviais įrodymais nenuginčijo UAB Mano Būstas Vilnius pateikto 2021 m. kovo 1 d. akto. Draudėjas pateikė 2021 m. vasario 24 d. aktą, kuriame pardavėja N. V. nurodė, kad iškvietus avarinę tarnybą nustatyta, jog avarijos kaltininkas – antrame aukšte esančio (duomenys neskelbtini) buto savininkas. UAB Mano Būstas Vilnius pateikė 2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros aktą, kuriame, apžiūrėjus vamzdynų sistemas, buvo konstatuota, kad per lubas UAB (duomenys neskelbtini) patalpose prateka vanduo dėl nesandaraus ventilio, kuris yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) atsakomybėje; išvadas pagrindžia ir administruojančios įmonės akte pateiktos nuotraukos.
14.2. Pažymi, kad 2023 m. gegužės 23 d. UAB Mano Būstas Vilnius pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomai paaiškino, kad pakeistas ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Tokiu būdu vartotojas pats gali reguliuoti vandens padavimą į butą, jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Todėl seka išvada, kad būtent uždaromasis įtaisas nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Administruojanti įmonė pažymėjo, kad nuotraukoje už pažymėtos movinės uždaromosios – reguliuojamos armatūros esantis skaitiklis priklauso atsakovo butui ir vandentiekio vamzdis, ant kurio sumontuotas skaitiklis, yra (duomenys neskelbtini) buto atsakomybė. Šiuo atveju nurodyta inžinerinė vieta tenkina tik (duomenys neskelbtini) buto poreikius ir niekaip neaptarnauja kitų butų ar patalpų. Akcentuoja, kad UAB Mano Būstas Vilnius, būdama daugiabučio namo administratore, turi visapusišką informaciją apie jos administruojamame daugiabutyje įvykusias avarijas, atliktus darbus, yra savo srities profesionalė, kuriai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl atsakovui nenuginčijus administruojančios įmonės pateiktų įrodymų, laikytina, kad avarija įvyko būtent (duomenys neskelbtini) buto savininko atsakomybės ribose, todėl ieškovės patirtą žalą turi atlyginti atsakovas.
14.3. Mano, kad teismas savo išvadas grindė išimtinai tik pamąstymais. Taip pat tendencingomis ir niekuo nepagrįstomis laiko teismo išvadas dėl techninės klaidos paskirstant mokesčius. Prašo pripažinti, kad teismas netinkamai taikė ir vertino tiek materialines, tiek procesines teisės normas.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo UAB Mano Būstas Vilnius atsiliepime nurodo, kad sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.
15.1. Akcentuoja, kad teismas nevertino ypatybių, kuriomis remiantis buvo nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti paaiškinimai, kad pakeisto ventilio sukimas ir užsukimas neturi visiškai jokios įtakos bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų veikimui. Pats teismas nurodo, tačiau nevertina, kad ventilio užsukimas, atsukimas ar kitokių veiksmų atlikimas iki jo, neturi jokios įtakos kitų vartotojų interesams, o užtikrina tik vieno buto poreikius. Pakeistas vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Tokiu būdu vartotojas pats gali reguliuoti vandens padavimą į butą, jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Todėl seka išvada, kad būtent uždaromasis įtaisas nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Taigi, (nesant vamzdynų plano) už movinės uždaromosios – reguliuojamos armatūros apačioje esantis skaitiklis priklauso atsakovui ir yra jo atsakomybė.
15.2. Atkreipdamas dėmesį į įrodymų vertinimo taisykles, pažymi, kad šioje situacijoje teismas formaliai atsisakė vertinti pagrįstus UAB Mano Būstas Vilnius dokumentus ir remiasi formalia atsakovo pozicija. Sprendime teismas nevertina visų įstatyme nustatytų kriterijų dėl bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų ribų. Susidaro ydinga situacija, kad remiantis tokia logika nesvarbu, ar įvyksta avarija sistemos dalyje, kuri aptarnauja tik vieno buto poreikius, tačiau visada neva tai turėtų būti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybė.
16. Atsakovas T. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovui iš ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16.1. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nesudaro pagrindo jo naikinti. Be kita ko pažymi, kad įvertinus ginčo aplinkybes, akivaizdu, kad UAB Mano Būstas Vilnius turi tiesioginį suinteresuotumą byloje, nes tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad 2021 m. vasario 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpų užpylimo židinys yra bendrosios statinio inžinerinės sistemos, tuomet už UAB (duomenys neskelbtini) patirtą žalą atsakomybė turėtų tekti namo administratoriui. Atsakovo vertinimu, pasikartojančių UAB (duomenys neskelbtini) patalpų užliejimų priežastis yra pastato lietvamzdžių nesandarumas. Lietvamzdžių sistema yra paslėpta pastato sienų viduje. Namas yra senas (1940 m. statybos), lietvamzdžių sistema yra nusidėvėjusi, todėl nesandari, jai yra reikalinga renovacija, tačiau namo administratorius nesiima šios problemos spręsti
16.2. Atkreipia dėmesį, kad kaip matyti iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų, po 2021 m. vasario 23 d. įvykusio apliejimo UAB (duomenys neskelbtini) ragino namo administratorių imtis priemonių apliejimo priežastims nustatyti ir joms pašalinti, netgi kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl namo administratoriaus neveikimo. 2021 m. kovo 17 d. raštu, adresuotu UAB (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus miesto savivaldybei, UAB Mano Būstas Vilnius nurodė, kad vandens pratekėjimo priežastys yra pašalintos, pateikė 2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros aktą. Iš akte pateiktos informacijos matyti, kad buvo atlikta statinio, (duomenys neskelbtini), apžiūra siekiant nustatyti vandens pratekėjimo į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas priežastis ir nustatyta, kad yra reikalingi avariniai vamzdynų sistemų darbai, kadangi nustatytas nesandarus ventilis buto Nr. (duomenys neskelbtini) atsakomybėje, reikalingas skubus ventilio keitimas. Pastebi, kad aktas surašytas praėjus savaitei po apliejimo, jame nurodomi rekomenduojami atlikti skubūs darbai, nors UAB Mano Būstas Vilnius atstovė, teikdama byloje paaiškinimus, nurodė, kad darbai buvo atlikti 2021 m. vasario 23 d., t. y. apliejimo dieną. Pažymi, kad taip ir liko neaišku, kada iš tiesų buvo atlikti deklaruojami ventilio keitimo darbai.
16.3. Atsakovo vertinimu, abejones sustiprina ir ta aplinkybė, kad namo administratoriaus nurodomos išlaidos už neva atsakovo atsakomybės ribose esančios ventilio keitimą, buvo paskirstytos visiems namo gyventojams, tokiu būdu pripažįstant, kad šie keitimo darbai yra susiję su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Sunkiai įtikinama laiko namo administratoriaus versiją, kad šiuo atveju įvyko techninė klaida. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nurodomų išlaidų (už neva atliktą atsakovui priklausančio ventilio keitimą), kurios buvo paskirstytos visiems gyventojams, namo administratorius nepagrindė jokiais įrodymais, o išlaidų dydį grindė tik žodiniais paaiškinimais.
16.4. Pažymi, kad ieškovės iškeltą versiją, jog apliejimas įvyko iš atsakovo vamzdyno, paneigia ir byloje nustatytas faktas, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpų apliejimas įvyksta ne pirmą kartą, tačiau ankstesniais atvejais buvo nustatyti visai kiti, su atsakovo turtu nesusiję apliejimo šaltiniai. Be to, aplinkybę, kad patalpos aplietos dėl priežasčių, nesusijusių su atsakovo turtu, patvirtina ir trečiojo asmens ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nustatytos aplinkybės, kad iki šiol laiptinės sienoje virš vandens skaitiklių kaupiasi drėgmė.
16.5. Nesutinka su apeliantės pozicija dėl minėto 2021 m. kovo 1 d. akto įrodomosios reikšmės. Pažymi, kad šis aktas nėra oficialus rašytinis įrodymas ir neturi didesnės įrodinėjimo galios. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad nenuginčijus akto (nepripažinus jo negaliojančiu), teismas privalėjo šiuo įrodymu besąlygiškai remtis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir draudėjos UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos įmonių turto draudimo sutarties Nr. IT113133 pagrindu buvo apdraustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. Dėl 2021 m. vasario 23 d. įvykusio minėto apdrausto turto užpylimo iš viršaus, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ieškovė 2021 m. gegužės 28 d. sumokėjo draudėjai 437,40 Eur dydžio draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto.
21. Ieškovės vertinimu, už UAB (duomenys neskelbtini) patirtą žalą dėl minėto patalpų užpylimo buvo atsakingas viršuje esančio buto, (duomenys neskelbtini), savininkas atsakovas, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš atsakovo subrogacijos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis), byloje be kita ko įrodinėdama, kad žalą sukėlė nesandarus ventilis atsakovui priklausančio buto atsakomybės ribose. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatęs, kad trūkusi detalė (movinė uždaromoji-reguliuojamoji armatūra) laikytina bendro naudojimo inžinerine įranga, iš byloje esančių įrodymų visumos sprendė, kad atsakovas nėra atsakingas už padarytą žalą, dėl ko ieškovės ieškinį atsakovui atmetė. Apeliacinį skundą pateikusi ieškovė, nesutikdama su priimtu sprendimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tarp jų UAB Mano Būstas Vilnius 2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros aktą, byloje šio trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus, kurių, anot apeliantės, atsakovas byloje nenuginčijo.
22. Įvertinus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.
23. CK 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu, be to, tokio pobūdžio bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą bei dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).
24. Remiantis kasacinio teismo praktika, patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
25. Aptariamo ginčo kontekste būtina akcentuoti ir įrodinėjimo svarbą civiliniame procese, kuriame galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
26. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004, ir kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų visumos darydamas išvadas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo, pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinys patvirtina, kad teismas byloje vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens UAB Mano Būstas Vilnius argumentus apie UAB (duomenys neskelbtini) patalpų užliejimą nulėmusias priežastis atsakovo atsakomybės kontekste, visus byloje abiejų šalių pateiktus įrodymus ir išvadas apie šalių įrodinėjimų aplinkybių buvimą ar nebuvimą darė iš įrodymų visumos.
28. Aplinkybę, kad draudėjos UAB (duomenys neskelbtini) turtui žala buvo padaryta dėl nesandaraus ventilio atsakovo buto atsakomybės ribose, ieškovė grindė be kita ko UAB Mano Būstas Vilnius 2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros aktu, taip pat byloje pateiktais minėto trečiojo asmens duomenimis ir paaiškinimais. UAB Mano Būstas Vilnius vertinimu, nurodytas vandens ventilis yra laikytinas vandens tiekimo ir vartojimo riba, nes šiuo ventiliu laisvai gali naudotis buto gyventojas ir jo neveikimas, užsukimas neturi įtakos viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimui; o nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims pareigos tikrinti ventilių kokybę, darytina išvada, kad už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas. Šio trečiojo asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad pateiktoje nuotraukoje už pažymėtos movinės uždaromosios-reguliuojamos armatūros apačioje esantis skaitiklis priklauso atsakovo butui ir vandentiekio vamzdis, ant kurio sumontuotas skaitiklis, yra (duomenys neskelbtini) buto atsakomybė. Viena vertus, pažymėtina, jog atsižvelgiant į trečiojo asmens UAB Mano Būstas Vilnius pateiktus paaiškinimus ir argumentus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo aspektu (dėl bendrosios ir vartotojo inžinerinių sistemų atskyrimo ribos). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija) patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje vandentiekio sistema apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos. Taigi pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal ši reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017). Kaip antai ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos sąvoka, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Tokiu būdu, patalpų savininko ar valdytojo inžinerinei sistemai nuo bendrosios inžinerinės sistemos esant atribotai apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais, neneigiant, kad nagrinėjamu atveju aptariamas ventilis skirtas uždaryti vandens tiekimą į vartotojo patalpas, kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tuo atveju, kai pats ventilis (sklendė) yra nesandarus, tam, kad atlikti remonto darbus reikia uždaryti vandens tiekimą visame name (ar laiptinėje, kas priklauso nuo konkrečios sistemos), nes to nepadarius, nebus galima suremontuoti ventilio (sklendės), kas reiškia, kad ta sklendė yra susijusi ne tik su konkrečių patalpų savininko (valdytojo) inžinerine sistema, bet ir kitų patalpų savininkų bendra inžinerine sistema, todėl ji priskirtina prie bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos. O tai, kad ir pats namo administratorius movinės uždaromosios armatūros remontą priskyrė bendrojo naudojimo objektų darbams, parodo byloje esantys duomenys, be kita ko, dar 2021 m. kovo 31 d. atsakovo butui išrašyta sąskaita, patvirtinanti, kad movinės uždarosios-reguliuojamosios armatūros keitimo darbų išlaidos buvo paskirstytos ir kitiems namo gyventojams. Šiame kontekste kritiškai vertintina trečiojo asmens pozicija apie neva padarytą techninę klaidą, sutinkant su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius, kaip savo srities profesionalas turi pakankamai išlaidų butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymo patirties, todėl tikėtina, kad toks išlaidų paskirstymas buvo atliktas pagrįstai, taip pat atkreipiant dėmesį ir tai, kad versija apie techninę klaidą buvo iškelta jau teisminio ginčo nagrinėjimo metu, kai namo administratorė buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, byloje be kita ko kėlus klausimą ir dėl namo administratorės veiksmų žalą sukėlusio įvykio kontekste, dėl ko trečiojo asmens pozicija dėl neva padarytos techninės klaidos vertintina labiau kaip gynybinė pozicija. Kartu pažymėtina, kad minėto trečiojo asmens veiksmai ir/ar atsakomybės klausimas dėl žalą UAB (duomenys neskelbtini) turtui sukėlusio įvykio (apliejimo) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl su tuo susijusių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas plačiau nenagrinėja ir dėl to nepasisako.
29. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir aplinkybė, jog minėta ieškovės nurodyta trūkusi detalė (movinė uždaromoji-reguliuojamoji armatūra) yra bendro naudojimo inžinerinė įranga, nėra laikytina esmine (itin reikšminga) sprendžiant atsakovo atsakomybės už padarytą žalą klausimą. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad minėta detalė yra laiptinėje (laiptinės sienoje), t. y. ne atsakovo bute ir jokių duomenų byloje, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpų užpylimas įvyko iš atsakovo buto, byloje nėra. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jo bute nebuvo jokių pratekėjimo atvejų, apie įvykusį neva iš jo buto užliejimą jis niekaip nebuvo informuotas, nebuvo kviečiamas dalyvauti nustatinėjant įvykio aplinkybes, ir apie jo atžvilgiu pareikštą reikalavimą sužinojo tik iškėlus šią bylą teisme. 2021 m. vasario 24 d. pardavėjos N. V. surašytame akte nurodyta, kad 2021 m. vasario 24 d., 9.00 val. atvykus į parduotuvę buvo pastebėta, kad vienoje iš prekybos salių įvyko vandentiekio avarija: net 5-iose lubose esančiose vietose laša vanduo, nepataisomai sugadinta, sudrėkusi galinė siena, ant grindų telkšo balos; iškvietus avarinę tarnybą nustatyta, kad avarijos kaltininkas – antrame aukšte esančio (duomenys neskelbtini) buto savininkas. Byloje pateiktame 2021 m. vasario 24 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. V21-868813 nurodyta, kad laša per lubas parduotuvės, laša iš (duomenys neskelbtini) buto, gyventojai durų neatidaro, laša iš (duomenys neskelbtini) buto ne pirmą kartą. Bylos duomenys, be kita ko pateiktas Statinio techninės priežiūros žurnalas, 2020 m. rugsėjo mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) vykusio apliejimo draudiminės bylos medžiaga patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpos iš tiesų yra užliejamos ne pirmą kartą. Tačiau aplinkybė, kad iš aptariamo atsakovo buto laša ne pirmą kartą, byloje nėra pagrįsta jokiais įrodymais.
30. Taigi, bylos duomenys patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) patalpoms padarytos žalos faktą, nėra ginčo ir dėl žalos dydžio, tačiau byloje esančių įrodymų visuma niekaip nepatvirtina nei kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nei apskritai jokių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kas sudarytų pagrindą jo atsakomybei dėl UAB (duomenys neskelbtini) aptariamu įvykiu padarytos žalos. Tokio pagrindo nesudaro ir byloje pateiktas apeliantės akcentuotas UAB Mano Būstas Vilnius surašytas 2021 m. kovo 1 d. Statinio apžiūros aktas, kurio duomenys atsakovui pareikšto reikalavimo kontekste vertinti kritiškai. Šiame akte nurodyta, kad buvo atlikta statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios tikslas – nustatyti vandens pratekėjimo į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas priežastis, taip pat nurodyta, kad nustatytas nesandarus ventilis buto Nr. (duomenys neskelbtini) atsakomybėje, reikalingas skubus keitimas. Visgi, ventilio nesandarumo konstatavimas minėtame akte nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, pateiktos nuotraukos to taip pat nepatvirtina. Kita vertus, kaip minėta, netgi nepaisant aukščiau nustatytos aplinkybės dėl ventilio vertinimo kaip dalies bendro naudojimo inžinerinės įrangos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos duomenys apskritai sudaro pagrindą abejonei, ar ieškovės bei trečiojo asmens byloje akcentuotas ventilio nesandarumas buvo žalą sukėlusio apliejimo priežastis, atsižvelgiant į padarytos žalos mastą, byloje esant duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) valdomose patalpose lubose net keliose vietose lašėjo vanduo, buvo sudrėkusi galinė siena, telkšojo balos. Šias abejones sustiprina ir kitos aplinkybės, pirmiausia tai, kad minėtas aktas surašytas 2023 m. kovo 1 d., t. y. praėjus savaitei laiko po įvykusio apliejimo. Taigi, jei darbai (ventilio keitimas) iš tiesų buvo itin skubūs, kyla abejonė, kodėl jų skubus atlikimas rekomenduojamas tik po savaitės surašytame akte, tokiu būdu esant pagrįstai abejonei ir dėl atliktų ventilio keitimo darbų datos, atkreipiant dėmesį, kad minėtos detalės keitimo darbai nurodyti anksčiau minėtoje atsakovo butui 2021 m. kovo 31 d. išrašytoje sąskaitoje už 2021 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas, o įrodymų, pagrindžiančių tokių paslaugų realų suteikimą (kas suteikė, kada, už kokią kainą, ir t. t.) byloje išvis nėra.
31. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė byloje neįrodė nei kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nei kad ji kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsakovo atžvilgiu pagrįstai atmetė.
32. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, ieškovės apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepimuose į jį nurodytų argumentų (pavyzdžiui, dėl kitų galimų UAB (duomenys neskelbtini) apliejimo priežasčių (pastato lietvamzdžių nesandarumo), ir kt.) apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės atsakovui pareikšto reikalavimo kontekste, sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą, ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šis prašymas netenkintinas, kadangi teismui nebuvo pateikti tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.