Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esminiai teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

8. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundo dėl antstolio veiksmų (ne)priėmimo

9. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, jog antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimą reglamentuoja CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normos. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).

10. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

11. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

12. CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

13. Tai reiškia, kad pareiškėjui kreipiantis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai atsiranda tik tada, kai antstolis pateikto skundo neišnagrinėja per nustatytą terminą. Taip pat tai reiškia, jog pareiškėjui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnio 4 dalies pagrindu, jis teismui turi pateikti tiek patį skundą dėl antstolio veiksmų / neveikimo, tiek ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo pateikęs skundą dėl antstolės veiksmų tiesiogiai pačiai antstolei, kurios veiksmus jis skundžia ir antstolė neatliko veiksmų, numatytų CPK 510 straipsnio 3 dalyje. Atitinkamai, pareiškėjas nenurodė ir tokio pobūdžio aplinkybių nei pateiktame skunde, nei atskirajame skunde. Nurodyta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka yra privaloma, o nesant duomenų apie antstolės neveikimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.

15. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo teisėti interesai nėra niekaip pažeidžiami, kadangi jis gali skundą dėl antstolės veiksmų teikti tiesiogiai antstolei.

16. Pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pažymėtina, kad bylose, nagrinėjamose pagal asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, tais atvejais, kai skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių turi pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės neteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, pagrįstai nesprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimo. Taip pat byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, t. y. pateikė skundą antstolei ir vieną skundo egzempliorių kartu su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė apylinkės teismui.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl baudos skyrimo

19. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, gali būti skiriama iki 5 000 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

20. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad pareiškėjas ne pirmą kartą teikia teismams panašaus pobūdžio skundus dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismai (Pvz.; Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-408-945/2026, Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-277-812/2026, Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-339-812/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-71-650/2026, Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-226-480/2026, Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1279-640/2026, Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-623-779/2026 ir kt.), išnagrinėję panašaus turinio pareiškėjo atskiruosius skundus ir išaiškinę skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarką, pareikštus skundus atmetė, palikdami pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų, nepakeistas. Minėtose nutartyse teismai išaiškino pareiškėjui skundo dėl antstolio veiksmų įstatyme numatytą pateikimo tvarką, tačiau pareiškėjas ir toliau sistemingai teikia skundus dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teismui, nesilaikant tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos.

21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų teismui pateikė nesilaikydamas tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos, kuri pareiškėjui ne vieną kartą yra išaiškinta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjas, teikdamas skundus dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teismui, ne sąžiningai siekia apginti savo materialines teises, o piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas apsunkinti teismo darbą (registruoti kuo daugiau dokumentų, vertinti nuolat teikiamų dokumentų turinį – spręsti, ar dokumentų turinys bei atskiros juose nurodomos aplinkybės nėra identiškos, priiminėti teismo procesinius dokumentus). Tuo tarpu dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui skirti 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kuri išieškoma valstybės naudai.

22. Pareiškėjui, siekiant ginti galimai pažeistas savo teises, pasiūlytina naudotis kvalifikuota teisininko pagalba, o neturint pakankamai lėšų, kreiptis dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tam, kad profesionalus teisininkas padėtų tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo (apelianto) P. V. atskirąjį skundą.

Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Skirti pareiškėjui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Pažymėti, kad bauda turi būti sumokėta valstybei į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800, nurodant bylos numerį, o sumokėjimą patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti Kauno apygardos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.