Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Bylos apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

10. Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nurodydamas, jog atsisakymas priimti skundą dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas ir teisiškai nekorektiškas.

11. Šiuo atveju sprendžiant, ar pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai laikėsi šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pažymėtina, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CPK 510 straipsnio nuostatas skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

14. Taigi, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teismo tvarka, pareiškėjas privalėjo CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikti antstoliui įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą.

15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą būtų pasinaudojęs įstatyme nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir pateikęs skundą antstolei dėl jos veiksmų.

16. Be to, atskirojo skundo turinys nesudaro galimybės aiškiai nustatyti, kokiais konkrečiais teisiniais argumentais pareiškėjas apskritai grindžia skundžiamos nutarties neteisėtumą. Pareiškėjas apsiriboja vertinamojo pobūdžio teiginiais, jog nutartis yra neetiška ir nemorali, tačiau nepateikia jokių teisinių ar faktinių argumentų dėl skundo dėl antstolės veiksmų esmės, t. y. nenurodo, ar buvo kreiptasi į antstolę, kokie konkretūs veiksmai ar neveikimas yra ginčijami, taip pat neįvardija, kokios jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti. Tokie trūkumai iš esmės neleidžia tinkamai įvertinti skundo pagrįstumo ir atitikties procesiniams reikalavimams.

17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatyti atskirojo skundo trūkumai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pateiktas atskirasis skundas yra neaiškus ir nesuprantamas, jame nesuformuluoti motyvai ir argumentai dėl 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties teisėtumo ar pagrįstumo. Nors vėliau patikslintas pareiškėjo atskirasis skundas buvo priimtas, atskirojo skundo turinys patvirtina, kad jo trūkumai iš esmės nebuvo pašalinti, t. y. nėra aišku, kokiais argumentais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas, nepateikti paaiškinimai dėl tinkamos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (ne)įvykdymo bei kitų reikšmingų aplinkybių.

18. Taigi, byloje nesant duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu dėl jos veiksmų, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjas įgijo teisę skundą dėl antstolės neveikimo pateikti tiesiogiai teismui (CPK 510 straipsnio 3-4 dalys).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su neigiama pareiškėjo nuomone bei kritika vykstantiems procesams ir subjektams, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Dėl procesinės bylos baigties.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.