- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1665-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00901-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- N. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-7405-1027/2024 pagal pareiškėjo J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2024 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas J. V. pateikė Utenos apylinkės teismui patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė: atnaujinti prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą, jeigu šis terminas laikomas praleistu; atnaujinti bylos nagrinėjimo procesą civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 ir priimti naują procesinį sprendimą – Utenos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti, civilinę bylą Nr. e2-67-839/2022 sujungti į vieną bylą su civiline byla Nr. e2-72-477/2024, suteikiant Nr. e2-72-477/2024, priteisti iš atsakovės ieškovui žyminį mokestį.
2. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia naujai paaiškėjusioms esminės bylos aplinkybėms ir teismo sprendime padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida. Nurodė, kad teisingas šiuo metu nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-72-477/2024 išnagrinėjimas galimas tik atlikus ieškovui priskaičiavimus, ką konstatavo ir Panevėžio apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-70-589/2024, 25 punkte. Pareiškėjas siekia teisingam šalių ginčo išsprendimui sujungti visas septynias civilines bylas į vieną bylą, papildomai atnaujinus nagrinėjimą kitose tų pačių šalių analogiškose trijose civilinėse bylose Nr. e2-65-724/2022, Nr. e2-67-839/2022, Nr. e2-4604-724/2023. Pažymi, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje teismas neatliko pareigos nustatyti ir ištirti esmines, turinčias reikšmės bylai faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnį, kad atsakovė turėjo bei privalėjo pagal įstatymą savo pareigą pradėti mokėti įmokas ieškovo naudai nuo seniausios skolos. Sprendime nėra išnagrinėtas atsakovės paaiškinimas, kad, grąžinant ieškovui pinigus, jis nepasirašydavo patvirtinimo apie grąžintą sumą. Naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, kad be pareiškėjo sutikimo, atsakovė tas pačias atliktas įmokas ieškovo naudai, klaidindama melu, teiks į skirtingas civilines bylas bei nesivadovaus įstatymu. 2022 m. balandžio 4 d. sprendime yra padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes ieškinys visiškai nenagrinėtas pagal CK 6.55 straipsnį. Visas sprendime nurodytas neteisėtas aplinkybes ieškovas yra nurodęs 2022 m. gegužės 4 d. patikslintame apeliaciniame skunde dėl šio sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendime nurodytu argumentu, kad ieškovas objektyviai pagrįstų įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus ir patvirtintų, jog atlikti mokėjimai yra skirti kitų paskolų grąžinimui, nepateikė, nes tokius duomenis jis į bylą pateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022, grąžino pareiškėjui 78 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022, atmetė ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos priteisimo. J. V. nesutiko su priimtu sprendimu, todėl pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Utenos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-399-544/2022 skundžiamą sprendimą paliko nepakeistą. J. V. pateikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
5. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 17 d. buvo pateikęs teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 ir ieškinį tenkinti. Prašyme nurodė taikytinus proceso atnaujinimo pagrindus: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodytą prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad jam negalėjo būti žinoma, jog teismas neužkirs kelio atsakovės N. S. piktnaudžiavimui, turint daug neįvykdytų atsakovės prievolių pareiškėjo naudai pagal kitas paskolos sutartis. Prašyme nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 yra pateiktos ir kitos penkios paskolos sutartys, kurios yra senesnės ir jų įvykdymo terminas yra ankstesnis nei 2018 m. sausio 17 d. (ši data yra į bylą pateiktos skolos įvykdymo terminas). Atsakovė 2017 m. lapkričio 22 d., 2018 m. sausio 15 d., 2018 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymais iš tikrųjų tik iš dalies dengė senesnes penkias skolas. Todėl, pareiškėjo nuomone, 2022 m. balandžio 4 d. sprendime teismas klaidingai neatsižvelgė į CK 6.55 straipsnio turinį. Taip pat prašyme nurodė, kad siekia užkirsti kelią atsakovės piktnaudžiavimui ir pateikinėjimui pirmosios instancijos teismams įmokų, atliktų ne pagal įstatymą. Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas neišsamiai ir neatidžiai išnagrinėjo jo pateiktą apeliacinį skundą. Pareiškėjas į bylą teikė papildomus rašytinius paaiškinimus apie paskolų grąžinimo terminus. Utenos apylinkės teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-392-1055/2023 netenkino pareiškėjo pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-247-589/2023, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Utenos apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad pareiškėjas, pateikęs pakartotinį prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022, nurodo tuos pačius proceso atnaujinimo pagrindus, nustatytus CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose. Teismui pateiktame prašyme pareiškėjas iš esmės nurodo šias faktines aplinkybes: pirma, atsakovė N. S., jo vertinimu, yra nesąžininga, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie paskolos grąžinimą šioje byloje; antra, bylą nagrinėję teismai (pirmosios instancijos ir (ar) apeliacinės instancijos teismas) ir (ar) atsakovė nesivadovavo CK 6.55 straipsniu „Įmokų paskirstymas, kai yra kelios skolos“.
7. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra tapatus jau anksčiau Utenos apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi, kuri buvo patikrinta apeliacine tvarka, civilinėje byloje Nr. eA2-392-1055/2023 išnagrinėtam prašymui. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios suponuotų kitokį jo prašymo turinio vertinimą, o tik kiek kitaip suformulavo tas pačias savo mintis bei teiginius, dėl kurių teismai jau buvo pasisakę, įskaitant nagrinėjant ankstesnį pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas savo prašymu siekia kitokio ginčo išsprendimo rezultato. Pareiškėjo pateikto prašymo priėmimas nagrinėti neatitiktų proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, šio instituto ekstraordinarinio pobūdžio, prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams , be to, pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas (CPK 374 straipsnis). Teismas vertino, kad tai, jog kai kurios bylos tarp tų pačių šalių dar nėra išnagrinėtos, nesudaro pagrindo priešingam vertinimui, juolab, kad pareiškėjas pats pasirinko įgyvendinti teisę į teisminę gynybą teikiant atskirus ieškinius ir inicijuojant atskiras bylas. Todėl teismas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti (CPK 374 straipsnis, 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir grąžino sumokėtą žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
8.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti procesą yra tapatus kitam anksčiau teismo išnagrinėtam prašymui dėl proceso atnaujinimo. Apelianto nuomone, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni argumentai, bet ir rašytinis įrodymas – Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-70-589/2024 priimta 2024 m. vasario 20 d. nutartis, kurioje yra konstatuota dėl ginčo šalių 6 paskolos sutarčių, tai yra 3 civilinių bylų sujungimo į vieną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – 2024 m. rugpjūčio 10 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir J. V. ranka parašytų 16 pakvitavimų N. S. kopiją.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas).
13. Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).
14. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas 2024 m. rugpjūčio 10 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo kitoje civilinėje byloje, nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingų aplinkybių sprendžiant prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, esant poreikiui, turi teisę naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakytina pridėti prie bylos.
15. Sprendžiant dėl pateiktų pareiškėjo pakvitavimų, pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė kodėl šių įrodymų nepateikė ir negalėjo pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui, juolab, kad pateiktų pakvitavimų datos yra 2016–2017 m. Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad pateikti įrodymai patvirtina atsakovės nesąžiningumą dėl paskolų apmokėjimo, šioje proceso stadijoje teismas nevertina pateiktų įrodymų iš esmės. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje proceso stadijoje nėra pagrindo priimti pateiktų įrodymų – pakvitavimų.
Dėl ginčo esmės
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 374 straipsnio ir CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Utenos apylinkės teismui patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė: atnaujinti prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą, jeigu šis terminas laikomas praleistu; atnaujinti bylos nagrinėjimo procesą civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 ir priimti naują procesinį sprendimą – Utenos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. įsiteisėjusį sprendimą panaikinti, civilinę bylą Nr. e2-67-839/2022 sujungti į vieną bylą su civiline byla Nr. e2-72-477/2024, suteikiant Nr. e2-72-477/2024, priteisti iš atsakovės N. S. ieškovo J. V. naudai 78 Eur žyminį mokestį.
18. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia naujai paaiškėjusioms esminės bylos aplinkybėms, kad atsakovė N. S., jo vertinimu, yra nesąžininga, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie paskolos grąžinimą šioje byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Be to, pareiškėjo nuomone, teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – bylą nagrinėję teismai (pirmosios instancijos ir (ar) apeliacinės instancijos teismas) ir (ar) atsakovė nesivadovavo CK 6.55 straipsniu, todėl nepagrįstai ieškinį atmetė (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą).
19. CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2–3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kiekvienoje iš šių stadijų atliekami jai priskirtini veiksmai.
20. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, nustatė, kad šis prašymas yra tapatus jau anksčiau Utenos apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-392-1055/2023, išnagrinėtam prašymui. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 374 straipsniu, kuriame imperatyviai įtvirtinta, jog pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas, priėmė skundžiamą nutartį, kuria prašymą atsisakė priimti.
22. Atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl prašymų tapatumo.
23. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Todėl jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Taigi jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra iš esmės tapati, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-70-589/2024 priėmus 2024 m. vasario 20 d. nutartį, sujungus tų pačių šalių, tai yra ieškovo ir atsakovės 4 analogiškas civilines bylas į vieną civilinę bylą Nr. e2-72-477/2024, apeliantas siekia atnaujinti procesą dar 3 civilinėse bylose Nr. e2-65-724/2022, Nr. e2-67-839/2022 bei Nr. e2-4604-724/2023 ir jas taip pat sujungti su minėta civiline byla Nr. e2-72-477/2024. Apelianto nuomone, tai tikslinga padaryti, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nenagrinėdamas ieškinio pagal CK 6.55 straipsnio nuostatas.
25. Iš Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenų susipažinus su ankstesnio pareiškėjo prašymo, kuris buvo pateiktas ir išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. eA2-392-1055/2023 dėl proceso atnaujinimo, turiniu, nustatyta, kad pareiškėjas prašymą grindė: naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodė, kad jam bylos nagrinėjimo metu negalėjo būti žinoma, kad teismas neužkirs kelio atsakovės N. S. piktnaudžiavimui, turint daug neįvykdytų atsakovės prievolių pareiškėjo naudai pagal kitas paskolos sutartis. Atsakovė 2017 m. lapkričio 22 d., 2018 m. sausio 15 d., 2018 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymais iš tikrųjų tik iš dalies dengė senesnes penkias skolas. 2022 m. balandžio 4 d. sprendime teismas klaidingai neatsižvelgė į CK 6.55 straipsnio turinį. Taip pat nurodė, kad prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą pareiškėjas siekia užkirsti kelią atsakovės piktnaudžiavimui.
26. Utenos apylinkės teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-392-1055/2023 atsisakė tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-247-589/2023 paliko Utenos apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą. Pareiškėjas buvo pateikęs kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakytas priimti.
27. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad vien tariamai naujai paaiškėjusios aplinkybės formuluotės pakeitimas, esant prašyme nurodytoms toms pačioms aplinkybėms, kurios teismų jau buvo įvertintos, nesuponuoja išvados, jog pateiktas prašymas nėra tapatus ankstesniam prašymui dėl proceso atnaujinimo. Kaip pareiškėjui išaiškino ir pirmosios instancijos teismas, vertinant, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra tapatus kitiems anksčiau teismo išnagrinėtiems prašymams, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni argumentai, bet nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, esmė, jų turinys (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-976-1112/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-553/2019; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1622-790/2020; 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1295-464/2021).
28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra tapatus jau anksčiau Utenos apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi, kuri buvo patikrinta apeliacine tvarka, išnagrinėtam prašymui. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą kitaip vertinti prašymo turinį proceso atnaujinimo kontekste.
29. Be to, Utenos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu, atmesdamas pareiškėjo ieškinį dėl skolos priteisimo, pagal byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo teiginius dėl atsakovės įmokų paskirstymo seniausioms skoloms padengti pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį laikė neįrodytais. Minėtas sprendimas buvo peržiūrėtas instancine tvarka. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas prašymu dėl proceso atnaujinimo siekia kitokio ginčo išsprendimo rezultato. Pareiškėjo pateikto prašymo priėmimas nagrinėti neatitiktų proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis), CPK 374 straipsniui, kuriame nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Tuo tarpu apelianto nurodytos aplinkybės, kad kai kurios bylos tarp tų pačių šalių dar nėra išnagrinėtos, ar nagrinėjamos bylos yra sujungtos, nesudaro pagrindo susidariusią situaciją vertinti kitaip. Juolab, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pats pasirinko įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, teikiant atskirus ieškinius ir inicijuojant atskiras bylas.
Dėl bylos baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo prašymo tapatumą jau išnagrinėtam prašymui dėl proceso atnaujinimo ir pagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėja, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.