- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-344-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00901-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- N. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-226-724/2021 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos, delspinigių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti 2420 Eur skolą, 1036,97 Eur palūkanų, 78,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. dydžio metų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė įsiteisėjus galimai jam palankiam teismo sprendimui, išduoti popierine forma vykdomąjį raštą.
2. Nurodė, kad 2017-01-23 su atsakove ir jos sūnumi D. S. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovei ir D. S. ieškovas paskolino 2420 Eur. Pinigus perdavė iš rankų į rankas. Skolą abi šalys solidariai įsipareigojo grąžinti iki 2018-01-17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalimi reikalavimą reiškia tik N. S.. Nei atsakovė, nei tretysis asmuo paskolos jam negrąžino.
3. Už tęstinį prievolės pažeidimą, kuris vyksta kiekvieną dieną, už naudojimąsi jo pinigais, atsakovė pagal įstatymą privalo sumokėti palūkanas. Paskaičiavo, kad už laikotarpį nuo 2017-01-23 iki 2020-11-12 ieškovė turi sumokėti 1036,97 Eurus (2420,00 Eur x 11,26 proc. x 3 m. + 2000,00 Eur x 11,26 proc. : 365 d. x 294 d.) kas sudaro 11,26 proc. dydžio metes palūkanas, nes 2017-01-23 paskolos sutarties sudarymo momentu tokia palūkanų norma buvo Lietuvos banke (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovui J. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant pagrįstą ieškinį skyrė 1728 Eur baudą, o taip pat į valstybės biudžetą iš ieškovo priteisė 6,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Teismas sprendė, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai – trys bankinio mokėjimo pavedimai, patvirtina, jog 2017-11-22 J. V. buvo pervesta 2190 Eur, 2018-01-15 pervesta 200 Eur ir 2018-03-13 pervesta 250 Eur, t.y. ieškovui iš viso buvo sumokėta 2640 Eur, dėl ko ieškovo nurodoma skola jam buvo grąžinta, o pareikštas reikalavimas nepagrįstas.
6. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl 1036,97 Eur palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, kadangi ieškinio padavimo dieną ieškovas neturėjo reikalavimo teisės, kadangi atsakovė skolą iki 2018-01-17 iš esmės buvo grąžinusi. Be to, pradelstos iki 2018-01-17 grąžinti paskolos dalis buvo 30 Eur, o nuo negrąžintos paskolos dalies apskaičiuotų palūkanų suma iki 2018-03-13 (paskolos visiško grąžinimo) sudaro 0,51 Eur.
Šalies argumentai
7. Kartu pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovas, faktiškai neturėdamas teisinio pagrindo reikšti reikalavimų atsakovei, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti skolą, kuri jam grąžinta daugiau nei prieš du metus. Teismas pabrėžė, jog proceso metu ieškovas nereagavo į atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, kad skola jam grąžinta ir toliau atkakliai (2021-01-09, 2021-02-06 raštai) tvirtino, kad atsakovė jam yra skolinga. Tokiais savo veiksmais ieškovas elgėsi nesąžiningai (neįsitikino savo teise reikalauti, negrąžino paskolos raštelio skolą grąžinusiajai, arba jo nesunaikino), o taip pat neteisėtai, nes nors ir turėjo paskolos raštelį, tačiau faktiškai jo negalėjo panaudoti, nes skola grąžinta ir apie tai ieškovas privalėjo žinoti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Papildomai teismas pabrėžė, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2017-2020 metais J. V. į teismus dėl skolos priteisimo yra kreipęsis 112 kartų. Vien Panevėžio apygardos teismui apeliacine tvarka skundė 72 apylinkės teismų priimamus sprendimus. Tai leidžia manyti, kad šia veikla ieškovas užsiima versliškai ir profesionaliai. Teismas, įvertinęs šias aplinkybės daro išvadą, kad J. V., puikiai išmanydamas paskolos teisinius santykius, turėdamas pakankamą patirtį ir žinių, pateikęs teismui skolos raštelį sąmoningai tikėjosi nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovui turi būti žinoma, kad grąžinus paskolos gavėjui – atsakovei, paskolą, jos surašytą skolos dokumentą J. V. turėjo grąžinti ( CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Būdamas apdairus, sąžiningas ir gerbiantis kitą sandorio šalį, privalėjo imtis visų priemonių išvengti nesąžiningumo ir bent jau įsitikinti savo reikalavimų pagrįstumu. Įvertinant ieškovo ilgametę veiklą skolinant pinigus negyvenimiška, kad paskolos davėjas pats nežino apie tai, jog paskola jam sugrąžinta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant lygų pusei ieškovo reikšto neteisėto reikalavimo, t.y. 1728 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas J. V. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įskaitant ir sprendimo dalį dėl baudos skyrimo ieškovui, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė neatidžiai ir neišsamiai išnagrinėjęs ieškovo pateiktus įrodymus, o ieškinį atmetė be jokio teisinio pagrindo. Be to pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, nepagrįstas bei prieštarauja įstatymui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kada atsakovė į bylą pateikė įrodymus, neatsižvelgė, jog atsakovė duomenis pateikė tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ieškovui apie atsakovės pateiktų įrodymų priėmimą nebuvo pranešta.
9.2. Apeliantas pabrėžia, jog skundžiame sprendime neteisingai nustatyta, jog 2017-11-22 mokėjimo nurodymu atsakovė grąžino tik dalį skolos nagrinėjamoje byloje. Apeliantas paaiškina, kad atsakovė 2017-11-22 mokėjimo nurodymu tik iš dalies dengė jos kitas, ankstesnes - senesnes 5-kias skolas, kurios yra senesnės ir jų įvykdymo terminas yra ankstesnis, negu 2018-01-17, nes ši data yra apelianto į bylą pateiktos skolos įvykdymo terminas.
9.3. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei skirti jam baudą už tai, kad jis reikalauja grąžinti pagal paskolos sutartį suteiktą paskolą bei priteisti palūkanas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimais, kurių turinys iš esmės yra identiškas, atsakovė N. S. ir trečiasis asmuo D. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina skolos grąžinimą ieškovui, o ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys yra kitos šalių sudarytos paskolos sutartys, kurių neįvykdymo įrodymų nebuvo pateikta, pagal jas įsiskolinimų nėra, o be to šios paskolos sutartys nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, juo labiau kad apeliantas nepateikė prašymo dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme bei tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Taip pat mano, jog apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nepateikė įrodymų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Vertinant nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją pirmiausia pažymėtina tai, kad viena iš konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimą užtikrinančių garantijų yra reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas. Šio reikalavimo turinį sudaro ne tik įstatyme įsakmiai išvardyti atvejai, kai teisėjui neleidžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas (CPK 71 straipsnis) arba egzistuoja pagrindas nušalinti (nusišalinti) nuo bylos nagrinėjimo (CPK 64-66 straipsniai). Neteisėtos sudėties teismas yra toks teismas, kuris – arba sudarytas iš šališkų ir (ar) priklausomų teisėjų; arba sudarytas nesilaikant tokio teismo paskyrimo reikalavimų (procesinių taisyklių). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–66 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.
13. Kartu pastebėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK I dalies VI skyriaus („Teismo sudėtis. Nušalinimai“) teisės normas poreikis konstatuoti teismo sudėties neteisėtumą kyla tuomet, kai yra pažeidžiami CPK 62 straipsnyje nustatyti reikalavimai teismo sudėčiai, kai teismo procesinį sprendimą priima ir pasirašo teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat jei yra pažeidžiamas CPK 71 straipsnyje įtvirtintas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ar teisėjas išnagrinėja bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nu(si)šalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2009; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019).
14. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas J. V. pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo. Pareikštame ieškinyje itin plačiai išdėstė argumentus, kodėl prašo šios civilinės bylos neskirti nagrinėti teisėjui G. A., kadangi, anot ieškovo J. V., šis teisėjas dėl savo asmeniškų šališkų aplinkybių savo priimtuose šališkuose sprendimuose ir toliau pastoviai daro aiškias teisės normos taikymo klaidas, o taip pat ieškovui teikiant prašymus, nenusišalina nuo civilinių bylų nagrinėjimo. Atvykęs į 2020-12-17 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose vykusį teismo posėdį ieškovas J. V. nurodė, kad „savo ieškinyje pasisakė dėl teisėjo nušalinimo“. Taigi, byloje esančios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas tiek raštu pateiktame ieškinyje, tiek žodžiu buvo išreiškęs prašymą dėl teisėjo G. A. nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo.
15. CPK 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Jeigu nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo aukštesnės pakopos teisme dienos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo J. V. pareikštas nušalinimas, vadovaujantis aptariamomis CPK 68 - 69 straipsnių nuostatomis buvo nagrinėtas ir išspręstas, dėl ko yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės ir priėmė skundžiamą 2021-03-02 sprendimą neišsprendęs ieškovo pareikšto bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimo klausimo, tuo pažeidžiant ne tik CPK 68 – 69 straipsnių nuostatas, tačiau ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, suteikiančias asmenims teisę į teisingą teismą.
16. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas galimai yra priimtas neteisėtos sudėties teismo, nes pirmosios instancijos teismas CPK 68 - 69 straipsnyje nustatyta tvarka nesprendė ieškovo J. V. pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui G. A. klausimo, o nurodytos procesinės normos netaikymas yra pakankamas pagrindas teismo sprendimą panaikinti, nes dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ieškovo J. V. apeliacinio skundo nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas ir tikslingas, todėl plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.