- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e2-410-464/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bratoil“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bratoil“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bratoil“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Jumps“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bratoil“ 456 561,97 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Bratoil“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti 456 561,97 Eur sumos ribose, pirmiausia areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis.
3. Nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, todėl ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmoji sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – yra įrodyta.
4. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi ieškinio suma (456 561,97 Eur) atsakovei yra didelė, o iš atsakovės elgesio galima spręsti, kad ji gali siekti išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą taip pat pagrindžia atsakovės nesąžiningi veiksmai, atlikti iki ieškinio pareiškimo, t. y. atsakovė jau po nutarties dėl bankroto bylos LUAB „Jumps“ iškėlimo įsiteisėjimo pirko kurą iš ieškovės, tačiau už jį tyčia neatsiskaitė. Todėl tikėtina, kad atsakovė ir ateityje gali siekti išvengti atsiskaitymo bei šioje byloje priimto nepalankaus atsakovei teismo sprendimo vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Bratoil“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti 456 561,97 Eur sumos ribose, pirmiausia areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštuojant ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis.
Šalies argumentai
6. Preliminariai įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus, teismas sutiko su ieškovės pozicija dėl šio ieškinio preliminaraus pagrįstumo kaip vienos iš sąlygų, kurią būtina nustatyti taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
7. Spręsdamas dėl antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, teismas nurodė, kad kartu su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė iki šiol neapmokėjo ieškovei sąskaitų faktūrų, kurios buvo išrašytos net prieš trejus metus. Teismo vertinimu, toks delsimas nėra pateisinamas ir suponuoja išvadą, kad atsakovė, ilgą laiką vengdama atsiskaityti su ieškove už įsigytus degalus, nėra sąžininga.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė negalėjo nežinoti apie ieškovei iškeltą bankroto bylą. Taip pat teismas aptarė ir pačios atsakovės turtinę padėtį, iš viešai prieinamų duomenų nustatęs, kad pagal 2022 m. balanso duomenis atsakovės ilgalaikio turto vertė yra 246 330 Eur, trumpalaikio turto vertė – 2 353 211 Eur, o 2022 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – l 781 122 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Bratoil“ atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti; 2) tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jas pakeisti, suteikiant galimybę atsakovei vykdyti įsipareigojimus valstybei ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams; 3) priimti į bylą teikiamus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Pareikšdama tokį ieškinį atsakovei ieškovė elgiasi nesąžiningai, kadangi ieškovei turi būti žinoma buhalterinė informacija, kuri patvirtina, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei. Ieškovė iki šio ieškinio pareiškimo niekada nesikreipė į atsakovę, siekdama sužinoti, ar tokia skola, kokia nurodyta ieškinyje, iš viso egzistuoja.
9.2. Atsakovės finansinės padėtis yra gera ir stabili.
9.3. Nėra jokios realios grėsmės, kad ieškovei palankus teismo sprendimas būtų neįvykdytas arba jo vykdymas būtų apsunkintas, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą.
9.4. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai stabdys ir trikdys atsakovės ūkinę komercinę veiklą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė LUAB „Jumps“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, atsakovė turi prievolę atsiskaityti už ieškinyje nurodytas prekes su ieškove.
10.2. Byloje esantys duomenys apie neatsiskaitymą su ieškove patvirtina atsakovės nesąžiningumą.
10.3. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Apeliantė UAB „Bratoil“ su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: ieškovės apeliantei išrašytų sąskaitų faktūrų sąrašą; 2020 m. sausio 3 d. sutarties Nr. JUM-BRA 30/01/2020-1 kopiją, ieškovės prašymus dėl mokėjimų tiesiogiai UAB „Energijos prekyba“ kartu su elektroniniais laiškais, kuriais šie prašymai išsiųsti apeliantei; 2020 m. vasario – 2021 m. birželio mėn. apeliantės banko sąskaitos išrašą dėl mokėjimų UAB „Energijos prekyba“; apeliantės tanklaivio turto vertinimo kopiją; apeliantės ilgalaikio turto pažymos kopiją. Nurodė, kad šie įrodymai paneigia motyvus, kuriais vadovaudamas teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei išsiuntė tik priimtą nutartį ir tik susipažinus su šia nutartimi paaiškėjo konkretus ieškovės prašymo turinys ir teismo vertintos aplinkybės bei įrodymai, poreikis pateikti įrodymus, kurie pagrindžia atskirojo skundo argumentus, atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis apriboja naujų, pirmosios instancijos teismo nevertintų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, priėmimą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
14. Kadangi draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus visgi nėra absoliutus ir naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis bei spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (ar, kaip yra nagrinėjamu atveju, konkretų procesinį klausimą); ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
15. Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamą 2024 m. balandžio 8 d. nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones apeliantei, priėmė rašytino proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės ieškinyje suformuluotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantei apie tokio prašymo nagrinėjimą nebuvo pranešta, todėl sutiktina su apeliantės pozicija, kad ji neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į šį prašymą ir savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų. Tačiau vien ši aplinkybė nėra savaime pakankama apeliantės teikiamų įrodymų priėmimui.
16. Kaip minėta pirmiau, naujų įrodymų priėmimo kontekste turi būti vertinama ir tai, ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos konkrečiam nagrinėjamam procesiniam klausimui išspręsti. Kitaip tariant, yra aktualios CPK 180 straipsnio nuostatos, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė, pateikdama naujus įrodymus, siekia pagrįsti atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad jos finansinė padėtis yra gera ir stabili. Tačiau atkreiptinas dėmesys į jau suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kad nei ieškinio sumos dydis, nei asmens, kuriam nukreipti šie ieškinio reikalavimai, turtinė padėtis nesuponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo, nes nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-790/2020, 14 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020, 18 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023, 28 punktas).
18. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su apeliantės (juridinio asmens) finansine būkle, jos finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su ieškove, pačios savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės, apeliantės prašomi priimti įrodymai nepriimami vadovaujantis aptarta įrodymų sąsajumo taisykle.
19. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus: Valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. gegužės 5 d. išrašą (su istorija) apie juridinio asmens dalyvius (apie UAB „NAPC“); „Creditinfo“ ataskaitą apie ieškovę LUAB „Jumps“.
20. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nesuformulavo jokio prašymo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtus naujus įrodymus, neįrodinėja ir CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, nėra pagrindo spręsti šių naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme klausimo.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
21. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tik tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
22. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad yra nustatytos abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl preliminariai pagrįsto ieškinio, apeliantė teigia, kad ieškinys nėra net preliminariai pagrįstas, nes apeliantė nėra skolinga ieškovei, o tai patvirtina buhalteriniai duomenys. Su tokiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
23. Visų pirma pažymėtina, kad preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kai yra sprendžiamas procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konkrečioje byloje poreikio, negali būti tapatinamas su teismo padarytomis išvadomis ginčą išnagrinėjus iš esmės. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir (ar) juos patvirtinančių įrodymų, o vien preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
Žemesnės instancijos teismas
24. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformulavęs ir tokią taisyklę, kad atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio pagrįstumo vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021; 2024 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-246-464/2024).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindas) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra ir pagrindo išvadai, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.
26. Todėl tik išklausius visų byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas, įvertinus ir ištyrus kiekvienos šalies pateiktus įrodymus, be kita ko, ir tuos įrodymus, kuriais skolos ieškovei buvimo faktą siekia paneigti apeliantė, galės būti nustatyta, ar ieškinio faktinis pagrindas yra įrodytas ir ar reikalavimas gali būti patenkintas (visiškai arba iš dalies). Šioje pradinėje bylos proceso stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą) nėra galimybės konstatuoti, kad pagal tokį ieškinį teismas negalėtų priimti ieškovei palankaus ar iš dalies palankaus teismo sprendimo. Tokios išvados neleidžia padaryti ir apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad ji nėra skolinga ieškovei, nes tai yra argumentai dėl ginčo esmės.
27. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą nustatė teisingai.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
28. Kaip minėta, nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir antra būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.
29. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja dėl apeliantės ilgalaikio vengimo atsiskaityti su ieškove, tokį jos elgesį pripažinęs nesąžiningu ir teikiančiu pagrindą jai taikyti disponavimo turtu (piniginėmis lėšomis) suvaržymus iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
30. Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kuriais siekiama išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-183-407/2021; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-521-464/2023).
31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Nesąžiningumas gali būti konstatuojamas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti arba kitokiu būdu siekti apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti galbūt jam palankų teismo sprendimą. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir atlikti bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-790/2021; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-464/2023; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-266-854/2024).
32. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais galėtų būti siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-570-553/2021; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-962-912/2022).
33. Taigi, sprendžiant vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neturi nagrinėti šalių nurodytų aplinkybių bei argumentų, susijusių su ginčo dalyku, t. y. ar egzistuoja prievolė, kurios įvykdymo reikalaujama ieškiniu, ar, priešingai, tokia prievolė neegzistuoja, nes tai būtų ginčo nagrinėjimas iš esmės. Atitinkamai, šioje proceso stadijoje teismas neturėjo vertinti, ar apeliantė yra skolinga ieškovei, ar ji (ne)pagrįstai atsisako patenkinti ieškinio reikalavimą ir kiek laiko trunka neatsiskaitymas, nes argumentų dėl (ne)atsiskaitymo dar nebuvo pateikusi antroji šalis – apeliantė. Kaip matyti iš atsiliepimo į ieškinį bei atskirojo skundo, apeliantė ginčija savo prievolės buvimą ir tvirtina, kad ji nėra skolinga ieškovei. Taigi, nėra ir pagrindo išvadai, kad apeliantė pripažįsta skolą, tačiau sąmoningai vengia ją mokėti, tokiu būtų elgdamasi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu.
34. Todėl tokie skundžiamos nutarties argumentai, kad apeliantė ilgą laiką neatsiskaito su ieškove ir dėl to yra nesąžininga, aiškiai stokoja pagrįstumo ir nepatvirtina grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir ištyręs visus į bylą pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas galės konstatuoti, ar pagrįstai apeliantė atsisako patenkinti ieškinio reikalavimus.
35. Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, kad aplinkybės, jog atsakovas nėra patenkinęs ieškinio reikalavimo, nėra pakankamas pagrindas atsakovo nesąžiningumui konstatuoti. Atsakovo neatsiskaitymas su ieškovu yra pagrindas ieškovui kreiptis į teismą, tačiau savaime nėra prielaida areštuoti atsakovo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1118-912/2023).
36. Siekiant taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą, apeliantės nesąžiningumą turėtų patvirtinti ne bet kokie jos veiksmai (neveikimas) ar kitos su ieškinio reikalavimų įvykdymo apsunkinimu nesusijusios aplinkybės, o tik tokie, kuriais būtų siekiama tikslingai sudaryti situaciją, kai apeliantė neturėtų galimybių atsiskaityti su ieškove pagal byloje pareikštą ieškinį ar tokios galimybės būtų iš esmės apsunkintos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad apeliantė jau ėmėsi arba ketina imtis veiksmų savo turtui paslėpti arba perleisti, sąmoningai sumažinti jo vertę, kitaip sąmoningai bloginti savo turtinę padėtį, elgėsi kitaip nesąžiningai, siekdama sukliudyti galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą.
37. Pirmosios instancijos teismas kaip papildomus motyvus, pagrindžiančius teismo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nurodė ir tai, kad apeliantė negalėjo nežinoti apie ieškovei iškeltą bankroto bylą, taip pat įvardijo apeliantės 2022 m. balanso duomenis.
38. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, ar apeliantė žinojo apie ieškovės bankrotą, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl šioje proceso stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą) tokių ieškovės įrodinėjimų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti kaip jau nustatytų ir vertinti jų apeliantės sąžiningumo aspektu.
39. Pasisakant dėl skundžiamos nutarties motyvo, kuriame aptariama 2022 m. balanse užfiksuota apeliantės finansinė padėtis, nėra galimybės net įvertinti, kaip šiuo duomenis interpretavo pirmosios instancijos teismas, nes jokios išvados dėl apeliantės turtinės padėties ar jos pokyčio, lyginant su ankstesniais finansiniais metais, teismas nepadarė. Kita vertus, balanso duomenys šiuo konkrečiu atveju iš viso nėra aktualūs, nes prašyme dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nėra nurodyta jokių apeliantės atliktų nesąžiningų veiksmų, susijusių su turto masės ar jos vertės mažinimu. Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
40. Aptartų motyvų pagrindu pripažintina, kad ieškovė neįrodė grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba praras prasmę. Konstatuotina, kad antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (grėsmė teismo sprendimo įvykdymui) nėra įrodyta. Kitaip sprendęs pirmosios instancijos teismas suklydo ir šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai.
41. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bratoil“ atžvilgiu netenkinti.