- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2-183-407/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01413-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Agro“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Agro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui ūkininkui O. G. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Baltic Agro“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko O. G. 65 698,40 Eur skolą, 8 213,17 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui O. G. nuosavybės teise priklausančių ir pas skolininką ir / ar trečiuosius asmenis esančių piniginių lėšų, turtinių teisių, iš trečiųjų asmenų gautinų sumų areštą ieškinio sumai, t. y. 73 911,57 Eur, o šio turto nesant ir (ar) esant nepakankamai – atsakovo kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto areštą, pavedant surasti areštuojamą turtą ir taikyti areštą kreditoriaus pasirinktam antstoliui.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentavo tuo, kad atsakovas vengia grąžinti skolą, į raginimus atsiskaityti nereaguoja, o tai rodo atsakovo nenorą bendradarbiauti. Laikytina, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, o šią aplinkybę turi paneigti atsakovas. Ieškinio suma yra didelė, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo priimtą sprendimą. Be to, pažymėjo, kad tikimybė, jog asmuo, kuriam gresia didelio masto neigiamos pasekmės, gali elgtis ieškovės atžvilgiu nesąžiningai, yra akivaizdžiai didesnė nei tais atvejais, kai pasekmės nėra reikšmingai keičiančios asmens turtinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos išskirtiniais atvejais, kai yra akivaizdu (reali grėsmė), kad jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.
6. Teismas nurodė, kad vien tai, jog atsakovas ieškovei nesumokėjo tam tikros pinigų sumos, nėra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas yra nesąžiningas ir sieks išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Kitų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų atsakovo nesąžiningumą ar ketinimą slėpti savo turtą, byloje nėra. Teismas sprendė, kad nėra vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apribotų atsakovo teises, nes, neturėdamas apyvartinių lėšų, jis negalėtų tinkamai vykdyti savo veiklos (pavyzdžiui, atsiskaityti už prekes bei paslaugas), o tai, tikėtina, sąlygotų atsakovo nemokumą. Tai nebūtų naudinga ir pačiai ieškovei, nes, atsakovui esant nemokiam, būsimo teismo sprendimo taip pat nebūtų įmanoma įvykdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB ,,Baltic Agro“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos argumentus:
8.1. Atsakovas, vertinant jo elgesį ir viešai prieinamą informaciją, gali imtis papildomų nesąžiningų veiksmų – mažinti ar slėpti turimą turtą, gali sumažinti turimo turto vertę tiek, kad, esant galimai ieškovei palankiam teismo sprendimui, jo įvykdymas būtų neįmanomas. Tokiu atveju tiek ieškovei, tiek kitiems atsakovo kreditoriams padaryta žala nebūtų atlyginta, o turtinės pretenzijos atsakovui negalėtų būti patenkintos.
8.2. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės pažeistos teisės nebūtų apgintos, nebūtų užtikrinta jų apsauga, būtų sukurtos papildomos kliūtys ieškovei įgyvendinti jai galimai palankų teismo sprendimą. Atsakovas atsidurtų nepagrįstai geresnėje padėtyje, galėtų laisvai disponuoti savo turtu, nors yra skolingas itin didelę pinigų sumą ieškovei, galėtų sąmoningai vilkinti procesą, kad kuo ilgiau ieškovė negalėtų atgauti jai priklausančių lėšų.
8.3. Atsakovas yra ūkininkas – verslininkas, žinantis (privalantis žinoti) apie pareigas vykdyti prievoles, jų terminus. Todėl tai, kad jis sąmoningai nevykdo prievolių ieškovei, sudaro pakankamą teisinį pagrindą įžvelgti riziką dėl teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo bei lemia būtinybę taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones.
8.4. Remiantis UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenis bei Hipotekos registru, nemaža dalis atsakovo turto yra įkeista, atsakovas nuolatos turi skolinių įsipareigojimų, vidutinė atsiskaitymo trukmė yra 271 diena, o tai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas vilkins atsiskaitymą su ieškove. Ieškinio suma yra didelė, todėl dar labiau tikėtina, kad atsiskaitymo laikas gali užsitęsti. Pabrėžtina, kad pirmoji nepamokėta pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita-faktūra buvo išrašyta 2018 m. gruodžio 27 d. Šią PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas privalėjo apmokėti iki 2019 m. rugsėjo 30 d., tai reiškia, kad praėjo daugiau nei metai, o atsakovas iki šiol nėra įvykdęs šios prievolės. Tai rodo, kad atsakovo finansiniai sunkumai tęsiasi ilgai ir skolos suma atsakovui yra didelė. Be to, atsakovas pripažįstamas kaip įsipareigojimų nevykdantis asmuo, o rizikos klasė siekia net 99,99 procentus.
8.5. Jeigu atsakovas nesutiktų su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtimi, jis turėtų visas galimybes ginti savo teises. Taip pat, jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių kiltų žala atsakovo turtiniams interesams, jis gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnyje numatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybe. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje būtų kaip skatinamoji priemonė atsakovui, kad pastarasis reaguotų į ieškovės raginimus bei būtų suinteresuotas kuo greičiau įvykdyti prievolę.
9. Atsakovas O. G. su atskiruoju skundu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
9.1. Ieškovė atskirajame skunde remiasi tik prielaidomis. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad skolos, nors ir vėluojant, yra grąžinamos. Be to, ieškovė pateikė duomenis iš UAB „Creditinfo Lietuva“, tačiau ši įmonė už teikiamų duomenų teisingumą neatsako ir remiasi tik informaciją teikiančios bendrovės duomenimis, todėl ieškovės pateikta informacija negali būti laikoma išsamia, patikima ir ja remiantis negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
9.2. Tai, kad atsakovas turi paskolų ir yra įkeitęs turtą, yra normali praktika ir reikalinga verslui vystyti.
9.3. Atsakovas sutinka su ieškovės argumentais, kad šiuo metu kyla sunkumų atsiskaityti su ieškove, tačiau, dirbant normaliomis gamtinėmis sąlygomis, ši suma nėra reikšminga.
9.4. Priešingai nei teigia ieškovė, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus iš esmės bloginama atsakovo padėtis, žymiai apsunkinama galimybė arba gali tapti neįmanoma gauti paskolas bankuose ir finansinėse institucijose, siekiant atsiskaityti su tiekėjais. Atsakovas, gavęs lengvatinę paskolą, 2020 m. gruodžio 14 d. jau sumokėjo dalį skolos ieškovei, o tai įrodo atsakovo norą kuo greičiau atsiskaityti su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatė.
11. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų, kuriais grindžia atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su atsakovo turimo turto suvaržymais ir turimais finansiniais įsipareigojimais. Atsakovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo naujų rašytinių įrodymų, kuriais grindžia savo atsikirtimus į ieškovės atskirojo skundo argumentus dėl atsakovo turtinės padėties ir jo sąžiningumo.
12. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Nors šalys nesuformulavo prašymo priimti naujai teikiamus įrodymus, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas nepranešus atsakovui, abi šalys su naujai teikiamais įrodymais yra susipažinusios, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo nepareiškė, teikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, gali būti reikšmingi sprendžiant ginčo klausimą ir neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčo klausimą, minėtus naujus įrodymus priima.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė ieškovei neįrodžius grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
16. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiškinimui svarbūs ir tarptautiniai teisės aktai. Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. gegužės 15 d. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas), kuriuo nustatyta europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, preambulės 5 punkte nurodyta, kad visose valstybėse narėse yra nustatytos nacionalinės procedūros dėl apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sąskaitų blokavimo, tačiau labai skiriasi tokių priemonių skyrimo sąlygos ir jų įgyvendinimo procedūros.
17. Šio Reglamento preambulės 14 punkte nustatyta, kad kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų būti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esama rizikos.
18. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės grindžia tik deklaratyviais teiginiais dėl atsakovo galimo nesąžiningumo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai, kad atsakovas geranoriškai neatsiskaito su ieškove, turi daugiau kreditorių ar jo turtas yra įkeistas, savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018). Ieškovė nepateikė jokių atsakovo nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas 2020 m. gruodžio 15 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymais pervedė ieškovei beveik 11 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas vykstant bylos nagrinėjimui iš dalies su ieškove atsiskaitė, patvirtinta, jog jis nesiekia išvengti prievolių vykdymo.
19. Priešingai nei nurodo ieškovė atskirajame skunde, didelė ieškinio suma negali nulemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokia išvada grindžiama naujausia, aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kitaip tariant, tai savaime nepatvirtina egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019 20 punktą, 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-120-464/2021 16-17 punktus, 2021 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-93-1120/2021 18 punktą ir kt.).
20. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad laikinųjų priemonių taikymas, nesant bent tikėtinų duomenų dėl atsakovo nesąžiningumo, neatitiktų proporcingumo principų, kadangi būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ieškovei, o atsakovo padėtis pablogėtų iš esmės. Net ir tenkinus ieškinį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo finansinė padėtis netaptų geresnė, o, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra ūkininkas, ūkinę – komercinę veiklą vykdantis asmuo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suvaržytų jo finansinius srautus, dėl to galėtų atsirasti neigiami finansiniai padariniai, galintys lemti ir atsakovo nemokumą.
21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo formuojamos teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 22 punktas). Taigi tol, kol nėra priimtas baigiamasis teismo procesinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų.
24. Ieškovė UAB ,,Baltic Agro“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui ūkininkui O. G. dėl skolos priteisimo yra gauti prieštaravimai dėl Vilniaus apygardos teismo preliminaraus sprendimo, civilinė byla dar nėra išnagrinėta, baigiamasis teismo procesinis sprendimas nepriimtas. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas ir anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.