- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2-93-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00425-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Garant Diving“
- Ieškovas
- OU „Victoria Shipping“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garant Diving“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal OU „Victoria Shipping“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Garant Diving“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garant Diving“ priešieškinį ieškovei OU „Victoria Shipping“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė OU „Victoria Shipping“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Garant Diving“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Garant Diving“ 119 675,46 Eur skolą ir 11 608,52 Eur netesybas; 2) priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje paaiškino, kad ieškovė (subrangovė) su atsakove (rangove) 2017 m. gruodžio 5 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 2017-12-01 (toliau – ir sutartis) dėl Klaipėdos uosto gilinimo darbų atlikimo. Pagal sutartį ieškovė prie Klaipėdos uosto krantinių Nr. 67, 68 preliminariai turėjo iškasti 12 000 m³ dugno grunto, kaina – 12,62 Eur už 1 m³, iš viso 151 440 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Teigė, kad darbus pagal sutartį baigė 2018 m. vasario 2 d. ir apie tai raštu informavo atsakovę. Atsakovė 2018 m. kovo 2 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Akte rangovė nenurodė jokių defektų ir nepareiškė jokių pretenzijų, bet patvirtino, kad ieškovė techninę užduotį įvykdė 2018 m. vasario 2 d. Ieškovė pagal operatyvinius duomenis, iškasė 19 283 m³ grunto, tačiau tik po ilgų derybų atsakovė sumokėjo už 9 800 m³ grunto. Atsakovės skola ieškinio padavimo dieną yra 119 675,46 Eur.
3. Atsakovė (rangovė) byloje pareikštu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 1) 87 779,22 Eur sumą; 2) 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė visų darbų neatliko. Pagal prie sutarties pateiktą technologinį projektą ieškovė įsipareigojo atlikti krantinių Nr. 67 ir 68 teritorijoje dugno gilinimo ir valymo darbus iki -14,5 m altitudės ir nuplauti nuo prie krantinės esančio įlaido gruntą ne didesniu nei 1,5–2 metro atstumu, taip paruošti darbų frontą atsakovės narams. 2018 m. vasario 21 d. atlikus matavimus, buvo nustatyta, kad ties krantinėmis ieškovė nepasiekė projektinio gylio maksimaliai leistinu atstumu (2 m nuo krantinės). Ieškovei 2018 m. kovo 26 d. išsigabenus savo techniką iš Klaipėdos uosto tapo akivaizdu, kad ji neketina užbaigti likusių dugno gilinimo ir valymo darbų, todėl atsakovė buvo priversta šiuos darbus atlikti pati. Atsakovės skaičiavimais ji dėl ieškovės kaltės patyrė 87 779,22 Eur nuostolį.
Šalies argumentai
5. Kartu su pateiktu priešieškiniu atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą ieškovės turtui. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas.
6. Atsakovė 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė stabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal antstolei A. Rimaitei-Žičkuvienei perduotą vykdomąją bylą Nr. e2-896-513/2020 dėl 52 757, 23 Eur sumos išieškojimo bei taikyti 87 779,22 Eur dydžio piniginių lėšų, priklausančių ieškovei ir esančių pas ieškovę arba pas trečiuosius asmenis, areštą arba, nesant pakankamai piniginių lėšų, ne mažesnės kaip 87 779,22 Eur vertės nekilnojamojo turto ir kilnojamųjų daiktų ar turtinių teisių, priklausančių ieškovei, areštą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovės reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, įrodymų visumą, yra pagrindas manyti, jog atsakovė tikėtinai pagrindė savo priešieškinio reikalavimus ieškovei.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors atsakovė itin akcentuoja ieškovės turtinę padėtį, kuri jos vertinimu yra prasta, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti prašomo pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
10. Be to, nėra byloje jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė yra nesąžininga, tai yra, turi ketinimų savo turtą paslėpti, jį sumažinti, perleisti tretiesiems asmenims ir pan. Ieškovė yra Estijos Respublikoje registruota įmonė, todėl išieškojimas iš šioje valstybėje registruotų juridinių asmenų vykdomas Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1992 m. lapkričio 11 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių nustatyta tvarka. Šios aplinkybės, teismo nuomone, rodo, kad atsakovė neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Garant Diving“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Antstolės depozitinėje sąskaitoje esanti mokėtina suma, kurios išieškojimą atsakovė prašo stabdyti, privalo būti įtraukta į ieškovės finansinių ataskaitų balanso eilutę – gautinos sumos ir avansiniai mokėjimai. Kaip ir buvo nurodyta atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones 9 punkte, pagal 2019 m. balanso duomenis ieškovė gautinų sumų turi 191 348 Eur. Kadangi šioje sumoje yra įvertinti ir ieškovės reikalavimai pagal pateiktą ieškinį (131 283,98 Eur) ir antstolės depozitinėje sąskaitoje esanti suma (52 757, 23 Eur), tai i?škovė iš kitų sandorių gautinų sumų turi tik už 7 268,00 ?ur. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas, o priešieškinis nors iš dalies patenkintas, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2019 m. balansą nuosavų pinginių lėšų ieškovės sąskaitose buvo tik 39 Eur, o gautinų sumų tik 7 268 Eur, ieškovė niekaip finansiškai nebūtų pajėgi įvykdyti teismo sprendimo, ypatingai, vertinant tai, kad ieškovės įsipareigojimai sudaro 406 717,00 Eur.
12.2. Ieškovė ilgalaikių paskolų turi už 261 947,00 Eur (per finansinius metus ieškovės paskolų portfelis ne tik, kad nesumažėjo, bet ir išaugo 40 447,00 eurų), o trumpalaikės paskolos sudaro 51 556,00 Eur. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė veiklą vykdo iš skolintų lėšų ir beveik visas turimas materialus turtas yra finansuojamas iš paskolų.
12.3. Kadangi ieškovė nėra Lietuvoje registruota bendrovė, o duomenys apie ieškovės įkeistą ar kitaip suvaržytą turtą nėra vieši, todėl atsakovė neturi galimybės pateikti informacijos apie ieškovės įkeistą ar kitaip tretiesiems asmenims perleistą turtą.
13. Ieškovės atsiliepimas į atsakovės atskirąjį skundą nebuvo gautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės priešieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos išsamiai nepasisako. Pažymėtina tik tai, kad vien aplinkybė, jog byloje priimtas neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovės priešieškinis buvo atmestas, nėra pakankama teigti, kad priešieškinis yra preliminariai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešieškinis buvo tinkamai suformuluotas ir kol išlieka galimybė, kad teismo sprendimas bus peržiūrėtas instancine tvarka, yra pagrindas teigti, kad jis preliminariai pagrįstas.
17. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pažymėtina, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1362-943/2020).
18. Pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti sprendžiama vadovaujantis ne išimtinai ieškinio suma, tačiau vertinant situaciją atsakovo sąžiningumo aspektu. Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020). Pažymėtina, kad sąžiningumo aspektas vertinimas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).
19. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovės pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirasis skundas grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu – nurodoma, kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai atskleidžia itin prastą jos turtinę padėtį, galimai net nemokumo būseną. Taigi atsakovė iš esmės įrodinėja ieškovės finansinį nepajėgumą įvykdyti atsakovei palankų teismo sprendimą, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad ieškovė sąmoningai siektų išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, t. y. sistemingai blogintų savo finansinę padėtį, slėptų turtą, siektų turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ir pan. Pažymėtina, kad nors atsakovė teisingai nurodo, jog ieškovės balanso ataskaitoje gautinos sumos sudaro ženkliai mažesnę dalį nei turimi įsipareigojimai, tačiau iš pateikto balanso taip pat matyti, kad ieškovė turi materialaus turto už 332 623 Eur, šis turtas per finansinius metus sumažėjo nežymiai (2018 m. ieškovė turėjo materialaus turto už 349 453 Eur). Atitinkamai, iš atsakovės pateiktų duomenų apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados dėl ieškovės nesąžiningumo, siekio sumažinti ar paslėpti turimo turto masę ir taip galimai išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovės pateiktas argumentas dėl to, kad ieškovė veiklą vykdo iš skolintų lėšų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat yra susijęs su galbūt sudėtinga ieškovės finansine padėtimi, tačiau neįrodo ieškovės siekio išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo ir dėl to kylančios grėsmės dėl teismo sprendimo neįvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius grėsmės galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui būtent dėl ieškovės atliekamų nesąžiningų veiksmų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo.
20. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė prašė ne tik taikyti ieškovės turtui areštą, tačiau taip pat reiškė ir prašymą stabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese pagal antstolei A. Rimaitei-Žičkuvienei perduotą vykdomąją bylą Nr. e2-896-513/2020 dėl 52 757,23 Eur išieškojimo ieškovės naudai. Paaiškino, kad antstolės depozitinėje sąskaitoje yra deponuota 52 757,23 Eur suma, kuri dar nėra perduota ieškovei, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti būtina stabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2020; kt.). Pripažįstama, kad ši laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).
22. Atsižvelgiant į pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė pagrindo šiuo konkrečiu atveju taikyti išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.