- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2-39-330/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00188-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Escolit“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Expertus Vilnensis“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Escolit“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Expertus Vilnensis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Escolit“ dėl nuostolių atlyginimo ir baudos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Expertus Vilnensis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės UAB „Escolit“ priteisti 754 577,32 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 111 928,63 Eur dydžio baudą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 866 505,95 Eur apimtyje areštuoti atsakovės turtą. Prašymą grindė tuo, kad reiškiamas reikalavimas atsakovei yra laikytinas dideliu, nes atsakovė yra nedidelė įmonė, nuo pat 2015 metų periodiškai turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui, kitoje byloje atsakovės turtui jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, taigi teismų sprendimais jau konstatuota, jog atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovė yra nesąžininga – be jokių teisėtų pagrindų neapmokėjo ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, neparuošė patalpų vietos įrangos instaliavimui nepaisant pakartotinių ieškovės prašymų, nepatvirtino savo ketinimų ir galimybių vykdyti su ieškove sudarytas sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir areštavo 866 505,95 Eur vertės atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o turto nesant arba esant nepakankamai – atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose.
4. Teismas nurodė, kad nėra akivaizdžių duomenų, jog ieškovės pareikštas ieškinys negalėtų būti patenkintas.
5. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas nustatė, kad kitoje byloje Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, o Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pripažino, kad tokios priemonės atsakovei taikytos pagrįstai. Teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės yra reikšmingos bei aktualios ir nagrinėjamu atveju, t. y., kad nors atsakovė 2018 metais turėjo gerokai daugiau turto (iš viso 6 657 321 Eur) nei ieškovės reikalaujama priteisti suma (414 447,73 Eur), tačiau atsakovė tais pačiais metais turėjo ir 6 162 598 Eur įsipareigojimų, be to, atsakovė 2020 m. balandžio 17 d. sumažino darbuotojų skaičių nuo 34 iki 19. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog ieškiniu prašoma priteisti piniginių lėšų suma atsakovei yra didelė, todėl yra pagrindas pripažinti esant antrąją sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Escolit“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pagal teismų praktiką vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – šis procesinis institutas gali būti taikomas tik esant duomenų apie asmens nesąžiningumą – siekį paslėpti turtą. Tokių duomenų nagrinėjamoje byloje nėra.
7.2. Tarp šalių ginčas kilo būtent dėl viena kitos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo, dėl ko atsakovė ir nesutinka apmokėti oponento reikalaujamų sumų. Į šiuos esminius ginčo klausimus bus atsakyta tik išnagrinėjus bylas iš esmės, tačiau tai nereiškia atsakovės nesąžiningumo. Atsakovės nesąžiningumo taip pat nepatvirtina ir ieškinyje ieškovės cituojamas, kitoje byloje pateiktas 2020 m. kovo 12 d. pranešimas apie atsakovės akcininkų susirinkimo sušaukimą, kurio darbotvarkėje buvo numatyta spręsti klausimą dėl tam tikro atsakovės nekilnojamojo turto įkeitimo, siekiant gauti papildomą finansavimą. Sužinojus, kad dėl šio turto kilo ginčai kitoje byloje, jokie sprendimai nebuvo priimti.
7.3. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas kitoje byloje užtikrinant kito ieškovo pareikštą specifinį reikalavimą, nukreiptą į konkretų atsakovės nekilnojamąjį turtą, savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti tokias priemones ir šioje byloje, užtikrinant visai kitokį ieškovės reikalavimą. Tuo labiau, net nevertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų konkrečiai šios bylos kontekste.
Šalies argumentai
7.4. Ieškiniu prašoma priteisti suma nėra didelė atsakovei – nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto vertė yra nuo 5 403 000 Eur iki 9 186 567,45 Eur, o kilnojamojo turto (įrengimų) vertė, remiantis atsakovės 2020 m. lapkričio 1 d. balanso duomenimis yra 757 543,89 Eur.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Expertus Vilnensis“ atsiliepimu prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą.
9. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai teiginiai:
Šalies argumentai
9.1. Teismų praktikoje nurodyta, kad didelė suma gali būti vienas iš kriterijų sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, įvertinęs visus aktualius duomenis, taip pat ir nurodytus kitose bylose, padarė išvadą, kad ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė atsakovei.
9.2. Byloje yra pakankamai duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, be to, kitoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad yra pakankamai duomenų apie tai, jog atsakovė gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti ar apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Papildomai pridedamas susirašinėjimas iš esmės atskleidžia tikrąsias atsakovės nesąžiningo sutarčių su ieškove nevykdymo priežastis – tarp akcininkų ir bendrovės vadovybės, vyko ir, tikėtina, tebevyksta konfliktai, o ne todėl, kad neva ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškinio suma jai nėra didelė – jos pateikiami duomenys apie turto vertę nėra teisiškai reikšmingi, nes nepateikiama pirminių apskaitos dokumentų. Viešai prieinami atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina itin sunkią finansinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu, o taip pat ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju šalys pateikė naujus įrodymus apie atsakovės finansinę padėtį, kurios nustatymas gali būti reikšmingas sprendžiant ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui. Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų turinį, jų ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, apeliacinės instancijos teismas priima su ieškovės atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš nurodytų sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.). Atskirajame skunde apeliantė neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina.
15. Atskirajame skunde apeliantė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, teigia, kad teismas be pagrindo sprendė, jog egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Apeliacinis teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog šiuo metu egzistuotų reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
16. Aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.). Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Sąžiningumo aspektas vertinimas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.
17. Tiek ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, rėmėsi ta aplinkybe, kad pareikštų reikalavimų suma atsakovei laikytina didele, o kitoje byloje atsakovės turtui jau yra pritaikytas 414 447,73 Eur dydžio areštas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas būtent dėl ieškovės šioje byloje pareikštų reikalavimų ir galimos grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie turimo nekilnojamojo turto vertę. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė teigia, jog šie duomenys neįrodo realios atsakovės turtinės padėties. Tačiau ieškovė, nurodydama, kad atsakovės turtinė padėtis tikėtinai yra prasta, nepagrindė, kokiu būdu atsakovės turto areštas padidintų turto vertę ar kitaip pagerintų atsakovės turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Taip pat pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.
19. Ieškovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama ir atsakovės elgesiu iki šios bylos iškėlimo, tikėtinai patvirtinančiu jos nesąžiningumą. Ieškovės teigimu, atsakovė neatsiskaito su ieškove, vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl vidinių atsakovės valdymo organų ir dalyvių nesutarimų. Tokie ieškovės argumentai iš esmės yra susiję su ginčo esme, dėl jų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas turės pasisakyti išspręsdamas šalių ginčą, ir nesudaro pagrindo konstatuoti šalies nesąžiningumą sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė byloje taip pat teigė, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina ketinimas įkeisti nekilnojamąjį turtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto įkeitimas siekiant gauti finansinę paramą (finansavimą) laikytinas įprasta verslo praktika, nors kaip akcentuoja apeliantė, toks sprendimas (dėl turto įkeitimo) ir nebuvo priimtas. Darytina išvada, kad ieškovė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones negrindžia atsakovės nesąžiningumu, susijusiu būtent su siekiu išvengti ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar su poveikio savo (atsakovės) turtui darymu, turtą sumažinant, apsunkinant ir pan. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu – turto slėpimą, perleidimą kitiems asmenims bet kokia forma ir pan., siekiant išvengti prievolių kreditoriui įvykdymo (CPK 178 straipsnis).
20. Įvertindamas aptartas aplinkybes, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinio reguliavimo, todėl šių priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl atsakovės nesąžiningumo, o tik remiantis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti grėsmės būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą ir taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Nenustačius vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinųjų sąlygų, atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės UAB ,,Expertus Vilnensis“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei UAB ,,Escolit“ taikymo.