Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-4436-614/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai kredito bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.

13. Ieškovė byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti UAB „EDS INVEST“ naudai atliekamus priverstinio išieškojimo veiksmus iš ieškovei priklausančio turto. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, padarė išvadą, kad preliminariai ieškovės ieškininiai reikalavimai nėra pagrįsti, nes ieškiniu nėra ginčijama nei pagrindinio skolininko prievolė, nei ieškovės hipoteka užtikrintos prievolės galiojimas. Apeliantė skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino nurodytas aplinkybes, neįvertino pateiktų įrodymų, peržengė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo ribas, iš esmės įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nemotyvuotą nutartį. Apeliacinis teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, ne kartą buvo pasisakyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės (kaip ir teigia apeliantė), tačiau kartu pažymėta ir tai, jog, vertindamas pirmąją iš sąlygų, teismas preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014 ir kt.).

15. Plėtojant prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną, teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka rimtų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019). Savo ruožtu, jeigu preliminariai įvertinus ieškovo argumentus ir (ar) atsakovo atsikirtimus, jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje yra labiau tikėtina šio reikalavimo netenkinimo tikimybė, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas atsisako tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015 ir kt.). Be to, sprendžiant dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi dar griežtesnės pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018 ir kt.).

16. Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti, kad atsakovė neteisėtai, be jos kaip hipotekos davėjos sutikimo perleido savo reikalavimus į skolininką ir tuo pačiu į ieškovės įkeistą turtą, ir siekia, jog reikalavimai būtų grąžinti pradiniam kreditoriui. Akcentuotina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti susietas su pareikšto ieškininio reikalavimo tikslu. Net ir pripažinus, kad kreditorė be įkeisto turto savininko sutikimo perleido reikalavimo teisę trečiajam asmeniui ir taip pažeidė Civilinio kodekso 4.181 straipsnio 3 dalies normas, ieškovės kaip hipotekos davėjos statusas nepasikeistų. Ieškovė byloje neteigia, kad hipotekos kreditoriaus pasikeitimas (hipotekos kreditoriaus asmens reikšmė) jai turėjo esminę reikšmę ar kad hipotekos sandoris yra apskritai pasibaigęs. Vadinasi, ieškinio galimo patenkinimo atveju ieškovės hipoteka užtikrintos prievolės mastas ar dydis nepasikeistų ir įsiskolinimas vistiek būtų išieškomas iš jos įkeisto turto. Taigi vykdymo veiksmų sustabdymas šiuo atveju neturi tiesioginės įtakos ieškovės reikalavimų patenkinimui, nes nepaisant pasikeitusio kreditoriaus, ieškovė privalės įvykdyti savo hipoteka užtikrintą prievolę. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1761-370/2018 ir kt.).

17. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo. Ieškovė atskirajame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo teisingumą, apsiribodama tik teiginiais, esą teismas iš anksto įvertino bylos aplinkybes dėl ginčo esmės. Papildomai apeliacinis teismas pažymi, kad teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl motyvai dėl ieškinio tenkinimo preliminarių galimybių niekaip nevaržo ir nesaisto bylą iš esmės nagrinėjančio teismo galutinio sprendimo priėmimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-302/2016 ir kt.).

18. Apeliacinis teismas, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį, taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad teismo nutartis yra nemotyvuota ir neatitinka procesiniams sprendimams keliamų reikalavimų.

19. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išdėstė motyvus, kuriais remdamasis priėmė tokį procesinį sprendimą, rėmėsi aktualia teismų praktika, savo išvadas tinkamai argumentavo ir sprendė, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas. Vien ta aplinkybė, jog teismo nutartis ir jos motyvai neatitinka apeliantės pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo nutartis yra nemotyvuota ar netinkamai motyvuota. Jeigu apeliantė mano, kad teismo nurodyti argumentai nepagrindžia priimto procesinio sprendimo, ji turi teisę skųsti nutartį apeliacine tvarka, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, tačiau nepakankamas motyvavimas nėra nutarties absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o ne nepakankamas motyvavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 ir kt.).

20. Konstatavus, kad nėra bent vienos iš dviejų būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo spręsti dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsme.

21. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.