- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 2-1761-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01609-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. A., D. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „HE Investments“, uždaroji akcinė bendrovė „Easy Debt Service“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. A. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir D. K. ieškinį atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei „Nacionalinė kredito unija“ dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „HE Investments“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Easy Debt Service“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. A. ir D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti, kad hipoteka, kuria buvo įkeisti ieškovams nuosavybės teisėmis priklausantys nekilnojamojo turto objektai: butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (Hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (Hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pasibaigusi.
2. Ieškinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BKB „Nacionalinė kredito unija“ naudai atliekamus bet kokius išieškojimo veiksmus iš ieškovams priklausančio turto pagal vykdomuosius įrašus Nr. 5542 ir Nr. 5544 ir / ar bet kokius kitus vykdomuosius dokumentus, susijusius su 2012 m. vasario 24 d. paskolos sutartimi Nr. 70300. Nurodė, kad egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Leidus tęsti išieškojimo veiksmus iš ieškovams nuosavybės teisėmis priklausančio įkeisto turto, kol įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra patvirtintas ar paneigtas reikalavimo pagrįstumas, ir pardavus minėtą įkeistą turtą, pareikštas ieškinio reikalavimas dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia nebetektų teisinės prasmės; be to, atsakovė lėšas, gautas realizavus iš ieškovų perimtą turtą, jau bus panaudojusi atsiskaityti su savo kreditoriais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė BKB „Nacionalinė kredito unija“ atsiliepime į ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su prašymu nesutiko; tačiau ieškovų prašymo tenkinimo atveju prašė įpareigoti ieškovus pateikti 50 000 Eur nuostolių, kuriuos gali patirti atsakovė, užtikrinimo garantiją. Nurodė, kad į perleistų reikalavimo teisių sąrašą nebuvo įtraukta skolininko (UAB „HE Investments“) paskolos sutartis, todėl reikalavimo teisės pagal ją nebuvo perleistos, tokių aplinkybių neįrodė ir ieškovai; be to, ieškovų pateiktuose vykdomuosiuose įrašuose ir raginimuose išieškotoja nurodoma atsakovė. Ieškovai neįrodė ir grėsmės jiems palankaus teismo sprendimo vykdymui, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.181 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo nesilaikymas gali sukelti tik perleidimo sandorio negaliojimą, bet neturi įtakos užtikrinimo priemonės (svetimo turto hipotekos) galiojimui, t. y. net, jeigu reikalavimo teisės ir būtų perleistos (nors toks sandoris nebuvo sudarytas), tai nebūtų teisinis pagrindas pasibaigti ieškovų turto hipotekai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovų A. A. ir D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų (išskyrus abstrakčius spaudos pranešimus), kurie bent preliminariai pagrįstų, jog atsakovė būtų perleidusi kitam kreditoriui savo reikalavimo teises į pagrindinį skolininką UAB „HE Investments“ ir atitinkamai į įkaito turėtojus – ieškovus, tuo labiau kai atsakovė atsiliepime į ieškovų prašymą tai neigia. Šioje proceso stadijoje tokios aplinkybės kelia tam tikrų abejonių dėl ieškovų pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir iš esmės jau vien tai reikštų vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimą. Kita vertus, tam tikra palankaus ieškovams teismo sprendimo priėmimo galimybė nėra atmestina visiškai, todėl teismas pasisakė ir dėl antrosios sąlygos – teismo sprendimo įvykdymo galimų sunkumų vertinimo.
6. Teismas nurodė, kad ginčas kilęs iš teisinių santykių, reglamentuojančių svetimo turto hipoteką. Šioje stadijoje, ieškovams nepagrindus, kad įsiskolinimas, kuris užtikrintas hipoteka, yra padengtas ir jo prievolė įvykdyta, teismas sprendė nesant pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Be kita ko, CK 4.195 straipsnio 4 dalyje įstatymo leidėjas įtvirtino saugiklį, šioje normoje nurodęs, kad, jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovai A. A. ir D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir tenkinti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti BKB „Nacionalinė kredito unija“ naudai atliekamus bet kokius išieškojimo veiksmus iš ieškovams priklausančio turto pagal vykdomuosius įrašus Nr. 5542 ir Nr. 5544 ir / ar bet kokius kitus vykdomuosius dokumentus, susijusius su 2012 m. vasario 24 d. paskolos sutartimi Nr. 70300. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Pasisakydamas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, teismas nepagrįstai remiasi įrodymų nepakankamumu, teigdamas, kad ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, išskyrus abstrakčius spaudos pranešimus, kad atsakovė kitam kreditoriui būtų perleidusi savo reikalavimo teises į pagrindinę skolininkę UAB „HE Investments“ ir atitinkamai į ieškovus. Pati atsakovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažįsta, kad 2018 m. vasario – kovo mėnesiais dalis jai priklausančių reikalavimo teisių buvo perleista. Įrodymus apie reikalavimo perleidimo apimtį gali pateikti tik atsakovė.
7.2. Teismas netinkamai įvertino grėsmės, jog ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, egzistavimą. Akivaizdu, kad įsiskolinimas, kuris užtikrintas hipoteka, nėra padengtas ir skolininko prievolė nėra įvykdyta, todėl ieškovai ir prašo stabdyti vykdymo veiksmus. Ieškovai teigia, kad hipoteka yra pasibaigusi, todėl jai neegzistuojant nereikėtų remtis CK 4.195 straipsnio 4 dalies norma. Netaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pagal įteiktus raginimus įvykdyti sprendimą, iš jiems priklausančio turto bus išieškoma. Vien šis faktas pagrindžia realią ieškovams palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmę. Nesustabdyti antstolio veiksmai sukels neištaisomą žalą, nes ieškovų turtas bus realizuotas, iš jo gautomis lėšomis atsiskaitoma su kredito unijos kreditoriais. Todėl vėlesnis hipotekos pripažinimas pasibaigusia nebesukeltų ieškovams ieškiniu siekiamų padarinių.
7.3. Taikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius išieškojimo vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, ginčo situacija būtų laikinai sureguliuota, tai atitiktų teismų praktiką.
Atsiliepimas
8. Atsakovė BKB „Nacionalinė kredito unija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą; tenkinus ieškovų atskirąjį skundą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigoti ieškovus pateikti 57 000 Eur dydžio nuostolių, kuriuos gali patirti atsakovė, užtikrinimo garantiją. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškinio pagrindu nurodomi tik ieškovų spėjimai apie tariamą reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį perleidimą, nepateikiant jokių įrodymų. Atsakovė nėra sudariusi sutarčių su UAB „Easy Debt Service“ dėl reikalavimo teisių į atsakovės skolininkus perleidimo. Apeliantams ši aplinkybė žinoma, nes ji buvo atskleista kitos civilinės bylos, kurioje dalyvauja ir ieškovai, nagrinėjimo metu. Reikalavimo perleidimo nebuvimą įrodo ir tai, kad nei skolininkas, nei ieškovai nebuvo informuoti apie kreditoriaus pasikeitimą (CK 6.109 straipsnis). Be to, ieškovų pateiktuose vykdomuosiuose įrašuose bei raginimuose nurodoma, kad kreditorius ir / ar išieškotojas yra atsakovė.
8.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantų nurodomi motyvai yra spekuliatyvūs. Pagal ieškinyje nurodytą reikalavimą (pripažinti hipoteką pasibaigusia dėl užtikrintos prievolės perleidimo) teismo sprendimui nėra net teorinės grėsmės, nes CK 4.181 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo nesilaikymas gali sukelti tik perleidimo sandorio negaliojimą, bet neturi įtakos užtikrinimo priemonės (svetimo turto hipotekos) galiojimui. Hipotekos sutartyse, taip pat ir CK 4.181 straipsnio 3 dalies, 1.5 straipsnyje ir / ar 6.200 straipsnyje nėra nustatyta, kad svetimo turto hipoteka užtikrintos reikalavimo teisės perleidimas yra hipotekos pabaigos pagrindas.
8.3. Vykdymo veiksmų stabdymas galimas tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjamu – ieškovai neįrodė egzistuojant išimtinių aplinkybių. Jokiais objektyviais įrodymais neparemtas ieškinio pagrindas negali lemti teisėtai atliekamų vykdymo veiksmų stabdymo. Be to, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų ekonomiškumo ir teisingumo principų.
8.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsirastų pagrindas užtikrinti atsakovės nuostolių atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Išimtinį minėto instituto taikymo pobūdį lemia asmens, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, didesnio ar mažesnio masto interesų suvaržymas, todėl ieškinį reiškiančiam asmeniui kyla pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą (CPK 178 straipsnis), o teismui – tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą konkrečioje situacijoje.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo esant abejonių dėl ieškovų pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nes ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, bent preliminariai pagrindžiančių, jog atsakovė būtų perleidusi kitam kreditoriui savo reikalavimo teises į pagrindinį skolininką UAB „HE Investments“ ir atitinkamai į įkaito turėtojus – ieškovus. Ieškovams nepagrindus, kad įsiskolinimas, kuris užtikrintas hipoteka, yra padengtas ir jo prievolė įvykdyta, teismas sprendė nesant pagrindui stabdyti vykdymo veiksmus, t. y. nustatytas ir grėsmės sprendimo įvykdymui nebuvimas. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas netinkamai vertino nurodytas aplinkybes, nes įrodymus apie reikalavimo perleidimo apimtį gali pateikti tik atsakovė, tuo tarpu nesustabdyti antstolio veiksmai sukels neištaisomą žalą, nes ieškovų turtas bus realizuotas. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantų argumentams.
12. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
14. Šiuo atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia. Bylos duomenimis, UAB „HE Investments“ ir atsakovė KB „Nacionalinė kredito unija“ 2012 m. vasario 24 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 70300 dėl 1 500 000 Lt paskolos išdavimo. Paskolos grąžinimui užtikrinti atsakovės naudai atskirais hipotekos lakštais (Nr. 01120120003127, Nr. 07120120000710) buvo įkeisti ir ieškovams priklausantys nekilnojamojo turto objektai. Paskolos sutartis nutraukta skolininkei nevykdant savo prievolių, atitinkamai atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Faktiniu ieškinio pagrindu nurodė tai, kad pasikeitė reikalavimo teisės, kylančios iš paskolos sutarties, savininkas, todėl hipoteka laikytina pasibaigusia, šią aplinkybę įrodinėjo viešojoje erdvėje pasirodžiusia informacija, jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ieškinį esant preliminariai nepagrįstu. Šios teismo išvados apeliantai atskirajame skunde nurodomais argumentais nepaneigė.
15. Padarius išvadą, kad nėra vienos iš dviejų būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo spręsti dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais teigiama, jog netaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
16. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.