- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2-1118-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01137-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statumas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jumanta“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statumas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statumas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jumanta“ dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 113 898,59 Eur skolą ir 3 207,20 Eur delspinigius pagal rangos sutartį, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio 117 105,79 Eur reikalavimui užtikrinti – areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas, esančias kredito įstaigose.
3. Ieškovė nurodė, kad pateikti duomenys ir įrodymai pagrindžia pareikštą reikalavimą. Ieškinio suma didelė atsakovei. Pastaroji nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 metus. Atsakovė neatskleidžia savo finansinės padėties kreditoriams. Ji neturi nekilnojamojo turto. Atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo. Atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, jų rezultatą parduoda žmonėms, bet vengia atsiskaityti su ieškove. UAB „Jumanta“ pasitelkta kaip „buferinė“ bendrovė, kuri neturi turto, kad kreditoriai negalėtų nukreipti išieškojimų į statytoją UAB „Amirex“, kurios vardu registruojami statomi namai ir kuri turi turto. Bendrovėje 2023 m. balandžio 25 d. dirbo devyni darbuotojai, šiuo metu – penki. Ieškovė mano, kad atsakovė tyčia bus privesta prie bankroto, kad išvengtų prievolių įvykdymo kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 16 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas preliminariai įvertino ieškinį, prie jo pridėtus rašytinius įrodymus ir nusprendė, kad pateikti duomenys nėra pagrindas teigti, jog ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar ji pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės nebendradarbiavimas su ieškove, vengimas atsiskaityti nepatvirtina realaus atsakovės siekio pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad išvengtų išieškojimo iš turto pagal būsimą teismo sprendimą. Tai, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, nepatvirtina atsakovės veiksmų kaip akivaizdžiai nesąžiningų. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė siekia perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkti savo turtą. Ieškovės įvardintos aplinkybės neįrodo atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės sumažinimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo.
7. Teismas pabrėžė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukuria materialinių vertybių, nedidina atsakovo turimo turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vien didelės ieškinio sumos kriterijus savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
8. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningų veiksmų (CPK 178 straipsnis). Teismas nenustatė antrosios būtinosios sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statumas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti 117 105,79 Eur ieškinio reikalavimui užtikrinti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas, esančias kredito įstaigose. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertino ne visas ieškovės nurodytas aplinkybes. Teismas neįvertino, kad atsakovė nesumokėjo kitai kreditorei UAB „RGB Baltic“ už atliktus ir faktiškai priimtus darbus (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-409-460/2023). Neatsiskaitymas su kitais kreditoriais yra pagrindas spręsti ne tik apie atsakovės prastą finansinę padėtį, bet ir sistemingą nesąžiningą elgesį sutartiniuose santykiuose.
9.2. Kitoje byloje buvęs atsakovės darbų vykdytojas patvirtino, kad atsakovės verslo modelis – kažko neužmokėti ir iš to uždirbti. Visi rangovai nukentėjo.
9.3. Atsakovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 metus, todėl ieškovė negali įrodyti aplinkybių, susijusių su atsakovės finansinės padėties pablogėjimu. Atsakovė neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos, todėl preziumuojama, kad ji ėmėsi veiksmų turtui paslėpti.
9.4. Atsakovė nesąžininga, nes vengia atsiskaityti su ieškove, kurios darbų rezultatą parduoda žmonėms. Statytoja UAB „Amirex“ ir atsakovė – susijusios bendrovės, kurioms vadovauja D. Č.. Atsakovė pasitelkta kaip buferinė bendrovė, kuri neturi jokio turto. Atsakovės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo devynių iki penkių.
9.5. Didelė ieškinio suma – tai vienas iš kriterijų, kuris vertinamas su duomenimis apie skolininko nesąžiningumą, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovei pareikštas reikalavimas didelis. Tai didina būsimo galbūt palankaus ieškovei sprendimo neįvykdymo riziką.
9.6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis šalių pusiausvyros ir teisingumo principo.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Jumanta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą negavęs atsakovės atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė nurodė, kad atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 686 403,48 Eur. Atsakovė tai ir padarė.
10.2. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10.3. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 23 d. sprendimas apskųstas apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. e2-409-460/2023). Ieškovė nenurodė, kad jai pareikšto priešieškinio suma dvigubai didesnė.
10.4. Buvęs atsakovės darbų vykdytojas atleistas iš darbo, nes netinkamai atliko savo pareigas. Jis patvirtino šią aplinkybę teismo posėdyje. Jis turi nuoskaudų atsakovei.
10.5. Tai, kad atsakovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nebuvo kliūtis ieškovei sudaryti su atsakove rangos sutartį ir gauti beveik 700 000 Eur.
10.6. Atsakovė nevengia atsiskaityti su ieškove. Atsakovė 2023 m. spalio 6 d. nurodė ieškovei ištaisyti darbų trūkumus, kad galėtų pasirašyti galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovė 2023 m. spalio 12 d. nutraukė rangos sutartį.
10.7. Atsakovės darbuotojų skaičius kinta pagal jos veiklos apimtis. Jos darbuotojų vidurkis – penki–septyni darbuotojai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
13. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas nepatenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, susijusios su pirmąją sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tikėtinos grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui (antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Atsakovė pateikė į bylą savo sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išrašą apie 2022 m. rugpjūčio 18 d.–2023 m. gegužės 22 d. pervestas lėšas apeliantei. Atsakovė negalėjo pateikti šių duomenų pirmosios instancijos teismui, nes teismas, nepranešęs atsakovei, išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (CPK 147 straipsnis). Atsakovė pateiktu nauju įrodymu ginčija pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų ieškinio pagrįstumą. Vis dėlto šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies šalys neskundė atskiraisiais skundais (žr. šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 14 punktą). Taigi, šioje nutartyje nebus vertinamos aplinkybės, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, nes tai nėra šios bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovės su atskiruoju skundu pateikto naujo įrodymo.
Dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, vertinimo
17. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia jos veiksmai: ji neatsiskaitė už atliktus rangos darbus su ieškove, taip pat su kita kreditore, nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, sumažino darbuotojų skaičių, tyčia siekia bendrovės bankroto. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, siekdama išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
19. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovės elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais atskirojo skundo argumentais dėl tokių priežasčių. Teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad atsakovės elgesys turi būti vertinamas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį tam, kad išvengtų būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su apmokėjimu už jos atliktus rangos darbus, – šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad atsakovė turi kitų kreditorių, kurių reikalavimai nagrinėjami teisme, nepagrindžia jos nesąžiningumo. Nurodyta aplinkybė yra pagrindas spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis prasta, bet tai nepagrindžia, jog atsakovė neatsiskaito su rangovais nesąžiningai siekdama sau naudos.
21. Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
22. Apeliantė atsakovės nesąžiningumą taip pat grindžia buvusio atsakovės darbų vykdytojo D. J., apklausto liudytoju kitoje byloje, paaiškinimais, kad atsakovė siekė sau naudos, nesumokėdama kitiems rangovams (civilinė byla Nr. e2-409-460/2023). Kitoje byloje D. J. taip pat patvirtino, kad atsakovė jį atleido iš darbo, nes jis netinkamai atliko savo pareigas. Taigi, buvęs apeliantės darbuotojas galėjo turėti nuoskaudų darbdavei. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad sprendimas nurodytoje byloje neįsiteisėjęs.
23. Atskirajame skunde taip pat nurodyta, kad atsakovė mažina darbuotojų skaičių, nes galbūt siekia bendrovės bankroto. Iš interneto tinklapyje „rekvizitai.vz.lt“ viešai paskelbtų duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. UAB „Jumanta“ dirbo du, 2019 m. spalio 8 d. – devyni, 2020 m. gruodžio 2 d. – keturi, 2022 m. liepos 27 – aštuoni, 2023 m. balandžio 25 d. – devyni, nuo 2023 m. spalio 5 d. – penki darbuotojai. Nurodyti duomenys pagrindžia, kad bendrovės darbuotojų skaičius nuolat kinta, bet nepatvirtina, jog atsakovė tyčia sumažino darbuotojų skaičių, siekdama bendrovės bankroto.
24. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netiria visų šalių nurodytų aplinkybių, nenagrinėja bylos iš esmės. Apeliantė siekia įrodyti atsakovės nesąžiningumą, remdamasi prielaidomis, kad atsakovė pasitelkta kaip „buferinė“ bendrovė, kuri neturi jokio turto, tam, jog iš jos kreditoriai negalėtų išreikalauti skolų. Vis dėlto byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių apeliantės nurodytas aplinkybes. Tai, kad UAB „Amirex“ ir atsakovė – susijusios bendrovės, kurioms vadovauja tas pats asmuo, savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo. Byloje kilo šalių ginčas dėl ieškovės atliktų rangos darbų. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir ištyręs visus į bylą pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas galės konstatuoti, pagrįstai atsakovė nesumokėjo (per daug sumokėjo) apeliantei už atliktus darbus ar ne. Aplinkybės, kad užsakovė nesumokėjo laiku rangovei, nepakanka užsakovės nesąžiningumui konstatuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininkės neatsiskaitymas su kreditore yra pagrindas kreditorei kreiptis į teismą, bet nėra prielaida areštuoti skolininkės turtą.
25. Apeliantė teigia, kad atsakovei taikytina contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija, nes ji nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, todėl apeliantė negali įvertinti atsakovės turto masės pokyčių. Be to, didelė ieškinio suma – tai kriterijus, kuris kartu su informacija apie skolininko nesąžiningumą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
26. Contra spoliatorem yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, 59 punktas).
27. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apeliantės nurodytos aplinkybės nėra pagrindas taikyti contra spoliatorem prezumpciją. Aplinkybė, kad atsakovė nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra pakankama konstatuoti, jog atsakovė sąmoningai jų nepateikė ar atsisakė juos pateikti. Nurodyta aplinkybė pagrindžia tai, kad bendrovės valdymo organai neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos. Dėl atsakovės valdymo organų neveikimo gali kilti teisinių padarinių, bet toks jos elgesys per se (savaime) nesietinas su nesąžiningumu. Be to, toks atsakovės atsakingų asmenų neveikimas nepaneigia apeliantės teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme.
28. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, bet vien tik jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1147-196/2018).
29. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad didelė pareikšto reikalavimo suma pagrindžia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio dydis, atsakovės turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020, 18 punktas).
30. Pirmiau nurodytų aplinkybių nepakanka atsakovės nesąžiningumui nustatyti, t. y. iš pateiktų duomenų teismas negali nuspręsti, kad atsakovė atliks nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nepateikė duomenų, jog atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, t. y. siektų apsunkinti ar išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Konstatuotina, kad apeliantė nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.