- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- e2-1147-196/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ARCTIC FISHING“
- Ieškovas
- SIA „SOL S“, SIA „Marine Care Baltic“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARCTIC FISHING“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-3652-661/2018 pagal ieškovų SIA „SOL S“ ir SIA „Marine Care Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ARCTIC FISHING“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti ieškovui SIA SOL S iš atsakovės UAB „ARCTIC FISHING“: a) 37 688,24 EUR skolą už pristatytas prekes; b) 13 567,75 EUR delspinigius; c) 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti ieškovui SIA MARINE CARE BALTIC iš atsakovės UAB „ARCTIC FISHING“: a) 13 789,26 EUR skolą už pristatytas prekes; b) 4 964,13 EUR delspinigius; c) 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje taip pat prašoma priteisti ieškovams SIA SOL S ir SIA MARINE CARE BALTIC iš atsakovės „ARCTIC FISHING“ bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.Savo reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei UAB „ARCTIC FISHING“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti UAB „ARCTIC FISHING“ turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias UAB „ARCTIC FISHING“ ir esančias pas UAB „ARCTIC FISHING“ ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą), iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 70 009,38 EUR. Ieškovai nurodo, kad atsakovė savo įsiskolinimo ieškovams neneigia ir jį pripažįstą, tarp šalių yra pasirašyti tarpusavio skolų suderinimo aktai, laivų kapitonai yra patvirtinę prekių gavimą iš ieškovų. Vertinant nurodytas aplinkybes bei tai, kad atsakovės ilgalaikio materialiojo turto vertė 2016 metais sudarė 3 761 361 EUR, akivaizdu, jog atsakovės galimybės tinkamai atsiskaityti su ieškovais esant palankiam teismo sprendimui yra labai sunkios ar net labai mažai tikėtinos, nes atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 18 986 519 EUR, t. y. net penkis kartus viršija nurodyto atsakovės turto vertę, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 6 855 294 EUR, t. y., beveik du kartus didesnę sumą, nei atsakovės turto vertė, nėra jokių duomenų, kad atsakovė pastaruosius pusantrų metų būtų vykdžiusi ūkinę komercinę veiklą apskritai. Priešingai, pagal ieškovų turimą informaciją, vieninteliai atsakovės pajamų šaltiniai – atsakovei nuosavybės teise priklausantys žvejybiniai laivai, jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, o stovi Latvijos uostuose, du iš šių laivų („Karalius“ ir „Žalgiris“) yra areštuoti už atsakovės skolas kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.Teismui šiuo atveju nekilo dvejonių dėl ieškinio pagrįstumo. Be to, teismo vertinimu, ieškiniu reikalaujama 70 009,38 Eur suma yra pakankamai didelė atsakovei kaip juridiniam asmeniui nes ji 2016 metais patyrė 2 389 918 Eur grynojo nuostolio. Teismo vertinimu, kiti atsakovės finansinės atskaitomybės rodikliai taip pat rodo itin sudėtingą atsakovės finansinę būklę. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas teigti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB „ARCTIC FISHING“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Nors teismui nekilo abejonių dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė yra praleidusi kokius nors terminius atsiskaityti su ieškovais, taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė pripažino skolą. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškinio preliminarų pagrįstumą.Priešingai nei sprendė teismas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų, nes atsakovė vykdo veiklą (turi PVM mokėtojo kodą), jos turimas ilgalaikis turtas bei gaunamos metinės pajamos žymiai viršija ieškovų reiškiamų reikalavimų sumą. Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovės nesąžiningumą ar siekį slėpti turimą turtą.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai SIA „SOL S“ ir SIA „Marine Care Baltic“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovų pateikti reikalavimai yra pagrįsti ir, tikėtina, teismo bus patenkinti. Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad jokia apimtimi nėra patvirtinusi ieškovų pateiktų sąskaitų, kuriomis yra grindžiamas ieškovų reikalavimas. Visos sąskaitos yra patvirtintos atsakovės atstovų parašais bei antspaudais.Ieškovai yra ne tik pagrindę savo ieškinio reikalavimą ir tai, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, bet ir atsakovės nesąžiningumą. Atsakovės vadovui G. G. buvo skirtos baudos už 102 asmenų nelegalų įdarbinimą atsakovei priklausančiuose laivuose 2014 ir 2015 metais. Be to, atsakovė teismui teikia neaktualius duomenis, siekdama pagrįsti gerą savo finansinę būklę ir suvaržymų jai priklausantiems laivams nebuvimą, tačiau neteikia aktualios informacijos apie šiuo metu jai nuosavybės teise priklausantiems laivams „Žalgiris“, „Karalius“ ir „Jūros vilkas“ taikomus areštus ar kitas suvaržymo priemones užsienio valstybių uostuose.Atsakovė teismui nurodo melagingą informaciją, kad laivams nėra taikomas areštas, pateikia teismui įrodymus iš Lietuvos registro, nors jai yra gerai žinoma, jog laivai areštuoti užsienio valstybėse. Taigi atsakovė teismui teikia galimai melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie jai nuosavybės teise priklausantiems laivams taikomus apribojimus ir suvaržymus, ir taip piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Dėl to kyla abejonių ne tik atsakovės sąžiningumu, bet ir dėl jos deklaruojamos geros turtinės padėties. Atsakovė gerą savo finansinę padėtį grindžia turimais laivais, nors jie yra areštuoti, stovi Latvijos uostuose ir jokios veiklos nevykdo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Laivų inventorinės bylos nuorašą; ieškovų prašymo antstoliui nuorašą; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį; VĮ Registrų centro pažymą, išrašus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapių; 2018 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos saugios laivybos administracijos pažymų nuorašą; PVM mokėtojo kodo duomenis. Nors apeliantė prijungti šių naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 str.), tačiau nurodytais dokumentais ji siekia paneigti vieną iš privalomų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygų – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tokiu atveju spręstina, kad jos tikslas yra tokių duomenų prijungimas prie bylos medžiagos ir jų įvertinimas. Ieškovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėjo teismų sprendimų dėl nelegalaus darbo nuasmenintas versijas; Rygos uosto direkcijos raštą ir jo vertimą; Latvijos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo kopiją ir jos vertimą, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1584-912/2018 ir 2018 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3265-661/2018.Nors ieškovai prijungti šių naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 str.), tačiau nurodytais dokumentais jie siekia pagrįsti, jog teismas pagrįstai sprendė dėl grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tokiu atveju taip pat spręstina, kad ieškovų tikslas yra tokių duomenų prijungimas prie bylos medžiagos ir jų įvertinimas. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai yra (buvo) susiklosčiusios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, apeliantės finansinė padėtis nesuponuoja grėsmės būsimo galbūt palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymui, be to, ieškovai neįrodė atsakovės nesąžiningumo.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Taigi, teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, duomenų dėl ieškinio atsakovės atžvilgiu akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė. Apeliantė neteigia, kad ieškovų pasirinktas galbūt pažeistų teisių gynybos būdas būtų aiškiai neleistinas pagal esantį teisinį reguliavimą ar objektyviai neįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovai savo reikalavimą pagrindė ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė, jų nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus bylos medžiagą, ieškinys preliminariai pagrįstas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie atsakovės finansinę padėtį, sprendė, kad pareikšto ieškinio suma atsakovei didelė. Konstatavęs, kad vien didelės turtinės vertės reikalavimas gali pasunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą, teismas sprendė, kad kyla grėsmė galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė atskirajame skunde su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir tvirtina, kad vien didelė ieškinio suma, su kuo teismas susiejo rizikos teismo sprendimo įvykdymui buvimą, nelaikytina aplinkybe, patvirtinančia tokią grėsmę, juolab kad apeliantės įmonės finansinė padėtis yra gera.Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vien dėl didelės ieškinio sumos preziumuojamos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, padarė nepakankamai pagrįstą ir pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse pateiktų išaiškinimų akivaizdžiai neatitinkančią išvadą. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018).Todėl skundžiamos nutarties argumentacija, kuria grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas buvo susietas išimtinai su reikalavimo sumos dydžiu, kritikuotina kaip savaime nepakankama teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pripažinti.Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, vis tik privalu yra įvertinti bei aptarti apeliantės buvusį, esamą arba ateityje galimą (prognozuojamą) elgesį sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į ieškovų pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais ši grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nutarties motyvavimo spragą ištaiso ir toliau pasisako tiek dėl ieškovų prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir dėl jų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių, susijusių su apeliantės elgesiu, įvertinimo.Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) duomenų matyti, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. atsakovės ūkinė komercinė veikla jau buvo sustojusi. Pagrindinis atsakovės pajamų šaltinis yra laivai, o pagal ieškovų pateiktus duomenis, trys atsakovei priklausantys laivai Latvijos uostose stovi nuo 2016 m. 6–8 mėnesių. Be to, jūrininkams nebuvo mokamas darbo užmokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-892-370/2018), atsakovės direktorius baustas administracine tvarka už nelegalų darbą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-74-201/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-74-201/2015), atsakovei priklausantys laivai „Žalgiris“, „Karalius“ kreditorių reikalavimams užtikrinti areštuoti (Rygos miesto 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas, 2018 m. gegužės 2 d. Rygos uosto direkcijos raštas). Šie duomenys sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą bei konstatuoti, kad nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantė gali imtis nesąžiningų veiksmų nagrinėjamos bylos proceso metu. Be to, tiek nagrinėjamos bylos, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina sunkią atsakovės padėtį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė 2016 metais patyrė 2 389 918 Eur grynojo nuostolio, kreditoriai kreipėsi į teismą dėl jos bankroto bylos iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-4433-881/2018). Nors atsakovė teigia vykdanti ūkinę komercinę veiklą, taip pat jog jos turtinė padėtis gera, tačiau tiek bylos, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys jos argumentus paneigia.Tokiu atveju skundžiamos nutarties išvada dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos, iš esmės pasitvirtino. Apeliantės pateikti nauji įrodymai – jos laivų sąrašas, finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos pirmosios instancijos teismas jau įvertino ir PVM mokėtojo kodo turėjimas, nėra teisiškai aktualūs ir patys savaime negali paneigti tikėtinai prognozuojamo jos nesąžiningumo, atitinkamai, ir rizikos, kad galimai ieškovų naudai priimtas teismo sprendimas gali likti ir neįvykdytas, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų netaikytos, buvimo.Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir vadovavosi jau neaktualia teismų praktika, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri negali būti panaikinta vien formaliu pagrindu. Procesinės teisės normų netinkamas taikymas ar išaiškinimas suteikia pagrindą procesiniam teismo sprendimui panaikinti tik tuomet, jeigu dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (klausimas) ir trūkumų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.). Kadangi šio procesinio klausimo išnagrinėjimo rezultatas pirmosios instancijos teisme yra teisingas, o grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą patvirtinančios aplinkybės buvo aptartos šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.