- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- e2-892-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00346-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ARCTIC FISHING“
- Pareiškėjas
- S. P., Y. S., A. D., O. I., I. V. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARCTIC FISHING“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3265-661/2018 pagal pareiškėjų S. P., Y. S., A. D., O. I., I. V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ARCTIC FISHING“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ARCTIC FISHING“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai, areštuoti atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti.Nurodė, kad pareiškėjai kreipėsi į tarptautinį arbitražą dėl piniginių sumų iš atsakovės priteisimo. Išnagrinėjus pareiškėjų ieškinį arbitraže Vokietijoje, bus priimtas palankus pareiškėjams sprendimas, nes pareiškėjų reikalavimai yra grindžiami šalių sudarytomis taikos sutartimis, kuriose atsakovė sutiko ir patvirtino, kad ji yra įsiskolinusi pareiškėjams nurodytas sumas bei įsipareigojo padengti šiuos įsiskolinimus iki sutartos dienos, tačiau to nepadarė. Atsakovė neturės pakankamai turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsakovės veiklos nuostolis 2016 metais sudarė 2 389 918 Eur sumą. Atsakovės nuosavas kapitalas 2016 metais sudarė 9 034 244 Eur sumą. Be to, atsakovei iškelta ir daugiau bylų, kuriose reikalavimus pareiškė jos buvę darbuotojai. Taip pat nurodė, kad atsakovės turtas – laivai – ilgą laiką stovi uostuose neeksploatuojami.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjų prašymą patenkino; pareiškėjų reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovei UAB „ARCTIC FISHING“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą), iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 37 309,92 Eur. Leido atsakovei areštuotomis lėšomis vykdyti atsiskaitymus su darbuotojais bei pareiškėjais, taip pat mokėti mokesčius ir kitas privalomas įmokas į valstybės, savivaldybių, socialinio bei sveikatos draudimo fondo biudžetus.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju nekyla abejonių dėl ieškinio pagrįstumo. Teismo vertinimu, atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys byloja apie itin sudėtingą atsakovės finansinę būklę, todėl yra pagrindas teigti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, priimto pareiškėjams palankaus arbitražo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Taikos sutarčių sudarymo faktas savaime nepatvirtina pareiškėjų teorinių reikalavimų teisinio pagrįstumo.Pareiškėjai, teikdami pakartotinį prašymą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes byloje nėra jokių duomenų apie pasikeitusias faktines aplinkybes.Nutarties priėmimo dieną atsakovė disponuoja didelės vertės nekilnojamuoju turtu, kuriam nėra taikomi jokie suvaržymai ir kurio vertė yra daug didesnė nei pareikštų reikalavimų suma. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas, priimdamas nutartį nevertino, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės galimą nesąžiningumą.Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą pareiškėjai prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Taikos sutartys patvirtina, kad šalys, derindamos savo interesus ir abipusių nuolaidų būdu taikiai susitarė dėl konkrečių mokėtinų sumų bei konkretaus termino atsiskaitymui. Atsakovė, pažeisdama susitarimų sąlygas, savo pareigų neįvykdė.Pareiškėjai pateikė pakankamai naujų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį – jos laivai yra areštuoti ir jokių pajamų negeneruoja, o atsakovė vengia atsiskaityti už jų remontą. Atsakovė dalyvauja ne vienoje darbo ginčų byloje. Itin sunki atsakovės turtinė padėtis yra konstatuota ir kitose bylose.Atsakovė savo gerą turtinę padėtį grindžia neaktualiais duomenimis ir nepateikė duomenų apie jai priklausančių laivų areštą. Atsakovės pateikti duomenys yra už 2016 metus, kai ji dar vykdė veiklą. Šiuo metu pagrindiniai atsakovės pajamų šaltiniai – laivai – yra areštuoti ir jokių pajamų negeneruoja.Iš atsakovės veiksmų pareiškėjai daro išvadą, kad ji taikos sutartis sudarė ne siekdama atsiskaityti su pareiškėjais, o tik siekdama nukelti įsipareigojimų įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepranešė atsakovei apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, ji negalėjo pateikti įrodymų pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus ir vertina juos kartu su kita bylos medžiaga (CPK 314 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, tenkinus pareiškėjų prašymą, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užsienio arbitražo teisme nagrinėjamos bylos sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 147 straipsnio 3 dalis).Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Apeliantė teigia, kad sudarytos taikos sutartys nepatvirtina pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo, nes jos sudarytos nuslėpus nuo atsakovės svarbias aplinkybes dėl pareiškėjų šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir kt. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų argumentų nepripažįsta pakankamais tam, kad būtų galima suabejoti pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – pareikštų reikalavimų prima facie pagrįstumu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-775-516/2018). Šiuo atveju pareiškėjai pateikė tiek išsamius reikalavimus, pareikštus arbitražo teismui, tiek juos pagrindžiančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjams galbūt palankus arbitražo teismo sprendimas negali būti priimtas.Sprendžiant dėl antrosios sąlygos egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017 ; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.), o vien tik didelė reiškiamo reikalavimo suma pati savaime nėra pakankamas pagrindas kito asmens (atsakovės) turtui areštuoti.Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad esant duomenų, jog atsakovas gali atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų ar išmokų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017).Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi atsakovės turtine padėtimi, kuri yra tik viena iš daugelio, bet anaiptol ne vienintelis kriterijus, kuris turėtų būti įvertintas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nurodytas ir atsakovės galimas nesąžiningumas, jog sudarytomis taikos sutartimis nebuvo siekiama realiai vykdyti prievoles pareiškėjams. Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kodėl sudariusi taikos sutartis su pareiškėjais pastarųjų sutarčių taip ir neįvykdė. Pareiškėjai tiek prašyme, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai akcentuoja, kad sutartys galbūt buvo sudarytos siekiant ne realiai įvykdyti prievolę pareiškėjams, bet atidėti mokėjimo terminus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagal pareiškėjų pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismui, kurių atsakovė nepaneigė, taikos sutarčių sudarymo dieną (2017 m. birželio 7 d.) atsakovės veikla ūkinė komercinė veikla jau buvo sustojusi. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagrindinis jos pajamų šaltinis yra laivai, o pagal pareiškėjų pateiktus duomenis, trys atsakovei priklausantys laivai Latvijos uostose stovi nuo 2016 m. 6–8 mėnesių. Taikos sutarčių turinys patvirtina, kad pareiškėjams (jūrininkams) nebuvo mokamas darbo užmokestis, atitinkamai pagal kiekvieną pareiškėją, nuo 2016 m. liepos mėn., 2016 m. rugpjūčio 1 d.; 2016 m. rugsėjo 19 d., 2016 m. spalio 28 d. Šie bylos duomenys sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, nustatęs abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų buvimą, skundžiama nutartimi pareiškėjų reikalavimams arbitraže užtikrinti pritaikė atsakovės turto areštą. Aplinkybė, kad pasisakydamas dėl grėsmės galbūt pareiškėjams palankaus arbitražo sprendimo įvykdymui, teismas rėmėsi tik atsakovės turtine padėtimi ir nepasisakė dėl jos nesąžiningumo, pati savaime nutarties nedaro neteisėtos, kadangi, kaip minėta, pareiškėjų prašyme buvo nurodyti atsakovės nesąžiningumą pagrindžiantys argumentai bei pateikti šį nesąžiningumą patvirtinantys įrodymai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją ir tuo atveju jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovės interesus, ši gali pateikti prašymą taikyti kitas jos siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.