Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Asflash“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės L. S. 160 662,15 Eur žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės piniginių lėšų, o jų nesant, atsakovės kilnojamojo bei nekilnojamojo turto ir turtinių teisių, areštą už 160 662,15 Eur. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovė nebendradarbiauja su ieškove, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Atsakovė L. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o netenkinus atsakovės prašymo – įpareigoti ieškovę pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, t. y. įmokėti 160 000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko ar kitos kredito įstaigos garantiją. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Ieškinys net preliminariai negalėjo būti įvertintas kaip pagrįstas. Ieškovė pateikė UAB „Inreal“ konsultaciją, kurioje nurodoma, kad ginčo turto perleidimo kaina galėjo būti apie 470 000 Eur, tačiau tiksli pardavimo kaina yra derybų objektas ir gali būti ar galėjo būti sutarta šalių susitarimu, atsižvelgiant į atsiskaitymo ir kitas sąlygas. Šiuo vieninteliu konsultacinio pobūdžio raštu, iš kurio netgi nėra aišku, kuo remiantis (kokiu vertinimo metodu) yra nustatyta tokia rekomendacinė perleidimo kaina, ieškovė grindžia pareikšto ieškinio reikalavimus, kuriuos teismas visiškai nemotyvuotai įvertino kaip preliminariai pagrįstus. UAB „Inreal“ konsultacija niekaip negali būti prilyginama turto vertinimui. Ieškinys iš esmės grindžiamas prielaidomis. Be to, atsakovė, siekdama išvengti teisminių ginčų, ieškovei ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu teikė paaiškinimus apie sandorio sudarymo aplinkybes, taip pat pateikė išsamią retrospektyvią turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią matyti, jog turto perleidimo kaina iš esmės atitiko rinkos vertę.Skundžiama nutartimi buvo akivaizdžiai pažeistas proporcingumo principas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pareigas vykdė aplaidžiai, nes perleidus paskutinį ieškovės turtą, dar liko kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaityta, taigi iš esmės ieškovė žalą sieja su bankroto procese patvirtintais kreditorių reikalavimais, tačiau nėra aišku, kodėl tokiu atveju žalos dydis apskaičiuotas, kaip 160 662,15 Eur suma, kai kreditorių BUAB „Asflash“ turi tik už 18 316,35 Eur sumą. Be to, šiuo atveju ieškovė neįrodinėja, kad atsakovei buvo žinoma, jog minimu sandoriu kažkokiu būdu atsiras žala įmonei, jog atsakovė akivaizdžiai peržengė protingą ūkinę komercinę riziką, veikė aplaidžiai, viršijo įgaliojimus ar kitaip pažeidė fiduciarines pareigas. Prieš sudarydama turto perleidimo sandorį atsakovė, veikdama atsakingai, raštu kreipėsi į VMI dėl išankstinio sprendimo priėmimo mokesčių įstatymo taikymo klausimais. VMI sandoriui pritarė ir iki šiol jo neginčijo, kaip galimai pažeidžiančio kreditoriaus interesus, taigi, manytina, jog pati kreditorė VMI nelaiko, kad toks sandoris kažkaip pažeidė jos, kaip kreditorės, interesus. Iš BUAB „Asflash“ patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos (18 316,35 Eur), 14 243,35 Eur sudaro mokestinė nepriemoka VMI, kuri paaiškėjusi tik 2015 m. birželio 5 d., prieš rengiantis išregistruoti įmonę ir užbaigus visas likvidavimo procedūras, o 4 073 Eur – skola akcininkei (VšĮ Islamo kultūros ir švietimo centrui), kuri susidariusi dėl to, jog akcininkė savo lėšomis už ieškovę padengė dalį šios VMI priskaičiuotos mokestinės nepriemokos.Atsakovė nuo 2010 metų užsiima žemės ūkio veikla ir dalyvauja Europos Sąjungos remiamose priemonėse, susijusiose su žemės ūkio veikla, pagal kurias vykdomi tęstiniai įsipareigojimai vykdyti aktyvią žemės ūkio veiklą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus užkirstas kelias ne tik panaudoti sukauptas lėšas, kurių didžioji dalis yra gauta kaip Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama žemės ūkiui, bet ir gali būti nulemtos aplinkybės, jog atsakovė šiais metais (arba tiek, kol tęsis teisminis ginčas) negalės vykdyti įsipareigojimų, susijusių su deklaruojamais žemės ūkio plotais paramai gauti, o tai lems ne tik pajamų netekimą iš žemės ūkio veiklos, tačiau ir įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos remiamas veiklas pažeidimą. Tokia situacija reiškia, kad atsakovė bus įpareigota grąžinti už ankstesnius metus išmokėtas paramos sumas, kurios iš viso sudarytų ne mažiau, kaip ieškovės reiškiama ieškinio suma. Be to, vykdant žemės ūkio veiklą, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, gali tekti skolintis lėšas valdomiems žemės sklypams paruošti, tokiu atveju gali prireikti ir nuosavybės teise valdomo turto dalies įkeitimo, taigi pritaikius neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones, bus sutrikdyta normali ūkinė komercinė veikla, o tai nulems didelių nuostolių atsiradimą. Atsakovės nuostolius vargiai galėtų padengti bankrutuojanti įmonė ar paskirtas šios įmonės administratorius. Atsižvelgiant į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, tikslinga ir proporcinga būtų, kad ieškovė pateiktų 160 000 Eur galimų nuostolių užtikrinimą.Ieškovė BUAB „Asflash“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat atmesti atsakovės prašymą įpareigoti ieškovę pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškinys yra grindžiamas ne vien UAB „Inreal“ ekspertų pateikta rašytine konsultacija dėl galimos turto vertės, tačiau ir kitais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis, kurie pagrindžia, kad atsakovei einant likvidatorės pareigas ieškovė perleido kreditorei ir vienintelei akcininkei ginčo nekilnojamąjį turtą už skolos sumą (309 337,85 Eur), neatitinkančią realios nekilnojamojo turto rinkos vertės. Nekilnojamojo turto vertė nuolatos kilo, o priežasčių jai sumažėti iki sandorio sudarymo nebuvo. Be to, atsakovė, prieš priimdama sprendimą perleisti vienintelį bendrovės nekilnojamąjį turtą už identišką skolos vienintelei akcininkei vertę, nenustatė visų bendrovės kreditorių, tinkamai nepasidomėjo, ar bendrovė nėra skolinga valstybės biudžetui. Atsakovė, perleisdama nekilnojamąjį turtą, jį įvertino absoliučiai identiška skolos akcininkei VšĮ Islamo kultūros ir švietimo centrui suma, o tai taip pat leidžia pagrįstai abejoti sandorio sąžiningumu dėl tikrosios turto rinkos vertės. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad preliminariai vertinant ieškinio reikalavimus jie yra nepagrįsti. Kita vertus, preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės. Atsakovė atskirajame skunde atlieka ieškovės pateikto įrodymo – UAB „Inreal“ pažymos apie turto vertę, įvertinimą, nors tai turėtų būti daroma bylą nagrinėjant iš esmės.Ieškinys yra pareikštas atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio pagrindu ne tik dėl to, kad buvo padaryta žala kreditoriams, bet ir dėl žalos pačiai bendrovei, todėl ieškinio reikalavimo sumą sieti vien tik su ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimais nėra pagrindo. Be to, bankroto procese taip pat turi būti apmokamos administravimo išlaidos. Galiausiai, atsakovės argumentas, kad daugiau kreditorių ieškovė neturi ir turėti negali, nes su visais žinomais kreditoriais buvo atsiskaityta likvidavimo procese, šią dieną negali būti laikomas pagrįstu, nes esant palankiam ieškovei teismo sprendimui, sandoris gali būti pervertintas mokestiniu atžvilgiu dėl už turtą gautų bendrovės pajamų. Be to, atsakovės teiginys, kad su visais žinomais kreditoriais buvo atsiskaityta likvidavimo procese, yra neteisingas, nes atsakovė, eidama likvidatorės pareigas, netinkamai ir aplaidžiai nustatė kreditorius ir ne su visais jais buvo atsiskaityta.Tai, kad atsakovė iš anksto dėl sandorio kreipėsi į VMI, nėra tinkamas pareigų vykdymas, nustatant bendrovės kreditorius bei įsiskolinimus valstybės biudžetui, nes tai buvo paklausimas dėl sandorio apmokestinimo PVM, o ne dėl bendrovės įsiskolinimo valstybės biudžetui. VMI jokiame dokumente nepasisakė, kad sandoris nepažeidė jos interesų, be to, iškėlus bankroto bylą bendrovės ir visų jos kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Aplinkybė, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas vėliau nei įvykdytas sandoris, nepagrindžia, jog prieš sandorio sudarymą atsakovė elgėsi tinkamai, atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principus, šalių interesų pusiausvyrą.Atsakovė neginčijo teismo išvadų dėl ieškinio sumos jai dydžio ir jos galimo siekio perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims. Ieškovės bankroto administratorei 2018 m. kovo 6 d. el. laišku atsakovės atstovas nurodė, kad yra pradėtas sandoris dėl žemės ūkio paskirties žemės perleidimo, o tai pagrindžia grėsmę, jog atsakovė gali perleisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šiuo atveju prioritetinis interesas yra ginti bankrutuojančią ieškovę ir jos kreditorių interesus, o ne atsakovę.Atsakovė neįrodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, nepagrindė tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmo, nuostolių atsiradimo priežastinio ryšio su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovė neįrodė, kaip laikinosios apsaugos priemonės trukdytų jos vykdomai žemės ūkio veiklai, kas jai trukdytų toliau ją tęsti, kodėl ji negalėtų vykdyti įsipareigojimų, susijusių su deklaruojamais plotais, kaip gresia grėsmė, kad ji būtų įpareigota grąžinti už ankstesnius metus išmokėtas sumas. Atsakovės prašymas grįstas ne aiškiu galimų realių nuostolių dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių susidarymo mechanizmu, o abstrakčiais, niekuo nepagrįstais teiginiais bei prielaidomis. Atsakovė niekaip nepagrindė galimų realių nuostolių, nenurodė, kokias paramos sumas ji gali būti įpareigota grąžinti ar kokių prognozuojamų paramos sumų ji gali negauti būtent dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. 160 000 Eur galimų nuostolių suma yra visiškai niekuo nepagrįsta ir atsakovės siejama ne su realiais galimais nuostoliais, o su ieškinio suma ir laikinųjų apsaugos priemonių mastu.