- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2-521-464/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A, B, C, uždarosios akcinės bendrovės D, uždarajai akcinei bendrovei D
- Trečiasis asmuo
- F, G
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A, B, C ir uždarosios akcinės bendrovės D atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės E ieškinį atsakovams A, B, C ir uždarajai akcinei bendrovei D dėl nuostolių, patirtų atskleidus ir panaudojus komercinę paslaptį, atlyginimo, tretieji asmenys F ir G,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) E kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti solidariai iš atsakovų A, B, C ir UAB D 1 403 336,16 Eur nuostolių, patirtų atskleidus ir panaudojus komercinę paslaptį, atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė 19 metų vykdė (duomenys neskelbtini) gamybą, buvo viena iš gamybos lyderių Lietuvoje, atsakovas A vadovavo gamybos skyriui, atsakovas B – pardavimų skyriui, su kuriais darbo sutartys nutrauktos 2019 m. balandžio mėn. Po darbo sutarčių nutraukimo paaiškėjo, kad atsakovai, dar dirbdami pas ieškovę, įsteigė tokią pačią veiklą vykdančią atsakovę UAB D, kurios akcininke nurodyta atsakovo B uošvė atsakovė C. Ieškovės teigimu, atsakovai ilgą laiką ruošėsi savo darbdavio konkurencingumo silpninimui, reputacijos menkinimui, klientų ir darbuotojų perviliojimui į jų naujai įsteigtą UAB D. Dėl atsakovų bendrais veiksmai atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, perimant klientus, darbuotojus, pasisavinant ir savo veikloje naudojant tas pačias gamybos technologijas ir kt., ieškovė nurodė patyrusi nuostolius, kurių atlyginimą prašė priteisti solidariai iš atsakovų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. daliniu sprendimu (1) pripažino, kad atsakovai A, B ir UAB D atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir jie yra solidariai atsakingi už ieškovės patirtus nuostolius, (2) nepripažino, kad atsakovė C atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus.
Šalies argumentai
4. Ieškovė BUAB E 2023 m. kovo 30 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams A, B ir UAB D priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, pavedant jį surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad daliniame sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina tiek tai, kad ieškinys yra pagrįstas, tiek ir atsakovų nesąžiningumą, kuris pasireiškė jiems nesąžiningai konkuruojant. Be to, grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtina ir tokios aplinkybės, kad ieškovai A ir B ėmėsi veiksmų savo turtui nuslėpti – perleido dalį nekilnojamojo turto savo artimiems giminaičiams, o atsakovės UAB D finansinė padėtis nuolat blogėja, jos turtas mažėja.
Atsiliepimas
5. Atsakovai su ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apaugos priemones nesutiko, o tuo atveju, jeigu prašymas būtų patenkintas, prašė įpareigoti ieškovę per 5 dienas pateikti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – įmokėti 100 000 Eur užstatą į teismo depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali turėti neigiamos įtakos UAB D pardavimams, kadangi užsienio klientams itin didelę reikšmę turi bendrovės patikimumas, kuris, pritaikius jai laikinąsias apsaugos priemones, neabejotinai sumažės. Dėl šios priežasties pardavimo pajamos gali sumažėti penktadaliu, nuostoliai sudarytų (duomenys neskelbtini) per metus. Juo labiau kad klientai jau yra informuoti apie ieškovės prašymus taikyti bendrovės turtui areštą. Ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl yra akivaizdu, kad ji nebus pajėgi atlyginti atsakovės nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi (1) ieškovės BUAB E prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – areštavo atsakovams A, B priklausantį nekilnojamąjį turtą ir UAB D priklausantį ilgalaikį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, kurio vertė 1 403 336,16 Eur; (2) atsakovų A, B ir UAB D prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė abi būtinas sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinio preliminarų pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Ieškovė gana aiškiai išdėstė faktines ieškinio aplinkybes, pateikė rašytinius įrodymus. Šioje proceso stadijoje, neišnagrinėjus bylos iš esmės dėl nuostolių dydžio, nėra galimybės padaryti tikėtiną išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 403 336,16 Eur dydžio nuostolių yra nepagrįstas. Neįsiteisėjusiu daliniu sprendimu buvo nustatytas pagrindas atsakovų A. B ir UAB D civilinei atsakomybei kilti. Taigi ieškinys preliminariai yra pagrįstas.
8. Įvertinęs Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovė UAB D registruoto nekilnojamojo turto neturi, 2021 m. atsakovė patyrė nuostolių, nors gavo net 1 375 985 Eur pajamų, jos ilgalaikio turto vertė per metus sumažėjo nuo 79 243 Eur iki 51 666 Eur. Ir nors šie duomenys teismui neleido padaryti daryti išvados, kad UAB D atlieka nesąžiningus veiksmus, slepia turtą ar kitais būdais siekia, jog neliktų jos turto, tačiau, teismo vertinimu, tokie veiklos rodikliai sudaro pagrindą spręsti, kad bendrovė nėra pajėgi įvykdyti galimai ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo. Be to, iš sudaryto 2023 m. balandžio 4 d. balanso už 2022 metus matyti, kad atsakovės UAB D įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę.
9. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB D, siekdama išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl egzistuoja reali ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo apsunkinimo grėsmė. Areštavus atsakovės UAB D ilgalaikį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, nebus sudarytos kliūtys atsakovės veiklai ir nebus pažeisti jos interesai, nebus sutrikdyta bendrovės veikla.
10. Vertindamas atsakovo A veiksmus sąžiningumo aspektu, teismas iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad iš karto po UAB D įsteigimo atsakovas A 2019 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartimi savo sutuoktinei neatlygintinai perleido nuosavybės teises į buto ir žemės sklypo dalis, o ieškinio nagrinėjimo metu jam priklausė tik 1/3 dalis žemės sklypo, kurio vertė 6 950 Eur. Atsakovo A vidutinis darbo užmokestis per mėnesį siekia apie 1 233,12 Eur. Duomenų, kad atsakovas turėtų kito vertingo nekilnojamojo turto, o taip pat piniginių lėšų, kas patvirtintų, jog turtinė padėtis leidžia galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju jį įvykdyti, į bylą nepateikta. Aplinkybė, kad turtas buvo perleistas dovanojimo sandorio pagrindu artimam giminaičiui – sutuoktinei, teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai ir pablogino savo turtinę padėtį.
11. Vertindamas atsakovo B veiksmus sąžiningumo aspektu, teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta atsakovo B ir jo sutuoktinės santuoka sutuoktinų bendru sutarimu ir padalintas jų turtas. Pagal šį teismo sprendimą atsakovas neteko dviejų butų, esančių Vilniuje, kurių vidutinė rinkos vertė, atitinkamai, yra 37 900 Eur ir 96 443 Eur. Atsakovas sutiko nutraukti santuoką bendru sutikimu, į sutartį dėl santuokos nutraukimo įtraukiant ir sąlygas, pagal kurias atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas atiteko jo buvusiai sutuoktinei, be to, prisiėmė skolinius įsipareigojimus buvusiai sutuoktinei. Tokie faktai, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad atsakovas pablogino savo turtinę padėtį.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje pateiktas 2021 m. vasario 22 d., o atsakovo santuoka buvo nutraukta 2022 m. rugpjūčio 2 d., t. y. atsakovui žinant pareikšto reikalavimo dydį. Atsakovui B asmeninės nuosavybės teise priklauso du nekilnojamo turto objektai –1/2 dalis buto ir žemės sklypo, kurių rinkos vertė, atitinkamai, 6 783,33 Eur ir 91 500 Eur, jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį siekia apie 1 231,89 Eur. Įvertinęs pareikšto atsakovui reikalavimo dydį, atsakovo B turtinę padėtį bei tai, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovo turtinė padėtis ir nekilnojamojo turto balansas sumažintas vertingu nekilnojamuoju turtu, teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
13. Atsakovų prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismas atmetė konstatavęs, kad nuostolių realumas nėra įrodytas.
14. Atsakovai objektyvių įrodymų, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB D pardavimo pajamos gali sumažėti penktadaliu, nepateikė. Nors atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2022 m. nurodyta, kad jos pardavimo pajamos sudarė (duomenys neskelbtini), tačiau iš šios ataskaitos taip pat matyti, kad bendrasis pelnas sudarė tik (duomenys neskelbtini), o pelnas prieš apmokestinimą – tik (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovės UAB D įsipareigojimai viršija jos turimą turtą, todėl nėra spręsti, kad jos nuostolius galėtų lemti turtui pritaikyti ribojimai. Atsakovai taip pat neįrodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių klientai ketina atsisakyti užsakymų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovai A, B, C, ir UAB D atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti; palikus nepakeistą nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė UAB D elgiasi nesąžiningai, todėl būtina jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tai, kad asmuo nėra finansiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms jam taikyti. Kita vertus, atsakovės UAB D turtinė padėtis yra gera, ji vykdo veiklą, gauna pajamas, pradelstų skolų valstybės biudžetui neturi.
15.2. Atsakovo A nesąžiningumas nėra įrodytas. Turtas 2019 m. liepos 1 d. buvo perleistas ne siekiant jį nuslėpti, o sprendžiant atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės skyrybų klausimą. Turtas perleistas 2019 m. liepos 1 d., t. y. iki nagrinėjamo ieškinio teismui pareiškimo. Jeigu atsakovas būtų siekęs nuslėpti turtą, jis būtų perleidęs žemės sklypą, tačiau jis iki šiol priklauso atsakovui.
15.3. Atsakovo B nesąžiningumo ieškovė taip pat neįrodė, todėl ir pagrindo taikyti jam laikinąsias apsaugos priemones nebuvo. Teismas neįvertino, kad nekilnojamas turtas nebuvo perleistas neatlygintinai, o buvo padalintas sprendžiant atsakovo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo klausimą. Nutraukiant santuoką buvo susitarta, kad atsakovas yra atleidžiamas nuo prievolės mokėti kredito įmokas bankui. Be to, atsakovui priklausė tik dalis santuokos metu įgyto turto, o vienas iš butų buvo įgytas asmeninėmis jo buvusios sutuoktinės lėšomis. Atsakovui iki šiol asmeninės nuosavybės teise priklauso du nekilnojamojo turto objektai.
15.4. Nė vienas iš atsakovų po bylos iškėlimo teisme dienos jokių veiksmų turtui perleisti nesiėmė ir neketina to daryti, todėl ir pagrindo konstatuoti jų nesąžiningumą nėra. Atsakovų gaunamos pajamos ar jų turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
15.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ne tik buvo suvaržytos atsakovų teisės į turtą, bet ir sumenkinta UAB D reputacija, sumažėjo klientų pasitikėjimas bendrove.
15.6. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Nuostoliai yra realūs tai patvirtina ir aplinkybė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą į atsakovę kreipėsi konkurentai su paklausimais dėl galimo turto arešto. Turto arešto faktas turi neigiamą įtaką reputacijai, klientai vengia teikti užsakymus bendrovei, kurios turtas yra areštuotas. Dėl pritaikytų ribojimų bendrovės pardavimo pajamos gali sumažėti penktadaliu.
Atsiliepimas
16. Ieškovė BUAB E atsiliepime prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovės UAB D finansinė padėtis nėra gera, be to, jos ilgalaikis turtas per metus sumažėjo dvigubai. Tai leidžia spręsti, kad turtas sumažėjo dėl bendrovės ir jos vadovų veiksmų. Antstoliui, kuris vykdo skundžiamą nutartį, neleidžiama apžiūrėti bendrovės turto, o tai patvirtina bendrovės nesąžiningumą. Be to, šiuo atveju turi būti vertinami ir bendrovės vadovo A veiksmai, kadangi jis veikia bendrovės vardu.
16.2. Atsakovas A nepateikė įrodymų, kad turto dovanojimo sandoris buvo susijęs su santuokos nutraukimu. Nėra aišku, kodėl buvo sprendžiamas ne turto pasidalijimo klausimas, o sudaroma jo dovanojimo sutartis, juolab kad atsakovo gyvenamoji vieta liko deklaruota turto, kurį jis padovanojo, adresu.
16.3. Atsakovas B nepateikė įrodymų, kad dalis turto buvo įgytas jo buvusios sutuoktinės asmeninėmis lėšomis. Be to, atsakovas neinformavo ieškovės, kaip savo kreditorės, apie santuokos nutraukimo bylą. Ši aplinkybe papildomai pagrindžia atsakovo nesąžiningumą.
16.4. Didelė ieškinio suma buvo tik viena iš aplinkybių, kurią vertino teismas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant tik nekilnojamąjį ir (ar) ilgalaikį turtą, nevaržo atsakovų teisių daugiau nei reikalinga. Bendrovė gali vykdyti veiklą, disponuoti lėšomis.
16.5. Atsakovai nurodė tik hipotetinius teiginius apie nuostolių atsiradimą, nei jų realumas, nei pagrįstumas nėra įrodytas, todėl teismas pagrįstai atsisakė taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
17. Ieškovė BUAB E kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – elektroninį susirašinėjimą su antstolio A. Naujokaičio padėjėju.
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui
20. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
21. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą apeliantų A, B ir UAB D atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, konstatavęs, kad abi minėtos sąlygos šiuo atveju yra įrodytos. Apeliantai atskirajame skunde kelia tik teismo išvadų dėl grėsmės teismo sprendimo buvimui pagrįstumo klausimą. Jų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jų veiksmus, atliktus sprendžiant santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus, nepagrįstai didelį dėmesį skyrė jų turtinei padėčiai, todėl padarė neteisingą išvadą, kad jie elgėsi nesąžiningai. Kadangi atskirajame skunde nekvestionuojamas teismo nustatytas ieškinio preliminaraus pagrįstumo faktas, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui buvimo.
22. Lietuvos apeliacinio teismo jau suformuotoje praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kuriais siekiama išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-183-407/2021; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-993-370/2022).
23. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant šį procesinį klausimą, nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs sąrašo asmens veiksmų, kurie galėtų būti vertinami nesąžiningais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Aiškinant šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą teismų praktikoje nurodoma, kad nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-790/2021).
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat buvo pasisakyta ir tokiu aspektu, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-570-553/2021; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-962-912/2022).
25. Tokie išaiškinimai, atitinkamai, suponuoja ir kitą išvadą – minėti veiksmai (turto perleidimas kitiems asmenims) iki ar po konkrečios bylos, kurioje pareiškiami reikalavimai, iškėlimo atliekami turint pagrindinį ir vienintelį tikslą – paslėpti šį turtą nuo galimo išieškojimo. Jeigu turto perleidimo momentas pernelyg nutolęs nuo pareikštų teisme reikalavimų momento, nebūtų pagrįsta spręsti, kad jo pardavimu buvo siekta išvengti išieškojimo nukreipimo į šį turtą ir dėl šios priežasties taikyti tokias itin išskirtiniais atvejais taikytinas priemones, kaip turto ir (ar) piniginių lėšų areštas. Pažymėtina, kad asmenys, sudarydami sandorius, be kita ko, ir dėl jiems priklausančio turto perleidimo, gali tenkinti įvairius savo poreikius ar ekonominius interesus, todėl vien tokių sandorių sudarymo faktas savaime nėra pakankamas pagrindas jų nesąžiningumui konstatuoti.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad, kitaip nei vertino pirmosios instancijos teismas, dovanojimo sandoris, sudarytas daugiau nei prieš vienerius metus iki pareiškiant nagrinėjamoje byloje ieškinį, ar santuokos nutraukimo byloje sudarytas susitarimas dėl sutuoktinių turto pasidalijimo, nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantų A ir B nesąžiningumo.
27. Nagrinėjamu atveju apeliantai A. ir B neginčija tokių faktinių aplinkybių, kad iki ieškinio pareiškimo (2021 m. vasario 22 d.) bei iškėlus nagrinėjamą civilinę bylą jie yra sudarę sandorius, kurių pagrindu dalį jiems priklausiusio turto perleido. Tačiau ieškovė neįrodė ir nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kad turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti siekiant nuslėpti turtą nuo būsimo išieškojimo, t. y. išvengti teismo sprendimo vykdymo ar jį apsunkinti.
28. Iš su ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų rašytinių įrodymų – išrašų iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės – matyti, kad apeliantui A nuosavybės teise priklausė 4 nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal registro duomenis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iki šiol priklauso apeliantui nuosavybės teise, butas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 1 d. dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas H, duomenų apie kitą butą ir jo perleidimo aplinkybes į bylą nėra pateikta.
29. Kaip minėta, ieškinys, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teismui pateiktas 2021 m. vasario 22 d. Turto dovanojimo sandoris sudarytas 2019 m. liepos 1 d., t. y. dar gerokai iki ieškinio pareiškimo dienos. Vien dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadą, kad šis turtas buvo perleistas siekiant nuslėpti jį nuo išieškojimo ir taip išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Faktas, kad turtas buvo perleistas panašiu metu, kaip ir įsteigta apeliantė UAB D, nesudaro pagrindo kitaip vertinti jo sudarymo priežasties.
30. Be to, tokius atskirojo skundo argumentus, kad turto dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo išspręsti turto pasidalijimo klausimus, patvirtina ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esantys duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo gautas apelianto A ir jo sutuoktinės prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuris buvo patenkintas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių teismui pateiktoje sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad visą turtą šalys geranoriškai pasidalino iki sutarties pasirašymo. Tai, kad apeliantas dalį turto prieš santuokos nutraukimo bylą ir iki ginčo nagrinėjamoje byloje inicijavimo perleido savo buvusiai sutuoktinei, nesudaro pagrindo spręsti, kad sandoris buvo sudarytas siekiant nesąžiningų tikslų – suvaržyti ir (ar) apsunkinti būsimų kreditorių teises. Juo labiau kad apeliantas turi kitą turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Duomenų, kad po nagrinėjamos bylos iškėlimo apeliantas A būtų ėmęsis veiksmų turimam turtui perleisti ar nuslėpti, ieškovė nepateikė.
31. Tokie argumentai, kad apelianto A turto vertė, jo gaunamas darbo užmokestis, lyginant su jam ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo suma, yra nedideli, taip pat savaime nesuponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio konstatavimo. Turto areštas bei nustatomas draudimas disponuoti turtu arba piniginėmis lėšomis nėra skirti materialinių vertybių sulaikymui (sukaupimui, sutaupymui), kad vėliau iš šio turto (piniginių lėšų) arba šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su prašymą dėl turto arešto pareiškusia šalimi. Nesant jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų apelianto A sąžiningumo prezumpcija, išskyrus pačios ieškovės subjektyvų vertinimą, vien jo turtinės padėties ir pareikšto ieškinio sumos santykis nėra teisiškai reikšmingas.
32. Skirtingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, apelianto B turto masės sumažėjimo aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti jį esant nesąžiningu. Iš su prašymu ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad apeliantui B priklausė 8 nekilnojamojo turto objektai – butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, žemės sklypo dalis ir kita patalpa, esantys (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, žemės sklypas ir kita patalpa, esantys (duomenys neskelbtini).
33. Iš LITEKO esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patenkintas apelianto B ir J prašymas nutraukti jų santuoką bendru sutikimu bei patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios teismo patvirtintos sutarties pagrindu buvo atidalintas ir apelianto vardu įregistruotas turtas. Aktualu tai, kad pagal aptariamą sutartį ir po santuokos nutraukimo apeliantas liko 1/2 dalies turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku. Kitas turtas – butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – šalių sutarimu pripažinti apelianto sutuoktinės asmenine nuosavybe, kadangi jie buvo įgyti jos asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus kitą jai priklausiusi turtą. Įrodymų, paneigiančių tokius apelianto argumentus, į bylą nėra pateikta.
34. Byloje nesant jokių patikimų duomenų, kad turto pasidalijimo klausimą sutuoktiniai išsprendė nesąžiningai, siekdami išvengti teismo sprendimo vykdymo, nėra pagrindo konstatuoti ir apelianto B nesąžiningumo. Ieškovės pozicija, kad apeliantui priklausęs turtas buvo perleistas neatlygintinai, nepagrįsta. Kaip matyti iš teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, apelianto sutuoktinė įsipareigojo sumokėti jam kompensaciją už jai atitekusią didesnę turto dalį. Be to, šia sutartimi buvo patvirtinta ir apelianto išlaikymo skola vaikams.
35. Duomenų, kad apeliantas B būtų ėmęsis veiksmų jam po santuokos nutraukimo atitekusiai turto daliai perleisti, jai nuslėpti, į bylą nėra pateikta. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta ir tai, kad vien pareikšto ieškinio sumos ir asmens turimo turto vertės santykis nėra savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
36. Pirmosios instancijos teismo iš apeliantės UAB D finansinės atskaitomybės dokumentų nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su bendrovės turto vertės ir įsipareigojimų kreditoriams santykiu ar jos turto pokyčiais, taip pat nėra pakankamos tam, kad būtų konstatuotas šios apeliantės nesąžiningumas bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Ieškovė nepateikė įrodymų, susijusių su bendrovės turtu ir jo masės mažėjimo priežastimis, todėl ir pagrindo spręsti, kad turto masės mažėjimui įtakos galėjo turėti nesąžiningi bendrovės ir jos valdymo organų narių veiksmai, nėra. Nepaneigta, kad turtas galėjo būti panaudotas gamybos procese, vykdant kasdieninę veiklą, atsiskaitant su kreditoriais ir pan.
37. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės apeliantams buvo pritaikytos nesant vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
38. Nutarties dalies, kuria atmestas apeliantų prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos ir prašymas tampa neaktualus. Patys apeliantai atskirajame skunde teigia, kad kitą nutarties dalį prašo panaikinti ir klausimą spręsti iš naujo tuo atveju, jeigu nebus panaikinta nutarties dalis, kuria jų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovams A, asmens kodas (duomenys neskelbtini) B, asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantis nekilnojamas turtas ir uždarajai akcinei bendrovei D, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantis ilgalaikis turtas, esantis pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, kurio vertė 1 403 336,16 Eur, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės E, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.