- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2-993-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01021-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2737-643/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Glasma service“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Vilniaus Aleksandravičiaus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Panevėžio stiklas“ (toliau – ir ieškovė) 2022 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į teismą su tiesioginiu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. V. (toliau – ir atsakovas) 407 206,67 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą suma nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Glasma service“ (toliau – ir trečiasis asmuo) 2017 m. gegužės 5 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2017/12 SP, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo gaminti trečiajam asmeniui užsakytas prekes (stiklo paketus) bei pristatyti šias prekes užsakymuose nurodytu adresu, o trečiasis asmuo įsipareigojo priimti pagamintas prekes ir laiku atsiskaityti už jas. UAB „Glasma service“ direktoriaus pareigas nuo 2020 m. balandžio 22 d. pradėjo eiti atsakovas. 2021 m. spalio mėnesį trečiasis asmuo pradėjo vėluoti atsiskaityti su ieškove už parduotas prekes, pagal 2021 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktą, trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovei buvo 483 272,32 Eur. Ieškovė ir trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovo, 2022 m. vasario 9 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2017 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2017/12 SP ir jo užtikrinimui 2022 m. vasario 8 d. trečiasis asmuo ieškovės naudai išdavė keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius 492 910,50 Eur sumai, tačiau po to trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovo, pradėjo nurašyti įmonei priklausantį didelės vertės turtą. Ieškovės vertinimu, atsakovas, eidamas trečiojo asmens vadovo pareigas, atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, nes, žinodamas apie trečiojo asmens nemokumą, ėmėsi nesąžiningų veiksmų prieš potencialų įmonės kreditorių siekiant išvengti turtinių įsipareigojimų vykdymo.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti nekilnojamųjų ir / ar kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovui R. V. areštą 407 206,67 Eur sumai.
4. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, taip pat egzistuoja grėsmė, jog ieškovei galbūt palankus teismo sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių prarastų prasmę, kadangi iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas galėtų paslėpti ar kitaip suvaržyti teises į savo turtą. Atsakovo nesąžiningumas pasireiškė ir tuo, kad trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, atsakovas mėgino parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), administracinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitą nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 407 206,67 Eur sumai.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas, žinodamas apie trečiojo asmens pradelstas skolas ieškovei, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gegužės 9 d., ėmėsi veiksmų sumažinti trečiojo asmens turtą, taip pat atsakovas mėgino parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, toks skelbimas buvo patalpintas nekilnojamojo turto pardavimo tinklalapyje ((duomenys neskelbtini)).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes trečiojo asmens bankroto byloje nėra patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas. Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką, tam, kad asmuo galėtų pareikšti tiesioginį ieškinį buvusiam įmonės valdymo organui, toks asmuo privalo būti tokios įmonės kreditoriumi. Taip pat nemokaus juridinio asmens vadovo atsakomybė pagal tiesioginį kreditoriaus ieškinį yra subsidiari, todėl pagal ieškovės ieškinį prievolė atlyginti žalą atsakovui kiltų tik tada, jei būtų įrodyta, kad trečiasis asmuo negali įvykdyti prievolės ieškovei.
8.2. Ieškovė neįrodė grėsmės jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir nepateikė objektyvių duomenų, kad atsakovas sąmoningai siekia išvengti bet kokio teismo sprendimo įvykdymo. Tai, kad atsakovas patalpino jam priklausančio nekilnojamojo turto skelbimą į interneto svetainę „www.aruodas.lt“, nepagrindžia siekio išvengti atsiskaitymo su ieškove.
8.3. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiojo asmens įrangos nurašymo ir utilizavimo aktus pasirašė ne tik atsakovas, bet ir trečiojo asmens darbuotojai (komercijos skyriaus vadovas, gamybos vadovas, finansų vadovas, vyr. finansininkė). Trečiojo asmens turtas buvo likviduotas ir utilizuotas įvertinus jo būklę ir nusidėvėjimą, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nesiėmė veiksmų mažinti trečiojo asmens turto tam, kad ieškovė negalėtų patenkinti finansinio reikalavimo trečiojo asmens atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškinio suma yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką didelė ieškinio suma nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
9.1. Atskirajame skunde apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kreditoriaus teisės pareikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui nelemia įmonės bankroto bylos iškėlimas faktas. Ieškovė ieškinyje suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pateikė įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškinys šioje proceso stadijoje yra preliminariai pagrįstas.
9.2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis, patvirtinančius grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovo, 2022 m. vasario 8 d. išdavė keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, iš viso 492 910,50 Eur sumai, tačiau atsakovas 2022 m. vasario 28 d. nurašė trečiojo asmens turtą, kurio pradinė vertė buvo 261 596,31 Eur, šį turtą įvertindamas 4,93 Eur suma. Taip pat atsakovas siekė perleisti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovo pateiktose metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartyse yra nurodoma, kad parduodamas metalo laužas yra gamybinės atliekos, tačiau akivaizdu, jog trečiojo asmens nurašyta gamybinė įranga, t. y. presai, staklės, atramos, aliuminio profilių apdirbimo įranga, ir kt., nėra gamybinės atliekos. Gamybinėmis atliekomis būtų galima laikyti metalo profilius, liekančius po gamybos, bet ne gamybinę įrangą.
9.4. Priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik papildomai nurodė ieškinių reikalavimų dydį, kuris tik patvirtino poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų
10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus: 1) išrašą iš atsakovo banko sąskaitos; 2) 2020 m. spalio 7 d. nuomos sutartį; 3) 2022 m. rugpjūčio 23 d. AB Medicinos banko pažymą Nr. S/08/2022-366; 4) internetinės svetainės www.Aruodas.lt skelbimą; 5) 2022 m. rugpjūčio 23 d. AB Medicinos bankas pažymą Nr. S/08/2022-367; 6) El. susirašinėjimą su SIA Citadele leasing; 7) operacijų sąrašą su SIA Citadele leasing; 8) ilgalaikio turto likvidavimo aktus; 9) metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis; 10) PVM sąskaitas faktūras už įrangos priežiūrą; 11) 2022 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Glastech“ raštą; 12) 2022 m. vasario 3 d. įrangos defektinį aktą Nr. 1.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nesuformulavo prašymo dėl su atskiruoju skundu pateikiamų naujų įrodymų priėmimo ir neargumentavo jų vėlesnio pateikimo būtinumo. Kita vertus, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išnagrinėjamas apie tai nepranešant kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (atsakovui, trečiajam asmeniui), tokie asmenys paprastai neturi galimybės pateikti, jų nuomone, reikalingų tokio klausimo išsprendimui įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi ieškovė pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl šiuos rašytinius įrodymus, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, apeliacinės instancijos teismas priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
14. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
15. Atskirajame skunde visų pirma yra keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo ir tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo. Apeliantas nurodo, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes trečiojo asmens bankroto byloje nėra patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas. Taip pat nurodo, kad nemokaus juridinio asmens vadovo atsakomybė pagal tiesioginį kreditoriaus ieškinį yra subsidiari, todėl pagal ieškovės ieškinį prievolė atlyginti žalą atsakovui kiltų tik tada, jei būtų įrodyta, kad trečiasis asmuo negali įvykdyti prievolės ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo pritarti apeliantui.
16. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
17. Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
18. Taigi, atliekant ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo vertinimą teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021).
19. Ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį trečiojo asmens vadovui (atsakovui) prašydama priteisti iš 407 206,67 Eur nuostolių atlyginimą, kuris, ieškovės vertinimu, atsirado dėl neteisėtų apelianto veiksmų. Nors apeliantas nurodo, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes ieškovė negali pareikšti ieškinio apeliantui, kol nėra patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje, tačiau pažymėtina, kad pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organams ir dalyviams, tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, be kita ko, pasirinkdami ir konkrečius šių teisių gynybos būdus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis). Todėl apelianto kritikuojamas ieškovės pasirinktas jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdas reiškiant ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo tik apeliantui (atsakovui) atsakovams, neturi reikšmės ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimui. Ar šiuo konkrečiu atveju ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių bei interesų gynybos būdą ir ar jos ieškinys gali būti tenkinamas, bus nustatyta tik šalių ginčą išnagrinėjus iš esmės.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
21. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, todėl šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
22. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – teko pareiga jį įrodyti. Nors atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, tačiau ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų tik apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad anksčiau atsakovo atlikti nesąžiningi veiksmai pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančiu galimą grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019).
23. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė apelianto nesąžiningumo faktą grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais. Ieškovė, reikšdama reikalavimą apeliantui dėl padarytos žalos atlyginimo priteisimo ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui sieja su ieškinyje aprašytais, jos vertinimu, apelianto nesąžiningais veiksmais, t. y. trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, apeliantas mėgino parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat apeliantas likvidavo ir utilizavo trečiajam asmeniui priklausantį turtą.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo 2017 m. gegužės 5 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2017/12 SP, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo gaminti trečiajam asmeniui užsakytas prekes, o trečiasis asmuo už jas atsiskaityti. Trečiojo asmens direktoriaus pareigas nuo 2020 m. balandžio 22 d. pradėjo eiti apeliantas. Pagal 2021 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktą, trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovei buvo 483 272,32 Eur. Ieškovė ir trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovo, 2022 m. vasario 9 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2017 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2017/12 SP ir jo užtikrinimui 2022 m. vasario 8 d. trečiasis asmuo ieškovės naudai išdavė keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius 492 910,50 Eur sumai. Trečiasis asmuo 2022 m. vasario 28 d. pradėjo likviduoti (nurašyti) ir utilizuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą, skirtą gamybinei veiklai.
25. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama trečiojo asmens bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-2254-562/2022 (toliau – ir bankroto byla)) pagal R. V. 2022 m. gegužės 17 d. pareiškimą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi bankroto byloje buvo iškelta trečiajam asmeniui bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 30 d.). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašai (iš viso buvo patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų už 7 116 062,12 Eur sumą. Bankroto byloje taip pat buvo patvirtintas ir ieškovės AB „Panevėžio stiklas“ antrosios eilės finansinis reikalavimas – 407 206,67 Eur. 2022 m. liepos 17 d. apeliantas interneto svetainėje www.aruodas.lt patalpino skelbimą, kuriuo siekė parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šias nutarties 24, 25 punktuose nurodytas aplinkybes apie apelianto veiksmus, t. y., kad apeliantas, pagal pareigas žinodamas apie esamus konkretaus kreditoriaus nuosekliai reiškiamą reikalavimą dėl pradelstų įmonės piniginių prievolių vykdymo, siekė atitinkamais veiksmais sumažinti tiek trečiojo asmens, tiek savo turtą, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė. Pažymėtina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atliko preliminarų apelianto veiksmų vertinimą, nes byloje esantys duomenys leido vertinti apelianto elgesį (ne) sąžiningumo aspektu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, ir padaryti išvadą, kad tokios aplinkybės, kaip siekis parduoti apeliantui nuosavybės priklausantį nekilnojamąjį turtą ir likviduoti trečiojo asmens turtą, lemia grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą. Apeliantas atskirajame skunde šio vertinimo pagrįstumo nepaneigė.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio reikalavimo dydžio, neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu ieškovės prašymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nevertino, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis apelianto atžvilgiu paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.