- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2-962-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00913-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“
- Trečiasis asmuo
- N. K., M. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio turtas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deglas“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys: N. K. ir M. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė: 1) pripažinti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Senamiesčio turtas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Deglas“ 2020 m. rugsėjo 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, kuria ieškovė pardavė atsakovei nekilnojamąjį turtą (butą (duomenys neskelbtini), 2089/95217 dalis parkavimo vietos (duomenys neskelbtini), ir 383/12560 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini)), 4 straipsnį „Kaina“ negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnis); 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 79 656 Eur negautų pajamų, 8 proc. procesinių palūkanų.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, turtines reikalavimo teises, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė suformulavo aiškius reikalavimus, nurodė argumentus, aplinkybes pagrindė rašytiniais įrodymais. Šalys sudarė sutartį, kurios sąlygos nenaudingos ieškovei. Be to, jos prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams. Atsakovės turtinė padėtis sudėtinga. UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, atsakovės bankroto rizika aukštesnė negu vidutinė. Ji nuolat skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Atsakovė turi bylų, iš kurių dvidešimtyje jai, kaip atsakovei, pareikšti reikalavimai. Be to, jos pajamos 2020, 2021 metais sumažėjo. Ieškovės pareikšto reikalavimo suma didelė. Atsakovė, sudarydama sutartį su ieškove, buvo nesąžininga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m liepos 18 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė neviršija 79 656 Eur, leido iš areštuotų lėšų atsikaityti su ieškove, darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus, juos pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimų pobūdį ir pridėtus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkirs kelią pažeisti ieškovės teises, padidėti žalai ir kilti naujam ginčui.
7. Laikinosios apsaugos priemonės susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl jos parinktos, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „Deglas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytos pareigos motyvuoti nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas įvertino ieškinio pagrįstumą, bet nepasisakė dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
8.2. Teismas nenurodė, kodėl atsakovė nesąžininga, gali vengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nenurodė atsakovės atliktų ar ketinamų atlikti veiksmų, faktinių aplinkybių, duomenų, kurie būtų pagrindas daryti prielaidą, kad atsakovė galėtų būti nesąžininga.
8.3. Teismas neteisingai įvertino atsakovės turtinę padėtį. Atsakovės turtinė padėtis stabili, todėl nekyla grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Įmonė veikia nuo 1991 metų. Jos veikla – statybos, remonto, statybų techninė priežiūra. Atsakovė kiekvienais metais gauna apie 1 mln. Eur pardavimo pajamų. Įmonės veikla pelninga. Atsakovė metinės pajamos daugiau negu 12 kartų viršija ieškovės pareikštą reikalavimą. Atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė – 55 888 Eur, 7 transporto priemones, kurių vertė yra ne mažesnė negu 30 000 Eur, finansinio turto, kurio vertė – 18 000 Eur.
8.4. Pagal atsakovės 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovė turėjo atsargų, kurių vertė – 440 000 Eur, ir daugiau negu 200 000 reikalavimų (pirkėjų skolų). Atsakovės įmonėje dirba apie 40 darbuotojų.
8.5. UAB „Creditinfo Lietuva“ atsakovės įvertimas „aukštesnė negu vidutinė bankroto rizika“ sudarytas ne tik pagal įmonės turtinę padėtį, bet ir veiklos sektoriaus keliamą riziką.
8.6. Atsakovė vykdo įsipareigojimus VSDFV. Skola VSDFV nesusijusi su atsakovės turtine padėtimi, prievolė įvykdoma tą patį mėnesį.
8.7. Ieškovė neteisingai nurodė, kad atsakovei 20 bylų pareikšti reikalavimai. Tik šioje byloje ieškovei pareikšti reikalavimai. UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenyse užfiksuotas bendras ginčų skaičius, kuriuose dalyvavo atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai pritaikė teismas laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės turtą, lėšas ir turtines teises – ar ne.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.
11. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje padarė išvadą, kad ieškovas preliminariai pagrindė ieškinį. Apeliantė neginčija šios išvados, kad todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos nepasisako. Apeliantė teigia, kad teismas nemotyvavo antrosios sąlygos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, neįvertino jos (ne)sąžiningumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujų įrodymų: Nekilnojamojo turto registro, valstybės įmonės „Regitra“ išrašus, duomenis apie turto vidutinę vertę, atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, internetinio tinklapio „rekvizitai.lt“ duomenis. Šias įrodymais apeliantė grindžia atskirojo skundo argumentus.
14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės pateikti duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo pagrįstumą. Be to, klausimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išspręstas apie tai nepranešus apeliantei, jai nebuvo suteikta teisė pareikšti nuomonę dėl ieškovės prašymo, todėl naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus į bylą (CPK 180 straipsnis, 314 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo
15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės yra pagrindas konstatuoti grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino ieškinyje nurodytų argumentų, kuriais ieškovė grindė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, bet padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galbūt atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019, 22 punktas).
17. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-570-553/2021, 21 punktas).
18. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1147-196/2018).
19. Pirmiau nurodyta, kad didelė ieškinio suma nėra esminis argumentas, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė pateikė į bylą duomenis, pagrindžiančius savo turtinę padėtį. Ji – nuo 1992 metų pelningai veikianti įmonė. Nuo 2016 metų joje dirba daugiau negu 40 darbuotojų. Ieškovė nurodė, kad apeliantė nuolat turi skolų VSDFV. Iš pateiktų UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų nustatyta, kad apeliantė sumoką skolą VSDFV tą patį mėnesį, skola nėra ilgalaikė ar nuolat didėjanti. Apeliantė nurodė, kad jos veikla susijusi su statybos, remonto, statybų technine priežiūra, todėl a priori (nuo pat pradžių) vien pagal veiklos sektorių įmonės bankroto rizika įvertinta kaip aukštesnė negu vidutinė.
20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė turi nekilnojamojo ir kito registruotino turto, taip pat reikalavimo teisių (pirkėjų skolos). Ieškovė nurodė, kad apeliantės pelnas pastaraisiais metais sumažėjo. Apeliantė nurodė, kad ji kiekvienais metais gauna apie 1 mln. Eur pardavimo pajamų, kurios daugiau negu 12 kartų viršija ieškovės pareikštą reikalavimą. Be to, iš internetiniame tinklapyje „rekvizitai.lt“ paskelbtų duomenų nustatyta, kad apeliantės grynasis pelnas 2020, 2021 metais padidėjo: 2019 metais apeliantė gavo 18 251 Eur, 2020 metais – 24 602 Eur, 2021 metais – 30 245 Eur grynojo pelno. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantė šiuo metu kaip atsakovė dalyvauja tik vienoje civilinėje byloje. Ieškovė neteisingai nurodė, kad apeliantei pareikšti reikalavimai dvidešimtyje bylų, nes, pagal UAB „Creditinfo Lietuva“ ataskaitą, apeliantė, kaip atsakovė, dalyvavo dvidešimtyje teismo posėdžių, bet tai nereiškia, kad visi posėdžiai vyko skirtingose bylose. Bylos duomenys nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliantės finansinė padėtis gali turėti reikšmės teismo sprendimo įvykdymui. Be to, didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).
21. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019, 24 punktas). Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali duomenys apie tikėtiną atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
22. Juridinio asmens turtinė padėtis, jam pareikšto reikalavimo dydis nėra esminiai kriterijai, kuriais teismas vadovaujasi, spręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Pirmiau nurodyta, kad tikėtina grėsmę teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia duomenys apie asmens nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti turtą tretiesiems asmenims, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo (žr. šios nutarties 18 punktą). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, jį turėjo įrodyti ieškovė, kuri prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
23. Ieškovė teigia, kad sudarė su apeliante sandorį, kurio sąlygos nenaudingos ieškovei. Apeliantė teikė ieškovei paslaugas, už kurias ieškovė neatsiskaitė. Apeliantė žinojo ieškovės sudėtingą finansinę padėtį. Nors apeliantė, sudariusi sutartį gavo nuolaidų, ji pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė iškelti ieškovės bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismo nurodymas, kad jis įvertino ieškovės reikalavimų pobūdį ir pridėtus įrodymus, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis, 147 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia apeliantės nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, jos nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė, siekdama išvengti galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo, ėmėsi ar gali imtis nesąžiningų veiksmų, paslėpė ar gali paslėpti turtą, jį perleido ar gali perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkino.
24. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina vadovautis teisingumo principu, išsaugoti proceso šalių pusiausvyrą (CPK 17 straipsnis). Ieškinyje nurodytos aplinkybės, nesant duomenų, kad apeliantė gali elgtis nesąžiningai, atlikti veiksmus, kad išvengtų teismo sprendimo įvykdymo, nėra pagrindas suvaržyti jos teises, areštuojant turtą apriboti ūkinės veiklos vykdymą. Ieškovė neįrodė apeliantės nesąžiningų veiksmų. Pareikšto reikalavimo dydis, įmonės turtinė padėtis nėra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus argumentus, daro išvadą, kad nenustatyta antroji būtinoji sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio turtas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.