- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2-570-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00452-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- Č. P., V. M.
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Č. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovams V. M. ir Č. P., trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“, dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareiškė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. M. ir Č. P. 412 506 Eur sumą, 35 475,52 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2021 m. kovo 16 d. ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 447 981,52 Eur verte areštuoti atsakovui Č. P. (toliau – ir atsakovas) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti ir atsakovo Č. P. pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis.
Šalies argumentai
3. Prašyme nurodė, kad Č. P. trečiajam asmeniui perleido jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovas sumažino turimo nekilnojamojo turto vertę, todėl tokie jo slapti veiksmai leidžia pagrįstai tikėti, kad ateityje atsakovas Č. P. sieks perleisti ir kitą jam priklausantį turtą ir taip ne tik apsunkinti galimą teismo sprendimo vykdymą, bet ir jį padaryti iš esmės neįmanomą. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, tokie Č. P. veiksmai akivaizdžiai atitinka nesąžiningumo kriterijus ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir ieškinio reikalavimui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui Č. P. nuosavybės teise priklausantį 447 981,52 Eur bendros vertės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti; nustačius, kad atsakovas neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos, areštavo ir atitinkamą piniginių lėšų, esančių atsakovui priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį, leidžiant atsakovui disponuoti areštuotų piniginių lėšų suma, reikalinga būtiniausiems poreikiams tenkinti, taip pat atsiskaityti su ieškove.
5. Pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus sprendimas. Ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus. Teismas sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 1 d. atsakovas Č. P. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui. Teismo vertinimu, šie atsakovo veiksmai vertintini kaip veiksmai, kuriais apsunkinamas galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kadangi tokiu būdu buvo sumažinta atsakovo bendra turto masė. Ši aplinkybė yra pakankama įsitikinti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas ateityje sieks perleisti ir kitą jam nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims ir patvirtina galimą atsakovo nesąžiningą elgesį. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovas įrodymais pagrindė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas Č. P. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes: 1) ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai; 2) nors buvo sutarta tik dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, šių nuostolių užsakovas nepatyrė ir neįrodinėjo patirtos nuostolių sumos; 3) nepagrindus žalos, įvykis neturėtų būti pripažintas draudžiamuoju ir ieškovas negali reikalauti atsakovų atlyginti sumą, kurią jis nepagrįstai išmokėjo; 4) prievolės terminas nėra laikomas suėjusiu dėl trečiajam asmeniui UAB „Kamesta“ iškeltos restruktūrizavimo bylos; 5) kai trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ bus laikomas pažeidusiu restruktūrizavimo tvarką ir jame nustatytus terminus, t. y. neįvykdys savo prievolės, iš atsakovų galima bus reikalauti prievolės vykdymo kaip iš solidariųjų skolininkų.
7.2. Ieškovo nurodytas sandoris nebuvo sudarytas netrukus po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas atmetė ieškovo pirmąjį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirkimo–pardavimo sandorio vertė nedidelė. Kaip nurodyta Nekilnojamo turto registro išraše, kurį pateikė ieškovė, parduoto nekilnojamo turto objekto (garažo) vidutinė rinkos vertė yra 3 860 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartimi perleisto turto vertė sudaro vos 0,86 proc. ieškiniu prašomos sumos.
7.3. Pardavus nekilnojamąjį turtą, nesumažėjo atsakovo turimo turto vertė. Tokiu būdu buvo pakeista tik turimo turto struktūra. Nors atsakovui nekilnojamo turto objektas nebepriklauso, tačiau vietoje jo atsakovas turi pinigų sumą, kurią pirkėjas sumokėjo atsakovui už nekilnojamo turto objekto įsigijimą.
Atsiliepimas
7.4. Atsakovo bendra turto masė, priešingai nei skundžiamoje nutartyje yra teigiama, ne sumažėjo, o padidėjo. Po pirmosios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, atsakovas įgijo du nekilnojamo turto objektus.
8. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nei atsakovas, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys nėra pateikę jokių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškovo reikalavimai civilinėje byloje nebūtų grindžiami rašytiniais įrodymais ar kad negalėtų būti tenkinami. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir reikšdamas atskirąjį skundą, o tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę (poziciją), kuri nepagrįsta jokiais realiais įrodymais ir dėl kurios teismas pasisakys priimdamas sprendimą byloje.
8.2. Atsakovas ėmėsi priemonių, kurios, remiantis teismų suformuota praktika, nagrinėjamų aplinkybių kontekste, suponuoja galimą bei tikėtiną atsakovo nesąžiningumą. Teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė atsakovo nesąžiningumą.
8.3. Atsakovas neigia savo nesąžiningumą turimo nekilnojamojo turto kiekiu ir nedidele perleisto turto verte, tačiau niekaip nepaaiškina ir neįrodinėja, kaip šios aplinkybės paneigia grėsmę, kad ateityje gali būti imtasi analogiškų veiksmų, kurie neabejotinai apsunkintų ieškovui palankaus sprendimo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliantas kvestionuoja Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties, kuria apeliantui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika).
Dėl naujų rašytinių įrodymų
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie įgytą naują nekilnojamąjį turtą, kuriuo siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas apie turto masės sumažinimą.
13. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apelianto pateikti duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo bei tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas nepranešus apeliantui, o šis įrodymas buvo siųstas ir ieškovui, kuris turėjo galimybę, nors ja ir nepasinaudojo, pareikšti nuomonę atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktą naują rašytinį įrodymą prideda prie bylos ir vertina kartu su kita bylos medžiaga (CPK 180, 314 straipsniai).
Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo
15. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
17. Taigi pradinėje bylos stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas preliminaraus pareikšto ieškinio pagrįstumo įvertinimas reiškia tik teismo įsitikinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Tik pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, galės būti atsakyta į klausimą, ar ieškinio reikalavimams patenkinti pakanka faktinių duomenų.
18. Nagrinėjamu atveju apelianto atskirojo skundo argumentai yra laikytini argumentais dėl ginčo esmės, kitaip tariant, dėl tokių faktinių aplinkybių vertinimo bei jų teisinio kvalifikavimo yra kilęs šis šalių ginčas, kurio išnagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje nėra galimybės. Priešingai nei nurodo apeliantas, ieškovo ieškinio turinys leidžia įsitikinti, kad jis suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, įvardijo argumentus, kurie, jo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus. Tuo labiau kad atsižvelgus į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, matyti, kad 2021 m. balandžio 6 d. buvo priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
19. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (CPK 185 straipsnis).
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
20. Apeliantas atskirajame skunde taip pat kvestionuoja ir antrąją teismo pripažintą nustatyta sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
21. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, svarbu yra įvertinti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, (ne)sąžiningumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybė įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir skundžiamos nutarties motyvus, dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos sutinka su atskirojo skundo argumentais.
23. Nagrinėjamu atveju nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į anksčiau šios nutarties 21 punkte apibendrintą aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tačiau padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo nesąžiningumo fakto.
24. Šiuo atveju ginčo nėra, kad apelianto parduotas nekilnojamasis turtas nėra ginčo dalykas, apeliantas turi ir kito nekilnojamojo turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos iškėlimas teisme niekaip nesuvaržo asmens nuosavybės teisės – asmuo turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta anksčiau, antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos esminis elementas yra atsakovo nesąžiningumas. Vien turto pardavimo faktas kilus ginčui nėra nesąžiningumo įrodymas, nes turėjo būti įrodyta, kad turto pardavimas įvyko siekiant nesąžiningai išvengti pareigos atsiskaityti su ieškovu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019, 19 punktą).
25. Taigi, ieškovui teko įrodinėjimo pareiga konkrečiais duomenimis pagrįsti apelianto atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti nesąžiningus veiksmus, tikslingai nukreiptus į būsimo teismo sprendimo įvykdymo išvengimą ar vykdymo apsunkinimą (CPK 12, 178 straipsniai). Vien ieškovo subjektyvios nuomonės apie apelianto nesąžiningumą šioje situacijoje nepakanka. Tokių duomenų byloje nepateikta – nesąžiningumas buvo įrodinėjamas tik turto pardavimo faktu (ieškovo 2021 m. kovo 16 d. prašymo 23–27 punktai).
26. Taigi, tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas, vertindami tik turto pardavimo faktą iš esmės taikė apelianto nesąžiningumo prezumpciją, tokiu būdu nukrypdami nuo anksčiau nurodytos aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Kadangi apelianto nesąžiningumas nėra įrodytas, todėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos konstatuoti nėra pagrindo ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2021 m. kovo 16 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.