- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- 1-166-549/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26606-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Civilinis atsakovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Laurynas Vainoras, Eduardas Puškorius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kretingoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Žalgirio sen., Kretingos r. sav., profesinio išsilavinimo, netekėjusi, registruota užimtumo tarnyboje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K., vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y.: 2020 m. liepos 6 d., apie 03.30 val., Pamario g., Klaipėdos m., kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuodama automobilį „BMW 328i xDrive“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir vietovės reljefą, esant tamsiam paros metui, kelio vingyje, ženkliai viršydama tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį „30“ ir važiuodama apie 80-90 km/h greičiu, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu automobilio „BMW 328i xDrive“ keleivis D. P. nuo patirtų daugybinių sužalojimų žuvo, keleiviui J. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais savo veiksmais E. K. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 punkoą (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Apklausta kaltinamąja E. K. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2020 m. liepos 5 d. kartu su seserimi, D. P., J. T., atvyko į Klaipėdą. Vyko automobiliu BMV 328 X drive, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ji. Apie 3 val. nakties nutarė važiuoti namo. Važiavo Pamario gatve. Greitis buvo apie 80 km per valandą, manė, kad leistinas greitis yra 70 km/val. Tik po įvykio sužinojo, kad leistinas greitis tik 30 km/val. Buvo šlapia, tuo metu lijo, matomumas nebuvo geras. Automobilį pradėjo mesti, slysti šonu. Ji bandė suvaldyti automobilį, tiesinti, bet automobilis trenkėsi į medį. Automobilis varomas 4 ratais. D. sėdėjo galinėje sėdynėje, keleivio vietoje, J. T. už vairuotojo, priekyje E. T.. Vaikinai nebuvo užsisegę, nors ji prašė užsisegti. Automobilis trenkėsi į dešinės pusės galines duris, panašiai ten, kur sėdėjo D. P.. Ji padėjo išlipti J., pabandė padėti sesei, J. ir E. bandė traukti D. P., bet durys buvo užstrigusios. Galėjo išlipti per J. T. pusę. Ji iš griovio išėjo ant kelio, kad paskambintų. Jie sustabdė pravažiuojantį automobilį. D. P. atrodė lyg būtų be sąmonės. Jis žuvo įvykio vietoje. Po įvykio su Justu susitikdavo kasdien, dabar tik susirašo, o su D. P. tėvais susisiekė, pakalbėjo, bet susitikti jie nenori. Kalbėjo su D. P. mama, klausė, ar gali kuo padėti, tačiau jų atsakymas buvo, kad nenori bendrauti su ja. Mama pasakė, kad kaip žmogus žmogui ji atleidžia, tačiau turinti žinoti, ką padarė. Ji vyko į laidotuves, šarvojimą, lankėsi kapinėse, su D. P. tėčio draugu bendravo, rašė atsiprašymo laišką, bet atsakymo negavo. Turtinės pagalbos nesuteikė, nes neturėjo galimybės finansiškai padėti, bet pažada suteikti, kai tik galės. Prašė atleidimo, tačiau tėvai pasakė, kad jiems reikia laiko. Jai baisu dėl įvykio, be galo gailisi. Žmogaus gyvybė neįkainojama, tad ji neįsivaizduoja, kokia suma teisinga žalai atlyginti. Savo lėšomis galėtų po 1000 eurų kiekvienam nukentėjusiajam turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Tikisi, kad pasibaigus procesui galės išvykti į užsienį dirbti. Jos profesinis išsilavinimas – kosmetologė. Šiu metu nedirba, nes kaime, kur ji gyvena, darbo nėra, išvykti kitur negali, o užsienyje jau yra dirbusi, todėl pradėjusi dirbti galėtų po 1000 eurų atlyginti. Kadangi gyvena kaime, todėl be vairuotojo pažymėjimo būtų sunku, nes į kaimą autobusai nevyksta.
Ikiteisminio tyrimo metu E. K. taip pat pripažino savo kaltę, nurodė, kad dėl sukelto eismo įvykio labai gailisi (1 t., b. l. 142-143).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš 2020 m. liepos 6 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Pamario g., Klaipėdos m., tamsiu paros metu, automobiliui „BMW382“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvažiavus nuo kelio į dešinę pusę, atsitrenkus į pakelės medį ir apsisukus į priešingą pusę nei buvo jo judėjimo kryptis. Vyriškos lyties lavonas rastas sukniubęs automobilio salone ant galinės sėdynės (1 t., b. l. 18-24).
Iš Transporto priemonės apžiūros protokolo nustatyta, kad automobiliui „BMW 328i xDrive“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadintas dešinysis šonas. (1 t., b. l. 33-37).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 3636/2020 (01) nustatyta, kad E. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 132).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. P. parodė, kad jos sūnus D. P., gim. 2000 m., gyveno su ja kartu. 2020 m. liepos 4 d. ji išvažiavo su mažuoju sūnumi A., gim. 2011 m., pas draugę. Turėjo kitą dieną grįžti, bet sugedo automobilis, todėl 2020 m. liepos 5 d., vakare paskambino sūnui D. ir pasakė, kad negrįš. Tai buvo paskutinis jos ir sūnaus D. bendravimas. Sūnus D. visiškai nevartojo alkoholio ar narkotikų, buvo jos parama, jos draugas. 2020 m. liepos 6 d., ryte, iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jos sūnus D. žuvo eismo įvykio metu, kaip keleivis. Kartu su sūnumi D. važiavo jo draugas J. T., o automobilį vairavo mergina (vėliau sužinojo, kad vardu E.). Dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis, ji nežino, bet iš J. T. sužinojo, kad greitis buvo nemažas. 2020 m. liepos 10 d., ji su vyru V. P. bendromis lėšomis palaidojo sūnų D. Dėl sūnaus D. žūties jai padaryta turtinė ir labai didelė neturtinė žala (1 t., b. l. 47).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. P. parodė, kad jo sūnus D. P., gim. 2000 m., gyveno kartu su juo ir jo žmona K. P. bei jų mažuoju sūnumi A., gim. 2011 m. Su sūnumi D. tarpusavio santykiai buvo labai geri. Sūnus D. nevartojo nei narkotikų nei alkoholio. 2020 m. liepos 4 d., išvažiavo aplankyti savo mamos į Klaipėdos rajoną. 2020 m. liepos 6 d., ryte jam paskambino žmona K. P., iš kurios sužinojo, kad jų sūnus D. žuvo eismo įvykio metru. Kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, nežino, bet pats, nuvykęs į eismo įvykio vietą ir pamatęs slydimo pėdsakus, gali spręsti, kad automobilis, kuriame kaip keleivis sėdėjo sūnus D., važiavo dideliu greičiu. 2020 m. liepos 10 d., jis su žmona K. bendromis lėšomis palaidojo sūnų D. Dėl sūnaus Deivido žūties jam padaryta turtinė ir labai didelė neturtinė žala (1 t., b. l. 62).
Iš Specialisto išvados Nr. M 353/2020 (03), nustatyta, kad D. P. mirties priežastis yra sunkūs sužalojimai nesuderinami su gyvybe – aortos plyšimas, plaučių ir širdies sumušimai, sužalojimai patirti eismo įvykio metu. Į tai nurodo: veido ir kaukolės pamato kaulų lūžimai, dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžimas, šonkaulių lūžimai abipus (dešinėje I, II, III, V, kairėje I, II), kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelių sistemą, aortos nusileidžiančios dalies dalinis plyšimas, kraujosruvos plaučių audinyje, vartuose, tarpuplautyje, širdies paviršiuje, stemplės sienelėje, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose lūžimų srityse. Katamnezės duomenys. Remiantis kūno tyrimo metu rastais lavoniniais reiškiniais, D. P. mirė neužilgo po eismo įvykio užduotyje nustatytu, nurodytu ir medikų konstatuotu laiku t. y. 2020 m. liepos 6 d., iki 03:42 val. D. P. kūno tyrimo metu konstatuoti šie sužalojimai: veido ir kaukolės pamato kaulų lūžimai, dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžimas, šonkaulių lūžimai abipus (dešinėje I, II, III, V, kairėje I, II), kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelių sistemą, aortos nusileidžiančios dalies dalinis plyšimas, kraujosruvos plaučių audinyje, vartuose, tarpuplautyje, širdies paviršiuje, stemplės sienelėje, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose lūžimų srityse. Sužalojimai padaryti eismo įvykio metu pagreičių poveikyje atsitrenkiant į automobilio vidaus apdailos detales bei salone poveikio metu buvusių daiktų poveikyje. Sužalojimai sunkūs – nesuderinami su gyvybe. Tyrimo metu nustatyta, kad sunkūs nesuderinami sužalojimai patirti vienmomentiškai, staigiai automobiliui sustojus atsitrenkus į nejudamą objektą ir dėl pagreičių poveikių kūnui atsitrenkus į salono vidaus apdailos detales bei galimai salone buvusius daiktus. Specialisto išvadoje Nr. T-A 3755/2020 (01) nurodyta, kad ištyrus D. P. kraują ir šlapimą, kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Eismo įvykio metu D. P. buvo vertikalioje padėtyje arba artima jai, sėdėjo. Pagreičių poveikyje jis galėjo judėti automobilio vidaus salono erdvėje chaotiškai, nekirsdamas jo ribų. Tyrimo metu nebuvo konstatuota objektyvių požymių nurodančių, kad D. P. eismo įvykio metu būtų naudojęsis saugumo priemonėmis (saugos diržais), juos taisyklingai užsidėjęs. Eismo įvykio metu patirti sunkūs sužalojimai yra priežastiniame ryšyje su mirtimi (1 t., b. l. 41-43)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. T. parodė, kad 2020 m. liepos 5 d., vakare, tikslaus laiko nepamena, jis su D. P., jo vairuojamu automobiliu „Ford Fiesta“ (valstybinio numerio nepamena), būdami blaivūs, nuvažiavo prie Klaipėdos piliavietės, kur susitiko pažįstamas merginas: E. K. ir E. T., kurios yra seserys. E. K. buvo atvažiavusi savo automobiliu „BMW“ (valstybinio numerio ženklo nežino). Jie nutarė D. P. automobilį palikti automobilių stovėjimo aikštelėje prie piliavietės, o patys atsisėdo į E. K. vairuojamą automobilį „BMW“ ir išvažiavo prie jūros, prie molo, esančio I Melnragėje. Kuriuo keliu važiavo ir kur tiksliai jis sėdėjo, nepamena dėl eismo įvykio metu patirtos galvos traumos-smegenų sutrenkimo. Būdami prie molo, jie nevartojo jokių alkoholinių gėrimų ar narkotikų. 2020 m. liepos 6 d., naktį, tikslaus laiko nepamena, jie nutarė grįžti į piliavietę. Buvo tamsus paros metas, tvyrojo drėgnas oras. Už automobilio „BMW“ vairo sėdėjo E. K., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo jos sesuo E. T., jis sėdėjo ant galinės sėdynės už vairuotojos E. K., o D. P. sėdėjo už E. T.. Jis su D. P., kiek pamena, nebuvo prisisegę saugos diržais, nors tiksliai to garantuoti negali. E. K. važiavo nuo molo keliu, kuris veda per mišką. Ji važiavo apie 70-80 km/h greičiu, nors jis į spidometrą nežiūrėjo, tačiau sprendžia pagal patį važiavimą. Kažkuriuo momentu pajuto, kad automobilis tapo nestabilus, jis tik spėjo įsikibti į priekinę sėdynę ir staiga jie sustojo. Viskas įvyko taip staiga, kad jis net nepajuto, kaip jie automobilio dešine puse trenkėsi į medį (apie tai kitą dieną sužinojo iš artimųjų). Kai sustojo, pasižiūrėjo į draugą D. P., kuris buvo kažkaip nulenkęs galvą, ant jo veido matėsi kraujas, iš ko suprato, kad jam nutiko kažkas rimto. Jis, turbūt, buvo šoke, nes jokio skausmo nejautė. Išlipo iš automobilio ir tada prarado sąmonę. Nuo to momento daugiau nieko nepamena. Atsipeikėjo tik kitą dieną namuose. Pajuto skausmą dešinėje rankoje, todėl nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam buvo atlikti tyrimai ir padarytos rentgeno nuotraukos. Jam buvo nustatytas dešinės rankos raktikaulio ir vidinio peties išnirimas bei galvos smegenų sutrenkimas. E. K. domėjosi jo sveikata, jo atsiprašė, jis jai atleido ir jie susitaikė, todėl neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas E. K. atžvilgiu būtų nutrauktas (1 t., b. l. 86-87)
Iš specialisto išvados Nr. G 1370/2020 (03), nustatyta, kad J. T. nustatytas dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas ir galvos smegenų sukrėtimas, gavosi nuo kūno sumušimo bei sukrėtimo- sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš pateiktų med. dokumentų, J. T. patirtų sužalojimų negalima spręsti, ar jis buvo prisisegęs diržu – jo kūne saugos diržo žymių neužfiksuota (1 t., b. l. 103).
E. K. vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2016 m. liepos 29 d. (1 t., b. l. 149).
Automobilis „BMW 328i xDrive“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“ ir buvo techniškai tvarkingas (1 t., b. l. 24, 152).
Iš pranešimo apie žalos atlyginimą nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo J. T. 2483 Eur: 55,00 Eur už gydymo išlaidas ir 2428,00 Eur už neturtinę žalą; žuvusiojo D. P. artimieji nepateikė prašymo dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 83).
Iš pranešimo apie žalos atlyginimą nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo K. P. 21925,50 Eur: 3715,50 Eur turtinei ir 18210,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, o V. P. 19555,17 Eur: 1345,17 Eur turtinei ir 18210,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 57-58, 97-98).
Nukentėjusieji K. P. ir V. P. pateikė civilinį ieškinį prašydami iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti K. P. 3195,00 Eur turtinei ir 51790,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, o V. P. 51790,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš E. K. prašoma priteisti nukentėjusiųjų turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 63-69, 93).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamosios parodymais, kuriuos patvirtina bylos surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – specialisto išvados, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais ištirtais įrodymais nustatyta, jog E. K. 2020 m. liepos 6 d., apie 03.30 val., Pamario g., Klaipėdos m., kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuodama automobilį „BMW 328i xDrive“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, pasirinko važiavimo greitį, neatsižvelgdama į važiavimo sąlygas ir vietovės reljefą, esant tamsiam paros metui, kelio vingyje, ženkliai viršydama tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį „30“ ir važiuodama apie 80-90 km/h greičiu, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko eismo įvykio metu automobilio „BMW 328i xDrive“ keleivis D. P. nuo patirtų daugybinių sužalojimų žuvo, keleiviui J. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp E. K. veiksmų – dėl neatsargumo padaryto KET 127 punkto pažeidimo ir kilusių padarinių – nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų – D. P. patirtų daugybinių sužalojimų, dėl kurių jis žuvo, bei J. T. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl E. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Byloje pateiktas prašymas E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant mamą O. B., kuri sutiko, jog E. K. būtų perduota jos atsakomybei pagal laidavimą.
O. B., kurią prašoma skirti E. K. laiduotoja, paaiškino, kad ji nėra teista ir bausta, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ operatore. Turi 4 vaikus: be šios dukros, dar 27 ir 4 metų sūnūs ir 17 metų dukrą. Dukra Erika gyvena su ja. Mano, kad niekas nėra apsaugotas nuo tokių įvykių, niekas nenorėjo ir nenumatė, kad taip įvyks. Dukrai yra pamoka visam gyvenimui, jos kalbasi apie įvykį, dukra negali jo pamiršti, labai pergyvena ir gailisi, turbūt daugiau niekados neviršys greičio ir visada laikysis taisyklių. Su dukra nuolat bendrauja, gerai sutaria, tarp jų yra pasitikėjimas, artimas ryšys. Šiuo metu dirba tik ji, gauna apie 600-700 Eur atlyginimą. Su sutuoktiniu kartu negyvena, jis tik moka išlaikymą mažajam sūnui, todėl iš savo atlyginimo ji negalėjo padengti žalos. Dabar dėl Covid dukrai sudėtinga surasti darbą, tačiau tikisi, kad viskas baigsis ir dukra galės įsidarbinti. Tikisi, kad galės vėl išvykti į užsienį, kur lengviau ras darbą. Dukra automobilio neturi, gyvena kaime, kur darbo neįmanoma rasti. Ten autobusas nevažiuoja, todėl važinėti dukrai dirbti į Klaipėdą būtų sudėtinga, nes ji pati dirba pagal grafiką, todėl suderinti važiavimą būtų sudėtinga. J. T. atlygino žalą draudimas. Dėl nukentėjusiųjų žalos atlyginimo palieka spręsti teismui. Sutinka mokėti užstatą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų išvardintų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnyje yra numatyta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Kaltinamoji E. K. padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, neteista, administracine tvarka bausta tik vieną kartą už nesunkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nors šiuo metu nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje, anksčiau dirbo Norvegijoje, kitų neigiamai ją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra. Ji atsiprašė žuvusiojo artimųjų, siekė suteikti jiems pagalbą, tačiau šie bendrauti su kaltinamąją nenorėjo. Dalį nukentėjusiųjų V. P. ir K. P. reikalaujamos priteisti žalos atlygino draudimo bendrovė, nukentėjusiajam J. T. draudimo bendrovė atlygino visą žalą, jis civilinio ieškinio nereiškė. E. K. susitaikė su nukentėjusiuoju J. T., jis jai pretenzijų neturi (2 t., b. l. 51). Pagal teismų praktiką tai, kad patirtą žalą nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė, kurioje buvo apdraustas kaltinamosios automobilis, neleidžia tvirtinti, jog kaltininkė savo noru neatlygino fiziniam asmeniui padarytos žalos, nes remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis nukentėjusysis turi tokią teisę kreiptis į draudimo bendrovę, kuris ir yra pagrindinis skolininkas, o žalą padaręs asmuo prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku, jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos.
Kita vertus, nukentėjusieji civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė tik civiliniam atsakovui. Šios aptartos ir kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad ji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 3 dalį nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.
Kaltinamosios laiduotoja siekianti būti O. B. yra kaltinamosios motina. O. B. yra neteista, turi tik vieną galiojančią administracinė nuobaudą už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ji dirba, darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją charakterizuoja teigiamai, kaip kruopščią, sąžiningą, sugebančią atlikti svarbias ir kasdienes užduotis, puikiai su darbuotojais sutariančią, turinčią gerą humoro jausmą, kolektyvo mėgstamą darbuotoją, sugebančią kylančias problemas spręsti taikiomis, visoms pusėms priimtinomis priemonėmis. O. B. paaiškino, kad santykiai su dukra yra puikūs, jos yra artimos, pasitiki viena kita, nuolat kalbasi, dukra pasakoja apie savo problemas. Žino, kad dukra neturi žalingų įpročių, todėl patikėjo jai važiuoti su jaunesne seserimi. Yra įsitikinusi, kad dukrai galės daryti teigiamą įtaką. Jokių neigiamai O. B. charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, todėl teismas daro išvadą, kad O. B. gali daryti E. K. teigiamą įtaką ir yra laikytina verta teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kad E. K. padarė neatsargų nusikaltimą, yra neteista, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustačius visas BK 40 straipsnyje nustatytas sąlygas, ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo terminas nustatant dviejų metų laikotarpiui su 1000,00 Eur piniginiu užstatu, o jos atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla nutrauktina.
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonė, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, konkrečiai šiuo atveju pirmame punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus.
Iš teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose matyti, kad BK 68 straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat, sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-644/2012, 2K-252-677/2015).
Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Šiurkščiu pripažintinas toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).
E. K. nusikalto pirmą kartą ir kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, įvykio metu buvo blaivi ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta vieną kartą. Tačiau ji padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį itin sunkias, nepataisomos pasekmes – vairuodama automobilį „BMW 328i xDrive“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėdama didelės vairavimo patirties, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, tai, kad lijo, kelio danga buvo šlapia, tamsus paros metas, vietovės reljefą, tai, kad kelias nebuvo žinomas, kelio vingio, ir beveik tris kartus viršijo tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį „30“ ir važiavo apie 80-90 km/h greičiu, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Ir nors pats žuvusysis D. P. taip pat nesilaikė Kelių eismo taisyklių, nes nebuvo prisisegęs saugos diržo, dėl ko jo neatsargumas taip pat iš dalies galėjo turėti įtakos nepataisomoms įvykio pasekmėms, tačiau tiesioginė priežastis, dėl ko eismo įvykio metu automobilis keleivis D. P. patyrė daugybinius sužalojimus ir žuvo, o keleivis J. T. patyrė nesunkius sveikatos sutrikdymus, yra kaltinamosios dėl didelio neatsargumo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio kilo sunkūs eismo įvykio padariniai, siekiant prevencinių baudžiamojo poveikio priemonės tikslų – užkirsti kelią toliau nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, visuomenės sveikatos, saugumo, kaip vienų iš svarbiausių Konstitucinių vertybių, užtikrinimui, neatsakingo tolimesnio vairavimo užkardymui bei atsižvelgiant į aptartas kaltinamąją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir tai, kad padariniams kilti įtakos turėjo ir paties žuvusiojo elgesys, E. K. uždraustina naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – minimaliam, vienerių metų, laikotarpiui.
Tai, kad kaltinamoji nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga siekiant susirasti darbą, nėra pakankama, išskirtinė aplinkybė ir nepaneigia specialiosios priemonės atėmimo būtinumo. Teismų praktikoje akcentuojama, kad kaltinamojo interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties. O įvertintina ir tai, kad kalinamoji yra jauno amžiaus, jos siekiama įgyti specialybė nėra susijusi su transporto priemonių vairavimu, jokių kitokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamajai būtų būtina teisė vairuoti transporto priemones nenurodyta, teismo vertinimu, paskirtoji baudžiamoji poveikio priemonė nepagrįstai nesuvaržys ir neapsunkins jos galimybės įsidarbinti.
Dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis nurodo, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies prasmę, ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, o transporto priemonės valdytojas – papildomas, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015). Vadinasi, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku (draudiku), jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos.
Dėl turtinės žalos priteisimo
Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu.
TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalis nurodo, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos, todėl nukentėjusieji turi teisę į dokumentais pagrįstą turtinės žalos, susijusios su paminklo pastatymo, kapo sutvarkymo išlaidomis, atlyginimą.
Šio Įstatymo 19 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.
Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kuris numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismų praktikoje pažymima, kad visiško nuostolių atlyginimo principas taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus. Pagal CK 6.291 straipsnį atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, o pagal teismų praktiką atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019).
Nukentėjusieji K. P. ir V. P. pateikė civilinį ieškinį prašydami iš AB „Lietuvos draudimas“ papildomai priteisti K. P. 3195,00 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t. b. l. 63-69).
Ieškinyje nurodoma, kad pagal draudikui pateiktą kvitą už sūnaus D. P. kapavietės sutvarkymą K. P. patyrė 6195,00 Eur išlaidų, tačiau draudimo bendrovė sumokėjo tik 3000,00 Eur, todėl nukentėjusiajai liko neatlyginta realiai patirta 3195,00 Eur turtinės žalos dalis.
Iš K. P. pateikto kvito matyti, kad kapavietės sutvarkymo realios išlaidos yra 6195,00 Eur, kurias sudaro: paminklas, plokštės dengimas, borteliai, plytelės, betonavimas ir klijavimas.
Pranešime apie žalos atlyginimą AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad K. P. yra išmokėjęs 3715,50 Eur žalai atlyginti: 715,00 Eur laidojimo išlaidų ir 3000,00 Eur kapavietei sutvarkyti (2 t., b. l. 57-58). Draudimo bendrovė kompensavo 3000,00 Eur kapo sutvarkymo išlaidų, motyvuodama tuo, kad pagal teismų praktiką vidutinėmis kapo sutvarkymo išlaidomis pripažįstamos sumos iki 3000,00 Eur, todėl šią sumą viršijančios patirtos kapavietės sutvarkymo išlaidos nekompensuojamos.
Teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas Giedrius Tunkevičius taip pat nurodė, kad pagal teismų praktiką, nukentėjusieji savo kapą sutvarko pagal savo finansines galimybes, savo norus, tačiau žala atlyginama pagal vidutinę sumą, tokia suma yra 3000,00 eurų Lietuvoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodęs, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).
Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos.
Civilinis atsakovas iš esmės teisus, kad teismų praktikoje vidutinėmis kapo sutvarkymo išlaidomis pripažįstamos sumos iki 3000,00 Eur, tačiau tokią sumą nulemia daugelis kriterijų, kurių šioje byloje nėra (pvz. kapavietės, skirtos ne vienam asmeniui, tvarkymas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-146-895/2018), antrojo paminklo pastatymas žuvimo vietoje su vėlesniais paminėjimais susijusios išlaidos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019), ne tik įprasto paminklo, bet skulptūros pastatymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-512-178/2015).
Šiuo atveju civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ neginčija, kad K. P. kapavietės sutvarkymo visos realiai patirtos išlaidos yra 6195,00 Eur, neginčijo ir to, kad šios išlaidos yra susijusios tik su žuvusio sūnaus kapavietės sutvarkymu, nenurodo, kad pastatytas prabangus, išskirtinio dizaino paminklas, naudotos išskirtinės, itin brangios medžiagos, kad išlaidos neatitinka vyraujančių vidutinių rinkos kainų.
Kaip matyti iš K. P. pateikto kvito kapavietės sutvarkymą sudaro tik paminklas, plokštės dengimas, borteliai, plytelės, betonavimas ir klijavimas, t. y. įprasti kapavietės tvarkymo darbai. Pažymėtina, kad teismų praktika yra dinamiška ir nuolat kinta, reaguodama į įvairias besikeičiančias sprendžiamiems klausimas reikšmingas aplinkybes, ypač vertinant tokias aplinkybes, kurios nėra griežtai apibrėžtos įstatymais, kaip pvz. koks turtinės žalos dydis yra protingas.
Šiuo atveju nuo civilinio atsakovo pateiktos suformuotos teismų praktikos yra praėję beveik 10 metų, per šį laiką neabejotinai pasikeitė šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Tiek dėl įvesto euro, tiek dėl infliacijos, pragyvenimo lygio augimo, rinkos kainos taip pat auga, taigi, neabejotina, jog vidutinės kapavietės sutvarkymo išlaidos taip pat padidėjo, todėl kapavietės tvarkymo išlaidų Lietuvos teismų praktikoje priteisiamos sumos taip pat privalo keistis, juo labiau, kad jos nėra griežtai nustatytos gali būti didesnės (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-319-315/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-348-487/2020). Šiuo atveju, byloje nenustatyta, jog nukentėjusioji K. P., reikšdama civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, tokiu būdu siekia pralobti, gauti materialinės naudos, patirtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, kurių civilinis atsakovas neginčija, todėl visos kapavietės sutvarkymo išlaidos priteistinos iš civilinio atsakovo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, 2K-235-628/2020 ir kt.). Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-139/2016, 2K-235-628/2020).
Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018).
Nukentėjusieji K. P. ir V. P. pareikštu civiliniu ieškiniu iš AB „Lietuvos draudimas“ prašo papildomai priteisti po 51790,00 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad ieškovai dėl įvykdyto nusikaltimo neteko pilnamečio sūnaus, kuris gyveno kartu su tėvais, todėl jų kasdieniai socialiniai ryšiai buvo labai artimi. Dėl savo sūnaus tragiškos netekties tėvai patyrė daug skausmo, dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų, ilgalaikį emocinį stresą, prarado kasdienio gyvenimo įprastinę kokybę neribotam laikui. Sūnaus netektis sukėlė tėvams sukėlė ir neatstatomas ilgalaikes socialines pasekmes, nes tėvai prarado neįkainojamą vertybę džiaugtis būsima sūnaus šeima, anūkais, marčia bei sūnaus pagalba senatvėje (2 t. b. l. 63-69).
Iš pranešimo apie žalos atlyginimą nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo K. P. ir V. P. po 18210,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 57-58, 97-98).
Teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas Giedrius Tunkevičius paaiškino, kad dėl mirties, žūties, maksimali atlygintina žala yra 30 minimalių algų, p praėjusiais metais MMA buvo 607 eurai, todėl atlyginta tokio dydžio neturtinė žala. Be to, pats žuvusysis prisiėmė riziką, nes važiavo neprisisegęs saugos diržo.
Nėra abejonių, kad netikėta, vos dvidešimties metų sulaukusio sūnaus žūtis tėvams sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, skaudžiai paveikė jų gyvenimą, todėl nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl artimo žmogaus netekties. Ypač atsižvelgiant į tai, kad D. P. dar neturėjo sukūręs savarankiško gyvenimo ir gyveno kartu su tėvais, todėl nėra abejonės, jog nukentėjusiųjų ryšiai su sūnumi buvo emociškai artimi. Kita vertus, vaikų ir tėvų santykiai vien dėl kraujo ryšio atitinka „glaudumo“ kriterijų. Taigi, šiuo atveju nustatytina, jog tarp nukentėjusiųjų ir žuvusiojo egzistavo itin glaudus ir artimas tėvus ir vaikus siejantis ryšys, kuriam, dėl kaltinamosios veiksmų, netikėtai nutrūkus, neabejotinai tėvams buvo padaryta didelė neturtinė žala. Tačiau, nors nukentėjusieji ieškinyje nurodė, kad dėl sūnaus netekties patyrė ilgalaikį emocinį stresą, prarado kasdienio gyvenimo įprastinę kokybę, tačiau byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog po sūnaus D. P. netekties K. P. ir V. P. buvo esmingai sutrikusi fizinė, psichologinė ir emocinė sveikata, dėl ko jie kreipėsi pagalbos į specialistus, psichologus/psichiatrus, jiems buvo skirti vartoti vaistai, jie bent iš dalies neteko darbingumo, sutriko bendravimas su aplinkiniais, gyvenimo kokybė, pragyvenimo lygis, nes nukentėjusieji yra darbingo amžiaus ir nebuvo išlaikomi sūnaus.
Be kita ko, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, kaip jau minėta anksčiau, teismas turi atsižvelgti į visą kompleksą reikšmingų aplinkybių, susijusių tiek su kilusiomis pasekmėmis, tiek ir žalą padariusio asmens kalte, kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad žala buvo padaryta neatsargiais kaltinamosios veiksmais (pagal teismų praktiką, priteisiama didesnė žala, kai ji kyla dėl tyčinių veiksmų), kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji labai pergyveno dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiųjų, siekė suteikti pagalbą, gailisi dėl savo padaryto KET pažeidimo. KET 196 punkte nustatyta tiek transporto priemonės vairuotojo, tiek keleivių pareiga užsisegti įrengtus saugos diržus. Šiuo atveju pats D. P. nesilaikė Kelių eismo taisyklių, nors turėdamas vairuotojo pažymėjimą, turėjo žinoti jų reikalavimus, ir nebuvo prisisegęs saugos diržo. Todėl ir paties žuvusiojo neatsargumas, be tiesioginės kaltinamosios kaltės sukėlus eismo įvykį, taip pat iš dalies galėjo turėti įtakos nepataisomoms įvykio pasekmėms. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo teismų suformuotos praktikos ir nukentėjusiesiems priteisti jų prašomo dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, t. y. po 51790,00 Eur.
Visgi, byloje nenustatyta, kad D. P. elgesys pats savaime būtų sukėlęs kokių nors pasekmių, jeigu KET taisyklių nebūtų pažeidusi E. K., todėl tokios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad susidariusioje eismo situacijoje pagrindinė autoavarijos priežastis yra kaltinamosios padaryti KET reikalavimų pažeidimai. Todėl, atsižvelgiant į anksčiau minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse žuvusiųjų artimiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į motyvus, kuriais grindžiami prašymai atlyginti neturtines žalas, kaltinamosios bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinama iš dalies, t. y. pripažintina, kad nukentėjusieji žuvusiojo tėvai K. P. ir V. P. patyrė po 25 000,00 Eur neturtinės žalos.
Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu E. K. vairuota transporto priemonė BMW 328i xDrive“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, kuri turi pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusiojo trečiojo asmens patirtus nuostolius, o TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015), neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems jau yra atlyginęs po 18210,00 Eur neturtinės žalos kiekvienam, todėl iš civilinio atsakovo priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis, t. y. nukentėjusiajai K. P. 6 790,00 Eur ir nukentėjusiajam V. P. 6 790,00 Eur.
Dėl proceso išlaidų
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokato darbo apmokėjimas prie proceso išlaidų nepriskirtinas (BPK 103 straipsnis). Šios išlaidos išieškotinos ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Byloje nukentėjusiuosius atstovavo advokato padėjėjas Laurynas Vainoras (1 t., b. l. 73-74, 77-78, 2 t., b. l. 69). Nukentėjusiųjų atstovas advokato padėjėjas Laurynas Vainoras pateikė pinigų priėmimo kvitą (2 t., b. l. 93), iš kurių matyti, kad nukentėjusioji K. P. sumokėjo 700,00 eurų atstovavimo išlaidų, kurias sudaro atstovavimas, dokumento surašymas, patarimai, kitos teisinės paslaugos ir kurias prašoma priteisti iš kaltinamosios.
Baudžiamasis procesas ir kiti įstatymai nereglamentuoja išlaidų, nukentėjusiojo patirtų advokato teisinei pagalbai baudžiamoje byloje apmokėti dydžio. Sprendžiant klausimą dėl prašomų priteisti proceso išlaidų – apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidų, išeities pagrindu laikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės“, kuriose numatytas advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2010). Įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, atstovaujamų asmenų ir advokato padėjėjo veiksmų kiekį bei mastą, minėtose Taisyklėse nustatytus orientacinius dydžius, tai, kad kaltinamoji neginčijo jų pagrįstumo, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą patirtos išlaidos atitinka protingumo, teisingumo kriterijų, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios E. K..
BPK 105 straipsnis nustato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta (BPK 105 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal BPK 103 straipsnio 5 punktą, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos.
Pagal priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, po eismo įvykio automobilis „BMW 328i xDrive“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos Burių g. Klaipėda, buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (Klaipėdos g. 80, Gargždai) (1 t. b. l. 25). Paslaugos teikėjas UAB „Tomadas“ už suteiktas paslaugas pateikė Klaipėdos AVPK 50,34 Eur sąskaitą (1 t., b. l. 27), kurias Klaipėdos AVPK prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti institucijai (1 t., b. l. 26). Atsižvelgiant, kad prašomos priteisti išlaidos yra automobilio, kurį vairuojant buvo sukeltas eismo įvykis, t. y. nusikalstamos veikos priemonės, gabenimo iš eismo įvykio vietos į saugojimo aikštelę išlaidos, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 146-147) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
3 kompaktiniai diskai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Automobilis „BMW 328i xDrive“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių saugojimo aikštelėje (Klaipėdos g. 80, Gargždai), (1 t. b. l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas O. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis,
nusprendžia:
E. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
E. K. laiduotoja paskirti O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą su 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) užstatu.
Įpareigoti laiduotoją O. B. per 30 (trisdešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Klaipėdos apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT 95 7300 0101 4535 3622 AB „Swedbank“, gavėjo įmonės kodas 191443889, įmokėti 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) dydžio užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant: „užstatas“ ir bylos numerį Nr. 1-166-549/2021.
Išaiškinti laiduotojai O. B., kad užstatas bus grąžintas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu E. K. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos. Taip pat išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs E. K. baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti E. K., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiajai K. P. iš civilinio atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteisti 3195,00 EUR (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiųjų K. P. ir V. P. pareikštą civilinį ieškinį civiliniam atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.
Nukentėjusiajai K. P. iš civilinio atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteisti 6 790,00 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajam V. P. iš civilinio atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteisti 6 790,00 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą nukentėjusiųjų K. P. ir V. P. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Iš E. K. nukentėjusiajai K. P. priteisti 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) patirtų išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
Iš E. K. priteisti 50,34 Eur (penkiasdešimt eurų 34 ct) proceso išlaidų Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, šias išlaidas sumokant į institucijos atsiskaitomąją sąskaitą LT42 7044 0600 0819 3708 SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant „sąskaitą faktūrą 2020-0-13 TOM1 Nr. 0002986“.
Kaltinamajai E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Automobilį „BMW 328i xDrive“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje (Klaipėdos g. 80, Gargždai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.