Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta. E. K. perduota laiduotojos O. B. atsakomybėn, paskirtas 1000 Eur užstatas ir nustatytas dvejų metų laidavimo terminas.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones –, vienerių metų terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiųjų K. P. ir V. P. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš civilinės atsakovės AB „L.“ K. P. priteistas 3 195 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 6 790 Eur neturtinės žalos atlyginimas, V. P. priteistas 6 790 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Iš E. K. priteista 700 Eur nukentėjusiajai K. P. ir 50,34 Eur (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. buvo kaltinama ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista už tai, kad, vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus: 2020 m. liepos 6 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) m., kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuodama automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasi neatsargiai, pasirinko važiavimo greitį, neatsižvelgdama į važiavimo sąlygas ir vietovės reljefą, esant tamsiam paros metui, kelio vingyje, ženkliai viršydama tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį „30“ ir važiuodama apie 80–90 km/h greičiu, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ keleivis D. P. nuo patirtų daugybinių sužalojimų žuvo, o keleiviui J. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

1.1. Šiais savo veiksmais E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras ir E. K. gynėjas prašė nukentėjusiosios K. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nukentėjusiosios K. P. apeliacinis skundas tenkinamas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 24 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 328 straipsnio 4 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nei dėl E. K. kaltės nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. pritaikyti adekvačias ir proporcingas jos padarytam nusikaltimui baudžiamojo poveikio priemones. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar E. K. buvo paskirta teisinga ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė ir ji ar jos taikymo terminas neturėtų būti keičiami arba paskiriamos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves ir nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

10. Aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika įtvirtina, jog bet kuri iš BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja asmenų, pripažintų kaltais (BK 67 straipsnio 1 dalis), arba asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistų nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistų iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 straipsnio 2 dalis), teises ir laisves ir nustato specialias pareigas. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas E. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumas.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro išsakyta pozicija, jog iš apeliacinio skundo nėra aišku, kokias papildomas baudžiamojo poveikio priemones būtų galima taikyti E. K. Teisinga ir išvada, kad pagal kasacinio teismo praktiką asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės arba nuteistiems pagal BK 281 straipsnį, įprastai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Būtina atsižvelgti į tai, jog tokios baudžiamojo poveikio priemonės kaip viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, nemokami darbai, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos nagrinėjamu atveju yra visiškai nesusijusios su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimu, dėl kurio kilo eismo įvykis ir žuvo žmogus, tad jų paskyrimas būtų neproporcingas ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Tuo tarpu nors turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas bei įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą kaip baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo paskirtos E. K., pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų K. P. ir V. P. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir nuosprendžiu nustatė, kad turtinę bei neturtinę žalą jiems atlyginti turės civilinė atsakovė AB „L.“, todėl aptariamų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas būtų ne tik neproporcingas, bet ir teisiškai nepagrįstas, t. y. dėl tų pačių reikalavimų patenkinimo galimai būtų sprendžiama pakartotinai. Transporto priemonė automobilis „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo konfiskuota, kadangi ji priklausė ne nusikalstamą veiką padariusiai E. K., o O. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

12. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog E. K. nusikalto pirmą kartą ir kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, įvykio metu buvo blaivi ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta vieną kartą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, E. K. skirti tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, tiesiogiai susijusią su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu. Pagal teismų praktiką, BK 281 ir 281¹ straipsniuose numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai skiriamos su uždraudimu naudotis specialiąja teise susijusios baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje (dabar ir 281¹ straipsnyje) numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi, apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo E. K. papildomai paskirti kitas baudžiamojo poveikio priemones.

13. Kaip jau minėta anksčiau, baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju E. K. buvo uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams, t. y. minimaliam įstatyme numatytam terminui. Iš teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose matyti, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat, sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-644/2012, 2K-252-677/2015). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles. Šiurkščiu pripažintinas toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (kasacinė nutartis Nr. 2K-143-696/2017).

14. E. K. nusikalto pirmą kartą (t. 1, b. l. 153) ir kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi (t. 1, b. l. 142–143; t. 2, b. l. 102–103), įvykio metu buvo blaivi ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta vieną kartą (t. 1, b. l. 155). Vis dėlto nagrinėjamu atveju yra svarbios ir kitos aplinkybės, kurios negali likti neįvertintos, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatant jos taikymo terminą. E. K. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį itin sunkias, nepataisomas pasekmes – vairuodama automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama didelės vairavimo patirties, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, į tai, kad lijo, kelio danga buvo šlapia, tamsus paros metas, vietovės reljefą, kelio vingį, į tai, kad kelias nebuvo žinomas, ir net beveik tris kartus viršijo tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį „30“ ir važiavo apie 80–90 km/h greičiu, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Pastebėtina, jog nors pats žuvusysis D. P. taip pat nesilaikė Kelių eismo taisyklių, nes nebuvo prisisegęs saugos diržo, dėl to jo neatsargumas taip pat iš dalies galėjo turėti įtakos negrįžtamoms įvykio pasekmėms, tačiau tiesioginė priežastis, dėl kurios eismo įvykio metu automobilio keleivis D. P. patyrė daugybinius sužalojimus ir žuvo, o keleivis J. T. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra būtent E. K. dėl didelio neatsargumo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas itin šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio kilo sunkūs eismo įvykio padariniai, siekiant prevencinių baudžiamojo poveikio priemonės tikslų – užkirsti kelią toliau nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuomenės sveikatos, saugumo, kaip vienų iš svarbiausių konstitucinių vertybių, užtikrinimui ir neatsakingo tolimesnio vairavimo užkardymui E. K. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – pernelyg trumpam vienerių metų laikotarpiui.

15. Pažymėtina, jog už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą (administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje), kuris nesukelia jokių žalingų pasekmių, yra numatyta, jog vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių (ANK 416 straipsnio 7 dalis). Šis reglamentavimas atskleidžia, jog už kur kas mažiau pavojingą teisės normų pažeidimą, nesukėlusį visiškai jokių žalingų pasekmių, yra numatyta galimybė asmeniui paskirti ilgiau trunkantį specialiosios teisės atėmimą. Taigi nagrinėjamu atveju negali likti neįvertintos tokios aplinkybės, jog eismo įvykio metu kilo negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus, vairavimo greitis buvo viršytas itin smarkiai, todėl, nors E. K. ir padarė neatsargią nusikalstamą veiką, jos elgesys nesudarė pagrindo jai manyti, kad, šitaip vairuojant padidinto pavojingumo šaltinį, nekils jokios pasekmės ir nebus pažeistos Kelių eismo taisyklės. Nagrinėjamu atveju E. K. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal įstatymą ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – minimaliam terminui, E. K. nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jos laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, jai ir toliau gali būti pernelyg švelninama baudžiamoji atsakomybė.

16. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusias sunkias negrįžtamas pasekmes ir siekį užkardyti galimus panašaus pobūdžio E. K. Kelių eismo taisyklių pažeidimus ateityje, daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones –nagrinėjamu atveju E. K. turi būti paskirta ilgesniam 2 (dvejų) metų terminui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai nurodė, jog kaltininko interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės) paskirties. Baudžiamojo poveikio priemone siekiama ne tik pataisyti kaltą asmenį, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų. Taigi siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir pataisyti asmenį nusveria E. K. galimai patiriamus nepatogumus dėl uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, juolab, kad šie nepatogumai atsirado dėl jos pačios neteisėtų veiksmų. Iš to, kas aptarta, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – paskyrimas mažesniam negu vidurkis – dvejų metų – terminui neprieštarauja proporcingumo principui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. E. K. sąmoningai pasirinko pavojingą ir priešingą teisei elgesį kelyje, todėl turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Veiksmingiausiai bausmės tikslai bus pasiekti, jai įvykdžius kvestionuojamą poveikio priemonę, ir ši priemonė, teisėjų kolegijos manymu, sulaikys ją nuo panašaus nusikalstamo elgesio ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, tikėtina, prisidės prie socialiai atsakingo gyvenimo kelio pasirinkimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios K. P. apeliacinį skundą tenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio dalį dėl atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 1 (vienerius) metus naudotis (įgyti) specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – pakeisti. E. K. uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.