Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1277-221/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-04
Bylos Nr.: e2A-1277-221/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06921-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
Atsakovas: V. G.
Ieškovas: K. G.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1277-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06921-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei V. G. ir atsakovės V. G. priešieškinį ieškovui K. G. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2579, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę G., atsakovei – pavardę G.; nepilnamečio M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; nepilnamečio M. G. išlaikymui priteisti iš ieškovo po 100 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, nepilnamečio M. G. naudai priteistų materialinio išlaikymo lėšų administravimą uzufrukto teisėmis pavesti atsakovei; po santuokos nutraukimo automobilį „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise; po santuokos nutraukimo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams UAB „SB lizingas“ ir AB „Swedbank“ vykdys ieškovas.

2. Ieškovas nurodė, kad šalys nuo 2008 metų negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Siekiant užtikrinti visapusišką šalių nepilnamečio sūnaus teisių įgyvendinimą, jo gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Su atsakove nekyla nesutarimų dėl ieškovo bendravimo su sūnumi. Ieškovas nurodė sutinkantis mokėti savo nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, todėl nedalintinas. Šalių bendrai įgytas kilnojamasis turtas tarp šalių pasidalytas geranoriškai. Ieškovas 2001 m. spalio 24 d. (iki santuokos sudarymo) yra sudaręs kredito sutartį. Po santuokos nutraukimo šią sutartį ir toliau vykdys ieškovas. Kreditorinis įsipareigojimas UAB „SB lizingas“ yra įvykdytas.

3. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškiniu prašė teismo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2579, dėl ieškovo kaltės; priteisti atsakovei iš ieškovo 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš ieškovo nepilnamečiam sūnui M. G. išlaikymą po 200 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, sūnaus išlaikymui skirtas lėšas mokant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą, paskiriant atsakovę sūnaus išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise; priteisti iš ieškovo atsakovei 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 2 d.), skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį (200 Eur x 6 mėn.); pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės ir ieškovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti jį šalims, asmeninės nuosavybės teise priteisiant po 1/2 buto; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 790 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: 15 Eur vertės paveikslą („Nerami jūra“), 30 Eur vertės koridoriuje esančią batų dėžę, 40 Eur vertės spintelę, 10 Eur vertės balkone esantį baldų komplektą sėdėjimui, 15 Eur vertės virtuvinį stalą, 200 Eur vertės televizorių „Philips“, 60 Eur vertės monitorių „Wiews Sonic“, 20 Eur vertės kompiuterį „Kilobaitas“ su klaviatūra, 50 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „ASUS“, 50 Eur vertės mažesniajame buto kambaryje esančias dvi knygų lentynas, 40 Eur vertės kompiuterio stalą su keturiais stalčiais, 60 Eur vertės spintą su drabužiais, 20 Eur vertės dvi spinteles, 40 Eur vertės kompiuterį „Super rite master“, 30 Eur vertės akvariumą, 10 Eur vertės spintelę akvariumui, 20 Eur vertės lazerinį spausdintuvą „SCX 4200“, 20 Eur vertės rašalinį spausdintuvą „Canon“, 30 Eur vertės komodą, 20 Eur vertės rašomąjį stalą, 20 Eur vertės vonios spintelę, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 2 020 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: 10 Eur vertės trijų dalių paveikslą, 100 Eur vertės koridoriuje esančią sieninę spintą, 40 Eur vertės šaldiklį „Snaigė“, 80 Eur vertės skalbimo mašiną „Miele“, 180 Eur vertės televizorių „LG“ su stovu, 30 Eur vertės virtuvinį baldų komplektą (suolas ir dvi kėdės), 120 Eur vertės virtuvės baldų komplektą, 30 Eur vertės indaplovę, 90 Eur vertės dujinę viryklę, 50 Eur vertės mikrobangų krosnelę „DeLonghi“, 80 Eur vertės dvigulę lovą, 120 Eur vertės monitorių „LG“, 60 Eur vertės kompiuterį „H. R. OWEN ASUS“, 30 Eur vertės knygų lentyną, 40 Eur vertės kompiuterio stalą, 300 Eur vertės televizorių „Samsung“, 20 Eur vertės spintelę televizoriui, 20 Eur vertės mikrobangų krosnelę, 20 Eur vertės kraujospūdžio matuoklį „Mikrolife“, 120 Eur vertės sekciją be knygų, 20 Eur vertės stalą, 40 Eur vertės radijo centrą „CD-BA 1500“, 20 Eur vertės dvi garso kolonėles, 20 Eur vertės elektroninį laikrodį, 100 Eur vertės spintą, 40 Eur vertės du fotelius, 100 Eur vertės fotelį su miegama vieta ir čiužiniu, 100 Eur vertės šaldytuvą „Whirlpool“, 40 Eur vertės vandens aparatą „Žalia giria“; priteisti ieškovui iš atsakovės 441,33 Eur piniginę kompensaciją, įskaičius šalių tarpusavio mokėtinas kompensacijas (1 056,33 Eur - 615 Eur), kilusias iš turto padalinimo; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pažeidė esmines sutuoktinio pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų yra pablogėjusi atsakovės fizinė ir dvasinė sveikata, todėl iš ieškovo priteistina 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Šalių nepilnametis sūnus yra neįgalus (sunkus neįgalumas), todėl atsakovei tenka skirti papildomų lėšų vaiko priežiūrai dėl jo negalios. Sūnaus M. G. išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 880 Eur suma: maistas – 200 Eur, mokymosi išlaidos (mokyklai, mokymosi priemonėms ir t. t.) – 30 Eur, maisto papildai ir vaistai – 60 Eur, išlaidos higienos ir švaros reikmenims – 20 Eur, būsto išlaikymo išlaidos (komunaliniai mokesčiai, išlaidos internetui, televizijai) – 100 Eur, drabužiai ir batai – 60 Eur, laisvalaikio pramogos, kultūriniai renginiai – 30 Eur, transporto ir automobilio eksploatacijos išlaidos – 100 Eur, vaiko papildomai priežiūrai tenkančios išlaidos – 200 Eur, reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugos – 30 Eur, atostogos, kelionės – 20 Eur, vaiko baldai, patalynė, indai ir pan. – 20 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – 10 Eur. Ieškovas nuo 2017 m. lapkričio mėnesio neskiria lėšų sūnaus išlaikymui. 97 procentai visos buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainos (įvertinant ir šalių bendrą gyvenimą prieš santuoką) buvo sumokėta iš bendrų ginčo šalių lėšų, todėl laikytina, kad šis turtas įgytas bendrai. Ieškovas neįtraukė į dalintino turto sąrašą santuokos metu įgyto kilnojamojo turto, kuris padalintinas atsakovės nurodytu būdu.

5. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, atsiliepime į ieškinį nurodė neprieštaraujantis, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimas pagal 2001 m. spalio 24 d. kredito sutartį Nr. BPL2001124 liktų asmenine ieškovo prievole, o „Swedbank“, AB, įkeistas turtas liktų ieškovo asmenine nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2579, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko pavardę – G., ieškovui – G.; nepilnamečio M. G. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; priteisė iš ieškovo nepilnamečio M. G. išlaikymui po 130 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. gegužės 2 d.) iki sūnaus pilnametystės; nepilnamečio M. G. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė atsakovę; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė trijų dalių paveikslą, koridoriuje esančią sieninę spintą, šaldiklį „Snaigė“, skalbimo mašiną „Miele“, televizorių „LG“ su stovu, virtuvinį baldų komplektą (suolas ir dvi kėdės), virtuvės baldų komplektą, indaplovę, dujinę viryklę, mikrobangų krosnelę „DeLonghi“, dvigulę lovą, monitorių „LG“, kompiuterį „H. R. OWEN ASUS“, knygų lentyną, kompiuterio stalą, televizorių „Samsung“, spintelę televizoriui, mikrobangų krosnelę, kraujospūdžio matuoklį „Mikrolife“, sekciją be knygų, stalą, radijo centrą „CD-BA 1500“, dvi garso kolonėles, elektroninį laikrodį, spintą, du fotelius, fotelį su miegama vieta ir čiužiniu, šaldytuvą „Whirlpool“, vandens aparatą „Žalia giria“; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė paveikslą „Nerami jūra“, batų dėžę, spintelę, balkone esantį baldų komplektą sėdėjimui, virtuvinį stalą, televizorių „Philips“, monitorių „Wiews Sonic“, kompiuterį „Kilobaitas“ su klaviatūra, nešiojamąjį kompiuterį „ASUS“, mažesniajame buto kambaryje esančias dvi knygų lentynas, kompiuterio stalą su keturiais stalčiais, spintą su drabužiais, dvi spinteles, kompiuterį „Super rite master“, akvariumą, spintelę akvariumui, lazerinį spausdintuvą „SCX 4200“, rašalinį spausdintuvą „Canon“, komodą, rašomąjį stalą, vonios spintelę; nustatė, kad kreditorinis įsipareigojimas trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, yra asmeninė ieškovo prievolė; priteisė iš atsakovės valstybei 596,6 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 574 Eur žyminį mokestį; priteisė atsakovei iš ieškovo 310 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas vertino, kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą, taip pat neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. vasario 8 d. teismo nuosprendis, kuriame nustatyta, jog ieškovas smurtavo prieš atsakovę, nėra įsiteisėjęs. Teismas, konstatavęs, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, abipuses sutuoktinių pareigas gerbti, mylėti ir remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas, šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma, santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konstatavęs abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, teismas nesvarstė atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

8. Padaręs išvadą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų vaiko teises ir teisėtus interesus, teismas šalių nepilnamečio vaiko M. G. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Tarp šalių nesant ginčo dėl bendravimo su vaiku, teismas nenustatė konkrečios bendravimo tvarkos.

9. Teismas kritiškai vertino dalį atsakovės nurodomų vaiko poreikių, pažymėdamas, kad mažai tikėtina, jog atsakovė vaiko laisvalaikiui, kultūriniams renginiams per mėnesį išlaidžia 30 Eur, nepilnamečio vaiko dalis būsto išlaikyme yra 100 Eur, neaišku ir neįrodyta, kas sudaro vaiko papildomai priežiūrai skirtas išlaidas (200 Eur), kitas išlaidas (10 Eur). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad vaiko poreikiams per mėnesį yra reikalinga 660 Eur suma. Teismas sprendė, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra beveik lygiavertė, abiem šalims yra nustatytinas dalinis darbingumas, todėl abiejų šalių galimybės gauti didesnes pajamas yra apsunkintos, šalys neturi kitų išlaikytinių, todėl jos prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Atsižvelgęs į abiejų šalių turtinę padėtį, teismas vertino, kad nė viena iš šalių negali teikti 200 Eur išlaikymo. Teismas nustatė, kad nepilnamečiam vaikui yra mokama išmoka vaikui, šalpos neįgalumo pensija (vaikui iki 18 metų), priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, kurios nuo 2018 m. balandžio mėnesio sudaro 402,02 Eur, nuo 2019 m. sausio mėnesio – 406,02 Eur. Nustatęs, kad nepilnamečio vaiko su specialiais poreikiais išlaikymui yra reikalinga 660 Eur suma, teismas iš ieškovo nepilnamečiam vaikui M. G. priteisė išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. gegužės 2 d.) iki jo pilnametystės. Konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė išimtinai iš savo asmeninių lėšų išlaikė nepilnametį vaiką, šalys gyveno viename bute, teismas atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

10. Pažymėjęs, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog santuokos metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, teismas priešieškinio reikalavimą dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe vertino remdamasis šalių kviestų liudytojų parodymais. Įvertinęs liudytojų parodymus, teismas pripažino, kad nėra pagrindo laikyti, jog liudytojų parodymais įrodytas buto remonto bendromis lėšomis ir bendru darbu faktas, nes liudytojų parodymai visiškai išsiskiria, o taip pat gali būti pripažinti šališkais, nes yra duoti susijusių su šalimis asmenų ir išimtinai jų naudai. Teismas padarė išvadą, kad liudytojų parodymai negali būti laikomi pakankamais pagrįsti priešieškinio reikalavimą pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ginčo butas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turėtų būti pripažintas dėl to, jog atsakovė su ieškovu nuo 2002 m. sausio mėnesio kartu gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute, vedė bendrą ūkį, bendromis lėšomis mokėjo bankui kreditą, suteiktą šiam butui įsigyti, nuo santuokos sudarymo kreditas su palūkanomis buvo grąžinamas bankui visą santuokos laikotarpį (12 metų) iš bendrų sutuoktinių lėšų, teismas pripažino reikšminga aplinkybę, kad VĮ Registrų centro duomenimis atsakovės vardu yra registruotas butas (duomenys neskelbtini), taip pat faktą, kad atsakovė, jos kviesti liudytojai L. P. ir R. J. 2019 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog šį butą išlaiko atsakovė, jis nėra nuomojamas, kartais jame gyvena atsakovės draugė, sesuo, sūnus. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, jog, vesdama bendrą ūkį su ieškovu, būdama su juo santuokoje, atsakovė iš bendrų sutuoktinių lėšų išlaikė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė prašo ginčo butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe dėl to, kad jam įsigyti ir išlaikyti buvo naudojamos bendros sutuoktinių lėšos, nors tuo pat metu tos pačios lėšos buvo naudojamos ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui išlaikyti. Teismas konstatavo, kad atsakovė ne tik pripažino, jog santuokos metu gautas lėšas naudojo visiškam sau asmenine nuosavybe priklausančio buto išlaikymui, bet ir neįrodė, kad ginčo butui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, taip pat, kad ieškovas butui įsigyti naudojo lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Teismas vertino, kad ieškovas įrodė, jog būsto kreditas jam buvo suteiktas lengvatinėmis sąlygomis dėl jo asmeninio nukentėjusiojo statuso, buvo mokamas iš invalidumo/netekto darbingumo pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, susijusios su Černobylio atominės elektrinės sprogimo pasekmių/padarinių likvidavimu. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimą pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Šalies argumentai

11. Ieškovui sutikus su reikalavimu dėl kilnojamojo turto padalijimo atsakovės nurodytu būdu, teismas patenkino priešieškinio reikalavimą dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo. Atmetęs atsakovės reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo, tarp šalių kilus ginčui dėl kilnojamojo turto vertės ir šalims nepateikus įrodymų apie šio turto vertę, teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Tarp šalių nesant ginčo, kreditorinį įsipareigojimą „Swedbank“, AB pagal kredito sutartį Nr. BPL2001124 teismas pripažino asmenine ieškovo prievole.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nustatė, kad buvo patenkinti 87 procentai ieškinio reikalavimų ir 31 procentas priešieškinio reikalavimų. Atsakovui byloje buvo teikiama 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybė byloje patyrė 685,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 660 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išlaidas. Atsižvelgęs į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teismas sprendė, kad ieškovui tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis (89,15 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 86 Eur žyminio mokesčio) iš jo nepriteistina ir neišieškotina, o iš atsakovės valstybei teismas priteisė 596,6 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 574 Eur žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad atsakovė byloje patyrė 900 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 100 Eur žyminio mokesčio išlaidas, nuo kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimo atsakovė buvo atleista. Atsižvelgęs į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 279 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 31 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimai ir patenkinti ieškinio reikalavimai, priimti naują sprendimą, kuriuo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo atsakovei 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus M. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, sūnaus išlaikymui skirtas lėšas mokant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą, paskiriant atsakovę sūnaus išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise; priteisti iš ieškovo atsakovei 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 2 d.), skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį (200 Eur x 6 mėn.); pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės ir ieškovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti jį šalims, asmeninės nuosavybės teise priteisiant po 1/2 buto; priteisti iš atsakovės ieškovui nesumokėto Swedbank kredito dalį – 760,1 Eur; pakeisti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo nuosavybe, priimti naują sprendimą ir atmesti šį reikalavimą; pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteistas 574 Eur žyminis mokestis, sumažinant priteistą žyminio mokesčio sumą iki 35 Eur ir atitinkamai atmestų ieškinio reikalavimų sumai sumažinti valstybei priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, prijungti rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Netinkamai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, nukrypus nuo suformuotos teismų praktikos, padaryta nepagrįsta išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Specialisto išvada, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendis, atsakovės ir liudytojo L. P. paaiškinimai patvirtino, kad nuo 2017 m. lapkričio mėnesio ieškovas pradėjo elgtis itin agresyviai, pradėjo nebegrįžti į namus, įžeidinėti atsakovę. Be to, ieškovas nuo 2017 metų pabaigos ėmėsi priemonių iškraustyti atsakovę ir šalių neįgalų nepilnametį sūnų M. G. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), – ieškovas bute užsuko vandens tiekimą, išjungė elektrą, nukarpė buitinių prietaisų laidus. Tokie atsakovo veiksmai laikytini ne tik neteisėtais, rodančiais nelojalumą ir nepagarbą šeimai, bet ir žiauriu elgesiu su sutuoktiniu ir šeimos nariais. Ieškovo nederamą elgesį, nukreiptą prieš šeimą, patvirtino UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ raštas, iš kurio matyti, kad ieškovas ėmėsi veiksmų dėl dujų atjungimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno atsakovė ir neįgalus sūnus. Atsakovė buvo priversta teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant uždrausti ieškovui atlikti neteisėtus veiksmus (atsisakyti elektros, dujų, vandens tiekimo į butą), kuriais jis sąmoningai siekė kenkti atsakovei ir neįgaliam nepilnamečiam sūnui. Atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimą patvirtina ir tai, jog jis visiškai neprisidėjo prie sūnaus materialinio išlaikymo. Ieškovas buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl atsakovės atžvilgiu panaudoto smurto. Nors teismas pažymėjo, kad nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau tai nepaneigia fakto, kad ieškovas sužalojo atsakovę, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą (sužalojimai konstatuoti specialisto išvada). Byloje nėra įrodymų, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

1.2. Nepagrįstai konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo, nepagrįstai nevertintas atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Dėl ieškovo nederamo elgesio, nepagarbos, grasinimų, įtampos atsakovė tapo labai jautri, pažeidžiama. Atsakovė ir nepilnametis sūnus patyrė itin daug nepatogumų, kuomet ieškovas nukirpo buitinės technikos elektros laidus, nusuko vandens krano čiaupus, kreipėsi į paslaugas teikiančias įmones dėl dujų, elektros tiekimo sustabdymo, atliko kitus panašius veiksmus. Atsakovė nuolat baiminosi dėl tokio ieškovo elgesio, patirdavo stresą. Atsakovė labai sunkiai išgyveno ieškovo psichologinį ir fizinį smurtą, patyrė nuolatinę įtampą, baimę ne tik dėl savęs, bet ir dėl neįgalaus sūnaus, pakito jos gyvenimo kokybė, pablogėjo sveikata. Dėl patiriamų išgyvenimų atsakovė vartoja raminamuosius vaistus.

1.3. Tinkamai neįvertinus byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovės paaiškinimų, nukrypus nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui buvo priteistas nepagrįstai mažas išlaikymo dydis. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad M. G. išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 880 Eur suma. Teismas, konstatuodamas, jog vaiko poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia 660 Eur, nemotyvavo ir nepagrindė tokios sumos. Teismas kritiškai vertino 30 Eur sumą laisvalaikiui, kultūriniams renginiams, tačiau nemotyvavo tokios savo išvados. Atsižvelgiant į dabartines paslaugų kainas, nurodyta suma nėra neprotingai didelė ar nepagrįsta. Atsižvelgdama į butui tenkančių komunalinių mokesčių sumą, kitų paslaugų kainas (internetui, televizijai), atsakovė pagrįstai nurodė, jog nepilnamečio vaiko dalis būsto išlaikyme sudaro 100 Eur. Ieškovas neteikė kitokių vaikui tenkančių būsto išlaidų skaičiavimų. Nenumatytos išlaidos gali būti susijusios su vaiko sveikata, kitų vaiko poreikių tenkinimu, kurie neįvardinti prie vaiko poreikių. Teismas, nurodęs, kad nepilnamečiam M. G. nustatytas sunkus neįgalumas, neįvertino, kad būtent dėl sūnaus neįgalumo patiriamos papildomos išlaidos vaiko priežiūrai – sūnaus priežiūrai atsakovei būtina samdyti slaugę, kuri prižiūrėtų sūnų jai esant darbe. Nors teismas konstatavo, kad nepilnametis vaikas turi specialių poreikių, nepagrįstai priteisė iš atsakovo 130 Eur išlaikymą, kuris neatitinka vaiko poreikių. Atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir jai tenkanti našta išlaikyti neįgalų sūnų yra nesuderinama su įstatymuose nustatytomis abiejų tėvų pareigomis vaikams, neproporcinga atsakovės turtinei padėčiai. Ieškovas turi imtis priemonių išlaikyti savo nepilnametį sūnų, skiriant 200 Eur sumą per mėnesį, nes tik tokia suma gali užtikrinti minimalius specialiuosius ir būtinuosius vaiko poreikius.

1.4. Nepagrįstai atsakovei perkėlus įrodinėjimo naštą, padaryta neteisinga išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas neteikė išlaikymo. Būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog teikė nepilnamečiam vaikui išlaikymą, tačiau nepateikė jokių išlaikymo teikimą pagrindžiančių įrodymų.

1.5. Priimant sprendimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), netinkamai taikytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89, 3.90, 3.98 straipsnių nuostatos. Aplinkybės, kad šalys, vesdamos bendrą ūkį, iš bendrų lėšų sumokėjo bankui beveik visą kreditą, iš kurio buvo įsigytas butas, iš bendrų lėšų suremontavo butą, dėl ko jo vertė padidėjo, sudaro pagrindą šį butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovė įrodinėjo, kad šalių bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas prasidėjo 2002 m. sausio mėnesį. Tą patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-11316/2004. Bendro šalių gyvenimo neneigė ir ieškovas. Aplinkybes dėl gyvenimo bendrai iki santuokos sudarymo paliudijo atsakovės liudytojai L. P., R. J., A. K. Atsakovė į bylą yra pateikusi duomenis apie nuo 2002 metų gautas pajamas, kurie patvirtino, kad ji turėjo lėšų prisidėti prie bendro ūkio vedimo. Ieškovas, teigdamas, kad iš asmeninių lėšų mokėjo visas banko įmokas, nepateikė rašytinių įrodymų apie gautas pajamas nei 2002 metais, nei vėlesniu laikotarpiu. Nors teismas pripažino, kad dėl prieštaringų liudijimų negalima remtis liudytojų parodymais įrodinėjant buto pagerinimų mastą, tačiau nebuvo paneigtas faktas, kad butas buvo remontuojamas laikotarpiu nuo 2002 m. sausio mėnesio iki 2006 m. spalio mėnesio. Atsakovė savo lėšomis, lygiomis dalimis su ieškovu prisidėjo prie kredito sutarties tinkamo vykdymo šiuo laikotarpiu, todėl sumokėta 3 575,91 Eur kredito su palūkanomis suma turėjo būti pripažinta bendra. Visos butui įsigyti patirtos išlaidos sudarė 16 366,7 Eur, iš kurių asmeninėmis ieškovo lėšomis sumokėta tik 492,35 Eur, gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį iki santuokos sumokėta 3 575,91 Eur, santuokos laikotarpiu bendromis sutuoktinių lėšomis sumokėta 12 299,94 Eur. Šalių bendrai sumokėta suma yra 15 875,85 Eur, o buto įsigijimo kaina buvo tik 9 354,72 Eur. Tai reiškia, kad visa buto įsigijimo kaina, įvertinant ir bendrą gyvenimą prieš santuoką, buvo sumokėta iš bendrų šalių lėšų. Dėl šios priežasties buvo pagrindas šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti jį tarp sutuoktinių. Teismas, nepripažindamas atsakovei nuosavybės teisės į 1/2 ginčo buto, privalėjo bent jau spręsti sumokėtų lėšų bankui kompensavimo klausimą, tačiau to nepadarė. Tai, kad kreditas galbūt buvo mokamas iš invalidumo/netekto darbingumo pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, susijusios su Černobylio atominės elektrinės sprogimo pasekmių/padarinių likvidavimu, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas kreditą grąžino iš asmeninių lėšų, kadangi šios pajamos yra pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Ieškovas, siekdamas nuginčyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpciją, privalėjo įrodyti, kad jis kreditą grąžino iš savo asmeninių lėšų, tačiau byloje nėra tokių įrodymų. Nepagrįstai teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad atsakovė iš bendrų sutuoktinių lėšų išlaikė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad butą išlaikė iš lėšų, kurias jai duodavo sesuo R. J. ir draugė, kurios gyveno bute, taip pat iš lėšų, gautų pardavus paveldėtą iš motinos turtą, tačiau teismas nevertino šių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Ieškovas ieškinyje ir atsikirtimuose į priešieškinį nebuvo nurodęs teismo konstatuotų aplinkybių ir jomis nesirėmė. Dėl šios priežasties atsakovė neteikė teismui rašytinių įrodymų apie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas ir jų panaudojimą. Sprendime teismas konstatavo aplinkybes, kuriomis šalys negrindė savo reikalavimų ir atsikirtimų, todėl buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6, 12, 13 straipsniai). Vien tik sumokėtų lėšų bankui kompensavimas pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, nes atsakovės sumokėtos bankui lėšos prisidėjo prie to, kad ginčo turto vertė yra padidėjusi ir ieškovas dabar asmeninės nuosavybės teise turi didesnės vertės turtą nei jo pirkimo metu. Ieškovas neturi finansinių galimybių išmokėti atsakovei kompensaciją, todėl kompensacijos išieškojimas vis tiek būtų nukreiptas į ginčo butą.

1.6. Pažeidus procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio apskaičiavimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, iš atsakovės valstybei nepagrįstai priteistos 596,6 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 574 Eur žyminis mokestis. Neaišku, kokiu pagrindu teismas apskaičiavo 660 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo atleistas ieškovas. Reikalavimai, susiję su santuokos nutraukimu (nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymas nepilnamečiam vaikui, reikalavimas dėl prievolės vykdymo) yra apmokestinami 75 Eur žyminiu mokesčiu. Reikalavimai padalinti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą apmokestinami nuo turto verčių. Automobilis, kurį ieškovas prašė priteisti atsakovei, nebuvo įvertintas jokia suma, todėl nėra aišku, nuo kokios vertės yra paskaičiuotas žyminis mokestis. Be to, tarp šalių nebuvo ginčo dėl transporto priemonių padalijimo, ieškovas jam priskirtą automobilį pardavė ginčo nagrinėjimo metu. Taip pat neaišku, nuo kokios nekilnojamojo turto vertės teismas skaičiavo žyminį mokestį. Žyminio mokesčio skaičiavimas ir priteisimas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą dėl nekilnojamojo turto priteisimo jam asmeninės nuosavybės teise yra negalimas. Būtent ieškovė, siekdama nuginčyti asmeninės nuosavybės prezumciją, reiškė reikalavimą šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti tarp šalių. Teismo sprendimas dėl ieškinio reikalavimo patenkinimo (asmeninio turto pripažinimo asmeniniu) nesukelia naujų materialiųjų teisinių padarinių, todėl šis ieškinio reikalavimas neturėjo būti patenkintas. Netenkinus šio ieškinio reikalavimo, atitinkamai turėjo būti perskaičiuotos ir kitos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

14. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti valstybei iš atsakovės išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovė niekuomet nevertino santuokos ir ją sudarė tik dėl materialinių išskaičiavimų. Atsakovės argumentai dėl nederamo ieškovo elgesio yra neįrodyti, priešingai, atsakovė nuolat savo elgesiu provokuodavo ieškovą.

2.2. Teismas išsamiai išnagrinėjo šalių gaunamas pajamas, turimą turtą, vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius.

2.3. Nors dėl santuokos nutraukimo proceso ieškovas negyvena savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau jame iki šiol gyvena atsakovė, jos pilnametis sūnus iš pirmosios santuokos ir šalių nepilnametis sūnus. Kadangi sutartys sudarytos ieškovo vardu, jis iki šiol moka mokesčius už butą, nors jame negyvena. Dėl to laikytina, kad ieškovas išlaiko butą ir tuo pačiu ten gyvenantį sūnų. Taip pat ieškovas paaiškino, kad kelis kartus per savaitę nuvažiuoja pas sūnų ir atveža maisto produktų. Atsakovė nepaneigė šių aplinkybių.

2.4. Atsakovė nei rašytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais neįrodė, jog jai priklauso dalis ginčo buto.

15. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 2579). Ieškovas K. G. 2018 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. 2018 m. rugsėjo 25 d. atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinį skundą pateikė atsakovė.

18. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui, padalintas santuokoje įgytas turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė 2006 m. sausio 6 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, prašydama ją priimti, motyvuodama tuo, kad tokio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes ji negalėjo žinoti, kad teismas remsis aplinkybe, jog ji iš bendrų sutuoktinių lėšų išlaikė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Įrodymas patvirtins, kad ji turėjo asmeninių lėšų.

20. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti.

21. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme. Kiekvienas proceso dalyvis turi pareigą rūpintis ne tik greitu bylos išnagrinėjimu, bet ir rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ir yra priimamas jiems nepalankus sprendimas.

22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad naujas dokumentas, t. y. buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2006 m. sausio 6 d., todėl apeliantė neabejotinai turėjo galimybę šį dokumentą pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantės pateiktą naują įrodymą atsisakytina pridėti prie bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).

Dėl sutuoktinio kaltės nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo

23. Nagrinėjamu atveju šalys dėl santuokos iširimo kaltino viena kitą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neturėjo supratimo kas yra santuoka, atsakovei reikėjo tik ieškovo pinigų, ji neprižiūrėjo namų, nedirbo, neprisidėjo prie bendro ūkio, buvo neištikima. Atsakovės teigimu, ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo agresyvus, įžeidinėjo ją, ėmėsi priemonių iškraustyti ją ir nepilnametį sūnų iš namų, buvo neištikimas.

24. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo vertinimu, nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą, taip pat neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją.

25. Atsakovė ginčija tokias teismo išvadas, nurodydama, kad dėl santuokos iširimo kaltas būtent ieškovas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Ieškovo veiksmai, pasak apeliantės, laikytini ne tik neteisėtais bei rodančiais nelojalumą ir nepagarbą šeimai, bet ir žiauriu elgesiu su sutuoktiniu ir šeimos nariais. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.

26. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

27. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje nustatydamas abipusę sutuoktinių kaltę nepažeidė nei teisės normų, nei teismų praktikoje suformuotų tam tikrų kaltės nustatymo taisyklių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys viena kitos kaltę įrodinėjo liudytojų parodymais, kurie vertintini kritiškai, nes liudytojai artimai susiję su viena ar kita šalimi. Apeliantės nurodyta specialisto išvada, teismo nuosprendis, susiję su įvykiais jau esant iškeltai bylai, kuomet šalių šeiminis gyvenimas faktiškai buvo pasibaigęs. Tai tik patvirtina aplinkybes, kad nė viena iš šalių nesiekė išsaugoti šeimos, o kurdavo konfliktines situacijas ir toliau blogino savo tarpusavio santykius. Apeliantės nurodomas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ raštas nevertintinas kaip įrodymas, patvirtinantis ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad santuokos nutraukimo bylą inicijavo ne apeliantė, kas leidžia manyti, kad ją tenkino santuokinis gyvenimas.

30. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 straipsnyje nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, pažeisdami šias pareigas, nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, nesistengė išsaugoti šeimos. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, abiejų šalių elgesį, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas.

31. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantei neturtinės žalos atlyginimo, nes CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio

32. Atsakovė prašė nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur. Ieškovas nurodė, kad dėl turtinės padėties gali teikti 100 Eur išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 130 Eur.

33. Su sprendimu nesutinka atsakovė. Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, Atsakovės paaiškinimų, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, kas lėmė, nepagrįstai mažo išlaikymo dydžio priteisimą. Teismas, konstatuodamas, kad vaiko poreikių užtikrinimui per mėnesį reikia 660 Eur niekaip tokios sumos nemotyvavo ir nepagrindė.

34. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

35. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.).

36. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovo ir atsakovės (apeliantės) turtinę padėtį, taip pat vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais.

38. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus apie šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą sprendė, kad nė viena iš šalių negali teikti 200 Eur išlaikymo (ieškovo pajamos apie 360 Eur, jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, ieškovo vardu registruotas butas, viena transporto priemonė, kurią ieškovas pardavė, ieškovas moka kreditą; atsakovės mėnesio pajamos yra apie 369 Eur darbo užmokestis, 272,24 Eur netekto darbingumo pensija, jos vardu registruotas butas ir viena transporto priemonė, atsakovei nustatytas 40 procentų darbingumas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrindė, jos skaičiavimu, sūnaus išlaikymui reikalingos 880 Eur sumos. Teismas kritiškai vertino atsakovės teiginius dėl jos nurodytų sumų kultūriniams renginiams, būsto išlaikymui, papildomai priežiūrai ir kitoms išlaidoms, sprendė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 660 Eur suma. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad nurodyta suma nėra pakankamai motyvuota, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo kritiškai įvertintomis sumomis ir galutinai nustatyta suma šalių sūnaus poreikiams tenkinti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atmestini apeliantės argumentai, kad nemotyvuotai iš ieškovo priteistas 130 Eur dydžio išlaikymas.

39. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

40. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

42. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti iš ieškovo 1 200 Eur įsiskolinimą sūnaus išlaikymui (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. po 200 Eur). Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą dėl neteikto išlaikymo būtent atsakovei, nors aplinkybes, kad buvo teikiamas išlaikymas, turėjo įrodyti ieškovas.

43. Pažymėtina, kad ieškinio dėl išlaikymo vaikui skolos, atsiradusios iki santuokos nutraukimo, priteisimo dalykas yra skolos išreikalavimas. Taigi šio ginčo nagrinėjimo objektas yra iki santuokos nutraukimo buvusi situacija. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys gyveno viename bute. Šios aplinkybės apeliantė neginčijo. Vertinant protingumo principu, sutuoktiniams gyvenant viename bute, tikėtina, kad ieškovas išlaikymą teikė ir kitais jo nurodytais būdais, ne tik sumokėdamas priteistą išlaikymą ieškovei kaip uzufruktorei, kurį pagrįsti kvitais, banko sąskaitomis ar kitais įrodymais nėra būtina ar visais atvejais įmanoma.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

45. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos priešieškinio reikalavimas dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir padalijimo po ½ dalį tarp sutuoktinių. Apeliantės teigimu, netinkamai pritaikytos CK3.89, 3.90, 3.98 straipsnių nuostatos. Aplinkybės, kad šalys, vesdamos bendrą ūkį, iš bendrų lėšų sumokėjo bankui beveik visą kreditą, iš kurio buvo įsigytas butas, iš bendrų lėšų suremontavo butą, dėl ko jo vertė padidėjo, sudaro pagrindą šį butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

46. Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013).

47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingas yra turto įgijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

48. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad ginčo butą ieškovas įsigijo asmeninėn nuosavybėn 2001 m. spalio 18 d., t. y. iki santuokos sudarymo. Šio buto įsigijimui ieškovui 2001 m. spalio 24 d. kredito sutartimi buvo suteiktas 9 354,73 Eur kreditas. Už butą ieškovas sumokėjo 34 000 Lt (9 847,00 Eur). Prieš pasirašydamas šią sutartį, ieškovas už butą sumokėjo 1 700 Lt (492,35 Eur), o likusią buto kainos dalį (32 300 Lt (9 354,72 Eur)) sumokėjo iš paimto kredito. Kreditas pagal sudarytą sutartį pradėtas grąžinti nuo 2001 m. lapkričio 9 d. Kredito grąžinimo terminas – 2012 m. spalio 24 d.

49. Turto teisinis režimas susiformuoja jo įgijimo, o ne kredito, gauto turtui įsigyti, grąžinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad ieškovas įrodė, jog būsto kreditas jam buvo suteiktas lengvatinėmis sąlygomis dėl jo asmeninio nukentėjusiojo statuso, o taip pat buvo mokamas iš invalidumo/netekto darbingumo pensijos bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, susijusios su Černobylio AE sprogimo pasekmių/padarinių likvidavimu, t. y. asmeninėmis lėšomis. Nesutiktina su apeliante, kad sumokėtos bankui lėšos prisidėjo prie to, kad turto vertė yra padidėjusi.

50 Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui pirmiausia nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju šias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovė.

51. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

52. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad butas buvo remontuojamas šalims dar nesant santuokoje, nors, kaip nustatyta byloje, kartu joms gyvenant nuo 2002 metų pradžios. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl buto remonto, jų nekartoja, sutinka, kad liudytojų parodymai vertinti kritiškai pagrįstai. Nesant kitų įrodymų, nėra pagrindo buto remontą pripažinti atitinkančiu esminio pagerinimo kriterijus.

53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į ieškovo paaiškinimus, kad atsakovė nedirbo, neturėjo jokių pajamų. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovės gautas pajamas šalims pradėjus gyventi kartu. Į bylą pateiktas neįgaliojo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad specialieji poreikiai atsakovei nustatyti 2014 m. liepos 25 d., pažyma apie išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1d. iki 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. birželio 30 d. darbo sutartis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

54. Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir paskirstymu tarp šalių. Apeliantės teigimu, nepagrįstai iš jos priteista 596,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 574 Eur žyminio mokesčio.

55. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovo už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis paskaičiuotas neteisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 177 Eur (75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 27 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, 75 Eur žyminis reikalavimas už reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine nuosavybe). Apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo pagrindo patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl ginčo buto pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe, laikytinas nepagrįstu, kadangi jis nepaneigia fakto, jog buvo patenkintas tokio pobūdžio ieškinio reikalavimas. Taigi, atsakovei nepaneigus pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas 87 procentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovės valstybei turėjo būti priteistas 154 Eur žyminis mokestis, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina. Atsakovei apeliaciniame skunde nenurodžius, kodėl neteisingai paskaičiuota iš jos valstybei priteista antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (pakeičiama tik sprendimo dalis dėl iš atsakovės valstybei priteisto žyminio mokesčio dydžio), laikytina, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas.

57. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-1979-7351 buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikiant ieškovui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, buvo patirtos 169 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 2019 m. rugsėjo 5 d. apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį patvirtinanti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. NTP-7-4869. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos valstybei priteistinos 169 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, iš atsakovės V. G. valstybei priteistą žyminį mokestį sumažinant iki 154 Eur sumos.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 169 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė