Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. I. patikslintą ieškinį atsakovui E. I. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, pagal atsakovo E. I. patikslintą priešieškinį ieškovei E. I. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu, susijusių klausimų išsprendimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB Legal Balance patikslintą ieškinį atsakovams E. I. ir E. I. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog E. I. ir E. I. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, kuri įregistruota Klaipėdos m. savivaldybės administracijos CMRS (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Jie yra nepilnamečių sūnų – E. I., gim. (duomenys neskelbtini), E. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl santuokos nutraukimo

10. Pagal CK 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus bei šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

11. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas pažeidė lojalumo, pagarbos pareigą šeimai, buvo neištikimas. Tuo tarpu atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teigdamas, kad abu sutuoktiniai kalti, jog nepavyko išsaugoti šeimos.

13. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

15. Taip pat pastebėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

18. Apibendrinant tai, kas paminėta, darytina išvada, kad atsakovas artimai bendraudamas su kita moterimi supriešino asmeninius interesus su sutuoktinės interesais. Nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, lojalumo ieškovei pareigą, o šis sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės nulėmė tolesnio bendro sutuoktinių gyvenimo negalimumą, todėl konstatuotina, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

19. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

20. Atsižvelgiant į bylos duomenis, šalių paaiškinimus, konstatuotina, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini) (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

21. Nutraukus santuoką, šalių prašymu, sutuoktiniams paliktinos pavardės: ieškovei – „L.“, atsakovui – „I.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

22. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Šiuo atveju konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

23. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir / ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar / ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

25. Teismo vertinimu, dėl santuokinių atsakovo pareigų pažeidimo fakto ieškovė patyrė dvasinių, emocinių išgyvenimų, patyrė psichologinį sukrėtimą bei pažeminimą, žlugo jos lūkesčiai dėl darnios šeimos. Taigi, šiuo atveju ieškovė patyrė išgyvenimus dėl vienos iš pamatinių vertybių, t. y. šeimos, todėl jos prašymas, atlyginti neturtinę žalą, yra pagrįstas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad apie atsakovo santykius su kita moterimi ieškovė sužinojo laukdamasi trečiojo šalių vaiko. Bylos duomenimis, šalių vaikas gimė turėdamas sunkių sveikatos problemų, kuriems įtakos galėjo turėti ir mamos patirtas stresas.

26. Teismas pastebi, jog asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pagal teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

28. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

29. Byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad vaikų gyvenimas su motina prieštarautų jų interesams, ieškovės ir atsakovo prašymai tenkintini, nepilnamečių E. I., gim. (duomenys neskelbtini), E. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove E. I. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

30. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

32. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

33. Bylos duomenimis, šiuo metu ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), kur vaikai E. ir E. turi atskirus, visiškai vaikams gyventi, ruošti pamokas pritaikytus kambarius. E. I. miega su mama jos miegamajame. Gyvenamajame name yra visi reikiami namų apyvokos daiktai, baldai.

34. Iš šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, jog atsakovas gyvena nuomojame bute, kuris įrengtas privačiame, dviejų aukštų su mansarda name. Bute yra 3 kambariai, vienas iš jų bendras su virtuve, o vienas iš jų labiau prieškambaris, pereinantis į miegamojo kambarį. Į butą patenkama stačiais, metalo konstrukcijos laiptais su metalinėmis atramomis, laiptai labiau panašūs priešgaisriniam nusileidimui naudojamus laiptus, kurie įmontuoti laukinėje namo sienos pusėje. Iki pačio buto yra dar viena laiptinė. Name yra visi patogumai. Vaikams nėra įrengta atskirų patalpų, tačiau vietos ateityje įrengti pakaktų.

35. Įvertinus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus, darytina išvada, kad šiuo metu gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams yra labiau pritaikytos ieškovės gyvenamojoje vietoje. Teismo posėdžio metu Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė atkreipė dėmesį, jog šiuo metu vaikų patekimas į atsakovo gyvenamąją vietą nėra labai saugus, vaikai neturi atskirų kambarių, nėra pritaikytų erdvių pamokų ruošai. Institucijos vertinimu, šiuo metu modelio 50/50 bendravimo tvarka neatitiktų geriausių vaiko interesų ir teikė išvadą, jog 2025 m. sausio 16 d. teismo posėdyje šalių suderinta bendravimo su nepilnamečiais tvarka labiausiai atitiktų vaikų interesus.

36. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, Institucijos išvadą, sprendžia, jog atsakovas iš esmės nepagrindė modelio 50/50 bendravimo pagrįstumo, nenurodė jokių aplinkybių, kuo 2025 m. sausio 16 d. teismo posėdyje šalių suderinta bendravimo su nepilnamečiais tvarka pažeidžia vaikų interesus, neatitinka jų poreikių ar riboja vieno iš tėvų realias bendravimo su nepilnamečiais vaikais teises (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

37. Teismas atkreipia dėmesį, jog 2025 m. sausio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas buvo išsakęs poziciją labiau siaurinančią ieškovės siūlomą su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, teigdamas, kad dėl darbo pobūdžio neturi galimybių tiek laiko praleisti su vaikais (pvz., negali pasiimti vaikų ilgesniam laikui, nes negali tiek atostogauti, negali vaikų imti per šventes, nes jam dėl finansinės padėties riekia dirbti), todėl teismas kritiškai vertina atsakovo siūlomo modelio 50/50 bendravimo tvarką. Pastebėtina ir tai, kad šį modelį atsakovas prašo taikyti tik dviem nepilnamečiams vaikams, iš ko spręstina, kad tokiu būdu vienas iš vaikų būtų atskirtas nuo brolių.

38. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad ieškovės prašoma nustatyti ir 2025 m. sausio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu šalių suderinta bendravimo tvarka būtų optimaliausia, geriausiai užtikrintų vaikų interesus ir būtų realiai vykdoma (CK 3.170 straipsnis, CPK 185 straipsnis), todėl nustatytina tokia atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas:

– pasiima vaikus kas antrą savaitgalį (pranešus ieškovei SMS žinute antradienį, ar ims vaikus) nuo penktadienio 18 val. (pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos) iki pirmadienio 8 val. (nuvežant vaikus į ugdymo įstaigą);

– pasiima vaikus kasmetinių atostogų metu, bet ne ilgiau kaip 14 dienų iš eilės (pranešus SMS žinute ieškovei prieš savaitę);

– poriniais kalendoriniais metais pasiima vaikus pirmą Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) nuo 14 val. iki antros Kalėdų dienos (gruodžio 26 d.) 19 val., o neporiniais kalendoriniais metais – nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 25 d. 14 val.;

– neporiniais kalendoriniais metais pasiima vaikus nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki sausio 1d. 19 val. (Naujiesiems metams);

– poriniais kalendoriniais metais vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną nuo 14 val. iki antros Velykų dienos iki 19 val.; neporiniais metais – antrą Velykų dieną nuo 10 iki 19 val., gražindamas į jų gyvenamąją vietą;

– kiekvieną kalendorinių metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį praleidžia su vaikais.

39. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosis CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

40. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu) bei CK 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus).

41. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

43. Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

46. Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Vertinant nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, MMA kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Nuo 2025 metų minimali mėnesinė alga 1 038 Eur, „į rankas“ ? 777 Eur, todėl, teismo vertinimu, 700 Eur (abiejų tėvų po 350 Eur) išlaikymo suma vaikui negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas). Taigi, vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020). Šiuo atveju ieškovės nurodytoje vaikų poreikių lentelėje nurodytos kasdienės išlaidos, teismas nenustatė, jog jos būtų nebūtinos ar perteklinės, atsakovas duomenų, pagrindžiančių, jog vaiko poreikiams patenkinti pakankama mažesnė suma nei minimali mėnesinė alga, nepateikė, todėl vertintina, kad po 700 Eur išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CK 3.192 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

47. Kartu pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

48. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

49. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis 1 100 Eur. Ieškovės paaiškinimais darbdavys taip pat moka priedus už sėkmingus pardavimus. Taip pat ieškovė nurodė užsiimanti papildoma veikla – dirba aukle (jai į namus atveža prižiūrėti vaikus), savaitgaliais užsiima makiažo paslaugomis.

50. Atsakovas užsiima individualia veikla – mašinų remontu. Atsakovo teigimu, jo pajamos šiuo metu sudaro apie 1 400 Eur, jos nėra reguliarios, tačiau planuoja, kad ateityje jos didės. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Byloje nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis yra apytiksliai 1 400 Eur, jis patiria garažo, būsto nuomos išlaidas, moka paskolą bei išlaikymą vaikams, dėl ko jis iš esmės grindžia negalėjimą teikti šalių vaikams reikiamo išlaikymo dydžio. Teismas kritiškai vertina tokią atsakovo poziciją, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas yra jaunas ir darbingas vyras ir nors nurodo, kad turi tik vidurinį išsilavinimą, tačiau paties atsakovo paaiškinimais turi gerų mechanikos žinių, dėl ko ir užsiima mašinų remontu. Priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus, negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, byloje nėra. Taip pat dabartinėje darbo rinkoje yra sudarytos visos galimybės profesiniam tobulėjimui ar naujo amato įgijimui, tačiau asmuo turi aktyviai domėtis, dėti pastangas ir stengtis būti paklausus. Be kita ko, pastebėtina, kad atsakovas neneigia, jog pajamas iš darbinės veiklos gauna grynaisiais pinigais, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovo nurodomos gautinos 1 400 Eur pajamos atspindi tikrąją atsakovo finansinę padėtį. Kaip jau minėta, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

51. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai E. I. ir E. I. turi sveikatos problemų. E. I. nustatyti specialieji ugdymo poreikiai dėl raidos sutrikimo, E. I. nustatytas neįgalumas.

52. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, į poreikį gerinti vaikų sveikatos būklę, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytas vaikams reikalingo išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas „vaiko pinigais“. Tėvų turtinė padėtis šiuo atveju leidžia tenkinti vaikų poreikius ir neatskaičius „vaiko pinigų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas, CPK 185 straipsnis).

53. Apibendrinant tai, kas paminėta, iš atsakovo priteistinas po 350 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

54. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

55. Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo formos

57. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip užtikrinant, jog vaikas nuolat gaus savo poreikiams patenkinti nustatytą sumą.

58. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas tik gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003).

59. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo išlaikymą priteisti turtu, nurodydama, kad atsakovas nemoka vaikams išlaikymo, todėl išlaikymą priteisus turtu būtų užtikrintas vaikų išlaikymas.

60. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu, kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį iki ieškovės kreipimosi į teismą, atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 730 Eur. Byloje 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nutarta iš atsakovo E. I. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. I., E. I. ir E. I. po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 14 d.) iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje. Iš byloje pateiktų atsakovo banko sąskaitų išrašų bei pačios ieškovės pateiktų skolos skaičiavimo lentelių nustatyta, kad atsakovo pervedamos sumos nors ir yra mažesnės, negu nustatyta teismo nutartimi, tačiau atsakovas išlaikymą vaikams teikia.

61. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog turtas, kurį prašoma priteisti išlaikymo forma, yra suvaržytas hipoteka. Duomenų, kad nepilnamečiam vaikui priskirta turto dalis galėtų būti atskirai naudojama ir duotų pajamų, reikalingų kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, byloje nėra.

63. Bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais, ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 500 Eur. Ieškovė nurodo, kad su draugų, tėvų pagalba išlaikytų vaikus.

64. Byloje apklausta liudytoja V. G. nurodė, jog ji yra ieškovės draugė, ieškovei padėjo apie vienerius metus, kai ieškovė pradėjo gyventi atskirai. Duodavo 50–70 Eur, pirkdavo vaikams mišinukų, rūbų. Šiuo metu ieškovei pagalbos nebeteikia.

65. Liudytoja O. L., kuri yra ieškovės mama, nurodė, kad dukrą nuolat remia, kas mėnesį mažiausiai po 500 Eur prisideda (duoda pinigais, perka maistą, kurą). Liudytojos teigimu, jeigu ne jų pagalba dukrai, vienai dukrai su vaikais nepakaktų lėšų pragyvenimui.

66. Vertinant ieškovės gaunamas pajamas, liudytojų parodymus, darytina išvada, jog ieškovės finansinė padėtis nėra pakankama, kad galėtų užtikrinti tiek kasdienius nepilnamečio vaiko E. I. poreikius, tiek išlaikyti jo turtą, mokėti kreditą už šį turtą. Nors ieškovė nurodo, kad jai vaikus padėtų išlaikyti draugai, tėvai, tačiau teismas pastebi, kad ieškovė negali kliautis kitų asmenų pagalba, kuri yra nereguliari ir bet kada gali jos nelikti.

67. Bylos duomenimis, atsakovas yra darbingo amžiaus, periodiškai gauna pajamas – pajamas iš individualios veiklos, todėl darytina išvada, jog atsakovas turi galimybių kiekvieną mėnesį teikti reguliarų išlaikymą vaikų poreikiams tenkinti.

68. Įvertinus tai, jog prašomas priteisti nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka, jam išlaikyti reikalingos lėšos, o nepilnamečio vaiko galimybės išlaikyti tokį turtą yra ribotos, tai, kad byloje nepateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas neturėtų galimybių teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, konstatuotina, kad šioje byloje geriausiai vaiko interesus atitinka išlaikymas periodinėmis išmokomis, o ne turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu atsakovas nevykdytų prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus, išlaikymo įsiskolinimą būtų galima nukreipti į atsakovui tenkančią turto dalį.

69. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad įkaito gavėjas sutikimo modifikuoti kredito sutarties ir hipotekos sąlygas, nėra davęs, o priteisus išlaikymą turtu būtų pažeistos sąžiningo kreditoriaus teisės ir teisėti interesai.

70. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir formos neturi res judicata galios. Dėl šios priežasties, jeigu pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą nevykdoma ir dėl to susidaro skola, tai toks įsiskolinimas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Taigi, išlaikymo vaikui priteisimas periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

71. Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

73. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

74. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog šalys kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini), tačiau šalys nurodo skirtingas aplinkybes dėl sutarto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį. Atsakovo teigimu, šalys buvo susitarusios, jog abu tėvai kiekvienam vaikui skirs po 150 Eur. Tai grįsdamas atsakovas pateikė 2023 m. liepos 12 d. ieškovei rašytą žinutę, kurioje nurodė: „Labas, Dėl aiškumo ir nuoseklumo rašau tau šį el. laišką, kuriame nurodau, kaip sekančiai atliksiu mokėjimus ir už ką jie bus <...> 2. Per mėnesį aš skiriu vaikams po 150 Eur kiekvienam, kadangi daugiau mokėti neturiu finansinių galimybių, tai sudaro 450 Eur. Primenu, kad kiekvienas tėvas turi mokėti per pusę. 3. Sutinku 3 mėnesius tau mokėti pusę dalies nuomos mokesčio. Nuoma 380 Eur, tai mokėsiu po 190 Eur. Po trijų mėnesių, t. y. nuo 2023-10-01 d., nuomos mokesčio nebekompensuosiu. <...> Taigi, už liepos mėnesį aš ketinu atlikti pavedimą, pagal šį paskaičiavimą: 450 (vaikų išlaikymas) + 190 (1/2 nuomos mokesčio) – 280 (1/2 paskolos) = 360 Eur <...>.“ Byloje jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė būtų sutikusi su tokiu atsakovo siūlomu vaikų išlaikymo dydžiu, nepateikta (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

76. Santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų atžvilgiu yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 16 punktas).

77. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas, ir išsprendžiamas bendro turto padalijimo klausimas.

78. Bylos duomenimis, šalys santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); bei kilnojamąjį turtą: transporto priemonę BMW 318CI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę BMW X5 3.0D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę BMW X5 4.8i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) variklio stendą „Redats 07-02-32“, keltuvą „JH- 4000C“, suvirinimo aparatą „Jasic EVO20“, hidraulinis presą „H-370“, planšetę su diagnostine įranga (laidas ir programa), skalbimo mašiną „LG“, kompiuterį „Asus“; garso kolonėlių sistemą „JBL Soundbar“, televizorių „Samsung“. Santuokos metu sutuoktiniai taip pat įgijo kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2022 m. sausio 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB Legal Balance (pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“) pagal 2023 m. balandžio 23d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

79. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis).

Dėl nekilnojamojo turto

80. Remiantis bylos duomenimis, šalys įgijo gyvenamąjį namą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šalių sutarimu turto vertė – 160 000 Eur.

81. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais, nustatyta, jog turto įsigijimui buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos – 38 000 Eur, šalių sutaupytos lėšos – 6 000 Eur, banko šalims 2022 m. sausio 25 d. kredito sutartimi suteiktas 100 000 Eur kreditas. Įvertinus tai, kad turto įsigijimui buvo panaudotos 38 000 Eur asmeninės atsakovo lėšos, darytina išvada, kad dalytino nekilnojamojo turto apimtis 122 000 Eur.

82. Konstatavus, jog nėra pagrindo nepilnamečiam vaikui E. I. išlaikymą priteisti turtu, šalių sutarimu yra pagrindas nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), padalyti proporcingai šalių įnašams (38/100, 62/100).

83. Dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo, jam priteisiant minimą žemės sklypą, ieškovei išmokant 2 805 Eur kompensaciją.

84. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais.

85. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

86. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

87. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas).

88. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodo, jog žemės sklypas yra atskiras turtinis vienetas, jis nėra susietas su jokiu kitu daiktu, kaip priklausinys, jo dydis yra tinkamas statyti gyvenamąjį namą, jo pirkimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos, ieškovė neturi piniginių lėšų iš ko sumokėti kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

89. Dėl atsakovo nurodomų teiginių, visų pirma, pažymėtina, kad nors atsakovas nurodo, kad žemės sklypo pirkimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos, tačiau sklypas nėra prašomas pripažinti jo asmenine nuosavybe. Antra, atsakovas nenurodo, jokių svarbių kriterijų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas iš esmės apsiriboja deklaratyviais samprotavimais, kad tai yra atskiras žemės sklypas, kuriame galimai galima vystyti gyvenamojo namo statybą. Pastebėtina, jog šiuo atveju būtent atsakovui, prašančiam nukrypti nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo, kyla pareiga įrodyti bei pagrįsti tokią būtinybę. Byloje nepaneigti duomenys, kad žemės sklypas yra atskiras turtinis vienetas, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra ir jokių duomenų, kad šio turto nebūtų galima dalyti sutuoktiniams natūra pagal jiems tenkančias turto proporcijas.

90. Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog atsakovas neįrodė būtinybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl šis priešieškinio reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas ir šalių nekilnojamasis turtas padalytinas proporcingai šalių įnašams: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina 38/100 gyvenamojo namo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei 38/100 žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistina 62/100 gyvenamojo namo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei 62/100 žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl transporto priemonių

92. Bylos duomenimis, ginčo dėl transporto priemonės BMW 318CI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo nėra. Šalys prašo, jog po santuokos nutraukimo minima transporto priemonė po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise būtų priteista atsakovui, ieškovei išmokant kompensaciją. Byloje yra kilęs ginčas dėl transporto priemonės vertės. Ieškovės teigimu, transporto priemonės vertė – 1 500 Eur, atsakovo teigimu, – 400 Eur. Atsakovo paaiškinimas, transporto priemonė yra nevažiuojanti, ji buvo įsigyta darbiniams eksperimentams tam, kad jis galėtų gilinti automobilių technines žinias. Dėl tokių atsakovo teiginių pažymėtina, jog atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių tokius jo teiginius. Be to, VĮ Regitra duomenimis, transporto priemonės dalyvavimas eisme nėra apribotas. Šalys objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti transporto priemonės vertę, nepateikė, todėl, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, šalių nurodomą transporto priemonės vertę, teismas sprendžia, jog skaičiuojant transporto priemonės vertę, imant šalių nurodytą vertės vidurkį, atitiktų sąžiningumo bei protingumo principus. Taigi, transporto priemonės BMW 318CI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri asmeninės nuosavybė teise priteistina atsakovui, vertė nustatytina 900 Eur ((1 500 Eur + 400 Eur) : 2), priteisiant ieškovei 475 Eur kompensaciją.

93. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad transporto priemonę BMW X5 3.0D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovas yra pardavęs už 3 500 Eur, transporto priemonę BMW X5 4.8i, valstybinis Nr(duomenys neskelbtini)ieškovė yra pardavusi už 900 Eur. Ieškovė kompensacijos už parduotą transporto priemonę BMW X5 3.0D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo neprašo. Atsakovas už parduotą transporto priemonę BMW X5 4.8i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės prašo priteisti 3 430 Eur kompensaciją, nurodydamas, jog ieškovė nepagrįstai transporto priemonę pardavė už kur kas mažesnę 900 Eur kainą.

94. Remiantis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ginčo, kad transporto priemonė BMW X5 4.8i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta už 8 500 Eur, parduota už 900 Eur bei kad pardavimo metu transporto priemonė buvo su variklio defektu, nėra. Bylos duomenimis, transporto priemonė įsigyta 2023 m. gegužės 4 d., parduota 2023 m. sausio 5 d. Iš byloje pateikto UAB „(duomenys neskelbtini) pasiūlymo nustatyta, kad automobilio remonto darbai įvertinti 1 638,76 Eur. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji parduodama automobilį nesigilino, kokia yra automobilio rinkos kaina, automobilį pardavė draugei už 900 Eur, nes reikėjo pinigų vaikų išlaikymui. Teismas sutinka, jog galimai tuo laikotarpiu ieškovei gyvenant vienai su trimis nepilnamečiais vaikais buvo sunki finansinė padėtis, tačiau kritiškai vertina ieškovės veiksmus, transporto priemonę parduodant net nesigiliant, kokia yra reali parduodamo automobilio rinkos vertė. Spręstina, kad ieškovė stokodama finansų kaip tik turėjo pasidomėti, ar transporto priemonę būtų galima parduoti už didesnę kainą, juo labiau, kad transporto priemonė buvo įsigyta už gerokai didesnę kainą. Be to, pardavimo metu ieškovė žinojo apie suteiktą vartojimo kreditą automobiliui, todėl, būdama rūpestinga ir apdairi, turėjo įvertinti ir galimą kredito dengimą iš galimai gautų didesnių pajamų už parduotą automobilį. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovė nepagrįstai sumažino šeimos turto vertę, automobilį parduodama už 900 Eur. Įvertinus turto vertę įsigijimo metu (8 500 Eur), variklio remonto išlaidas (1 640 Eur (apvalinant 1 638,76 Eur), nustatytina, jog parduotos transporto priemonės BMW X5 4.8i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 6 860 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 3 430 Eur kompensacija (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl buities daiktų padalijimo

95. Byloje ginčo dėl šių daiktų: variklio stendo „Redats 07-02-32“, keltuvo „JH- 4000C“, suvirinimo aparato „Jasic EVO20“, hidraulinio preso „H-370“, planšetės su diagnostine įranga (laidas ir programa), skalbimo mašinos „LG“, kompiuterio „Asus“; garso kolonėlių sistemos „JBL Soundbar“, televizoriaus „Samsung“ padalijimo būdo, kompensacijų šalims priteisimo, nėra. Šalių sutarimu, po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis turtas: skalbimo mašina „LG“, kompiuteris „Asus“; garso kolonėlių sistema „JBL Soundbar“, televizorius „Samsung“, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis turtas: variklio stendas „Redats 07-02-32“, keltuvas „JH- 4000C“, suvirinimo aparatas „Jasic EVO20“, hidraulinis presas „H-370“, planšetė su diagnostine įranga (laidas ir programa). Atsižvelgiant į tai, jog šalys viena kitai kompensacijų už šį turtą neprašo, teismas dėl šio turto verčių plačiau nepasisako.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

96. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis).

97. CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

98. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. sausio 25 d. tarp šalių ir AB SEB banko sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu sutuoktiniams suteiktas 100 000 Eur kreditas namo statyboms.

99. Ginčo dėl įsipareigojimų šiam kreditoriui nėra, todėl prievolė AB SEB bankui pagal 2022 m. sausio 25 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paliktina solidari šalių prievolė, nepadengto kredito suma 2025 m. gegužės mėn. 95 430,46 Eur, (CK 3.109 straipsnis).

Dėl trečiojo asmens UAB Legal Balance savarankiškų reikalavimų

100. Bylos duomenimis, 2023 m. balandžio 25 d. tarp UAB „SB lizingas“ ir atsakovo pasirašyta vartojimo kredito sutartis Nr. v, pagal kurią atsakovui suteiktas 8 500 Eur kreditas. 2023 m. liepos 31 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“ perleido reikalavimo teisę pagal 2023 m. balandžio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5630542 UAB Legal Balance.

101. UAB Legal Balance kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš ieškovės E. I. bei atsakovo E. I. 7 924,27 Eur negrąžinto kredito, 164,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos 2024 m. kovo 19 d. pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 73,48 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos 2024 m. kovo 19 d., 5,90 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 924,27 Eur nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. kovo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2030 m. balandžio 11 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 184 Eur žyminio mokesčio, 302,50 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

102. Šalys prašomos priteisti skolos dydžio, paskaičiavimų neginčija, tačiau ieškovė teigia, kad tai yra asmeninė atsakovo prievolė, kadangi ji sutikimo pirkti transporto priemonę BMW X5 4.8i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai buvo panaudotas vartojimo kreditas, nedavė. Taip pat nedavė sutikimo vartojimo kredito paėmimui.

103. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2012 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012, 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012, 2019 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

104. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas kreipėsi į pradinį kreditorių dėl 8 500 Eur vartojimo paskolos suteikimo. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė E. I. elektroniniu parašu 2023 m. balandžio 22 d. 10.22 val. pasirašė paraišką. Paraiškoje nurodoma, jog „patvirtinu, kad UAB „SB lizingas“ internetiniame puslapyje e-credit.sblizingas.lt užpildžiau paraiškos formą bei pateikiau savo asmens duomenis su tikslu - sudaryti vartojimo kredito sutartį. UAB „SB lizingas“ man pateikė ir aš susipažinau su Informacija, kuri skirta vartojimo kredito gavėjams apie tai, kad kaip renkama, naudojama ir saugoma informacija bei UAB „SB lizingas“ Asmens duomenų apsaugos politika. Man yra žinoma, kad su minėtais dokumentais bet kada galiu susipažinti viešai https://www.sblizingas.lt/duomenu-apsaugos-politika/.“ Taigi, paminėti duomenys patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma apie ketinamą imti kreditą. Nors ieškovė teigia, kad ji nepasirašė paraiškos, kad atsakovas naudojo jos asmens duomenis, tačiau į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, grindžiančių tokius ieškovės teiginius (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Ieškovės teigimu, ji tuo metu gulėjo ligoninėje prieš gimstant trečiajam šalių vaiku, todėl negalėjo pasirašyti dokumentų, jai tuo metu rūpėjo kiti dalykai. Dėl šių ieškovės teiginių teismas pastebi, jog vien tai, kad ieškovė gulėjo ligoninėje, nepaneigia, kad ji dėl nesuvokimo ar dėl kokių nors kitų aplinkybių negalėjo rūpintis ir priimti kitų šeiminius reikalaus apimančių sprendimų. Pastebėtina ir tai, kad paraiška ieškovės yra pasirašyta naudojant elektronines ryšių priemonės, todėl spręsti, jog vien dėl gulėjimo ligoninėje ji negalėjo pasirašyti paraiškos, nėra jokio pagrindo.

105. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pateikė paraišką gauti vartojimo kreditą šeimos poreikių tenkinimui, į tai, jog ieškovė 2023 m. balandžio 22 d. paraiška, kuri jokia forma nėra nuginčyta, pateikė kreditoriui savo duomenis su tikslu sudaryti vartojimo kredito sutartį, darytina išvada, kad šiuo atveju kredito sutartis sudaryta su sutuoktinio sutikimu, todėl nėra jokio pagrindo šiuo aspektu prievolės pripažinti asmenine atsakovo prievole (CK 3.109 straipsnio 3 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

107. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutuoktinių lygiateisiškumas reikalauja, jog visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu.

108. Remiantis byloje pateiktais šalių 2023 m. balandžio 20–21 d. susirašinėjimais nustatyta, jog sutuoktiniai diskutavo dėl transporto priemonės pirkimo:

– atsakovas: „Zinok as snd suderinau vakare ta xsa paziuret“

109. Vertinant pateiktą šalių susirašinėjimą, darytina išvada, jog šalys ne tik diskutavo apie automobilio pirkimą, bet ir apie tai, jog jo įsigijimui būtų imamas kreditas. Taigi, ieškovė žinojo tiek apie ketinamą įsigyti pirkinį, tiek apie tai, jog tam būtų imamas kreditas. Iš vėlesnių ieškovės veiksmų, t. y. 2023 m. balandžio 22 d. ieškovės kreditoriui pasirašytos bei pateiktos paraiškos, spręstina, jog šalys priėmė sprendimą įsigyti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieškovės teiginiai, kad ji nieko nežinojo apie kreditą, kad nedavė sutikimo automobilio pirkimui, atmestini, kaip niekuo nepagrįsti. Be to, pastebėtina ir tai, kad ieškovė neneigia aplinkybės, jog įsigyta transporto priemonė buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti.

110. Apibendrinant tai, kas paminėta, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB Legal Balance ieškinys tenkintinas (CK 3.109 straipsnio 3 dalis, 6.109 straipsnis, 6.886 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl šalių skolinių įsipareigojimų vienas kitam

111. CK 6.9 straipsnio 1 dalis numato, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

112. Šalys pateikė reikalavimus atlyginti viena kitai jos sumokėtas įmokas kreditoriams.

113. Ieškovė pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlikusi 968,72 Eur mėnesinių įmokų, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. yra pervedusi 8 176,15 Eur AB SEB bankui pagal 2022 m. sausio 25 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už 2025 m. kovo 6 d. – 2026 m. kovo 5 d. privalomą būsto draudimą AB „Lietuvos draudimas“ kovo – gegužės mėn. yra sumokėjusi 57,02 Eur įmokas, taip pat pateikė duomenis, jog šalims nuosavybes teise priklausančiame name ieškovė savo lėšomis – 3 311,19 Eur, įrengė vandens šildymo sistemą.

115. Byloje nėra ginčo, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas dengė solidarias prievoles kreditoriams, taip pat nėra ginčo dėl padengtų prievolių sumų bei pareigos atlyginti kitam skolininkui jo padengtą dalį, todėl yra pagrindas tenkinti šalių prašymą dėl šių įmokų atlyginimo vienas kitam (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl atsakovo atliktų mokėjimų UAB „SB lizingas“ pastebėtina, jog teismui konstatavus, kad nėra pagrindo pripažinti prievolės pagal 2023 m. balandžio 25 d. tarp UAB „SB lizingas“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo prievole, atsakovas įgijo teisę prašyti iškovę atlyginti pusę sumokėtos įmokų sumos šiam kreditoriui.

116. Įvertinus šalių pateiktus duomenis, ieškovei iš atsakovo priteistina 484,36 Eur (968,72 Eur : 2) GNSB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų įmokų, 4 088,08 Eur (8 176,15 Eur : 2) atliktų įmokų AB SEB bankui, 28,51 Eur (57,02 Eur : 2) atliktų įmokų AB „Lietuvos draudimas“, vandens šildymo sistemos įrengimas 1 655,60 Eur (3 311,19 Eur : 2), iš viso – 6 256,55 Eur. Atsakovui iš ieškovės priteisti 2 911,01 (5 822,02 Eur : 2) atliktų įmokų AB SEB bankui, 287,12 Eur (574,24 : 2) atliktų įmokų UAB „SB lizingas“, iš viso – 3 198,13 Eur. Atsižvelgiant į šalims viena kitai priteistinas sumas už solidarių prievolių įvykdymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 058,42 Eur (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

117. Dėl ieškovės prašomo priteisti įsiskolinimo, į kurį ieškovė įtraukia vaikų išlaikymo įsiskolinimą už 2023 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpį, teismas pastebi, jog dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo už 2023 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpį teismas pasisakė sprendimo 74–78 p. Dėl ieškovės prašomo priteisti įsiskolinimo, į kurį ieškovė įtraukia vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2025 m. gegužės mėn., atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi yra išspręstas vaikų laikinas išlaikymas iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl pakartotinai dėl to pasisakyti nėra pagrindo. Be to, teismo sprendimu įtvirtinus atsakovo pareigą priteistą išlaikymo dydį teikti nepilnamečiams vaikams nuo bylos iškėlimo teisme dienos, atsakovo sumokėtų lėšų klausimas visa apimtimi spręstinas sprendimo vykdymo procese.

Dėl kitų ieškovės bei atsakovo argumentų

118. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

119. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, priešieškinio atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

120. Bylos duomenimis, ieškovė byloje patyrė 1 781,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 25 Eur žyminis mokestis, 266,20 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą, 290 Eur už turto vertinimą, 1 200 Eur už teisines paslaugas.

121. Atsakovas byloje patyrė 5 71,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 643 Eur žyminis mokestis, 4 428,60 Eur už teisines paslaugas.

122. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

123. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

124. Įstatymų leidėjas įtvirtindamas kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą atlyginti žalą savo sutuoktiniui reglamentavo, jog: „Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės“ (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, pažymėjo, kad: „vieno sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos jo turtine žala, kurią turi atlyginti kaltas dėl santuokos nutraukimo kitas sutuoktinis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2010).

125. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad: „atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Taigi ir bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).

126. Nagrinėjamoje byloje nusprendus, kad šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, remtinasi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir ieškovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip jos patirta žala, susijusi su santuokos nutraukimu, bylos procesinė baigtis vertintina kaip teismo sprendimo priėmimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Tai reiškia, kad prie atlygintinų išlaidų priskirtinos bendro turto vertės nustatymo išlaidos bei kitos su santuokos nutraukimu susijusios išlaidos, o minėtų išlaidų priteisimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne tik proceso normomis, bet ir CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-341-777/2024).

127. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 781,20 Eur (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, CPK 93 straipsnis).

128. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB Legal Balance patyrė 486,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 184 Eur žyminis mokestis bei 302,50 Eur teisinių paslaugų išlaidos.

129. Visiškai tenkinus trečiojo asmens reikalavimus, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB Legal Balance iš ieškovės bei atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 243,25 Eur.

130. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

131. 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovei atidėtas 587 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant patikslintą ieškinį.

132. Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

133. Tenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 915 Eur (587 Eur + 284 Eur + 44 Eur) žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašą, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). bažnyčioje, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. I. sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas E. I. ir E. I. turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. I. palikti ikisantuokinę pavardę – „L.“, atsakovui E. I. palikti pavardę – „I.“.

Priteisti ieškovei E. I. iš atsakovo E. I. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

E. I., gim. (duomenys neskelbtini), E. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. I..

Nustatyti tokią atsakovo E. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. I., gim. (duomenys neskelbtini), E. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. I., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas E. I.:

– pasiima vaikus kas antrą savaitgalį (pranešus ieškovei SMS žinute antradienį, ar ims vaikus) nuo penktadienio 18 val. (pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos) iki pirmadienio 8 val. (nuvežant vaikus į ugdymo įstaigą);

– pasiima vaikus kasmetinių atostogų metu, bet ne ilgiau kaip 14 dienų iš eilės (pranešus SMS žinute ieškovei prieš savaitę);

– poriniais kalendoriniais metais pasiima vaikus pirmą Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) nuo 14 val. iki antros Kalėdų dienos (gruodžio 26 d.) 19 val., o neporiniais kalendoriniais metais – nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 25 d. 14 val.;

– neporiniais kalendoriniais metais pasiima vaikus nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki sausio 1d. 19 val. (Naujiesiems metams);

– poriniais kalendoriniais metais vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną nuo 14 val. iki antros Velykų dienos iki 19 val.; neporiniais metais – antrą Velykų dieną nuo 10 iki 19 val., gražindamas į jų gyvenamąją vietą;

– kiekvieną kalendorinių metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį praleidžia su vaikais.

Priteisti iš atsakovo E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 35­0 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 14 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 35­0 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 14 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 35­0 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 14 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 657 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 657 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 657 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Priteistų nepilnamečiams vaikams E. I., gim. (duomenys neskelbtini), E. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. I., gim(duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti ieškovę E. I..

Priteisti ieškovei E. I. 38/100 gyvenamojo namo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei 38/100 žemės sklypo, registro Nr. 44/2326868, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui E. I. 62/100 gyvenamojo namo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei 62/100 žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei E. I. skalbimo mašiną „LG“, kompiuterį „Asus“; garso kolonėlių sistemą „JBL Soundbar“, televizorių „Samsung“.

Priteisti atsakovui E. I. variklio stendą „Redats 07-02-32“, keltuvą „JH- 4000C“, suvirinimo aparatą „Jasic EVO20“, hidraulinį presą „H-370“, planšetę su diagnostine įranga (laidas ir programa).

Priteisti ieškovei E. I. iš atsakovo E. I. 475 Eur kompensaciją.

Priteisti atsakovui E. I. iš ieškovės E. I. 3 430 Eur kompensaciją.

Priteisti ieškovei E. I. iš atsakovo E. I. 3 058,42 Eur skolą.

Prievolę AB SEB bankui pagal 2022 m. sausio 25 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria ieškovės E. I. ir atsakovo E. I. prievole.

Priteisti ieškovei E. I. iš atsakovo E. I. 1 781,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB Legal Balance solidariai iš ieškovės E. I. ir atsakovo E. I. 7 924,27 Eur negrąžinto kredito, 164,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos 2024 m. kovo 19 d. pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 73,48 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos 2024 m. kovo 19 d., 5,90 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 924,27 Eur nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. kovo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2030 m. balandžio 11 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 162,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB Legal Balance iš ieškovės E. I. 243,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB Legal Balance iš atsakovo E. I. 243,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. I. valstybei 915 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.