Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą ieškovei E. R., jos atstovei advokatei Kristinai Vezbergaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo priteisti 35589,37 Eur sumą, procesines palūkanas, atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad sutartis dėl paskolos traktorių pirkimui buvo sudaryta 2019-03-20 žodžiu. Šios sutarties grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, tačiau, ieškovei ir atsakovui išsiskyrus, 2021-12-30 ieškovė pareikalavo grąžinti pinigus bei šį savo reikalavimą tęsė iki pat 2022-08-25, todėl laiko, kad skolos terminas yra iki 2022-08-25. Nurodė, kad apie palūkanas nebuvo tartasi. Nurodė, kad dalį sumos, t. y. 3000 Eur, atsakovas grąžino, tad šie atsakovo veiksmai patvirtina paskolos sutarties egzistavimą. Paaiškina, kad ieškovė išsiskyrusi su savo sutuoktiniu 2019-03-18 pasirašė santuokos nutraukimo sutartį Norvegijoje, kurios pagrindu gavo 400 000 Norvegijos kronų, t. y. apie 40 000 Eur. Ieškovė skolino dideles pinigų sumas atsakovui, didžiausios sumos buvo paskolintos atlikus du pavedimus po 18 000 Eur 2019-03-20 ir 2019-03-21. Ieškinyje nurodė, kad iš viso atsakovui per vedė 59 057 Eur sumą, tuo tarpu atsakovas grąžino – 22 520 Eur sumą, ieškovė papildomai pervedė 2052,37 Eur, todėl kreipiantis į teismą momentu buvo skolingas 38589,37 Eur, atsakovas pervedė 3000 Eur sumą, tad yra skolingas 35589,37 Eur. Nurodė, kad atsakovo įsipareigojimas fiksuojamas tarpusavio susirašinėjimu.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus dėl skolos priteisimo, tačiau patikslino faktines aplinkybes ir nurodė, kad reikalauja skolos pagal du atliktus bankinius pavedimus: po 18 000 Eur, atliktus 2019-03-20 ir 2021-03-21 – iš viso 36 000 Eur sumai, dėl jokių kitų sumų reikalavimų nereiškia. Nurodė, kad šalys buvo sugyventiniai, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Paaiškino, kad po skyrybų gavo kompensaciją, be to gyvendama Norvegijoje turėjo santaupų, kurias parsivežė į Lietuvą, taip pat dalis lėšų buvo laikoma pas jos motiną. Paaiškina, kad atsakovas prašė paskolinti pinigų įsigyti traktorių/ekskavatorių, žadėjo grąžinti sumą per kelerius metus, dirbdamas su šia įranga. Paaiškino, kad atsakovo reikalavo šios sumos ne kartą, tai patvirtina šalių susirašinėjimas. Atsakovas grąžino 3000 Eur sumą, po to kai buvo pradėtas teisminis procesas. Paaiškino, kad visą laiką ji dirbo ir gaudavo pajamas, t. y. užsiėmė blakstienų priauginimu, todėl nereikėjo, kad atsakovas ją išlaikytų. Be to, turėjo santaupų iš darbo Norvegijoje, kurias parsivežė, kai nusprendė grįžti į Lietuvą.

Teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškove pradėjo draugauti dar tuo metu, kai ji gyveno Norvegijoje, ją išlaikė mokėjo už jos advokato išlaidas, padėjo persikraustyti. Teisė, kad ieškovė visą laiką nedirbo, todėl neturėjo lėšų pragyventi, be to, mokėti. Pažymi, kad už visą mokėjo jis, jokių paskolų nėra. Paaiškino, kad ieškovė atliko su pavedimus po 18 000 Eur be jokios tikslinės reikšmės, ji pati pageidavo, kad šias lėšas jis turėtų. Pažymėjo, kad ieškovė išlaidi, todėl būtų šias lėšas išleidusi, todėl pervedė jam. Šios lėšos buvo skirtos pragyvenimui, kelionėms ir pan. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad gautas lėšas pervedė savo vadovaujamai įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo ribos.

Vertinant šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas, nagrinėjant bylą, įrodinėjamas aplinkybes, darytina išvada, jog tarp šalių iškilo ginčas dėl šalių tarpusavio teisinių santykių kvalifikacijos, tai yra, ar tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas nepripažino paskolos teisinių santykių, įrodinėjo, lėšos panaudotos bendrai gyvenant ir vedant bendrą ūkį.

Teismas nurodo, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) (2, 4 punktai). Faktinis ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad tik teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, kvalifikuoja ginčo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 52 punktas). Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal šalių nurodytas aplinkybes, formuluoja teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas, nes jis vykdo savo pareigą nustatyti reikalavimo teisinį pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

Dėl šalis siejusių tarpusavio santykių.

Byloje ieškovė duodama paaiškinimus, kaip savo reikalavimo pagrindą, įrodinėjo tokio pobūdžio aplinkybes, kad ji dviem bankiniais pavedimais pervedė iš viso atsakovui 36 000 Eur sumą, kaip skolą. Ji nurodė, kad atsakovas nurodė, kad šios lėšos bus skirtos traktoriaus/ekskavatoriaus įsigijimui, vėliau atsakovui uždirbus lėšas, jis grąžins šią sumą. Kadangi ieškovę su atsakovu siejo artimi santykiai, jie kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl rašytinių susitarimų neturi. Šalims nutraukus bendrą gyvenimą, įsipareigojimą dėl lėšų grąžinimo grindžia tarpusavio susirašinėjimu. Byloje pateikti duomenys, t. y. ieškovės sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis patvirtina, kad ieškovė turėjo asmeninių lėšų pervesti atsakovui 36 000 Eur sumą dviem bankiniais pavedimais. Atsakovas nepripažino, jog tarp šalių buvo susiklostę ieškovės įrodinėjami paskoliniai teisiniai santykiai ir įrodinėjo, jog šalis siejo bendras gyvenimas, todėl šios lėšos buvo panaudotos poreikiams bendriems tenkinti, pragyventi.

Teismas nurodo, kad remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).

Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis).

Byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma rašytine forma, sudarymo fakto. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

Išimtis dėl draudimo remtis liudytojų parodymais įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią draudimo remtis liudytojų parodymais teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); arba sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės (2 punktas); arba, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu (3 punktas); arba, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018, 39 punktas).

Ieškovė paskolos teisinius santykius įrodinėjo atliktais bankiniais pavedimais, šalių susirašinėjimu ir liudytojų parodymais.

Teismas vertindamas šių liudytojų parodymus atkreipia dėmesį, kad byloje apklaustus liudytojus ir šalis sieja artimi ryšiai, t. y. ieškovės prašymu apklausta liudytoja T. F. yra jos sesuo, tuo tarpu atsakovo prašymu apklaustas liudytojas Ž. L. yra jo draugas.

Liudytoja T. F. konkrečių aplinkybių dėl paskolos sutarties sudarymo negalėjo nurodyti, t. y. pinigų pervedimo, tikslo, termino ir kt., nežino. Apie ieškovės paskolą žinojo iš sesers nurodytų aplinkybių. Taip pat liudytoja nurodė, kad ieškovė atsakingai elgiasi su piniginėmis lėšomis, ji dirbo Norvegijoje ir turėjo santaupų, tačiau konkrečių sumų nurodyti negalėjo.

Liudytojas Ž. L. jokių aplinkybių dėl atsakovo ir ieškovės tarpusavio piniginių reikalų negalėjo nurodyti, t. y. nežinojo apie jokius tarpusavio piniginius pervedimus, įsipareigojimus, sutartis ir kt. Nurodė, kad šalys gyveno kartu, o atsakovas išlaikė ieškovę. Tokias aplinkybes nurodė, nes jis matydavo, kaip apmoka atsakovas sąskaitas kavinėse, pirkdamas statybines medžiagas ir kt. Patvirtino apie piniginius reikalus su atsakovu nėra kalbėjęs, todėl nežino atsakovo ar ieškovės materialinės padėties, santaupų ar skolų. Šis liudytojas patvirtino, kad atsakovas kartais žaidžia azartinius aidimus, tačiau negalėjo nurodyti dėl išlošiamų/pralošiamų sumų ar kt. Vertino tokį atsakovo elgesį, kaip pramogą. Liudytojas nurodė, kad jis nuvežė atsakovo brolį, kad jis perduotų ieškovei 20 000 Eur sumą, už ką šie pinigai buvo paduoti, kodėl ir kt. paaiškinti negalėjo.

Apibendrinus liudytojų parodymus, darytina išvada, kad šie asmenys neturėjo, nežinojo apie šalių tarpusavio piniginio pobūdžio santykius, pavedimus ir pan. Šių asmenų parodymai negali įrodyti egzistavusius paskolinius santykius, t. y. atsakovo įsipareigojimą grąžinti pervestas pinigų sumas.

Ieškovė pateikė šalių susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis. Vertinant pateiktas žinutes ir jų tekstą matyti, kad šalys išsiskirdamos aptaria jų tarpusavio santykius, atitinkamai reiškia turtinio pobūdžio pretenzijas. Šiose žinutėse matyti, kad ieškovės reiškiamos pretenzijos, reikalavimas grąžinti sumas skiriasi, vyksta derybinio pobūdžio susirašinėjimas dėl grąžintinos sumos. Atsakovas nurodė, kad šis susirašinėjimas fragmentiškas, nepilnas, tačiau pačių žinučių teksto neneigė, atitinkamai nepateikė kitokio išsamesnio susirašinėjimo. Teismas nurodo, kad pateiktas susirašinėjimas, atspindi šalių tarpusavio santykius, kai jos nusprendė išsiskirti. Esant nurodytoms aplinkybėms šioje žinutėse nurodomos sumos, aplinkybės nėra pakankamai informatyvios, kad būtų galima konstatuoti, kad šalys buvo sudariusios paskolos sutartį.

Ieškovė taip pat paskolos sudarymą grindė bankiniais pavedimais. Pagal byloje pateiktus šalių banko sąskaitos išrašus, tiek ieškovė, tiek atsakovas nuolat pervesdavo vienas kitam piniginių lėšų sumas, mokėjimų pavedimuose nebūdavo nurodoma šių bankinių pavedimų paskirtis. Ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad reikalauja grąžinti pinigines lėšas dviejų bankinių pavedimų pagrindu, kurie buvo atklikti 2019-03-20 ir 2019-03-21, iš viso bendrai 36000 Eur sumai.

Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau pačios prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 17 punktą).

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad šalys nėra sudariusios rašytinės paskolos sutarties, apsikeitusios raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, kas patvirtintų taip kaip numato įstatymas – raštu paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą, tai yra, pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, tai yra, šalys raštu neišreiškė tokios valios. Mokėjimo nurodymuose taip pat nėra nurodyta atsakovui pervedamų piniginių lėšų paskirties, o šalių susirašinėjime nėra nurodomų aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą pripažinti, jog piniginės lėšos yra skolinamos ir atsakovas prisiima pareigą jas grąžinti kaip paskolos dalyką. Tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Teismo vertinimu, ieškovės atlikti mokėjimo pavedimai, susirašinėjimas pagrindžia patį pinigų perdavimo faktą, kurio atsakovas neginčija, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia, tiek atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką ieškovės kaip paskolos davėjos nuosavybėn.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šioje byloje ieškovė neįrodė, kad suteikė atsakovui paskolą, tai yra, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pinigai kaip paskolos dalykas buvo perduoti atsakovui bei atsakovo įsipareigojimo grąžinti šiuos pinigus kaip paskolos dalyką. Įrodymai, patvirtinantys vien tik pinigų pervedimą, perdavimą ir gavimą, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą. Kadangi ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakovu sąlygų egzistavimo – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką visumos, todėl teismas sprendžia, jog šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis, 178 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pripažinus sutartį nesudaryta, jei pagal ją kitai sutarties šaliai buvo perduotas tam tikras turtas, jis turėtų būti grąžinamas pagal nepagrįsto praturtėjimo ar turto be pagrindo gavimo taisykles (CK 6.237, 6.242 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos CK 6.237 straipsnio nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio, reglamentuojančio pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

Teismas pažymi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įrodinėjimo taisykles tiek dėl turto gavimo be pagrindo, tiek nepagrįsto praturtėjimo atveju, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3389-687/2018).

Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovės pervestos lėšos atsakovui buvo panaudotos jam priklausančio ir jo paties vadovaujamo juridinio asmens veiklai, t. y. tokiu būdu nebuvo tenkinami ieškovės poreikiai dėl gyvenimo kartu, nebuvo dengiami ieškovės įsipareigojimai šiam juridiniam asmeniui ar kt.

Teismo vertinimu, esant nurodytai minėtai teismų praktikai dėl įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose, atsakovui nepateikus įrodymų dėl teisinio pagrindo gauti ginčo pinigines lėšas, atsakovui atsiranda pareiga šias lėšas grąžinti. Atsakovas, nepripažindamas, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, įrodinėjo aplinkybes, kad šalys vedė bendrą ūkį, kartu gyveno, buvo sugyventiniai ir šios lėšos buvo išleistos kartu gyvenant. Teismas nurodo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad jie kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms galima situacija, kad gautos lėšos būtų panaudotos pragyvenimui, tačiau šiuo atveju gauta suma 36 000 buvo nedelsiant pervesta ieškovui priklausančiam juridiniam asmeniui. Atsakovas duodamas paaiškinimus negalėjo paaiškinti tikslo ir priežasties šių piniginių lėšų pervedimui. Atitinkamai, tokios aplinkybės paneigia atsakovo argumentus, kad lėšos buvo panaudotos ir išleistos pragyvenimui, t. y. lėšų pervedimas juridiniam asmeniui nesant konkrečių abiejų šalių įsipareigojimų šiam juridiniam asmeniui negali būti vertinamas, kaip kartu gyvenančių asmenų poreikių tenkinimas.

Teismas nurodytas atsakovo aplinkybes vertina kaip neįrodytas, nes byloje toks teisinis piniginių lėšų įgijimo pagrindas neįrodytas. Byloje nenustatyta, kad ieškovė nurodytu būdu būtų siekusi padovanoti atsakovui pinigus, pervedė, kad atsakovas ją iš šių lėšų išlaikytų ar kt. Ieškovė šių aplinkybių nepripažįsta, to nepatvirtina nei mokėjimo nurodymų paskirtis, nei šalių susirašinėjimas, nei byloje apklaustų liudytojų parodymai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, jog teismas pripažįsta, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl teisinio pagrindo gauti ginčo pinigines lėšas – 36 000 Eur, todėl nagrinėjamu atveju egzistuota nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos (CK 6.237 straipsnis). Pirma, byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė perdavė atsakovui ginčo sumą, kas reiškia, kad atsakovas yra praturtėję dėl ieškovės veiksmų. Antra, dėl šios priežasties ieškovo turtas sumažėjo ginčo suma, kas atitinka atsakovo praturtėjimą. Trečia, atsakovas praturtėjo, nes ieškovė jam perdavė aukščiau nurodytą sumą, tai yra, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, nėra teisinio pagrindo atsakovo praturtėjimui. Penkta, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, pareiškus ieškinį. Šešta, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė būtų prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką. Septinta, ieškovė negali apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas vertino tik byloje nustatytas ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, neperžengė ieškovo pirminio reikalavimo, į kurį atsakovas turėjo visas procesines galimybes pateikti atsikirtimus, ribų, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas šioje byloje priėmė siurprizinį sprendimą tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Atsakovui buvo suteikta galimybė teismo procese pateikti įrodymus ir teikti paaiškinimus dėl šalių santykių kvalifikavimo kaip paskolos, dėl gautos pinigų sumos pagrįstumo ir panaudojimo, kaip to reikalaujama pagal EŽTT praktiką (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 68 punktas).

Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 35589,37 Eur sumos priteisimo, bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo reikalavimą grindė dviem bankiniais pavedimais bendrai 36 000 Eur sumai. Taip pat ieškovė pripažino, kad 3000 Eur sumą iš atsakovo gavo. Teismo posėdžio metu negalėjo nuosekliai paaiškinti, kaip šias pervestas lėšas suprato, vėliau nurodė, kad jos turėtų būti vertinamos, kad dalies sumos grąžinimas. Teisminio proceso metu ieškovė ieškinio reikalavimo netikslino pagal CPK 141 straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu atsakovo 2022-12-12 pervesta 3000 Eur suma turi būti įskaitoma į reikalaujama priteisti sumą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ieškinys tenkintinas iš dalies: ieškovei priteistina 33 000 Eur suma.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Ieškovė pateikė prašymą skirti baudą atsakovui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kad atsakovas galėtų pateikti savo sąskaitos išrašą.

Teismas nurodo, kad CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Išaiškintina, kad savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis; CPK 7 straipsnio 2 dalis), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo suteikta teisė pateikti papildomus duomenis, t. y. savo banko sąskaitos išrašą, todėl buvo atidėtas teismo posėdis. Teismas nurodo, kad atidėjus teismo posėdį atsakovas prisiėmė riziką dėl didesnių kitos šalies atstovavimo išlaidų. Toks atsakovo elgesys buvo vienkartinis, be to, atsakovo pateikti duomenys buvo reikšmingi sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumą, todėl pateiktas prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl priesaikos sulaužymo.

Ieškovė prašo skirti atsakovui baudą dėl melagingų parodymų. Nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad apmokėjo ieškovės advokatės išlaidas. Ieškovė pateikė duomenis, kad apmokėjo iš savo sąskaitos advokatei į (duomenys neskelbtini) kontorą. Tokiu būdu ieškovės vertinimu atsakovas melavo.

CPK 186 straipsnio 6 dalis numato, kad prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia; už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.

2023-05-25 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis išlaikė ieškovė, mokėjo už advokatę. 2023-05-24 posėdžio metu taip pat nurodė, kad mokėjo už ieškovės advokatės paslaugas, tačiau negalėjo nurodyti, kaip buvo apmokama pavedimu ar duodavo grynus pinigus ieškovei.

Teismas nurodo, kad ieškovės su 2023-04-26 pateikti duomenys nėra išversti į valstybinę kalbą, todėl teismas negali jais vadovautis. Be to nėra pateikta atstovavimo sutartis ar papildomi duomenys, kurių pagrindu būtų galima pripažinti atsakovą davus melagingus paaiškinimus byloje.

Atsižvelgus į šias aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas davė melagingus parodymus byloje ir tokiu būdu piktnaudžiavo procesu, todėl pateiktas prašymas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

Ieškovė nurodo, kad šioje byloje patyrė šias išlaidas: 200 Eur žyminio mokesčio, 2525 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti, 132,98 Eur išlaidų susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 100 Eur vertimo iš norvegų k. į lietuvių k. išlaidų. Pagal sąskaitą faktūrą, serija Nr. 2022273, sąskaitos data 2022-10-19, 650 Eur, už ieškinio parengimą dėl skolos. Byloje taip pat pateikta tos pačios dienos sąskaita su 850 Eur suma už ieškinio parengimą dėl skolos ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą; 2023-01-10 sąskaita faktūra, serija KVE, Nr. 2022296, 300 Eur sumai už dubliko parengimą; 2023-04-11 sąskaitą faktūra, serija KVE, Nr. 2022307, 350 sumai už dalyvavimą teismo posėdyje, pasirengimą posėdžiui, papildomų prašymų teikimą teismui; 2023-04-27 sąskaita faktūra, serija KVE, Nr. 20222325, 400 Eur sumai dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymo dėl baudos skyrimo parengimas; 2023-04-25 sąskaita faktūra, serija KVE, Nr. 2022322, 350 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, papildomų prašymų teikimas; 2023-05-03 sąskaita faktūra, serija KVE, Nr. 2022328, 300 Eur sumai už dalyvavimą teismo posėdžiui ir prašymų teikimą teismui.

Įvertinus šiuos duomenis atkreiptinas dėmesys, kad sąskaita serija Nr. 2022273, sąskaitos data 2022-10-19, 650 Eur, už ieškinio parengimą dėl skolos. Taip pat byloje pateikta tos pačios dienos sąskaita su 850 Eur suma už ieškinio parengimą dėl skolos ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atitinkamai 2023-04-27 sąskaita faktūra, serija KVE, Nr. 20222325, 400 Eur sumai išrašyta dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymo dėl baudos skyrimo parengimas. Šioje byloje buvo tik vienas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nepagrįstai reikalaujama apmokėti du kartus už šį prašymą, be to, prašymas dėl baudos skyrimo netenkintas. Įvertinus šias aplinkybes, teismas nurodo, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą mažintinos 400 Eur, t. y. neatlygintinos pagal 2023-04-27 sąskaitą faktūrą, serija KVE, Nr. 20222325.

Atsakovas šioje byloje patyrė šias išlaidas: 1250 Eur sumą už advokato teisinę pagalbą – 950 Eur atstovavimo išlaidas pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. 1137719. 1137726, 1137735, 300 Eur pagal sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 230424/5 (pinigų priėmimo kvitą Nr. 1137741).

Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškinys patenkintas 92 proc., ieškovei priteisiama 184 Eur žyminio mokesčio, 1955 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 92 Eur vertino išlaidų ir 122,34 Eur išlaidų susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu – iš viso: 2 353,34 Eur.

Tuo tarpu atsakovui priteistina 100 Eur suma.

Valstybė šioje byloje patyrė 6,64 Eur pašto išlaidų, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 6,08 Eur pašo išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 straipsniu teismas

nusprendžia:

priteisti ieškovei E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 33 000 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022-12-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 353,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

2023-04-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovės E. R. prašymus dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą ir priesaikos sulaužymą atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 6,64 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.