Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-989-450/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-29
Bylos Nr.: e2-989-450/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00186-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Radzevičienė
Suinteresuotas asmuo: V. M.

Kategorijos

3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2-989-450/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00186-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic International Construction“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagal pareiškėjo (kreditoriaus) H. K. prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Baltic International Construction“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltic International Construction“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta G. V.. Teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartimi atsakovę UAB „Baltic International Construction“ nutarta likviduoti dėl bankroto.

2. Pareiškėjas (kreditorius) H. K. 2022 m. kovo 26 d. pateikė teismui prašymą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltic International Construction“ bankrotą tyčiniu; nustatyti, kad V. M. veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą ir apriboti jo teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. BUAB „Baltic International Construction“ direktoriaus pareigas užėmė V. M., kuris bendrovę privedė prie bankroto sąmoningai blogai valdydamas (veikimu ir neveikimu) ir (ar) sudarydamas sandorius, žinodamas ar turėdamas žinoti, kad jų sudarymas pažeidžia įmonės ir kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Direktorius V. M. savo netinkamu, neteisėtu elgesiu padarė žalą atsakovei: 1) nemokėjo darbuotojams atlyginimų, dėl ko pastarieji kreipėsi į darbo ginčų komisiją, teismus ir prisiteisė darbo užmokestį bei delspinigius bei netesybas, iš viso 11 013,40 Eur. Ši suma laikytina įmonės nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu darbo užmokestis būtų buvęs mokamas tvarkingai; 2) V. M. kartu su V. M. gavo iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 12 521,67 Eur dydžio subsidiją ir ją paskirstė buvusiems atsakovės darbuotojams pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus, tačiau vėliau Užimtumo tarnybai turėjo grąžinti subsidiją; 3) V. M., būdamas atsakovės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. sausio 6 d. už UAB „EU energija“ kitiems subjektams bankiniais pavedimais sumokėjo 38 959,56 Eur, tuo padarė įmonei turtinę žalą, nes jokių susitarimų su UAB „EU energija“ įmonė nebuvo sudariusi, o pačiai UAB „EU energija“ Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, 2022 m. sausio 4 d. nutartimi UAB „EU energija“ likviduota dėl bankroto, todėl išsiieškoti išmokėtų sumų nėra galimybės; 4) atsakovė su UAB „Tarda“ 2020 m. sausio 13 d. sudarė sutartį Nr. 20/01/13, pagal kurią atsakovė atliko fasado apšiltinimo darbus, tačiau atsakovės direktorius V. M. sudarė trišalę sutartį su UAB „Tarda“ ir UAB „Arda adoria LT“, pagal kurią UAB „Tarda“ 3 150 Eur už atliktus fasado šiltinimo darbus 2020 m. sausio 31 d. sumokėjo ne rangovei (atsakovei), o UAB „Arda adoria LT“, su kuria atsakovė sutarčių nebuvo sudariusi, todėl 3 150 Eur sumos atsakovė negavo ir patyrė nuostolį; 5) atsakovė, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. kovo 9 d., sumokėjo viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Biurokrato biuras“ iš viso 1 452,65 Eur pagal 7 sąskaitas už įvairias paslaugas (atstovavimas darbo ginčų komisijos posėdžiuose, pareiškimų rašymas, informacijos teikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir pan.). Tačiau viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Biurokrato biuras“ vadovas buvo tai pat V. M., kitų darbuotojų nebuvo, todėl akivaizdu, kad V. M. pats iš savęs pirko aukščiau nurodytas paslaugas, kitaip tariant, nepagrįstai išmokėjo iš atsakovės sąskaitos 1 452,65 Eur; 6), 7), 8) ir 9) epizodai yra susiję su atsakovės ir UAB „Šebsta“ sutartimi, pagal kurią atsakovė atliko rangos darbus UAB „Šebsta“. UAB „Šebsta“ turėjo sumokėti atsakovei apie 300 000 Eur, tačiau V. M. pateikė UAB „Šebsta“ prašymus atsakovei priklausantį apmokėjimą pervesti VšĮ „Biurokrato biuras“ – 12 000 Eur, UAB „Arda adoria“ – 7 560 Eur, UAB „EU energija“ skolai padengti – 950 Eur; UAB „Kuoras“ – 4 163 Eur; tokiu būdu atsakovė negavo iš UAB „Šebsta“ 24 673 Eur dėl V. M. neteisėtų veiksmų; 10) atsakovė ir UAB „Šebsta“ 2019 m. gegužės 3 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1, pagal kurią rangovė UAB „Šebsta“ sutiko apmokėti už darbus avansu (ankstesniais terminais), o subrangovė (atsakovė) įsipareigojo mokėti rangovui 1,5 proc. palūkanų nuo pageidaujamos gauti sumos (sutarties 2.8. punktas). Šiuo pagrindu UAB „Šebsta“ pateikė sąskaitas faktūras SE Nr. 2019-10-24/01 4 352,03 Eur sumai ir 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitą faktūrą SE Nr. 2019-12-20/01 1 157,56 Eur sumai. UAB „Šebsta“ neturi teisės verstis finansinėmis paslaugomis ir imti palūkanas už avanso sumokėjimą, be to, sutartį atsakovės vardu pasirašęs A. A. niekada nebuvo atsakovės direktorius, o V. M. nebuvo direktoriaus pavaduotoju. V. M., tapęs atsakovės direktoriumi 2019 m. liepos 12 d., šio susitarimo sąlygos neginčijo, pateiktas UAB „Šebsta“ sąskaitas apmokėjo, tokiu būdu padarė atsakovei nuostolį iš viso 5 509,59 Eur; 11) atsakovės direktorius V. M. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. sausio 13 d. išmokėjo UAB „Arda adoria LT“ iš viso 6 740 Eur įvairių avansinių mokėjimų. Iš atsakovės gautų sąskaitų registro nemokumo administratorė nustatė, kad UAB „Arda adoria“ buvo pateikusi atsakovei tik tris sąskaitas bendrai 1 459,42 Eur sumai, todėl V. M. 5 280,58 Eur yra sumokėjęs UAB „Arda adoria“ nepagrįstai, todėl įmonei padaryta žala; 12) atsakovė nupirko įvairių statybinių medžiagų ir paslaugų už 9 435,94 Eur, kurias panaudojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami) fasado ir vidaus tvarkybos darbams pagal sutartį su D. M., tačiau gyvenamojo namo savininkė D. M. neatsiskaitė su atsakove, direktorius V. M. atsiskaityti nereikalavo, tuo padarė atsakovei 9 435,94 Eur nuostolį, tai privedė įmonę prie bankroto; 13) per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. įmonės atsargos sumažėjo nuo 8 530 Eur iki 201 Eur. Direktorius nepateikė nemokumo administratorei duomenų, kur dingo įmonės atsargos, taigi, vertintina, kad V. M. atsargas prarado, iššvaistė, t. y. padarė įmonei 8 329 Eur nuostolį; 14) pagal balansų duomenis, 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės kasoje buvo 84 549 Eur grynųjų pinigų, 2020 m. gruodžio 31 d. – 42 650 Eur, o 2021 m. rugpjūčio 26 d. kasoje grynųjų pinigų neliko. Nemokumo administratorei nei kasos knyga, nei kasos orderiai neperduoti, todėl nėra galimybės nustatyti, kur dingo kasoje buvę grynieji pinigai. Laikytina, kad V. M. arba apgaulingai vedė apskaitą, arba šias lėšas iššvaistė. Iš viso V. M. yra padaręs įmonei 98 052 Eur nuostolių (žalos), dėl to įmonei iškelta bankroto byla, ji negali atsiskaityti su kreditoriais, kurių bendra reikalavimų suma yra apie 58 000 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsakovė BUAB „Baltic International Construction“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į prašymą prašė pripažinti BUAB „Baltic International Construction“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad sąmoningus ir neteisėtus suinteresuoto asmens V. M. veiksmus, kurie privedė bendrovę prie bankroto, patvirtina ir bendrovės buhalterinės apskaitos netinkamas, aplaidus tvarkymas (perduotos tik PVM sąskaitos faktūros, o bendrovės sutartys ir kiti apskaitos dokumentai neperduoti), finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas Juridinių asmenų registrui nuo 2020 metų. V. M., žinodamas ir suvokdamas realią atsakovės finansinę situaciją dėl įsiskolinimų didėjimo, sąmoningai neteikdamas Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinių dokumentų, netinkamai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, sąmoningai nuo 2019 m. didino įsiskolinimus kreditoriams, pažeidė atsakovės ir jos kreditorių teisėtus interesus, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonių UAB „EU energija“ ir BUAB „Baltic International Construction“ atžvilgiais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartimi BUAB „Baltic International Construction“ bankrotą pripažino tyčiniu; nustatė, kad tyčinis bankrotas yra sukeltas V. M. veiksmais; apribojo V. M. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

6. Teismas pažymėjo, kad veiksmai, dėl kurių BUAB „Baltic International Construction“ bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu, atlikti galiojant ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ) (iki 2020 m. sausio 1 d.) ir jau įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) (nuo 2020 m. sausio 1 d.), todėl atsižvelgtina į abiejų įstatymų aktualias nuostatas.

7. Teismas iš Juridinių asmenų registrui pateiktos 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenų nustatė, kad atsakovė turėjo turto už 140 779 Eur, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 45 265 Eur. 2019 m. atsakovė turėjo 92 618 Eur pelną. Teismo vertinimu, 2019 m. gruodžio 31 d. akivaizdaus nemokumo nebuvo. Bankroto bylos iškėlimo dieną (2021 m. birželio 9 d.) BUAB „Baltic International Construction“ jau buvo skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 20 161,40 Eur, įmonėje socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų nebuvo, nekilnojamojo turto įmonė neturėjo, skola VMI – 39 719,17 Eur. Antstolių sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu buvo vykdomos 9 vykdomosios bylos. Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi konstatuotas atsakovės nemokumas ir iškelta bankroto byla. Vadinasi, atsakovė nemokumo būseną pasiekė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. birželio 9 d. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakovės direktoriaus pareigas užėmė V. M..

8. Teismas nustatė, kad Valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisija yra priėmusi 11 (vienuolika) sprendimų darbo ginčų bylose, pagal kuriuos 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. balandžio 15 d. ir 2020 m. lapkričio 4 d. buvusiems atsakovės darbuotojams buvo priteisti neišmokėti darbo užmokesčiai, netesybos ir delspinigiai, bendra priteista netesybų ir delspinigių suma sudaro 11 007,99 Eur. Teismas sutiko su pareiškėju, kad šios netesybos ir delspinigiai yra priteisti dėl atsakovės direktoriaus neteisėtų veiksmų, neatsiskaitymo laiku su darbuotojais. Tai yra atsakovės nuostoliai, pabloginę jos finansinę padėtį ir turėję įtakos nemokumui atsirasti.

9. Teismas pažymėjo, kad V. M., būdamas atsakovės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. sausio 6 d. už UAB „EU energija“ kitiems subjektams bankiniais pavedimais sumokėjo 38 959,56 Eur, tuo padarė atsakovei turtinę žalą, nes jokių susitarimų su UAB „EU energija“ atsakovė nebuvo sudariusi, o UAB „EU energija“ Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi iškelta bankroto byla, todėl išsiieškoti išmokėtų sumų nėra galimybės. V. M. atliko tyčinius neteisėtus ir nenaudingus veiksmus (pinigų išmokėjimą), sumažindamas atsakovės turtą, tai sukėlė įmonės nemokumą.

10. Teismas nustatė, kad atsakovė su UAB „Tarda“ 2020 m. sausio 13 d. sudarė sutartį Nr. 20/01/13, pagal kurią atsakovė atliko fasado apšiltinimo darbus, tačiau direktorius V. M. 2020 m. sausio 29 d. sudarė trišalę sutartį su UAB „Tarda“ ir UAB „Arda adoria LT“, pagal kurią UAB „Tarda“ 3 150 Eur, kaip avansą, už jai atliekamas paslaugas 2020 m. sausio 31 d. sumokėjo ne rangovei (atsakovei), o UAB „Arda adoria LT“. Nors trišalėje sutartyje nurodoma, kad atsakovė yra sudariusi sutartį su UAB „Arda adoria“ dėl paruošiamųjų darbų gyvenamajame name (duomenys neskelbiami), tačiau ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00055-19 atliktoje specialisto išvadoje 2021 m. kovo 23 d. nenustatyta, jog atsakovė būtų sudariusi kokią nors sutartį su UAB „Arda adoria“, todėl 3 150 Eur sumos atsakovė negavo ir patyrė nuostolį dėl tyčinio įmonei nenaudingo sudaryto sandorio, kuriuo pabloginta įmonės finansinė padėtis.

11. Atsakovei nenaudingu sandoriu teismas vertino ir V. M. veiksmus, kuriais jis, atsakovės lėšomis, sumokėjo VšĮ „Biurokrato biuras“ iš viso 1 452,65 Eur laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. kovo 9 d. pagal 7 sąskaitas už įvairias paslaugas (atstovavimas darbo ginčų komisijos posėdžiuose, pareiškimų rašymas, informacijos teikimas VMI ir pan.). VšĮ „Biurokrato biuras“ vadovas buvo tas pats V. M., kitų darbuotojų nebuvo, nepateikta duomenų, kad paslaugas suteikė kokie nors kiti asmenys, teisininkai, jog paslaugos buvo reikalingos ir pats V. M., eidamas direktoriaus pareigas, negalėjo gauti ir pateikti informacijos, parengti raštus, atsiliepimus. Teismo vertinimu, 1 452,65 Eur išmokėjimas VšĮ „Biurokrato biuras“ buvo nepagrįstas, ekonomiškai nenaudingas.

12. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 3 d. BUAB „Baltic International Construction“, atstovaujama direktoriaus A. A., kaip subrangovė, ir UAB „Šebsta“, atstovaujama direktoriaus A. R., kaip rangovė, sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti atliekų laidojimo plokštės armatūros rišimo darbus objekte (Ignalinos atominė elektrinė (toliau – AE) už 350 000 Eur. Pagal sutarties 2.8 punktą, šalys susitarė, kad subrangovė pageidauja gauti apmokėjimą iš anksto, tokiu atveju mokės UAB „Šebsta“ 1,5 proc. palūkanų nuo gautos sumos. Toks susitarimas yra atsakovės kreditavimas, atsakovė už gautą iš UAB „Šebsta“ avansą sumokėjo 5 848,84 Eur palūkanų. Suinteresuotas asmuo V. M. nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovės kreditavimas buvo reikalingas, ekonomiškai naudingas, todėl palūkanoms išleista suma laikytina atsakovės patirtais nuostoliais, pabloginusiais įmonės padėtį.

13. Iš UAB „Šebsta“ pateiktų sąskaitų suvestinių, atsakovės prašymų, matyti, kad dalis lėšų už darbus, kuriuos turėjo gauti pati atsakovė, jos direktoriaus V. M. prašymais, buvo nukreiptos į kitas įmones. Tokiu būdu UAB „Šebsta“ pervedė VšĮ „Biurokrato biuras“ 12 000 Eur, UAB „Arda adoria“– 7 560,53 Eur, įskaitė atsakovei priklausančiomis lėšomis UAB „Kuoras“ skolą 4 163,29 Eur, UAB „EU energija“ skolą 956,71 Eur. Dėl nepagrįstų V. M. prašymų atsakovė negavo 24 680,53 Eur jai priklausančių lėšų iš UAB „Šebsta“.

14. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Kauno apygardos valdybos pavedimu 2021 m. vasario 17 d. buvo gauta specialisto išvada dėl UAB „Arda adoria“ finansinės veiklos patikrinimo. Specialisto išvadoje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais UAB „Arda adoria“ gavo iš atsakovės 4 740 Eur, nors UAB „Arda adoria“ buvo išrašiusi sąskaitų atsakovei tik už 1 197,68 Eur, taigi be jokio pagrindo V. M. sumokėjo UAB „Arda adoria“ 3 280,58 Eur, tokiu būdu pablogindamas atsakovės finansinę padėtį. Be to, iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2020 m. sausio 13 d. atsakovė išmokėjo UAB „Arda adoria“ 2 000 Eur avansą, tačiau nustatyti, už ką mokėtas avansas, nėra galimybės, nes sąskaitos nemokumo administratorei neperduotos. Teismo vertinimu, V. M. be teisėto pagrindo iš viso išmokėjo „Arda adoria“ 5 280,58 Eur atsakovės lėšų, tuo pablogindamas įmonės padėtį.

15. Teismas nustatė, kad V. M., atstovaudamas atsakovę, 2019 m. liepos 15 d. sudarė sutartį su D. M., pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) remonto darbus, o D. M. įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus per 5 dienas nuo sąskaitų pateikimo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos užsakymu, ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00055-19 buvo gauta 2021 m. kovo 23 d. specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad atsakovė nupirko įvairių statybinių medžiagų iš UAB „Medžio bitės“, UAB „Makveža“, UAB „Refor“, UAB „Plienita“, UAB „Arūno langai“ už 9 663,80 Eur, didelę dalį kurių faktiškai panaudojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami) fasado ir vidaus tvarkybos darbams pagal sutartį su D. M.. Specialistė negalėjo tiksliai nustatyti, kurios medžiagos panaudotos namui remontuoti, o kurios kitame atsakovės vykdytame objekte, nes medžiagų nurašymo aktuose nebuvo nurodoma, kokiam objektui sunaudotos medžiagos. V. M. neišrašė sąskaitos gyvenamojo namo savininkei už panaudotas medžiagas. Specialisto išvada nustatyta, kad atsakovei padarytas ne mažesnis kaip 7 792,64 Eur nuostolis.

16. Iš atsakovės finansinių atskaitomybių teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. įmonės atsargos sumažėjo nuo 8 530 Eur iki 201 Eur. Buvęs vadovas nepateikė nemokumo administratorei duomenų, kur dingo įmonės atsargos, todėl, laikytina, kad V. M. šias atsargas prarado, iššvaistė, t. y. padarė įmonei 8 329 Eur nuostolį, privedusį prie bankroto. Pagal balansų duomenis: 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės kasoje buvo 84 549 Eur grynųjų pinigų, 2020 m. gruodžio 31 d. – 42 650 Eur, o 2021 m. rugpjūčio 26 d. kasoje grynųjų pinigų neliko. Nemokumo administratorei nei kasos knyga, nei kasos orderiai neperduoti, todėl nėra galimybės nustatyti, kur dingo kasoje buvę grynieji pinigai. Laikytina, kad V. M. arba apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą, arba šias lėšas iššvaistė.

17. Teismas pažymėjo, kad iš viso V. M., kaip atsakovės direktorius, savo neteisėtais, neūkiškais, ekonomiškai nenaudingais veiksmais yra padaręs įmonei ne mažiau kaip 97 971,79 Eur (neskaičiuojant prarastų atsargų ir kasos lėšų) nuostolių, dėl to įmonei iškelta bankroto byla, ji negali atsiskaityti su kreditoriais, kurių bendra reikalavimų suma yra apie 58 000 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Suinteresuotas asmuo V. M. prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Teismas rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimais, tačiau su visais sprendimuose nurodytais darbuotojais buvo atsiskaityta. Išsamios informacijos apie atsiskaitymus bendrovė neturėjo galimybės pateikti, nes 2020 m. sausio 20 d. Finansinių nusikaltimų tarnybos Kauno valdyba atliko bendrovėje kratą ir išėmė visus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos grąžinti atsisakė.

18.2. Teismo išvada, kad V. M. neteisėtai atliko pavedimus tretiesiems asmenims už UAB „EU energija“ neatitinka tikrovės, nes 2019 m. rugpjūčio 5 d. Juridinių asmenų registrui buvo pateiktos atsakovės bei UAB „EU energija“ reorganizavimo sąlygos, pagal kurias atsakovė prisiėmė visus UAB „EU energija“ įsipareigojimus.

18.3. Teismo išvada, kad atsakovė nepagrįstai sumokėjo VšĮ „Biurokrato biuras“ 1 452,65 Eur, nepagrįsta, nes, vykdant atsakovės akcininkų ir V. M. sudarytą 2019 m. rugpjūčio 5 d. pavedimo sutartį dėl administravimo už paslaugas, buvo apmokama pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras.

18.4. Atsakovė 2019 metais nuolat vėluodavo atsiskaityti, pateiktas sąskaitas apmokėdavo iš dalies, todėl, VšĮ „Biurokrato biuras“ gavus informaciją, kad atsakovė suteikė paslaugas ir atliko darbus UAB „Šebsta“, buvo kreiptasi į ją raštu, prašant priklausančias lėšas už suteiktas paslaugas bei atliktus darbus pervesti į VšĮ „Biurokrato biuras“ sąskaitą. Tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti savalaikį atsiskaitymą. Vėliau paaiškėjo, kad ir UAB „Arda adoria LT“ turėjo sutartis su UAB „Šebsta“, todėl VšĮ „Biurokrato biuras“, remdamasi UAB „Arda adoria LT“ vadovo raštu, pervedė lėšas į jos sąskaitą.

18.5. Pareiškėjo 16 600 Eur kreditorinis reikalavimas neatitinka tikrovės, nes su juo jokių paslaugų teikimo sutarčių nebuvo sudaryta, taigi jis neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą su prašymu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.

18.6. Aplinkybė, kad V. M. aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, negalėjo būti įrodinėjama šioje byloje, kadangi Kauno apylinkės teismas nagrinėja analogišką bylą dėl buhalterinės apskaitos bendrovėje (Nr. 1-470-725/2022).

Atsiliepimas

19. Atsakovė BUAB „Baltic International Construction“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

19.1. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, įrodančių tai, kad atsakovė atsiskaitė su buvusiais darbuotojais. Specialistų išvados, kaltinamieji aktai, kasos knyga ir jos priedai bei banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovė laiku nemokėdavo darbo užmokesčio, kitais atvejais apskritai nebuvo mokamas darbo užmokestis. Kita vertus, jeigu atsakovė būtų nesutikusi su Darbo ginčų komisijos sprendimais, darbuotojai būtų kreipęsi į teismą. Darbo ginčų komisijos sprendimai yra įsiteisėję, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi.

19.2. Atsakovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimais, kreipėsi į teismą, tačiau ieškiniai nebuvo priimti. Atsakovė įrodinėjo, kad yra atsiskaičiusi su S. B. ir V. B., tačiau susipažinus su ieškiniais, paaiškėjo, jog įmonė suklastojo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus – kasos išlaidų orderius, kasos knygą, kitus buhalterinius dokumentus, dėl to įmonės direktoriaus V. M. atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-490-725/2022.

19.3. Reorganizavimo sąlygos yra parengtos ir jas pasirašė apeliantas V. M., tačiau nėra nei vieno įmonės akcininko sprendimo, kuriuo būtų patvirtintos reorganizavimo sąlygos, pradėta, sustabdyta ar nutraukta reorganizavimo procedūra.

19.4. Atsakovė laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. suklastotų prašymų pagrindais sutiko perleisti reikalavimo teisę 27 853,29 Eur sumai ir reikalauti iš UAB „Šebsta“ sumokėti atsakovei 27 853,29 Eur, dėl to UAB „Šebsta“ 27 853,29 Eur pervedė VšĮ „Biurokrato biuras“, UAB „Arda adoria LT“, UAB „Kuoras“ bei padarė užskaitymą su UAB „EU energija“.

19.5. Pavedimo sutartį atsakovės vardu neturėjo teisės pasirašyti V. M., kaip akcininkų atstovas, nes jis nebuvo paskirtas atstovauti akcininkus. Atsakovę atstovavo V. M..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) V. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. pavedimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės BUAB „Baltic International Construction“ ir VšĮ „Biurokrato biuras“.

21. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

22. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: i) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ii) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; iii) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; iv) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju pateikta pavedimo sutartimi apeliantas grindžia atskirajame skunde nurodytus argumentus, tačiau neformuluoja prašymo šį įrodymą priimti į bylą; naujas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui; be to, šis įrodymas neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nutarties 21-22 punktuose aptartus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina naujai pateikto dokumento.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

25. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo H. K. (kreditoriaus) prašymas dėl BUAB „Baltic International Construction“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Vadinasi, prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausiuose išaiškinimuose dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui taikytino teisinio reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens V. M. veiksmai, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl BUAB „Baltic International Construction“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant ĮBĮ ir JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai taikė tiek ĮBĮ, tiek JANĮ numatytą teisinį reguliavimą.

Dėl nemokumo momento

28. Pažymėtina, kad, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

29. Vertindamas nemokumo momentą, pirmosios instancijos teismas iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registrui pateiktos 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenų nustatė, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 140 779 Eur, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 45 265 Eur, atsakovės pelnas buvo 92 618 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovė dar nebuvo nemoki. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės bankroto bylos duomenų nustatė, kad 2021 m. birželio 9 d., t. y. bankroto bylos iškėlimo dieną, atsakovė BUAB „Baltic International Construction“ turėjo įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 20 161,40 Eur, įmonėje socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų nebuvo, nekilnojamojo turto įmonė neturėjo, skola VMI buvo 39 719,17 Eur. Antstolių sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu buvo vykdomos 9 vykdomosios bylos. Įvertinęs minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė tapo nemoki laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. birželio 9 d.

30. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) V. M. atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės BUAB „Baltic International Construction“ nemokumo momento nustatymo, jokių argumentų ir įrodymų šioms išvadoms paneigti nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės BUAB „Baltic International Construction“ nemokumo momento plačiau nepasisako, tik patikslina aplinkybę, kad atsakovė nemokia tapo jau po 2019 m. gruodžio 31 d. (pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad 2019 m. gruodžio 31 dieną atsakovė dar buvo moki).

Dėl tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo

31. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

32. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

33. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

34. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

35. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas H. K. prašymą dėl atsakovės BUAB „Baltic International Construction“ bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, grindė tokiais argumentais: 1) atsakovė nemokėjo darbuotojams atlyginimų, dėl to jie kreipėsi į darbo ginčų komisiją, teismą, prisiteisė ne tik darbo užmokestį, bet ir delspinigius bei netesybas, iš viso 11 013,40 Eur sumą; jeigu darbo užmokestis būtų mokamas laiku, atsakovė nebūtų patyrusi nuostolių minėtai sumai; 2) V. M., būdamas atsakovės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. sausio 6 d. už UAB „EU energija“ kitiems subjektams bankiniais pavedimais sumokėjo 38 959,56 Eur, tuo padarė įmonei turtinę žalą; 3) atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. kovo 9 d. sumokėjo VšĮ „Biurokrato biuras“ 1 452,65 Eur sumą pagal 7 sąskaitas už įvairias paslaugas (atstovavimas darbo ginčų komisijos posėdžiuose, pareiškimų rašymas, informacijos teikimas VMI ir pan.), tačiau VšĮ „Biurokrato biuras“ vadovas buvo tas pats V. M., kitų darbuotojų nebuvo, todėl akivaizdu, kad V. M. pats iš savęs pirko atstovavimo ir informavimo paslaugas, kitaip tariant, nepagrįstai išmokėjo iš atsakovės sąskaitos 1 452,65 Eur; 4) atsakovė ir UAB „Šebsta“ sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė atliko rangos darbus UAB „Šebsta“, UAB „Šebsta“ turėjo sumokėti atsakovei apie 300 000 Eur, tačiau V. M. pateikė UAB „Šebsta“ prašymus atsakovei priklausantį apmokėjimą pervesti kitiems subjektams; tokiu būdu atsakovė negavo iš UAB „Šebsta“ 24 673 Eur dėl V. M. neteisėtų veiksmų.

37. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo H. K. prašymą ir pripažino BUAB „Baltic International Construction“ bankrotą tyčiniu, konstatavęs, kad bendrovės vadovas V. M. tyčia atliko neteisėtus, jo kaip direktoriaus fiduciarines pareigas pažeidžiančius veiksmus, sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, o jo veiksmų visuma sukėlė bendrovės nemokumą.

38. Pastebėtina tai, kad apeliantas (suinteresuotas asmuo) V. M. atskirajame skunde ginčija tik pirmosios instancijos teismo išvadas dėl aplinkybių, susijusių su šios nutarties 36 punkte nurodytais argumentais, kuriais buvo grindžiamas prašymas dėl atsakovės BUAB „Baltic International Construction“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tuo tarpu dėl kitų teismo išvadų, kurių pagrindu atsakovės bankrotas pripažintas tyčiniu (dėl UAB „Tarda“ 3 150 Eur mokėjimo; UAB „Šebsta“ išrašytų 2019 m. spalio 24 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitų 5 509,59 Eur sumai pagal 2019 m. gegužės 3 d. statybos subrangos sutartį; UAB „Šebsta“ mokėjimų UAB „Arda adoria LT“ 7 560,53 Eur sumai, UAB „Kuoras“ 4 163,29 Eur sumai, UAB „EU energija“ skolos įskaitymo 956,71 Eur sumai; avansinių mokėjimų UAB „Arda adoria LT“ 5 280,58 Eur sumai; statybinių medžiagų ir paslaugų 9 435,94 Eur sumai suteikimo pagal sutartį su D. M.; atsakovės atsargų ir grynųjų pinigų iššvaistymo), apeliantas jokių argumentų nenurodo ir įrodymų neteikia. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirajame skunde ginčijamų teismo išvadų dėl atsakovės BUAB „Baltic International Construction“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį tai, kad, nors apeliantas V. M. reiškia reikalavimą panaikinti visą Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tačiau atskirajame skunde jokių argumentų dėl nutarties dalies, kuria apribota V. M. teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nenurodo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Dėl 11 007,99 Eur dydžio netesybų ir delspinigių pagal darbo ginčų komisijos sprendimus

40. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) V. M. atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad su visais Valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimuose nurodytais darbuotojais buvo visiškai atsiskaityta. Anot apelianto, bendrovė neturėjo galimybės pateikti informacijos apie atsiskaitymus komisijai, nes 2020 m. sausio 20 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno valdyba atliko bendrovėje kratą ir išėmė visus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos grąžinti atsisakė, dėl ko buvo priimti bendrovei nepalankūs sprendimai.

41. Į nagrinėjamą bylą yra pateikti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimai darbo ginčų bylose (Nr. APS-2-23819 (sprendimas Nr. DGKS-738), Nr. APS-2-22858 (sprendimas Nr. DGKS-742), Nr. APS-2-23403 (sprendimas Nr. DGKS-747), Nr. APS-2-22867 (sprendimas Nr. DGKS-745), Nr. APS-2-22862 (sprendimas Nr. DGKS-743), Nr. APS-2-22877 (sprendimas Nr. DGKS-740), Nr. APS-2-22864 (sprendimas Nr. DGKS-744) ir Nr. APS-2-22871 (sprendimas Nr. DGKS-741), Nr. APS-2-4185 (sprendimas Nr. DGKS-2446), Nr. APS-2-22190 (sprendimas Nr. DGKS-999), Nr. APS-105-22357 (sprendimas Nr. DGKS-1000), kurių pagrindu 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. balandžio 15 d. ir 2020 m. lapkričio 4 d. buvusiems atsakovės BUAB „Baltic International Construction“ darbuotojams buvo priteistas neišmokėtas darbo užmokestis, taip pat netesybos ir delspinigiai, kurie sudaro 11 007,99 Eur sumą.

42. Apeliantas V. M. nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsiskaitymo su buvusiais atsakovės darbuotojais faktą (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat nepateikti jokie įrodymai, kad apeliantas būtų kreipęsis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno valdybą dėl minėtų duomenų apie darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams gavimo, tačiau jam būtų atsisakyta šiuos duomenis pateikti. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimai yra įsiteisėję ir vykdytini (antstolių informacinės sistemos duomenimis, šių sprendimų pagrindu iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo vykdomi išieškojimai antstolių kontorose), jie nėra nuginčyti teismine tvarka.

43. Pastebėtina tai, kad atsakovė BUAB „Baltic International Construction“ darbo ginčų komisijos sprendimus ginčijo teismine tvarka (civilinėse bylose Nr. 2-860-1147/2021, Nr. 2-831-1147/2021, Nr. e2-9059-1126/2020, Nr. e2-9052-886/2020, Nr. e2-9047-1126/2020, Nr. e2-9046-886/2020, Nr. e2-9045-1126/2020, Nr. e2-3236-956/2020, Nr. e2-3235-488/2020, Nr. e2-1933-758/2020), tačiau ieškiniai buvo atsisakyti priimti arba grąžinti ieškovei nepašalinus trūkumų (nutartys įsiteisėjusios).

44. Atsakovė BUAB „Baltic International Construction“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, atstovaujama direktoriaus V. M., bandydama įrodyti, jog atsiskaitė su darbuotojais S. B. ir V. B., galimai suklastojo pirminės buhalterinės apskaitos dokumentus, kasos išlaidų orderius, kasos knygą, kitus buhalterinius dokumentus, dėl to V. M. atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-490-725/2022. Iš minėtos baudžiamosios bylos duomenų (kaltinamojo akto) matyti, kad V. M. yra kaltinamas tuo, kad: apgaulingai tvarkė UAB „Baltic International Construction“ buhalterinę apskaitą, t. y. organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą būtų įtraukti kasos išlaidų orderiai, kuriais neva buvo išmokėtas darbo užmokestis V. B. ir S. B. už 2020 metų kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, žinodamas, jog 3 288,87 Eur išmokėti nebuvo; veikdamas kartu su V. M., panaudojant suklastotus dokumentus, pasisavino svetimą turtą, t. y. žinodamas, kad darbo užmokestis V. B. ir S. B. už 2020 metų kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius neišmokėtas ir išmokėtas nebus, patvirtino žinomai suklastotus kasos išlaidų orderius savo, kaip įmonės vadovo, parašu, tokiu būdu suklastojo dokumentus ir šių žinomai suklastotų kasos išlaidų orderių pagrindu V. M. išlaidavo iš UAB „Baltic International Construction“ kasos 1 273,47 Eur ir 424,49 Eur kaip darbo užmokestį V. B. bei 1 153,68 Eur ir 437,23 Eur kaip darbo užmokestį S. B., tačiau darbo užmokesčio V. B. ir S. B. neišmokėjo, o pinigus pasisavino ir pasidalino tarpusavyje.

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimais darbo ginčų bylose iš atsakovės BUAB „Baltic International Construction“ priteistos netesybos ir delspinigiai 11 007,99 Eur sumai yra suinteresuoto asmens V. M. neteisėtų veiksmų, neatsiskaitymo laiku su darbuotojais (sąmoningo blogo įmonės valdymo) pasekmė (nuostoliai), tai turėjo įtakos atsakovės finansinei padėčiai (ją pablogino) ir jos tapimui nemokia. Pastebėtina tai, kad darbo ginčų komisijos sprendimai buvo priimti būtent po 2019 m. gruodžio 31 d., kuomet yra nustatytas atsakovės nemokumo momentas (žr. šios nutarties 30 punktą).

Dėl piniginių lėšų pervedimo už UAB „EU energija“

46. Apelianto V. M. vertinimu, teismo išvada, kad jis neteisėtai atliko pavedimus tretiesiems asmenims už UAB „EU energija“, neatitinka tikrovės, nes 2019 m. rugpjūčio 5 d. Juridinių asmenų registrui buvo pateiktos atsakovės ir UAB „EU energija“ reorganizavimo sąlygos, pagal kurias atsakovė prisiėmė visus UAB „EU energija“ įsipareigojimus.

47. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.

48. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė BUAB „Baltic International Construction“ laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. sausio 6 d. už UAB „EU energija“ kitiems subjektams bankiniais pavedimais sumokėjo 38 959,56 Eur sumą, t. y. 2019 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Įrankis.lt“ pervedė 212,96 Eur; 2019 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Gena“ – 66,55 Eur; 2019 m. rugsėjo 6 d. UAB „Kranų nuoma“ – 1 000 Eur; 2019 m. rugsėjo 6 d. UAB „Įrankis.lt“ – 261,66 Eur; 2019 m. rugsėjo 18 d. UAB „Arūno langai“ – 680 Eur; 2019 m. rugsėjo 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 500 Eur; 2019 m. spalio 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 680 Eur; 2019 m. spalio 11 d. UAB „Dantaura“ – 11 500 Eur; 2019 m. spalio 21 d. R. Č. – 120 Eur; 2019 m. spalio 21 d. UAB „Kranų nuoma“ – 1 000 Eur; 2019 m. spalio 29 d. UAB „Delta nova“ – 968 Eur; 2019 m. spalio 29 d. UAB „Elturna“ – 400 Eur; 2019 m. spalio 31 d. Asociacijai „Idėja Kaunui“ – 200 Eur; 2019 m. lapkričio 5 d. UAB „Elturna“ – 238,67 Eur; 2019 m. lapkričio 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 1 285,55 Eur; 2019 m. lapkričio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 9 284 Eur; 2019 m. lapkričio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 300 Eur; 2019 m. gruodžio 13 d. UAB „Elturna“ – 249,99 Eur; 2019 m. gruodžio 13 d. UAB „Kranų nuoma“ – 1 000 Eur; 2019 m. gruodžio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 8 351,89 Eur; 2019 m. gruodžio 16 d. L. M. – 400 Eur ir 2020 m. sausio 6 d. UAB „Elturna“ – 257,29 Eur.

49. Kaip jau nustatyta, atsakovė nemokia tapo po 2019 m. gruodžio 31 d. (laikotarpiu iki 2021 m. birželio 9 d., kai atsakovei buvo iškelta bankroto byla, konstatavus jos nemokumą). Tuo tarpu praktiškai visi (išskyrus vieną mokėjimą, t. y. 2020 m. sausio 6 d. UAB „Elturna“ – 257,29 Eur sumai) atsakovės mokėjimai už UAB „EU energija“ kitiems subjektams buvo atlikti laikotarpyje iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. atsakovei dar esant mokiai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 31 dieną (t. y. po didžiosios daugumos mokėjimų už UAB „EU energija“ kitiems subjektams atlikimo) turėjo turto už 140 779 Eur, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 45 265 Eur, o atsakovės pelnas sudarė 92 618 Eur, t. y. įmonė nebuvo nemoki. Byloje esančių duomenų pagrindu nenustatyta, kad būtent šių mokėjimų atlikimas turėjo įtakos atsakovės nemokumo būklei.

50. Kaip minėta, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).

51. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-952-638/2022 priteisė ieškovei BUAB „Baltic International Construction“ iš atsakovo V. M. 38 959,56 Eur žalos atlyginimą; teismas minėtame sprendime konstatavo, kad V. M. veiksmai, kuriais jis sumokėjo iš viso 38 959,56 Eur UAB „Baltic International Construction“ lėšų įvairiems gavėjams už kitą įmonę UAB „EU energija“, yra neteisėti; dėl neteisėtai išmokėtų lėšų UAB „Baltic International Construction“ patyrė nuostolius / žalą. Sprendimas įsiteisėjęs.

52. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, kad praktiškai visi (išskyrus vieną) mokėjimai už UAB „EU energija“ kitiems subjektams buvo atlikti atsakovei BUAB „Baltic International Construction“ dar esant mokiai, o Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimu atsakovei iš V. M. buvo priteistas 38 959,56 Eur dydžio žalos atlyginimas, t. y. V. M. veiksmai atliekant mokėjimus už UAB „EU energija“ buvo įvertinti taikant civilinės atsakomybės institutą, nėra pagrindo minėtus V. M. veiksmus vertinti ir kaip sąmoningą siekį pabloginti įmonės finansinę padėtį bei privesti ją prie bankroto.

Dėl 1 452,65 Eur sumai atliktų mokėjimų VšĮ „Biurokrato biuras“

53. Apeliantas V. M. atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrįstai sumokėjo VšĮ „Biurokrato biuras“ 1 452,65 Eur sumą, kadangi, apelianto vertinimu, vykdant atsakovės akcininkų ir V. M. sudarytą 2019 m. rugpjūčio 5 d. pavedimo sutartį dėl administravimo už paslaugas buvo apmokama pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras.

54. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė BUAB „Baltic International Construction“ 2019 m. rugpjūčio 9 d. pervedė VšĮ „Biurokrato biuras“ 227,65 Eur, 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 100 Eur, 2019 m. rugpjūčio 30 d. – 100 Eur, 2019 m. rugsėjo 6 d. – 200 Eur, 2019 m. rugsėjo 27 d. – 100 Eur, 2019 m. spalio 21 d. – 300 Eur, 2019 m. lapkričio 8 d. – 275 Eur ir 2019 m. gruodžio 19 d. – 150 Eur; iš viso 1 452,65 Eur sumą.

55. Jau minėta, kad atsakovė nemokia tapo po 2019 m. gruodžio 31 d. (laikotarpiu iki 2021 m. birželio 9 d., kai atsakovei buvo iškelta bankroto byla, konstatavus jos nemokumą). Tuo tarpu visi atsakovės mokėjimai VšĮ „Biurokrato biuras“ buvo atlikti laikotarpyje iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. atsakovei dar esant mokiai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 31 dieną (t. y. po visų mokėjimų VšĮ „Biurokrato biuras“ atlikimo) turėjo turto už 140 779 Eur, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 45 265 Eur, o atsakovės pelnas sudarė 92 618 Eur. Byloje esančių duomenų pagrindu nenustatyta, kad būtent šių mokėjimų VšĮ „Biurokrato biuras“ atlikimas turėjo įtakos atsakovės nemokumo būklei. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo minėtus V. M. veiksmus vertinti kaip sąmoningą siekį pabloginti įmonės finansinę padėtį ir privesti ją prie bankroto.

Dėl reikalavimo teisių 12 000 Eur sumai perleidimo VšĮ „Biurokrato biuras“

56. Apeliantas V. M. atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė 2019 metais nuolat vėluodavo atsiskaityti, pateiktas sąskaitas apmokėdavo iš dalies, todėl, VšĮ „Biurokrato biuras“ gavus informaciją, jog atsakovė suteikė paslaugas ir atliko darbus UAB „Šebsta“, buvo kreiptasi į ją raštu, prašant priklausančias lėšas už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus pervesti į VšĮ „Biurokrato biuras“ sąskaitą. Tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti savalaikį atsiskaitymą. Vėliau paaiškėjo, kad ir UAB „Arda adoria LT“ turėjo sutartis su UAB „Šebsta“, todėl VšĮ „Biurokrato biuras“, remdamasi UAB „Arda adoria LT“ vadovo raštu, pervedė lėšas į jos sąskaitą.

57. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Šebsta“ atsakovei BUAB „Baltic International Construction“ priklausančias sumokėti lėšas (12 000 Eur) už atliktus darbus pagal atsakovės direktoriaus V. M. prašymus 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. balandžio 1 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo pavedimais pervedė VšĮ „Biurokrato biuras“. Byloje nėra duomenų, kad būtų buvęs teisinis pagrindas tokių mokėjimų atlikimui (pvz., pagal išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas ir pan.). Apeliantas V. M. atskirajame skunde taip pat nenurodo jokių argumentų ir nepateikia objektyvių įrodymų šių mokėjimų atlikimo būtinumui pagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai). Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad VšĮ „Biurokrato biuras“, remdamasi UAB „Arda adoria LT“ vadovo raštu, dalį gautų lėšų pervedė UAB „Arda adoria LT“, tačiau tokių įrodymų šiems argumentams pagrįsti nepateikė.

58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, dėl nepagrįstų atsakovės direktoriaus V. M. prašymų pervesti lėšas kitam subjektui, atsakovė BUAB „Baltic International Construction“ negavo iš UAB „Šebsta“ 12 000 Eur už atliktus darbus, kurie buvo pervesti VšĮ „Biurokrato biuras“. Pastebėtina tai, kad VšĮ „Biurokrato biuras“ vadovu yra pats suinteresuotas asmuo V. M., kuris mokėjimų atlikimo metu buvo ir atsakovės BUAB „Baltic International Construction“ direktoriumi. Minėtais suinteresuoto asmens V. M. veiksmais buvo pabloginta atsakovės BUAB „Baltic International Construction“ turtinė padėtis (atsakovė neteko piniginių lėšų), o sąmoningai blogu įmonės valdymu atsakovė buvo privesta prie nemokumo. Atkreiptinas dėmesys, kad V. M. prašymai ir UAB „Šebsta“ mokėjimai atlikti būtent po 2019 m. gruodžio 31 d., kuomet yra nustatytas atsakovės tapimo nemokia momentas (žr. šios nutarties 30 punktą).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

59. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) V. M. atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad aplinkybė, jog jis aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, negalėjo būti įrodinėjama šioje byloje, kadangi Kauno miesto apylinkės teismas nagrinėja analogišką bylą dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo bendrovėje (Nr. 1-470-725/2022).

60. Iš pareiškėjo H. K. prašymo pripažinti atsakovės BUAB „Baltic International Construction“ bankrotą tyčiniu turinio matyti, kad prašyme buvo remiamasi baudžiamosios bylos Nr. 1-470-725/2022 duomenimis, tačiau pareiškėjas nereiškė konkretaus reikalavimo pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą požymį, t. y. dėl to, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio šiuo atveju taip pat neanalizavo (atsakovės BUAB „Baltic International Construction“ bankrotas tyčiniu pripažintas kitu pagrindu).

61. Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai bendrovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu bent vienu iš ĮBĮ (JANĮ) nustatytų pagrindų, jau yra pasiekiami įstatyme nustatyti tyčinio bankroto tikslai, todėl nebėra teisinio pagrindo spręsti dėl kitų įstatyme nustatytų tyčinio bankroto pagrindų. Pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje (ĮBĮ 20 straipsnyje) nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71–72 straipsniuose (ĮBĮ 20 straipsnio 5–8 dalyse) nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Nei ĮBĮ, nei šiuo metu galiojančiame JANĮ įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu jokių savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020).

62. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) V. M. atskirajame skunde kvestionuoja pareiškėjo H. K. kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ir teisę teikti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimis atsakovės bankroto byloje Nr. eB2-413-638/2022. Pareiškėjo H. K. kreditorinio reikalavimo pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

63. Pagal JANĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu.

64. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apelianto V. M. atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas H. K. neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu pripažinti BUAB „Baltic International Construction“ bankrotą tyčiniu laikytinas nepagrįstu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

65. Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias ĮBĮ ir JANĮ nuostatas ir, nors iš dalies netinkamais motyvais, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

66. Pareiškėjas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

67. Atskirąjį skundą atmetus, apeliantui V. M. jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už atskirąjį skundą) neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė