- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- eB2-949-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00186-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- H. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M.
- Kategorijos
atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „B. I. Construction“ atstovei nemokumo administratorei G. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) H. K. prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „B. I. Construction“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas (kreditorius) H. K. (toliau – ir pareiškėjas) teismo prašo pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „B. I. Construction“ bankrotą tyčiniu, nustatyti, kad V. M. veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą ir apriboti jo teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1118-638/2021 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00186-2021-6) iškėlė įmonei BIC nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratore paskyrė G. V. (nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 26 d.), 2021 m. spalio 28 d. ir 2022 m. sausio 13 d. nutartimis patvirtino BIC kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bendra kreditorinių reikalavimų suma yra apie 58 000 Eur, 2022 m. sausio 4 d. nutartimi BIC likviduota dėl bankroto.
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. UAB „B. I. Construction“ (toliau – BIC) direktoriaus pareigas ėjo V. M., kuris BIC privedė prie bankroto sąmoningai blogai valdydamas (veikimu ir neveikimu) ir (ar) sudarydamas sandorius, žinodamas ar turėdamas žinoti, kad jų sudarymas pažeidžia įmonės ir kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Nurodė 14 epizodų, kai direktorius V. M. savo netinkamu, neteisėtu elgesiu padarė žalą BIC: 1) nemokėjo darbuotojams atlyginimų, dėl ko pastarieji kreipėsi į darbo ginčų komisiją, teismus, prisiteisė ne tik uždirbtus atlyginimus, bet ir delspinigius bei netesybas, iš viso 11 013,4 Eur. Ši suma laikytina įmonės BIC nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu darbo užmokestis būtų buvęs mokamas tvarkingai; 2) V. M. kartu su V. M. gavo iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 12 521,67 Eur dydžio subsidiją ir ją paskirstė buvusiems BIC darbuotojams pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus, tačiau vėliau Užimtumo tarnybai turėjo grąžinti subsidiją; 3) V. M., būdamas BIC direktoriumi, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. sausio 6 d. už „EU energija“ kitiems subjektams bankiniais pavedimais sumokėjo 38 959,56 Eur, tuo padarė įmonei BIC turtinę žalą, nes jokių susitarimų su EU energija BIC nebuvo sudariusi; o pačiai „EU energija“ Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-995-601/2021 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00092-2021-2) buvo iškelta bankroto byla, 2022 m. sausio 4 d. nutartimi „EU energija“ likviduota dėl bankroto, todėl išieškoti išmokėtų sumų nėra galimybės; 4) įmonė BIC su UAB „Tarda“ 2020 m. sausio 13 d. sudarė sutartį Nr. 20/01/13, pagal kurią BIC atliko fasado apšiltinimo darbus, tačiau BIC direktorius V. M. sudarė trišalę sutartį su UAB „Tarda“ ir UAB „Arda adoria LT“, pagal kurią „Tarda“ 3 150 Eur už atliktus fasado šiltinimo darbus 2020 m. sausio 31 d. sumokėjo ne rangovei BIC, o UAB „Arda adoria LT“, su kuria BIC jokių sutarčių nebuvo sudariusi, todėl 3150 Eur sumos BIC negavo ir patyrė nuostolį; 5) BIC sumokėjo VšĮ „Biurokrato biuras“ iš viso 1452,65 Eur laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. kovo 9 d. pagal 7 sąskaitas už įvairias paslaugas, tokias kaip atstovavimas darbo ginčų komisijos posėdžiuose, pareiškimų rašymas, informacijos teikimas VMI ir pan. Tačiau VšĮ „Biurokrato biuras“ vadovas buvo tas pats V. M., kitų darbuotojų nebuvo, todėl akivaizdu, kad V. M. pats iš savęs pirko atstovavimo ir informavimo paslaugas, kitaip tariant, nepagrįstai išmokėjo iš BIC sąskaitos 1452,65 Eur; 6), 7), 8) ir 9) epizodai yra susiję su BIC ir UAB „Šebsta“ sutartimi, pagal kurią BIC atliko rangos darbus „Šebstai“, „Šebsta“ turėjo sumokėti BIC apie 300 000 Eur. Tačiau V. M. pateikė „Šebstai“ prašymus BIC priklausantį apmokėjimą pervesti VšĮ „Biurokrato biuras“ -12 000 Eur; UAB „Arda adoria“ -7560 Eur; „EU energija“ skolai padengti - 950 Eur; UAB „Kuorui“- 4163 Eur; tokiu būdu BIC negavo iš UAB „Šebsta“ 24 673 Eur dėl V. M. neteisėtų veiksmų; 10) BIC ir UAB „Šebsta“ 2019 m. gegužės 3 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1, pagal kurią rangovė „Šebsta“ sutiko apmokėti už darbus avansu (ankstesniais terminais), o subrangovė BIC įsipareigojo mokėti rangovui 1,5 proc. palūkanų nuo pageidaujamos gauti sumos (sutarties 2.8. punktas). Šiuo pagrindu UAB „Šebsta“ pateikė sąskaitas faktūras SE Nr. 2019-10-24/01 4 352,03 Eur sumai ir 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitą faktūrą SE Nr. 2019-12-20/01 1 157,56 Eur sumai. UAB „Šebsta“ neturi teisės verstis finansinėmis paslaugomis ir imti palūkanas už avanso sumokėjimą, be to, sutartį BIC vardu pasirašęs A. A. niekada nebuvo BIC direktorius, o V. M. nebuvo direktoriaus pavaduotoju. V. M., tapęs BIC direktoriumi 2019 m. liepos 12 d., šios susitarimo sąlygos neginčijo, pateiktas „Šebsta“ sąskaitas apmokėjo, tokiu būdu padarė BIC nuostolį iš viso 5 509,59 Eur; 11) BIC direktorius V. M. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. sausio 13 d. išmokėjo UAB „Arda adoria LT “ iš viso 6740 Eur įvairių avansinių mokėjimų. Iš BIC gautų sąskaitų registro nemokumo administratorė nustatė, kad „Arda adoria“ buvo pateikusi BIC tik tris sąskaitas bendrai 1459,42 Eur sumai, todėl V. M. 5280,58 Eur yra sumokėjęs „Arda adoria“ nepagrįstai, tai įmonei padaryta žala; 12) BIC nupirko įvairių statybinių medžiagų ir paslaugų už 9 435,94 Eur, kuriuos panaudojo gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), fasado ir vidaus tvarkybos darbams pagal sutartį su D. M., tačiau gyvenamojo namo savininkė D. M. iki šiol neatsiskaitė su BIC, direktorius V. M. atsiskaityti nereikalavo, tuo padarė BIC 9435,94 Eur nuostolį, kas privedė įmonę prie bankroto; 13) per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. įmonės BIC atsargos sumažėjo nuo 8530 Eur iki 201 Eur. Direktoriaus pareigas ėjęs V. M. nepateikė nemokumo administratorei duomenų, kur dingo įmonės atsargos, laikytina, kad V. M. šias atsargas prarado, iššvaistė, t. y. padarė įmonei 8 329 Eur nuostolį, privedusį prie bankroto; 14) pagal BIC balansų duomenis, 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės kasoje buvo 84549 Eur grynųjų pinigų, 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 42650 Eur, o 2021 m. rugpjūčio 26 d. BIC kasoje grynųjų pinigų neliko. Nemokumo administratorei nei kasos knyga, nei kasos orderiai nėra perduoti, todėl nėra galimybės nustatyti, kur dingo kasoje buvę grynieji pinigai. Laikytina, kad V. M. arba apgaulingai vedė apskaitą, arba šias lėšas iššvaistė. Iš viso V. M. yra padaręs įmonei BIC 98 052 Eur nuostolių ( žalos), dėl ko įmonei iškelta bankroto byla, ji negali atsiskaityti su kreditoriais, kurių bendra reikalavimų suma yra apie 58 000 Eur. Nurodė, kad V. M. buvo nesąžiningas, todėl jam turi būti apribotos teisės eiti vadovaujančias pareigas.
Suinteresuotas asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „B. I. Construction“, atstovaujama nemokumo administratorės G. V., su pareiškėjo prašymu sutiko, prašė pripažinti UAB „B. I. Construction“ bankrotą tyčiniu. Papildomai nurodė, kad sąmoningus ir neteisėtus suinteresuoto asmens V. M. veiksmus, kurie privedė bendrovę prie bankroto, patvirtina ir bendrovės buhalterinės apskaitos netinkamas aplaidus tvarkymas (perduotos tik PVM sąskaitos-faktūros, o bendrovės sutartys ir kiti apskaitos dokumentai nemokumo administratorei neperduoti iki šiol) bei finansinių atskaitomybės dokumentų nepateikimas Juridinių asmenų registrui nuo 2020 metų. Buvęs UAB „B. I. Construction“ vadovas iki šiol bankroto administratorei neperdavė visų bendrovės veiklos dokumentų, sutarčių, buhalterinės apskaitos dokumentų. V. M., žinodamas ir suvokdamas realią UAB „B. I. Construction“ finansinę situaciją dėl įsiskolinimų didėjimo, sąmoningai neteikdamas Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinių dokumentų, netvarkydamas bendrovės buhalterinės apskaitos, nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, sąmoningai nuo 2019 m. didino įsiskolinimus kreditoriams. Pareiškėjo (kreditoriaus) prašymas pripažinti UAB „B. I. Construction“ bankrotą tyčiniu yra pagrįstas, nes yra pateikti visi pagrindžiantys įrodymai, kad V. M. pažeidė UAB „B. I. Construction“ ir jos kreditorių teisėtus interesus, nesilaikydamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonių UAB „EU energija“ ir UAB „B. I. Construction“ atžvilgiais, Darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 30 d. ir 2020 m. balandžio 15 d. bei 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimais buvusiems įmonės UAB „B. I. Construction“ darbuotojams priteistas 62 680,55 Eur darbo užmokestis ir kitos išmokos, susijusios su darbo santykiais už 2019 m. liepos - 2020 m. rugsėjo mėnesius, tačiau įmonė laiku nevykdė įsipareigojimų, numatytų darbo sutartyse su buvusiais darbuotojais. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. Darbo ginčų komisija sprendimais priteisė buvusiems UAB „B. I. Construction“ darbuotojas 11 013,45 Eur dydžio delspinigius ir netesybas iš UAB „B. I. Construction“. UAB „B. I. Construction“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. sausio 6 d. už UAB „EU energija“ be teisinio pagrindo pervedė 38 959,56 Eur kitoms įmonėms. Visi pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai, faktinės aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja požymiai, kurie rodo, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bendrovės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai suinteresuoto asmens V. M. veiksmai (bankroto bylos nekėlimas, veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, bendrovės gautų pajamų perleidimas be pagrindo kitų juridinių asmenų naudai), siekiant išvengti įsipareigojimų Bendrovės kreditoriams vykdymo.
Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Likus pusvalandžiui iki teismo posėdžio, paskirto 2022 m. birželio 6 d. 13.30 val., V. M. elektroniniu paštu atsiuntė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes jam staiga sukilo kraujospūdis, jis nuo 2000 m. serga hipertonija. Medicininę būklę įrodančio dokumento nepateikė. Pareiškėjas prieštaravo, kad posėdis būtų atidėtas. CPK 246 straipsnio 2 dalis leidžia teismui atidėti posėdį, jeigu pateikiami dokumentai, pateisinantys neatvykimą, ir teismas pripažįsta neatvykimo priežastis svarbiomis. Šiuo atveju jokių pateisinančių dokumentų nepateikta, ankstesnis V. M. procesinis elgesys (atsiliepimo nepateikimas) rodo jo nesidomėjimą šia byla, galimai siekį vilkinti procesą. Todėl teismas vertina, kad neatvykimo priežastis yra nesvarbi, byla nagrinėjama iš esmės suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021). Nagrinėjamu atveju bankroto byla UAB „BIC“ iškelta 2021 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-413-638/2022, kuri įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutraukus apeliacinį procesą. Veiksmai, dėl kurių UAB „BIC“ bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu, atlikti ir galiojant ĮBĮ (iki 2020 m. sausio 1 d.) ir jau įsigaliojus JANĮ (nuo 2020 m. sausio 1 d.), todėl atsižvelgtina į abiejų įstatymų aktualias nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
JANĮ 70 straipsnyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius:
Žemesnės instancijos teismas
1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai;
2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis;
Žemesnės instancijos teismas
3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą;
4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas;
Žemesnės instancijos teismas
5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).
Kaip matyti, esminiai pagrindai, dėl kurių bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, įsigaliojus JANĮ nepasikeitė. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartyje iškeliant BIC nemokumo bylą pagal Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad paskutinė finansinė atskaitomybė buvo pateikta 2019 m. gruodžio 31 d., tuo momentu BIC turto turėjo už 140 779 Eur, iš jo 129 187 Eur trumpalaikio turto, kurio pagrindinę dalį 36 108 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos ir 84 549 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 45 265 Eur. 2019 m. atsakovė turėjo 92 618 Eur pelną. Darytina išvada, kad 2019 m. gruodžio 31 d. akivaizdaus BIC nemokumo dar nebuvo.
Bankroto bylos iškėlimo dieną (2021 m. birželio 9 d.) UAB „B. I. Construction“ jau buvo skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 20 161,40 Eur, įmonėje socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų nebuvo, nekilnojamojo turto įmonė neturėjo, skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 39 719,17 Eur. Antstolių sistemos duomenimis, BIC atžvilgiu buvo vykdomos 9 vykdomosios bylos. Teismo nutartimi 2021 m. birželio 9 d. konstatuotas BIC nemokumas ir iškelta bankroto byla. Vadinasi, BIC nemokumo būseną pasiekė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 iki 2021 m. birželio 9 d.
Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. (nes 2021 m. rugpjūčio 26 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis iškelti BIC nemokumo bylą), BIC direktoriaus pareigas ėjo V. M..
Šioje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. M. tyčia atliko neteisėtus, jo kaip BIC direktoriaus fiduciarines pareigas pažeidžiančius veiksmus, nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, aplaidžiai ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, jo veiksmų visuma sukėlė įmonės BIC nemokumą.
Į bylą pateikti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos priimti 11 sprendimų darbo ginčų bylose (Nr. APS-2-23819 (sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. APS-2-22858 (sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. APS-2-23403 (sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. APS-2-22867 (sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. APS-2-22862 (sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. APS-2-22877 (sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) APS-2-22864 (sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. APS-2-22871 (sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. APS-2-4185 (sprendimas Nr. DGKS-2446), Nr. APS-2-22190 (sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)22357 (sprendimas Nr. DGKS-1000), pagal kuriuos 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. balandžio 15 d. ir 2020 m. lapkričio 4 d. buvusiems įmonės BIC darbuotojams buvo priteisti neišmokėti darbo užmokesčiai, taip pat - netesybos ir delspinigiai, bendra priteista netesybų ir delspinigių suma sudaro 11 007,99 Eur. Teismas sutinka su pareiškėju, kad šios netesybos ir delspinigiai yra priteisti dėl BIC direktoriaus neteisėtų veiksmų, neatsiskaitymo laiku su darbuotojais. Tai yra įmonės BIC nuostoliai, pabloginę jos finansinę padėtį ir turėję įtakos nemokumo situacijos susidarymui.
Nustatyta, kad V. M., būdamas BIC direktoriumi, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. sausio 6 d. už „EU energija“ kitiems subjektams bankiniais pavedimais sumokėjo 38 959,56 Eur, tuo padarė įmonei BIC turtinę žalą, nes jokių susitarimų su „EU energija“ BIC nebuvo sudariusi; o pačiai „EU energija“ Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-995-601/2021 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00092-2021-2) buvo iškelta bankroto byla, 2022 m. sausio 4 d. nutartimi „EU energija“ likviduota dėl bankroto, todėl išieškoti išmokėtų sumų nėra galimybės. V. M., sumokėdamas iš viso 38 959,56 Eur BIC lėšų padarė iššvaistymą, konkrečiai buvo sumokėta 2019 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Įrankis.lt“ 212,96 Eur, 2019 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Gena“ 66,55 Eur, 2019 m. rugsėjo 6 d. UAB „Kranų nuoma“ 1000 Eur, 2019 m. rugsėjo 6 d. UAB „Įrankis.lt“ 261,66 Eur, 2019 m. rugsėjo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)langai“ 680 Eur, 2019 m. rugsėjo 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 500 Eur, 2019 m. spalio 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 680 Eur, 2019 m. spalio 11 d. UAB „Dantaura“ 11 500 Eur, 2019 m. spalio 21 d. R. Č. 120 Eur, 2019 m. spalio 21 d. UAB „Kranų nuoma“ 1000 Eur, 2019 m. spalio 29 d. UAB „Delta nova“ 968 Eur, 2019 m. spalio 29 d. UAB „Elturna“ 400 Eur, 2019 m. spalio 31 d. asociacijai „I. K.“ 200 Eur, 2019 m. lapkričio 5 d. UAB „Elturna“ 238,67 Eur, 2019 m. lapkričio 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 1 285,55 Eur, 2019 m. lapkričio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba“ 9 284,00 Eur, 2019 m. lapkričio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 300 Eur, 2019 m. gruodžio 13 d. UAB „Elturna“ 249,99 Eur, 2019 m. gruodžio 13 d. UAB „Kranų nuoma“ 1 000 Eur, 2019 m. gruodžio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 8 351,89 Eur, 2019 m. gruodžio 16 d. L. M. 400 Eur ir 2020 m. sausio 6 d. UAB „Elturna“ 257,29 Eur. Visų šių mokėjimų paskirtis buvo nurodoma „už EU energija“, tokiu būdu apmokėdama UAB „EU energija“ skolas (kreditorinius įsipareigojimus) įmonė UAB „B. I. Construction“ tapo UAB „EU energija“ kreditore (Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-370-601/2022), tačiau, kaip minėta, galimybės išieškoti šias lėšas iš ‚EU energija“ nėra, pastaroji bankrutavusi. Teismas sprendžia, kad V. M. atliko tyčinius neteisėtus ir nenaudingus veiksmus (pinigų išmokėjimą), neturėdamas jokių sutarčių/sandorių su „EU energija“, tuo sumažindamas BIC turtą, kas sukėlė BIC nemokumą. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2021 m. birželio 16 d. įmonės „EU energija“ direktoriaus pareigas ėjo tas pats V. M..
Nustatyta, kad įmonė BIC su UAB „Tarda“ 2020 m. sausio 13 d. sudarė sutartį Nr. 20/01/13, pagal kurią BIC atliko fasado apšiltinimo darbus, tačiau BIC direktorius V. M. 2020 m. sausio 29 d. sudarė trišalę sutartį su UAB „Tarda“ ir UAB „Arda adoria LT“, pagal kurią „Tarda“ 3 150 Eur kaip avansą už jai atliekamas paslaugas 2020 m. sausio 31 d. sumokėjo ne rangovei BIC, o UAB „Arda adoria LT“. Nors trišalėje sutartyje nurodoma, kad BIC yra sudariusi sutartį su „Arda adoria“ dėl paruošiamųjų darbų gyv.name(duomenys neskelbtini), tačiau ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00055-19 atliktoje specialisto išvadoje 2021 m. kovo 23 d., nenustatyta, kad BIC būtų sudaręs kokią nors sutartį su „Arda adoria“, todėl spręstina, kad 3150 Eur sumos BIC negavo ir patyrė nuostolį dėl tyčinio įmonei nenaudingo V. M. sudaryto sandorio, kuriuo pabloginta BIC finansinė padėtis.
Nenaudingu sandoriu laikytini ir V. M. veiksmai, kuriais jis BIC lėšomis sumokėjo VšĮ „Biurokrato biuras“ iš viso 1452,65 Eur laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. kovo 9 d. pagal 7 sąskaitas už įvairias paslaugas, tokias kaip atstovavimas darbo ginčų komisijos posėdžiuose, pareiškimų rašymas, informacijos teikimas VMI ir pan. Įvertintina, kad VšĮ „Biurokrato biuras“ vadovas buvo tas pats V. M., kitų darbuotojų nebuvo, nepateikta duomenų, kad paslaugas suteikė kokie nors kiti asmenys, teisininkai, kad paslaugos buvo būtinai reikalingos ir kad pats V. M., atlikdamas BIC direktoriaus pareigas, negalėjo gauti ir pateikti informacijos, parengti raštus, atsiliepimus ir pan. Laikytina, kad 1452,65 Eur išmokėjimas VšĮ „Biurokrato biuras“ byuvo nepagrįstas, ekonomiškai nenaudingas, vedė BIC prie nemokumo situacijos.
Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 3 d. UAB „B. I. Construction“, atstovaujama direktoriaus A. A., kaip subrangovas, ir UAB „Šebsta“, atstovaujama direktoriaus A. R., kaip rangovas, sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1, pagal kurią BIC įsipareigojo atlikti atliekų laidojimo plokštės armatūros rišimo darbus objekte (Ignalinos AE) už 350 000 Eur. Pažymėtina, kad A. A. pagal Juridinių asmenų registro išrašą nei sutarties sudarymo metu, nei jokiu kitu metu nebuvo BIC direktoriumi, 2019 m. gegužės 3 d. BIC direktorius buvo T. Ž.. Pagal sutarties 2.8 p. šalys susitarė, kad subrangovas pageidauja gauti apmokėjimą iš anksto, tokiu atveju mokės „Šebstai“ 1,5 proc. palūkanų nuo gautos sumos. Savo esme toks susitarimas yra BIC kreditavimas, BIC už gautą iš „Šebsta“ avansą sumokėjo pastarajai 5848,84 Eur palūkanų. Suinteresuotas asmuo V. M. nepateikė teismui įrodymų, kad toks BIC kreditavimas buvo būtinai reikalingas, ekonomiškai naudingas, todėl palūkanoms išleista suma (5848,84 Eur) laikytina BIC patirtais nepagrįstais nuostoliais, pabloginusiais įmonės padėtį ir vedusiais prie nemokumo.
Iš „Šebsta“ pateiktų sąskaitų suvestinių, BIC prašymų „Šebstai matyti, kad dalis lėšų už darbus, kuriuos turėjo gauti pati BIC įmonė, jos direktoriaus V. M. pasirašytais prašymais buvo nukreiptos į kitas įmones. Tokiu būdu „Šebsta“ pervedė VšĮ „Biurokrato biuras“ 12 000 Eur, UAB „Arda adoria“ 7560,53 Eur, įskaitė BIC priklausančiomis lėšomis UAB „Kuoras“ skolą 4163,29 Eur, UAB „EU energija“ skolą 956,71 Eur. Tokiu būdu dėl nepagrįstų V. M. prašymų BIC negavo 24 680,53 Eur jai priklausančių lėšų iš „Šebsta“, tokiais veiksmais V. M. pablogino BIC turtinę padėtį, kas vedė prie nemokumo.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Kauno apygardos valdybos pavedimu 2021 m. vasario 17 d. buvo gauta specialisto išvada dėl UAB „Arda adoria“ finansinės veiklos patikrinimo (prijungta CD laikmena prie šios bylos, psl.10). Specialisto išvadoje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais UAB „Arda adoria“ gavo iš BIC 4740 Eur, nors „Arda adoria“ buvo išrašiusi sąskaitų BIC įmonei tik už 1197,68 Eur, kitaip tariant, be jokio pagrindo V. M. sumokėjo „Arda adoria“ 3280,58 Eur, tokiu būdu pablogindamas BIC finansinę padėtį. Be to, iš BIC banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2020 m. sausio 13 d. BIC išmokėjo UAB „Arda adoria“ 2000 Eur avansą, tačiau nustatyti, už ką mokėtas avansas, nėra galimybės, nes sąskaitos nemokumo administratorei neperduotos. Teismas sprendžia, kad V. M. be teisėto pagrindo iš viso išmokėjo „Arda adoria“ 5280,58 Eur BIC lėšų, tuo pablogindamas įmonės padėtį, tyčia vesdamas prie nemokumo.
V. M., atstovaudamas BIC kaip jos direktorius, 2019 m. liepos 15 d. sudarė sutartį su D. M., pagal kurią BIC įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), remontą, o D. M. įsipareigojo apmokėti už darbus per 5 dienas nuo sąskaitų pateikimo. FNTT Kauno apygardos valdybos užsakymu ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00055-19 buvo gauta 2021 m. kovo 23 d. specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad BIC nupirko įvairių statybinių medžiagų iš „Medžio bitės“, „Makveža“, „Refor“, „Plienita“, „(duomenys neskelbtini)langai“ už 9 663,80 Eur, didelę dalį kurių faktiškai panaudojo gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbitni), fasado ir vidaus tvarkybos darbams pagal sutartį su D. M.. Specialistė negalėjo tiksliai nustatyti, kurios medžiagos panaudotos namui (duomenys neskelbtini)remontuoti, o kurios kitame BIC vykdytame objekte, nes medžiagų nurašymo aktuose nebuvo nurodoma, kokiam objektui sunaudotos medžiagos. BIC direktorius V. M. neišrašė sąskaitos gyvenamojo namo savininkei D. M. už medžiagas. Specialisto išvada nustatyta, kad BIC padarytas ne mažesnis, kaip 7792,64 Eur nuostolis, kas iš dalies privedė įmonę prie bankroto.
Iš BIC finansinių atskaitomybių nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. įmonės BIC atsargos sumažėjo nuo 8530 Eur iki 201 Eur. Direktoriaus pareigas ėjęs V. M. nepateikė nemokumo administratorei duomenų, kur dingo įmonės atsargos, laikytina, kad V. M. šias atsargas prarado, iššvaistė, t. y. padarė įmonei 8 329 Eur nuostolį, privedusį prie bankroto.
Pagal BIC balansų duomenis, 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės kasoje buvo 84 549 Eur grynųjų pinigų, 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 42 650 Eur, o 2021 m. rugpjūčio 26 d. BIC kasoje grynųjų pinigų neliko. Nemokumo administratorei nei kasos knyga, nei kasos orderiai nėra perduoti, todėl nėra galimybės nustatyti, kur dingo kasoje buvę grynieji pinigai. Laikytina, kad V. M. arba apgaulingai vedė apskaitą, arba šias lėšas iššvaistė.
Iš viso V. M. kaip BIC direktorius savo neteisėtais, neūkiškais, ekonomiškai nenaudingais veiksmais yra padaręs įmonei ne mažiau, kaip 97 971,79 Eur ( neskaičiuojant prarastų atsargų ir kasos lėšų) nuostolių, dėl ko įmonei iškelta bankroto byla, ji negali atsiskaityti su kreditoriais, kurių bendra reikalavimų suma yra apie 58 000 Eur. Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jeigu V. M. nebūtų atlikęs išvardintų neteisėtų veiksmų, BIC būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais, gal net galėjo išvengti nemokumo bylos iškėlimo. Nesant pateikto V. M. atsiliepimo į pareiškimą, nėra galimybės nustatyti, kokiais motyvais V. M. atliko neteisėtus, prie nemokumo privedusius veiksmus, todėl spręstina, kad tai atliko tyčia.
JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 p. nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis savo veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą. Šiuo atveju nustatyta, kad V. M. savo veiksmais sukėlė įmonės BIC tyčinį bankrotą, todėl jam penkeriems metams apribotina teisė eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nutarčiai įsiteisėjus V. M. duomenys pateiktini juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, 70-71 straipsniais, 152-155 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „B. I. Construction“, juridinio asmens kodas 301915566, bankrotą tyčiniu.
Nustatyti, kad tyčinis bankrotas yra sukeltas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmais.
A. V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo pripažinti bankrotą tyčiniu priėmimo dienos šią nutartį išsiųsti šalims ir įgaliojimų netekusiam asmeniui.
Įpareigoti nemokumo administratorę supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.
Įsiteisėjus šiai nutarčiai, apie tyčinio bankroto iškėlimą pranešti Kauno apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.
Įsiteisėjus šiai nutarčiai ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui V. M. duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą), teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir išsiųsti šios nutarties kopiją.
Įpareigoti nemokumo administratorę G. V. ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos patikrinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „B. I. Construction“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.