Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-583-368/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-11
Bylos Nr.: e2A-583-368/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-00515-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: D. Z.
Trečiasis asmuo: T. Z.
Atsakovas: K. K.

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
2.4.4.1Servitutas
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-583-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00515-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.4.4.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Z. ir trečiojo asmens T. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui K. K. dėl servituto nustatymo, nuostolių atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo pašalinti augalus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. Z.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. Z. ieškiniu, kurį patikslino prašė: 1) nustatyti atsakovui K. K. (toliau ir – atsakovas) priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neatlygintinį tarnaujantį servitutą pagal A. P. individualios įmonės matininko A. P. 2023 m. spalio 10 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriuo suprojektuotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku – S 64 m² ploto, skirtas žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklausančio trečiajam asmeniui T. Z. (toliau – trečiasis asmuo) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovei) savininkams, naudotojams patekti į žemės sklypus; 2) priteisti iš atsakovo 3 470 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metinės procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovą pašalinti savo lėšomis pasodintas 2 m aukščio 9 tujas, esančias atsakovui priklausančiame žemės sklype, 44–90 cm atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, savo lėšomis per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o to nepadarius per teismo nustatytą terminą, pripažinti teisę ieškovei pašalinti šias tujas, išieškant iš atsakovo tujų šalinimo išlaidas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), jos sūnui (trečiajam asmeniui) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), atsakovui priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Į savo sklypą ieškovė patekdavo tik per atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį. 2010 m. sausio 21 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas ieškovei priklausančio sklypo detalusis planas, žemės sklypas padalintas į du sklypus. 2018 m. gegužės 7 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano, patvirtinto Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 21 d. įsakymu, keitimu pertvarkytas detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), jį padalinant ir nustatant suformuotų žemės sklypų naudojimo reglamentus. Visuose detaliojo plano sprendiniuose numatytas prašomas nustatyti servitutas. Detaliuoju planu su pakeitimais nuspręsta ir dėl servitutų reikalingumo dviejų sklypų savininkams patekti į jiems priklausančias valdas. Detaliojo plano sprendiniai nėra nuginčyti, servitutai yra būtini, todėl turėtų būti nustatyti. Atsakovas yra pasirašęs detaliojo plano brėžinį, kuriame pažymėti sprendiniai dėl servituto nustatymo. Todėl atsakovo nesutikimas su servituto nustatymo yra neteisėtas. Kelias (kuriam numatytas servitutas) detaliajame plane numatytas per 2 sklypus (ieškovės ir atsakovo). Nors faktiškai įvažiavimu naudojosi visų minėtų žemės sklypų savininkai, tačiau patvirtinus detalųjį planą, notarine tvarka nebuvo sudarytas susitarimas ir servitutai neįregistruoti. Kylant nuolatiniams konfliktams su atsakovu, 2023 m. spalio 11 d. per advokatę ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama susitarti dėl servituto. Buvo parengtas ir atsakovui pateiktas servituto nustatymo planas. Atsakovas su pasiūlymu nesutiko. Prašomo servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis, dėl kurių ieškovė negali patekti į savo sklypą. Atsakovas 2023 m. rugpjūtį pastatė tvorą detaliajame plane numatytojoje servituto vietoje, pažeisdamas ieškovės teises. Atsakovas užtvėrė kelio (kuriame numatytas servitutas) dalį, dėl to ieškovė neteko teisės naudotis keliu, turi važiuoti per šaligatvio bortus arba įsirengti kitą kelią. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą atlyginti nuostolius dėl ieškovei priklausančių vartų bei mūro stulpo nugriovimo. Atsakovas, vykdydamas statybos darbus, 2023 m. liepos 17 d. savavališkai demontavo prieš daug metų ieškovės lėšomis įrengtus automatinius vartus, nugriovė vieną mūrinį stulpelį, iškasė sudėtas trinkeles, bet paliko bortus bei išraustas duobes pravažiavimo kelyje. Nors atsakovas žadėjo atstatyti vartus, sutvarkyti pravažiavimo kelią, tačiau to nepadarė. 2023 m. spalio 10 d. pretenzija ieškovės atstovė prašė atsakovo atstatyti vartus bei mūrinį stulpelį į pradinę padėtį, bei sutvarkyti kelią, arba atlyginti turtinę žalą už vartų sugadinimą (3 470 Eur). Atsakovas to nepadarė. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Cestus“ pateikė komercinį pasiūlymą, kuriame suskaičiavo, kad naujų vartų įrengimas kainuotų 3 470 Eur. Vartų įgijimo dokumentų ieškovė neturi, nes vartų statyba vyko 2006 m., kai žemė priklausė tik ieškovei ir vartai įrengti ieškovės patekimui į jos valdą. Pažymi, kad atsakovas prie ieškovės sklypo ribos be ieškovės sutikimo yra pasisodinęs 9 tujas. Teisės aktai numato minimalų 3 m atstumą tokių medžių sodinimui. Tujos pasodintos 44–90 cm atstumu nuo ieškovės sklypo ribos. Ieškinio pateikimo metu tujų aukštis buvo 2,2 m, dabar tujos pažemintos ir jų aukštis 2 m. Tujų buvimas arčiau sklypo ribos pažeidžia ieškovės teises.

Atsiliepimas

3. Atsakovas K. K. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė ieškovės D. Z. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-9256-1211/2024 atmesti ir atsakovui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimui. Atsakovas neneigia, jog pašalino automatinius vartus bei mūrinį stulpelį, tačiau šie darbai atlikti, bendru atsakovo, M. K., ieškovės ir trečiojo asmens 2023 m. birželio 10 d. sutarimu. Atsakyme į pretenziją atsakovas nurodė, jog automatinius vartus bei mūrinį stulpelį pašalino teisėtai. Ieškovė teigia, kad automatiniai vartai ir vartų mechanizmas priklausė jai, tačiau šiuos daiktus 2006 m. pirko atsakovas. Ieškovė negali pateikti vartų ir jų mechanizmo įsigijimo dokumentų, kadangi ji šių daiktų neįsigijo. Ieškovė neįrodė žalos. Su ieškiniu pateiktame UAB „Cestus“ komerciniame pasiūlyme nurodoma darbų atlikimo kaina (3 470 Eur) yra nereali. Atsakovas kreipėsi į UAB „Cestus“ dėl analogiškų komerciniame pasiūlyme nurodytų prekių ir darbų įsigijimo. Gavo atsakymą, kuriame nurodoma, jog tokio užsakymo kaina būtų 1 550 Eur arba 1 660 Eur, priklausomai nuo pasirinktos vartų automatikos. Vartai ir jų mechanizmas buvo naudojami 17 metų. UAB „Cestus“ komerciniame pasiūlyme neatsižvelgiama į natūralų vartų nusidėvėjimą bei techninę būklę, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Faktą, jog automatiniai vartai priklausė ieškovei paneigia ir aplinkybė, kad elektros energija reikalinga vartų mechanizmui buvo prijungta iš atsakovui priklausančios namų valdos. Atsakovas 17 metų vykdė vartų ir jų mechanizmo priežiūrą bei apmokėjo sąskaitas už remontą, priežiūrą ir sunaudotą elektros energiją. Vartų kolona išmontuota pagrįstai ir teisėtai, kadangi ji buvo įrengta ant valstybinės žemės sklypo ir buvo pastatyta nelegaliai. Atlikus žemės sklypų žymėjimą pastebėta, kad vartų stulpai stovi neleistinoje vietoje. Dėl šios priežasties buvo pašalinta viena vartų kolona. Ši pašalinta kolona trukdė patekimui į atsakovo sklypą. Koloną pašalino teisėtai. Vartų įrengimo metu atsakovas neturėjo nuosavybės teisės į šiuo metu jam priklausantį sklypą, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, jog vartų įrengimą apmokėjo atsakovas. Atsakovas namo statybą jam šiuo metu priklausančiame sklype pradėjo 2006 m., t. y. dar iki sklypo įgijimo nuosavybės teise. Pateikiamose nuotraukose matyti, jog vartai buvo įrengti tada, kai atsakovo namas jau buvo iš esmės pastatytas. Dėl šios priežasties ieškovės teiginys, jog vartai buvo įrengti jos patekimui į jos valdą yra neatitinkantis realios situacijos. Kiemo vartai su automatikos mechanizmu buvo įrengti ne vėliau kaip 2006 m. rugsėjo 28 d. Ieškovė ir trečiasis asmuo pripažino, jog vartų automatikos neadministravo (nemokėjo už joje esančios kortelės papildymus). Vartus administravo atsakovas.

4. Nurodė, kad augalai jo žemės sklype buvo sodinami bendru visų trijų gretimų žemės sklypų gyventojų sutarimu, nes tuo metu visi kaimynai norėjo pasižymėti sklypų ribas, tačiau metalinių ar medinių tvorų statyti nenorėjo. Didžioji želdinių dalis pasodinta 2006–2010 m., kita dalis augalų sodinta 2018–2020 m., o kai kurie medžiai augo dar iki atsakovui tampant sklypo savininku. Ieškovė neteigia, kad atsakovo sklype augantys augalai sukelia jai nepatogumus ar daro žalą, o tik teigia, kad 9 tujos pasodintos nesilaikant nustatytų reikalavimų. Iki 2023 m. spalio 10 d. pretenzijos pateikimo ieškovė atsakovui pretenzijų ar pastabų dėl jo sklype augančių augalų nereiškė. Tujos yra už tvoros, prižiūrimos, vos matomos iš ieškovės sklypo pusės, šakos ar šaknys nėra prasiskverbusios į ieškovės sklypą. Be to, ieškovė patvirtina, jog tujos reguliariai karpomos, ieškovas kiekvieną pavasarį jų aukštį sužemina iki 2 m. Nuotraukose užfiksuotos tujos buvo pasodintos 2019 m., ieškovei netrukdė beveik 5 metus. Pateikiamos nuotraukos, darytos įvairiu dienos metu, o iš jų matyti, jog tujos šešėlio ieškovės sklype nesukuria. Toje vietoje nėra augalų, kuriems kenktų šešėlis, kadangi toje ieškovės sklypo vietoje įrengtas kelias.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui K. K. iš ieškovės D. Z. 2 872,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė valstybei iš ieškovės D. Z. 31,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateiktas administracinis aktas, kuriuo atsakovo žemės sklype būtų nustatytas kelio servitutas. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais buvo tvirtinamas ginčo teritorijos detalusis planas ir vėliau jo keitimas, nėra administracinis aktas, nustatantis servitutą CK 4.124 straipsnio 1 dalies prasme.

7. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytoje kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 nagrinėjamos situacijos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Pažymėjo, kad minėtos bylos nagrinėjimo dalykas buvo jau nustatyto servituto turinio aiškinimas, o ne detaliųjų planų reikšmė nustatant kelio servitutą pagal detaliojo plano sprendinius. Nagrinėjamoje byloje administraciniu aktu servitutas nėra nustatytas, detalusis planas ir jo keitimas buvo rengiami nesant įregistruotų servitutų ginčo teritorijoje. Taip pat teismas akcentavo, kad ieškovės nurodomi kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015 išaiškinimai buvo toliau plėtojami ir aiškinami vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje. Teismas spręsdamas dėl servituto, rėmėsi kasacinis teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 išaiškinimu, kad siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui. Teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami kaip vienas iš įrodymų, tačiau jie neturi didesnės prejudicinės galios (CPK 185 straipsnis).

8. Teismas vertino, kad egzistuoja pirmoji sąlyga, būtina servituto nustatymui teismo sprendimu – atsakovas nesutiko notarine tvarka susitarti dėl kelio servituto nustatymo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad servituto nustatymas atsakovo žemės sklype yra objektyviai būtinas, vienintelis būdas ieškovės interesų naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu įgyvendinimui, taip pat neįrodė, jog ieškovei neįmanoma normaliomis sąnaudomis jos nekilnojamojo turto naudoti pagal paskirtį nesant nustatyto servituto.

9. Teismas spręsdamas dėl kitų būtinųjų sąlygų servitutui nustatyti, pažymėjo, jog rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė šiuo metu turi realią galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą ir jame esančius statinius: esamos padėties tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) schema, kurioje pažymėta, kad ieškovės žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) 3,09 m. atstumu; nuotrauka, kurioje matyti įvažiavimas į teritoriją, įrengtas kelias; nuotrauka, kurioje matyti pravažiavimas į ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklypus šalia atsakovo tvoros; nuotraukos, kuriose matyti trečiojo asmens sklypas ir jame esantys automobiliai (trečiasis asmuo ir kiti asmenys gali patekti į savo žemės sklypą, taigi ir ieškovė gali patekti į savąjį). Šią aplinkybę ieškovė patvirtino posėdžio metu – kad atsakovui 2023 m. kovą išardžius automatinius vartus, į jos sklypą gali bet kas ateiti ar atvažiuoti. Dėl to, kad ieškovas užstatė kelio servituto kelią tvora, ieškovė patyrė nuostolius – turėjo įrengti naują keliuką, kad galėtų privažiuoti prie savo žemės sklypo.

10. Teismas atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad ieškovei teko išleisti pinigus ir nusitiesti kitą kelią, kad galėtų privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, nesukuria prielaidų servituto nustatymui. Priešingai, patvirtina, kad yra kitas būdas (kurį ieškovė jau įgyvendino) ieškovei naudotis jos žemės sklypu nenustatant prašomo servituto. Liudytojo D. Z. paaiškinima i taip pat patvirtina, kad patekimas į ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklypus šiuo metu yra įmanomas, nors ir nėra toks patogus, koks buvo prieš atsakovui pastatant tvorą. Teismas pastebėjo, jog iš nuotraukos, kurioje matyti įvažiavimas į teritoriją, įrengtas kelias (I t., e. b. l. 189), tačiau jei ieškovei pravažiavimas į sklypą yra per siauras, ieškovė galėtų nugriauti nuotraukos dešinėje matomą betoninę koloną, bei šalia atsakovo sklypo tvoros matomą objektą, kurie iš dalies susiauriną pravažiavimą (normalios sąnaudos). Šių darbų atlikimas dar labiau palengvintų patekimą į ieškovės ir trečiojo asmens sklypus, o servituto nustatymas dėl to, jog pravažiavimas ieškovei yra per siauras, būtų visiškai neproporcinga ir atsakovo interesus nepagrįstai apsunkinanti priemonė.

11. Teismas akcentavo, jog aplinkybė, kad ieškovė tam tikru metu važinėdavo per atsakovo sklypą iki savo sklype esančių statinių, nesukuria pagrindo servituto nustatymui. Atsakovo geranoriškumas nedraudžiant ieškovei į savo žemės sklypą važiuoti per atsakovo sklypo dalį (kurioje tik detaliajame plane numatytas kelio servitutas) nesukuria prielaidų nustatyti būtent tokį kelio servitutą, kuriuo ieškovė įprato naudotis. Teismas sprendė, kad detalusis planas, jo pakeitimo dokumentai ir aiškinamieji raštai neįrodo, kad į ieškovės ar trečiojo asmens žemės sklypą nėra galimybės pateikti kitaip nei nustačius servitutą atsakovo žemės sklype. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad detalusis planas ir jo keitimas įrodo, jog ieškovei būtinas kelio servitutas atsakovo žemės sklype. Ieškovė detaliuoju planu ir jo keitimu rėmėsi teigdama, kad detaliajame plane esant numatytam servitutui, būtent toks ir turi būti nustatytas.

12. Teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovė leidžia trečiajam asmeniui pateikti į jo žemės sklypą ir trečiasis asmuo į savo sklypą patenka tokiu pačiu būdu kaip ir ieškovė patenka į savąjį (nesant būtinybės nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype). Todėl šiuo atveju neegzistuoja nė viena sąlyga, būtina atsakovo žemės sklypo servituto nustatymui trečiojo asmens sklypo naudai.

13. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius dėl to, kad atsakovas 2023 m. liepos 17 d. demontavo ieškovės lėšomis įrengtus automatinius vartus, nugriovė vieną mūrinį stulpelį ir tuo padarė ieškovei turtinę žalą už vartų sugadinimą (3 470 Eur), teismas, pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad vartai ir jų kolonos įrengtos ieškovės lėšomis. Ieškovė nepateikė mokėjimo pavedimų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad ieškovė finansavo vartų įrengimą, pirko medžiagas ar sumokėjo už darbą. Teismas akcentavo, kad nėra pagrindo sieti šalių sudarytos paskolos sutarties ir jos pagrindu perduotų lėšų atsakovui, kaip ieškovės finansavimą vartų įrengimui. Net ir nustačius, kad ieškovė skolino atsakovui lėšas vartų įrengimui, ši aplinkybė nepagrįstų ieškovės vartų nuosavybės teisės, kadangi sutartimi atsakovas lėšas įpareigojo grąžinti. Vien vartų finansavimas, jeigu lėšos ieškovei buvo grąžintos (o byloje nekilo ginčas, kad paskolą atsakovas grąžino), neįrodo ieškovės nuosavybės. Pažymėjo, kad byloje konkrečių rašytinių įrodymų, kurie patikimai pagrįstų, jog ginčo vartai yra vienos ar kitos šalies nuosavybė, nėra. Tačiau teismas, įvertinęs šalių paaiškinimų turinį ir detalumą, padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad vartai buvo įrengti atsakovo ir (ar) jo tėvo lėšomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad vartai stovėjo ne ieškovės žemės sklype – viena vartų kolona stovėjo valstybinėje žemėje, kita – šalims ir atsakovo tėvui priklausančioje miško žemėje, todėl tai papildomai paneigia ieškovės teiginį apie vartų nuosavybę. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji buvo vartų savininkė ir vartai įrengti jos lėšomis, todėl nėra įrodyta esminė aplinkybė, galinti sudaryti prielaidą atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė patvirtino, jog nuimti vartai guli atsakovo kieme, todėl ieškovė galėtų naudotis kitu jos galimai pažeistų teisių gynimo būdu – reikšti vindikacinį reikalavimą atsakovui (CK 4.95 straipsnis), reikalaudama grąžinti turtą (vartus). Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė nė vienos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovui civilinė atsakomybe negali būti taikoma, ir atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo.

14. Teismas spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti jo sklype augančias tujas, nustatė, kad tujos pasodintos 2019 m. Tujų sodinimo metu galiojo Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 (toliau – Taisyklės), kurių priedo 1, 2 ir 3 punktuose numatyta, kad medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu, gali būti veisiami mažiausiu 1 m atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo. Jeigu medis ar krūmas gali užaugti aukštesnis nei 2 m aukščio arba formuojamas aukštesnis nei 2 m, atstumas nuo kaimyninio sklypo turi būti dar didesnis (2, 3 arba 5 m). Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad 9 tujos (apie 2 m aukščio) atsakovo sklype auga mažesniu nei 1 m atstumu, taigi, mažesniu nuo ieškovės sklypo ribos nei leidžia Taisyklės.

15. Teismas nustatė, kad ieškovė neaugina augalų šalia tvoros, už kurios auga ieškovės prašomos pašalinti atsakovo tujos. Pagal ieškovės pateiktas nuotraukas, toje vietoje, kurioje krenta šešėlis nuo atsakovo tvoros ir tujų, nedideliame plote auga veja (nematyti vejos neigiamų pakitimų dėl krentančio šešėlio), taip pat įrengtas kelias, kuriuo trečiasis asmuo patenka į savo žemės sklypą, o kitų augalų, kuriems galėtų pakenkti tujų metamas šešėlis, nematyti. Be to, atsakovo įrengta tvora turi siaurus tarpus, pro kuriuos patenka tik nedidelis saulės šviesos kiekis net ir tose vietose, kurioje nėra tujų (II t., e. b. l. 16–19), o ieškovei nereikalaujant pašalinti tvoros, nėra pagrindo teigti, kad tose vietose, kur už tvoros pasodintos atsakovo tujos, ieškovės žemės sklypo augmenijai daroma žala yra žymiai didesnė nei tose, kuriose tujų už tvoros nėra. Nuotraukos patvirtina, kad atsakovo auginamos tujos yra gerai prižiūrimos, tik nedidelė jų šakų dalis prasiskverbusi pro tvoros tarpus, tujos nežymiai aukštesnės nei tvora. Todėl nėra pagrindo teigti, kad už tvoros augančios tujos realiai pažeidžia ieškovės teises. Teismas vertino, kad tujų perkėlimas galėtų sukelti žalą tujoms, be to kyla rizika augalui pakenkti taip, kad augalas būtų sunaikintas. Teismo sprendė, šiuo atveju didesnis gėris yra tujų išsaugojimas (tinkamai jas prižiūrint), nei ieškovės deklaratyviai nurodytos žalos nežymus sumažinimas tujas perkeliant ar sunaikinant. Teismas konstatavo, kad ieškovės pasirinktas jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdas yra neproporcinga priemonė nustatytam Taisyklių reikalavimų pažeidimui bei nesant įrodytai realiai žalai. Ieškovė neįrodė, jog jos galimybės naudotis turtu dėl to, kad atsakovo tujos pasodintos per arti ieškovės sklypo ribos, yra varžomos, jog būtų daroma žala jos turtui, dėl to patiriamos išlaidos ar kitokios pasekmės, neigiamai veikiančios naudojimosi turtu galimybę. Dėl nurodytų motyvų, teismas ieškinio reikalavimą dėl tujų pašalinimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė D. Z. ir trečiasis asmuo T. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-9256-1211/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti: 1) Nustatyti atsakovui K. K. priklausančiam 0,2467 ha žemės sklypui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neatlygintinį tarnaujantį servitutą pagal A. P. IĮ matininko A. P. 2023 m. spalio 10 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriuo suprojektuotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku - S 64 kv. m ploto (servituto kodas 215), skirtas žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini), priklausančio T. Z.) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklausančio D. Z.) savininkams, naudotojams patekti į savo žemės sklypus; 2) Priteisti ieškovės D. Z. naudai, iš atsakovo K. K. 3 470 eurų nuostolių dėl automatinių vartų nugriovimo, 5 procentus palūkanų nuo bylos užvedimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) Įpareigoti atsakovą K. K. pašalinti savo lėšomis pasodintas 2 m aukščio 9 tujas, esančias atsakovui K. K. priklausančiame žemės sklype, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 44-90 cm. atstumu nuo D. Z., priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklausančio D. Z.) ribos, savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o to nepadarius per teismo nustatytą terminą, pripažinti teisę D. Z., pašalinti šias tujas, išieškant iš atsakovo tujų šalinimo išlaidas; 4) Priteisti apeliantės D. Z. naudai iš atsakovo, K. K. visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo atmetė, pažeisdamas materialines ir procesines teises normas, reglamentuojančias servituto nustatymą (CK 4.37, 4.112, 4.129, 4.124, 4.126), ir numatančias teritorijos planavimo dokumentų sprendinių privalomumą, bei nukrypdamas nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, t. y. įrodymus vertino tendencingai, vienpusiškai ir atsietai, o ne jų visetą, kas turėjo esminės įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui.

16.2. Nesutinka su teismo išvada, kad Detaliojo plano sprendiniai, kurių pagrindu ieškovė prašė teismo nustatyti servitutą, nėra privalomi teismui ar atsakovui, ir kad ieškovė neįrodė objektyvaus būtinumo nustatyti prašomą servitutą atsakovo sklype. Pažymi, kad ieškovė byloje būtinumą nustatyti servitutą įrodė pirmiausia tuo pagrindu, kad toks privažiavimas prie ieškovės ir trečiojo asmens sklypų buvo suprojektuotas nuo 2006 metų ir vėliau žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrų metu, kelio servitutas, kaip privalomas teritorijos naudojimo sprendinys numatytas detaliuosiuose planuose, ir visos ginčo šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo eile metų į kiekvienam priklausančius žemės sklypus patekdavo per kelio servitutą S (64 kv. m), kurį ieškiniu prašė nustatyti ieškovė. Tai, kad atsakovas su šiuo privalomu sprendiniu sutiko pasirašydamas tiek teritorijos planavimo dokumentuose (Detaliojo plano brėžinyje), tiek savo konkliudentiniais veiksmais – leisdamas ir pats naudodamas tokiu privažiavimo keliu, kuris nustatytas Detaliuosiuose planuose, suformavo ieškovei ir trečiajam asmeniui lūkestį, kad toks sprendinys atitinka visų žemės sklypų savininkų ir naudotojų interesus ir ši teisė išliks ateityje.

16.3. Teismas nepagrįstai vertino Detaliojo plano sprendinius dėl kelio servituto nustatymo kaip „nereikšmingas“. Pažymi, kad 2010 metų ir 2018 metų Detalieji planai (kurie patvirtinti įsakymais) patvirtina, kad servitutas, kurį prašė nustatyti ieškovė (analogiško dydžio, lokacijos) buvo suformuotas ir pažymėtas minėtuose teritorijų planavimo dokumentuose, kaip vienas iš esminių Detaliųjų planų sprendinių, kurių pagrindu buvo suformuoti-performuoti visi teritorijoje esantys sklypai, priklausantys ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui. Rašytiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas, kaip ir ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausantys žemės sklypai iki sklypų performavimo procedūrų buvo vienas didelis sklypas, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovei. Ieškovė atidalinusi dalį sklypo, jį 2007 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovui.

16.4. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. sausio 21 d. įsakymu patvirtino ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Detaliojo plano brėžinyje ieškovės ieškiniu prašomas nustatytas servitutas atsakovo sklype yra pažymėtas tokio paties dydžio ir toje pačioje vietoje (plane pažymėtas zona „C“ - 64 m2 (atsakovo žemės sklype). Be to, pagal 2010 m. vasario 18 d. ieškovės žemės sklypo planą, jame pažymėtos trys servituto zonos: 1) zona „A“ - 166 m2 (ieškovės žemės sklype); 2) zona „B“ - 98 m2 (ieškovės žemės sklype); 3) zona „C“ - 64 m2 (atsakovo žemės sklype). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 21 d. įsakymu, keitimą. Kaip privalomasis sprendinys brėžinyje pažymėtas privažiavimas į atidalinimus žemės sklypu per nustatytiną ir faktiškai naudojamus kelio servitutus, kurie reikalingi namų valdų, pažymėtų Nr. 15 (193) (priklauso ieškovei) ir 17 (192) (priklauso trečiajam asmeniui) bei 19 (186) (priklauso atsakovui), savininkams. Servitutinis kelias detaliajame plane numatytas per du sklypus, t. y. D. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)aj., bei per atsakovui K. K. priklausantį sklypą. Dėl visų sprendinių, susijusių su privažiavimo kelio servitutu atsakovui priklausančiame sklype, kurie numatyti, kaip privalomi, atsakovas sutiko, ant Detaliojo brėžinio nurodydamas „Su detaliojo plano keitimo sprendiniais sutinku: (parašas). Pažymi, jog aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklype Nr. 1 (priklausantis trečiajam asmeniui) pagal patvirtintą detalųjį planą nustatytas servitutas – teisė naudotis privažiavimo keliu sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančiu atsakovui) bei sklype Nr. 2 (priklausančiu ieškovei).

16.5. Detaliojo plano sprendinių analizė ir aiškinamajame rašte paaiškinti sprendiniai, susiję su patekimu į formuojamus sklypus, patvirtina, kokiu būdu buvo suprojektuotas privažiavimas į performuojamus žemės sklypus, kaip ir buvo numatyti esami ir nauji servitutai tiek atsakovui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, tiek ir kituose žemės sklypuose. Todėl ir ieškiniu prašomas nustatyti servitutas pagal Detaliojo plano sprendinius patvirtino jo nustatymo privalomumą, kitaip būtinumą.

16.6. Pažymi, kad patvirtinti detaliųjų planų sprendiniai yra privalomi. Teismas ginčijamu sprendimu nurodęs, kad Detaliajame plane numatyti sprendiniai neprivalomi nei teismui, nei atsakovui, nukrypo nuo aukščiau nurodytos teismų praktikos, nuo imperatyvių teisės normų, numatančių Detaliojo plano sprendinių privalomumą. Juo labiau, kuomet tiek Detaliajame plane, tiek jo aiškinamajame plane privažiavimo kelio servitutai yra įvardijami kaip pagrindiniai ir privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo sprendiniai, o ne kaip projektiniai pasiūlymai, kuriuos šalys savo pasirinkimu galėtų įgyvendinti ar ne.

16.7. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad nesivadovauja ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika dėl detaliųjų planų ir jų sprendinių privalomumo, suformuota civilinėse bylose Nr. e3K-3-57-421/2021 ir 3K-3-549-695/2015, o vadovaujasi precedentu civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021. Teismas nesivadovavo ieškovės nurodyta praktika, nors teismo sprendime nurodytos bylos faktinės aplinkybės taip pat nėra tapačios ir panašios nagrinėjamam ginčui. Be to, teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021, pateikti išaiškinimai neaktualūs, nes servitutas buvo nustatytas ne Detaliuoju planu, o administraciniu aktu.

16.8. Kaip ir šioje byloje, taip ir civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021, atsakovė (pateikusi kasacinį skundą) siekdama išvengti detaliojo plano sprendinių vykdymo nurodė argumentus, jog jai nėra privaloma dalis detaliojo plano sprendinių – viešinimo procedūroje pasiekti susitarimai. Kasacinio teismo bylos Nr. e3K-3-57-421/2021 esminiai išaiškinimai yra tie, kad visi Detaliojo plano ir su juo susiję dokumentai (aiškinamieji raštai, brėžiniai, viešo svarstymo eigoje pasiekti rezultatai (susitarimai) yra privalomi ir vykdytini visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Tai reiškia, jog Kauno apylinkės teismas priimdamas sprendimą privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 ir Nr. 3K-3-549-695/2015, nes jose pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir šiam ginčui.

16.9. Apeliantai nesutinka su sprendimo išvadomis, kad aukščiau nurodytas imperatyvias teisės normas bei suformuotą nuoseklią teismų praktiką paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti 2021 m. sausio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021. Pažymi, kad minėtoje nutartyje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjam ginčui, nes faktinės bylų aplinkybės nėra tapačios ir artimos. Sprendime nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtu atveju ieškovai reikalavo nustatyti kelio servitutą, nepateikiant žemės sklypo dalies, kurią prašoma suvaržyti servitutu plano (schemos), dėl ko kasacinis teismas ir pateikė minėtus išaiškinimus dėl teritorijų planavimo dokumento vertinimo, kaip neturinčio didesnės įrodomosios galios. Be to, kasacinis teismas minėtoje byloje pasisakė, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlymas dėl 9 metrų pločio kelio servituto buvo nepagrįstas ir neracionalius. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, kelio servitutas buvo numatytas Detaliajame plane ir ne kaip projektinis pasiūlymas, o kaip esamas privalomasis sprendinys.

16.10. Pirmos instancijos teismas padarydamas formalią išvadą, kad servituto nustatymui neturi reikšmės ilgametis žemės naudojimas, nevertino priežasčių, dėl kurių atsakovas po eilės metų nutarė nebevykdyti susitarimo ir Detaliojo plano sprendinių, t. y. kuomet tarp atsakovo tėvo ir ieškovės prasidėjo teisminiai ginčai dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo 2023 m. rugpjūčio mėnesį veiksmai – tvoros pastatymas Detaliajame plane numatytojoje servituto vietoje, ir tai buvo būdas pakenkti ieškovei už nesutarimus su atsakovo tėvu. Tikrosios priežasties, dėl kurios atsakovas „persigalvojo“ dėl naudojamo servituto yra reikšmingos nagrinėjamos bylos kontekste, nes atskleidžia atsakovo vidinę valią ir suvokimą, kad ieškovei servitutas yra būtinas, o jį užtvėrus tvora, bus pažeisti jos interesai ir teisės.

16.11. Neteisinga teismo išvada, jog prašomas nustatyti servitutas būtų neproporcinga ir atsakovo interesus nepagrįstai apsunkinanti priemonė. Priešingai, servituto nenustatymas yra neproporcinga ir ieškovės bei trečiojo asmens interesus pažeidžianti priemonė, įgalinanti atsakovą nesilaikyti prisiimtų įsipareigojimų ir piktnaudžiauti teise. Teismas priimdamas sprendimą privalėjo vadovautis ne tik atsakovo, o visų su ginču susijusių šalių interesais bei jų derinimo principu bei įvertinti reikšmingų aplinkybių visetą, kuris patvirtino tiek būtinumą nustatyti servitutą, tiek faktą, jog servituto nustatymas atitinka tiek atsakovo interesus, tiek pamatinius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

16.12. Teismas neįvertino, kad Detaliuoju planu ir ieškovei priklausančiame žemės sklype, atsakovo naudai buvo nustatytas servitutas (kaip tarnaujantis) ir ieškovės žemės sklype, tačiau faktiškai atsakovui nusprendus naudotis kitu – patogesniu patekimu į savo sklypą, ieškovė, kartu su sutuoktiniu, davė atsakovo naudai servitutą, tam, kad būtų užtikrinti visų šeimos narių interesai dėl patekimo į besiribojančius sklypus. Byloje esanti 2020 m. birželio 17 d. servituto sutartis patvirtina, kad ieškovė su tuometiniu sutuoktiniu ir atsakovo tėvu M. K. (kaip servituto davėjai) suteikė atsakovui (servituto gavėjui) teisę neatlygintinai naudoti servituto davėjams nuosavybės teise priklausančiomis dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. sutartimi buvo nustatytas 0,0155 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo žemės sklypui). Būtent dėl šio atsakovui suteikto servituto, atsakovas gali nuo pagrindinio kelio netrukdomai patekti į jam priklausantį žemės sklypą, ko negali ieškovė. Pagal paties atsakovo pateiktą schemą matyti, jeigu ieškovė nebūtų suteikusi servituto 2020 m. birželio 17 d. sutartimi, atsakovas atvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebūtų galėjęs patekti į jam priklausantį žemės sklypą (įvažiavimo su posūkiu plotis 1.23 m). Tai dar kartą patvirtina, kad teritorijoje priimti sprendiniai ir šalių susitarimai buvo priimti derinant visų žemės sklypų savininkų interesus. Akcentuoja, kad ši faktinė aplinkybė atskleidžia, jog ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad jai sutikus nustatyti neatlygintinį servitutą, įgalinantį atsakovą netrukdomai privažiuoti ir patekti į jam priklausantį žemės sklypą, atsakovas taip pat pasirašys analogišką servituto sutartį, suteikiantį teisė ieškovei ir trečiajam asmeniui naudotis atsakovo žemės sklypo dalyje patenkančiu privažiavimo keliu.

16.13. Sprendimo išvadą, jog prašomas nustatyti servitutas neproporcingai suvaržytų atsakovo interesus paneigia ir tas faktas, kad ieškiniu prašomas nustatyti servitutas sudaro 2,5 procento atsakovui priklausančio žemės sklypo (servitutas sudaro 64 kv. m, tuo tarpu atsakovui priklausantis žemės sklypas sudaro 0,2467 ha arba 2467 kv. m). Be to, iš projektinės dokumentacijos matyti, kad didžioji dalis pravažiavimo kelio suformuota ir patenka ieškovės žemės sklype, o prašomas nustatyti s- 64 kv. m servitutas sudaro tik mažą dalį pravažiavimo kelio.

16.14. Apeliantai nesutinka su ginčijamo sprendimo išvada, kad yra kitas būdas, kurį ieškovė jau įgyvendino, naudotis jos žemės sklypu, neprašant nustatyti servituto. Situacija, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė buvo priversta prie savo gyvenamojo namo patekti važiuodama per šaligatvio bortus, gadinti automobilį, o atsakovui toliau veikiant neteisėtai ir prasidėjus šiam teisminiam procesui, ieškovei teko įsirengti laikiną – saugų ir automobilį nelaužantį patekimą prie jai priklausančio gyvenamojo namo sklype, negali būti pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus. Dėl atsakovo neteisėto veikimo, negali kiti ieškovei neigiamos pasekmės – ji turi savo sąskaitą praplėsti pravažiavimo kelią ir servituto apimtį trečiojo asmens valdomo sklypo ((duomenys neskelbtini)) naudai, kuomet planuojant teritoriją buvo priimtas kitoks sprendinys.

16.15. Akcentuoja, kad normaliomis sąnaudomis negali būti laikomas teismo pasiūlymas ieškovei sunaikinti jai priklausantį turtą tam, kad būtų pateisintas atsakovo atsisakymas vykdyti beveik dvidešimt metų galiojusį susitarimą ir privalomus Detaliojo plano sprendinius dėl kelio servituto nustatymo.

16.16. Nesutinka, kad ieškovė ieškiniu siekia nustatyti servitutą atsakovo žemės sklypui (tarnaujantis daiktas) trečiojo asmens sklypo (viešpataujantis daiktas) naudai, t. y siekia sukurti daiktines teises tarp dviejų daiktų nebūdama nė vieno iš jų savininkė. Ieškovė pabrėžia, kad ji ieškiniu gynė savo teises ir interesus, nes atsakovui nevykdant šalių susitarimo bei Detaliojo plano sprendinių, trečiasis asmuo naudojasi didesne apimtimi ieškovei priklausančiu žemės sklypu tam, kad privažiuotų prie jam priklausančio sklypo ir statinių. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsisakant vykdyti Detaliojo plano sprendinį dėl servituto kelio nustatymo yra kur kas didesne dalimi apribotos ieškovės, kaip tarnaujančio daikto, savininkės teisės. Be to, trečiasis asmuo bylos nagrinėjimu metu sutiko su ieškinio reikalavimais dėl būtinumo nustatyti kelio servitutą atsakovui priklausančiame žemės sklype, įgyvendinant Detaliajame plane numatytus privažiavimo sprendinius.

16.17. Priešingai sprendimo išvadoms, ieškovė byloje įrodė objektyvų būtinumą, kaip ir kitas sąlygas dėl prašomo servituto atsakovo sklype nustatymo. Ieškovė prašo nustatyti neatlygintinį servitutą, nes atsakovas neatlygintinai naudojasi ieškovo žemės sklypo dalimi. Tačiau teismui manant, kad nustatytinas atlygintinis servitutas, ieškovė sutiktų mokėti vienkartinę kompensaciją atsakovui už naudojimąsi servitutu, kuri būtų apskaičiuota pagal 2004 m. gruodžio 2 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtinio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 9 punkto nuostatas.

16.18. Nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė nė vienos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos ir ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Pažymi, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, kad vartai buvo įrengti atsakovo ir (ar) jo tėvo lėšomis. Faktas, jog ieškovė į bylą nepateikė mokėjimo kvitų ar bankinių pavedimų apie prieš beveik dvidešimt metų įsigytus daiktus, nepaneigia jos nuosavybės teisių į automatinius vartus su mūro stulpu. Tokia teismo pozicija patvirtina teismo šališkumą atsakovo pusėje, nes atsakovui lygiai taip pat nepateikus jokių įrodymų dėl vartų įsigijimo, teismas padarė išvadą, jog vartus įrengė atsakovas. Pabrėžia, kad vartai buvo pastatyti jai įsigyjant žemės sklypą 2003 metais, iš ko seka, jog ji įgydama žemės sklypą nuosavybes teise, kaip antraeilius daiktus įsigijo į vartus. Byloje nėra ginčo, kad pirkimo metu vartai patekimui į D. Z. namų valdą 2003 m. buvo, tik jie buvo vėliau pertvarkyti. 2006 metais buvo sumontuotas vartų automatinis atsidarymas. Tuo tarpu, atsakovas 2003 m. jokio ryšio su ieškovei priklausančiu turtu ir netgi jam su šiai dienai priklausančiu turtu neturėjo, nes ieškovė jam 2007 m. kovo 31 d. pardavė žemės sklypą. Iš to seka, jog nelogiška, kad atsakovas neturėdamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, investavo savo lėšas ir į medžiagų įsigijimą, ir į vartų montavimą, ir į automatikos įsigijimą. Visa tai paneigia teismo išvadas, kad ieškovė neįrodė savo nuosavybės teisių į automatinius vartus bei stulpą.

16.19. Atkreiptinas dėmesį, kad teismas sprendimą grindė ne byloje surinktų įrodymų pagrindu, o išimtinai atsakovo paaiškinimais, nors jie ir buvo neracionalūs, kaip pavyzdžiui, sprendimo 66 punkte. Pirmiausia, ieškovė nematė reikalo ginčyti neįrodytus atsakovo teiginius, kuomet ieškovė nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo 2003 metais, o atsakovas 2007 metais.

16.20. Tai, kad atsakovas padėjo sumontuoti vartų automatiką, jam nesukūrė nei nuosavybės teisių į daiktą, nei jį įgalino užvaldyti ar demontuoti šį turtą. Teismo akcentuojama aplinkybė, kad elektra vartų automatikai buvo pajungta nuo atsakovui priklausančio namo, o ne nuo ieškovei taip pat nėra ieškovės nuosavybės teises paneigianti aplinkybė ir dar kartą patvirtina, jog teismas netinkamai ir vienpusiškai išnagrinėjo bylą. Akcentuoja, kad atsakovas nuosavybės teises į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš ieškovės įsigijo tik 2007 m. kovo 13 d., iš ko seka, kad 2006 metais pajungus vartų automatiką elektros tiekimui, tai buvo padaryta iš ieškovei priklausančio sklypo, kuris tik vėliau buvo parduotas atsakovui. Įvertinus tai, kad ginčo šalis iki skyrybų proceso siejo artimi ir glaudūs šeimyniniai ryšiai, net ir perleidus atsakovui nuosavybės teises į žemės sklypą su statiniais, elektros tiekimas vartams ir liko toks, koks buvo 2006 metais, dėl ko atsakovas nereiškė pretenzijas. Juo labiau, kad vartais naudojosi ne tik ieškovė, bet ir pats atsakovas. Be to, elektros tiekimas vartų automatikai, nėra teisinis pagrindimas nuosavybės teisių prisipažinimo, priešingai nei pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu 2003 m. kovo 22 d. ieškovė įsigijo žemės sklypą su jau esančiais vartais, kuriems vėliau buvo sumontuota automatika.

16.21. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta gynybine versija, kad vartų išardymo veiksmus atsakovas atliko bendru jo (M. K.), ieškovės ir trečiojo asmens sutarimu, kuris pasiektas 2023 m. birželio 10 d. Teismas nepastebėjo, jog jeigu atsakovas teigė, kad jis buvo vartų su automatika savininkas, tai kodėl atsakovui reikėjo ieškovės ir trečiojo asmens sutikimo vartų išardymui. Šis atsakovo versijų nenuoseklumas buvo pagrindas teismui suabejoti atsakovo deklaruojamų aplinkybių teisingumu ir asmens sąžiningumu. Antra, ieškovė ir trečiasis asmuo nesutiko dėl atsakovo veiksmų demontuojant ir išardant vartus, stulpą. Bylą nagrinėjęs teismas, privalėjo vadovautis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, kaip ir tikėtinumo taisykle bei CPK nuostatomis reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir vertinimą, kas būtų sudarė pagrindą atmesti šiuos atsakovo argumentus, kaip neįrodytus ir prieštaraujančius logikai. Atkreipė dėmesį, kad byloje ginčo nebuvo, kad atsakovas pašalino automatinius vartus bei mūrinį stulpelį, kas patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją CK 6.246 taikymo sąlygą.

16.22. Nesutinka su teismo išvada, jog preziumuojant, kad vartai buvo ieškovės nuosavybė, nebūtų galima laikyti įrodyto žalos dydžio. Ieškovė teismui pateikė UAB „Cestus“ komercinį pasiūlymą dėl vartų įrengimo, kuriame nurodyta, kad naujus vartus įrengti kainuotų apie 3 470 Eur, t. y. ne ieškovė apskaičiavo automatinių vartų įrengimo kainą, o ją nurodė prekių ir paslaugų tiekėja. Tai, kad atsakovas pateikė UAB „Cestus“ pasiūlymą dėl 1 550–1 660 Eur automatinių vartų kainos, nepaneigia ieškiniu prašomos priteisti žalos dydžio. Sugretinus ieškovės. ir atsakovo pateiktus UAB „Cestus“ pasiūlymus, matyti, kad kainos skirtumai buvo nulemti skirtingų užklausų datos bei įsigyjamų prekių specifikacijos, pvz., ieškovės komerciniame pasiūlyme numatyta automatika „Roger“ – 860 Eur, o atsakovo automatika „Came“ – 750 Eur; ieškovės pasiūlyme nurodyta vartų ir automatikos darbų kaina atskira suma – 350 Eur; tuo tarpu atsakovo pasiūlyme pačių vartų montavimo darbų kaina visai neįtraukta, o automatikos montavimo kaina įtraukta į bendrą automatikos „Came“ sumą; skiriasi ir transporto išlaidų kaina, o didžiausias kainų skirtumas dėl vartų, nes ieškovei pateiktas pasiūlymas su užpildu ir varteliais, tuo tarpu atsakovas pateikė užklausą tik dėl vartų ir be užpildo, kas turi esminės įtakos kainai. Todėl ieškovei pateiktas pasiūlymas negali būti vertinimas, kaip neįrodantis žalos dydžio. Nurodo, kad ieškovei nebuvo jokio pagrindo taikyti nusidėvėjimą vartams, automatikai ir išardytam betoniniam stulpui, nes ieškovė negalėtų susimontuoti vartus už prieš eilę metų buvusias turto kainas, juolab, vertinant turto nusidėvėjimą.

16.23. Pirmos instancijos teismas, nors ir pripažino, kad atsakovas pasodino 9 tujas, pažeisdamas galiojantį teisinį reglamentavimą dėl minimalaus atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, tačiau nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos galimybės naudotis turtu dėl to, kad atsakovo tujos pasodintos per arti ieškovės sklypo ribos, yra varžomos, jog būtų daroma žala jos turtui, dėl to patiriamos išlaidos ar kitokios pasekmės, neigiamai veikiančios naudojimosi turtu galimybę. Pažymi, kad teismui nustačius, kad atsakovas pasodino tujas, neišlaikydamas minimalių atstumų iki ieškovės žemės sklypo, ieškovei nereikėjo papildomai įrodinėti, kaip neteisėtas atsakovo elgesys dar papildomai pažeidžia jos teises ir interesus.

16.24. Pagal aktualioje taisyklių redakcijoje nustatytus reikalavimus, atsakovas privalėjo tujas sodinti 3 ar net 5 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, nes atsakovo pasodintos tujos gali užaugti daugiai nei 3 metrų aukščio. Faktas, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu patrumpino tujas iki 2 metrų aukščio, nešalina Taisyklių pažeidimo, nes vis tiek neišlaikomas net minimalus želdinių sodinimo atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, o tujos yra sparčiai augantis ir plečiantis medis. Todėl priešingai sprendimo išvadai, vien nustatytų imperatyvų dėl norminių atstumų išlaikymo pažeidimas buvo pakankamas pagrindas tenkinti ieškinį aptariamoje dalyje ir įpareigoti atsakovą pašalinti ar perkelti tujas.

16.25. Nesutiktina su sprendimo išvada, kad ieškovė privalėjo įrodyti, kaip želdinių egzistavimas neišlaikant norminių atstumų pažeidžia jos teises ir interesus, nes tokia teismo išvada neatitinka pačių teisės normų imperatyvų ir privalomo visiems subjektams, įskaitant teismui, neatitinka teismų praktikos, kaip ir pamatinių teisės principų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalus, nukrypimas nuo norminių atstumų pripažįstamas reikšmingu ir netgi sudaro pagrindą naikinti statybą leidžiantį dokumentą (2018 m. birželio 13 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-586-552/2018), o norminių atstumų išlaikymas iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

16.26. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė teismui paaiškino, kad atsakovo pasodintos tujos neišlaikant minimalių norminių atstumų pažeidžia jos interesus, nes užstoja saulės šviesą, atsakovui pastačius tvorą sudaroma aklina siena metanti didelį šešėlį į ieškovės žemės sklypo pusę. Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad būtų auginusi augalus šalia tvoros, kad nepateikė įrodymų, jog šakų dalis yra prasiskverbusi pro tvoros tarpus ir t. t.

16.27. Nors teismas konstatuoja, kad tujos yra gerai prižiūrėtos ir neįrodyta, kad tujos skverbiasi per tvorą į ieškovės sklypo pusę, tą paneigia 2024 m. birželio 17 d. antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir su juo pateiktos nuotraukos. Iš jų matyti, kad tujų šakos per tvoros tarpus yra peraugę į ieškovės sklypo pusę, kas atrodo neestetiškai ir netvarkingai. Tai patvirtina, jog dėl šių tujų, net ir atsakovui mažinant aukštį kils nepatogumai, nes ieškovei siekiant išlaikyti estetinį vaizdą teks pačiai genėti tujų šakas, kyšančias pro tvorą. Neproporcingas ir papildomų išlaidų reikalaujantis teismo reikalavimas ieškovei įrodyti, kad ji buvo pasisodinusi augalus tujų metamame šešėlyje ir šie neaugo.

16.28. Teismo nurodyti motyvai apie galimą riziką pažeisti tujų šaknis jas perkeliant yra menami ir deklaratyvūs, ir atsakovo interesų gynimui suteikė prioritetą prieš ieškovės interesus, nepaisant, kad atsakovas pasodino tujas neišlaikant privalomų ir minimalių norminių atstumų ir privalo prisiimti iš to kylančius visus nepatogumus ir neigiamas pasekmes.

16.29. Pabrėžia, kad byloje nėra rašytinio ieškovės sutikimo sodinti tujas neišlaikant minimalių atstumų iki ieškovės sklypo. Ieškovės teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, kad jos teises ir interesus tujos ne taip stipriai varžė, kaip joms užaugus virš 2 metrų aukščio, nėra pagrindas nei atsakovui nesilaikyti imperatyvių norminių reikalavimų, nei teismui pateisinti tokį atsakovo elgesį. Akcentuoja, kad tik pats želdinius sodinantis asmuo žino, kokios rūšies ir kokių savybių augalus įsigyja, t. y. augalų būna ir žemaūgių, neužaugančių virš 50 cm., todėl teigti, jog ieškovė iškart pamačiusi pasodintus mažus augaliukus privalėjo kreiptis į teismą yra neracionalu.

Atsiliepimas

17. Atsakovas K. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės D. Z. ir trečiojo asmens T. Z. apeliacinį skundą dėl 2024-07-23 Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2- 9256-1211/2024 atmesti; atsakovo K. K. naudai, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliantai didžiausią dėmesį skiria aplinkybei, jog toks pat kelio servitutas buvo numatytas ir teritorijų planavimo dokumentuose. Tačiau servitutas nėra ir niekada nebuvo įregistruotas.

17.2. Apeliantai Detaliajam planui ir vienam iš jo sprendinių – servitutui per atsakovo sklypą suteikia nepagrįstą prioritetą bei išankstinę įrodomąją galią. Byloje kilo ginčas dėl to ar Detaliojo plano sprendiniai yra privalomi bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjančiam teismui. Atsakovas yra įsitikinęs, kad Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama plečiamai ir suprantama taip, jog detalieji planai yra privalomi bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjančiam teismui. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą Sprendimą rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, jog nepaisant Teritorijų planavimo ?statymo 17 straipsnio 3 dalies, nustatant servitutą būtina taikyti civilinės teisės normas. Kasacinis teismas vėlesnėje nutartyje, t. y. 2021 m. sausio 13 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 aiškiai nurodė, jog teritorijų planavimo dokumentuose pateikti siūlymai nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui.

17.3. Ieškovė neįrodė antrosios sąlygos servituto nustatymui, t. y. servituto būtinumo. Ieškovė teigia, kad servitutas buvo numatytas teritorijų planavimo dokumentuose – Detaliajame plane ir jį lydinčiuose dokumentuose, kurie, yra privalomi teismui. Tačiau tokia pozicija neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl servituto nustatymo.

17.4. Pažymi, kad atsakovas sutiko pasirašyti aptariamą Detalųjį planą tik dėl to, jog jame buvo numatyti ir kiti servitutai atsakovui priklausančio turto naudai, t. y. kelio servitutas patekimui į atsakovo sklypą per ieškovei priklausanti žemės sklypą, bei inžinerinių tinklų servitutai. Akcentuoja, jog nei vienas iš šių servitutu, kaip ir ginčo kelio servitutas, nebuvo įregistruoti.

17.5. Atkreipia dėmesį, kad faktinis naudojimas keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos ieškoti kitu tinkamu viešpataujančiojo daikto naudojimo būdu. Aplinkybė, kad nekilnojamojo daikto savininkas tam tikra laiko tarpą leido naudotis nekilnojamojo daikto dalimi tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo servituto nustatymui.

17.6. Ieškovė siekė nustatyti servitutą per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ne dėl to, jog jis yra objektyviai būtinas, o tik dėl to, jog jai (ir trečiajam asmeniui) tokiu būdu buvo patogiau patekti prie jiems priklausančiu statiniu. Ieškovei teko pareiga įrodyti faktą, kad tik nustačius servitutą atsakovo sklype pagal ieškovės reikalavimą, būtų apgintos ieškovės teisės, t. y. tik tokiu būdu ieškovė galėtu naudotis jai priklausančiu žemės sklypu. Šios pareigos ieškovė neįvykdė ir neįrodė servituto būtinumo. Atsakovo įsitikinimu teismas per mažai dėmesio skyrė aplinkybei, jog ieškovė prašė nustatyti servitutą ne patekimui į ieškovės sklypą, o patekimui prie jai priklausančių statinių.

17.7. Vertinant ieškovės prašomo nustatyti 64 kv. m ploto servituto būtinumą, reikia analizuoti kartu su ieškiniu pateiktą 2023 m. spalio 10 d. A. P. parengtą žemės sklypo servitutų nustatymo planą, iš kurio matyti, jog prašomas nustatyti servitutas prasideda vietoje, kurioje atsakovo žemės sklypas ribojasi su viešuoju keliu, bei maždaug 1,50 m pločiu eina gilyn į atsakovo žemės sklypą. Pabrėžia, kad ieškovės žemės sklypui, servitutas nenustatytinas, kadangi šis sklypas taip pat kaip ir atsakovo sklypas ribojasi su viešuoju keliu, per kuri tiek ieškovė, tiek atsakovas patenka į savo žemės sklypus. Iš šių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas į savo žemės sklypus patenka naudodamiesi viešuoju keliu ((duomenys neskelbtini) gatve). Byloje taip pat pateikta matininko A. Ž. parengta esamos padėties tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) schema (toliau – Schema), kurioje pažymėta, kad ieškovės žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) 3,09 m. pločiu. Schema patvirtina, jog ieškovės sklypas su (duomenys neskelbtini) gatve ribojasi 3,09 m. pločiu ir ji iš viešojo kelio gali pateikti į jai priklausanti žemės sklypą. Šios aplinkybės ieškovė iš esmės neginčijo. Daro išvadą, kad ieškovės patekimas į savo žemės sklypą yra neapsunkintas ir galimas. Todėl apsunkinimas atsakovo Žemės sklypą servitutu yra visiškai nepagrįstas bei nebūtinas. Ieškovė prašo nustatyti servitutą, kuris yra skirtas ne patekimui į jos žemės sklypą, bet servitutą skirtą patekimui iki jos žemės sklype esančių statinių, o tai yra perteklinis reikalavimas, kuris negali būti patenkintas.

17.8. Prasidėjus bylai apeliantai ieškovei priklausančiame žemės sklype įsirengė privažiavimą prie jiems priklausančiu statinių. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog tiek ieškovė, tiek ir tretysis asmuo T. Z. šiuo metu nevaržomai patenka tiek į jiems priklausančius žemės sklypus, tiek prie jiems priklausančių statinių. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su sprendime pateikiama teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad servituto nustatymas atsakovo žemės sklype yra objektyviai būtinas, vienintelis būdas ieškovės interesu naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu įgyvendinimui, neįrodė, jog ieškovei neįmanoma normaliomis sąnaudomis jos nekilnojamojo turto naudoti pagal paskirti nesant nustatyto servituto.

17.9. Tretysis asmuo, siekdamas, jog jam priklausančio žemės sklypo naudai būtų nustatytas servitutas, turėtų pareikšti savarankišką reikalavimą bei įrodyti visas servituto nustatymui būtinas sąlygas. Nagrinėjamu atveju tretysis asmuo T. Z. byloje savarankišku reikalavimu nėra pareiškęs, todėl servitutas jam priklausančio žemės sklypo naudai jokiu būdu negalėjo būti nustatytas.

17.10. Pažymi, kad apeliaciniame skunde (40 punktas) aptariamas servitutas skirtas atsakovo patekimui į jam priklausantį žemės sklypą, kuris 2020 m. birželio 17 d. sutartimi buvo nustatytas per ieškovei ir jos sutuoktiniui M. K. priklausiusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Miško sklypas), kadangi ieškovė atsisakė nustatyti Detaliajame plane numatytą servitutą skirtą atsakovo patekimui į jo žemės sklypą. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, jog pati ieškovė nebuvo linkusi laikytis Detaliojo plano sprendiniu ir jų nevertino kaip privalomų.

Šalies argumentai

17.11. Ieškovė prašė nustatyti servitutą, kuris yra skirtas ne patekimui į ieškovės žemės sklypą (ieškovės sklypas susisiekia su viešuoju keliu), o patekimui prie ieškovės sklype esančių statinių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė prie jos žemės sklype esančių statinių gali patekti naudodamasi savo žemės sklypu, todėl servituto nustatymas šiuo atveju prieštarautu interesu derinimo ir proporcingumo principams ir reikštu nepagristą atsakovo, kaip tarnaujančiojo daikto savininko teisiu suvaržymą.

17.12. Primena, kad ieškovė privalo įrodyti savo reikalavimu pagrįstumą, tame tarpe ir aplinkybe, jog vartai iš tiesų priklausė jai nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju ieškovė šios pareigos neįvykdė ir neįrodė civilinės atsakomybė taikymo sąlygų.

17.13. Atsakovas neneigė aplinkybės, jog pašalino automatinius vartus bei mūrinį stulpelį, tačiau šie darbai buvo atlikti teisėtai ir pagristai. Sutinka su teismo pozicija, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų ir pagrįstai atmetė ieškinį ir šioje dalyje. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ginčo vartai buvo įrengti 2003 metais, o 2006 metais tik pertvarkyti. Atsakovas į bylą pateikė techninę informaciją apie aptariamas nuotraukas, kuri patvirtina, jų padarymo datas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą 59 punkte pateikiama nuotrauka patvirtina, jog ginčo kiemo vartai su automatikos mechanizmu buvo įrengti ne vėliau kaip 2006 m. rugsėjo 28 d. Byloje esanti 2006 m. rugpjūčio 27 d. nuotrauka, patvirtina, jog prie ieškovės minimų senųjų vartų buvo įrengtos dvi, visiškai naujos mūrinės kolonos ant kurių ir buvo sumontuoti nauji 2006 m. rugsėjo 28 d. nuotraukoje matomi vartai bei vartų automatika. Dėl šios priežasties negali būti ginčo dėl to, jog ginčo vartai buvo įrengti ne 2003 metais, , o ne vėliau kaip 2006 m. rugsėjo 28 d. Be to, byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog vartai buvo įrengti tada, kai atsakovo namas jau buvo iš esmės pastatytas. Nuotraukos patvirtina, jog atsakovas dar neturėdamas nuosavybės teisės į jam šiuo metu priklausanti sklypą, investavo lėšas ne tik į vartus ir jų automatiką, bet ir į visą namo pastatymą.

17.14. Akcentuoja, jog 2024 m. gegužės 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek ir tretysis asmuo T. Z. pripažino, jog vartų automatikos neadministravo (nemokėjo už joje esančios GSM kortelės papildymus). Faktą, jog automatiniai vartai priklausė ieškovei taip pat paneigia ir aplinkybė, kad elektros energija reikalinga vartų mechanizmui buvo prijungta iš atsakovui priklausančios namų valdos. Atsakovas 17 metų vykdė vartų ir jų mechanizmo priežiūrą bei apmokėjo sąskaitas už remontą, priežiūrą ir sunaudotą elektros energiją. Atkreipia dėmesį, jog apeliantai neginčija fakto, jog visa vartų administravimo, priežiūros ir remonto našta teko atsakovui.

17.15. Į bylą buvo pateikti duomenys, patvirtinantys aplinkybę, jog pašalinta ginčo vartų kolona buvo įrengta tiek ant valstybinės žemės ploto atitinkančio (duomenys neskelbtini) gatvę, tiek ant atsakovo sklypo naudai nustatyto servituto. Šį faktą patvirtina pateikta A. Ž. parengta esamos padėties tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Schema. Tai dar viena aplinkybė patvirtinanti, jog vartų bei vienos jų kolonos pašalinimas buvo teisėtas, pagrįstas ir netgi būtinas.

17.16. Ieškovės pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodoma darbų atlikimo kaina (3 470 Eur) yra nereali bei padidinta. Pabrėžia, kad atsakovas gavęs Pretenziją, anonimiškai kreipėsi į tą pačią įmonę UAB „Cestus“ dėl analogiškų Komerciniame pasiūlyme nurodytų prekių ir darbų įsigijimo bei gavo 2023 m. spalio 20 d. elektroninį laišką, kuriame nurodoma, jog tokio užsakymo kaina būtų ženkliai mažesnė nei nurodo ieškovė (1 550,00 Eur arba 1 660,00 Eur, priklausomai nuo pasirinktos vartų automatikos). Be to, kiekvienoje byloje, kurioje yra sprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas yra būtina atsižvelgti į daikto būklę ir natūralų jo nusidėvėjimą. Atsakovas vartus ir jų mechanizmą įsigijo 2006 metais, o juos išmontavo 2023 metais. Taigi, vartai ir jų mechanizmas buvo naudojami 17 metų. UAB „Cestus“ Komerciniame pasiūlyme visiškai neatsižvelgiama i natūralų vartų nusidėvėjimą bei technine būklę. Ieškovei priteisus visą jos prašomą 3 470,00 Eur sumą, neatsižvelgiant i daiktų nusidėvėjimą reikštų, jog ieškovė atsidurtų geresnėje padėtyje nei buvo iki tariamo pažeidimo.

17.17. Apeliaciniame skunde teiginys, jog tujos pro tvoros šakas įsiskverbia į ieškovės žemės sklypo pusę neatitinka realios faktinės situacijos, kadangi atsakovo tvora yra įrengta paliekant tarpą iki ieškovės sklypo ribos. Iš ieškovės pateiktų matyti, jog tujų šakos pro tvorą įsiskverbia vos keletą centimetrų, todėl į ieškovės sklypo teritoriją nepatenka.

17.18. Pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde ieškovės tvirtinimo, jog niekada nedavė sutikimo dėl 9 ginčo tujų pasodinimo, pabrėžia, kad tujos buvo pasodintos 2019 metais, taigi ieškovei netrukdė beveik 5 metus. Iki 2023 m. spalio 10 d. Pretenzijos pateikimo ieškovė atsakovui pretenzijų ar pastabų dėl jo sklype augančių augalų niekada nereiškė. Ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi ne dėl realiai pažeidžiamu teisių gynimo, o tik dėl siekio pakenkti atsakovui. Pažymi, kad atsakovo pasodinti augalai (tujos) yra ypatingai populiarios ir bet kuriam vidutiniam žmogui yra žinoma, jog jos gali užaugti iki 2, 3 ar net 5 metrų aukščio. Be to, ginčo tujos jau pasodinimo metu buvo 1,2 m aukščio. Ši aplinkybė patvirtina, jog Atsakovo sklype augančios 9 tujos ieškovei anksčiau nekėlė jokių nepatogumų ir ji neprieštaravo jų auginimui.

17.19. Sprendžiant dėl ginčo tujų persodinimo, esminę reikšmę turi aplinkybė, jog tujos nesukelia jokių realių nepatogumų ieškovei. Tujos yra prižiūrimos, nuolat apkarpomos, todėl jų pašalinimas būtų perteklinė, neadekvati ir neproporcinga priemonė.

Atsiliepimas

18. Trečiasis asmuo T. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į trečiojo asmens teises bei jų varžymą. Servitutas, leidžiantis pateikti į trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) yra vienintelis, jokių alternatyvių kelių nėra. Šis servitutas buvo nustatytas 2009 metų detaliuoju planu ir patvirtintas atsakovo K. K., ieškovės D. Z. parašais. Servituto neįteisinimas varžo trečiojo asmens teises ir galimybes laisvai disponuoti turimu turtu. Sklypo ir jame esančių pastatų pardavimas, nesant servitutui yra neįmanomas. Patekimas į gyvenamąjį vienbutį namą, esantį sklype taip pat suvaržytas. Atsakovas kategoriškai atsisako įteisinti servitutą, nors tokios jo ribos buvo nustatytos detaliuoju planu, kurio sprendiniai yra privalomi.

18.2. Servitutas patekti į sklypą adresu (duomenys neskelbtini) turi būti nustatytas per abu besiribojančius sklypus taip, kaip tą numato Detalusis planas. Tai mažiausiai varžo abiejų sklypų savininkų teises į turtą bei tiesiog įteisina tai, kas visada egzistavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei (el. bylos t. 1, b. l. 29–30). Iš 2006 m. gegužės 14 d. nuotraukoje užfiksuoto vaizdo, matyti, seni metaliniai vartai ir 2006 m. liepos 22 d. nuotraukoje matyti tie patys vartai su už jų pastatyta betonine kolona (el. bylos t. 1, b. l. 190). Iš 2006 m. rugpjūčio 29 d. nuotraukos matyti seni metaliniai vartai ir už jų stovinti betoninė kolona. Taip pat 2006 m. rugpjūčio 27 d. nuotraukoje matyti už senų metalinių vartų dvi betoninės kolonos (el. bylos t. 1, b. l. 191). 2006 m. rugsėjo 28 d. nuotraukoje užfiksuota ant betoninių kolonų įrengti vartai su automatika (el. bylos t. 1, b. l. 192). Iš 2006 m. gruodžio 13 d. sutarties nustatyta, kad ieškovė sutartimi paskolino atsakovui 40 000 Lt (11 584,80 Eur). Atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2007 m. kovo 13 d. ir per naudojimąsi paskola laikotarpį įsipareigojo mokėti Vilniaus banko paskolos sutartyje numatytas palūkanas (el. bylos t. 2, b. l. 120).

21. Iš 2006 m. gruodžio 14 d. ieškovės žemės sklypo plano, parengta matininko J. R. (toliau – Planas), nustatyta, kad pravažiavimas į ginčo teritoriją pažymėtas iš pietinės teritorijos dalies, paryškintas pravažiavimas gilyn į teritorija, pažymėtas „S1 – 60 m²“ (ieškovės žemės sklype) ir „S2 – 64 m²“ (atsakovo žemės sklype) (el. bylos t. 2, b. l. 20–21).

22. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašas nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2007 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui (el. bylos t. 1, b. l. 31–33).

23. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. sausio 21 d. įsakymu (toliau – 2010 m. sausio 21 d. įsakymas) patvirtino ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (žemės sklypų padalijimas į 2 sklypus, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo nustatymas, numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą) (el. bylos t. 1, b. l. 105). 2010 m. vasario 18 d. ieškovės žemės sklypo plane, parengtame matininko J. R., pažymėtos trys servituto zonos: 1) zona „A“ – 166 m² (ieškovės žemės sklype); 2) zona „B“ – 98 m² (ieškovės žemės sklype); 3) zona „C“ – 64 m² (atsakovo žemės sklype) (el. bylos t. 1, b. l. 23–24).

24. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašas nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2010 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui (el. bylos t. 1, b. l. 34–36).

25. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu (toliau – 2018 m. gegužės 7 d. įsakymas) patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 21 d. įsakymu, keitimą: pertvarkant detaliuoju planu suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jį padalinant ir nustatant suformuotų žemės sklypų naudojimo reglamentus (el. bylos t. 1, b. l. 42). Iš minėtu įsakymu patvirtinto teritorijų planavimo dokumento (žemės sklypo detaliojo plano keitimo), 2018 m. vasarį parengtas aiškinamasis raštas, kuriame nurodyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (priklauso ieškovei) servitutai: 1) „C“ – kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) sklype (atsakovo) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo pastaba – atsakovo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 64 m²; 2) „A“ – kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) sklypui Nr. 1 (ieškovės) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo sklypo) naudotojams; 3) „B“ – servitutas – teisė sklypo Nr. 1 naudotojui (ieškovei) statyti modulinę transformatorinę ir tiesti 0,4 kv kabelio elektros liniją (el. bylos t. 1, b. l. 45). Nurodyta, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (trečiojo asmens) įvažiuojama servituto keliu per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (ieškovės) ir per žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 18 (atsakovo) (teismo pastaba – rašte nurodyta „18“, tačiau turi būti „19“ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį (el. bylos t. 1, b. l. 47). Aiškinamajame rašte (teritorijos tvarkymo rėžimo privalomieji sprendiniai, nustatyti patvirtintame detaliajame plane) nurodyta, kad žemės sklype Nr. 1 (priklausantis trečiajam asmeniui) pagal patvirtintą detalųjį planą nustatytas servitutas – teisė naudotis privažiavimo keliu sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančiu atsakovui) bei sklype Nr. 2 (priklausančiu ieškovei). Žemės sklype Nr. 2 (priklausantis ieškovei) pagal patvirtintą detalųjį planas nustatyti servitutai – teisė naudotis servitutiniu privažiavimo keliu sklype (atsakovo) Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis); servituto „A“ zona (166 m²): servitutinis privažiavimo kelias – leisti naudotis sklypų Nr. 1 (trečiojo asmens) bei sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo) naudotojams (tarnaujantis); servituto „C“ zona (64 m²): servitutinis privažiavimo kelias, įregistruotas sklype Nr. 1 ir 2 naudotojams (tarnaujantis) (el. bylos t. 1, b. l. 54). Aiškinamajame rašte (keičiamo detaliojo plano teritorijos tvarkymo rėžimo privalomieji sprendiniai) nurodyta, kad projektuojamame sklype Nr. 2 (ieškovės) numatyti servitutai (tikslinami 2010 m. detaliajame plane nustatyti servitutai, projektuojami nauji): S1 – 209 m² – kelio servitutas: teisė važiuoti transporto priemonėmis iki žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės), iki projektuojamo žemės sklypo Nr. 3 (ieškovės) ir priešgaisrinių gelbėjimo komandų automobiliams prie žemės sklype esančio gaisro gesinimo vandens šaltinio (tarnaujantis); S2 – 85 m² – servitutas: teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas iki projektuojamo žemės sklypo Nr. 3 (ieškovės) (tarnaujantis); S3 – 186 m² – kelio servitutas: teisė važiuoti transporto priemonėmis iki projektuojamo žemės sklypo Nr. 3 (ieškovės) ir priešgaisrinių gelbėjimo komandų automobiliams prie žemės sklype esančio gaisro gesinimo vandens šaltinio (tarnaujantis); S3 – 186 m² – servitutas: teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas iki projektuojamo žemės sklypo Nr. 3 (ieškovės) (tarnaujantis); S4 – 227 m² – kelio servitutas: teisė važiuoti priešgaisrinių gelbėjimo komandų automobiliams prie žemės sklype esančio gaisro gesinimo vandens šaltinio (tarnaujantis); S5 – 269 m² – servitutas: teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas iki projektuojamo žemės sklypo Nr. 3 (ieškovės) (tarnaujantis); S6 – 64 m² – kelio servitutas: teisė važiuoti transporto priemonėmis iki projektuojamo žemės Nr. 2 (ieškovės) per žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo), dalį (viešpataujantis) (el. bylos t. 1, b. l. 55–56).

26. Aiškinamajame rašte (keičiamo detaliojo plano teritorijos tvarkymo rėžimo privalomieji sprendiniai) nurodyta, kad projektuojamame sklype Nr. 3 (ieškovės) numatyti servitutai (projektuojami): S1 – 209 m² – kelio servitutas: teisė važiuoti transporto iki projektuojamo žemės sklypo Nr. 3 (ieškovės) per žemės sklypą Nr. 2 (ieškovės) (viešpataujantis); S2 – 85 m² – servitutas: teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas iki projektuojamo žemės sklypo Nr. 3 (ieškovės) per žemės sklypą Nr. 2 (ieškovės) (viešpataujantis); S3 – 186 m² – kelio servitutas: teisė važiuoti transporto priemonėmis iki projektuojamo žemės sklypo Nr. 3 (ieškovės) per žemės sklypą Nr. 2 (ieškovės) (viešpataujantis); S3 – 186 m² – servitutas: teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas iki projektuojamo žemės sklypo Nr. 3 (ieškovės) per žemės sklypą Nr. 2 (ieškovės) (viešpataujantis); S5 – 269 m² –servitutas: teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas iki projektuojamo žemės sklypo Nr. 3 (ieškovės) per žemės sklypą Nr. 2 (ieškovės) (viešpataujantis); S6 – 64 m² – kelio servitutas: teisė važiuoti transporto priemonėmis iki projektuojamo žemės Nr. 2 (ieškovės) per žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo), dalį (viešpataujantis) (el. bylos t. 1, b. l. 56).

27. Aiškinamajame rašte (susisiekimas) nurodyta, kad prie teritorijos privažiuojama iš (duomenys neskelbtini) esamu privažiavimo keliu pietinėje sklypo pusėje. Į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (atsakovės) ir projektuojamą žemės sklypą Nr. 3 (ieškovės) įvažiuojama kelio servitutu: į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės) per žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo), dalį ir projektuojamą žemės sklypą Nr. 2 (ieškovės), į projektuojamą žemės sklypą Nr. 3 (ieškovės) per žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo), dalį ir projektuojamą žemės sklypą Nr. 2 (ieškovės) (el. bylos t. 1, b. l. 57).

28. 2020 m. birželio 17 d. servituto sutartimi M. K. ir ieškovė (servituto davėjai) suteikė atsakovui (servituto gavėjui) teisę neatlygintinai naudoti servituto davėjams nuosavybės teise priklausančiomis dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi nustatytas 0,0155 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo žemės sklypui) (el. bylos t. 1, b. l. 75–85).

29. 2023 m. liepos 19 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (pagal ieškovės prašymą) nurodyta, kad užfiksuotas įvažiavimo ir kelio link (duomenys neskelbtini) vaizdas, užfiksuoti išgriauti automatiniai vartai, nugriautas automatinių vartų stulpas, kuri galbūt bandoma užkasti, ant pravažiavimo kelio sukrautos išardytos nuo kelio dangos nuimtos trinkelės (el. bylos t. 1, b. l. 14–15).

30. 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos nurodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate gautas ieškovės pareiškimas, kad 2023 m. liepos 17 d. atsakovas savo sklype vykdydamas statybos darbus savavališkai demontavo vartus ir jų konstrukciją. Atliekant administracinį tyrimą peržiūrėtos ieškovės pateiktos įvykio vietos nuotraukos, kuriuose matyti nuimti vartai bei nugriautas vienas mūrinis stulpelis, taip pat peržiūrėtas antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tikslinant įvykio aplinkybes 2023 m. rugsėjo 1 d. apklausta ieškovė, kuri parodė, kad ji su M. K. yra susituokusi, o jo sūnus (atsakovas) savo sklype statėsi sau vartus, iki tol naudojosi bendrais kiemo vartais, tačiau vykdydamas savo vartų statybos darbus (vykdė atsakovo pasamdytas žmogus) jis savavališkai nuėmė jų metalinius bendrus vartus ir pašalino vartų laikančiąsias atramas nuo atsakovo sklypo pusės. Vartai pastatyti prieš 15 metų, juos statė bendrai, t. y. ieškovė, tuo metu jos sugyventinis M. K. ir jo sūnus (atsakovas). 2023 m. rugsėjo 6 d. gautas raštiškas paaiškinimas iš atsakovo, kuriame jis nurodė, kad prieš 10–15 metų atsakovas su savo tėčiu M. K. (tuo metu dar nebuvo ieškovės sutuoktinis) įrengė kiemo vartus, pro kuriuos į savo kiemą pateko kiemų gyventojai. Vartai įrengti iš asmeninių lėšų (metalas pirktas prekybos centre „Senukai“, Technikos g.; blokeliai pirkti prekybos centre „Senukai“ Draugystės g.; vartų automatika pirkta „Vartų spektras“, (duomenys neskelbtini); metalą suvirinti padėjo kaimynas V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), elektra vartų automatikai buvo atvesta iš atsakovo gyvenamojo namo. Ieškovė nei finansiškai, nei darbo jėga prie vartų įrengimo nebuvo prisidėjusi. Taip pat nurodė, kad 2023 m. atlikus naujus kadastrinius matavimus ir pažymėjus tikslias sklypų ribas pastebėta, kad vienas vartų stulpas patenka į valstybinės žemės sklypą, o kitas vartų stulpas patenka į miško paskirties žemę (šio sklypo savininkai yra atsakovas, M. K. ir ieškovė). Kadangi tvoros stulpelis stovėjo nelegaliai valstybinėje žemėje ir trukdė patekti pro naujai įrengtus vartus į (duomenys neskelbtini) kiemą, bendru (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojų sutarimu nuspręsta demontuoti senus tvoros vartus (el. bylos t. 1, b. l. 26–28).

31. 2023 m. spalio 10 d. ieškovė pretenzija kreipėsi į atsakovą, kuria reikalavo savo lėšomis atstatyti automatinius vartus bei mūrinį stulpelį į pradinę padėtį, arba atlyginti ieškovei 3 470 Eur žalą už vartų sugadinimą, reikalavo pašalinti per arti ieškovės žemės sklypo ribos augančias tujas, pasiūlė notarine tvarka patvirtinti susitarimą dėl servitutų (el. bylos t. 1, b. l. 10–15).

32. Žemės sklypo plane servituto nustatymui, parengtame matininko A. P., siūloma susitarti dėl atsakovo žemės sklypo rytinėje dalyje nustatytino kelio servituto (teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), kuriuo plotas 64 m² (el. bylos t. 1, b. l. 19).

33. 2023 m. spalio 23 d. atsakovas pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kuriame nurodė, kad vartai bei mūrinis stulpelis pašalinti bendru atsakovo, ieškovės, trečiojo asmens ir M. K. susitarimu, kuris pasiektas 2023 m. birželio 10 d. Automatinių vartų įrangą (vartus ir mechanizmą) pirko atsakovas, elektros energija vartų mechanizmui buvo tiekiama iš atsakovo valdos, atsakovas vykdė vartų priežiūrą ir apmokėjo už remontą. Vartų kolona išmontuota teisėtai, kadangi ji buvo įrengta ant valstybinės žemės ir buvo pastatyta nelegaliai, atlikus žemės sklypų žymėjimą pastebėta, kad vartų stulpai stovi neleistinoje vietoje. Pažymėjo, kad servitutas ieškovei nereikalingas, kadangi ieškovės žemės sklypas ribojasi su viešuoju keliu (el. bylos t. 1, b. l. 16–17).

34. Ištraukoje iš (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrojo plano ir kadastro žemėlapių, matyti pavaizduoti aiškinamajame rašte nurodyti servitutai (el. bylos t. 1, b. l. 48–49) ir atsakovo parašas („su detaliojo plano keitimo sprendiniais sutinku“) (el. bylos t. 1, b. l. 64). Iš esamos padėties tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) schemos matyti, kad ieškovės žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) 3,09 m. atstumu (el. bylos t. 1, b. l. 162).

35. Iš tujų faktinės padėties nustatymo schemos, kurią 2024 m. birželio 11 d. parengė matininkas A. P., matyti, kad 9 tujos atsakovo žemės sklype auga 44–94 cm atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos, tujų aukštis apie 2 m (el. bylos t. 2, b. l. 24).

36. Iš 2024 m. birželio 17 d. antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovo žemės sklype augančios tujos meta šešėlį, kuris krinta ant ieškovei priklausančio žemės sklypo, 9 tujos auga 44–94 cm atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos (el. bylos t. 2, b. l. 25–74).

Dėl servituto nustatymo

37. Apeliantai skunde akcentuoja, kad prašomas nustatyti servitutas yra numatytas patvirtintame Detaliajame plane, kurio sprendiniai yra privalomi asmenims, tame tarpe ir teismui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė prašomo servituto. Be atsakovas, pasirašė Detaliojo plano brėžinyje, kuriame pažymėti sprendiniai dėl servituto nustatymo.

38. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad 2010 m. spalio 21 d. įsakymu patvirtintame Detaliajame plane ir 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu patvirtintame Detaliojo plano pakeitime numatytas kelio servitutas analogiškas ieškovės prašomam nustatyti servitutui.

39. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika suformuota civilinėse bylose Nr. e3K-3-57-421/2021 ir 3K-3-549-695/2015 dėl detaliųjų planų ir jų sprendinių privalomumo, o vadovavosi precedentu civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021. Pažymi, kad minėtoje nutartyje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjam ginčui, nes faktinės bylų aplinkybės nėra tapačios ir artimos.

40. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos ir nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-57-421/2021 aplinkybių, kurių pagrindu pastarojoje byloje 2021 m. kovo 17 d. priimtoje teismo nutartyje buvo nagrinėjama situacija, kuomet servitutu jau buvo apribota dalis atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, šis servitutas nustatytas administraciniu teisės aktu (apskrities viršininko įsakymu) dar iki atsakovei įsigyjant žemės sklypą, atsižvelgus į visas iki tol buvusias žemės naudojimo sąlygas. 2014 m. spalio 10 d. patvirtintus detaliojo plano sprendinius sklype Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu nustatyta, kad, pertvarkius žemės sklypus, išlieka Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu nustatytas servitutas. Taigi detalusis planas buvo derinamas pagal anksčiau administraciniu aktu nustatytą tarnaujančiojo daikto savininko daiktinių teisių ribojimą. Minėtoje nutartyje buvo sprendžiama dėl jau administraciniu teisės aktu suteiktos servituto turėtojams konkrečios naudojimosi svetimu daiktu teisės bei tarnaujančiojo daikto savininkų ir naudotojų teisės naudotis servitutu. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama situacija, kai detaliajame plane kelio servitutas yra numatytas atsakovo žemės sklypui, tačiau nebuvo nustatytas. Taip pat minėtoje kasacinio teismo nutartyje konstatuot, kad detalųjį planą sudaro ir visi dokumentai, kuriuose aprašyta viešo svarstymo eiga, pasiekti rezultatai, jų apibendrinimas, todėl jie privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Viešo svarstymo procedūrų metu plano rengėjo ir gretimo žemės sklypų savininkų susitarimas (konkretus pasiektas viešo svarstymo rezultatas) dėl lygiagretaus kelio servitutiniam keliui įrengimo atsakovei yra privalomas ir vykdytinas. Šios bylos nagrinėjimo pagrindą sudarė servituto turinio aiškinimas, nes tam, kad galėtų įvertinti, ar nevykdant detaliojo plano sprendinių ir neįrengiant jame nustatyto įvažiavimo yra pažeidžiamos ieškovų teisės, teismai turėjo nustatyti, koks yra servituto turinys, apimtis ir ribos, ir įvertinti būtinybę įrengti atskirą įvažiavimą sklypo gyventojams. Teismai pasisakė dėl jau administraciniu teisės aktu suteiktos servituto turėtojams konkrečios naudojimosi svetimu daiktu teisės bei tarnaujančiojo daikto savininkų ir naudotojų teisės naudotis servitutu neapsunkinant ieškovams suteiktos teisės ir nekeitė administraciniu aktu nustatyto servituto turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 54, 59 ir 60 punktai).

42. Teisėjų kolegija sutinka pažymi, kad nurodytoje kasacinėje byloje pateikti išaiškinimai neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškovės ieškinio reikalavimo nagrinėjamoje byloje dėl iš esmės besiskiriančių faktinių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje administraciniu aktu servitutas nėra nustatytas, detalusis planas ir jo keitimas buvo rengiami, nesant įregistruotų servitutų ginčo teritorijoje. Minėtos bylos nagrinėjimo dalykas buvo jau nustatyto servituto turinio aiškinimas, o ne detaliųjų planų reikšmė nustatant kelio servitutą pagal detaliojo plano sprendinius. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo vadovautos šia apeliantų nurodyta kasacinio teismo nutartimi kaip precedentu. Padarius šią išvadą, taip pat konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo teiginį, jog nagrinėjamoje byloje teismas nukrypo nuo nurodytoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 pateiktų išaiškinimų.

43. Apeliantų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015. Kasacinis teismas minėtoje byloje nurodė, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymo) 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Atsižvelgdama į tokias įstatymo nuostatas teisėjų kolegija konstatavo, kad, sprendžiant dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, numatantis kelią, jo išmatavimus, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų ar kitokius reikalavimus kelio įrengimui, teismas remiasi galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai buvo toliau plėtojami ir aiškinami vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, kurioje pažymėta, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, tiek nustatomas, tiek dėl jo pabaigos sprendžiama pagal civilinės teisės normas. Teritorijų planavimo dokumentuose gali būti suprojektuojamas kelias servitutui nustatyti, tačiau servitutas nustatomas tik įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo nurodytais atvejais – administraciniu aktu (CK 4.124 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 23 punktas). Kai teisme priimamas sprendimas dėl servituto nustatymo, tai yra įvertinami šalių interesai ir aplinkybės, kurios yra svarbios servituto dydžiui. Jos gali sutapti, bet gali ir nesutapti su ta aplinkybių visuma, kuri yra įvertinama ir yra svarbi tvirtinant teritorinio planavimo dokumentus su siūlymais dėl servituto nustatymo. Atitinkamai siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį. Viena vertus, tai reiškia, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis). Kita vertus, jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl servitutui ir jo dydžio nustatymui teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami kaip vienas iš įrodymų (CPK 185 straipsnis). Jeigu jų ir kitų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio yra pakankami, atitinka įstatymo reikalavimus ir šalių interesus tiek, kad patenkina viešpataujančiojo daikto poreikius ir pernelyg nesuvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teisių, tai teismas gali patvirtinti prašomą servitutą tokį, koks buvo siūlymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 40 punktas, 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023, 29 punktas). Tai gi, vėlesnės teismų praktika patikslino, kad detaliojo plano sprendiniai neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios ir turi būti vertinami kaip vienas iš įrodymų privalomi sprendžiant dėl servituto nustatymo, todėl atmestini apeliantų argumentai, kad detaliajame plane ir jo sprendiniuose numatyti siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio yra teismui, sprendžiant dėl servituto nustatymo.

44. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip precedentu vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 esančias išaiškinimais dėl servituto nustatymo. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje esminių panašumų su nagrinėjama byla turi aplinkybė, kurių pagrindu buvo suformuluota atitinkama taisyklė – numatyta atsakovo sklype kelio servitutas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl servituto nustatymo pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 suformuluotais išaiškinimais.

45. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį, servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

46. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

47. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

48. Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas). Kadangi servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, be pakankamo pagrindo nevaržyti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, viešpataujančiojo daikto savininkui kilusių daikto naudojimo problemų nespręsti išimtinai kito asmens (tarnaujančiojo daikto savininko) teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

49. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

50. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent ieškovui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas; 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, 24 punktas).

51. Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 21 d. įsakymu patvirtintame ieškovės sklypo 2010 m. vasario 18 d. ieškovės žemės sklypo plane, parengtame matininko J. R., pažymėtos trys servituto zonos: 1) zona „A“ – 166 m2 (ieškovės žemės sklype); 2) zona „B“ – 98 m2 (ieškovės žemės sklype); 3) zona „C“ – 64 m2 (atsakovo žemės sklype) (el. bylos t. 1, b. l. 23–24). 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto 2010 m. sausio 21 d. įsakymu, keitimą: pertvarkant detaliuoju planu suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jį padalinant ir nustatant suformuotų žemės sklypų naudojimo reglamentus (el. bylos t. 1, b. l. 42). Aiškinamajame rašte (susisiekimas) nurodyta, kad prie teritorijos privažiuojama iš (duomenys neskelbtini) esamu privažiavimo keliu pietinėje sklypo pusėje. Į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (atsakovo) ir projektuojamą žemės sklypą Nr. 3 (ieškovės) įvažiuojama kelio servitutu: į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės) per žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo), dalį ir projektuojamą žemės sklypą Nr. 2 (ieškovės), į projektuojamą žemės sklypą Nr. 3 (ieškovės) per žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo), dalį ir projektuojamą žemės sklypą Nr. 2 (ieškovės) (el. bylos t. 1, b. l. 57). Kaip matyti iš ieškovės pateikto A. P. IĮ matininko A. P. 2023 m. spalio 10 d. parengto žemės sklypo plano, prašomas nustatyti atsakovo žemės sklypui servitutas sutampa su Detaliajame plane numatytu kelio servitutu.

52. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį detalusis planas yra urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.

53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Todėl spręsdamas dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis kelią, jo matmenis, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų ar kitokius reikalavimus kelio įrengimui, teismas remiasi galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, įskaitant ir inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, savivaldybės prioritetinės infrastruktūros vystymo etapus (6 punktas).

54. Spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis žemės sklypų dydį, namų ir kitų statinių išdėstymą sklypuose, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017, 26 punktas).

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad detaliojo planavimo procesas visada nukreiptas į konkretų žemės sklypą (jų grupes) ir šio proceso metu detaliojo planavimo dokumentuose įtvirtinami sprendiniai, nustatantys veiklos žemės sklype sąlygas, teises ir prievoles. Detaliaisiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su tam tikrų toje teritorijoje vykdomos veiklos sąlygų nustatymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003). Patvirtinti detaliųjų planų sprendiniai įgauna juridinę galią, kitaip tariant, yra privalomi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-54-05).

56. Tačiau pažymėtina, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, tiek nustatomas, tiek dėl jo pabaigos sprendžiama pagal civilinės teisės normas. Teritorijų planavimo dokumentuose gali būti suprojektuojamas kelias servitutui nustatyti, tačiau servitutas nustatomas tik įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo nurodytais atvejais – administraciniu aktu (CK 4.124 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 23 punktas). Kai teisme priimamas sprendimas dėl servituto nustatymo, tai yra įvertinami šalių interesai ir aplinkybės, kurios yra svarbios servituto dydžiui. Jos gali sutapti, bet gali ir nesutapti su ta aplinkybių visuma, kuri yra įvertinama ir yra svarbi tvirtinant teritorinio planavimo dokumentus su siūlymais dėl servituto nustatymo. Atitinkamai siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį. Viena vertus, tai reiškia, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis). Kita vertus, jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl servitutui ir jo dydžio nustatymui teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami kaip vienas iš įrodymų (CPK 185 straipsnis). Jeigu jų ir kitų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio yra pakankami, atitinka įstatymo reikalavimus ir šalių interesus tiek, kad patenkina viešpataujančiojo daikto poreikius ir pernelyg nesuvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teisių, tai teismas gali patvirtinti prašomą servitutą tokį, koks buvo siūlymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 40 punktas).

57. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad visi ginčo žemės sklypai buvo suformuoti padalijus vieną žemės sklypą, nuosavybės teise priklausiusį ieškovei.

58. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad žemės sklypo detalusis planas yra svarbus dokumentas, sprendžiant servitutų nustatymo poreikio klausimą. Nagrinėjamoje byloje Detaliuoju planu žemės sklypas buvo suskirstytas į tris atskirus žemės sklypus ir pateikti susisiekimo, aprūpinimo inžineriniais tinklais sprendiniai. Byloje pripažinta, kad servituto plano duomenys atitiko Detaliojo plano sprendinius. Pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovas suderino Detaliojo plano sprendinius. Atsakovas Detaliojo plano aiškinamajame rašte, kuriame nurodyti servitutai (el. bylos t. 1, b. l. 48–49) ir atsakovo parašas („su detaliojo plano keitimo sprendiniais sutinku“) (el. bylos t. 1, b. l. 64).

59. Minėta, kad teismų praktikoje pabrėžiamas kuo mažesnis tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimas (CK 4.112 straipsnis). Byloje nustatyta, kad aiškinamajame rašte (susisiekimas) nurodyta, kad prie teritorijos privažiuojama iš (duomenys neskelbtini) esamu privažiavimo keliu pietinėje sklypo pusėje. Į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (atsakovės) ir projektuojamą žemės sklypą Nr. 3 (ieškovės) įvažiuojama kelio servitutu: į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės) per žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo), dalį ir projektuojamą žemės sklypą Nr. 2 (ieškovės), į projektuojamą žemės sklypą Nr. 3 (ieškovės) per žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo), dalį ir projektuojamą žemės sklypą Nr. 2 (ieškovės) (el. bylos t. 1, b. l. 57).

60. Tai gi, atsakovo sklypo dalies, kurioje Detaliajame plane numatytas kelio servitutas ir šios atsakovo sklypo dalies naudojimo būdas yra viena iš objektyvių priežasčių, lemiančių Servituto plane nurodyto kelio servituto pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Detaliajame plane yra numatytas atsakovo žemės sklypo dalyje kelio servitutas ir atsakovas su detaliojo plano keitimo sprendiniais sutiko, juose pasirašydamas (el. bylos t. 1, b. l. 64), darytina išvada, kad ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas neapsunkintų atsakovo, kaip tarnaujančiojo žemės sklypo dalies savininko, teisių labiau, nei to galėtų tikėtis jo savininkai, nes, kaip nustatyta byloje, atsakovui nuo Detaliojo plano pakeitimo buvo žinoma apie Detaliuoju planu suplanuotus servitutus, juo labiau, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad toje atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje esančiu keliu, patekimui į savo žemės sklypą iki detaliojo plano pakeitimo naudojosi atsakovė ir trečiasis asmuo.

61. Teisėjų kolegija sprendžiant dėl servituto nustatymo sąlygų buvimo pažymi, kad ginčo kelio servituto nustatymas yra reikalingas, kad ieškovė galėtų naudoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pagal paskirtį, ir naudojimo būdą, t. y. vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovės žemės sklypo naudojimo būdas suponuoja poreikį turėti galimybę patekti į žemės sklypą.

62. Nagrinėjamu atveju byloje iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui 2023 m. pašalinus kelio dalį ir užstačius servituto kelią tvora, ieškovė įsirengė naują keliuką, kad galėtų privažiuoti prie savo žemės sklypo. Pažymėtina, kad atsakovui apribojus ieškovei naudotis Detaliajame plane numatytu įvažiavimu į jai priklausantį žemės sklypą, ieškovė iki bus išspręstas kilęs ginčas dėl naudojimosi Detaliajame plane numatytu įvažiavimu į žemės sklypą, laikinai išsprendė dėl patekimo į jai priklausantį sklypą, įrengdama naują įvažiavimą, tačiau tai negali pateisinti apriboti ieškovės teisę naudotis Detaliajame plane numatytu įvažiavimu į jai priklausantį žemės sklypą per atsakovo žemės sklypo dalį, kuriuo ji naudojosi iki atsakovui apribojo galimybę naudotis šiuo įvažiavimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė iki atsakovui sudarius kliūtis naudotis Detaliajame plane numatytam įvažiavimui į jai priklausantį žemės sklypą, todėl ji turėjo pagrįstą lūkestį, Detaliajam plane ir jo sprendiniuose nustatyta tvarka, naudotis ginčo keliu. Kaip jau minėta, servitutas, atitinkantis detaliojo plano sprendinius, su kuriais sutiko atsakovas, negali būti vertinamas kaip neproporcingai pažeidžiantis tarnaujančiojo daikto savininko atsakovo teises ir teisėtus interesus.

63. Dėl atsakovės ieškinio reikalavimo dalies nustatyti atsakovo žemės sklype servitutą, skirtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklausančio trečiajam asmeniui, savininkui, naudotojams patekti į žemės sklypą, pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu, be kita ko, siekia nustatyti servitutą atsakovo žemės sklypui (tarnaujantis daiktas) trečiojo asmens sklypo (viešpataujantis daiktas) naudai, t. y. siekia sukurti daiktines teises tarp dviejų daiktų (atsakovo ir trečiojo asmens sklypų) nebūdama nė vieno iš šių daiktų savininkė ar valdytoja. Trečiasis asmuo, nors ir pritarė ieškovės reikalavimui, savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė, atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo poreikį nustatyti atsakovo sklypui servitutą patekimui į jo sklypą.

64. Vienas iš civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnis), t. y. asmuo, kreipdamasis į teismą ir siekdama apginti savo subjektinę teisę, turi įrodyti, kad tokia jo teisė pažeidžiama. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje ieškovė neįrodinėjo kaip yra pažeidžiamos jos teisės, nesant nustatytam servitutui atsakovo žemės sklype (tarnaujantis daiktas) trečiojo asmens žemės sklypo (viešpataujantis daiktas) naudai. Ieškovė neturi subjektinės teisės ginti trečiojo asmens interesus, siekdama nustatyti kelio servitutą atsakovo žemės sklypui trečiojo asmens sklypo naudai. Esant šioms aplinkybėms ginčijamas teismo sprendimas dalis dėl servituto nustatymo, keistinas dalyje servituto nustatymo atsakovo žemės sklypo daliai ieškovės (viešpataujančio) žemės sklypo naudai.

65. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė servituto nustatymą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl servitutų nustatymo sąlygų, o tai suponuoja išvadą, kad egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti kelio servitutą ieškovės žemės sklypo naudai, kurio turinį, apimtį ir proporcingumą pagrindė ieškovė.

Dėl servituto atlygintinumo

66. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti neatlygintiną servitutą. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teismui manant, kad nustatytinas atlygintinis servitutas, ieškovė sutiktų mokėti vienkartinę kompensaciją atsakovui už naudojimąsi servitutu, kuri būtų apskaičiuota pagal 2004-12-02 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtinio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 9 punkto nuostatas.

67. Iš atsakovo procesinių dokumentų, teiktų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, turinio matyti, kad jis, nesutikdama su ieškinio pagrįstumu, nurodė argumentų dėl atlyginimo už nustatytą servitutą išsprendimo.

68. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Nors servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau, priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios, jis gali būti ir neatlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Taigi pagal teismų formuojamą praktiką servitutas atlygintinas, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip.

69. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutiko su servitutų neatlygintinumu, pageidaujamos kompensacijos dydžio nenurodė. Ieškovė prašo teismo nustatyti neatlygintinius servitutus, teigdama, kad atsakovas neatlygintinai naudojasi ieškovės žemės sklypo dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškovės pozicija prieštarauja išdėstytam įstatyme nustatytam reglamentavimui ir teismų praktikai, kadangi, esant atsakovo išreikštai valiai dėl atlygintinio servituto, neatlygintinis servitutas šiuo atveju negali būti nustatytas.

70. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, taip užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Tai gali turėti reikšmės sprendžiant ir dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės poreikiams teisingai atlyginant), jog iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013).

71. Šioje byloje servituto atlygintinumo klausimas liko neišspręstas, nes pirmosios instancijos teismas, nenustatęs sąlygų servitutų nustatymui, nesprendė klausimo dėl atlyginimo už juos nustatymo. Dėl to bylos dalis dėl atlyginimo už servitutus nustatymo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija nurodo, kad, nustatydamas kompensacijos dydį, teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai atsižvelgia į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Dėl žalos atlyginimo

72. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad labiau tikėtina, kad vartai buvo įrengti atsakovo ir (ar) jo tėvo lėšomis. Faktas, jog ieškovė į bylą nepateikė mokėjimo kvitų ar bankinių pavedimų apie prieš beveik dvidešimt metų įsigytus daiktus, nepaneigia jos nuosavybės teisių į automatinius vartus su mūro stulpu. Pažymėjo, kad vartai buvo pastatyti jai 2003 m. įsigyjant žemės sklypą, todėl ji įgydama žemės sklypą nuosavybes teise, kaip antraeilius daiktus įsigijo į vartus. Nurodė, kad 2006 metais buvo sumontuotas vartų automatinis atsidarymas, kai tuo tarpu, ieškovė 2007 m. kovo 31 d. pardavė atsakovui žemės sklypą.

73. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė atsirandanti esant pagrindui – civilinės teisės pažeidimui, neteisėtiems veiksmams ir kitoms sąlygoms. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

74. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

75. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 išaiškino, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (27 punktas). <...> atsakovui neįgyvendinus jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (37 punktas).

76. Ieškovė prašo taikyti atsakovui civilinę deliktinę atsakomybę dėl panaikintų vartų, todėl ieškovei tenka procesinė našta įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltę.

77. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus grindžia pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu (be ieškovės sutikimo nugriaunant ieškovei priklausančius vartus).

78. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

79. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021).

80. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuėmė vartus nuo betoninių kolonų ir nugriovė vieną vartų koloną, buvusią šalio jo žemės sklypo. Ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovo kaltę ir neteisėtus veiksmus, turi įrodyti, kad atsakovas sugadino ar sunaikino jai priklausiusį daiktą. Ieškovės nuosavybės teisės įrodymas yra esminė neteisėtų veiksmų ir kaltės nustatymo aplinkybė, kadangi atsakovo veiksmai negali būti laikomi neteisėtais ieškovei prašant atlyginti žalą būtent jai, jeigu atsakovas išardė (sugriovė) ne ieškovei priklausantį objektą (vartus). Neteisėtais atsakovo veiksmai galėtų būti laikomi tuo atveju, jeigu ieškovė įrodytų, jog vartai, kuriuos atsakovas išardė (sugriovė), įrengti už ieškovės lėšas arba kitokiu būdu tapo ieškovės nuosavybe.

81. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad vartai ir jų kolonos įrengtos ieškovės lėšomis. Byloje nėra duomenų, kas konkrečiai įrengė ginčo vartus. Ieškovės pateikta į bylą paskolos sutartis, kuria ji įrodinėjo vartų įrengimo finansavimą, nepatvirtina ieškovės nuosavybės į ginčo vartus, nes, paskolintas lėšas atsakovas grąžino ir ši sutartis nesukūrė ieškovės nuosavybės.

82. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra konkrečių rašytinių įrodymų, kurie patikimai pagrįstų, jog ginčo vartai yra vienos ar kitos šalies nuosavybė.

83. Atsakovas yra pateikęs bylą senų vartų ir naujų vartų nuotraukas, darytas 2006 m. Įvertinus šias pateiktas nuotraukas sutiktina, kad ginčo automatiniai vartai buvo įrengti 2006 m., o ne 2003 m. kaip teigia ieškovė. Byloje ginčo nėra, kad vartų veikimui elektra buvo atvesta iš atsakovo namo, nors šalia vartų yra elektros skydinė; atsakovas 17 metų vykdė vartų ir jų mechanizmo priežiūrą bei apmokėjo sąskaitas už remontą, priežiūrą ir sunaudotą elektros energiją. Iš 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos nustatyta, kad atsakovas nurodė, kad vartai įrengti iš asmeninių lėšų (metalas pirktas prekybos centre „Senukai“, Technikos g.; blokeliai pirkti prekybos centre „Senukai“, Draugystės g.; vartų automatika pirkta „Vartų spektras“, (duomenys neskelbtini); metalą suvirinti padėjo kaimynas V., gyvenantis (duomenys neskelbtini).

84. Ieškovė byloje net neįrodinėjo, jog būtent ji remontavo vartus ar tiekė jiems elektros energiją, nenurodė kur užsakyti vartais ar pirktos medžiagos. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad vartai buvo įrengti tik jos reikmėms, nes tokiu atveju ji būtų rūpinusi vartų priežiūra. Pažymėtina, kad byloje nustatyta ir to šalys neginčijo, kad vartai stovėjo ne ieškovės žemės sklype – viena vartų kolona stovėjo valstybinėje žemėje, kita – šalims ir atsakovo tėvui priklausančioje miško žemėje. Byloje nesant duomenų apie ginčo vartų nuosavybę, vien aplinkybė, kad atsakovas pašalino ginčo vartus bei mūrinį stulpelį, nepatvirtina, kad tokiais veiksmais atsakovas padarė žalą ieškovės nuosavybei. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad ji buvo vartų savininkė ir vartai įrengti jos lėšomis, todėl esminė aplinkybė, galinti sudaryti prielaidą atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, nėra įrodyta.

Dėl įpareigojimo pašalinti tujas

85. Ieškovė skunde teigia, kad teismui nustačius, kad atsakovas pasodino 9 tujas, pažeisdamas galiojantį teisinį reglamentavimą dėl minimalaus atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, ieškovei nereikėjo papildomai įrodinėti, kaip neteisėtas atsakovo elgesys dar papildomai pažeidžia jos teises ir interesus.

86. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Būtent toks reikalavimas yra pareikštas nagrinėjamoje byloje.

87. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti 2 dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).

88. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nekilo, kad tujos, kurias pašalinti siekia ieškovė, pasodintos 2019 m., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas tujų sodinimo metu turėjo laikytis Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717, reikalavimus, kurių 5.11 papunktyje nustatyta, kad medžiai ir krūmai veisiami Taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu. Iš taisyklių priedo 1, 2 ir 3 punktų matyti, kad medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu, gali būti veisiami mažiausiu 1 m atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo. Jeigu medis ar krūmas gali užaugti aukštesnis nei 2 m aukščio arba formuojamas aukštesnis nei 2 m, atstumas nuo kaimyninio sklypo turi būti dar didesnis (2, 3 arba 5 m).

89. Teismas nustatė, kad 9 tujos (apie 2 m aukščio) atsakovo sklype auga mažesniu nei 1 m atstumu, taigi, mažesniu nuo ieškovės sklypo ribos nei leidžia Taisyklės.

90. Ieškovė teigia, kad tujos užstoja saulės šviesą, o atsakovui pastačius tvorą sudaroma aklina siena, kuri meta šešėlį į ieškovės sklypą. Ieškovė pateikė į bylą nuotraukas, įrodančias, kad tujų šakų dalis yra prasiskverbusi per tvorą.

91. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Vien tai, kad pažeisti normatyviniai augalų sodinimo reikalavimai, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai apriboja naudojimosi nuosavybės teise priklausančiu teisės turinį, mažina naudojimosi daiktu naudą ar daro daiktui žalą. Ginant savo teises negatorinio ieškinio būdu pareiga įrodyti, kad jų teisės pažeistos, tenka ieškovams. Ar ieškovų teisės yra pažeidžiamos, spręstina pagal tai, ar nesilaikant normatyvinių reikalavimų pasodinti želdiniai paveikia ieškovų teises, ar daro jiems priklausančio turto naudojimą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu.

92. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad tujos auga šalia ieškovės sklypo dalies, ties kuria eina keliukas, kuriuo važiuoja transporto priemonės ir jokie kiti augalai, išskyrus veją nėra auginami. Atsakovo įrengta tvora turi siaurus tarpus, pro kuriuos patenka tik nedidelis saulės šviesos kiekis net ir tose vietose, kurioje nėra tujų (el. bylos t. 2, b. l. 16–19). Atkreiptinas dėmesys, kad iškovė nereikalauja pašalinti tvoros, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo teigti, kad tose vietose, kur už tvoros pasodintos atsakovo tujos, ieškovės žemės sklypo augmenijai daroma žala yra žymiai didesnė nei tose, kuriose tujų už tvoros nėra. Taip pat iš nuotraukų matyti, kad atsakovo ginčo tujos yra pakankamai gerai prižiūrimos, tik nedidelė jų šakų dalis prasiskverbusi pro tvoros tarpus, tujos nežymiai aukštesnės nei tvora. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš patiktų nuotraukų (el. bylos t. 2, b. l. 25–74) matyti, kad tujų šakos yra pralindusios pro tvorą nežymiai, ir šios šakos gali būti pašalinamos, jas patrumpinant iš atsakovo pusės. Įvertinus šias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog už tvoros augančios tujos realiai pažeidžia ieškovės teises.

93. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma taikyti griežta priemonė – tujų, kurios atsakovo žemės sklype auga nuo 2019 m. perkėlimo, kas gali lemti želdinių sunaikinimą, ir anksčiau ginčų dėl jų pasodinimo atstumo nuo ieškovės žemės sklypo ribos nekilo, tujos yra prižiūrimos ir joms neleidžiama užaugti žymiai aukščiau nei 2 metrus, – laikytina proporcinga. Atsakovas galėtų būti įpareigotas sumažinti gyvatvorės aukštį ir (ar) įpareigotas reguliariai šios gyvatvorės leidžiamu ir rekomenduotinu laikotarpiu genėti gyvatvorę ir kt.

94. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju, nors ir atsakovas pažeidė Taisyklių reikalavimus, nesilaikydamas želdinių sodinimo atstumų nuo kaimyninio sklypo ribos, tačiau ieškovei realiai dėl to žala nėra daroma. Ieškovė neįrodė, jog jos galimybės naudotis sklypu dėl to, kad atsakovo tujos pasodintos per arti ieškovės sklypo ribos, yra varžomos, jog būtų daroma žala jos turtui. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl tujų pašalinimo.

95. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties

96. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą ieškovės naudai, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl šioje dalyje sprendimas yra keistinas ir ieškinio reikalavimo dalis dėl servituto nustatyto ieškovės naudai yra tenkinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

97. Dėl kitų ieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

98. Bylos dalį dėl atlyginimo už servitutus nustatymo grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Perdavus bylą nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 23 d. sprendimą dalyje dėl servituto nustatymo ieškovės naudai.

Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti atsakovui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam 0,2467 ha žemės sklypui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tarnaujantį servitutą pagal A. P. IĮ matininko A. P. 2023 m. spalio 10 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriuo suprojektuotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku – S 64 kv. m ploto (servituto kodas 215), skirtas žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklausančio D. Z.) savininkui, naudotojams patekti į savo žemės sklypą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Bylos dalį dėl atlyginimo už servituto ieškovės naudai nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusBirutė Simonaitienė