Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal civilinio ieškovo D. T. civilinį ieškinį dėl civilinio atsakovo E. R. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, E. R., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o D. T. pareikštas civilinis ieškinys dėl 2 168,22 eurų turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš E. R. perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. vasario 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) 109 straipsnis įtvirtina, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

6. BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. To pateis straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

7. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Taigi, net ir taikant BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas ir CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodant, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių. CPK 182 straipsnio 3 punkto norma taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio; tokiu reglamentavimu užtikrinamas visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimas. Įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010).

Dėl turtinės žalos dydžio

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

10. CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

11. D. T. civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo prašo priteisti nusikalstamos veikos padarymo metu patirtą turtinę žalą: 1) suplėšytų marškinėlių vertę, kurią D. T. vertina 20 eurų, tačiau mokėjimo kvito pagrindžiančio marškinėlių vertę teismui nepateikė. Baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad marškinėliai buvo suplėšyti, t. y. marškinėlių apykaklė prie kairės ir dešinės pusės pečių srityje yra suplėšyta (bylos lapai 12-22, 41-43). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-242/2013 nurodė, kad nukentėjusysis neprivalo saugoti įsigijimo dokumentų tikintis, kad jų ateityje prireiks teismui pateikti. Teismas neturi pagrindo abejoti D. T. nurodyta minėtų drabužių verte, ji yra adekvati nenaujų drabužių bei avalynės kainai, dėl ko D. T. iš E. R. priteistina 20 eurų už suplėšytus marškinėlius; 2) dėl nedarbingumo negautas 22,91 eurų pajamas D. T. grindžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu skirti ligos išmoką ir Vilniaus skyriaus pažyma apie asmeniniu išmokėtas išmokas, minėtuose dokumentuose nurodyta, kad D. T. nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. buvo laikinai nedarbingas ir D. T. sprendimu priskaičiuota 216,19 eurų išmokos suma, D. T. 2023 m. gegužės 17 d. buvo išmokėta 170,79 eurų dydžio suma (bylos lapai 44-46). D. T. pateikė AB „Swedbank“ mokėjimo išrašą, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini): 2023 m kovo 6 d. pervedė 820,76 eurų, mokėjimo paskirtis: „alga uz 2 men“; 2023 m balandžio 12 d. pervedė 820,76 eurų, mokėjimo paskirtis: „alga už 3 men“; 2023 m gegužės 11 d. pervedė 740,73 eurų, mokėjimo paskirtis: „alga už 4 mėn“; 2023 m birželio 5 d. pervedė 707,09 eurų, mokėjimo paskirtis: „alga 5 mėn“ (bylos lapas 48). CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyje, nurodyta, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Teismas pažymi, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) atliktų atlyginimo mokėjimų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliko mokėjimo susidaro 22,91 eurų skirtumas, taigi teismas pripažįsta D. T. patirtą 22,91 eurų turtinę žalą, t. y. dėl nedarbingumo prarastas pajamas; 3) dėl sporto klubo „gym+“ patirtų 11,45 eurų išlaidų D. T. pateikė 2022 m. rugsėjo 12 d. sportinių ir kitų paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp kliento D. T. ir paslaugos tiekėjo UAB „Gym plius“, kurioje nurodyta specialios sąlygos bei mėnesinis paslaugos mokestis, kuris praėjus šešiems mėnesiams nuo sutarties sudarymo dienos yra 22,90 eurų. Sutartyje nėra nurodyta mokėjimo už narystę tvarka tais atvejais, kai sporto klubo narys lankytis sporto klube negali dėl pateisinamų priežasčių, tačiau D. T. nurodė, kad sporto klubo suteikiama teise laikinai sustabdyti narystę ligos ar atostogų metu jis gali naudotis individualiai, priimdamas pats sprendimą kada šia teise pasinaudoti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „Gym plius“ sporto klubo internetiniame puslapyje yra pateikta informacija apie narystės stabdymą dėl pateisinamų priežasčių, t. y. ligos atveju narystę galima sustabdyti, taigi D. T. žinojo apie teisę stabdyti narystę, tačiau šia teise nepasinaudojo ir prašo turėtas išlaidas dėl sporto klubo narystės prisiteisti iš E. R.. Teismo įsitikinimu, šių išlaidų priteisimas prieštarautų protingumo principui, nes D. T. įgyvendindamas savo teises turėjo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ir sustabdyti narystę, nepadidindamas turtinės žalos dydžio, taigi 11,45 eurų turtinė žala patirta dėl sporto klubo „gym+“ narystės mokesčio iš E. R. D. T. naudai nepriteistina; 4) grįsdamas reikalavimą dėl 20,36 eurų patirtų kelionės išlaidų vykstant į gydymo įstaigas/apklausas ikiteisminio tyrimo metu, vykstant į teismo posėdžius Vilniaus miesto apylinkės teisme, Vilniaus miesto apygardos teisme, D. T. nurodo savo vairuojamo automobilio „Fiat Ducato“ vidutines kuro sąnaudas – 13 l dyzelino/100 km mieste; bendrai ikiteisminio tyrimo metu D. T. nuvažiavo 105,8 km, 1 litro dyzelino kaina ikiteisminio tyrimo metu buvo 1,48 eurų. Nors D. T. turėtų išlaidų nepagrindžia mokėjimo kvitais, tačiau D. T. dėl E. R. neteisėtų veiksmų patyrė sužalojimus, dėl kurių turėjo vykti į gydymosi įstaigą, į apklausas, teismo medicinos tarnybą, teismo posėdžius, taigi teismas sprendžia, kad šios išlaidos nėra neproporcingos ar pernelyg didelės, taigi iš E. R. D. T. priteistina 20,36 eurų turtinė žala dėl kelionių išlaidų; 5) dėl 2 410 eurų stomatologo išlaidų, kurias sudaro (duomenys neskelbtini) danties vainikėlio lūžio protezavimas, (duomenys neskelbtini) danties implantacija, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistas 2023 m. balandžio 26 d. apžiūrėjęs D. T. kūną, konstatavo, kad dantų vainikų lūžių nėra, dantenos ramios (bylos lapai 65-66), teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada, todėl 2 410 eurų stomatologo išlaidos D. T. nepriteistinos.

12. Apibendrinant išdėstytus argumentus D. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir D. T. naudai iš E. R. priteistina 63,27 eurų turtinė žala. Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

13. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

14. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

15. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), buvo nežymiai sutrikdyta D. T. sveikata. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.

16. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Visada būtina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius ir kt.). Kartu teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

17. Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014; 3K-3-217-690/2018). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Kaip minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, tarp kurių ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 3 000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019, 1A-649-843/2021, 1A-227-626/2021, 1A-56-383/2022, 1A-45-530/2022, 1A-195-397/2022).

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

19. D. T. neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o E. R. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. D. T. sveikatos sutrikdymas pasireiškė padarytais odos nubrozdinimais dešinės ausies kaušelyje, kakle, kairio smilkinio sumušimu, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis viršutinėje lūpoje su kraujosruva ir nubrozdinimu lūpos gleivinėje, akių vokuose (bylos lapai 65-66). Dėl sužalojimų D. T. jautė fizinį skausmą, patyrė diskomfortą ir emocinę įtampą, buvo laikinai nedarbingas, t. y. negalėjo vykdyti darbinės veiklos, bendrauti su klientais, turėjo atšaukti susitikimus su įmonės klientais, gyventi įprastu rėžimu. D. T. jaučia nerimą, bijo sutikti E. R., jaučiasi nesaugiai. D. T. sutikdamas E. R. pastebi pastarąjį pašaipiai „mimikuojant“ jo atžvilgiu, kas sudaro prielaidas D. T. manyti, kad E. R. savo elgesio nevertina kritiškai, todėl D. T. mano, kad E. R. gali pakartoti savo veiksmus. Nustatydamas D. T. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir E. R. turtinę padėtį - E. R. vykdo individualią veiklą. Taip pat, nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad stacionarinis gydymas nebuvo taikomas, liekamųjų reiškinių neliko ir nėra pagrindo manyti, kad sužalojimo pasekmės jausis ateityje. Šiuo atveju ieškovo dvasiniai sukrėtimai nėra progresuojantys, t. y. byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusio patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių jis ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo.

20. Atsižvelgiant į D. T. padarytų kūno sužalojimų pobūdį ir dėl to patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizinio skausmo sukeltas kančias, į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad byloje yra pagrindas ieškovui priteisti 450 eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Atsakovas E. R. prašo iš ieškovo D. T. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 480 eurų išlaidų už advokatės Martos Matiukevič suteiktas teisines paslaugas (bylos lapai 76, 78-79).

22. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra nustatytos CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir, ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

23. Nagrinėjamu atveju teismas vertina šios bylos ypatumus, tai yra, kad ieškovas civilinį ieškinį buvo pareiškęs baudžiamojoje byloje, tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas iš esmės neišsprendė pareikšto civilinio ieškinio, o vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojoje byloje, kurioje E. R. pripažintas padaręs nusikaltimą, išsprendus civilinį ieškinį, E. R. už suteiktas teisines paslaugos turėtos išlaidos iš D. T. nebūtų priteisiamos. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, siekdamas nepabloginti proceso dalyvių padėties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos ir bylinėjimosi išlaidos iš D. T. E. R. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-268 straipsniais, 270, 279 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš E. R. D. T. naudai priteisti 513,27 eurų žalos atlyginimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atmesti E. R. prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.