- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-56-383/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07232-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju G. S..
Nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. K. priteista 500 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo.
Iš A. K. priteista nukentėjusiojo G. S. naudai 1 000 Eur turėtoms advokato padėjėjo teisinių paslaugų teikimo išlaidoms apmokėti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. kovo 6 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) namo, kieme, tyčia vieną kartą sudavė į kairę veido pusę G. S., tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva su nubrozdinimu kairėje veido pusėje.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. K. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad A. K. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį, nenustačius, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Taip pat prašo nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį ir prašymą priteisti iš A. K. turėtas proceso išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu, atmesti. Taip pat prašo priteisti apelianto naudai iš nukentėjusiojo G. S. 1 075,75 Eur proceso išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir visas apeliacinės instancijos teisme patirtas proceso išlaidas.
3.1. Skunde nurodoma, kad A. K. visada neigė jam pareikštus kaltinimus ir nurodė, kad aptariamo įvykio metu norėjo tik užfiksuoti savo žmonos ir meilužio neištikimybę, todėl ir ėmėsi jų filmavimo. Teismas šią aplinkybę kvestionavo, nepagrįstai nurodydamas, kad toks A. K. filmavimas buvo neteisėtas ir neva atskleidžiantis tyčios nusikalsti turinį. Su tokiu teismo įrodymų vertinimu nesutinka, kadangi tai parodo, jog teismas įrodymus vertino selektyviai.
3.2. Skunde teigiama, kad nukentėjusysis G. S. niekaip logiškai negalėjo paaiškinti, kodėl tik 2021 m. kovo 9 d. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl tariamai A. K. jam padaryto sužalojimo 2021 m. kovo 6 d. Į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas nepagrįstai daro išvadą, jog A. K. yra konfliktiškas asmuo. Aplinkybė, kad apeliantas norėjo užfiksuoti savo žmonos neištikimybės faktą negali būti interpretuojama vertinant, kad apeliantas yra konfliktiškas. Apeliantas anksčiau neturėjo jokių problemų su teisėsaugos institucijomis, be to, iš vaizdo įrašo matyti, jog A. K. jokio fizinio smurto nevartojo, tiesiog siekė užfiksuoti jam neištikimą žmoną bei jos meilužį. Teismo argumentas, kad nukentėjusiajam dvi dienas reikėjo dėl kažko susivokti ir kreiptis į teisėsaugą tik po to, kai sužinojo apie tai, jog A. K. dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į teisėsaugos institucijas (G. S. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1819-720/2021) yra nepagrįstas. Teismas neturėjo teisės G. S. delsimo kreiptis į teisėsaugos institucijas argumentų sukurti pats, ignoruodamas visiškai nelogiškus paties nukentėjusiojo G. S. paaiškinimus. Teismas visiškai ignoravo paties nukentėjusiojo nurodytą teiginį, kuris matomas ir įvykio vietos vaizdo įraše - skambučio policijai imitavimą. Tai yra labai svarbu, nes pirma, tai rodo, kad nukentėjusysis įvykio metu turėjo mobilaus ryšio telefoną, antra - nukentėjusysis žinojo, kad policija šeštadieniais ir sekmadieniais dirba ir jis gali susisiekti, jeigu jam iš tikrųjų reikalinga teisėsaugos institucijų pagalba.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nukentėjusysis net negalėjo tiksliai nurodyti tariamo sužalojimų atsiradimo mechanizmo, t. y. kaip jam buvo tariamai suduotas smūgis, nors net iš vaizdo įrašo matyti, kad jis buvo atsisukęs į A. K. tuo metu, kai pats A. K. sudavė stiprų smūgį, dėl ko ir buvo nuteistas. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, jog nukentėjusysis pripažino, kad jis sąmoningai neišsaugojo daiktinių įrodymų byloje (neva po tariamų A. K. smurtinių veiksmų, kurių konkrečiai nukentėjusysis net nematė, jis neišsaugojo krauju išteptos veido kaukės).
3.4. Apelianto vertinimu, liudytoja apklausta L. K. nenurodė jokių aplinkybių, kad būtų mačiusi ar girdėjusi, jog A. K. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį G. S.. Pažymėtina, kad ši liudytoja matė, kad buvo sužalotas A. K. ir galėjo patvirtinti aplinkybes, jog pats A. K. jokio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nevartojo ir jokio sužalojimo jam nepadarė. Dar daugiau, 2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu A. K. gynėjas pateikė papildomą 2021 m. kovo 6 d. vaizdo įrašą, kuris buvo užfiksuotas iš karto po to, kai A. K. buvo sužalotas G. S.. Iš vaizdo įrašo matyti, jog liudytoja L. K. eina kartu su G. S. nuo įvykio vietos link savo automobilio, todėl jos parodymai, jog ji nematė įvykio aplinkybių yra nepagrįsti. Ji matė, kaip vienintelis A. K. šio įvykio metu buvo sužalotas, tačiau šią informaciją tikslingai nutyli. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas neatsižvelgė į liudytojos vengimą duoti teisingumas parodymus ir priesaikos sulaužymą, kadangi liudytojas turi pareigą sakyti tiesą ir nieko nenutylėti. Būtina suvokti, kad šiuo metu Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose yra nagrinėjama A. K. ir L. K. santuokos nutraukimo byla. Būtent šiame kontekste teismas turėjo vertinti ir liudytojos L. K. nenuoširdumą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad vertinant A. K. dar ikiteisminio tyrimo metu pateiktą vaizdo įrašą matyti, jog jis patvirtina tik paties G. S. smurto protrūkį ir buvusią agresiją. Taigi, jei nukentėjusysis G. S. byloje teigęs, jog tik gynėsi nuo A. K. tariamo fizinio smurto, būtent ikiteisminio tyrimo metu A. K. pateiktas vaizdo įrašas tokius nukentėjusiojo teiginius objektyviai paneigia. Detaliai peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad nukentėjusiajam G. S. niekada nuo nieko net nereikėjo gintis, kadangi joks pavojus G. S. sveikatai niekada negrėsė. Vertinant daugiabučio bendrijos pirmininko į bylą pateiktą vaizdo įrašą, šis įrašas neįrodo jokių neteisėtų A. K. veiksmų. Vaizdo įrašas yra ypatingai prastos kokybės, neįmanoma aiškiai identifikuoti nei nukentėjusiojo, nei apelianto. Atkreiptinas dėmesys, kad pats nukentėjusysis G. S. pripažino, jog minėtame vaizdo įraše nėra užfiksuota momento, kai jis patyrė sužalojimus. Teismas nevertino ir to, jog 2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu A. K. gynėjo pateiktame 2021 m. kovo 6 d. vaizdo įraše, kuris buvo užfiksuotas iš karto po to, kai A. K. buvo sužalotas G. S., nesimatė nei nukentėjusiojo G. S. sužalojimo, nei G. S. veido kaukės, kuri, remiantis paties nukentėjusiojo teisme duotais parodymais, turėjo būti kraujuota.
3.6. Apelianto teigimu, specialistas G. A. C. 2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad G. S. sužalojimas galėjo būti padarytas ir 2021 m. kovo 7 d., 2021 m. kovo 8 d. Nebuvo paneigtos kilusios abejonės, kad nukentėjusiajam nežymus sužalojimas galėjo atsirasti po įvykio dienos, t. y. 2021 m. kovo 7 d., 2021 m. kovo 8 d. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad specialistas G. A. C. pripažino, jog nukentėjusiojo delsimas kreiptis į medicinos įstaigas ir jo sužalojimo vertinimas po 3 parų lemia tai, kad specialistui daug sunkiau nustatyti sužalojimo atsiradimo laiką. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad specialistas pripažino, jog pagal sužalojimo vaizdą, negalėjo pasakyti, kokiu daiktu buvo atliktas sužalojimas, galiausiai specialistas patvirtino ir gynybos keltą versiją, kad nukentėjusiojo sužalojimas galėjo būti padarytas striukės užtrauktuku. Kaip matyti iš apelianto į bylą dar ikiteisminiame tyrime pateikto vaizdo įrašo, būtent nukentėjusiojo G. S. veiksmas (smūgis ranka jį filmuojančio A. K. galvos sritį) jam pačiam judant su užsegta striuke taip pat galėjo sukelti sužalojimą G. S., dėl kurio jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas.
3.7. Skunde pažymima, kad nuosprendyje liko nenustatyta kaip konkrečiai G. S. buvo padarytas sužalojimas. Nei nukentėjusysis G. S., nei specialistas G. A. C., nei apklausta liudytoja L. K., nei objektyvūs vaizdo įrašai neįrodė šioje byloje nukentėjusiojo sužalojimo atsiradimo mechanizmo.
3.8. Apelianto teigimu, teismas turėjo jį išteisinti ir dėl to atmesti nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir nepriteisti patirtų proceso išlaidų. Apeliantas šioje byloje turėjo būti išteisintas, o iš nesąžiningai šį baudžiamąjį procesą iškėlusio G. S., A. K. turėjo būti priteistos visos šioje byloje A. K. patirtos proceso išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą.
3.9. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nepagrįstai netenkino gynybos prašymo išsireikalauti iš (duomenys neskelbtini) ir prijungti prie bylos nukentėjusiojo G. S. sveikatos istorijos kopiją. Apylinkės teismas taip pat netenkino prašymo prijungti prie bylos G. S. atžvilgiu priimto 2021 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1819-720/2021 kopiją. Teismas nepatikrino A. K. parodymų šioje byloje, nesiaiškindamas aplinkybių, dėl ko, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, būtent pagal A. K. iškvietimą, buvo delsiama atlikti visus pirminius veiksmus, siekiant objektyviai nustatyti tikrąjį šios situacijos nukentėjusįjį bei tikrąjį įtariamąjį. A. K. pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad iš karto atvykusiems policijos pareigūnams nurodė ne tik asmenį, kuris prieš jį pavartojo fizinį smurtą, tačiau ir kur jo ieškoti. Teisėja, apklausinėdama apeliantą, nereagavo ir visiškai ignoravo gynėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu išsakytą pastabą ir prašymą pašalinti teisėjos užduotą klausimą apeliantui primygtinai klausiant, kodėl šis filmavo G. S., neturėdamas jo leidimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, nukentėjusysis G. S. prašo apeliacinį skundą atmesti.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras Darius Dziegoraitis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Nuteistojo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, tvirtinant, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina A. K. kaltės, dėl to teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiamas nesutikimas su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. K. nukentėjusiajam G. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. K. kaltės.
9. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
10. Nuteistasis A. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad lauke prie namo laukė iš buto išeinančios savo žmonos, norėjo užfiksuoti šios neištikimybės faktą. Iš namo išėjus jo žmonai L. K. kartu su nukentėjusiuoju, pradėjo juos filmuoti, eiti paskui. Nukentėjusysis jį užpuolė ir jam vieną kartą smogė. Nurodė, kad pats nukentėjusiojo nelietė, nežino kaip ant nukentėjusiojo atsirado sužalojimas. Pažymėtina, kad nors nuteistasis A. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, tačiau pateikta versija vertinama kaip gynybinė, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir yra paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
11. Priešingai, nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis A. K. nukentėjusiajam G. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis G. S. parodė, kad daugiabučio namo kieme lydėjo liudytoją L. K. iki automobilio. Jam su liudytoja išėjus iš namo laiptinės, pasigirdo riksmai, išsigando. Paskui jį ėjo nuteistasis A. K., rėkdamas ir čiupdamas už galvos. Jie susistumdė ir išbėgo į šviesą. Tada nuteistasis bėgo link liudytojos L. K., rėkdamas ir keikdamasis. Po to išgirdo žingsnius, pajuto smūgį į veidą ir atsistūmė nuo A. K.. Nukentėjusysis G. S. iš esmės analogiškas aplinkybes aiškino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jo parodymai nekito, nuosekliai nurodant, kad sužalojimus jam padarė būtent apeliantas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jo parodymais rėmėsi, juo labiau, kad nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
12. Apylinkės teisme apklausta liudytoja L. K. nurodė nemačiusi kaip vienas kitam apeliantas ir nukentėjusysis sudavė smūgius, tačiau patvirtino mačiusi, kad, jai išėjus iš namo kartu su G. S., pribėgo jos vyras A. K., kuris juos filmavo ir šaukė. Matė kaip apeliantas nukentėjusiajam nuėmė gobtuvą, buvo jos ir G. S. atžvilgiu nedraugiškai, provokuojančiai nusiteikęs. Apeliantas eidamas vis provokavo nukentėjusįjį – nuolat lindo, filmavo, bandė nutraukti gobtuvą. Analogiškas aplinkybes ši liudytoja nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Nors ši liudytoja nematė paties įvykio, kurio metu apeliantas sudavė smūgį nukentėjusiajam, tačiau jos parodymai laikytini netiesioginiais nuteistojo A. K. kaltės įrodymais. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ši liudytoja matė aplinkybes, kai buvo sužalotas A. K., tačiau sąmoningai nutyli, kadangi tai yra tik subjektyvi ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta apelianto nuomonė.
13. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas G. A. C. parodė, kad nagrinėjamu atveju negalima nustatyti tikslaus nubrozdinimo laiko, tačiau sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio metu. Paaiškino, kad įbrėžimai galėjo būti padaryti ne tik, kaip teigiama skunde, užtrauktuku, bet ir nagais ar pirštais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusysis G. S. buvo su medicinine veido kauke, kuri dengė nosį ir burną, todėl jis negalėjo pats užtrauktuku susižaloti veido. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sužalojimas nukentėjusiajam G. S. galėjo būti padarytas ir 2021 m. kovo 7 ar 8 dieną, tačiau sutiktina su apylinkės teismo argumentu, jog, įvertinus specialisto paaiškinimus apie tai, kad 2021 m. kovo 9 d. apžiūros metu kraujosruva ant nukentėjusiojo veido jau neturėjo formos, iš kurios būtų galima spręsti, kokiu daiktu ji buvo padaryta, kas leidžia manyti, kad ji nebuvo šviežia ir galėjo būti padaryta prieš daugiau, nei 2 paras, sprendžiama, kad sužalojimas padarytas kaltinime inkriminuotu laiku. Be to, ekspertas nurodė, kad sužalojimas negalėjo būti padarytas 2021 m. kovo 8 d., kadangi pagal nukentėjusiojo veide esantį nubrozdinimą matyti, kad sužalojimas padarytas prieš daugiau, nei parą iki apžiūros.
14. Teismas, pripažindamas nuteistąjį A. K. kaltu, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje esančiais įrodymais. 2021 m. kovo 9 d. G. S. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, teigiant, kad A. K. jam sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę, pajuto fizinį skausmą (t. 1 b. l. 8-18). Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusysis G. S. į ikiteisminio tyrimo instituciją kreipėsi praėjus 3 dienoms nuo įvykio, nors įvykio metu turėjo mobilaus ryšio telefoną ir žinojo, kad policija dirba ir savaitgalį. Dėl šios aplinkybės nukentėjusysis G. S. apylinkės teisme paaiškino, kad įvykio metu su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono ir į policiją kreipėsi antradienį, kadangi pirmadienį vyko iki darbovietės prašyti, kad antradienį būtų išleistas iš darbo. Nukentėjusysis tvirtino, kad tuo metu, kai pats kreipėsi į policiją su pareiškimu, nežinojo, kad į ikiteisminio tyrimo instituciją su pareiškimu jau kreipėsi A. K.. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jo būseną (pasimetimas, šokas, baimė), natūralu, jog nukentėjusysis į ikiteisminio tyrimo metu galėjo kreiptis ne iškart po įvykio. Be to, pažymėtina, kad laikas, kada nukentėjusysis G. S. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nėra reikšmingas ir neturi jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, juo labiau, kad nei BK, nei BPK nuostatos ar kitas teisės aktas nenumato laiko tarpo, per kurį asmuo, patyręs fizinį smurtą, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją. Nagrinėjamu atveju vertinama, kad nukentėjusysis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į policiją kreipėsi praėjus protingam laiko terminui, pritariant apylinkės teismo argumentui, kad jam reikėjo laiko susivokti dėl įvykio ir kaip reaguoti į nuteistojo elgesį, juo labiau, kad A. K. yra buvęs darbdavys. Kartu akcentuojama, kad nuteistojo kaltė nagrinėjamu atveju grindžiama ne tik išimtinai nukentėjusiojo G. S. parodymais, bet ir kitais objektyviais duomenimis (specialisto išvada, vaizdo įrašais, specialisto paaiškinimais). Nepagrįstas ir skundo teiginys, kad nukentėjusysis įvykio metu su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną ir galėjo išsikviesti pagalbą, kadangi G. S. nuosekliai tvirtino, kad įvyko metu su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono ir tik imitavo skambutį telefonu, pridėdamas ranką prie ausies, taip siekiant sulaikyti nuteistąjį nuo galimo netinkamo elgesio.
15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. S. konstatuota kraujosruva su nubrozdinimais kairėje veido pusėje, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1 b. l. 57-58). 2021 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše matyti dalinai apšviesta pastato dalis ir judantys dviejų žmonių siluetai. Įrašą darantis asmuo greitai priartėja prie einančių kartu moters ir vyro, juos seka. Filmuojamas konfliktas, tačiau nefiksuojami smūgiai (1 t., b. l. 69–77). 2021 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmininko pateiktų trijų vaizdo įrašų apžiūra. Matyti, kad A. K. eina paskui nukentėjusįjį, rankoje laiko iškeltą telefoną, nukreipęs jį link nukentėjusiojo. Apeliantas pasiveja nukentėjusįjį, užeina jam iš priekio, nukreipęs telefoną į jį. Po kiek laiko priartėjęs prie G. S., apeliantas dešine ranka padaro mostą link nukentėjusiojo viršutinės kūno dalies. Po to nukentėjusysis priartėja prie gatvės ir nueina kairiau, o apeliantas nueina paskui jį (1 t., b. l. 79–92). Vertinant byloje esančius vaizdo įrašus, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad G. S. nereikėjo gintis nuo apelianto. Vaizdo įrašai patvirtina, jog A. K. elgėsi provokuojančiai nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu, pastarąjį filmavo einantį, sekė paskui jį, kabinėjosi žodžiais. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad apeliantas įžeidinėja ir kabinėjasi, provokuojančiai elgiasi ir prieš liudytoją L. K.. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad daugiabučio namo pirmininko pateiktame vaizdo įraše matyti kaip A. K. atliko judesį ranka link nukentėjusiojo galvos, provokuojančiai telefonu stengiasi filmuoti ir kuo arčiau nukentėjusiojo veido prikišti mobilaus ryšio telefoną ir nufilmuoti jo veidą. Nors byloje esančiuose vaizdo įrašuose nėra aiškiai matyti paties nukentėjusiojo sužalojimo momento (jis galėjo būti ir daugiabučio namo pirmininko vaizdo įraše užfiksuotu metu, kai nuteistasis ranka atliko mostą link nukentėjusiojo veido), tačiau juose užfiksuotas provokuojantis apelianto elgesys ir kabinėjimasis prie nukentėjusiojo, liudytojos L. K., matyti, kad nukentėjusysis stengiasi išvengti konflikto, eidamas tolyn nuo apelianto.
16. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo A. K. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje liko nenustatyta kaip konkrečiai G. S. buvo padarytas sužalojimas, tačiau su šiuo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka, pažymėdama, kad aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad sužalojimas G. S. padarytas suduodant smūgį į veidą buku daiktu (pvz.: ranka). Detaliau nustatyti kokiu daiktu nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, kaip teigė ekspertas, nėra galimybės.
17. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo A. K. argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Taigi, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
18. Nepagrįstas ir nuteistojo A. K. apeliacinio skundo teiginys, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas ir tendencingas, kadangi buvo atmesti gynybos prašymai dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, nukentėjusiojo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio prijungimo prie bylos medžiagos. Atsakant į šį argumentą, pažymima, jog teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas jokių duomenų, patvirtinančių subjektyviuosius teismo nešališkumo požymius, neįžvelgia, o ir pats apeliantas jų nenurodo. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė dalį gynybos prašymų, savaime nerodo teismo šališkumo, o nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturi būti grindžiamas tuo, kad buvo atmetami kai kurie proceso dalyvių prašymai, o kitų proceso dalyvių prašymai tenkinami ar iš viso nesutinkama su teismo išvadomis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nesiaiškino aplinkybių, dėl ko, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, buvo delsiama atlikti visus pirminius veiksmus. Pažymėtina, kad 2022 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu gynėjas prašė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti pareigūnus L. Š. ir D. V. dėl pirminių veiksmų atlikimo, atvykus į įvykio vietą ir išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo G. S. sveikatos istorijų kopijas. Pažymėtina, kad šie apeliaciniame skunde nurodomi prašymai buvo išspręsti 2022 m. sausio 12 d. protokoline nutartimi, todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl jų nepasisako. Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie bylos medžiagos neprijungė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, priimto G. S. atžvilgiu, kopijos, tačiau pažymėtina, kad šio nuosprendžio kopiją gynėjas teikė ir apygardos teismui, ji buvo prijungta prie bylos medžiagos. Pažymėtina, kad minėtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs (apeliacinis skundas nagrinėjamas Kauno apygardos teisme) ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio nepasisako ir jo nevertina. Vis dėl to, pažymėtina, kad vien tai, kad G. S. kitoje baudžiamojoje byloje yra nuteistas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. K., savaime nereiškia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas privalėjo baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu nutraukti. Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kai, esant specifinei abipusių grumtynių (muštynių) situacijai, vienas prieš kitą smurtavę asmenys nuteisiami dėl padarytų neteisėtų veiksmų vienas prieš kitą pagal sukeltas vienas kito atžvilgiu pasekmes (nenustačius būtinosios ginties situacijos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-3-648/2021).
19. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma atmesti nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį, tačiau nėra nurodoma jokių prašymą pagrindžiančių argumentų, abstrakčiai nurodant, kad ieškinys nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys yra pagrįstas, kadangi neabejojama, kad dėl patirtų fizinių sužalojimų, buvo patirti neigiami išgyvenimai, stresas, o priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose byloje. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo ir panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiojo naudai iš nuteistojo A. K., kadangi nėra nurodytų jokių šį prašymą pagrindžiančių argumentų. Be to, šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, todėl nukentėjusysis turi teisę į proceso išlaidų atlyginimą už suteiktas advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme. Priteistų proceso išlaidų dydis, kolegijos vertinimu, atitinka teismų praktiką, bylos sudėtingumą ir yra proporcingas advokato padėjėjo laiko sąnaudoms.
20. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Kadangi šia nutartimi nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo iš nuketėjusiojo G. S. apelianto naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.