Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2021 m. spalio 6 d.

nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui G. S. ir nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Andrejui Zavtrakovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Prienų r., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., vedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2021 m. kovo 6 d. apie 23.00 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, kieme, tyčia vieną kartą sudavė į kairę veido pusę G. S., tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva su nubrozdinimu veido kairėje pusėje.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir sutiko duoti parodymus po nukentėjusiojo bei liudytojos apklausos ir po kitų byloje surinktų įrodymų ištyrimo.

Nukentėjusysis G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kovo 6 dieną vakare buvo bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Buto savininkė gyvena kitame bute, o tas butas laisvas, todėl išnuomojo jam (nukentėjusiajam). Šeštadienį vakare darėsi buto remontą. Į butą atvažiavo savininkės dukra L. K. pasiimti mamos daiktų. Su ja aptarė buto remonto klausimus, ji pasiėmė daiktus. Kadangi apie 22.00-23.00 val. jau tamsu, o namo kiemas neapšviestas, moteris paprašė panešti krepšį su daiktais ir palydėti. Išėjus iš namo laiptinės, tamsoje pasigirdo riksmai, buvo gal 22.30 val. Nesuprato, kas vyksta, išsigando, norėjo kuo greičiau patekti į apšviestą teritoriją. Su L. K. iškarto išsiskyrė – tas žmogus ėjo paskui jį rėkdamas ir čiupdamas už galvos. Jį sekusiam vyrui pasakė nesikabinėti prie žmonių. Tačiau kaltinamasis bandė dar stipriau stverti jam (nukentėjusiajam) už galvos ir tai matosi namo kamera užfiksuotame vaizdo įraše. Jiedu susistumdė ir išbėgo į šviesą. Kaltinamasis bėgo rėkdamas link L. K.. Buvo tirada keiksmažodžių. Moteris nuėjo į mašiną. Suprato, kad gali kažkas įvykti, o kadangi telefoną buvo palikęs namie, bandė imituoti skambutį policijai ir taip nubaidyti kaltinamąjį nuo moters, apsisaugoti nuo galimo kaltinamojo smurto. Išgirdo žingsnius, pajuto smūgį į veidą – tuomet atsistūmė nuo kaltinamojo. Atsistūmęs juto stresą ir baimę. Kaltinamasis ūmaus būdo, todėl norėdamas išvengti konflikto bandė atsitraukti nuo konflikto pusės. Kai bandė imituoti skambutį, kaltinamasis pradėjo kaltinti nebūtais dalykais – kad jis (nukentėjusysis) turi narkotikų. Nuo kaltinamojo pasislėpė tarp namų – kokias keturias valandas vaikščiojo. Prie jo niekas nekvietė pareigūnų, jis pats negalėjo iškviesti pareigūnų, nes neturėjo telefono, o kai grįžo namo jau buvo antra valanda nakties. Kaltinamąjį pažinojo iki įvykio – anksčiau yra dirbęs pas jį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbininku. Išsiskyrė be pykčių, kai išėjo iš darbo, maždaug prieš ketverius metus. L. K. taip pat pažįsta – jie su kaltinamuoju sutuoktiniai, turi jų abiejų telefonų numerius. K. paskambino, kai ieškojosi, kur gyventi Kaune. Kaltinamasis jam sudavė į kairę veido pusę, buvo įbrėžimas, patinę. Viskas vyko labai staigiai. Kaltinamasis ėjo piktai nusiteikęs, pasiruošęs smurtauti. Nežino, kodėl kaltinamasis jį puolė – kitoje byloje kaltinamasis jį kaltino šeimos išskyrimu. Su L. K. apie įvykį nekalbėjo, vienintelis juos siejantis dalykas yra buto reikalai. Tik išėjęs iš laiptinės dar nesuprato, kad užpuolė K. – tą suprato, kai jis pasisuko link K.. K. daiktai taip ir liko pas jį – juos parnešė atgal į butą. Krepšį iš buto K. pasiėmė kažkurią kitą dieną, tačiau jis nežino, kada. K. bet kada gali atvykti į butą, nes yra buto šeimininkė. Nuo K. atsistūmė vienoje rankoje laikydamas daiktų krepšį. Kaltinamasis kelis kartus bandė gobtuvą nuo galvos nuimti. Smūgį į veidą pajautė būdamas apšviestoje vietoje, jautė fizinį skausmą. Kaltinamasis jį sekė. Kai priėjus K. pajuto smūgį ir skausmą, kitų asmenų šalia nebuvo. K. automobilis buvo maždaug už 20-30 m nuo tos vietos, kur K. jį sužalojo. Įvykio vieta buvo apšviesta. Po įvykio ant kaukės buvo kraujo, matėsi įdrėskimas ir patinimas. Kuo konkrečiai buvo padarytas sužalojimas – kumščiu ar kažkuo kitu, negali pasakyti, nes nematė, tik pajuto skausmą. Dėl sužalojimų į gydytojus nesikreipė – buvo pats pandemijos įkarštis, abejoja, ar dėl tokio sužalojimo jį kas būtų įleidęs į gydymo įstaigą. Įvykio metu buvo su striuke, su kauke ir su gobtuvu. Striukė su užtrauktuku iki smakro. Nuo smūgio, t. y. po patirto sužalojimo nulėkė gobtuvas. Apie tai, kad policijoje yra K. pareiškimas dėl jo (nukentėjusiojo) veiksmų, sužinojo antradienį, kai paskambino tyrėja – kuomet pats kreipėsi į policiją su pareiškimu dar to nežinojo. Iki pareiškimo pateikimo policijai su K. nekalbėjo. Pats sugalvojo rašyti policijai pareiškimą. Į policiją kreipėsi ne pirmadienį, o antradienį, nes pirmadienį vyko iki darbo, kad atsiprašytų nuo darbo antradienį. Kaltinamasis yra jį vežęs į gydymo įstaigą detoksikacijai, kai dar dirbo pas kaltinamąjį. Tačiau šiuo metu jis (nukentėjusysis) yra visiškai pakeitęs gyvenimo būdą ir jau šešerius metus apskritai nevartoja alkoholio, net alaus negeria.

Dėl civilinio ieškinio G. S. paaiškino, kad patyrė neturtinės žalos – juto skausmą, 5-6 dienas po įvykio vartojo vaistus nuo skausmo, sužalotą vietą tepėsi „Traumel“ tepalu, kad nebūtų mėlynių. Iki šiol jaučia nerimą – išeinant į lauką baisu, kad vėl kažkas gali užpulti, namuose būna įsijungęs šviesą. Dėl sužalojimų į medikus kreiptis nereikėjo, gydėsi pats. Buvo sutrikdytas jo įprastas gyvenimas. Prašo patenkinti civilinį ieškinį – priteisti ir neturtinę žalą, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. K. parodė, kad šių metų kovo 6 d. apie 20.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) butą, kurį iš jos mamos nuomojasi G. S.. Pasiėmė asmeninių daiktų, buvo jau apie 22.00 val. Paprašė, kad G. ją palydėtų iki mašinos. Abu išėjo iš namo ir jiems einant, prišoko vyras, kuris pradėjo filmuoti, šaukti. Jiems išėjus iš laiptinės, žmogus priėjo iš dešinės pusės. Išsigando, tuo metu nelabai suprato, ką tas žmogus sakė. Vyras kalbėjo ar šaukė pakeltu balsu. Pamatė, kad tai jos vyras, pasimetė. Vyrą pažino iš balso – su juo pragyveno 30 metų. Sakė jam, ko kabiniesi. Su kaltinamuoju jau trejus metus kartu negyvena. Ji nuėjo į vieną pusę, o S. ir K. – į kitą. K. iš karto nuėjo paskui S.. Matė, kaip K. S. nuėmė kapišoną. Kai išsiskyrusi su S. ėjo link mašinos, vyras ir jai norėjo nuimti kapišoną, negražiai vadino. K. atėjo prie mašinos ir pradėjo negražiais žodžiais kalbėti. Ji sėdo ir nuvažiavo. Kai išsiskyrė su S., pas jį liko jos krepšys su daiktais. Po įvykio nebandė susisiekti nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju. Nesidomėjo, kuo pasibaigė įvykis. G. neštus daiktus kitą dieną rado bute – G. tuo metu bute nebuvo. Su kaltinamuoju nelabai bendrauja, jisai kartais parašo „psichologinio spaudimo“ žinutes. Nukentėjusįjį pažįsta – kai gyveno su K., tai nukentėjusysis apie dvejus metus dirbo (duomenys neskelbtini). Jam išėjus iš darbo jokių santykių nepalaikė, o šiuo metu G. nuomojasi jos mamos butą. Kaltinamasis visada ją sekė, todėl ir tą vakarą buvo prie daugiabučio. Kaltinamasis jai siunčia nuotraukas, nurodo, kiek kartų gatvėje ją matė. Giminaičiai mato, kad jisai žiūri, ką ji veikia, fotografuoja, kai dega šviesos. Tai tęsiasi visus trejus metus. Gyvena nuolatinėje baimėje, kad iš kažkur išlys kaltinamasis. Jau metai laiko vykta santuokos nutraukimo procesas. K. jos ir S. atžvilgiu buvo nedraugiškai, provokuojančiai nusiteikęs. Provokavo S. – nukentėjusysis ėjo, o kaltinamasis nuolat lindo – vis bandė nutraukti kapišoną ir filmuoti. Nematė, kaip jie vienas kitam sudavė smūgius. Iki išeinat į lauką, bute su G. buvo apie pusantros valandos. Ant G. nesimatė sužalojimų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. parodė, kad su pareikštu kaltinimu nesutinka. Šių metų kovo 6 d. važiavo į Kauną susitikti su žmona, nes ji prašė atvažiuoti pasikalbėti. Atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur ji gyvena. Mašinos nebuvo, tačiau jis žinojo, kur uošvienės butas. Prie namo, kuriame uošvienės butas, matė stovintį automobilį, bute, kuris yra pirmame aukšte, degė šviesa. Pamatė žmoną ir kad yra vyriškis. Praėjo pro namą ir buvo kieme. Po kažkurio laiko bute užgeso šviesos, atsidarė laiptinės durys. Išėjo žmona, tuoj išėjo G. ir jie pradėjo eiti. Norėjo užfiksuoti žmonos neištikimybę. Pasakė, kad filmuoja. Ėjo iš galo, stengėsi prieiti iš šono. Ėjo jiems iš dešinės pusės. S. jį nustūmė, jis S. pasakė „ką, muštis nori“. Nuėjo prie žmonos, kurią filmavo. S. kalbėjo telefonu, kad vyrai atvažiuokite. Norėjo S. nufilmuoti – S. sukinėjosi greitai. Užfiksuota, kad jis (kaltinamasis) sakė „o plikis“, tuomet S. pradėjo keiktis. Atbulas traukėsi, buvo šaligatvis, žolė, atsitraukė iki vidurio kelio, nukentėjusysis jam dėjo, paskui atsigavęs pamatė, kad iškritęs telefonas. Nukentėjusysis jį užpuolė, negali pasakyti, kiek sudavė. Aptemo akyse, buvo sukniubęs, išsikvietė „112“ pagalbą. Jam davė vaistų, pamatavo spaudimą ir vežė į klinikas. Kelis kartus skambino policijai. Iš klinikų jį paleido po poros valandų, tuomet jis vėl skambino „112“ ir tada atvažiavo pareigūnai. Sakė policijai, kad reikia važiuoti pas žmoną. Ryte paskambino policijai, jį informavo, kad skambino žmonai, bet ji turbūt miegojo. Su žmona vyksta skyrybų procesas – 2018 m. rugpjūčio 25 d. žmona išėjo. Įvykio dieną pas sutuoktinę atvyko apie 21.00 val., nors ir žinojo, kad žmona eina miegoti apie 21.00-22.00 val. Filmavo neištikimybės faktą, nors žmona nuo 2018 m. išėjusi, bet dukra nelabai žinojo to dalyko. Nusprendė, kad žmona neištikima su nukentėjusiuoju, nes turėjo informacijos iš šeimos narių, kurie žino geriau. Kai S. jį nustūmė, tuomet jis (kaltinamasis) nuėjo paskui žmoną. Grumtynių tarp jų nebuvo, tik kai nukentėjusįjį pavadino plikiu, šis jį mane užpuolė. Su žmona apie įvykį nekalbėjo – su ja tik žinutėmis susirašo apie anūką. Esamoje situacijoje provokuojančiai nesielgė, nukentėjusiojo nelietė, nukentėjusiojo kapišono taip pat nelietė, nežino, kaip ant nukentėjusiojo atsirado sužalojimas. Nukentėjusiojo veidą matė iš arti. Nukentėjusysis sukinėjosi, o jis (kaltinamasis) bandė užeiti nukentėjusiajam iš priekio ir nufilmuoti. Nusprendė filmuoti, kad dukrai parodyti. Filmavimo nenutraukė, nors nukentėjusysis sakė, kad nefilmuok. Santuokos nutraukimo procesas vyksta žmonos iniciatyva. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Atvažiavo pas žmoną pasikalbėti. Buvo vienas kontaktas, kai S. nusistūmė. Kitas kontaktas buvo, kai nukentėjusysis jį užpuolė – sudavė kumščiu.

Be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai nustatyti ir kitais teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

2021 m. kovo 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pareiškėjo G. S. parodymai apie tai, jog nuo 2019 m. jis išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Pažįstamai L. K. buvo minėjęs, kad nori išsinuomoti butą Kaune ir ji jam pasiūlė jos mamos I. B. butą (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame mama negyvena. Tai nuo 2019 m. jis ir gyvena tame bute. Butas yra dviejų kambarių. Savininkės sutikimu, dabar jis daro buto remontą. 2021 m. kovo 6 d. apie 21.00 val. į butą atvyko pažįstama L. K., pasiimti mamos daiktų. Apie 23.00 val. jam padedant L. K. nešti daiktus į jos automobilį, tik išėjus iš laiptinės, iš už kampo išbėgęs asmuo kažką suriko, sugriebė jį už striukės gobtuvo. Pareiškėjui išsilaisvinus ir pažengus kelis žingsnius į priekį tas pats asmuo vėl puolė jį iš nugaros ir vėl suėmė už striukės, bet jam vėl pavyko išsisukti. Tada jis pasuko už namo ir nuėjo į gatvę, kur buvo apšvietimas, tada pamatė, kad tas pats asmuo vėl puolė link jo ir pamatė iškeltas jo rankas, kuriomis bandė jam suduoti, jis gynėsi, bet gavo vieną smūgį į kairę veido pusę, tuo metu pajuto fizinį skausmą. Tada jis smarkiau stumtelėjo užpuoliką nuo savęs ir apšviestoje gatvės šviesoje pamatė, kad tai pažįstamas (duomenys neskelbtini) A. K., pas kurį prieš keletą metų buvo dirbęs. A. K. yra L. K. sutuoktinis, o ji jam (G. S.) buvo minėjusi, kad tarp jų vyksta skyrybos. A. K. yra konfliktiškas žmogus, dirbant pas jį nuolat konfliktuodavo ir su juo (G. S.), ir su kitais darbuotojais. Norėdamas išvengti didesnio konflikto jis nuėjo į šalį ir A. K. jo nesivijo. Jam nueinant, jis girdėjo kaip A. K. rėkė ant savo žmonos, keikė ją necenzūriniais žodžiais, bet ji sėdusi į savo automobilį nuvažiavo (1 t., b. l. 8–18).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 421/2021 (02) matyti, kad G. S. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu veido kairėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 57–58).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad kraujosruva rodo, jog sužalojimas galėjo būti padarytas ir kovo 7 d., ir kovo 8 d., ir vėliau. Nubrozdinimas vientisas, iškilęs, tai rodo, kad nuo sužalojimo iki apžiūros buvo praėjusi daugiau negu para – jis negalėjo būti padarytas, pvz., kovo 8 d. 15 val. ar 17 val. Tikslaus nubrozdinimo laiko negalima nustatyti. Jei asmuo būtų kreipęsis kitą dieną po sužalojimo, būtų buvę galima nustatyti daugiau. Apžiūros metu nustatyta, kad kraujosruva su nubrozdinimu yra matomoje vietoje, todėl tokiais atvejais sužalojimo laiką geriausiai nustato liudytojai, kai pasako, kad tą dieną sužalojimo nebuvo, o kitą buvo. Jis, kaip ekspertas, sužalojimo laiką gali tik apytiksliai pasakyti. Esant tokiam šašui, tai nubrozdinimas galėjo kraujuoti, galėjo ir nekraujuoti. Sužalojimas galėjo būti padarytas buku daiktu – toks sužalojimas negalėjo būti padarytas aštriu daiktu. Kraujosruva – kraujagyslės plyšimas su kraujo išsiliejimu į aplinkinius audinius. Tas plyšimas kraujo dėl traukos gali judėti. Pradžioje būna, kad kraujosruva atspindi sužalojusio daikto formą, o vėliau plinta. Kai yra matyti sužalojusio daikto forma, tai rodo, kad kraujosruva šviežia. Šiuo atveju kraujosruva jau neturėjo formos, iš kurios būtų galima spręsti, kokiu daiktu ji buvo padaryta. Yra matęs, kai kraujosruva išlaiko formą iki dviejų parų. Jeigu forma matosi, tai gali pasakyti, kad šviežias sužalojimas, t. y. iki dviejų parų. Kraujosruva gali keisti formą, o nubrozdinimas formos nekeičia. Sužalojimas galėjo būti padarytas kovo 6 d. apie 23.00 val. Įbrėžimas galėjo būti padarytas užtrauktuku, taip pat nagais, pirštais.

2021 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2021 m. kovo 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. K. pateiktame kompaktiniame diske esančio vaizdo įrašo apžiūra. Įdėjus kompaktinį diską į kompaktinių diskų skaitytuvą matomas vaizdo įrašas, pavadinimu „video-b83121fbl35af437790e3f0e2fae943e-V“. Vaizdo įrašo trukmė 02:24 min. Atidarius vaizdo įrašą, matomas juodos spalvos fonas, netrukus matoma dalinai apšviesta pastato dalis ir judantys dviejų žmonių siluetai. Įrašą darantis asmuo greitai priartėja prie žmonių. Dėl apšvietimo žmonių identifikuoti negalima. Moteris ir vyras eina, paskui juos seka filmuojantis asmuo, t. y. A. K.. Moteris dėvi tamsios spalvos striukę, užsidėjusi ant galvos striukės gobtuvą. Vyras apsirengęs tamsios spalvos rūbais, dėvi žydros spalvos nosį ir bumą dengiančią medicininę kaukę, rankoje laiko raudonos spalvos maišą. Filmuojamas konfliktas, tačiau nefiksuojami smūgiai (1 t., b. l. 69–77).

2021 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmininko K. G. elektroniniu paštu pateiktų trijų vaizdo įrašų iš stacionarios vaizdo stebėjimo kameros apžiūra. Vaizdo įrašo, pavadinimu „XVR_chl_main_20210203220000_20210203230000“, trukmė 01.00 val. Fiksuojami asmenys: asmuo Nr. 1 G. S.; asmuo Nr. 2 L. K.; asmuo Nr. 3 A. K.. Asmuo Nr. 1 eina pirmas dešiniu šonu, dėvi striukę su gobtuvu ant galvos, kairiame šone, ties liemeniu matomas rankinukas. Asmuo Nr. 2 dėvi ilgesnio tipo striukę, ant galvos užsidėjęs striukės gobtuvą, ant dešinio peties laiko rankinę. Asmuo Nr. 3 eina dešiniu šonu paskui asmenį Nr. 1 kairėje rankoje laiko iškeltą telefoną, nukreipęs į kairę pusę, link asmens Nr. 2, ant galvos dėvi kepurę. Asmuo Nr. 2 kairėje nueina už vaizdo įrašo ribų. Asmuo Nr. 3 pasiveja asmenį Nr. 1, užeina jam iš priekio, nukreipęs telefoną į jį, asmuo Nr. 1 pasisuka į dešinę pusę, atsukdamas asmeniui Nr. 3 nugarą, trumpam sustoja ir vėl pradeda eiti link gatvės. Asmuo Nr. 3 eina paskui asmenį Nr. 1, kairėje rankoje laiko iškeltą telefoną ir priartėjęs prie asmens Nr. 1 dešine ranka padaro mostą link asmens Nr. 1 viršutinės kūno dalies. Dėl prastos vaizdo kokybės, negalima identifikuoti ir išskirti detalesnių asmenų veiksmų. Netrukus asmuo Nr. 1 priartėja prie gatvės ir nueina kairiau, asmuo Nr. 3 nueina paskui jį. Daugiau vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 79–92).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu. BK 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus nukentėjusiojo G. S. pareiškimą, įformintą 2021 m. kovo 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu. Pranešdamas apie įvykį nukentėjusysis nurodė, kad 2021 m. kovo 6 d. apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, namo kieme jį sumušė pažįstamas A. K., įvykio metu patyrė fizinį skausmą. Nors duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, svarbu tai, kad be įvykyje dalyvavusių kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykio daugiau niekas nematė, vaizdo įrašuose jis nėra užfiksuotas. Abu minėti asmenys turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Esant tokiai situacijai, esminę reikšmę turi objektyvūs bylos duomenys: duomenys, užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 421/2021 (02), specialisto Gregoire Abi Chaker paaiškinimai, duoti teisiamojo posėdžio metu dėl specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių, byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas kaltinamojo ir nukentėjusiojo elgesys konflikto metu, ir 2021 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiūros protokole bei 2021 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo įrašų peržiūrų duomenys.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kovo 6 dieną vakare apie 22.30 val. lydėjo L. K. iki automobilio nešdamas jos daiktus. Juos išėjusius iš laiptinės užsipuolė agresyviai nusiteikęs kaltinamasis, kuris nukentėjusįjį ir liudytoją filmavo telefonu, o nukentėjusiajam ir liudytojai išsiskyrus sekė paskui nukentėjusįjį bandydamas stverti su gobtuvu einančiam nukentėjusiajam už galvos. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad išsigandęs norėjo kuo greičiau patekti į apšviestą teritoriją. Kaltinamasis jį sekė. Smūgį į veidą pajautė būdamas apšviestoje vietoje, jautė fizinį skausmą. Kai priėjus K. pajuto smūgį ir skausmą, kitų asmenų šalia nebuvo. Pajutęs smūgį atsistūmė nuo kaltinamojo. Liudytojos automobilis buvo maždaug už 20-30 m nuo tos vietos, kur kaltinamasis jį sužalojo. Po įvykio ant kaukės buvo kraujo, matėsi įdrėskimas ir patinimas. Kuo konkrečiai buvo padarytas sužalojimas – kumščiu ar kažkuo kitu, negali pasakyti, nes nematė, tik pajuto skausmą. Atsistūmęs juto stresą ir baimę. Kaltinamasis ūmaus būdo, todėl norėdamas išvengti konflikto nukentėjusysis norėjo atsitraukti. Pažymėtina, kad šių nukentėjusiojo parodymų teisingumą patvirtina ne tik aukščiau paminėti objektyvūs bylos duomenys, bet ir liudytojos L. K. bei paties kaltinamojo parodymai.

Aplinkybę, kad kaltinamasis sekė iš laiptinės išėjusį nukentėjusįjį, ėjo šalia jo link apšviestos teritorijos kad kaltinamasis buvo priešiškai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina tiek kaltinamojo pateiktas vaizdo įrašas, tiek daugiabučio namo bendrijos pirmininko pateikta vaizdo medžiaga. Nukentėjusiojo parodymus, jog kaltinamasis siekė nutraukti gobtuvą nuo jo galvos patvirtina paties kaltinamojo parodymai, kad jis norėjo nufilmuoti būtent nukentėjusiojo veidą, nekreipdamas dėmesio į tai, kad nukentėjusysis aiškiai rodė, jog nesutinka būti filmuojamas – telefonas buvo kišamas prie bandančio nusisukti nukentėjusiojo, akivaizdu, kad gobtuvas trukdė kaltinamajam nufilmuoti nukentėjusįjį taip, kad jis būtų aiškiai matomas, kaip pageidavo kaltinamasis. Kad kaltinamasis buvo nusiteikęs priešiškai nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis nusprendė, jog žmona neištikima su nukentėjusiuoju, nes turėjo informacijos iš šeimos narių, kurie apie tai žino geriau. Iš kaltinamojo į bylą pateikto vaizdo įrašo (1 t., b. l. 93) matyti, kad kaltinamasis vėlų vakarą prie daugiabučio laukė būtent nukentėjusiojo – šiam išėjus iš laiptinės iš karto į nukentėjusįjį kreipėsi vardu, nors buvo tamsus paros metas, o nukentėjusysis buvo su kauke ir su gobtuvu. Specialisto išvadoje Nr. G 421/2021 (02) nurodyta, kad G. S. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu veido kairėje galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Apie tai, kad sužalojimas nukentėjusiajam padarytas būtent kaltinime nurodytu laiku teismas sprendžia ir iš specialisto teisiamojo posėdžio metu pateikto paaiškinimo apie tai, jog 2021 m. kovo 9 d. apžiūros metu kraujosruva ant nukentėjusiojo veido jau neturėjo formos, iš kurios būtų galima spręsti, kokiu daiktu ji buvo padaryta – tokie specialisto paaiškinimai leidžia manyti, kad ji nebuvo šviežia ir galėjo būti padaryta prieš daugiau nei dvi paras, t. y. būtent vėlų 2021 m. kovo 6 d. vakarą. Specialisto teigimu, nubrozdinimo šašas taip pat rodo, kad nuo sužalojimo iki apžiūros buvo praėjusi daugiau negu para, t. y. ir šis sužalojimas jau nebuvo šviežias. Kaip pažymėjo specialistas apklausos metu – kraujosruva su nubrozdinimu yra matomoje vietoje, todėl tokiais atvejais sužalojimo laiką geriausiai nustato liudytojai, kai pasako, kad tą dieną sužalojimo nebuvo, o kitą buvo, tuo tarpu liudytoja apklausta L. K. duodama parodymus patvirtino, kad bendraujant su nukentėjusiuoju prieš įvykį ant jo veido jokių sužalojimų nesimatė. Nukentėjusiojo teiginį, kad ant veido kaukės nuo nubrozdinimo buvo kraujo patvirtina specialisto paaiškinimai, jog toks nubrozdinimas galėjo kraujuoti. Kaltinamojo bei jo gynėjo versiją, kad nukentėjusysis galimai susižalojo veidą pats užtrauktuku, teismas vertina kritiškai, kadangi byloje nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo su medicinine veido kauke, kuri dengė jo nosį. Dėl kaltinamojo akcentuojamos aplinkybės, kad nukentėjusysis dėl sužalojimo į policiją kreipėsi ne iš karto, o tik po dviejų dienų, kaip tuo tarpu pats kaltinamasis policiją išsikvietė dar tą pačią naktį, pasakytina, kad kaltinamasis buvo pasiruošęs ne tik pačiam konfliktui, bet ir jo fiksavimui telefono vaizdo kamera, kai tuo tarpu nukentėjusysis su liudytoja vėlų vakarą tamsoje buvo užklupti netikėtai – kaip parodė nukentėjusysis, jis su savimi net neturėjo pasiėmęs telefono. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje atsidūrusiam nukentėjusiajam reikėjo laiko susivokti, kas įvyko ir kaip reikėtų reaguoti į tokį kaltinamojo elgesį, tuo labiau, kai kaltinamasis yra buvęs jo darbdavys. Nukentėjusiajam kreipusis į policiją 2021 m. kovo 9 d. buvo surinkti įrodinėjant nusikalstamos veikos padarymo faktą reikšmingi duomenys, įskaitant duomenis dėl nusikalstamos veikos pasekmių – sužalojimas ir jo mastas buvo užfiksuoti jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. G 421/2021 (02), todėl nėra pagrindo teigti, kad kreipimasis į policiją buvo pavėluotas, kad pareiškimas policijai paduotas per neprotingai ilgą laiką.

Kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tyčia – suduodamas į veidą, jis neabejotinai suvokė savo veikos pobūdį ir pavojingumą bei numatė galimus padarinius, t. y., kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas arba kad jis gali būti sužalotas, nors jų ir nekonkretizavo. Smurtas prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas sąmoningai – taip kaltinamasis demonstravo savo nepasitenkinimą tuo, kad sutuoktinė bendrauja su nukentėjusiuoju, kaltinamasis aktyviais veiksmais siekė nufilmuoti nukentėjusiojo veidą, įveikti nukentėjusiojo priešinimąsi filmavimui ir taip užfiksuoti tariamą santuokinės neištikimybės faktą. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal faktiškai kilusius padarinius.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo neprisipažinimas vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas A. K. nežymiai sutrikdžius G. S. sveikatą, pasitvirtino. Kaltinamojo A. K. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sužalotas nukentėjusiojo asmens veidas). Teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. neteistas (1 t., b. l. 106–107), praeityje yra baustas tik už kelis smulkius administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 113–117). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso (1 t., b. l. 111). A. K. nuo 2009 m. sausio 1 d. vykdo individualią (duomenys neskelbtini) veiklą (1 t., b. l. 112). Teismo vertinimu, padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė, o ne tendencinga ankstesnio neteisėto kaltinamojo elgesio pasekmė – kaltinamasis neadekvačiai sureagavo į iš laiptinės išėjusią savo sutuoktinę ir nukentėjusįjį, nesugebėjo susitvardyti ir savo nepasitenkinimą dėl L. K. bendravimo su nukentėjusiuoju išreikšti teisėtais būdais.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis – jis (duomenys neskelbtini), turi savo (duomenys neskelbtini), viešųjų darbų, t. y. švelniausios rūšies, bausmė už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam neskirtina. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.

Skiriant laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis atsižvelgiant į kaltinamojo vykdomos darbinės veiklos pobūdį ir į tai, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, kaltinamajam neskirtina. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas draudimas, kaltinamajam uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju G. S. per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis G. S. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti jam iš kaltinamojo A. K. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 151–153).

Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl įvykio, t. y. dėl kaltinamojo A. K. panaudoto fizinio smurto, civiliniam ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, jis patyrė fizinį skausmą, stresą, išgąstį, psichologinį sukrėtimą. Civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis po įvykio apie savaitę laiko jautė skausmą sužalotoje veido vietoje, vartojo vaistus nuo skausmo. Kaltinamasis užpuolė viešoje vietoje tamsiu paros metu, todėl nukentėjusysis patyrė išgąstį. Po įvykio padidėjo G. S. jautrumas, sutriko miegas – nukentėjusysis nurodo iki įvykio vakarais mėgdavęs išeiti pasivaikščioti, tuomet geriau miegodavo, tačiau dabar ypač tamsiu paros metu stengiasi būti namuose, nes bijo, kad kaltinamasis jį ir vėl gali užpulti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – nukentėjusiojo G. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, atsižvelgiama į tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas netikėtai užklupus iš laiptinės išėjusį nukentėjusįjį tamsiu paros metu – tokia situacija neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam baimės ir nesaugumo jausmą, tuo labiau, kad viskas įvyko prie nukentėjusiojo gyvenamosios vietos. Diskomfortą nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė akivaizdžiai matomas veido sužalojimas. Teismo vertinimu, neteisėtais kaltinamojo veiksmais padaryti sužalojimai, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, lėmė neturtinės žalos atsiradimą nukentėjusiajam G. S.. Nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiojo dvasinei ir fizinei sveikatai sudaro pagrindą konstatuoti, jog G. S. padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į aktualią teismų praktiką (kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 1450 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51/2010, Nr. 2K-5/2015, 2K-92/2014, 2K-261/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-318-139/2015), aukštesnės instancijos teismai taip pat priteisia neturtinės žalos dydį iki 1500 Eur (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-348/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-532-319/2018).

Tuo pačiu spręsdamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl nusikalstamos veikos patirti sužalojimai sąlygojo nukentėjusiojo sveikatai kokius nors liekamuosius reiškinius. Pažymėtina ir tai, kad patirtas fizinis sužalojimas nereikalavo jokio specialaus gydymo ir praėjo savaime. Be to, jau minėtoje CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl paminėtų motyvų nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, civiliniam ieškovui G. S. priteistina iš kaltinamojo A. K. 500 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent ši suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti civiliniam ieškovui iš kaltinamojo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atitinkamai, civilinio ieškovo prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis G. S. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo A. K. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Į bylą pateiktas 2021 m. liepos 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1025536, kuris patvirtina, kad nukentėjusysis G. S. advokato padėjėjui Andrejui Zavtrakovui už baudžiamojoje byloje suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1000 Eur (1 t., b. l. 154). Teismas sprendžia, kad šios nukentėjusiojo išlaidos yra pateisinamos siekiu apginti savo procesines teises ir teisėtus lūkesčius. Buvo rengiamas ir į bylą teikiamas civilinis ieškinys, teisiamajame posėdyje buvo atliekamas išsamus įrodymų tyrimas, advokato padėjėjas pasakė baigiamąją kalbą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau minėta BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti 1000 Eur sumoje teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko jas proporcingomis advokato padėjėjo atliktam darbui ir priteisia jas iš kaltinamojo A. K..

Kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti kaltinamojo A. K. naudai iš nukentėjusiojo G. S. 1075,75 Eur proceso išlaidų už gynybą baudžiamojoje byloje (2 t., 7–14). BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nors šiuo konkrečiu atveju procesas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo G. S. pareiškimą, tačiau kaltinamasis nebuvo išteisintas. Pripažinus A. K. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, gynėjo prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo kaltinamajam iš nukentėjusiojo netenkintinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 101–102) pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę panaikintina.

Byloje esantys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 93; 2 t., b. l. 23) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju G. S..

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civiliniam ieškovui G. S. iš kaltinamojo A. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai byloje apmokėti 1000 Eur sumoje pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiojo G. S. naudai 1000 Eur (tūkstantį eurų) turėtoms advokato padėjėjo teisinių paslaugų teikimo išlaidoms padengti.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę panaikinti.

Byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 93; 2 t., b. l. 23) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.