Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį – 80 MGL dydžio bauda,

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; 3) nesiartinti prie nukentėjusiosios S. M. arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja trijų metų laikotarpiu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; 3) nesiartinti prie nukentėjusiosios S. M. arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja trijų metų laikotarpiu ir 80 MGL (3 012,80 Eur) dydžio bauda, baudą sumokant per šešis mėnesius.

Iš A. Z. priteista nukentėjusiajai S. M. 46,54 Eur turtinės žalos, 1500 Eur neturtinės žalos bei 500 Eur išlaidų turėtų advokato pagalbai apmokėti bei 4,17 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas motyvavo tuo, kad nuteistasis A. Z. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes nėra visiško kaltės pripažinimo bei bent iš dalies nėra atlyginęs padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, būtina įvertinti aplinkybių visumą, kuri leistų konstatuoti esant šiai sąlygai.Nors nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta, nes jie yra nepagrįsti. Iš nuteistojo A. Z. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis kaltę pripažino tik iš dalies. Perskaičius kaltinamąjį aktą savo kaltės nepripažino. Iš A. Z. parodymų matyti, kad jis neigė aplinkybę dėl durų akutės uždengimo be neigė, jog patekęs į butą nustūmė nukentėjusiąją S. M. ir spaudęs jos kaklą, nors šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiosios S. M. parodymai, tačiau iš byloje apklaustų liudytojų, tame tarpe ir M. S. parodymai. Teisėjų kolegija, įvertinus nuteistojo A. Z. parodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad jis visiškai pripažino teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, juolab, kad tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų parodymų, turinys jam buvo žinomas dar ikiteisminio tyrimo metu, minėti asmenys teisme nenurodė jokių naujų aplinkybių. Taigi teismas sprendžia, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos imperatyvios sąlygos. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Šiuo atveju, nors nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde tvirtina, jog jis yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, kas užtikrina žalos atlyginimą, tačiau to nepakanka spręsti, jog žala bus atlyginta, nes nuteistasis A. Z. dirbdamas ir gaudamas jo minimą darbo užmokestį nesistengė nors iš dalies atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant BK 40 str. numatytų sąlygų visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas ir neteisingai išsprendė galimybės atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, taigi nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir nutraukti bylą.

Dėl paskirtos bausmės

Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta 80 MGL dydžio bauda už nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje padarymą, prašo ją pakeisti į viešųjų darbų bausmę. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės A. Z. individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė teisingą bausmę. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. Z., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį, jo kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus. Įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad A. Z. anksčiau neteistas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, baustas administracinėmis nuobaudomis, padarė du tyčinius nusikaltimus. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. Z. atžvilgius nenustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai A. Z. bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, bausmę – baudą. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis nėra aiškiai per didelis, jis neprieštarauja ir teisingumo principui. Nors apeliaciniame skunde A. Z. apeliuoja į tai, kad neturi jokio nekilnojamojo turto, į gaunamą nedidelį atlyginimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Teismo vertinimu, A. Z. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. Z. bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir skirdamas jam galutinę subendrintą bausmę, taikė visišką bausmių sudėjimo būdą, tačiau platesnių tokio sprendimo motyvų nenurodė. Baudžiamajame įstatyme idealios ir realios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos, tačiau pagal įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK Specialiosios dalies straipsniuose, reali nusikalstamų veikų sutaptis – atvejis, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų.Iš skundžiamos nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas sprendė, kad A. Z. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje atitinka realią nusikaltimų sutaptį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Z. 2017 m. spalio 23 d., apie 20.30 val., apgaulės būdu, nukentėjusiajai S. M. atidarius jai priklausančio buto duris, neteisėtai, ją nustumdamas, prieš nukentėjusiosios valią, įsibrovė į butą bei tuo pačiu laiku buto koridoriuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebęs S. M. už rankų, spausdamas stūmė, po to ranka sugriebė už kaklo ir spaudė, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tiek iš nuteistojo A. Z. parodymų viso proceso metu, tiek ir iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų M. M., I. N., E. M., M. S. parodymų matyti, kad A. Z. tikslas buvo bet kokiomis priemonės patekti į nukentėjusiosios butą ir iš ten pasiimti savo daiktus – čiužinį ir skalbinių džiovyklą. Taigi nors A. Z. atliko kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui pasiimti iš nukentėjusiosios buto jam priklausančius daiktus ir tai reiškia, kad šie nusikaltimai buvo padaryti viena veika ir sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos, už kurias A. Z. nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl teismas, skirdamas subendrintą bausmę, nepagrįstai taikė visišką bausmių sudėjimo būdą. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko buvo neteisingai paskirta galutinė subendrinta bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas).

Dėl neturtinės žalos

Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde nesutinka ir su priteistu neturtinės žalos dydžiu, mano, kad nukentėjusiajai S. M. neturtinės žalos turėjo būti priteista 500 Eur. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S. M. prašė priteisti 2500 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir visus nukentėjusiosios patirtus nepatogumus įvertino 1 500 Eur. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymima, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog nuteistasis A. Z. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai S. M. sukėlė fizinį skausmą, todėl daroma išvada, jog nuteistojo veiksmai nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, dvasinį skausmą. Patirtus neigiamus išgyvenimus patvirtina ir aplinkybė, kad po įvykio nukentėjusioji kreipėsi medicinos pagalbos ir tokia pagalba jai buvo suteikta. Teismas teisingai įvertino tai, kad nuteistojo A. Z. veiksmai nukentėjusiajai sukėlė įtampą, stresą, baimę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai vertino tik formaliai, nes nenurodė, kaip šios aplinkybės įtakoja neturtinės žalos dydį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Z. ir nukentėjusioji S. M. vienas kitą gerai pažįsta, kurį laiką kartu gyveno, nukentėjusiajai buvo žinoma, kad A. Z. siekia susigrąžinti jam priklausančius daiktus. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo priteista 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma neužtikrina protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, teismų praktikos panašiose bylose, nes panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis priteisiamas nuo 150 Eur iki 1500 Eur. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendžiu priteista neturtinė žala mažinama iki 500 eurų, nes toks dydis atitinka veikų pavojingumą ir yra adekvatus nukentėjusiosios patirtiems neigiamiems išgyvenimams.

Dėk nukentėjusiosios S. M. prašymo priteisti išlaidas turėtas advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiosios S. M. atstovas advokatas Antanas Jarašius atsiliepime pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo A. Z. nukentėjusiosios naudai 200 Eur advokato išlaidų, patirtų surašant atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą. Nukentėjusiosios S. M. atstovas advokatas A. Jarašius parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, t. y., kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, į tai, kad advokatas paruošė atsiliepimą, apeliacinės instancijos teismas protinga ir pagrįsta iš nuteistojo A. Z. priteistina atstovavimų išlaidų suma laiko 100 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu 4 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; 3) nesiartinti prie nukentėjusiosios S. M. arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja trijų metų laikotarpiu ir 80 MGL (3 012,80 Eur) dydžio bauda, baudą sumokant per šešis mėnesius.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu A. Z. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; 3) nesiartinti prie nukentėjusiosios S. M. arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja trijų metų laikotarpiu.

Nukentėjusiajai S. M. priteistos 1 500 Eur neturtinės žalos dydį sumažinti ir priteisti nukentėjusiajai S. M. iš nuteistojo A. Z. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš nuteistojo A. Z. priteisti nukentėjusiajai S. M. 100 Eur turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.