Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, E. V., dalyvaujant prokurorams Nerijui Gružauskui, Gintarui Jakštui, gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. M., jos atstovui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. spalio 23 d., apie 20,30 val., apgaulės būdu, tam tikslui pasitelkdamas M. S., atėjęs į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę prie S. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. M. jo į butą neįleis, keletą kartų beldė į duris, tačiau jo neįleidus, pirštu uždengė buto durų akutę, iš laiptinėje esančios elektros apskaitos spintos išjungė bute šviesą, o nukentėjusiajai S. M. atidarius duris, neteisėtai, ją nustumdamas, prieš nukentėjusiosios valią, įsibrovė į butą;2017 m. spalio 23 d., apie 20.30 val., S. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebęs S. M. už rankų, spausdamas stūmė, po to ranka sugriebė už kaklo ir spaudė, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Z. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su S. M. gyveno kartu apie metus jos dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Iki 2017 spalio mėn. 23 d. jau buvo nutraukę santykius apie pusę metų. S. M. bute liko jo daiktų - rūbai, čiužinys ir rūbų džiovykla. 2017 m. spalio 23 d. su M. S. užsuko paimti daiktų. Pabeldė į duris, nes neveikė skambutis. Beldė į duris kelis kartus, akutės nedengė. Kadangi ilgai laukė, koridoriuje užgeso šviesa ir niekas akutės nedangstė. Durų neatidarė. Tuomet jis išjungė buto elektrą skydinėje, nes norėjo, kad atiduotų daiktus. Vaikinai atidarė duris ir jis įėjo į vidų, niekas jo nesulaikė, todėl įėjo. 2 vaikinai buvo išėjo į laiptinę, o 1 stovėjo tarpduryje. S. prieštaravo, nenorėjo, kad užeitų, jis prieš jos valią įsibrovė į butą. Įėjo į vidų, ėjo į kambarį, o S. užstojo įėjimą ir vos ne grumtynės įvyko. Jis ją gražiai patraukė, praėjo į kambarį, nestipriai stumtelėjo į šoną. Pasiėmė čiužinį ir ėjo į kambarį, kur buvo džiovykla. Pasiėmė džiovyklą, o ji įniršus puolė, tai jai paėmė už apatinio žandikaulio, skausmą ji galėjo justi, ir pasakė negražų žodį. Viskas ten galėjo trukti 2-3 min. Paleido ją, palinkėjo gero vakaro ir išėjo. Kaltę pripažįsta, kad įsibrovė ir toks nemalonus įvykis buvo, sugadino nuotaiką buvusiems ten asmenims. Gailisi netinkamai pasielgęs. Sutinka atlyginti turtinę žalą, o dėl neturtinės sutinka atlyginti 500 Eur, nes ji ir iki šio įvykio turėjo sveikatos problemų. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduoti pagal laidavimą jo seneliui.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio kaltės prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad su A. Z. kartu gyveno apie metus jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Jų santykiai nutrūko gegužės mėnesį ir to priežastis buvo tai, kad A. Z. vartojo narkotikus, rūkė žolę, nuo to tapdavo agresyvus. Po išsiskyrimo, agresyviai nusiteikęs vis ateidavo, laiptinėje išjungdavo buto elektrą, ji sėdėdavo tamsoje, bijodavo išeiti iš buto. 2017-10-23 su draugais M. M., I. N., E. M., T., jo pavardės nežino ir M. D. vakarojo, gėrė šampaną. Išgirdo beldimą į duris. Pažiūrėjo per durų akutę, bet nieko nematė, paklausė, kas atėjo, niekas neatsakė. Paskui pamatė, kad kažkas nubėgo laiptais žemyn. Vienas iš bute buvusių vaikinų atidarė duris ir į butą ėjo A. Z., bet vaikinai jį sulaikė. Tada jis prievarta, prieš jos valią ėmė brautis į butą. Įėjęs, sugriebė ją už rankų, stipriai pašvaistė į šonus, pastūmė į kambario pusę, paskui paėmė nuo lovos čiužinį, išmetė jį į koridorių. Buvę kambaryje asmenys prašė, kad jis išeitų. Buto koridoriuje sugriebė viena ranka jai už kaklo, kėlė galvą į viršų, iškeikė, vadino šliucha, žertva. Kita ranka buvo užsimojęs, mano, kad norėjo ją pagąsdinti. Prieš išeidamas, E. M., kuris atitraukė A. Z. nuo jos, pasakė, kad „jis atsiims“. Nuo A. Z. veiksmų jautė fizinį skausmą, mėlynių nebuvo, bet buvo paraudimai ant kaklo. Po to įvykio prasidėjo stresas, baimė, galvos skausmai, bijojo išeiti iš namų, nes A. Z. laukdavo po langais. Kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri išrašė raminančių vaistų, siuntimą pas neurologą. Neurologas įtarė depresiją, išrašė raminančių vaistų, šeimos gydytoja išrašė siuntimą ir pas psichologą. Iki bendravimo su A. Z. sveikatos problemų neturėjo. Tuoj po įvykio pagalbos telefonu 112 kreipėsi į policiją. Taikytis su A. Z. jokiais būdais nesutinka. Prašo uždrausti A. Z. artintis prie jos, nes jo bijo. Reiškia 46,54 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai ir 2 500 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos.

Liudytoja I. N. parodė, kad, būnant pas S., bute dingo šviesa vieną kartą, kitą, buvo nejauku, atsirado išgąstis. Girdėjo, kaip S. klausė prie durų, kas atėjo. Paskui E. atidarė duris, girdėjo, kaip S. šaukė „išeik“. Būdama kambaryje, matė apsistumdymą koridoriuje tarp S. ir A. Z., buvo necenzūrinių žodžių, keiksmažodžių, skirtų S., kurių įvardinti negali, nes buvo nemalonu. A. Z. buvo sugriebęs S. už rankų, prispaudęs prie sienos. Koridoriuje šviesa nedegė, nes buvo išjungta elektra bute, bet šviesa sklido iš laiptinės. E. ir M. bandė atitraukti A. Z. nuo S. Matė, kaip A. Z. buvo ranka suspaudęs S. kaklą, bet E. jį atitraukė nuo S. Tada A. Z. įsiveržė į miegamąjį ir pasiėmė nuo lovos čiužinį, džiovyklę ir išėjo. Išeidamas, E. pasakė, kad jis dar atsiims. S. iškvietė policiją. A. Z. veiksmai sukėlė baimę.

Liudytoja M. M. parodė, kad S. bute dingo šviesa. S. nuėjo prie durų, pažiūrėjo per akutę, bet akutė buvo uždengta. Ji taip pat nuėjo prie durų, pažiūrėjo per akutę, bet nieko nematė. Tada vaikinai ėjo iš buto, kad įjungtų šviesą. Atidarius duris, į butą įnėrė žmogus, pradėjo rėkti ant S., miegamajame traukė nuo lovos čiužinį. Įsibrovimas į butą vyko taip, kad A. Z. neįėjo normaliai, o įnėrė pro šoną. Vaikinai bandė jį sulaikyti. S. varė lauk, o jis nuėjo į kambarį, pasiėmė džiovyklę, pastūmė I. ir, praeidamas, sugriebė S. už kaklo. A. Z. koliojo S., o ji varė jį iš buto. E. bandė atitraukti A. Z. nuo S. Mano, kad tą vakarą A. Z. atėjo apsirūkęs žolės, nes į butą įėjo kaip žvėris. A. Z. atpažino, nes jį pažįsta, be to į butą sklido šviesa nuo gatvės žibintų, kambaryje degė žvakės bei buvo įjungtas nešiojamasis kompiuteris. Nuo viso to S. buvo šokas, ji (M. M.) paskui savaitę pas ją nakvojo, nes ji viena bijojo būti namuose. Visiems bute buvusiems A. Z. veiksmai sukėlė nejaukumą, nesmagumą.

Liudytojas S. R. (policijos pareigūnas) parodė, kad vakare buvo gautas iškvietimas dėl to, kad buvęs sugyventinis įsiveržė į butą, stumdėsi, pasiėmė daiktus. Atvykus, duris atidarė nukentėjusioji, ji paaiškino, kad atėjo jos buvęs sugyventinis, atjungė bute elektrą, atidarius duris, puolė į vidų, smaugė nukentėjusiąją, ją stumdė, pasiėmė daiktus ir išėjo. Kiti, bute buvę žmonės, pasakojo, kad iš laiptinės kažkas bute atjungė elektrą, beldėsi, stipriai trankė duris. Nukentėjusioji bijodama, kad neišlaužtų durų, jas atidarė. Nukentėjusioji atrodė išsigandusi. Bute, jos, buvo dar vyrų, moterų, galėjo būti apie 5 žmones.

Liudytoja A. M. E. (policijos pareigūnė) parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad buvęs sugyventinis įsiveržė į namus. Jis įėjo į namus, nors niekas jo ten nekvietė ir neįleido. Nukentėjusioji pasakojo, kad ji su draugais baliavojo ir kažkas atjungė bute elektrą, pradėjo belstis į duris. Atėjus pažiūrėti, akutė buvo uždengta ir nieko nesimatė. Tuomet buvo atidarytos buto durys ir kaltinamasis įėjo, nors niekas jo neįleido. Kaltinamasis pasiėmė džiaustyklę ir čiužinį, matėsi, kad lovoje patalynė buvo sujaukta. Moteris sakė, kad buvęs sugyventinis jai skambinėja, ją persekioja, laukia prie namų. Sakė, kad jai buvo sugriebęs už rankų, patraukė į šalį nuo durų, kad galėtų įeiti į kambarius, o paskui buvo dar sugriebęs už kaklo. Nukentėjusioji buvo apsiverkusi, sakė, kad bijo kaltinamojo, nes jis ją persekioja.

Liudytojas E. M. parodė, kad 5 aukšte bute (duomenys neskelbtini) su pažįstamais spalio mėnesį vakarojo. Visko neatsimena, nes buvo išgėręs alkoholio. Dingo elektra, išėjo į laiptinę pažiūrėti, kas nutiko. Laiptinėje šviesa degė, kaltinamasis stovėjo už durų, buvo ir dar vienas asmuo. S. prieštaravo, kad kaltinamasis įeitų į butą, keiksmažodžių tikrai buvo nemažai. A. Z. pasiėmė čiužinį ir džiovyklą. Kitas asmuo, kuris buvo su kaltinamuoju atėjęs, į butą neįėjo. Kai policijos pareigūnai išvyko, S. pasakė, kad A. Z. ją stūmė ir ėmė už kaklo. Tą vakarą visų, buvusių bute, nuotaika dingo.

Liudytojas M. S. parodė, kad 2017-10-23 su A. Z. ėjo pasiimti jo daiktų iš S. buto. Pasibeldė į duris, tačiau jų niekas neatidarė. Tuomet A. išjungė skydinėje bute elektrą. Atidarius duris, A. Z. įpuolė į butą. S. M. isteriškai rėkavo, grasino, kad iškvies A. Z. policiją, jeigu jis neišeis. Jis (M. S.) nulipo iš 5 aukšto ir sėdo automobilin. Po kurio laiko grįžo A. Z., nešinas čiužiniu ir džiovykle. Tvirtina savo parodymus (1t. 82 b. l.) apie tai, kad A. Z. jam sakė, jog bute jis buvo S. sugriebęs už kaklo ir spaudė sakydamas „raminkis“, pastūmė ją į šoną, kad galėtų įeiti į butą. Taip pat pripažino, kad A. Z. buvo ranka uždengęs buto durų akutę, kad nematytų, kas atėjo.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. Z., veikdamas tiesiogine tyčia, 2017 m. spalio 23 d., apie 20,30 val., apgaulės būdu, tam tikslui pasitelkdamas M. S., atėjęs į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę prie S. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. M. jo į butą neįleis, keletą kartų beldė į duris, tačiau jo neįleidus, pirštu uždengė buto durų akutę, iš laiptinėje esančios elektros apskaitos spintos išjungė bute šviesą, o nukentėjusiajai S. M. atidarius duris, neteisėtai, ją nustumdamas, prieš nukentėjusiosios valią, įsibrovė į butą. Veika pagal BK 165 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Taip pat jis, veikdamas tiesiogine tyčia, 2017 m. spalio 23 d., apie 20.30 val., S. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, koridoriuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebęs S. M. už rankų, spausdamas stūmė, po to ranka sugriebė už kaklo ir spaudė, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Padaryta veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

Laiduotojas P. R. G., gyvenantis ir ūkininkaujantis (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad A. Z. yra jo dukters sūnus. Prašo perduoti A. jo atsakomybei pagal laidavimą.

Tenkinti jo, kaltinamojo bei gynėjo prašymą atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą nėra teisinio pagrindo, nes nėra BK 40 str. 2 d. numatytų būtinų sąlygų – kaltinamasis bent iš dalies neatlygino nukentėjusiajai padarytos žalos; nevisiškai pripažino kaltę (neigė uždengęs buto durų akutę, nepripažino, kad, įsibrovęs į butą, nukentėjusiąją nustūmė, spaudė jos kaklą).

Kaltinamasis teisiamas pirmąjį kartą, turi galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, įvykdė du tyčinius, baigtus nusikaltimus; VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas; dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (1t., 115, 122 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nėra. A. Z. teisiamojo posėdžio pradžioje kaltės visiškai nepripažino (1t. 147 b. l.), o iš dalies pripažino tik po nukentėjusiosios bei liudytojų apklausos. Parenkant bausmės rūšis ir nustatant jų dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai pakenkė nukentėjusiosios sveikatai, jos psichinei būsenai. Vadovaujantis BK 41 str., 54 - 55 str., pagal BK 165 str. 1 d. skirtina 80 MGL dydžio bauda, pagal BK 140 str. 1 d. vidurkio trukmės laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose (jeigu tai nesusiję su darbu); tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 7 d., 72¹ str.). Spręstina, kad viešieji darbai, atsižvelgus į bylos aplinkybes, yra per švelni bausmės rūšis, o kitos bausmės – per griežtos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. M. pareiškė ieškinį dėl 46,54 Eur turtinės ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t. 50; 137, 2 t. 4 b. l.). Kaltinamasis sutinka atlyginti turtinę, ir dalį neturtinės žalos. Kaltinamojo pareiga – atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (BPK 115 str. 1 d.). Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, kaltinamajam neprieštaraujant dėl jo dydžio, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikaltimais, todėl atlyginti žalą pareiga atsiranda ją padariusiam asmeniui (CK 6.250 str. 2 d.), t. y. kaltinamajam A. Z.. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str.2 d. ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, į tai, kad kaltinamasis yra darbingas, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujamasi ir tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas netaptų nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus. Nukentėjusioji nurodė, kad A. Z. veiksmai jai sukėlė šoką, stresą, įtampą, baimę, nemigą, bijojo viena būti namuose (liudytojos M. M. parodymais, po A. Z. veiksmų ji savaitę nakvojo pas nukentėjusiąją), kreipėsi pagalbos į šeimos gydytoją, neurologą, psichologą, vartojo vaistus (1t., 140-145, 2 t. 25-26 b. l.). Nustatant žalos dydį, vadovautinasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje nustatytais neturtinės žalos atlyginimo lyginamaisiais dydžiais. Nustatytinas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, likusi ieškinio dalis (dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmestina.

Iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų (1t. 139, 2 t. 24 b. l.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t., 100-101 b. l.), nuosprendžiui panaikintina.

Pašto išlaidos – 4,17 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo valstybei (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., ir skirti:

pagal BK 165 str. 1 d. 80 MGL (3 012,80 Eur) dydžio baudą;pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant: 1) nuo 23,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; 3) nesiartinti prie nukentėjusiosios S. M. arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja trijų metų laikotarpiu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d., bausmes subendrinti ir nustatyti galutinę bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant: 1) nuo 23,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; 3) nesiartinti prie nukentėjusiosios S. M. arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja trijų metų laikotarpiu ir 80 MGL (3 012,80 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801 (laiku baudos nesumokėjus, ji išieškoma priverstinai).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. Z. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. M. 46,54 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 54 ct) turtinės ir 1 500 Eur (tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą; likusią ieškinio dalį (dėl 1 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmesti.

Išieškoti iš A. Z. 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) pašto išlaidų valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti A. Z., kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo (BK 48 str. 3 d.).

Išaiškinti E. M., kad per bausmės atlikimo laiką privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka