Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. (toliau – nuteistasis) gynėjo advokato G. Putvinskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, G. J. paskirtas įpareigojimas atliekant laisvės apribojimo bausmę neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, G. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jos naudai iš G. J. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš G. J. valstybės naudai priteista 354,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. J. nuteistas už tai, kad sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis, 2020 m. kovo 18 d., apie 18 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,09 promilių neblaivumas), kilusio konflikto metu tyčia stipriai ranka pastūmė žmoną A. Š. į kaktos sritį, nuo ko pastaroji nugriuvo nuo kėdės bei griūdama susimušė nugarą į sienos kampą, tęsiantis konfliktui staigiu delno judesiu prispaudė žmonos kaktą prie sienos ir stipriai trenkė pastarosios galvą į sienos kampą, o nukentėjusiajai iš rankinės išsitraukus telefoną ir bandant išsikviesti pagalbą, jis suspaudė jos ranką ir bandė atimti telefoną. A. Š. išbėgus iš buto į laiptinę kviestis pagalbos, jis sugriebė žmoną už kairės rankos ir tempė į butą. Tokiais savo veiksmais sukėlė A. Š. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas galvoje ir dešinėje rankoje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. J. gynėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendį panaikinti ir G. J. išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimų požymių, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Neįžvelgus pakankamo pagrindo išteisinimui, apeliantas prašo taikyti mažareikšmiškumo institutą ir G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį bei bylą nutraukti. Netenkinus šių apelianto prašymų, apeliaciniu skundu yra prašoma bausmę sušvelninti ir civilinį ieškinį sumažinti iki 580 Eur.

2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas nenurodė dalies išvadų faktinių ir teisinių argumentų, nuosprendis prieštarauja procesinėms ir materialinėms teisės normoms. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, kurios skirtos užtikrinti teisminio nagrinėjimo išsamumą ir priimamų procesinių sprendimų objektyvumą.

2.2. Skunde nurodoma, jog nuosprendis yra pagrįstas iš esmės tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, o palankių nuteistajam įrodymų teismas neanalizavo ir nevertino, nuosprendyje argumentuotai nepasisakė, kodėl nesirėmė G. J. parodymų dalimi. Ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje G. J. parodė, jog 2021 m. sausio 4 d. smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo ir kelių dienų laikotarpyje negirtavo, kadangi dirba dvejose darbovietėse, iš kurių vienoje darbas susijęs su padidintu pavojingumu. Be to, teismas pakankamai neatsižvelgė ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos.

2.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog byloje nėra nė vieno liudytojo parodymo, kuris iš esmės patvirtintų aplinkybę, kad liudytojai matė G. J. darant nusikaltimą. Skunde pažymima, jog asmenį pripažinus kaltu remiantis vien tik nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, be to, pateikti nukentėjusiosios, su kuria nuo 2018 m. vyksta santuokos nutraukimo byla, būtų pažeidžiamas įrodinėjimo išsamumo principas.

2.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2020 m. kovo 19 d. specialisto išvadoje Nr. G 915/2020(01) pateiktos išvados iš esmės neatitinka kaltinamajame akte nurodomų aplinkybių, taip pat šiame akte nėra atsakyta į svarbiausią klausimą, ar sužalojimai galėjo būti padaryti pagal įvykyje nurodytas aplinkybes, ar galėjo būti padaryti save žalojant.

2.5. Apeliantas akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju prieš nukentėjusiąją nebuvo vartojamas joks fizinis smurtas, t. y. ji nebuvo mušama, kankinama ar kitaip prieš ją smurtaujama, galimai G. J. stipriau suspaudė jos ranką siekdamas nutraukti jos neleistiną elgesį.

2.6. Papildomai apeliantas pažymi, jog vykstančioje skyrybų byloje priešieškinyje A. Š. reikalauja priteisti neproporcingai didelę neturtinę žalą – 25 000 Eur. Tai duoda pakankamą motyvą gudravimui.

2.7. Remiantis teismų praktika apeliaciniame skunde nurodoma, jog tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad G. J. padarė nusikalstamą veiką, analizuojant kaltės turinį nustatyta, jog jis šią veiką padarė esant netiesioginei tyčiai. Aptarti nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai atskleidžia, jog nuteistasis vartojo fizinį smurtą ne specialiai tam, kad sukeltų fizinį skausmą, o fizinį skausmą sukėlė pasirinkęs netinkamą konflikto sprendimo būdą. Apeliantas nedidele apimtimi galėjo pavartoti fizinę jėgą, todėl yra pagrindas jam taikyti mažareikšmiškumo institutą pagal BK 37 straipsnį.

2.8. Apeliaciniame skunde pažymima, jog byloje nėra jokių šios veikos išskirtinį pavojingumą apibūdinančių kriterijų. Pasak gynėjo, teismas be pagrindo neatsižvelgė į prokuroro prašymą neblaivumo nelaikyti G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat pabrėžiama, jog teismo paskirtas įpareigojimas yra akivaizdžiai perteklinis, kadangi G. J. turimas darbas yra susijęs su padidinta rizika, o esant sistemų trikdžiams darbe, bet kada jis gali būti kviečiamas atvykti į darbo vietą. Atsižvelgiant į tai, teismo įpareigojimas nepagrįstai suvaržytų jam galimybę dirbti tiesioginį darbą.

2.9. Apelianto teigimu, įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas teisiamas pirmą kartą ir nedidele apimtimi galėjo pavartoti fizinę jėgą (suėmimą už rankos), yra perteklinė ir neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

2.10. Pažymima, kad civilinė ieškovė pateikė neproporcingai didelį 5 000 Eur dydžio civilinį ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatytas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, iš esmės turi atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą; šie kriterijai turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiu nustatyti. Remdamasis teismų praktika ir CK normomis, apeliantas prašo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu arba sumažinti jį iki 580 Eur dydžio.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios A. Š. atstovė advokatė V. Pilipavičienė prašo apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai įvertino nukentėjusiosios parodymus kaip nuoseklius ir neprieštaringus, be to, juos papildo ir patvirtina kiti įrodymai. Nukentėjusiosios parodymų patikimumą patvirtina ir faktas, kad apeliantas skunde nenurodė nė vieno netikslumo ar prieštaringumo jos parodymuose. Aplinkybė, jog šalys yra santuokos nutraukimo procese, nereiškia, kad jos parodymai baudžiamojoje byloje yra nepatikimi.

3.2. Atstovės teigimu, nukentėjusioji yra Baltarusijos pilietė, tačiau jos sutuoktinis vietoje to, kad padėtų jai integruotis į gyvenimą Lietuvoje, atliko visus įmanomus veiksmus tam, jog jai būtų panaikinta teisė gyventi Lietuvoje ir ji būtų deportuota iš Lietuvos. Dėl sutuoktinio tyčinių veiksmų (jo neveikimo) ir jo kaltės ji prarado teisę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu ir nespėjo laiku gauti leidimo gyventi darbo pagrindu. Tai, kad ji leidimą laikinai gyventi gavo tik po dviejų mėnesių, pasibaigus anksčiau galiojusiam leidimui, sukėlė jai daug neigiamų teisinių pasekmių, o būtent: nutrūko 5 metų nepertraukiamas gyvenimo Lietuvoje terminas, po kurio ji turėjo teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. vasario 25 d. ji neteko visų socialinių garantijų, buvo išdeklaruota iš gyvenamosios vietos, kadangi sutuoktinis parašė į Migracijos departamentą raštą, jog nesuteiks sutuoktinei teisės gyventi jam priklausančiame bute ir pan.

3.3. Nukentėjusiosios atstovė pažymi, kad atvykusių į įvykį policijos pareigūnų vietos apžiūros duomenys, liudytojos policijos pareigūnės R. D. bei liudytojų O. K., R. D. parodymai, medicinos specialisto išvados ir kiti duomenys patvirtina teisingas teismo išvadas, kad visuma surinktų duomenų papildo ir patvirtina vieni kitus, tarp jų esminių prieštaravimų nėra. Nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvavo, kodėl išvadas grindžia remdamasis ir netiesioginiais įrodymais, o juos ištyręs ir įvertinęs konstatavo, kad G. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

3.4. Atstovės įsitikinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo versiją, jog jis nukentėjusiosios atžvilgiu nesmurtavo, o gynėsi nuo jos tariamai naudoto smurto, nes šios versijos nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys. Tokią taktiką nuteistasis naudojasi jau ne pirmą kartą. Tai matyti iš byloje esančio 2017 m. gegužės 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

3.5. Atstovės vertinimu, nuteistojo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, jis nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad įvykio metu sirgo. Šį faktą paneigia jo skambučio į BPC turinys, nes operatorei jis teigia, jog neserga. Kaip paaiškėjo posėdžio metu, nei iki įvykio, nei po jo, darbe nebuvo jokių ekstra atvejų ir jam nereikėjo vykti į darbą neįprastu metu, vadinasi ir didesnio negu įprasta dirbančiam žmogui nuovargio negalėjo būti.

3.6. Remdamasi nuteistojo parodymais, medicinos specialisto 2020 m. kovo 19 d. išvada, atstovė nurodo, jog visiškai akivaizdu, jog kraujosruvos ant nukentėjusiosios rankos atsirado nuteistajam ją suspaudus pirštais ir tai neprieštarauja specialisto išvadai, kad tiek rankos, tiek galvos sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais.

3.7. Tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina pats veikos pobūdis, ypač smurtinių veiksmų naudojimo lokalizacija (galva ir ranka), nukentėjusiosios reakcija į smurtą, pranešimas apie smurtinius veiksmus. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.

3.8. Atkreipia teismo dėmesį, kad apeliacinio skundo argumentai, jog G. J. veiką nukentėjusiosios atžvilgiu yra pagrindas laikyti mažareikšme (BK 37 straipsnis) ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teisiškai nepagrįsti. G. J. veika sukėlė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarinius – fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra ši veika sukėlė neigiamus padarinius nuketėjusiosios sveikatai. Dėl šios priežasties veika neatitinka BK 37 straipsnio kriterijų.

3.9. Dėl bausmės individualizavimo nukentėjusiosios atstovė nurodo, kad teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę ir charakterizuojančias aplinkybes, skyrė jam vieną švelniausių laisvės apribojimo bausmę ir jos terminą nustatė mažesnį nei vidurkis, tai yra 1 metams. Taip pat mano, jog teismas pagrįstai skyrė įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 80 val. per 6 mėn. socialinių paslaugų įstaigoje ar nevalstybinėje organizacijoje, kurios vykdymas, atstovės manymu, niekaip netrukdys jo darbui, nes dirbti galima kasmetinių atostogų bei ne darbo dienų metu.

3.10. Nukentėjusioji ir jos atstovė nesutinka sumažinti teismo priteistą neturtinės žalos ieškinį iki 580 Eur, kadangi apeliantas skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų ar aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs. Patirtas stresas turėjo įtakos jos nedarbingumui, ji dirba kirpėja, dėl patirto smurto jai paūmėjo skausmai nugaroje ir juosmenyje, kas tiesiogiai atsiliepia jos darbui.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas ir nuteistasis G. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir jos atstovė, taip pat prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad G. J. pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ši veika nepripažintina mažareikšme, skirta bausmė individualizuota tinkamai, civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

6. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-648/2021).

7. Nagrinėjamoje byloje G. J. nuteistas už tai, kad kaltinime nurodytais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sutuoktinei A. Š..

8. Nuteistasis G. J. su nuteisimu nesutinka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, jis 2020 m. kovo 19 d. apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad namuose išgėrė 150 g degtinės, tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, abu paėmė vienas kitą už rankos ir pasistumdė, jos galvos į sieną netrenkė, telefonu naudotis nedraudė, ant rankų žymės galėjo atsirasti dėl to, jog paėmė ją už rankų, tyčia nežalojo (t. 1, b. l. 75). Apklaustas 2020 m. gegužės 18 d. įtariamasis G. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, jis tvirtino, jog kaltės nepripažįsta, žmonos nestumdė, nesmaugė, per galvą nesudavė ir galvos į sieną tikrai netrankė. A. (Š.) pakėlė dešinę ranką ir užsimojo suduoti, jis sugriebė jos ranką ties riešu, taip neleisdamas jam suduoti, tada vienas kitą apkabinę ties pečiais pasistumdė ir A. išbėgo į laiptinę. Laiptinėje pradėjo garsiai rėkti, kad ją muša, paėmusi savo telefoną skambino į policiją, tai išgirdęs, jis taip pat paskambino į policiją. Taip pat nurodė, kad išgėrė 50 g raminančių žolelių ekstrakto ir 150 g degtinės su pipirais (t. 1, b. l. 79, kita pusė). Apklaustas pirmosios instancijos teisme G. J. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog gindamasis sugriebė sutuoktinei už rankos, stuburo skausmų pajusti ji negalėjo, konflikto metu atsitrenkti kažkur taip pat negalėjo (t. 1, b. l. 152-153). Tokios pat pozicijos nuteistasis G. J. laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme, nepripažino, kad nukentėjusiąją mušė ar stumdė.

9. Nukentėjusioji A. Š. tvirtino priešingai. 2020 m. kovo 24 d. prašymo dėl apklausos nuotoliniu būdu dėl G. J. fizinio smurto duomenimis, A. Š. nurodė, kad 2020 m. kovo 18 d. iš darbo grįžo G. J., pastebėjo, jog buvo išgėręs. Įvyko konfliktas, kurio metu jis prispaudė delną jai prie kaktos ir iš visos jėgos pastūmė ją taip, jog ji krito ant kėdės krašto ir stipriai susitrenkė stuburą į sienos kampą. Tada jis staigiu delno judesiu vėl prispaudė jos kaktą prie sienos ir iš visų jėgų trenkė jos galvą pakaušiu į sienos kampą prie kėdės, iš visos jėgos suspaudė jos rankas, bandė ištraukti telefoną. Ji išbėgo į laiptinę, kvietė pagalbą, duris atidarė kaimynė, telefonu skambino darbdavei O. K., kuri iškvietė policiją (t. 1, b. l. 21-22). 2020 m. gegužės 28 d. A. Š. nurodė, jog G. J., būdamas neblaivus, ją pastūmė, ji sėdosi ant kėdės ir nugara trenkėsi į sienos kampą, tada jis trenkė jos galvą į sienos kampą, dėl ko pajuto stiprų skausmą galvoje, pradėjus skambinti darbdavei. G. J. sugriebė už riešo ir stipriai suko, ji išbėgo į laiptinę (t. 1, b. l. 26, kita pusė). Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji nurodė pirmosios instancijos teisme, aiškino, kad G. J. stipriai pastūmus ji atsisėdo ant kėdės ir nugara atsitrenkė į sienos kampą, tada jis ją trenkė į sieną, kai paėmė telefoną, jis sugriebė už abiejų rankų. Nurodė, kad buvo du smūgiai ir du kartus už rankų (t. 1, b. l. 154-156).

10. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu kilusiame konflikte dalyvavo tik G. J. ir A. Š.. Kitų asmenų namuose nebuvo ir niekas šio konflikto tiesiogiai nematė. Esant tokiai situacijai, kai vieninteliai įvykyje dalyvavę asmenys yra galimas kaltininkas ir nukentėjusioji, ypač svarbu ne tik atidžiai įvertinti jų parodymus, tačiau ir su nurodytais asmenimis susijusias kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos jų parodymų vertinimui, taip pat visus pirminius duomenis, jeigu juose yra tiesiogiai užfiksuota tiriamam įvykiui nors kiek reikšminga informacija. Šiuo atveju, vertinat parodymų patikimumą, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl skyrybų, vyksta teisminis ginčas, kuriame nukentėjusioji yra pareiškusi patikslintą priešieškinį, be kita ko, prašydama priteisti iš ieškovo (G. J.) neturtinę žalą – 25 000 Eur. Todėl tik nustačius, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais patikimais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo nuteistojo kaltei pagrįsti.

11. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, kuriais apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. L. R. D. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodė, kad 2020 m. kovo 18 d. išgirdo laiptinėje šaukiančią pagalbos moterį, atidariusi duris pamatė kaimynę iš 7 buto, moteris buvo išsigandusi, apsiverkusi, drebėjo, paaiškino, jog ją muša vyras, prašė padėti. Ant moters išorinių sužalojimų nepastebėjo (t. 1, b. l. 37; t. 2, b. l. 57-58). L. O. K. apie įvykio aplinkybes paaiškino, kad 2020 m. kovo 18 d. vakare paskambino A. Š.) klykė į ragelį, kad G. (J.) ją muša, įjungus garsiakalbį, liudytoja liepė jam liautis bei iškvietė policiją. Pasak liudytojos, paties įvykio ji nematė, tačiau nukentėjusioji jai pasakojo, kad G. ją stipriai pastūmė į sienos kampą, nuo ko ji susitrenkė galvą ir nugarą, kai A. bandė jai skambinti, G. bandė atimti telefoną, ranka stipriai stūmė jos galvą ir ji galva atsitrenkė į sieną (t. 1, b. l. 33, kita pusė; t. 2, b. l. 58-62).

12. Kaip matyti iš 2020 m. balandžio 16 d. apžiūros protokolo, O. K. kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė, jog vyksta buitinis skandalas, labai rimtas, vyras išmetė darbuotoją į laiptinę (t. 1, b. l. 60-61). BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis, pranešėjas G. J.. Atvykus pagal iškvietimą, A. Š. paaiškino, kad ją mušė neblaivus vyras G. J., stūmė jos galvą į sieną, sugriebė jos abi rankas, mėgino atimti telefoną (t. 1, b. l. 11-13). L. R. D. nurodė, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus pasitiko A. Š., kuri buvo apsiverkusi, labai susijaudinusi, paaiškino, jog tarp jos ir neblaivaus sutuoktinio G. J. įvyko konfliktas, kurio metu vyras ją sugriebė už rankų riešų ir pastūmė, nuo ko ji atsisėdo ant batų dėžės, galva atsitrenkė į sieną. Po to dar kartą vyras žmoną sugriebė viena ranka už krūtinės, o kita jos galvą padaužė į sieną. Moteris parodė paraudusius riešus nuo sugriebimo, paraudimus ant krūtinės ir paraudimus galvos pakaušyje (t. 1, b. l. 41). Analogiškus parodymus liudytoja nurodė ir teisme (t. 1, b. l. 170-171).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 19 d. specialisto išvados Nr. G 915/2020(01) duomenimis, A. Š. nustatyta poodinės kraujosruvos galvoje ir dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, paros laikotarpyje iki apžiūros. Kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti neužilgo vienas po kito. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai kraujosruvų padarymo metu dažniausiai yra juntamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 30-31).

14. Nagrinėjamu atveju nuteistasis neneigia konflikto metu sugriebęs žmonai už rankų, kaip teigia, gindamasis nuo jos, tačiau tvirtina, kad tyčia jos nesužalojo, galvos į sieną netrenkė, stuburo skausmų pajusti ji negalėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo G. J. versija neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jas paneigia byloje esantys duomenys, todėl šiais parodymais nesivadovauta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip patikimus pripažino būtent nukentėjusiosios parodymus. Tokią išvadą grindė įrodymais, gautais apklausus liudytoją R. D., kuri išgirdusi A. Š. pagalbos šauksmą išėjo į laiptinę, taip pat liudytoją O. K., kuri betarpiškai bendravo telefonu su nukentėjusiąja bei iškvietė policiją. Abi šios liudytojos nurodė, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, susijaudinusi, nurodė joms apie vyro smurtą. Atvykusios policijos pareigūnės teigimu, A. Š. parodė paraudusius nuo sugriebimo riešus, paraudimus ant krūtinės ir paraudimus galvos pakaušyje, kurie iš esmės atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. Š. nustatyta poodinės kraujosruvos galvoje ir dešinėje rankoje. Apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti specialisto išvadą kaip įrodymą, teigiama, kad ji neatitinka kaltinamajame akte nurodomų aplinkybių, tačiau kraujosruvos ant nukentėjusiosios rankos atsirado nuteistajam ją suspaudus (to neneigia ir pats nuteistasis), kas neprieštarauja specialisto išvadai, kad tiek rankos, tiek galvos sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, paros laikotarpyje iki apžiūros. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati. Įvertinus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra nuteistojo G. J. smurtinių veiksmų pasekmė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog panaudoto fizinio smurto pobūdis ir sukelti padariniai rodo, kad kaltininko elgesys buvo sąmoningas, kryptingas, jis suvokė tokių veiksmų pavojingumą, jų siekė, tai yra veikė tyčia. Nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. A. Š. nusikaltimo padarymo metu buvo G. J. sutuoktinė, todėl teisine prasme yra jo šeimos narė (BPK 248 straipsnio 2 dalis). Nuteistasis tvirtina, kad nuo nukentėjusiosios gynėsi, tačiau nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė. Nėra duomenų, kad kilus žodiniam konfliktui, buvo pavojingas, realus ir akivaizdaus kėsinimasis, dėl kurio nuteistajam būtų reikėję gintis nuo nukentėjusiosios panaudojant smurtinius veiksmus. Nuteistasis apeliuoja į tai, kad 2021 m. sausio 4 d. smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, kelių dienų laikotarpyje negirtavo, į ką teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje nustatytas G. J. 2020 m. kovo 18 d. panaudotas smurtas.

Dėl veikos mažareikšmiškumo

15. Nuteistasis nesutinka, kad nusikalstama veika buvo padaryta, kita vertus, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį bei bylą nutraukti. Prašymas nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismas, kiekvienu atveju įvertinęs faktinę situaciją, individualiai sprendžia, ar veika pripažintina mažareikšme, tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178-511/2020). Nustatyta, kad G. J. smurtavo artimoje aplinkoje prieš sutuoktinę, savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino į vieną svarbiausių teisinių gėrių – asmens sveikatą, todėl nepaisant nukentėjusiajai padarytų sužalojimų masto ar liekamųjų reiškinių ši veika negali būti laikoma nesukėlusia realaus pavojaus. Nuteistasis tyčia sudavė smūgius sutuoktinei, tuo pačiu ir į galvos sritį, nepaisė pavojingo tokių veiksmų pobūdžio ir galimų pasekmių, todėl nėra pagrindo G. J. veiką pripažinti mažareikšme ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl bausmės

16. Nesutinkama su G. J. paskirta bausme, prašoma ją sušvelninti, be kita ko nurodant, kad teismo paskirtas įpareigojimas bei baudžiamojo poveikio priemonė yra pertekliniai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė nuteistajam individualizuota tinkamai ir nėra per griežta.

17. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. G. J. skundžiamu nuosprendžiu skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams be intensyvios priežiūros. Taip pat paskirtas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

18. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas G. J. bausmės rūšį, jos dydį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį (padarytas baigtas, nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas šeimos nario sveikatai). Teismas nenustatė G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – asmuo veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliaciniame skunde teigiama, jog neatsižvelgta į prokuroro prašymą nelaikyti neblaivumo G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks prašymas pirmosios instancijos teismo niekaip neįpareigojo. Skundžiamame nuosprendyje minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymas yra išsamiai argumentuotas, su padarytomis išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Pritartina, kad šiuo atveju nuteistojo neblaivumas nulėmė jo elgesį konfliktinėje situacijoje, apsunkino jo galimybes reaguoti adekvačiai ir tinkamai. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę: brandaus amžiaus, neteistas (t. 1, b. l. 86), iki nusikalstamos veikos padarymo baustas (t. 1, b. l. 87-88), baudos sumokėtos, nėra duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose. Įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, kartu su bausme paskirdamas draudimus ir įpareigojimus, kurie turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Konstatuotina, jog bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

19. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo paskirti įpareigojimai yra pertekliniai. Akcentuotina, kad paskirtas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šias darbo valandas skaičiuojant kartu su G. J. tiesiogiai dirbamo darbo valandomis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų, reglamentuojančių maksimaliojo darbo laiko reikalavimus, nepažeidžia. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – smurtas prieš sutuoktinę, pagrįstai buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teisėjų kolegijos vertinimu šie įpareigojimai padės pasiekti bausmės tikslus.

Dėl civilinio ieškinio

20. Nuteistojo gynėjas prašo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu arba sumažinti jį iki 580 Eur dydžio. Prašymas netenkinamas. Bylos duomenimis, A. Š. prašė iš civilinio atsakovo G. J. jos naudai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 125-148). Konstatuota, kad G. J. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagrįstai, todėl tenkinti nuteistojo prašymą ir palikti nenagrinėtu nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl nuteistojo veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė tiek į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, tiek ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes (žala padaryta smurtiniu nusikaltimu, ne mažiau trimis veiksmais, ją padarė šeimos narys, kilusius padarinius), kurias detaliai išdėstė pirmosios instancijos skundžiamame nuosprendyje. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį bei nukentėjusiosios patirtą žalą įvertino 1 000 Eur dydžio sumai. Nustatyta, kad nuteistojo smurtiniai veiksmai A. Š. sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą, dėl ko ji turėjo kreiptis į medikus, jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas, tam tikrą laiką ji buvo nedarbinga. Be to, dėl tokių G. J. veiksmų A. Š. patyrė dvasinius išgyvenimus, išgąstį, nerimą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nukentėjusiajai priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Tai yra tinkama kompensacija jos patirtiems neigiamiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, atitinkanti teisingumo bei protingumo principus, todėl ją mažinti nėra pagrindo.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo kaltė įrodyta, veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė bausmės rūšies ir dydžio parinkimo taisyklių pažeidimų, civilinis ieškinys išspręstas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo G. J. gynėjo apeliacinis skundas netenkinamas visa apimtimi.

Dėl proceso išlaidų

22. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gruodžio 13 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos A. Š. teikimo šioje baudžiamojoje byloje išlaidos yra 254,98 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį, atsižvelgtina ir į skundo išnagrinėjimo rezultatus.

23. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistojo gynėjas su nuteistojo sutikimu. Nukentėjusiosios atstovė advokatė V. Pilipavičienė pateikė byloje atsiliepimą į apeliacinį skundą bei dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis yra dirbantis, byloje nėra itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį patvirtinančių duomenų, byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėta tik pagal paties nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuris netenkintas, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nurodytos atstovavimo išlaidos priteistinos iš nuteistojo G. J..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. J. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo G. J. išieškoti valstybės naudai 254,98 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 98 cnt) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiosios atstovės advokatės dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.