Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2

2021 m. spalio 14 d.

sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, Vitai Jurienei, Karolinai Krukovskai, Raimondai Bingelytei, Dianai Sabinai Bakaitytei,

dalyvaujant prokurorėms Audronei Nastulevičienei, Rūtai Navasaitienei, prokurorui Justui Gureckui,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J. (G. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent:

jis 2020 m. kovo 18 d. apie 18 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,09 promilių neblaivumas), kilusio konflikto metu tyčia stipriai ranka pastūmė žmoną A. S. į kaktos sritį, nuo ko pastaroji nugriuvo ant kėdės bei griūdama susimušė nugarą į sienos kampą, tęsiantis konfliktui staigiu delno judesiu prispaudė žmonos kaktą prie sienos ir stipriai trenkė pastarosios galvą į sienos kampą, o nukentėjusiajai iš rankinės išsitraukus telefoną ir bandant išsikviesti pagalbą, jis suspaudė jos ranką ir bandė atimti telefoną, A. S. išbėgus iš buto į laiptinę kviesti pagalbos, jis sugriebė žmoną už kairės rankos ir tempė į butą. Tokiais savo veiksmais sukėlė A. S. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas galvoje ir dešinėje rankoje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais veiksmais G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad pripažįsta, kad sugriebė už rankos. Nurodė, jog tuo metu prieš dvi savaites buvo susirgęs – turėjo 39,5 temperatūros. Tuo metu jo kolegos, kurie sėdi tame pačiame aukšte, susirgo Covid. Anot jo, jis (kaltinamasis) susirgo dėl to, kad negali pailsėti namuose, nes žmona daro vakarėlius, įjungia televizorių, kalbasi telefonu. Įvykis galėjo būti 2020 m. kovo 18 d. Kai jis automobiliu grįžo iš darbo blaivus apie 15.30 – 16.00 val., žmona išėjo (pabrėžė, jog konflikto nebuvo), o jis išgėrė vaistus, tačiau jam toliau skaudėjo kaulus. Jis išgėrė 150 g degtinės ir užmigo uždarame miegamajame kambaryje. Kai nukentėjusioji atėjo iš lauko (žmona duris atsidarė, nebuvo užsirakinęs bute), pradėjo garsiai kalbėti koridoriuje, spėja telefonu. Kaltinamasis paprašė leisti jam pailsėti, jai, išėjęs iš kambario, pasakė: „Kada tu sustosi? Kam daryti šurmulį?“. Anot jo, specialiai „daromi šurmuliai“, nes ji pralaimi teismą (skyrybų byloje), nori iš jo pasipelnyti, įrodyti, kad jis blogas žmogus. Po teismo, kuris buvo rudenį, jis jau žinojo, kad prieš jį prasidės psichologinis spaudimas. Konfliktuoti pradėjo, kai ji jį pažadino – jis turi miego sutrikimų. Konflikto priežastis buvo garsus žmonos kalbėjimas, nes sunkiai užmiega. Iki kovo 18 d. negalėdavo užmigti dėl veiksmų namuose. Konflikto metu ji norėjo jam smogti į veidą su delnu, tačiau kaltinamasis spėjo pasigriebti už jos rankos, suspaudė ir sakė: „Ką tu darai?“. Jai rankose atsirado mėlynės ir jis ją paleido. Anot jo, jis gynėsi nuo žmonos, gal išėjo per stipriai. Ji išėjo iš buto į koridorių, pradėjo rėkti. Jis jai liepė: „Apsiramink, ateik atgal“. Pasak kaltinamojo, tai nuolat būna namuose. Patikino, kad jai su delnu į veidą ir kaktą netrenkė. Žmona nebuvo nukritusi konflikto metu, negalėjo kažkur atsitrenkti. Jo veiksmai žmonos atžvilgiu buvo tik jos rankų suspaudimas. Laiptinėje nieko nevyko. Nežino, iš kur ant žmonos galvos atsirado kraujosruvos. Kiti asmenys konflikto nematė, tačiau, kai žmona pradėjo rėkti, kaimynė atidarė duris. Ji ir kaltinamasis paskambino policijai, jis skambino į policiją, nes ji skambino, ji pirma skambino į policiją. Nebuvo momento, kad iš nukentėjusiosios bandė atimti telefoną, kai ji skambino į policiją. Atvažiavo du ekipažai. Policija nusprendė, kad jis kaltas, nes buvo išgėręs. Paaiškino, jog prieš 150 g alkoholio buvo išgėręs vaistų, todėl pripūtė 1,09 promiles. Neigė, jog jo pavartotas alkoholis turėjo įtakos konfliktui (surašyta iš garso įrašo). Negali pasakyti, ar žmona buvo pavartojusi alkoholio. Policija pakalbėjo su žmona, o su juo nekalbėjo, išvežė į areštinę. Areštinėje jam buvo pakilusi temperatūra, skaudėjo stuburą, kaulus. Nurodė, jog gydytoja nedarbingumo 2020 m. kovo 18 d. neišrašė. Pažymėjo, jog grįžęs namo iš areštinės bandė su žmona susitaikyti, nes jie abu kalti dėl konflikto. Ji pradėjo kalbėti apie pareigų įtvirtinimą per notarą. Po įvykio neatsiprašė nukentėjusiosios, atsiprašė už veiksmus, kuriuos padarė. Pažymėjo, jog jo žmonos darbdavės O. K. įvykio metu nebuvo, su juo ji nešnekėjo. O. K. gali žinoti tiek, kiek jai papasakoja A. Nurodė, jog skyrybų procesas prasidėjo 2019 m. sausio mėnesį. Jis buvo skyrybų iniciatorius, nes nesutapo jų interesai. Civilinėje byloje nebuvo parašytas reikalavimas išlaikyti ją po skyrybų, tačiau yra daug turtinių reikalavimų. Su žmona gyvena tame pačiame bute, tik skirtinguose kambariuose. Paprastai jis tvarkydavo namų ūkį, mokėdavo už komunalinius patarnavimus, o maistą gaminasi kiekvienas atskirai. Po skyrybų proceso jis gyvens savo bute. Pridūrė, jog 2017 m. jis kreipėsi į policiją dėl žmonos smurto prieš jį, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Kai žmonai ištiko problemos su stuburu, jis dėjo visas pastangas, kad sutuoktinė pasveiktų ir nepradėjo skyrybų proceso, kad ji atsigautų. Mano, kad 2020 m. kovo 18 d. žmona negalėjo pajusti stuburo skausmų. Civilinio ieškinio nepripažįsta, sutinka atlyginti 500 Eur.

Nukentėjusioji A. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. kovo 18 d. 15 val. jos vyras grįžo namo po darbo. Ji pastebėjo, kad jis buvo neblaivus. Kai jis vartoja alkoholį, tampa agresyvus. Ji, numatydama, kad jis gali elgtis agresyviai, nusprendė nueiti į parduotuvę pasivaikščioti. Galvojo, kai grįš namo – jis miegos. Sugrįžus iš parduotuvės, vyras nemiegojo, vaikščiojo po butą, elgėsi gan agresyviai, bandė priekaištauti – sakė, ką čia ji daro, liepė nešdintis iš buto. Ji padėjo maisto prekes ir po 16 val. vėl išėjo iš buto. Matydama, kad vyras tampa labai agresyvus, paskambino savo darbdavei O. K., kadangi pati atvažiavusi iš Baltarusijos, čia neturi pažįstamų. Jos darbdavė žino apie skyrybas ir santykius su vyru, su ja buvo susitarusi, kad jei bus pavojus, jai reikės pagalbos – gali paskambinti. Ji iki skyrybų proceso pabaigos privalo gyventi vyro bute, neturi, kur eiti. Jai nėra prasmės konfliktuoti, nes šioje situacijoje yra priklausoma, be to, nėra konfliktiškas žmogus. O. K. paaiškino, kad vyras išgėręs, elgiasi agresyviai, nežino, ką daryti. Apie 18 val. grįžo namo, bet nebegalėjo patekti į butą, atsirakinti durų. Įkišusi raktą į spyną, suprato, kad raktas įdėtas į spyną. Pradėjo skambinti į duris, vyras neatidarė. Pradėjo belsti į duris, skambinti jam į telefoną. Girdėjo jo žingsnius, kad jis pažiūrėjo, bet neatidarė jai durų. Ji pradėjo stipriai belstis, prašė atidaryti duris, įleisti ją į butą. Galiausiai vyras atidarė duris, buvo labai agresyviai nusiteikęs. Įeiti į kambarį ji nespėjo, liko koridoriuje, nes kaltinamasis pradėjo ją įžeidinėti, liepė nešdintis iš čia ir gyventi, kur yra priregistruota – (duomenys neskelbtini). Paskui jis priėjo prie jos ir stipriai pastūmė, ji staigiai atsisėdo ant kėdės, kuri stovėjo prie sienos kampo, ir nugara atsitrenkė į sienos kampą. Paskui jis padėjo ranką ant jos kaktos ir su jėga trenkė ją į sienos kampą. Jai buvo šokas, nežinojo, ką daryti. Buvo šalia rankinė, paėmė telefoną. Vyras sudavė iš rankos, sugriebė už abiejų rankų, pradėjo išsukinėti telefoną, kad ji nepaskambintų ir negalėtų kreiptis pagalbos. Visa tai vyko per kelias sekundes. Ji pradėjo šaukti, kviestis pagalbos, galvodama, kaip išeiti iš buto. Raktas buvo duryse, ji atidarė duris ir šoko į laiptinę, toliau šaukė, prašė pagalbos. Vyras vėl ją sugriebė už rankos, tačiau ji spėjo surinkti O. K. numerį, nes buvo greitas iškvietimas. Pradėjo jai pasakoti, kad vyras ją muša, nežino, ką daryti. Tada K. paprašė įjungti garsiakalbį, kad ji galėtų kažkaip pabandyti nuraminti G., bet jis tuo metu išėjo į kitą kambarį ir neklausė. O. K. kitu telefonu iškvietė policiją. Ji pati neskambino policijai. Negali pasakyti, ar jos vyras irgi kvietė policiją. Tuo pačiu metu kaimynė iš priešais esančio buto išėjo dėl triukšmo – matė jos būklę, kad ji stovėjo basa laiptinės viduryje. Kol atvažiavo policija, nukentėjusioji užėjo į butą, užsirakino vonioje ir kalbėjo su O. K. Atvažiavus policijai, papasakojo apie savo sužalojimus ir parodė juos. Ji policijai pasakė, kad buvo smūgis galva į sieną, bet mėlynių ant nugaros nebuvo, o mėlynę nustatė ekspertas, kai Kitą dieną važiavo daryti ekspertizės. Patikino, kad tai buvo ne vienetinis atvejis, kai sutuoktinis taip elgėsi. Neigė įvykio metu bandžiusi suduoti vyrui. Tikino, jog kaltinamasis jau ne pirmą kartą naudoja taktiką kaltinti ją nebūtais dalykais. Vyras jai sudavė mažiausiai tris smūgius – buvo du smūgiai ir du kartus už rankų. Nurodė neužfiksavusi, ar vyras sirgo karantino metu, tačiau, kai vyrą sulaikė naktį, jam buvo bloga. Dėl savo darbo specifikos vyras 22 val. eina miegoti, o 5–6 val. atsikelia. Anksčiau yra buvusi iš jo pastaba dėl jos pokalbių telefonu. Po šito įvykio vyras pasakė, kad jiems reikia pasikalbėti. Jis neatsiprašė, pasakė, kad ji pati kalta, kad reikia taikiai sugyventi iki skyrybų galo. Ji sutiko ir paprašė jo, kad jis jai pažadėtų, jog nebus tokios agresijos ir panaudojama fizinė veikla. Tikino, kad nuolat nuo skyrybų proceso pradžios buvo psichologinis spaudimas. Tai pablogino jos būklę prieš karantiną. Ji reabilitavosi poliklinikoje, turėjo problemų su kaire koja. Jis galimai bandė provokuoti, kad pablogėtų būklė. Nukentėjusioji bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Po įvykio dėl smūgio vėl nebegalėjo pakelti kojos. Šiuo metu jos būklė nepagerėjo ir ji tęsia reabilitaciją. Jai teks ilgai reabilituotis, periodiškai jaučia skausmą, negali pilnavertiškai vaikščioti, bėgioti. Mano, kad jeigu ne šis įvykis, būtų pasveikusi. Iki karantino buvo praktiškai pabaigta reabilitacija ir buvo pagerėjimas. Jaučia pastovų stresą, baimę dėl savo gyvybės. Neturi lėšų nuomotis būsto. Yra priversta dirbti už minimalų atlyginimą, kad gautų leidimą gyventi, todėl yra priversta gyventi su vyru. Šiuo metu dirba kirpėja, jos darbas yra fizinis. Pagal pagrindinį išsilavinimą yra gydytoja. Po įvykio jai yra sunku stovėti ant kojų. Jei negalės dirbti, praras leidimą gyventi Lietuvoje. Po įvykio jai oficialiai buvo skirtas nedarbingumas. Jaučia didelį emocinį skausmą, kad kaltinamasis jos neatsiprašė. Paaiškino, kad priežastinis ryšys tarp mėlynių ant rankų riešų, kurios atsirado konflikto metu, ir tarp paūmėjusio kojų būklės pablogėjimo, yra didžiulis stresas. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo advokatas buvo susisiekęs su ja dėl susitaikymo. Ji pasakė, kad tai turėtų daryti vyras ir ji pasiruošusi jį išgirsti. Buvo tik šis vienas bandymas susitaikyti.

Liudytoja R. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad juos tą dieną vakare iškvietė dėl smurto artimoje aplinkoje. Vyras ir moteris kvietė policiją tuo pačiu adresu. Išsigandusi ir apsiverkusi moteris atidarė duris, sakė, kad ką tik patyrė smurtą. Matėsi ant rankų paraudimai, fiksavo kameromis, darė nuotraukas. Ji papasakojo, kad iš pradžių buvo žodinis konfliktas, paskui vyras ją stumtelėjo, suėmė ją už rankų, pasodino ant batų dėžės ir ji atsitrenkė pakaušiu į sieną. Nurodė, jog nebuvo kraujo, tai inteligentiška šeima, matyt, užteko griežtesnio žodžio, stumtelėjimo ir žmogus labai susijaudino. Pas moterį matėsi paraudimai pakaušio srityje. Moteris pasakė, kad vyras anksčiau nesmurtavo. Moteris patyrė skausmą, išgąstį, to užtenka įvertinti, kad buvo smurtas. Paskui jie dar kažkaip laiptinėje atsidūrė, šaukė pagalbos. Sakė, kad šalia gyvenanti kaimynė gali paliudyti, kad ji šaukėsi pagalbos. Jie užfiksavo šį įvykį. Paaiškėjo, kad žmonės skyrybų procese, kad moteris priklausoma dėl migracijos, vyras ją veja lauk iš buto, o ji investavusi čia pinigus. Dar pasirodė kaltinamojo tėvai. Vyras sakė, kad nelietė iš pradžių, kad moteris prieš jį (naudojo jėgą). Šiuo atveju neatsimena, kad būtų kažkokie smurto požymiai ant vyro. Vyras pasisakė, kad jis išgėręs. Vyras konflikto priežastį įvardino gilesnę, kad čia pavydas iš jo pusės, kad žmona kalba su kitais vyrais, o jam nemalonu, jis liūdnas, vienišas. Jis sakė, kad jie konfliktavo, bet ant vyro nematė kažkokių smurto žymių. Galimai ant rankos buvo, bet jei jie kovojo, tai galėjo likti. Liudytojai nekilo abejonių, kas buvo konflikto iniciatorius, nes kaimynė sakė, kad moteris kvietėsi pagalbos. Be to, (vyras) negražiai barė moterį, primušė, o paskui norėjo išvaryti iš namų. Vyras pasakė, kad pas juos jau problemos, kad gyvena atskiruose kambariuose, bet tos dienos konfliktas įvyko dėl to, kad ji šnekasi per „Messengerį“ su draugais iš Baltarusijos, ar Ukrainos. Reikėjo vyrą šiek tiek paraminti, kad neprasidėtų vėl konfliktas, negalėjo palikti moters toje vietoje, kur ir tas vyras buvo.

Liudytoja R. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ne šių metų galimai vasarą darbo dienos vakare (nebuvo tamsu) būdama namuose išgirdo šauksmą ir atsidariusi buto duris išėjo ir pamatė, kad kaimynė stovėjo viduryje aikštelės ir šaukiasi pagalbos. Prisimena, kad moteris buvo šviesiaplaukė ir rusakalbė. Jie kaimynai, toje pačioje aikštelėje – jos (duomenys neskelbtini) butas, kaimynės (duomenys neskelbtini) butas. Kaimynė buvo labai išsigandusi ir ją pamačiusi paprašė padėti jai, paskambinti policijai, ir pasakė, kad vyras ją muša, atėmė iš jos telefoną ir nori iš namų išmesti. Ji neatsimena, ar moteris laikė telefoną rankoje. Mano, jog vyras fiziškai neleido (paskambinti), turbūt dėl to ji išbėgo į aikštelę. Nematė ant moters kūno sužalojimų, kraujo. Vyras kvietė moterį užeiti į vidų (vyro balsą girdėjo iš buto, taip pat matė jį pro praviras duris – jis nebuvo visas išėjęs iš buto, laikė rankomis duris), bet ji labai bijojo ir sakė, kad jis yra girtas, pačiai liudytojai atrodė, kad jis yra apsvaigęs, nes lėtai kalbėjo, pavieniais žodžiais, nerišliai. Tai buvo vienintelis kartas, kai matė jį girtą. Jis sakė nedaryti nesąmonių, eiti į vidų ir neišsidirbinėti. Jis kalbėjo ramiai, žemu balsu ir nebuvo agresijos, buvo pasimetęs. Liudytojai susidarė įspūdis, kad vyras nenori rodytis, šiek tiek slėpėsi už durų, jai buvo toks jausmas, kad jis norėtų įsitempti į butą ją, kad netriukšmautų, niekas nieko nematytų, tačiau kadangi liudytoja buvo išėjusi, tai jis negalėjo jos įsitempti jėga. Liudytoja nieko nedarė ir jie galimai užėjo į vidų ir tikriausiai pati policiją išsikvietė, nes greitai atvažiavo policija. Policija ir liudytojai paskambino į duris, pakvietė ją. Atsimena, kad galimai su moterimi susitarė, kad kai atvažiuos policija, ji paliudys, kas čia įvyko. Liudytoja tikino nekvietusi policijos, negali pasakyti, kas kvietė policiją, nematė ir negirdėjo. Patikino, kad jai nebuvo daromas joks poveikis, ką reikia sakyti.

Liudytoja O. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra A. S. darbdavė, ji dirba kirpėja nuo 2017 m. birželio 2 d., nukreipta Užimtumo tarnybos. Apie G. J. ir įvykius šeimoje žino ne tik iš A. žodžių, bet ir iš G. J. veiksmų. 2020 m. kovo 18 d. apie 15 val. A. jai paskambino ir pasakė, kad parėjo girtas G. Liudytoja liepė A. eiti pasivaikščioti, tegu jam praeina, nes žinojo, kad išgėręs jis agresyvus. Ji parėjo apie 18 val., vėl paskambino ir sakė, kad jis labai girtas. Sakė: „A., daryk viską, kad nieko nebūtų“. Paskui paskambino ir girdėjo, kad ji (A.) šaukia, kad jis ją muša, klyksmas buvo baisus, liudytoja pasakė: „A., įjunk garsiakalbį ir duok man G.“. Ji įjungė garsiakalbį, O. K. sakė: „G., ateik prie telefono, aš noriu su tavimi pakalbėti, jeigu nenutrauksi savo tų mušimų, tai aš kviesiu policiją“. Jis prie telefono nepriėjo. Tada ji iš karto metė ragelį ir skambino policijai. Suklydo sakydama butą, kadangi G. neleido niekam lankytis pas A., ji ir nežinojo buto, tik tai dokumentuose pasižiūrėjusi patikslino. Sužinojęs, kad liudytoja paskambino policijai, G. bėgo taip pat skambinti į policiją (tai sužinojo apklausoje). Anot jos, tai ne pirmas kartas, kai visi kiti kalti, tik ne jis. Po to O. K. A. S. visą vakarą skambino iki kol policija atvažiavo ir jį išvežė ir po to, jos paskutinis skambutis buvo gal 00.30 val. A. po to, kai išvažiavo policija, pasakė, kad jis paėmė ranka jos galvą ir trenkė į sieną, labai užgavo stuburą, ji nukrito, jis griebė už rankų jai labai stipriai, paskui ji tualete užsidarė, nes bijojo. Jis norėjo išplėšti telefoną iš rankų, kad tik neskambintų liudytojai arba į policiją. Kitą dieną susiskambino su A., sužinojo apie ekspertizę, A. detaliai papasakojo, kad jis girtas buvo, kiek promilių, ką nustatė policija ir, kad G. motina buvo, po to dar ją provokavo. Anot liudytojos, visa (kaltinamojo) šeimyna siekia, kad A. būtų deportuota iš Lietuvos. Jis sako, kad miegojo, buvo išgėręs, tačiau, jos nuomone, nei vienas vyras dėl to, kad žmona pažadino iš miego, nepradėtų daužyti ir trankyti, arba pats skambintų į policiją. Patikino, kad pati su kaltinamuoju konfliktų neturėjo. Iš A. S. pasakojimų žino, jog G. J. vartoja alkoholį. Mano, jog jo neblaivumas visą laiką turėjo įtakos jo veiksmams. Nuo 2020 m. kovo mėn. nukentėjusioji turėjo beveik 4 mėn. nedarbingumą ir po šito įvykio nevaldo kairės ar dešinės kojos, buvo reabilitacijoje ir darė operacijas, iki šiol velka koją. Po šito įvykio A. kalbėjosi ir su liudytoja, ir su jos vyru, ji sakė, kad negali ištverti fizinio ir psichologinio smurto, mąsto išvykti. Kiekvieną dieną ji dreba ir bijo, kada jis pareis girtas ir vėl viskas prasidės iš naujo. Liudytoja ir jos vyras pažadėjo, kad bet kuriuo momentu vidury nakties gali skambinti jiems ir jie bet kada atvažiuos ir gelbės. Nebuvo depresija ar kažkas, bet žmogui kiekvieną dieną reikia eiti į darbą, šypsotis klientams, o kai namo eina – reikia skambinti O. K., kad eina namo ir pas ją viskas tvarkoje. Namų ji praktiškai neturi, nors į juos investavusi labai daug pinigų, gyventi visada bijo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 19 d. įtariamuoju apklaustas G. J. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad A. S. yra jo žmona, su kuria gyvena kartu 3 metus (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi. 2020 m. kovo 18 d. po 15 val. jis parėjo namo, buvo blaivus, o namuose išgėrė 150 g degtinės. Išgėrė todėl, kad dirba (duomenys neskelbtini), prižiūri ventiliacijos ir kondicionavimo sistemas, bijojo susirgti, nes jau turėjo temperatūros 37,7. Kol buvo namuose, jo žmona išėjo, o jis atsigulė miegoti. Kai žmona sugrįžo apie 18 val., ji pradėjo garsiai kalbėti ir jį pažadino. Jis supyko ir taip tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad žmona jam nuolat trukdo miegoti. Jie abu paėmė vienas kitą už rankos ir pasistumdė. Žmonos galvos į sieną jis netrankė, telefonu naudotis nedraudė. Ant žmonos rankų žymės galėjo atsirasti dėl to, kad jis paėmė šią už rankų. Tyčia jis žmonos nežalojo. Po to, kai konfliktas viduje pasibaigė, žmona išbėgo į laiptinę, pradėjo šauktis pagalbos ir skambino į BPC. Taip pat į BPC skambino ir jis. Jo žmona kilusi iš (duomenys neskelbtini), žmonos tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), turi šios respublikos pilietybę. Žmona neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, turi tik darbo vizą. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas, butas priklauso jam (1 t., b. l. 75–77).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 18 d. įtariamuoju pakartotinai apklaustas G. J. nurodė, kad savo žmonos nestumdė, nesmaugė, per galvą nesudavė ir galvos į sieną tikrai netrankė. Jis dirba (duomenys neskelbtini) inžinieriumi–ventiliacininku. Jo darbas labai įtemptas, jis darbe pavargsta, todėl jam reikalingas kokybiškas poilsis. 2015 m. jis susituokė su (duomenys neskelbtini) piliete A. S. Jie gyvena jam asmenine nuosavybe priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Butą įsigijo ir remontą padarė dar iki santuokos sudarymo. Tik susituokus su A. pradėjo stipriai nesutarti. Nuo (duomenys neskelbtini) tarp jų vyksta skyrybų procesas. 2020 m. kovo 18 d. jis grįžo vakare namo, blogai jautėsi. (Duomenys neskelbtini) skyriuje, kuriame jis dirba, tą dieną du žmonės susirgo Corona virusu. Kadangi ir jam buvo pakilusi temperatūra, skaudėjo visus kaulus, jis bijojo, kad taip pat yra užsikrėtęs, todėl išgėrė 50 g raminančių žolelių ekstrakto „Ramival“, 150 g degtinės su pipirais ir nuėjo miegoti. Jis jau miegojo savo miegamajame, kuomet A. atėjo į jo kambarį ir garsiai kalbėdama trenkė durimis. Jis nuo to garso pabudo ir nuėjau pas savo žmoną paklausti, kodėl ši trukdo jam miegoti. Ką jam A. pasakė, jis nepamena. A. pakėlė dešinę ranką ir užsimojo jam suduoti. Jis sugriebė jos ranką ties riešu ir neleido jam suduoti. Tada jie vienas kitą apkabinę ties pečiais pasistumdė ir A. išbėgo į laiptinę, kur pradėjo garsiai rėkti, kad ją muša. Žmona, paėmusi savo telefoną, skambino į policiją. Tai išgirdęs jis taip pat paskambino į policiją. Žmonai būnant laiptinėje iš savo buto išėjo kaimynė, kuri tik pažiūrėjo, kad jis su A. abu kalba telefonais, ir atgal užėjo į savo butą. Iškvietusi policiją A. grįžo į butą. Gana greitai atvyko du policijos ekipažai. Kadangi jis labai blogai jautėsi, nieko policijai neaiškino. Dar pamena, kad iki policijos atvykimo paskambino savo tėvams, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kad šie atvyktų, nes yra iškviesta policija. Kuomet jį policija išsivežė, jis liepė mamai likti jo bute, bet jo žmona A., jam su policija išvažiavus, išmetė jo motiną iš buto, nors tokios teisės neturi, butas juk priklauso jam ir jo motina ten gali būti tiek, kiek nori. Gailisi, kad žmonai suėmė už rankos tuomet, kai ši bandė jam suduoti. Ir gailisi, kad jo suėmimas A. už rankos sukėlė fizinį skausmą. Žmonos atsiprašys ir bandys šį konfliktą išspręsti taikiai (1 t., b. l. 79–81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 18 d. apklausta nukentėjusioji A. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru G. J., bendrų vaikų neturi, kartu gyvena 5 metus. Policijos niekada nebuvo kvietusi. Šiandien apie 18 val. jos neblaivus vyras prieš ją naudojo fizinį smurtą, t. y.: su savo ranka stūmė jos galvą ir ji atsitrenkė į sieną, taip pat sugriebė ją už abiejų rankų, kai ji pradėjo rėkti ir kviestis pagalbos. Rankose ji laikė mobilųjį telefoną, vyras mėgino šį atimti, nes bijojo, kad ji iškvies policiją. Ji išbėgo į laiptinę ir pradėjo rėkti, prašyti pagalbos. Kaimynė iš 4 buto išgirdo jos pagalbos šauksmą. GMP pagalbos ji atsisakė. Bendraujant su tyrėja jai vis dar skauda abi rankas virš riešų tose vietose, kur vyras ją buvo sugriebęs. Ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 2).

2020 m. kovo 24 d. A. S. rašytiniuose parodymuose nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, Lietuvoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) šeimos susijungimo pagrindu (duomenys neskelbtini) ji ištekėjo už Lietuvos piliečio G. J.). 2018 m. spalį G. J. dėl jai nežinomos priežasties atsisakė duoti sutikimą Migracijos tarnybai dėl jos leidimo pratęsimo laikinai gyventi Lietuvoje. Kadangi ji buvo įdarbinta tuometinės darbo biržos nukreipimu, 2018 m. lapkritį Užimtumo tarnyba tarpininkavo dėl jos leidimo laikinai gyventi Lietuvoje darbo sutarties pagrindu, todėl šiuo metu ji gyvena Lietuvoje įdarbinimo pagrindu. 2019 m. sausį G. J. kreipėsi į teismą dėl skyrybų. Ieškinyje teismui nurodė abiejų sutuoktinių kaltę ir charakterio nesuderinamumą. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas teisme. Kadangi gyvena viename bute, kuris priklauso G. J., jos sutuoktinis visokiais būdais stengėsi ir stengiasi išgyvendinti ją iš pastarajam priklausančio buto: 2019 m. vasarį kreipėsi į Migracijos tarnybą, kad jai nesuteiktų leidimo gyventi Lietuvoje, nuolat bandė ir bando provokuoti ginčus namuose, naudojo ir tebenaudoja alkoholį, pastaruoju metu – rečiau, užsirakina buto duris iš vidaus ir neįleidžia į butą, verčia ją laukti laiptinėje, stumdo, grasina, naudoja psichologinį smurtą, reikalauja išvykti į Baltarusiją arba į registracijos vietą. Dėl vyro agresijos, ypač tada, kai vartoja alkoholį, yra nukentėjusi ne tik dėl psichologinio, bet ir dėl fizinio smurto. 2017 m. balandį, būdamas girtas, vyras panaudojo prieš ją fizinį smurtą, ant kūno liko smurto žymės, tačiau ji niekur nesikreipė, nes žinojo, jog vyro agresiją ir smurtą iššaukė alkoholis, be to, pagailėjo pastarojo, nes šis galėjo turėti nemalonumų darbe. Kvietė apsilankyti pas psichologą, prašė nustoti vartoti alkoholį. Po keleto dienų pamatęs smurto žymes ant jos kūno, bijodamas, kad nebūtų iškelta baudžiamoji byla dėl smurto artimoje aplinkoje, vyras parašė pareiškimą policijai, tartum ji būtų naudojusi smurtą prieš vyrą, ko nebuvo ir negalėjo būti, nes vyras yra stambaus sudėjimo ir pastarojo agresyvumas yra visada pavojingas. Tai buvo vyro gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija ir siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Tai buvo ne vienintelis smurto atvejis. G. J., žinodamas, kad Lietuvoje ji neturi giminių ar artimų draugų, kurie galėtų skubiai suteikti jai pagalbą, atvykti į namus ar priimti nors keletui dienų pas save, uždraudė jai kviestis į namus bet ką, bendrauti telefonu, kviestis pagalbą. 2019 m. lapkričio 20 d. G. J. ypač agresyviai jai grasino susidorojimu, grasino pasmaugti, naudojo psichologinį smurtą prieš ją, žemino, tyčiojosi, varė iš buto, reikalavo išsinešdinti su savo daiktais į „savo (duomenys neskelbtini)“, suprasdamas, kad ji neturi, kur eiti, neturi, kas ją gina, būdama (duomenys neskelbtini) piliete neturi tokių galimybių, kaip šis. Nuo to laiko jos sveikata yra sutrikusi, ne kartą tenka lankytis pas gydytojus, jai buvo skirta reabilitacija, kuri karantino metu yra sustabdyta. Dėl šio psichologinio smurto bei pavojaus gyvybei ir sveikatai su prašymu apginti ją 2019 m. lapkričio 21 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto 6 PK, tačiau jokios pagalbos, jokių veiksmingų priemonių iš policijos darbuotojų nesulaukė. Gali tik daryti prielaidą, kad tuo metu pareigūnai net nebandė jos ginti, ji mano, kad dėl to, jog ji nėra Lietuvos pilietė. Pareigūnams buvo visai nesvarbu, kad jos sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Ji gavo atsakymą, kad G. J. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, apie jokias poveikio priemones G. J. net nebuvo užsiminta. Kadangi ji ne kartą yra patyrusi psichologinį G. J. smurtą, grasinimus bei pasikėsinimus į jos sveikatą, nesulaukiant pagalbos iš policijos, apie tai yra informavusi savo darbdavę O. K., kuri žino apie minėtus faktus ir sutiko, kad pavojaus atveju ji naudotųsi greituoju pastarosios telefono numerio rinkimo būdu. Toks nebaudžiamumas ar kitų poveikio priemonių netaikymas leido G. J. naudoti prieš ją ne tik psichologinį smurtą, kuris vėliau peraugo į fizinį smurtą.

2020 m. kovo 18 d. G. J. iš darbo sugrįžo apie 15 val. Ji pastebėjo, kad vyras išgėręs (apie tai pastarasis prisipažino ir iškviestiems pareigūnams), todėl, vengdama bet kokio konflikto, ji išėjo iš namų į parduotuvę ir laukė, kol praeis šiek tiek laiko, kad vyras galėtų prasiblaivyti. Po kurio laiko sugrįžusi namo rado vyrą agresyviai nusiteikusį, besiblaškantį bute. Ji skubiai paliko maisto produktus ir vėl išėjo į gatvę, tikėdamasi, kad sugrįžusi ras nusiraminusį, o gal ir užsnūdusį sutuoktinį. Namo sugrįžo apie 18 val., tačiau negalėjo patekti į butą, nes butas buvo užrakintas iš vidaus, raktas paliktas duryse, todėl ji negalėjo atrakinti durų. Ji bandė skambinti ir belstis į duris, tačiau sutuoktinis durų neatidarė ir neįleido į butą, nors ji girdėjo šį prieinant prie durų. Jai beskambinant ir besibeldžiant į duris, G. J. atidarė duris, tačiau buvo labai agresyviai nusiteikęs. Vos spėjus koridoriuje nusirengti ir nusiimti avalynę, vyras pradėjo rėkti, ko ji sugrįžo, kad privalo išeiti ir gyventi ten, kur yra įregistruota (deklaravusi gyvenamąją vietą). Kalbėjo nerišliai, staiga priėjo prie jos, prispaudė delną jai prie kaktos ir iš visos jėgos pastūmė ją taip, kad ji krito ant kėdės krašto ir stipriai susitrenkė stuburą į sienos kampą. Negana to, vyras staigiu delno judesiu vėl prispaudė jos kaktą prie sienos ir iš visų jėgų trenkė jos galvą pakaušiu į tą patį sienos kampą prie kėdės. Ji buvo šoke, klykė iš skausmo, vos sugebėjo iš rankinės ištraukti telefoną, tačiau tuomet G. J. iš visos jėgos iki skausmo suspaudė jos rankas ir bandė ištraukti iš jos rankų telefoną. Tuo metu, nenustodama iš skausmo klykti, ji kvietė kaimynus į pagalbą, bandydama išlaikyti rankose telefoną, nes tai vienintelė jos pagalba bėdos atveju. Jai pavyko atidaryti duris ir išbėgti į laiptinės koridorių, kur, išgirdusi jos klyksmą, kaimynė atvėrė duris. G. J., nutvėręs ją už kairės rankos, bandė ją įtempti vidun. Tuo metu ji dar suspėjo greituoju būdu nuspausti darbdavės O. K. telefono numerį, kuri atsiliepė iškart ir girdėjo jos klyksmą. Supratusi, kad G. J. ją muša, O. K. paprašė įjungti garsą ir bandė pastarąjį sutramdyti, prašė perduoti šiam telefoną ir pasikalbėti su pastaruoju, nuraminti. Tuo metu G. J. pabėgo į kambarį, o O. K., bijodama dėl jos sveikatos ir gyvybės, iškvietė policiją. Pagalbos telefonu 112 yra įregistruotas iškvietimas į (duomenys neskelbtini).

Kol ji laukė policijos, bijojo, kad vyras vėl pakels ranką prieš ją, kai pasiliks vieni, todėl iki atvykstant policijai O. K. jai ne kartą skambino ir klausinėjo apie padėtį namuose. Tuo metu, supratęs, kad iškviesta policija, G. J. apsiramino, tačiau dar buvo pakankamai agresyvus, bet bijojo, kad bet kuriuo metu gali atvykti pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai apklausė pasirašytinai ją ir G. J., surašė G. J. laikino sulaikymo protokolą, apžiūrėjo fizinio smurto liekamuosius reiškinius ir šiuos nufotografavo, davė nukreipimą teisminei ekspertizei, kuri jos atžvilgiu buvo atlikta 2020 m. kovo 19 d., o ekspertizės išvados pateiktos į bylą. Tokiu būdu, kaip nustatė atvykę policijos pareigūnai, G. J. padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 140 straipsnio 2 dalį, sukėlė jai fizinį skausmą bei psichologinį stresą, psichologinę įtampą ir baimę dėl sveikatos ir gyvybės. Vyras tai darė sąmoningai, suprasdamas, kad tyčia naudoja fizinę jėgą prieš ją, kuri sukėlė jai fizinį skausmą bei sveikatos sutrikimus, nes jos dešiniosios kojos pėdos veikla neatsistato iki šiol.

Prašo pripažinti G. J. kaltu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi G. J. padaryto jos atžvilgiu nusikaltimo pagal šiuos požymius sudėtis yra akivaizdi: G. J. savo pavojinga veika, kurios objektas – jos sveikata ir gyvybė, naudodamas prieš ją ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, turėdamas tikslą (priežastį) kuo greičiau išgyvendinti ją iš pastarajam priklausančio buto, veikdamas sąmoningai ir tyčia 2020 m. kovo 18 d. apie 18 val. savo bute, naudodamas prieš ją fizinę jėgą, pasikėsino į jos sveikatą (gal ir gyvybę), ne tik sukėlė grėsmę, bet ir padarė žalą jos sveikatai. Nusikaltimo aplinkybės nurodytos atvykus pareigūnams ir išdėstytos aukščiau. Šios nusikalstamos veikos pasekmės – ne tik sutinusi ranka ir fizinio smurto žymės ant rankų, bet ir po smūgio į sienos kampą paūmėjo skausmas nugaroje ir juosmenyje, kuris paplito į dešinįjį kelią ir pėdą, todėl kovo 23 d. ji kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nuotoliniu būdu susisiekė su ja ir konsultavo, kovo 24 d. išrašė nuskausminamuosius ir gydomuosius vaistus. G. J. nesigaili dėl savo nusikalstamų veiksmų, neatsiprašė ir neatsiprašo, tikisi, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos bus išteisintas, nes nėra teistas, todėl taikus šios nusikalstamos veikos sprendimas yra neįgyvendinamas (1 t., b. l. 21–22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 28 d. papildomai apklausta nukentėjusioji A. S. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, Lietuvoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) sudariusi santuoką su savo sutuoktiniu G. J. Visą šį laiką gyvena jos vyrui iki santuokos įgytame bute (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. rudens jos vyras pradėjo keistai elgtis. Lapkričio mėn. jai reikėjo migracijoje pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje, reikėjo važiuoti į migraciją tvarkyti dokumentų, bet vyras atidėliodavo vizitą, vis surasdamas tam kokią nors priežastį, kol galiausiai, praktiškai paskutinę minutę, pasakė, kad nebenori su ja gyventi, pradėjo vyti ją iš namų ir dokumentus dėl leidimo gyventi Lietuvoje tvarkyti atsisakė. Atvykusi į Lietuvą ji tikėjosi dirbti pagal specialybę, yra kvalifikuota gydytoja. Lietuvoje, kadangi nemoka lietuvių kalbos, darbo pagal specialybę negavo, todėl teko persikvalifikuoti. Baigė kursus ir šiuo metu dirba kirpėja ir mokosi lietuvių kalbą. Kadangi Lietuvoje neturi nei giminių, nei draugų, dažnai kalba telefonu su savo tėvais, seserimi, draugais ir kolegomis ne tik iš (duomenys neskelbtini), bet iš viso pasaulio. Jos pokalbiai G. nepatinka, dėl to šis labai pyksta. Kodėl pastarąjį tai pykdo, ji nežino. Ji kalba laisvai angliškai, itališkai, vokiškai. Gal jos vyrą erzina tai, kad ji bendrauja šiam nežinoma kalba ir pastarasis nesijaučia saugiai, nesuprasdamas, apie ką vyksta pokalbis. 2020 m. kovo 18 d. ji buvo namuose, kuomet apie 15 val. namo iš darbo grįžo G. Pastarasis buvo stipriai neblaivus, jau tada ji pamatė, kad G. keistai elgiasi, vaikšto po namus, ieškojo priekabių. Kitus kartus, kuomet grįždavo neblaivus, vyras dažniausiai eidavo miegoti, tą kartą viskas buvo kitaip, G. miegoti nėjo, vis vaikščiojo po namus. Ji apsirengė ir išėjo į parduotuvę, pagalvojo, kad per tą laiką vyras aprims ir nueis miegoti. Grįžus vyras dar nemiegojo, todėl padėjusi pirkinius ji išėjo pasivaikščioti. Išėjusi pasivaikščioti ji paskambino savo darbdavei O. K., kuriai papasakojo apie vyro elgesį. Kadangi ir anksčiau yra buvę tokių vyro elgesio sutrikimų, ši situaciją žinojo. Pavaikščiojusi ir pakalbėjusi su O. ji grįžo namo apie 18 val. vakaro, grįžusi negalėjo patekti į butą, durys buvo užrakintos ir iš vidaus spynoje paliktas raktas. Girdėjo, kaip G. prieina prie durų, bet neatrakina. Ji bandė skambinti, bet šis telefonu neatsiliepė. Maždaug po 10 min. vyras duris atidarė. Jai užėjus į butą, nusirengus ir nusiavus, sutuoktinis pradėjo ją įžeidinėti, varyti iš namų. Pasakė, kad ji nėra šiuo adresu deklaruota, todėl liepė nešdintis į savo (duomenys neskelbtini). Ji bandė vyrą raminti, prašė eiti pamiegoti, išsiblaivyti. Tai dar labiau supykdė G. ir šis ją pastūmė, ji nuo pastūmimo jėgos netikėtai sėdosi ant kėdės ir nugara trenkėsi į sienos kampą. Iš netikėtumo buvo apstulbusi. G. jai prie kaktos pridėjo savo delną, tarytum žiūrėdamas, ar ji neturi karščio, ir staigiu judesiu pridėjęs ranką trenkė jos galvą į tą patį sienos kampą. Ji pajuto stiprų skausmą galvoje. Kadangi šalia buvo padėtas jos rankinukas, o šio šoninėje kišenėlėje buvo telefonas, ji greitai ištraukė telefoną, kad išsikviestų pagalbą, pradėjo skambinti savo darbdavei O., nes taip buvo su pastarąja susitarusios, kad jei jai nutiks kas blogo, ji gali šiai paskambinti. O. telefono numeris įvestas prie greito rinkimo numerių. Telefoną ji laikė kairėje rankoje. G., tai pamatęs, sugriebė jai už riešo ir stipriai suko. Ji pradėjo garsiai klykti ir jos vyrą tai išgąsdino. Išsigandęs G. paleido jos ranką ir atsitraukė. Atsistojusi ji pribėgo prie durų ir išbėgo į laiptinę. Išgirdusi kaimynė iš gretimo buto išėjo pažiūrėti. Tuo metu ji jau kalbėjo su O. G. buvo likęs bute. Pamatęs kaimynę ir išgirdęs jos pokalbį su O., G. pradėjo ją kviesti į butą, liepė apsiraminti. Kalbant su O., ši jos paprašė įjungti mikrofoną, kad pastarąją girdėtų jos vyras. O. norėjo pastarąjį apraminti. G. girdėjo kalbančią O., bet nekreipė dėmesio ir nuėjo į kitą kambarį. Tada O. pasakė „tuomet aš kviečiu policiją“, bet iš kito kambario ji išgirdo vyro šūksnį „aš pats kviečiu policiją“. O. padėjo ragelį ir kvietė pagalbą, o ji per tą laiką nuėjo į vonios kambarį ir ten užsirakino. Kol vyko pagalba, jos vyras buvo atėjęs prie vonios durų, bandė, reikalavo, kad ji išeitų. Ji šiam aiškino, kad durų neatidarys, kol neatvyks policija. Atvykus policininkams G. aiškino, kad ji pastarąjį sumušė. Bet paprašius parodyti sužalojimus, G. neturėjo, ką parodyti. Jos vyro tokį elgesį provokuoja esama skyrybų situacija. Pastarasis visais būdais bando ją išvyti iš namų. Kol vyras tai darė tik žodžiais, ji kentėjo, bet kuomet pradėjo prieš ją smurtauti ir sukelti fizinį skausmą, ji tylėti nebegali (1 t., b. l. 26–28).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 11 d. liudytoja apklausta O. K. parodė, kad ji yra grožio salono savininkė, jos salone nuo 2017 m. birželio pradžios plataus profilio kirpėja dirba A. S., (duomenys neskelbtini) pilietė, kuri Lietuvoje gyvena su laikinu leidimu. Dar iki įsidarbindama jos salone A. ištekėjo už Lietuvos piliečio G. J. Vyras kartu su A. kreipdavosi į migracijos tarnybą ir sutvarkydavo reikiamus dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje. 2018 m. lapkričio 7 d. A. baigėsi leidimas gyventi Lietuvoje. G. tą kartą A. nepadėjo susitvarkyti dokumentų, tiesiog kartu su A. neidavo į Migracijos tarnybą, o 2019 m. spalį pranešė A., kad sutikimo leidimui gyventi Lietuvoje neduos. Tada ji padėjo A. susitvarkyti leidimą. Po to, 2019 m. sausio gale, tikslios datos nepamena, po darbo A. išėjo namo, o ji liko darbe. Po kurio laiko sulaukė A. skambučio, ši paprašė susitikti, nes yra gavusi laišką. Ji su A. susitiko kavinėje ir ši jai parodė dokumentus iš teismo. Ten buvo parašyta, kad G. kreipėsi į teismą dėl jo ir A. skyrybų dėl abiejų sutuoktinių kaltės. A. tai buvo labai netikėta. Netrukus, vasario mėnesį, A. gavo leidimą gyventi Lietuvoje kitu pagrindu. Tada pastaroji sužinojo, kad A. vyras bandė šiai pakenkti, sąmoningai kreipėsi į migraciją, kad sustabdytų A. leidimą, tačiau leidimą kitą dieną A. vis tiek gavo. Leidimą A. gavo jau ne sutuoktinės teisėmis, o pagal įdarbinimą. A. buvo išregistruota iš buto, kuris priklauso šios sutuoktiniui ir kuriame gyvena su pastaruoju, t. y. (duomenys neskelbtini). Kada A. buvo išregistruota, net nežino. A. yra labai gera jos darbuotoja, labai gerbiama klientų ir geras žmogus. Ji pastarąją labai vertina ir pasakė, kad kuo galės, tuo padės. Ji su A. kiekvieną dieną bendrauja telefonu. Kuomet G. būna neblaivus, su A. elgiasi grubiai, grasina, nesivaldo, psichologiškai terorizuoja, reikalauja, kad ši išsikraustytų iš namų ir grįžtų į (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai susibara tik vyro iniciatyva, kuris visada, kuomet būna neblaivus, provokuoja barnius. A. yra įsivedusi jos telefono numerį greitame telefono rinkime. 2020 m. kovo 18 d. vakare apie 16 val. jai paskambino A. ir pasakė, kad šios vyras namuose neblaivus, yra labai agresyvus ir pastaroji bijo vyro. Ji A. liepė eiti į lauką pasivaikščioti, kad vyras kiek prasiblaivytų ir aprimtų. A. šiek tiek po 18 val. grįžo namo ir visai netrukus jai paskambino klykdama į telefono ragelį, kad G. šią mušą. A. įjungė telefono garsiakalbį ir ji prašė A. duoti jai G. G. viską girdėjo. Ji ėmė rėkti, kad šis liautųsi, nes kitu atveju kvies policiją. G., išgirdęs ją rėkiant, pabėgo. Paties konflikto ji nematė, bet A. jai papasakojo, kad tik parėjus namo ir aunantis batus G. stipriai pastarąją pastūmė į sienos kampą, nuo ko A. susitrenkė galvą ir nugarą. Po to, kai A. bandė telefonu paskambinti jai, G. bandė atimti telefoną, ranka stipriai stūmė A. galvą ir ši galva atsitrenkė į sieną. Kai A. jai skambino, kad G. pastarąją muša, ji iškvietė policiją. Po to dar keletą kartų ji kalbėjo su A., kad žinotų, ką tuo metu veikia pastarosios vyras ir bent kiek palaikytų A. Kažkuriuo metu A. jai paskambino ir pranešė, kad policija vyrą išsivežė. Ji papasakojo tai, ką jai papasakojo A. ir tai, ką girdėjo, kai pastaroji jai skambino klykdama, jog reikia pagalbos. Nori pažymėti, kad 2019 m. lapkritį G. A. grasino ir varė iš namų. Tada ji A. taip pat buvo liepusi kreiptis į policiją, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas (1 t., b. l. 33–35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 12 d. liudytoja apklausta R. D. parodė, kad 2020 m. kovo 18 d. vakare ji buvo namuose, kuomet išgirdo laiptinėje besišaukiančią pagalbos moterį. Atidariusi duris pamatė stovinčią kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto. Moteris buvo išsigandusi, apsiverkusi ir drebėjo, bet išorinių smurto žymių, tokių kaip kraujas ar įbrėžimai, nesimatė. Moteris paaiškino, kad vyras šią muša ir prieš tai buvo atėmęs telefoną, moteris prašė padėti. Kadangi ji matė, kad moteris rankose laiko telefoną, tai suprato, kad dabar pagalbą tikrai gali išsikviesti. Ji paklausė, kuo gali padėti. Moteris tik pasakė, kad negali užeiti į butą, nes bijo. Buto durys buvo praviros, vyro nesimatė, buvo tik girdėti, kaip šis kalba. Ji girdėjo, kaip vyras sakė „nusiramink ir eik namo“. Moteris kiek aprimo ir pasakė, kad pati išsikvies pagalbą, tada ji tiesiog uždarė duris ir grįžo į savo butą. Kas toliau vyko laiptinėje, ji nematė. Nežino, moteris nuėjo namo ar laiptinėje laukė atvykstančios pagalbos. Po kurio laiko, tiksliai negali pasakyti, bet per valandą į duris paskambino ta pati kaimynė, kuri paaiškino, kad atvyko pareigūnai ir nori užsirašyti jos kontaktus, todėl paprašė užeiti į šios butą. Ji nuėjo į moters butą pabendrauti su pareigūnais. Vyro bute nematė, ant moters išorinių sužalojimų taip pat nepastebėjo (1 t., b. l. 37–39).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 13 d. liudytoja apklausta R. D. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos vyriausiąja patrule. 2020 m. kovo 18 d. ji dirbo su vyriausiuoju patruliu R. V. Apie 18.20 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu juos pasitiko ir buto duris atidarė moteris, kaip vėliau paaiškėjo – A. S. Moteris buvo apsiverkusi, labai susijaudinusi, paaiškino, kad tarp jos ir jos neblaivaus sutuoktinio G. J. įvyko konfliktas, kurio metu vyras moterį sugriebė už rankų riešų ir pastūmė, nuo ko ji atsisėdo ant batų dėžės ir galva atsitrenkė į sieną. Po to dar kartą vyras sugriebė viena ranka už krūtinės, o kita ranka jos galvą padaužė į sieną. Moteris parodė paraudusius riešus, nuo sugriebimo paraudimus ant krūtinės ir paraudimus galvos pakaušyje, plaukuotojo dalyje. A. S. paaiškino, kad pabėgusi nuo vyro išbėgo į koridorių šauktis pagalbos, riksmus išgirdusi į laiptinę išėjo kaimynė R. Vyras, moteriai išbėgus į laiptinę, liko bute. Laiptinėje moteris paskambino savo kolegei, kuri iškvietė pareigūnus. Pats G. J. aiškino, kad konfliktas įvyko dėl to, kad pora skiriasi, žmona nesutinka išeiti iš vyrui priklausančio buto, garsiai kalba, neleidžia sutuoktiniui ilsėtis. Kadangi smurtas pasitvirtino, o moteris savo sutuoktiniui turėjo pretenzijų, vyrą sulaikė (1 t., b. l. 41–43).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. kovo 18 d. 18.18 val. gautas G. J. pranešimas, jog žmona mušasi. GMP nereikia. Vaikų nėra. Peršalimo ligomis neserga. Patikrinus informaciją, nustatyta, kad atvykus minėtu adresu į pareigūnus kreipėsi blaivi pranešėja A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad ją mušė jos neblaivus vyras G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), (vyras buvo sulaikytas 18.40 val.), t. y. stūmė jos galvą į sieną, sugriebė jos abi rankas, mėgino atimti telefoną, kai ji skambino į policiją pagalbos. Atvyko patrulis „V1715“, kuris pristatė į OVS sulaikytąjį apie 21 val. taip pat padėjo įvykyje. Taip pat dalyvavo vertėja H. Š., nes nukentėjusioji nemoka lietuviškai. Įvykį girdėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto. GMP atsisakė, vaikų nebuvo, policija kviesta pirmą kartą. Vyksta skyrybų procesas (1 t., b. l. 11–13).

Iš 2020 m. kovo 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020 m. kovo 18 d. apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos A. S. vyras G. J. prieš ją naudojo fizinį smurtą, t. y. trenkė jos galvą į duris, taip pat tampė ją po kambarį, naudojo necenzūrinius žodžius. Moteris patyrė fizinį skausmą. Apžiūrėjus įvykio vietą pareigūnai nustatė, jog buto visi kambariai tvarkingi, kur vyko konfliktas – prieškambaryje, viskas tvarkinga. Taip pat pažymėta, kad vyras neblaivus. Moteris pokalbio metu susijaudinusi, moteris blaivi, ant moters rankų (riešų) matėsi paraudimai. 18.40 val. sulaikytas vyras ir pristatytas kartu su „V1715“ pagalba į VPK OVS. Dalyvavo vertėja. Filmuota su „Bodycam Mk3“, taip pat fotografuota su tarnybine planšete (1 t., b. l. 1–5)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 19 d. specialisto išvados Nr. G 915/2020(01) matyti, kad A. S. nustatyta poodinės kraujosruvos galvoje ir dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, paros laikotarpyje iki apžiūros. Kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, tikėtina, neužilgo vienas po kito (1 t., b. l. 30–31).

Iš 2020 m. balandžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. kovo 18 d. 18.18 val. paskambinęs vyras, prisistatęs G. J., prašo policijos pagalbos į (duomenys neskelbtini), nurodo, kad jo žmona siautėja, neprotingai „paistijo“, kad jis šiai kažką daro; kad žmona smurtauja, kad specialiai pradeda šnekėti, kad jis smurtauja ar jai kažką daro; kad greitoji nereikalinga (1 t., b. l. 56–57).

Iš 2020 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. kovo 18 d. 18.19 val. paskambinusi moteris, prisistačiusi O. K., praneša, kad (duomenys neskelbtini), vyksta buitinis skandalas, vyksta skyrybos ir vyras išmetė į laiptinę darbuotoją – A. S. Ji darbdavė. Vyras ne kartą grasino darbuotojai, tai ji davė telefoną, jeigu vyras kels ranką. Vyras atiminėja telefoną ir neleidžia skambinti, mėgsta išgerti, žodžiu, grasino ne vieną sykį. Greitosios nereikia. Apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, iš kurio matyti, kad 2020 m. kovo 18 d. 18.30 val. paskambinusi moteris praneša, kad skambino anksčiau ir turbūt neteisingai butą pasakė, sakė, kad (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini). Ten moteriškė užsidariusi tualete, užsikabinusi, bijo, ten tas vyras išgėręs ir tikrai gali pridaužyt (1 t., b. l. 60–62).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 patikros kvito matyti, kad 2020 m. kovo 18 d. 21.08 val. G. J. nustatytas 1,09 promilių neblaivumas (b. l. 64).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo G. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta, t. y. kad jis 2020 m. kovo 18 d. apie 18 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,09 promilių neblaivumas), kilusio konflikto metu smurtavo prieš sutuoktinę A. S. – tyčia stipriai ranka pastūmė ją į kaktos sritį, nuo ko pastaroji nugriuvo ant kėdės bei griūdama susimušė nugarą į sienos kampą, po to staigiu delno judesiu prispaudė žmonos kaktą prie sienos ir stipriai trenkė pastarosios galvą į sienos kampą, o nukentėjusiajai iš rankinės išsitraukus telefoną ir bandant išsikviesti pagalbą, suspaudė jos ranką ir bandė atimti telefoną, o šiai išbėgus iš buto į laiptinę kviesti pagalbos, sugriebė žmoną už kairės rankos ir tempė į butą, sukeldamas A. S. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis G. J. kaltę pripažino iš dalies, t. y. kad tik sugriebė žmonai už rankų, gindamasis nuo jos, nes ši norėjo jam suduoti per veidą, jie susistumdė, tačiau pats jai į veidą netrenkė, žmonos galvos į sieną netrankė, jos nestumdė, telefonu naudotis nedraudė, tyčia jis žmonos nežalojo. Nurodė, kad konfliktas kilo dėl garsaus žmonos kalbėjimo ir trukdymo jam ilsėtis.

Tuo tarpu nukentėjusioji A. S. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad neblaivus sutuoktinis G. J. kilusio konflikto metu ją stipriai pastūmė į kaktos sritį, dėl ko ji staigiai atsisėdo ant kėdės, kuri stovėjo prie sienos kampo, ir nugara atsitrenkė į sienos kampą. Paskui jis padėjo ranką ant jos kaktos ir su jėga trenkė ją į sienos kampą. Jai paėmus telefoną, vyras sugriebė už abiejų rankų, bandė jį atimti, kad negalėtų kreiptis pagalbos. Ji pradėjo šaukti, kviestis pagalbos, išbėgo į laiptinę, toliau šaukė, prašė pagalbos. Vyras vėl ją sugriebė už rankos, tačiau ji spėjo paskambinti darbdavei O. K., po ko pastarajai nepavykus nuraminti G. J., O. K. iškvietė policiją. Tuo pačiu metu iš priešais esančio buto dėl triukšmo išėjo kaimynė – matė jos būklę. Kol atvažiavo policija, ji užėjo į butą, užsirakino vonioje ir kalbėjo su O. K. Atvažiavus policijai, papasakojo apie savo sužalojimus ir parodė juos. Vyras jai sudavė mažiausiai tris smūgius – buvo du smūgiai ir du kartus sugriebė už rankų. Pajuto fizinį skausmą. Pati įvykio metu nebandė suduoti vyrui.

Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.

Liudytoja apklausta pareigūnė R. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nuvykus pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, duris atidarė išsigandusi ir apsiverkusi moteris, kuri sakė, kad ką tik patyrė smurtą. Matėsi ant rankų paraudimai, tai fiksavo kameromis, nuotraukomis. Moteris papasakojo, kad iš pradžių buvo žodinis konfliktas, paskui vyras ją stumtelėjo, suėmė už rankų, pasodino ant batų dėžės ir ji atsitrenkė pakaušiu į sieną. Pas moterį matėsi paraudimai pakaušio srityje. Moteris patyrė skausmą, išgąstį, to užteko įvertinti, kad buvo smurtas. Paskui jie (vyras ir moteris) dar kažkaip laiptinėje atsidūrė, ji šaukė pagalbos. Sakė, kad šalia gyvenanti kaimynė gali tai paliudyti. Vyras sakė, kad nelietė iš pradžių, kad moteris prieš jį (naudojo jėgą). Liudytoja neatsimena, kad būtų kažkokie smurto požymiai ant vyro. Liudytojai nekilo abejonių, kas buvo konflikto iniciatorius, nes kaimynė sakė, kad moteris kvietėsi pagalbos. Tas pačias aplinkybes liudytoja nurodė apklausta ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad atvykus nurodytu adresu juos pasitiko ir buto duris atidarė moteris, kaip vėliau paaiškėjo – A. S. Ji buvo apsiverkusi, labai susijaudinusi, paaiškino, kad tarp jos ir jos neblaivaus sutuoktinio G. J. įvyko konfliktas, kurio metu vyras moterį sugriebė už rankų riešų ir pastūmė, nuo ko ji atsisėdo ant batų dėžės ir galva atsitrenkė į sieną. Po to dar kartą vyras sugriebė viena ranka už krūtinės, o kita ranka jos galvą padaužė į sieną. Moteris parodė paraudusius riešus, nuo sugriebimo paraudimus ant krūtinės ir paraudimus galvos pakaušyje, plaukuotoje dalyje. A. S. paaiškino, kad pabėgusi nuo vyro išbėgo į koridorių šauktis pagalbos, riksmus išgirdusi į laiptinę išėjo kaimynė R. Vyras, moteriai išbėgus į laiptinę, liko bute. Laiptinėje moteris paskambino savo kolegei, kuri iškvietė pareigūnus.

Liudytoja apklausta kaimynė R. D. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad 2020 m. kovo 18 d. būdama namuose išgirdo šauksmą ir atsidariusi buto duris išėjo bei pamatė, kad kaimynė (šviesiaplaukė ir rusakalbė moteris) iš (duomenys neskelbtini) buto stovėjo viduryje aikštelės ir šaukiasi pagalbos. Kaimynė buvo labai išsigandusi, apsiverkusi, drebėjo ir ją pamačiusi paprašė padėti jai, paskambinti policijai, ir pasakė, kad vyras ją muša, buvo atėmęs iš jos telefoną ir nori iš namų išmesti. Nors nematė ant moters kūno sužalojimų, kraujo, o vyras kvietė moterį užeiti į vidų, tačiau pastaroji labai bijojo, sakė, kad jis yra neblaivus. Liudytojai susidarė įspūdis, kad vyras nenori būti pastebėtas, šiek tiek slėpėsi už durų, norėjo įsitempti žmoną į butą, kad netriukšmautų, niekas nieko nematytų. Kadangi moteris turėjo rankose telefoną, liudytoja nieko nedarė, tik paklausė, kuo gali padėti. Moteris kiek aprimo ir pasakė, kad pati išsikvies pagalbą, tada ji (liudytoja) tiesiog uždarė duris ir grįžo į savo butą. Kas toliau vyko laiptinėje, ji nematė. Atvykus policijai, bendravo su pareigūnais.

Taip pat ir liudytoja O. K. nurodė, jog 2020 m. kovo 18 d. apie 18 val. A. S. jai paskambino ir pasakė, kad jos vyras neblaivus, agresyvus, girdėjo, kad ji (nukentėjusioji) šaukia, jog jis ją muša. Liudytoja bandė per telefono garsiakalbį apraminti kaltinamąjį, tačiau jis nesiklausė, todėl ji (liudytoja) paskambino policijai. Po to ji nukentėjusiajai dar tą vakarą skambino iki kol atvažiavo policija, kad palaikytų. A. S. po to papasakojo, kad jis stipriai pastarąją pastūmė į sienos kampą, paėmė ranka jos galvą ir trenkė į sieną, labai užgavo galvą, nugarą (stuburą), ji nukrito, jis griebė stipriai jai už rankų, bandė atimti telefoną, paskui ji tualete užsidarė, nes bijojo. Jis norėjo išplėšti telefoną iš rankų, kad tik neskambintų pagalbai.

Tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo smurtaujama bei ji patyrė kaltinime išvardintus padarinius – sumušimus (sužalojimus) ir fizinį skausmą, patvirtina ne tik nukentėjusiosios, liudytojų duoti parodymai, iš dalies paties kaltinamojo parodymai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu kiti surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais – BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. kovo 18 d. 18.18 val. pagal gautą G. J. pranešimą, jog žmona mušasi, atvykus į pareigūnus kreipėsi blaivi A. S., paaiškinusi, kad ją mušė jos neblaivus vyras G. J., t. y. stūmė jos galvą į sieną, sugriebė jos abi rankas, mėgino atimti telefoną, kai ji skambino pagalbos; 2020 m. kovo 18 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji pranešė, jog 2020 m. kovo 18 d. apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos A. S. vyras G. J. prieš ją naudojo fizinį smurtą, t. y. trenkė jos galvą į duris, taip pat tampė ją po kambarį, naudojo necenzūrinius žodžius, moteris patyrė fizinį skausmą, vyras neblaivus, moteris pokalbio metu susijaudinusi, blaivi, ant moters rankų (riešų) matėsi paraudimai; 2020 m. balandžio 16 d. Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad 2020 m. kovo 18 d. 18.19 val. ir 18.30 val. paskambinusi O. K. praneša, kad (duomenys neskelbtini), vyksta buitinis konfliktas, vyras išmetė į laiptinę žmoną – A. S., atiminėja telefoną ir neleidžia skambinti, mėgsta išgerti, grasino ne vieną sykį, moteris užsidariusi tualete, bijo; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 19 d. specialisto išvada Nr. G 915/2020(01), iš kurios matyti, kad A. S. nustatyta poodinės kraujosruvos galvoje ir dešinėje rankoje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, paros laikotarpyje iki apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, tikėtina, neužilgo vienas po kito. Minėtų padarinių kilimą nukentėjusiajai aiškiai suprato ir nukentėjusiosios darbdavė O. K., iškvietusi policijos pareigūnus, taip pat atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai iš nukentėjusiosios paaiškinimų suprato, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, ant nukentėjusiosios matėsi smurto požymiai, taigi, atsižvelgus į įvykio aplinkybes, sukeltas fizinis skausmas buvo realus. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. J. veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją A. S., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai sukėlimu.

Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju mano, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors liudytoja O. K. šiuo atveju laikytina artimu nukentėjusiajai asmeniu, tačiau jos parodymais nėra pagrindo nesivadovauti, kadangi, kaip minėta, jie atitinka byloje nustatytas esmines faktines aplinkybes, sutampa su kitais byloje turimais duomenimis. Taip pat ir liudytojos R. D. parodymai, kaip netiesioginiai įrodymai, šiuo atveju reikšmingi tiek, kiek jie patvirtina kitus tiesioginius įrodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

Vertinant kaltinamojo G. J. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, nekyla abejonių dėl to, jog smurtaudamas prieš žmoną, jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo (siekė), taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Panaudoto fizinio smurto pobūdis ir sukelti padariniai rodo, jog kaltinamojo elgesys buvo sąmoningas ir kryptingas, jis suvokė tokių veiksmų pavojingumą, ir jų siekė.

Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji duodami parodymus patvirtino, jog veikos padarymo metu jiedu nebuvo išsituokę, nors ir vyko skyrybų procesas, gyveno bendrame būste, t. y. buvo sutuoktiniai (nors bendro ūkio jau kurį laiką nevedė), iki šiol gyvena kartu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsniu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip padaryta prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamojo G. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis pripažintinas kaltu padaręs šį nusikaltimą.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. J., teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario) sveikatai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas prašė nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia kaltinamojo atsakomybę, tačiau, teismo nuomone, G. J. neblaivumas buvo priežastis susiformuoti jo nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Pažymėtina, kad ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo didesnį jo pavojingumą, kadangi neblaivus asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų. Pats kaltinamasis apklausiamas tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog grįžęs namo tą vakarą išgėrė 150 g degtinės, nes jautėsi blogai ir nuėjo miegoti, nors ir teigė, kad jo neblaivumas jo veiksmams įtakos neturėjo. Pareigūnė R. D. patvirtino, jog kaltinamasis jiems atvykus prisipažino, jog yra išgėręs, tą pareigūnams nurodė ir nukentėjusioji. Nukentėjusioji tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad vyras buvo agresyvus, ieškojo priekabių, nes buvo stipriai neblaivus, toks jo elgesys pasireiškia būtent pavartojus alkoholio. Liudytoja O. K. taip pat patvirtino, kad kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams, pati nukentėjusioji paskambinusi jai minėjo, kad G. J. neblaivus ir agresyvus, tai vyko jau ne pirmą kartą. Liudytojai R. D. taip pat atrodė, kad kaltinamasis yra apsvaigęs, nes lėtai kalbėjo, pavieniais žodžiais, nerišliai. Galiausiai iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 patikros kvito matyti, kad 2020 m. kovo 18 d. 21.08 val. G. J. nustatytas 1,09 promilių neblaivumas. Taigi įvertinus asmenų paaiškinimus, alkotesterio rodmenis ir įvykio aplinkybes, ypač tai, kad smurtą kaltinamasis žmonos atžvilgiu naudojo dėl menkavertės priežasties – jo paties teigimu, dėl garsaus žmonos kalbėjimo ir trukdymo jam ilsėtis, teismas sprendžia, kad toks neadekvatus ir neproporcingas G. J. elgesys konfliktinėje situacijoje būtent buvo nulemtas jo neblaivumo.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad G. J. brandaus amžiaus, dirbantis, neteistas (1 t., b. l. 86), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per 5 metus iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas 3 kartus, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 87–88), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje taip pat nėra.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, į lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, ir sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad šiuo atveju kaltinamajam turi būti skiriama viena iš švelniausių sankcijoje numatytų – laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei vidurkis, t. y. 1 metai, kartu paskiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, t. y. įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 4 d. 2 p.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. kovo 18 d. 18.40 val. iki 2020 m. kovo 19 d. 12.27 val. (viena diena) išbūtas laikas (1 t., b. l. 66, 67), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Taip pat, kadangi kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką šeimos nariui, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Nukentėjusioji A. S. civiliniame ieškinyje nurodo, jog nusikalstamos veikos metu jai buvo padaryti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos galvoje ir dešinėje rankoje. Nukentėjusiosios patirti sužalojimai, remiantis specialisto išvada Nr. G915/2020(01), kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu ir konstatuota, kad jie buvo padaryti kietais bukais daiktais, paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, tikėtina, neužilgo vienas po kito. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis sukėlė A. S. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas galvoje ir dešinėje rankoje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiosios skaičiavimais, G. J. jos atžvilgiu smurtinius veiksmus naudojo mažiausiai keturis kartus, t. y. pastūmė ją į kaktos sritį, prispaudė jos kaktą prie sienos ir stipriai trenkė pastarosios galvą į sienos kampą, suspaudė jos ranką bandydamas atimti telefoną ir stipriai sugriebė už rankos, kada tempė iš laiptinės į butą. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir psichologinį stresą, psichologinę įtampą, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Be to, po įvykio metu patirto fizinio ir psichologinio smurto, A. S. paūmėjo jos turimos ligos: po smūgio į sienos kampą paūmėjo skausmas nugaroje ir juosmenyje, kuris paplito į kojos kelią ir pėdą, todėl 2020 m. kovo 23 d. ji kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri 2020 m. kovo 24 d. nuotoliniu būdu susisiekė su ja, konsultavo ir išrašė nuskausminamuosius ir gydomuosius vaistus. Iki įvykio nukentėjusioji gydėsi nugaros ir kojos skausmus, jai buvo teikiamos medicininės reabilitacinio gydymo priemonės ir sveikatos būklė buvo pagerėjusi. Tačiau po G. J. smurto, jos sveikatos būklė vėl pablogėjo, todėl ji 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. balandžio 17 d., 2020 m. balandžio 28 d., 2020 m. liepos 21 d., 2020 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į gydytojus (šeimos ir neurologą), ji laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. balandžio 7 d. – 2020 m. balandžio 17 d., 2020 m. balandžio 18 d. – 2020 m. balandžio 28 d., iš viso 28 dienas, buvo laikinai nedarbinga (dirba kirpėja), todėl jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nukentėjusioji gydytojų konsultacijų metu nurodė, kad juosmens skausmai paaštrėjo po to, kai ją pastūmė sutuoktinis ir ji nugriuvo ant nugaros. Šias aplinkybes patvirtina prie civilinio ieškinio pridedami VšĮ Karoliniškių poliklinikos medicininiai dokumentai: elektroniniai receptai, ambulatorinio apsilankymo (pas šeimos gydytoją ir gydytoją neurologą) aprašymai. Pirmiau nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad dėl įvykio nukentėjusioji patyrė ir sveikatos būklės pablogėjimą, kuris turėjo įtakos jos net 28 dienas trukusiam laikinajam nedarbingumui, taip pat patyrė su tuo susijusius nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Kojos judesiai iki šiol neatsistato, nukentėjusioji negali jos pilnai valdyti. Nors ir taikomos reabilitacinės medicininės priemonės, sveikata negerėja. Tai atsiliepia nukentėjusiosios darbui – dirbti tampa sudėtingiau, nes jos darbas stovimas. A. S. iki šiol jaučia G. J. smurto pasekmes: ji gyvena nuolatinėje įtampoje ir yra dar labiau negu anksčiau nusivylusi savo sutuoktiniu, jaučia stiprų nerimą, kad tokie smurto protrūkiai, kokį ji išgyveno dėl sutuoktinio veiksmų, gali pasikartoti, ji dėl to blogai ir miega, yra prislėgtos nuotaikos, greičiau pavargsta, iki šiol jaučia kojos pėdos skausmą, turi judėjimo problemų. Nukentėjusioji nežino, todėl pergyvena, ar jos sveikata pilnai atsistatys, ar nebus liekamųjų padarinių. Labiausiai ji bijo, kad visam gyvenimui gali likti neįgali. Atkreipia dėmesį, kad nors A. S. dėjo visas įmanomas pastangas tam, kad įvykio (konflikto) būtų išvengta (įvykio dieną pamačiusi, kad sutuoktinis neblaivus, keistai elgiasi, ieško priekabių, ji kelis kartus išėjo iš namų, tikėdamasi, kad kaltinamasis aprims ir nueis miegoti, telefonu skambino savo darbdavei ir su ja tarėsi, kaip išvengti konfliktų), sutuoktinis vis vien išprovokavo konfliktą ir jos atžvilgiu panaudojo brutalų smurtą. Nukentėjusiąją ypač skaudina tai, kad G. J., nors aiškiai suvokia, kad jo elgesį įtakojo įvykio dieną vartotas alkoholis, nepagrįstas pyktis ir nepagrįstas neigiamas nusiteikimas sutuoktinės atžvilgiu, noras jos atsikratyti, tačiau jis iš esmės neprisipažįsta ir nesigaili dėl savo nusikalstamų veiksmų, pasirinko gynybinę poziciją dėl konflikto kaltinti nukentėjusiąją, sau naudinga linkme iškraipant ir išgalvojant nebūtas įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios neatsiprašė ir neatsiprašo, tikisi, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos bus išteisintas, nes anksčiau yra neteistas. Atkreipiamas dėmesys, kad gynybinę taktiką dėl konflikto kaltinti nukentėjusiąją, iškraipyti faktines aplinkybes, G. J. jau naudoja ne pirmą kartą, tai matyti iš prie ieškinio pridėto 2017 m. gegužės 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį, kad 2017 m. G. J. pirmą kartą jos atžvilgiu panaudojo smurtą, bet į policiją ji nesikreipė, nenorėdama gadinti šeimyninių santykių. Kai sutuoktinis pamatė ant jos kūno smurto žymes, kitą dieną parašė policijai skundą, kad ji tariamai jį sužalojo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad sutuoktinis nukentėjusiosios atžvilgiu smurtavo ne pirmą kartą, kai kuriais atvejais dėl jo naudoto fizinio ir psichinio smurto ji nesikreipė į teisėsaugos institucijas, vieną kartą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pritrūkus įrodymų. 2019 m. lapkričio 20 d. ji patyrė didžiulį stresą dėl sutuoktinio grasinimų, todėl, būdama įbauginta, kvietėsi į pagalbą savo darbdavę, kuri atvyko kartu su vyru ir lauke visi laukė, kol G. J. apsiramins ar užmigs, kad A. S. galėtų grįžti namo. Kadangi tokie grasinimai nesiliovė, 2019 m. lapkričio 21 d. ji buvo priversta raštu kreiptis pagalbos į Vilniaus miesto 6 policijos komisariatą, tačiau pareigūnai net neiškvietė G. J. apklausai ir nepravedė su juo jokio prevencinio pokalbio, negynė jos ir paliko likimo valiai, dėl ko ir toliau tęsėsi grasinimai, žeminimai, psichologinis bei fizinis smurtas, sveikatos žalojimas. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį, kad, kadangi dėl 2019 m. lapkričio 20 d. artimoje aplinkoje naudoto smurto G. J. nebuvo įspėtas ar kitaip nubaustas, jis pajutęs nebaudžiamumą 2020 m. kovo 18 d. vėl ėmėsi smurto. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis smurtavo būdamas neblaivus. Teigiama, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į nukentėjusiosios sveikatai nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes – nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį (poodinės kraujosruvos galvoje ir rankoje, iki šiol besitęsiantis turimų ligų paūmėjimas ir dėl to reikalinga medicininė pagalba, laikinas net 28 dienų nedarbingumas, patirtas fizinis skausmas), jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir trukmę (kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja nukentėjusiosios atžvilgiu, įvykio metu buvo neblaivus ir tai buvo viena iš smurtą sąlygojusių priežasčių, nukentėjusiosios skaičiavimais, sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais), kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (nepripažįsta kaltės, nesigaili dėl veikos padarymo, neatsiprašo), nukentėjusiosios elgesį (dėjo pastangas išvengti konflikto), teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Baudžiamosios bylos duomenys, nukentėjusios nuomone, pagrindžia G. J. neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų, sukelto fizinio skausmo, kaip būtinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. G. J. fizinį ir psichologinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo sąmoningai, suprasdamas, kad tyčia naudoja fizinę jėgą prieš ją ir kad taip sukels jai fizinį skausmą ir kūno sužalojimus ir taip elgėsi siekdamas priversti ją kuo greičiau išsikraustyti iš jam priklausančio buto. Pažymi ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai atsiradusios pirmiau nurodytos neturtinio pobūdžio neigiamos pasekmės, yra tiesioginis nusikalstamų veiksmų rezultatas. Tokių pasekmių nebūtų buvę, jeigu nebūtų nusikalstamos veikos, todėl darytina išvada, kad jos patirta neturtinė žala su nusikalstama veika yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus kriterijus, savo patirtą neturtinę žalą A. S. vertina 5 000 Eur. Ši pinigų suma, jos nuomone, teisingiausiai kompensuotų dėl sutuoktinio įvykdytos brutalios nusikalstamos veikos jos patirtus dvasinius bei fizinius išgyvenimus (1 t., b. l. 125–148).

Papildydama civilinį ieškinį nukentėjusioji nurodė (ir pridėjo dokumentus), kad dėl kaltinamojo fizinio smurto ji patyrė ilgalaikes pasekmes jos sveikatai, t. y. kad dėl įvykio metu padarytų sužalojimų ir patirto streso jos lėtinė nervų sistemos liga vis atsinaujina, kamuoja juosmens, kojos skausmai, dėl ko jai 2020 m. rugsėjo 11 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo taikytas reabilitacinis gydymas, ji buvo laikinai nedarbinga nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. spalio 1 d. (26 kalendorinės dienos), 2020 m. spalio 19 d. Baltijos-Amerikos klinikoje jai buvo atlikta pažeisto nervo operacija, po kurios ji beveik tris mėnesius buvo laikinai nedarbinga nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2021 m. sausio 15 d. (87 kalendorinės dienos) (2 t., b. l. 27–53).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. S. taip pat nurodė, jog nuolat jau nuo skyrybų proceso pradžios buvo psichologinis spaudimas iš vyro pusės. Tai pablogino jos būklę prieš karantiną. Ji reabilitavosi poliklinikoje, turėjo problemų su kaire koja. Jis galimai bandė provokuoti, kad pablogėtų būklė. Nukentėjusioji bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Po įvykio dėl smūgio vėl nebegalėjo pakelti kojos. Šiuo metu jos būklė nepagerėjo ir ji tęsia reabilitaciją. Jai teks ilgai reabilituotis, periodiškai jaučia skausmą, negali pilnavertiškai vaikščioti, bėgioti. Mano, kad jeigu ne šis įvykis, būtų pasveikusi. Iki karantino buvo praktiškai pabaigta reabilitacija ir buvo pagerėjimas. Jaučia nuolatinį stresą, baimę dėl savo gyvybės. Šiuo metu dirba kirpėja, jos darbas yra fizinis. Po įvykio jai yra sunku stovėti ant kojų. Jei negalės dirbti, praras leidimą gyventi Lietuvoje. Po įvykio jai oficialiai buvo skirtas nedarbingumas. Jaučia didelį emocinį skausmą, kad kaltinamasis jos neatsiprašė. Paaiškino, kad priežastinis ryšys tarp mėlynių ant rankų riešų, kurios atsirado konflikto metu, ir tarp paūmėjusio kojų būklės pablogėjimo, yra didžiulis stresas. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo advokatas buvo susisiekęs su ja dėl susitaikymo, tačiau pats vyras nesikreipė į ją.

Ikiteisminio tyrimo metu rašytiniuose parodymuose nukentėjusioji nurodė, kad G. J. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą bei psichologinį stresą, psichologinę įtampą ir baimę dėl sveikatos ir gyvybės. Vyras tai darė sąmoningai, suprasdamas, kad tyčia naudoja fizinę jėgą prieš ją, kuri sukėlė jai fizinį skausmą bei sveikatos sutrikimus, nes jos dešiniosios kojos pėdos veikla neatsistato iki šiol. Šios nusikalstamos veikos pasekmės – ne tik sutinusi ranka ir fizinio smurto žymės ant rankų, bet ir po smūgio į sienos kampą paūmėjo skausmas nugaroje ir juosmenyje, kuris paplito į dešinįjį kelią ir pėdą, todėl 2020 m. kovo 23 d. ji kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nuotoliniu būdu susisiekė su ja ir konsultavo, 2020 m. kovo 24 d. išrašė nuskausminamuosius ir gydomuosius vaistus. G. J. nesigaili dėl savo nusikalstamų veiksmų, neatsiprašė ir neatsiprašo, tikisi, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos bus išteisintas, nes nėra teistas, todėl taikus šios nusikalstamos veikos sprendimas yra neįgyvendinamas.

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, ją padarė jos šeimos narys – sutuoktinis (kaltinamasis), taip pat į veikos pobūdį – ne mažiau nei tris kartus buvo atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai –pastūmimas ranka į kaktos sritį, nuo ko nukentėjusioji nugriuvo ant kėdės bei griūdama susimušė nugarą į sienos kampą, prispaudimas delnu nukentėjusiosios kaktos prie sienos ir trenkimas jos galvos į sienos kampą, suspaudimas nukentėjusiosios rankos bandant atimti telefoną, sugriebimas jos už kairės rankos ir tempimas į butą, taip pat kilusius padarinius – fizinį skausmą ir nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą – poodines kraujosruvas galvoje ir dešinėje rankoje. Kaip nurodo nukentėjusioji civiliniame ieškinyje bei patvirtino teismo posėdžio metu, fizine prasme kilusias pasekmes (fizinį skausmą) ji juto dar kurį laiką po įvykio, be to, dėl vyro smurto ir patirto streso jai atsinaujino lėtinė nervų sistemos liga, stuburo skausmai, nebegalėjo pakelti kojos, dirbti stovimo darbo, jau 2020 m. kovo 23 d. kreipėsi į gydytoją, jai buvo skirti medikamentai, po to nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. jai suteiktas nedarbingumas, taip pat lėtinės ligos paūmėjimo pasekmes ji jaučia iki šiol, tai patvirtina pateikti nukentėjusiosios dokumentai. Nors tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas teigė, jog nurodytos nukentėjusiosios sveikatos problemos dėl jos lėtinės ligos visiškai nesusijusios su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau, teismo vertinimu, visiškai to atmesti taip pat negalima. Įvertinus neilgą laiko tarpą nuo nusikalstamos veikos iki nukentėjusiosios kreipimosi į medikus, jai suteikto nedarbingumo laikotarpio pradžią ir trukmę (nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 28 d.), tai, kad nukentėjusioji gydytojų konsultacijų metu pati nurodė, jog juosmens skausmai paaštrėjo po to, kai ją pastūmė sutuoktinis ir ji nugriuvo ant nugaros, spręstina, jog nukentėjusiosios lėtinės nervų sistemos ligos paūmėjimas, atsinaujinimas ar tam tikri požymiai (skausmai ir pan.) galėjo iš dalies atsirasti ir dėl kaltinamojo prieš ją 2020 m. kovo 18 d. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų. Nukentėjusioji taip pat teigia, jog dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos ji patyrė ne tik fizinį, tačiau ir dvasinį (emocinį) skausmą, psichologinį stresą, psichologinę įtampą, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, ji gyvena nuolatinėje įtampoje ir yra dar labiau nusivylusi savo sutuoktiniu, jaučia stiprų nerimą, kad tokie smurto protrūkiai gali pasikartoti, ji dėl to blogai miega, yra prislėgtos nuotaikos, greičiau pavargsta.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, t. y. pripažįstami neturtine žala, tačiau šiuo atveju objektyviai ir vienareikšmiškai nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai (dėl lėtinės nervų sistemos ligos tolesnės eigos, ypač operacijos bei reabilitacijos po jos 2020 m. rudenį) nukentėjusiajai yra būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir jie yra ilgalaikiai ar išliekantys visam jos gyvenimui, kad dėl sveikatos sutrikdymo (poodinių kraujosruvų galvoje ir dešinėje rankoje) atsirado negatyvūs pasikeitimai įvairiose jos gyvenimo srityse, t. y. dėl jų (poodinių kraujosruvų galvoje ir dešinėje rankoje) prarado darbingumą, suprastėjo gyvenimo kokybė, iki šiol ribojama įprasta veikla, šiuo metu patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl kaltinamojo padaryto tyčinio nusikaltimo nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, į jos pasekmes, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur dydžio suma. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis užtikrina kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką šio pobūdžio bylose.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. birželio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajai A. S. baudžiamojoje byloje išlaidų apskaičiavimo (2 t., b. l. 71–74).

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš aukščiau nurodyto reglamentavimo seka, kad diskrecijos teisė nuspręsti dėl priteistinų atstovavimo išlaidų dydžio priklauso teismui. Be to, tai, kad nukentėjusiajam buvo teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, nepaneigia teismo teisės vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis šias išlaidas, kurias patyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, iš kaltininko priteisti valstybės naudai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-241-307/2019).

Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (8.1)TP-20-T-1216-6406 ir 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (8.1)TP-20-T-2589-13427 nukentėjusiosios A. S. interesus atstovavo advokatė V. Pilipavičienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2021 m. birželio 14 d. pažymą, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 354,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Įvertinęs tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per septynis teisiamuosius posėdžius, išnagrinėta baudžiamoji byla nebuvo didelės apimties, nebuvo itin sudėtinga, teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai iš nuteistojo G. J. priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, G. J. dirba, teismo turimais duomenimis – finansinių sunkumų neturi, prašoma atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytų užmokesčio dydžių, teismas sprendžia, kad prašymas tenkintinas bei iš G. J. valstybės naudai priteistinas prašomos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas – 354,04 Eur, nes tokia suma, teismo nuomone, atitiks teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. J. (G. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, G. J. (G. J.) paskirti įpareigojimą atliekant laisvės apribojimo bausmę neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. J. (G. J.) laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. kovo 18 d. 18.40 val. iki 2020 m. kovo 19 d. 12.27 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti G. J. (G. J.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. S. naudai iš G. J. (G. J.) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. J. (G. J.) valstybės naudai 354,04 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus keturis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke; LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke; LT 05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke; LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor banke; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti G. J. (G. J.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.