- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-195-397/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46797-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- K. A.
- Nukentėjusysis
- S. A.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinei ligonių kasai
- Advokatai
- Laimius Platūkis, Alvyda Rima Medišauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Dariaus Kantaravičiaus, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Priteista iš K. A., nukentėjusiajai S. A. 45,76 Eur turtinės žalos atlyginimas, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 1 550 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kita ieškinio dalis atmesta.
Priteista iš K. A., civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai 139,98 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. A., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 24 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo rūsyje, konflikto metu, sugriebė ranka nukentėjusiajai S. A. už kaklo ir tyčia ją stūmė, dėl ko nukentėjusioji nugara krito ant betoninių laiptų, po to nukentėjusiajai S. A. atsistojus, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia nukentėjusiąją S. A. stūmė du kartus, dėl ko ji krito ant betoninių laiptų, taip smurtaudamas nukentėjusiajai S. A. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kairės alkūnės sąnario srityje, dešinio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante, dešinio klubo sąnario srityje, dešinės blauzdos srityje, kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimo dešinės blauzdos srityje, kairės alkūnės ir dešinio sėdmens sumušimo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. A. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimas, pareikštas K. A. nežymiai sutrikdžius S. A. sveikatą, pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. A. prašo, panaikinti 2021 m. gruodžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Civilinius ieškinius atmesti.
3.1. Skunde nurodė, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas faktines aplinkybes dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Teismas, išvadą dėl K. A. kaltės pagal BK 140 straipsnio l dalį, pagrindė ne tiesioginiais įrodymais, o prielaidomis. Apelianto teigimu, jokie bylos duomenys nepaneigia aplinkybių, kad konflikto metu, nukentėjusioji pati nukrito ant laiptų tuo momentu, kuomet jam sudavė per ranką su atsinešta pakabinama spyna ir sužalodama rankos ji iš pykčio, kad K. A. neleido pakabinti jos atsineštos spynos, stūmė jį į sieną, ko jis nesitikėjo.
3.2. Skundo autoriaus įsitikinimu, įvertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas subjektyviai vertino K. A. teisinančius įrodymus. Teismas ypatingą dėmesį skyrė duomenims, kuriuos apeliantas pasakė skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, būdamas susijaudinęs, kviesdamas atvykti į įvykio vietą pareigūnus. Vertindamas liudytojų-policijos pareigūnų parodymus, teismas neatsižvelgė, kad šie liudytojai patys jokio konflikto nematė, o parodymus davė tik apie tai ką jie matė atvykę į įvykio vietą po įvykio. Apelianto manymu, byloje surinktų įrodymų tyrimas ir vertinimas, nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylai reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu. Buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnio, 7 straipsnio, 20 straipsnio 5d., 44 straipsnio 6 dalies, reikalavimai, dėl ko teismas padarė nepagrįstas, faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas; būdamas šališkas, atliko vienpusišką ir kryptingą įrodymų vertinimą, K. A. kaltę grindė išimtinai vien tik nukentėjusiosios nenuosekliais parodymais, kuri yra asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi; teismas buvo aktyvus, teikė privilegiją nukentėjusiajai, rinkdamas jai palankius įrodymus civiliniam ieškiniui pagrįsti, dėl ko, pa žeidė bylos nagrinėjimo teisme metu rungimosi principą.
3.3. Apelianto manymu, šis konfliktas nukentėjusiosios buvo suplanuotas iš anksto, dėl tuo metu teisme nagrinėjamos civilinės bylos. Nukentėjusiosios nenuoseklūs parodymai dėl sužalojimų kelia abejonių jų tikrumui. Atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas nepasisakė ir nevertino kartu su byloje esančiais kitais įrodymais byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo, iš kurio matyti, kad vaizdo įraše išimtame iš Alytaus apskrities VPK Prienų rajono Policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos R. D. darbo metu naudotos BODY kameros K. A. pirmas susitiko su į įvykio vietą atvykusiais pareigūnais. Jis pareigūnams nurodė, kad nukentėjusioji atėjo ir pradėjo dėti savo spyną), kad ji visokiais būdais jam kenkia ir jį provokuoja, kad pradėjo jį stumdyti ir kt., nes apeliantas neleido uždėti atsineštos spynos. Šiuose paaiškinimuose, yra fiksuotos aplinkybės, kad nukentėjusioji pradėjo konfliktą, pirmoji pradėjo stumdyti K. A. nuo durų, kad nukrito vieną kartą ant laiptų ir pasitempė šoną, kas buvo fiksuojama pirminiuose nukentėjusiosios pranešimuose Bendruoju pagalbos centro telefono numeriu. Nuo pat pradžių, aš nurodžiau, kad ji su savimi buvo atsinešusi ir turėjo pakabinamą spyną, kuria man kirto per rankos pirštus, tačiau pareigūnai, kuriems duoti valstybės įgaliojimai, neatliko pareigų greitai ir išsamiai atskleisti galimą nusikalstamą veiką ir kažkodėl nesurinko neabejotinų objektyvių įrodymų, nes šio daiktinio įrodymo.
3.4. Skunde nurodoma, jog 2020 m. lapkričio 24 d. 17: 37 val., pats pirmasis nukentėjusiąją, apžiūrėjo ir fiksavo sužalojimus - ortopedas traumatologas V. L. ir medicinos dokumentų išraše fiksavo aplinkybes skausmą kairės alkūnės ir dešinio sėdmens srityse, žymesnių tinimų ir sutrikimų nerado. Jokio gydymo neskyrė, tik šaltį sumušimų srityse. Tai apelianto įsitikinimu, neginčijamai patvirtina, kad ant nukentėjusiosios kūno nebuvo matoma jokių matomų sužalojimų ir paneigia specialisto fiksuotas aplinkybes dėl ant kūno atsiradusių mėlynių. Pažymima, jog mėlynių ant nukentėjusiosios kūno nematė ir į įvykio vietą atvykusi pareigūnė liudytoja R. D.. Akivaizdu, jog sumušimai nebuvo tokie, kokius nukentėjusioji pateikė užfiksavusi fotonuotraukose, jei traumatologas jų neaprašė ir neskyrė vaistų. Pažymima, jog teismo posėdžio metu, nukentėjusioji patvirtino, kad ji gydytojui V. L. nurodė visus sužalojimus, tačiau teismas, koncentravosi į ginekologo akušerio E. T. konsultacijos duomenis, kurie nėra priežastiniame ryšyje su kūno sužalojimais. Apelianto įsitikinimu, teismas šališkai vertino į bylą pateiktas nukentėjusios fotonuotraukas kaip įrodymą dėl padarytų sužalojimų, nes tai nėra tinkamai įforminti įrodymai. Fotonuotraukose fiksuoti sužalojimai - mėlynės yra labai intensyvios spalvos ir per dvi dienas, negalėjo taip išryškėti. Į Įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, nurodytų aplinkybių nefiksavo.
3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog byloje pateikta specialisto išvada, kurioje tarpe kitų sužalojimų, yra fiksuota poodinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje, tačiau apelianto teigimu, išvadoje esantys duomenys patvirtina tik patį sužalojimo faktą, bet nepagrindžia sužalojimo padarymo aplinkybių ir mechanizmo, neįrodo, kad tai tyčia padarė K. A.. Teismas, apklausiant specialistą, pagarsino K. A. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus ir specialistas paaiškino, kad taip pat yra tikėtini, ir jų negalima atmesti, jeigu griuvo ir kontaktai buvo į dešinę, į sėdmenis. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas neįvertino, kad įvykio metu K. A. pats buvo sužalotas, dėl to, specialisto išvada dėl nukentėjusiajai fiksuotų padarytų sužalojimų, tėra tik prielaida, o ne objektyvūs duomenys, patvirtinantys K. A. kaltę smurtavus prieš nukentėjusiąją.
3.6. Skunde nesutinkama su teismo argumentu, kad nukentėjusiosios parodymus, patvirtina liudytojo E. D. parodymai. Atkreipiamas dėmesys, jog paties įvykio šis liudytojas nematė. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas liudytojo E. D. duotus parodymus sureikšmino, pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas, jo parodymus pripažindamas įrodymu, nes apelianto manymu, jie yra nepatikimi ir neobjektyvūs, kadangi liudytojas yra nukentėjusiosios sugyventinis, kuris kartu su ja, šiuo metu, augina bendrą vaiką ir turėjo interesą civilinėje byloje, kurioje nukentėjusioji siekė, kad K. A. priklausanti 14 buto dalis atitektų natūroje S. A.
3.7. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog K. A. prakirstą ant piršto žaizdą teismas įvertino subjektyviai, kaip nutrintą piršto žaizdelę ir nurodė, kad jis galėjo ją pasidaryti kitomis aplinkybėmis, įprastai veikiant buityje ir nevertino, kaip S. A. neteisėtų veiksmų ar puolimo mechanizmo.
3.8. Skunde nurodoma, jog teismas nevertino tų aplinkybių, jog tarpusavio santykiai iki šio įvykio, tarp S. A. ir K. A., kaip buvusių sutuoktinių, buvo konfliktiški, įtempti dėl besitęsiančių konfliktų. Atkreipiamas dėmesys, jog iš S. A. pusės buvo aiškus savanaudiškas motyvas ir interesas dėl buto. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusiosios parodymai buvo melagingi ir ji siekė nepagrįstai apkaltinti.
3.9. Skundo autoriaus teigimu, jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, kad K. A. sąmoningai tarpusavio konflikto metu nukentėjusiosios atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, tai nurodo tik viena nukentėjusioji turėdama interesą dėl buto, o liudytojų tiesiogiai mačiusių įvykį ir galinčių patvirtinti nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes byloje nėra.
3.10. Skunde nurodoma ir tai, jog teismas priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, pažeidė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio nuostatas. Pasibaigus baigiamosioms kalboms buvo aktyvus, ko neturėtų būti, pažeisdamas rungtyniškumo principą, rinko nukentėjusios pareikšto civilinio ieškinio turtinės žalos dydžiui pagrįsti duomenis apie nukentėjusiajai, priklausančias transporto priemones, nustatė, nesant jokių rašytinių įrodymų, kada, kokiu automobiliu ir kur vyko nukentėjusioji, bei šių automobilių sunaudojamo kuro sąnaudų dydį ir turtinei žalai atlyginti, priteisė iš K. A. 45,76 Eur nukentėjusiosios naudai. Skunde nesutinkama, su teismo argumentu, kad nukentėjusiosios vizitai pas gydytoją dėl nėštumo yra priežastiniame ryšyje su tuo, kuo ji yra kaltinamas. Pažymima, jog dėl sužalojimų nukentėjusiajai nebuvo taikytas joks gydymas ir nepaskirti jokie vaistai. Apžiūrėjus traumatologui, nesant reikalingo gydymo, nukentėjusioji perduota konsultacijai į akušerio ginekologo skyrių. Tačiau atlikus tyrimus, po paros su puse laiko, gydytojui E. T. nenustačius gresiančio aborto, nukentėjusioji išvyko į namus.
3.11. Skunde pažymima, jog teismas priteisdamas nukentėjusiajai 3000 Eur neturtinės žalos, vertino, kad nukentėjusioji patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, išgąstį, stresą, nepatogumus, ypač būdama nėščia ir siekdama neprarasti kūdikio, pasijuto pažeminta, nukentėjo gyvenimo kokybė, atsirado emocinė depresija, tačiau su tokiais teismo argumentais skunde nesutinkama. Apelianto teigimu, jis nukentėjusiosios nesužalojo ir su jos išgyvenimais, stresu ir fizinio skausmo patyrimu nėra susijęs. Manau, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį neįsigilino į faktines aplinkybes, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir netinkamai pritaikė LR CK 6.250 straipsnio nuostatas bei tenkindamas nukentėjusiosios ieškinį nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose: neįvertino apelianto turtinės padėties - šiuo metu nedirba ir neturi jokių pajamų, neturi nekilnojamojo turto. Priteistas neturtinės žalos dydis sumoje 3000 Eur neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.
3.12. Apelianto įsitikinimu, teismas priteisdamas nukentėjusiosios naudai turėtas išlaidas advokatui apmokėti, nesivadovavo BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, neatsižvelgė ir nevertino jo turtinės padėties ir priteisė iš K. A. nukentėjusiajai, 1550 Eur advokato išlaidoms apmokėti. Ši priteista suma neatitinka apelianto turtinei padėčiai ir turėtų būti sumažinta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno teritorinė ligonių kasa prašė, apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
5. Atsiliepimu į nuteistojo skundą nukentėjusioji S. A. prašė, apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Alytaus apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiosios atstovas ir prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. A. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Pripažindamas K. A. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu K. A. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl K. A. kaltės.
Dėl įrodymų vertinimo
8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
9. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia K. A. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
10. Nors apeliantas kategoriškai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo neprisipažino teigdamas, kad konflikto iniciatorė buvo būtent nukentėjusioji ir, kad nukentėjusioji prieš jį pavartojo fizinį smurtą, ko pasekmėje jis atsitrenkė į sieną, nusibrozdino alkūnę ir susimušė nugarą, o jis nukentėjusiosios nestūmė, prie jos nesilietė ir nelindo, tačiau pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog K. A. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku iš tiesų kilusio konflikto metu daugiabučio gyvenamojo namo rūsyje buvusiai sutuoktinei S. A. tyčia sugriebė ranka už kaklo ir tyčia ją stūmė, dėl ko nukentėjusioji nugara krito ant betoninių laiptų, po to jai atsistojus, tyčia stūmė du kartus, dėl ko ji nukrito ant betoninių laiptų, taip nukentėjusiajai S. A. sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sužalodamas sveikatą. Šias aplinkybes patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kurie kartu su liudytojų E. D., E. T., policijos pareigūnų R. D., R. M., kurie netrukus po įvykio bendravo su nukentėjusiąja parodymais, eksperto L. U. paaiškinimais, nukentėjusiosios protokolu-pareiškimu (t.1 b. l. 6), įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1 b. l. 12-13, 14 -19), parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1 b. l. 29-31, 32 – 36), Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus garso įrašu (t. 1 b. l. 86 – 88), Alytaus AVPK Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. D. tarnybiniu pranešimu (t. 1 b. l. 90), vaizdo įrašu išimtu iš Alytaus AVPK Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. D. darbo metu naudotos BODY kameros (t. 1 b. l. 74-76), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1032/2020(06) (t. 1 b. l. 28), eksperto L. U. paaiškinimai (t. 1 b. l. 44-45), nukentėjusiosios į bylą pateiktomis fotonuotraukomis (t. 2 b. l. 137), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodytais duomenimis (t. 2 b. l. 2-30), medicinos dokumentų išrašu (t. 2 b. l. 104), tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.
10.1. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji S. A. pakankamai nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama pirmosios instancijos teisme paaiškino įvykio aplinkybes bei parodė, kad įvykio dieną apie 15 val., ji grįžo iš Kauno ir ėjo skalbti drabužių į rūsį. Būdama prie skalbimo mašinos, išgirdo, kad kažkas nusileido į rūsį laiptais. Ji užrakinusi savo sandėliuką pradėjo eiti koridoriumi link išėjimo. Eidama koridoriuje pamatė, kad atidarytos į išorę to koridoriaus, į kurį K. A. įdėjo duris. Ji priėjusi paklausė kodėl jis įsidėjo duris. Jis jai pasakė: „pasitrauk žiurke nuo durų“. Kai ji atėjo prie durų, kur įvyko ginčas, K. A. buvo netoli tų durų, viduje. Jis lyg darė tas duris, o kita ranka jai sugriebė už kaklo ir stūmė ją link laiptų. Nuo stūmimo ji parkrito visu svoriu nugara ant betoninių laiptų, prisilaikydama alkūnėmis ant laiptų. Atsitrenkė į laiptų briaunas alkūnėmis, nugara ir sėdmenimis, labiausiai skaudėjo kairę alkūnę. Krito ant nugaros, skaudėjo nugarą. Tada ji kilo, o jis ją sugriebęs už abiejų rankų virš alkūnių pakėlė, apsuko ir stūmė, o ji krito į laiptus priekiu ant alkūnių, nes saugojo pilvą, kadangi laukiasi. Atsirėmė su alkūnėmis ir su kojomis į laiptų briaunas. Laiptus pasiekė pilvas, dešinės kojos blauzda ir alkūnės. Ji vėl stojosi laikydamasi už sienos atsisukdama į K. A., tada jis vėl ją stūmė, ji nukrito ant nugaros. Po nukritimų ant laiptų suprato, kad jai skauda kairės rankos alkūnę, dešinę koją, buvo sumušta dešinės kojos blauzda, kuri buvo nubrozdinta ir dešinės pusės sėdmuo. Buvo paraudęs ir kaklas dėl to, kad K. A. sugriebė jai ranka už kaklo ir stūmė. Ji K. jokių smūgių nesudavė. Po trečio kritimo ji iškarto kėlėsi, norėjo bėgti ir jau lipdama į viršų girdėjo kaip K. A. skambino policijai kad jį sumušė per veidą. Grįžus į butą, jos draugas E. D. pamatęs ją, liepė kviesti policiją ir greitąją pagalbą (t. 1 b. l. 21-22, t. 2 b. l. 108-111). Netikėti nukentėjusiosios S. A. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu ji davė išsamius parodymus, jos parodymai viso proceso metu atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nebuvo prieštaringi. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu nebuvo teisingi ir nuoseklūs, kadangi ji yra asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi, tačiau su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad S. A. duotose parodymuose dėl faktinių bylos aplinkybių, jokių esminių prieštaravimų nėra. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusioji, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, visą laiką nurodė tą patį, be to, jos parodymus patvirtino ir kita bylos medžiaga, o tai, kad nukentėjusioji duotose parodymuose įvykio aplinkybes nurodė ne pažodžiui, dėl ko galėjo skirtis tik tam tikros neesminės aplinkybės, nesudaro pagrindo teismui jos parodymus vertinti kaip nenuoseklius ar prieštaringus, taip pat nesudaro pagrindo ir jais netikėti.
10.2. Pažymėtina, jog nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusiosios sugyventinis E. D., kuris tiesiogiai įvykio nematė, tačiau patvirtino, jog įvykio dieną S. A. viena nuėjo į namo rūsį skalbinių. Maždaug praėjus apie 10 minučių, į butą ji parbėgo rėkdama ir verkdama. Jos šonai ir rankos buvo pabaltavusios, verkė kad skauda nugarą, sėdmenis. Tapkės buvo vos ne suplyšusios, rankos nubrozdintos, megztinis pabalęs, mėlyna sėdmens juosta, pakėlus rūbus matėsi didžiulė mėlynė ant dešinio sėdmens viršuje. S. A. pati negalėjo normaliai pastovėti jai trūko oro, skaudėjo nugarą, alkūnes, rankas, todėl ji visą laiką sėdėjo, reikėjo nešti vandens. Paklausus jos kas atsitiko pasakė, kad rūsyje ją sumušė K. A.. Ji sakė, kad ją stūmė į laiptų pusę ir ji krito, vieną kartą krito ant nugaros, antrą kartą į pilvo pusę, į pilvo pusę krisdama kažkaip alkūne ar ranka bandė saugoti pilvą, po to pabėgusi parlėkė namo. Jis užfiksavo sumušimus ir rūbus kur matėsi pabalimai nuotraukomis. Nufotografavo apsidraudimui, kadangi iš policijos pareigūnų nebuvo jokios fiksacijos. Jie skambino greitajai pagalbai, bendruoju numeriu 112, o policija jau buvo iškviesta (t. 1 b. l. 55-56, t.2 b. l. 111-112). Nors liudytojas E. D. yra nukentėjusiosios sugyventinis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, netikėti minėto liudytojo parodymais, nėra jokio pagrindo, nes jie atitinka nuoseklius nukentėjusiosios parodymus.
10.3. Be to, pagrindą tikėti nukentėjusiosios nurodytomis įvykio aplinkybėmis suteikia ir liudytojais pirmosios instancijos teisme apklaustų policijos pareigūnų R. D. ir R. M. parodymai. R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną dirbant kartu su tyrėju R. M., gavo Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto pranešimą, kad moteris buvusiam vyrui sudavė per veidą. Jiems vykstant į įvykio vietą gavo kitą pranešimą vykti tuo pačiu adresu, tik jau pranešėja buvo S. A.. Jos pranešime buvo nurodyta, kad ją buvęs vyras rūsyje pastūmė ir susižeidė šoną, kad ji yra nėščia. Atvykus prie namo juos pasitiko vyriškis prisistatęs K. A.. Jiems vyriškis pasakė, kad šio namo rūsyje, jo buvusi sutuoktinė S. A. konflikto metu smogė jam ranka per ranką ir neleido rakinti spynos, grumtynių metu jis atsitrenkė į rūsio sieną ir sužalojo kairės rankos alkūnę ir nugarą, dėl ko jautė fizinį skausmą. Ji matė ant kažkurio piršto įdrėskimą. Buvo šviežias įdrėskimas, matėsi kraujo, paviršutiniškas nubrozdinimas, nutrinta viršutinė odelė. Pabendravus su K. A. ji su kolega ėjo pas kitą pranešėją. S. A. buvo namuose, juos pasitiko ašarodama, ji gulėjo ant lovos. Ji jiems paaiškino, kad apie 15.00 val. ėjo skalbinių į rūsį. Jai būnant šio daugiabučio namo rūsyje, bendro naudojimo patalpoje, ją pastūmė buvęs sutuoktinis K. A., kadangi ji norėjo patekti į bendro naudojimo koridorių rūsyje, kur tuo metu K. A. kabino spyną. Pastumta S. A. parkrito ant betoninių laiptų. Dėl to ji pajautė fizinį skausmą alkūnėje, sėdmenyse ir kojoje. Matėsi, kad S. A. buvo stresinėje situacijoje ir ji negalėjo pasakyti kaip krito, kur krito, kiek kartų krito, tik, kad ją pastūmė, skauda klubą, koją, kažkur ranką, nes visą laiką raudojo. Neužilgo atvyko medikai, kurie ją apžiūrėjo. Ji pati savo akimis matė, kaip S. A. medikams rodė sužalotas vietas, t. y. dešinės kojos žemiau kelėnio, dešinės pusės sėdmenis ir alkūnę. Matė paraudimą, kraujo, apdraskymų nematė (t. 2 b. l. 177-178). Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas R. M.. Liudytojas patvirtino, jog nukentėjusioji S. A. buvo susijaudinusi, verkė. S. A. jiems paaiškino, kad apie 15.00 val. jai būnant šio daugiabučio namo rūsyje, bendro naudojimo patalpoje, ją pastūmė buvęs sutuoktinis K. A., kadangi pastaroji norėjo patekti į bendro naudojimo koridorių rūsyje, kur tuo metu K. A. kabino spyną. Pastumta S. A. parkrito ant betoninių laiptų. Jai buvo sužalota alkūnė, sėdmenys, koja ir kaklas (t. 2 b. l. 112-113).
10.4. Tai, kad nukentėjusiajai įvykio dieną buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1032/2020 (06), kurioje nurodyta, kad S. A. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės alkūnės sąnario srityje, dešinio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante, dešinio klubo sąnario srityje, dešinės blauzdos srityje, kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimas dešinės blauzdos srityje, kairės alkūnės ir dešinio sėdmens sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių (t. 1 b. l. 28). Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. U. paaiškino, jog gali būti, kad nuo vienos smūgio gali pasireikšti keli sužalojimai. Eksperto teigimu, šiuo atveju, neatmetama kad galėjo būti sužalojimai nuo vieno trauminio poveikio, kadangi ten yra laiptai, daug briaunų, taip pat nežinoma kokia padėtimi nukentėjusioji krito. Diferencijuoti, kuris smūgis pirmas ar antras nėra galimybės (t. 2 b. l. 150-152). Tai, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus, patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti S. A. padaryti sužalojimai atitinka specialisto išvadoje Nr. G 1032/2020 (06) nustatytus sužalojimus (t. 2 b. l. 132-136, 137). Byloje esantys medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, jog 2020 m. lapkričio 24 d. 16.31 val. S. A. greitosios medicinos brigados Nr. 1023 buvo pristatyta į ligoninę dėl to, kad skauda kairę ranką dešinę koją ir pilvą. Medicinos dokumentų išraše/ siuntimas taip pat patvirtina, jog 17.37 val. S. A. buvo apžiūrėta ortopedo traumatologo, kuris pažymėjo skausmus kairės alkūnės ir dešinės pusės sėdmens srityse, žymesnių sutrikimų nerado, paskyrė šaltį sumušimų vietose ir perdavė ginekologams konsultuoti, nes moteris buvo nėščia ir skundėsi skausmu. Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 20-10078 nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 24 d. 18.50 val. S. A. skubaus pristatymo į stacionarą pagrindu dėl gresiančio aborto buvo paguldyta į ginekologijos skyrių (t. 2 b. l. 2-30).
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Nors nuteistasis K. A. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kaltę neigė, aiškindamas, kad jokių veiksmų ji neatliko, prie nukentėjusiosios neprisilietė, jos nestūmė, priešingai nukentėjusioji jį bandė nuo durų nustumti ir jai nepavykus ji turėdama rankoje spyną su spyna kirto jam per pirštus, po to stūmė jį nuo savęs dėl ko jis atsitrenkė į sieną, nusibrozdino alkūnę ir susimušė nugarą, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad šie apelianto deklaratyvūs teiginiai, kuriais jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti, kadangi byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos nuteistojo teiginius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, K. A. parodymus apie tai, kad įvykio metu buvo sužalotas pats nuteistasis, kuomet nukentėjusioji jam su spyna kirto per pirštus bei pastūmė dėl ko jis atsitrenkė į sieną ir susižalojo, vertino kritiškai, kadangi nuteistojo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, net jeigu ir būtų patvirtintas faktas, jog konflikto metu nuteistajam buvo padarytas piršto nubrozdinimas, toks sužalojimas nei patvirtintų, nei paneigtų nukentėjusiosios S. A. pavojingų veiksmų arba puolimo mechanizmo, bei tai, kad nukentėjusioji S. A. pati susipainiojus kojomis nukrito ant betoninių laiptų. Nuteistojo sužalojimo faktas, šios bylos kontekste negalėtų būti nuteistojo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Be to pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog pagal nuteistojo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-46831-20, kuriame įtarimai buvo pareikšti S. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl kaltinamojo K. A. nurodytų faktinių aplinkybių, buvo nutrauktas, neįrodžius, kad nuteistajam sužalojimus padarė S. A. ir kad jie buvo padaryti būtent 2021 m. lapkričio 24 d. konflikto metu. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios, liudytojų E. D., R. D., R. M. parodymai, eksperto L. U. paaiškinimai, specialisto išvada, pateikti medicininiai dokumentai bei kiti byloje esantys įrodymai, paneigia nuteistojo parodymus apie tai, kad įvykio metu nukentėjusiosios atžvilgiu jis jokių veiksmų neatliko ir neabejotinai patvirtina, kad K. A. smurtas prieš nukentėjusiąją tyčia jai sugriebus už kaklo ir tris kartus stūmus, dėl ko nukentėjusioji nugara krito ant betoninių laiptų, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais (S. A. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu). Aukštesniojo teismo vertinimu, K. A. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą ir tarpusavyje vieni kitus papildo.
11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog vertindamas policijos pareigūnų parodymus, teismas neatsižvelgė į tai, kad šie liudytojai tiesiogiai patys jokio konflikto nematė, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas liudytojų R. D. ir R. M. parodymus ir jų patikimumą vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad būtent nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiajai atsiradę sužalojimai, skirtingai fiksuoti medicininiuose dokumentuose. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmasis nukentėjusiąją, apžiūrėjo ir fiksavo sužalojimus - ortopedas traumatologas V. L. ir medicinos dokumentų išraše fiksavo aplinkybes skausmą kairės alkūnės ir dešinio sėdmens srityse, žymesnių tinimų ir sutrikimų nerado, gydymo neskyrė, kas neginčijamai patvirtina, kad ant nukentėjusiosios kūno nebuvo matoma jokių matomų sužalojimų ir paneigia specialisto fiksuotas aplinkybes dėl ant kūno atsiradusių mėlynių. Nors nukentėjusioji patvirtino, kad ji gydytojui V. L. nurodė visus sužalojimus, tačiau teismas nepagrįstai koncentravosi į ginekologo akušerio E. T. konsultacijos duomenis, kurie nėra priežastiniame ryšyje su kūno sužalojimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde byloje esančiuose pateiktuose medicininiuose dokumentuose viskas labai aiškiai ir tiksliai nurodyta, kokie sužalojimai nukentėjusiajai fiksuoti po įvykio, kada ir kur gydėsi nukentėjusioji, kokie liekamieji reiškiniai ir kokios rizikos, kokia gydymo taktika ir medikamentai naudoti. Šių medicininių duomenų pagrindu buvo pateikta specialisto išvada. Pažymėtina, jog priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir padarytos žalos liudija ne tik specialisto išvada, bet, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ir gydytojo - akušerio E. T. parodymai, kad gresiantis persileidimas galėjo kilti kaip psichinės ir fizinės traumos pasekmė. Tai, kad nukentėjusiosios S. A. gydymas yra susijęs su patirtais sužalojimais patvirtina Gydymo stacionare ligos istorija Nr. 20-10078, kurioje nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 24 d. 18.50 val. S. A. skubaus pristatymo į stacionarą pagrindu dėl gresiančio aborto buvo paguldyta į ginekologijos skyrių. Taip pat VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės užpildyta asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 2020/0119225/00 ir stacionare gydomo asmens statistinė kortelė Nr. 2020/010513/00, kurios patvirtina, kad nukentėjusioji lankėsi korteles užpildžiusioje gydymo įstaigoje ir jai buvo suteiktos atitinkamos medicinos paslaugos. Taip pat apžiūros lape akušerijos ginekologijos skyriuje nurodyta, jog pacientei buvo skausmas pilvo apačioje, kraujo nebuvo. Echoskopuojant buvo matoma, kad truputį kietesnė gimda, su tonusu. Pacientė ginekologijos skyriuje buvo iki 2020 m. lapkričio 26 d. 12.00 val. S. A. epikrizėje buvo nurodyta, jog pacientės būklė išrašant – skausmų nejaučia, rekomenduojama moterų konsultacija po 2 savaičių, taikytas medikamentinis gydymas: infuzoterapija, nifedipini. VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės 2021 m. vasario 20 d. raštas Nr. SD-243 bei medicininių dokumentų kopijos, patvirtina, kad nukentėjusioji kreipėsi į šios ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl kairės rankos, dešinės kojos ir pilvo skausmo. Apžiūrėjęs gydytojas traumatologas nustatė diagnozę - paviršiniai sužalojimai, apimantys kelias rankos ir kojos sritis bei paskyrė gydytojo akušerio ginekologo konsultaciją. Gydytojas akušeris ginekologas diagnozavo gresiantį abortą ir stacionarizavo pacientę (t. 2 b. l. 30, 91).
13. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas liudytojo E. D. parodymais rėmėsi kaip patikimais grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kas yra esminis BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimas. Kaip jau minėta, nors liudytojas E. D. ir yra nukentėjusiosios sugyventinis, tačiau netikėti minėto liudytojo parodymais, nėra jokio pagrindo, nes jie atitiko nuoseklius nukentėjusiosios parodymus bei neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams dėl konfliktinių aplinkybių.
14. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, pažeidė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio nuostatas, kadangi pasibaigus baigiamosioms kalboms buvo aktyvus, ko neturėtų būti, pažeisdamas rungtyniškumo principą, rinko nukentėjusios pareikšto civilinio ieškinio turtinės žalos dydžiui pagrįsti duomenis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungtyniškumo principą, nes vykdė pareigą veikti aktyviai įrodinėjimo procese, nes teismas ėmėsi veiksmų tam, kad išreikalautų įrodymus, kurie pagrįstų teismo teiginius dėl ieškinio pagrįstumo dalyje dėl turtinės žalos. Pažymėtina, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas turi pareigą ir privalo būti aktyvus procese ir savarankiškai rinkti jo manymu svarbius duomenis bei įrodymus teisingo procesinio sprendimo priėmimui.
15. Nors apelianto teigimu, byloje nėra surinkta įrodymų dėl jo kaltės smurtavus prieš nukentėjusiąją, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako K. A. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę apie K. A. kaltumą ir/ar nekaltumą, ar tokią nuomonę galėjo susidaryti proceso metu. Vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjos asmeninį tendencingumą, keliančių abejonių dėl jos šališkumo. Nuteistojo K. A. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, todėl atmestini.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo K. A. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.
Dėl civilinio ieškinio
17. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai patenkino nukentėjusios civilinį ieškinį.
17.1. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.
17.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantas ir nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dėl priteisto S. A. 3000 eurų neturtinės žalos dydžio, kadangi jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl K. A. kaltės padarius S. A. nežymų sveikatos sutrikdymą yra pagrįstos, konstatuotina, kad ir civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo yra priteistas esant teisiniam pagrindui. Vertindamas priteistos neturtinės žalos dydį, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadoms ir sutinka, kad nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką, nukentėjusiajai padarytus sužalojimus ir jos sveikatos sutrikdymo mastą, kaip šios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais pagrįstai vadovavosi byloje esančiomis ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis šios žalos pasireiškimą, jas išanalizavo ir motyvuotai pagrindė jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai, jis užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Mažinti nustatytos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.
18. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su nukentėjusiajai S. A. priteistu turtinės žalos dydžiu, teigiant, jog nesant jokių rašytinių įrodymų, kada, kokiu automobiliu ir kur vyko nukentėjusioji, bei šių automobilių sunaudojamo kuro sąnaudų dydį ir turtinei žalai atlyginti, priteisė iš K. A. 45,76 Eur nukentėjusiosios naudai.
18.1. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
18.2. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip jau buvo konstatuota, K. A. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, įrodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent nuteistasis yra atsakingas už nukentėjusiajai S. A. padarytą turtinę žalą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1 b. l. 37-38). Nurodė, kad turtinę žalą sudaro kelionės į gydymo įstaigas, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir vaistų pirkimo išlaidos, šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nukentėjusioji dėl nežinojimo neišsaugojo. Pirmosios instancijos teismui pasiūlius nukentėjusiajai pateikti papildomus įrodymus, susijusius su ieškinyje ir jos paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjusioji nepateikė įrodymų, susijusių su turtinės žalos dydžiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis apie nukentėjusiosios priverstinius vizitus į gydymo įstaigą, taip duomenis apie jos vizitus į policijos įstaigą bei patirtas išlaidas už medikamentus, pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai tenkino tik iš dalies ir priteisė 45,76 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo paskaičiavimai dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų dydžio yra realūs, savo esme ir turiniu yra logiški ir teisingi, mažinti nukentėjusiajai priteistiną turtinės žalos dydį ar iš viso atsisakyti jį priteisti, apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų dydžio
19. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas priteisdamas nukentėjusiosios naudai turėtas išlaidas advokatui apmokėti, nesivadovavo BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, neatsižvelgė ir nevertino jo turtinės padėties ir priteisė iš K. A. nukentėjusiajai 1550 Eur advokato išlaidoms apmokėti. Ši priteista suma neatitinka apelianto turtinei padėčiai ir turėtų būti sumažinta.
20. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti nukentėjusiosios prašomas 1550 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į K. A. padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiajai padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajai atstovavusio atstovo vaidmuo byloje buvo aktyvus – jis susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, rinko ir teikė į bylą dokumentus, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Nukentėjusiosios atstovas turėjo išlaidų ir dėl kelionės į teisiamuosius posėdžius, kadangi jo advokatų kontoros buveinė yra Alytuje, o byla buvo nagrinėjama Prienuose. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, pagrindžia nukentėjusiosios patirtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, rodo, jog šios išlaidos pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir turi būti atlygintos visa apimti. Šioje dalyje nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas ( BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartimi nuteistajam K. A. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos centrinio koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 1 d. pažyma Nr. (12.33Mr) PT-903 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam K. A. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro – 143,40 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei.
22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis K. A., tačiau apeliacinės instancijos teisme jis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad K. A. turi atlyginti nukentėjusiajai padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, kad duomenų apie jo turimą nekilnojamą turtą ar gaunamas pajamas nėra, sprendžia, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neturi būti išieškotos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
23. Nukentėjusioji S. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš nuteistojo K. A. jos naudai turėtas advokato išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias pagal pateiktą sąskaitą Nr. LP-11/22 2022 m. sausio 17 d. sudaro 1000 eurų (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 100-106).
24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusioji apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo ir nukentėjusiosios atstovas advokatas Laimius Platūkis. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad nukentėjusiosios atstovas parengė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį patekti yra nukentėjusiosios teisė, bet ne pareiga, kad atstovavo nukentėjusiąją apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuris užtruko tik 25 minutes, kad bylos medžiaga nukentėjusiosios atstovui buvo žinoma, kadangi ją atstovavo pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas protinga ir pagrįsta iš nuteistojo priteistina atstovavimų išlaidų suma laiko 600 eurų.
Dėl kitų klausimų
25. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, palikta kaltinamojo akto formuluotė „kaltinamas tuo, kad“. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta rašymo klaida, tačiau neturinti įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, todėl ši klaida taisytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo K. A. nukentėjusiosios S. A. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme teikiant nukentėjusiajai teisinę pagalbą.
Iš Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti sakinio dalį „...kaltinamas tuo, kad...“.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.