Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. C. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. C., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant D. C. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 100 val. per 10 mėnesių terminą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 72² straipsniu D. C. įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iš D. C. nukentėjusiojo A. C. naudai priteista 300 eurų neturtinės žalos, taip pat A. C. naudai priteista 774 eurai bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. C. pripažintas kaltu dėl to, kad jis smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam giminaičiui, o būtent: jis 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.30 val., būdamas jam ir A. C. priklausančioje gyvenamojo namo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su broliu A. C. metu, tyčia rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, taip padarydamas sumušimą dešinio smilkinio - skruosto srityje, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais D. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui D. C. gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius (toliau – advokatas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 31 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir jo ginamojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog D. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Skunde taip pat prašoma atlikti įrodymų tyrimą, išreikalauti 2018 m. rugpjūčio 19 d. skambučio, kuriuo A. C. žentas kvietė pagalbą, įrašą ir į teismo posėdį iškviesti ir apklausti į iškvietimą atvykusius pareigūnus.

3. Advokato manymu, apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi neati­tinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nurodo, kad baudžiamojoje byloje neįrodyta, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismas nuteistojo kaltę grindė subjektyviomis prielaidomis, neanalizavo byloje surinktų įrodymų, vertino išimtinai tik nuteistajam nepalankius įrodymus, atmesdamas nuteistojo bei gynybos prašymus dėl kitų įrodymų išreikalavimo bei pateikimo, bylą išnagrinėjo ne visapusiškai.

4. Advokato vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išvardijo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus ir konstatavo nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nuosprendyje teismas apskritai neanalizavo įrodymų, jų sąsajumo ir jų tinkamai neįvertino.

5. Advokato teigimu, skundžiamas nuosprendis iš esmės grindžiamas nukentėjusiojo A. C. ir jo šeimos narių (nukentėjusiojo sutuoktinės, dukros bei žento), kurie įvykio nematė, parodymais. Pažymi, jog apylinkės teismas priimant nuosprendį neanalizavo D. C. nuoseklios ir argumentuotos įvykių versijos, kurią patvirtino įvykį betarpiškai matę liudytojai bei kiti netiesioginiai byloje surinkti įrodymai be to, neatsižvelgė į faktinių aplinkybių kontekstą, tai yra nukentėjusiojo ir nuteistojo nesutarimus, kurie sprendžiami civilinėje byloje, bei dėl šios priežasties susiklosčiusius tarpusavio nesutarimus bei galimą nukentėjusiojo suinteresuotumą apkalbėti nuteistąjį.

6. Advokatas savo skunde taip pat nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d. apie 10.22 val. pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nei pranešėjas (nukentėjusiojo žentas), nei nukentėjusysis pareiškimo nerašė, o tik 2018 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate buvo gautas A. C. pareiškimas, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.30 val, konflikto su broliu metu, brolis D. C. trenkė kumščiu sudavė į veido sritį. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiojo ir nuteistojo brolis V. C. paaiškino, kad nuteistasis broliui A. C. sudavė delnu. Kaip svarbų aspektą advokatas nurodo, kad vadovaujantis BPK 82 straipsniu V. C. teismo posėdžio metru atsisakė duoti paaiškinimus, todėl teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo paaiškinimais, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nebuvo informuotas apie teisę atsisakyti duoti parodomus prieš artimus giminaičius. Mano, kad tiek ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, tiek teismas pažeidė BPK 82 straipsnio reikalavimus.

7. Apelianto teigimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nepašalino tarp liudytojų bei nukentėjusiųjų paaiškinimų esančių neatitikimų ir abejonių. Pažymi, jog nuteistojo išdėstytą įvykio eigą patvirtina netiesioginiai įrodymai bei liudytojų, kurie neturi pagrindo apkalbėti nuteistąjį ar nukentėjusįjį parodymai. Advokato vertinimu, apylinkės teismas visiškai nemotyvuotai nuteistojo paaiškinimus vertina kaip nepatikimus, nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas nenumato atskirų įrodymų patikimumo laipsnių, todėl visi surinkti įrodymai turi būti laikomi patikimais, iki kol teismas padaro pagrįstą išvadą, jog vieni ar kiti duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais.

8. Advokato manymu, nukentėjusiojo parodymų patikimumas yra abejotinas, kadangi A. C. įvykio metu buvo neblaivus. Teismas nuteistojo parodymus vertina formaliai tik kaip būdą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kitų motyvų ir įrodymų teismas nevertina, nepasisako dėl nukentėjusiojo motyvo apkalbėti nuteistąjį dėl vykstančių ginčų civilinėse bylose. Tokiu būdu teismas pažeidė savo pareigą išsamiai ir nešališkai įvertinti ir išanalizuoti byloje surinktus įrodymus, nes neišanalizavo įrodymų tarpusavio ryšio jų sąsajumo ir nepateikė vertinimo dėl jų įrodomosios reikšmės, įrodymai buvo vertinami selektyviai ir pirmenybę suteikiant nuteistąjį kaltinantiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant kitus.

9. Advokato nuomone, nuteistojo parodymus patvirtina byloje esantys netiesioginiai įrodymai. Pažymi, jog kaltinime nurodyta, kad smūgis nukentėjusiajam suduotas kumščiu, o ekspertė nurodė, jog smūgis galimai suduotas delnu. Apklausiant specialistę teismo posėdžio metu nebuvo analizuota aplinkybė, ar minėti sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant ant žagarų krūvos, apdengtos plėvele. Be to, specialistė nurodė, jei sužalojimai atsiranda nugriuvus, tuomet žymės lieka ant kitų kūno vietų (delnų ir kelių), tačiau atliekant tyrimą šios kūno vietos nebuvo apžiūrėtos.

10. Pažymi, jog nagrinėjant bylą buvo išsiaiškintos aplinkybės, jog nukentėjusysis turi aukštą kraujospūdį. Apklausiama specialistė teismo posėdžio metu paaiškino, jog kraujosruva akyje galėjo atsirasti dėl aukšto kraujospūdžio, vartojamų vaistų ir alkoholio, kas patvirtina nuteistojo nurodytas aplinkybes.

11. Advokatas savo skunde taip pat nurodo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai netenkino prašymų dėl policijos pareigūnų apklausos bei Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo išreikalavimo, kas būtų padėję visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir galimai pašalinti byloje kilusias abejones. Advokato manymu, šios aplinkybės yra svarbios ir galėtų patvirtinti arba paneigti, kad pagalba buvo kviečiama dėl D. C. vartojamo smurto brolio atžvilgiu, ar dėl kitų priežasčių. Taip pat nurodo, jog svarbu byloje apklausti į pranešimą atvykusius pareigūnus, kurie galėtų patvirtinti, ar matė sužalotą nukentėjusįjį, bei kokias įvykio aplinkybes nurodė tiek viena, tiek kita įvykio dalyvių pusė.

12. Advokatas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nurodo, kad išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia kruopštų ir nuoseklų visų teisiškai reikšmingų bylos faktų nustatymą. Nešališkumo reikalavimas - pirmiausia teismo objektyvi pozicija tiriant visas bylos aplinkybes ir vertinant įrodymus. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų taisyklių, bet ir pagrįstai įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti. Pažymi, jog teisėjas negali formuoti savo vidinio įsitikinimo, remdamasis tik selektyviu, nevisapusišku įrodymų vertinimu.

13. Advokato įsitikinimu, tais atvejais, kai teismo išvados grindžiamos netiesioginiais įrodymais, apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik nustačius, jog tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Teismas šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje tiesiog perkėlė kaltinamajame akte išdėstytas formuluotes, o darydamas išvadas dėl nuteistojo kaltės, analizavo vien tik nukentėjusiojo parodymus, nors kaltinamajam inkriminuotas nusikalstamas veikas visiškai paneigia paties kaltinamojo parodymai bei liudytojų R. Š. ir A. Š., kurie betarpiškai dalyvavo įvykyje, parodymai.

14. Advokato vertinimu, teismas nenurodė priežasčių kodėl atsisakė vertinti D. C. parodymus kaip nepatikimus, taip pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 332 straipsnio 5 dalyje keliamus reikalavimus teismui, kuriam kyla pareiga nurodyti, kodėl atmetamas vienas ar kitas keliamas klausimas, tačiau apylinkės teismas tik formaliai nuosprendyje nurodė, kad D. C. parodymai nepatikimi. Be to, teismas nuosprendžiu nesilaikė ne tik in dubio pro reo principo, tačiau pažeidė ir Konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą, suponuojantį, jog neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.

15. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

16. Teismo posėdžio metu advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

nuteistojo D. C. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

17. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad D. C. kaltės klausimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, priešingai nei nurodo apeliantas, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles BPK 20 straipsnio 5 dalis įvertino įrodymus, tinkamai ir pakankamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl D. C. atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad sprendžiant D. C. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino jog byloje pakanka objektyvių faktinių duomenų, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyse. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

18. D. C. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam giminaičiui, o būtent: jis 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.30 val., būdamas jam ir A. C. priklausančioje gyvenamojo namo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su broliu A. C. metu, tyčia rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, taip padarydamas sumušimą dešinio smilkinio - skruosto srityje, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

19. BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp D. C. ir A. C. aptariamo įvykio metu kilo konfliktas dėl užsidegusios rūkyklos, esančios abiems asmenims priklausančioje gyvenamojo namo teritorijoje, todėl jų parodymais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

21. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad smurto prieš savo brolį jis nenaudojo, kad jis tik papriekaištavo, kam A. C. padegė rūkyklą, o pastarasis eidamas prie malkų krūvos pats pargriuvo, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad konflikto metu nuteistasis tyčia sudavė ranka savo broliui A. C. per veidą, o būtent:

21.1. nukentėjusysis A. C. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad įvykio dienos vakare jis buvo namuose, kai pamatė, kad atvira liepsna dega rūkykla, kurią nedelsiant puolė gesinti. Gesino rūkyklą ne vienas, kartu buvo broliai V. C. ir D. C., taip pat D. draugas A. Š. bei giminaitis R. Š.. Gaisrą užgesino patys. Po gaisro brolis D. jam priekaištavo, kad neva jis specialiai padegė rūkyklą, po ko jam kumščiu tyčia trenkė vieną smūgį į dešinės akies sritį, po smūgio jis nugriuvo ant žolės. Tuomet jis paėmęs pagalį iš šalimais sudėtų pagalių krūvos, norėjo suduoti D. už tokį poelgį, tačiau brolis V. jį sulaikė. Kitą dieną jo žmona O. jam į akis lašindama vaistus ir pastebėjo, kad dešinės akies obuolyje trūkusi gyslelė, po akimi patinimas. Jo dukra nuvežė jį apžiūrėti medikams ir nustatyti sužalojimo lygį. Tuomet pasitaręs su šeimos nariais nusprendė kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi toks įvykis kai D. panaudoja fizinę jėgą prieš jį yra jau ne pirmas, todėl dokumentus ir pareiškimą pateikė policijai (t.1, b.l.43, 181-183);

21.2. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. išvada Nr. G 2864/2018(01), kurioje nurodyta, kad A. C. padarytas sumušimas dešinio smilkinio – skruosto srityje, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kietu buku daiktu prieš 1-2 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b. l.5);

21.3. ekspertės R. G. bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad A. C. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių asmeniškai, tyrimo metu jam buvo nustatyti sužalojimai dešinėje veido pusėje. Kitose kūno vietose sužalojimų tiriamasis nenurodė. Paaiškino, jog vertinant asmens griuvimo versiją, tai visumoje tada dar būna pažeidimų ir kitose vietose, tai yra rankų delnuose, keliuose ir pan. Nurodė, kad apžiūros metu nebuvo matoma jokių nubrozdinimų tiriamojo veide, kurie būtų būdingi griuvimui. Po stipraus atsitrenkimo paprastai išryškėja kraujosruvos minkštuose audiniuose. Tuo metu kraujosruvų audiniuose nebuvo. Tai labiau būdinga delno sudavimui. Ekspertė taip pat patvirtino, jog ji pati išvadą surašė ir ją pasirašė (t.1, b. l.181-183);

21.4. 2018 m. rugpjūčio 19 d. 10.22 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate gautas pranešimas telefonu, kad pranešėjo uošviui A. C. susidorojimu grasina brolis D. C.. Konfliktas tarp brolių D. C. ir A. C. dėl turto, kurio dalybos nagrinėjamos teisme. Pateikti pareiškimus abi pusės atsisakė, surinkę visus dokumentus savarankiškai kreipsis į policijos komisariatą (t.1, b. l.13-17);

21.5.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate 2018 m. rugpjūčio 23 d. gautas A. C. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. vakare, gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje brolis D. C. kilus žodiniam konfliktui trenkė jam kumščiu į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 3);

21.6. 2018 m. rugsėjo 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog parodymų patikrinimo vietoje veiksmo metu nukentėjusysis A. C. patvirtino liudytojo apklausų metu duotus parodymus dėl įvykio aplinkybių (t. 1, b. l. 28-30);

21.7. liudytojo V. C. 2018 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad su broliu D. jie visi nesutaria jau tris metus nuo to laiko, kai pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus. 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 19.30 val. jis buvo įvykio vietoje ir girdėjo, kad D. piktai A. kaltino dėl rūkyklos padegimo. Užgesinus rūkyklą, D. vėl ėmė A. priekaištauti dėl rūkyklos, jis matė kaip D. priėjo prie A. ir kairiu delnu sudavė jam į veido sritį. Po smūgio A. nenugriuvo, o ieškojo pagalio, jis juos išskyrė, neleisdamas toliau tęstis konfliktui (t. 1, b. l. 43);

21.8. liudytojos Ž. K. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodymai, kad ji yra nukentėjusiojo A. C. dukra. 2018 m. rugpjūčio 19 d. rytą ji iš savo motinos sužinojo, jog tėvui yra patinusi akis, kadangi kilus konfliktui dėl sudegusios rūkyklos, kurios padegimu buvo apkaltintas jos tėvas, tarp tėvo ir tėvo brolio D. įvyko konfliktas, o konflikto metu D. sudavė smūgį tėvui į galvos sritį. Todėl ji sužinojusi apie tai iškvietė policijos pareigūnus, kadangi tai jau ne pirmas toks įvykis, kai iš D. pasireiškia pykčio protrūkiai. Ji pati nuo jo taip pat ankščiau buvo nukentėjusi, kadangi D. C. yra konfliktiška asmenybė ir yra neprognozuojamas (t.1, b.l.40-41,183-184);

21.9.liudytojos O. C. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad nukentėjusysis A. C. yra jos vyras. D. C. dažnai konfliktuoja su jos vyru, tačiau tą vakarą ji nebuvo namuose ir apie įvykusį konfliktą nieko nežinojo. Kitos dienos rytą vyrui į akis lašindama vaistus pastebėjo, kad patinęs jo akies kraštas. Ji sunerimo, kadangi buvo patinusi akis, kuri dar šiek tiek mato, kita akimi jos vyras iš vis nieko nemato. Tuomet ji sužinojo apie įvykusį konfliktą. Ir apie tai, kad po smūgio jos vyras nugriuvo ant žemės, o kilusį konfliktą nuramino brolis V. Minėjo, kad jau seniau D. yra įspyręs A. į nugarą. Apie tai kas atsitiko ji paskambino ir pranešė savo dukrai Ž., kuri iškvietė policiją. Vėliau atvyko policijos pareigūnai (t.1, b.l.57, 184-185).

22. Patikrinus byloje esančią medžiagą akivaizdu, jog, priešingai nei teigia nuteistojo advokatas, jo ginamasis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo broliui A. C., šį faktą patvirtina byloje surinkti ir apylinkės teismo ištirti įrodymai. Apeliaciniame skunde išdėstyta nuteistojo versija, kad jis prieš savo artimą asmenį smurto nenaudojo, paneigta ankščiau išdėstytais įrodymais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų įvykio dieną tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, dėl užsidegusios rūkyklos, šio fakto neneigia visi įvykio dalyviai, tačiau toliau jų parodymai visiškai skiriasi. Nuteistasis tvirtina, jog įvykio dieną savo brolio A. nemušė, nurodo liudytojus A. Š. ir R. Š., kurie šį faktą gali patvirtinti, taip pat tvirtina, kad A. C. tik papriekaištavo dėl sudegusios rūkyklos, tačiau jokių smūgių jam nesudavė. Tuo tarpu nukentėjusysis A. C. teigia, įvykio dieną jo brolis D. C. jam sudavęs kumščiu į veidą, dėl to jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokius duomenis nukentėjusysis patvirtino surašydamas pareiškimą policijos komisariatui bei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Faktą, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis dėl ko buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina 2018 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. išvada Nr. G 2864/2018(01). Ekspertė Rasa Gaidienė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas nebūdingas griuvimui, kas neabejotinai paneigia nuteistojo iškeltą versiją apie tai, kad nukentėjusysis pats susižalojo griūdamas.

23. Nors nuteistojo gynėjo teigimu, tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo šiuo metu yra sprendžiamas ginčas civilinio proceso tvarka, kuris trunka jau trejus metus ir gali turėti įtakos nagrinėjamam įvykiui, tačiau pažymėtina, kad advokato minimas teisinis ginčas nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, šiuo konkrečiu atveju esminės teisinės reikšmės, vertinant nustatytas įvykio aplinkybes, neturi. Pastarosios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo santykiai yra gana įtempti, kas įpareigoja teismą šioje byloje surinktus įrodymus vertinti itin atsakingai. Dėl skunde išdėstyto argumento, kad nuteistojo kaltė iš esmės grindžiama nukentėjusiojo A. C. ir jo šeimos narių, kurie įvykio nematė, parodymais, pažymėtina, jog apylinkės teismas ištyręs byloje esančius duomenis visumoje, patikrinęs juos kitų įrodymų atžvilgiu, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistasis neigdamas naudojęs smurtą prieš jam artimą žmogų, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios teigė, kad smūgis į veidą jam buvo suduotas nuteistojo, šį faktą patvirtino tiesiogiai įvykį matęs liudytojas V. C.. Šiais nukentėjusiojo ir pastarojo liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl pagrįstai juos įvertino kaip patikimus ir jais vadovavosi. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apylinkės teismas vadovavosi A. C. ir jo šeimos narių, tai yra nukentėjusiojo sutuoktinės ir dukros, kurios įvykio nematė, parodymais, nepaneigia D. C. kaltės, byloje esant kitiems jo kaltę patvirtinantiems įrodymams. O. C. nors ir nematė įvykio, tačiau patvirtino ryte pastebėjusi sumuštą vyro akį, kuri buvo akivaizdžiai patinusi. Patikrinęs byloje surinktus įrodymus teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo ir liudytojų V. C. ir O. C. parodymais ir atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo advokato skundo argumentą, jog apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi prielaidomis, kadangi šie parodymai objektyvūs ir atitinka bylos aplinkybes.

24. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. C. paaiškinimais (bylos nagrinėjimo teisme metu šis liudytojas atsisakė duoti parodymus), tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nebuvo informuotas apie teisę atsisakyti duoti parodomus prieš artimus giminaičius, kadangi šis argumentas neatitinka objektyvių bylos duomenų. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad V. C. apklausa atlikta vadovaujantis BPK 78-83 straipsniais, taigi akivaizdu, jog apie BPK 82 straipsnyje numatytą, teisę atsisakyti duoti parodomus prieš artimus giminaičius, liudytojas buvo įspėtas. Apklausos protokolą liudytojas pasirašė (t.1, b. l. 43).

25. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepakankamai skyrė dėmesio nukentėjusiojo parodymų patikimumui, nuoseklumui ir atitikimui kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms įvertinti, kadangi A. C. įvykio metu buvo neblaivus, be to, nebuvo pašalintos kilusios abejonės tarp apklaustų liudytojų parodymų. Patikrinus byloje esančius duomenis nenustatyta esminių prieštaravimų nukentėjusiojo parodymuose. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. C. 2018 m. rugpjūčio 23 d. d. pateikė pareiškimą policijos pareigūnams, kuriame nurodė pagrindines įvykio aplinkybes, vėliau jas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Visos bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis savo parodymų nekeitė, nuosekliai patvirtino pareiškime policijos pareigūnams išdėstytas aplinkybes, kurios neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl pagrindo tenkinti šio nuteistojo skundo argumento nėra. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis, tačiau net ir esant tokiems duomenims pastarieji nepašalintų nuteistojo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką prieš jam artimą asmenį. Patikrinus bylos duomenis iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad tarp liudytojų bei nukentėjusiojo paaiškinimų yra neatitikimų, tačiau parodymai apie tai, ar nukentėjęs po smūgio nukrito ant žemės ar liko stovėti, negali turėti įtakos teismo įsitikinimui dėl padarytos nusikalstamos veikos ir esant nustatytiems padariniams nešalina nuteistojo atsakomybės.

26. Dėl apeliacinio skundo argumento kuriuo teigiama, kad apylinkės teismas neanalizavo D. C. nuoseklios ir argumentuotos įvykių versijos, kurią patvirtino įvykį betarpiškai matę liudytojai bei kiti netiesioginiai byloje surinkti įrodymai, pažymėtina, kad nuteistojo pateikta įvykių versija nėra paremta objektyviais bylos duomenimis, nuteistojo nurodytus liudytojus teismas bylos nagrinėjimo teisme metu apklausė, jų duotus parodymus analizavo, įvertino ir nustatęs aplinkybę, kad liudytojas A. Š. yra nuteistojo draugas, o R. Š. artimas giminaitis, jų parodymus pagrįstai vertino rezervuotai, atsižvelgdamas į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes. Patikrinus byloje esančius duomenis, pilnai sutiktina su apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog liudytojų A. Š. ir R. Š. teisme duoti parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jų santykiai sąlygojami gerais artimais draugiškais ryšiais su nuteistuoju, todėl visiškai tikėtina, kad jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.

27. Advokatas nesutikdamas su apylinkės teismo surinktų įrodymų vertinimu skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas nenumato atskirų įrodymų patikimumo laipsnių, todėl visi surinkti įrodymai turi būti laikomi patikimais, iki kol teismas padaro pagrįstą išvadą, jog vieni ar kiti duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais, teisėjų kolegija sutinka su šiais advokato teiginiais ir papildomai pažymi, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaip matyti iš bylos toks įrodymų vertinimas apylinkės teisme ir buvo atliktas ir tik išanalizavus visus įrodymus visumoje buvo padaryta išvada, kurie įrodymai neabejotinai gali būti laikomi patikimais.

28. Nors advokato teigimu, kaltinime nurodyta, kad smūgis nukentėjusiajam suduotas kumščiu, o ekspertė nurodė, jog smūgis galimai suduotas delnu, tačiau pažymėtina, kad tai nėra esminė aplinkybė, turinti reikšmės nuteistojo veikos kvalifikavimui, kadangi BK 140 straipsnio 2 dalyje atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimą arba nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaip matyti iš specialisto išvados nukentėjusiajam yra nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

29. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto nurodytas argumentas, kad kraujosruva nukentėjusiojo akyje galėjo atsirasti dėl nukentėjusiojo aukšto kraujospūdžio, vartojamų vaistų ir alkoholio, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta ekspertė Rasa Gaidienė nurodė, jog apžiūros metu buvo nustatytas ne tik kraujosruva akyje, bet dešinio smilkinio - skruosto srityje minkštų audinių patinimas, kuris negalėjo atsirasti dėl vaistų ar alkoholio poveikio, kaip teigia apeliantas.

30. Dėl advokato prašymo atlikti policijos pareigūnų, įvykio metu atvykusių pas nukentėjusį asmenį apklausas bei Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo išreikalavimo, teismas taip pat nelaiko reikalingu, esant byloje surinktiems ir ankščiau aptartiems įrodymams. Be to, pažymėtina, kad baudžiamasis procesas negali tęstis iki begalybės – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

31. Taigi, nėra abejonių, kad D. C. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. C. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui, suduodamas jam vieną smūgį į veidą. Šiuos veiksmus nuteistasis atliko pilnai suvokdamas, kokie padariniai kils panaudojus fizinę prievartą ir tų padarinių norėjo, todėl konstatuotina, kad D. C. pagrįstai apylinkės teismo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nusikaltimas įrodytas.

32. Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. C. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą atmesti.