Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui G. V.

kaltinamajam D. C., jo atstovui adv. A. B.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, užsiimantis individualia veikla, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, baustas administracine tvarka, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. C. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam giminaičiui, o būtent: 2018-08-18 apie 20.30 val., būdamas jam ir A. C. priklausančioje gyvenamojo namo teritorijoje, adresu Strėvos g. 6, Senosios Kietaviškės, Elektrėnų sav., konflikto su broliu A. C. metu, tyčia rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, taip padarydamas sumušimą dešinio smilkinio - skruosto srityje, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais D. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis D. C. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018-08-18 į sodybą esančia (duomenys neskelbtini) atvyko po darbo ir atsivežė dvi žuvis. Paprašė ten buvusio giminaičio R. Š. pagalbos sutvarkyti tas žuvis. Kai sutvarkė žuvis, tai jis (D. C.) nunešė du karšius į rūkyklą. Prie rūkyklos atėjo ir jo brolis A. Jis piktas atėjo, nes abu tuo metu bylinėjosi dėl sodybos naudojimosi tvarkos nustatymo. A. pradėjo priekaištauti, kad jam reikėjo sumokėti 1500 eurų bylinėjimosi išlaidų. Jis pasakė: „gausi kulką į kaktą“, „būsi nušautas“. Jis (D. C.) apsidairė aplinkui kur reikės slėptis, jeigu jis ištruktų ginklą. Tada A. pradėjo priekaištauti, kad jis daugiau čia nerūkytų žuvų. Tas terorizavimas vyksta jau 8 metus. Bet jis nekreipdamas dėmesio užkūrė rūkyklą. Po kurio laiko išgirdo kaip R. pradėjo rėkti, kad dega rūkykla. Bėgdamas gesinti pakeliui pasiėmė kibirą. Atidaręs rūkyklos duris ir į vidų įpylė kibirą vandens. Rūkykla užgeso. Atidaręs rūkyklą pamatė, kad jo įdėti tris pagaliai buvo dar nesudegę, o į vidų dar buvo prikrautas glėbys malkų, todėl buvo akivaizdu, kad A. specialiai pridėdamas daugiau malkų tokiu būdu uždegė rūkykla. Kai užgesino rūkykla, tai jis (D. C.), brolis V. C. ir R. kalbėjo apie tai, kad A. C. padegė rūkyklą. Tada atėjo A. su A. Š. ir jis (D. C.) jam pasakė „padegei ir dabar dar atėjai gal padėti gesinti?“. A. po šitų žodžių eidamas link malkų krūvos dar pargriuvo. Jam gal susipynė kojos. Jis griūdamas dar krūtine sutraiškė kibirą. A.link malkų krūvos ėjo, kad pagalį paimti matyt norėdamas juo suduoti jam (D. C.). V. griebė A. už rankų ir jie visą laiką ten stumdėsi. Jis gi (D. C.) stovėjo nuošaliau. A. mosikavosi pagaliu. T. A. dar iki įvykio vaikščiojo iš paskos visą vakarą ir teorizavo. Vėliau po įvykio T. A. atėjo su Š.ir buvo viskas gerai. T. A. pasakė „padurniavau, atnešk butelį“. Jis dar prie R. Š. ir A. Š. klausė A. ar jis įdėjo malkų į rūkyklą, tai T. A. iš pradžių sakė, kad nedėjo, o paskui prisipažino, kad įdėjo. Sakė: „gaus karščio rūkykla ir sudegs‘. Rūkykla priklauso jam ir A.. Bet tik jis ja naudojasi. Kitą dieną kai sudegė rūkykla T. A. iškvietė policiją tik kokiu tikslu tai buvo neaišku. Jis gi A. jokių smūgių nesudavė ir mano, kad brolis jį apkalba, kadangi jų santykiai yra priešiški. Labai gaila, kad V. C. atsisakė duoti parodymus, nes jis sąmoningai suinteresuotas asmuo.

Nukentėjusysis A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018-08-18 vakare jis buvo namuose adresu Strėvos g. 6, S. Kietaviškių k., Elektrėnų sav., ir pamatė, kad sunerimo aptvare buvusios avys. Jis pamanė, kad į aptvarą įlindo lapė, tačiau arčiau priėjęs pamatė, kad atvira liepsna dega rūkykla, kurią iškart puolė gesinti. Begesindamas semdamas vandenį iš netoliese esančio vandens tvenkinio ir gesindamas rūkyklą suprato, kad vienas neužgesins, todėl nubėgo į gretimame kieme gyvenančio brolio namus, paprašyti pagalbos. Brolis V. C. pirmas išskubėjo gesinti rūkyklos, o jam iš paskos dar ir kitas brolis D. C., bei pas D. buvęs jo draugas A. Š. bei giminaitis R. Š.. Gaisrą užgesino patys. Po gaisro brolis D. jam priekaištavo, kad neva jis specialiai padegė savo rūkyklą, po ko jam kumščiu tyčia trenkė vieną smūgį į dešinės akies sritį, po smūgio jis nugriuvo ant žemės, t. y. ant žolės, griūdamas jis į nieką neatsitrenkė Tada jis (A. C.) paėmė pagalį iš šalimais sudėtų pagalių krūvos, su juo užsimojo norėdamas suduoti D. už tokį poelgį, tačiau brolis V. C. iš jo pagalį atėmė ir tuo konfliktas pasibaigė, nes V. C. juos išskyrė. Kitą dieną jo žmona Onutė jam į akis lašino vaistus ir pastebėjo, kad dešinės akies obuolyje trūkusi gyslelė, po akimi patinimas. Jo dukra nuvežė jį apžiūrėti medikams ir nustatyti sužalojimo lygį. Tada pasitaręs su šeimos nariais nusprendė kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi toks įvykis kai D. panaudoja fizinę jėgą prieš jį yra jau ne pirmas, todėl dokumentus ir pareiškimą pateikė policijai.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė R. G. parodė, kad A. C. ji matė Vilniaus skyriuje. Žmogus kreipėsi asmeniškai nes nebuvo policijos užduoties. Kai kreipiasi asmeniškai, tai asmenį apžiūrint specialistas išvadoje turi nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą bei dėl ko padaryti sužalojimai: ar dėl griuvimo, ar dėl sąmonės netekimo? Ar buvo kreiptasi medicininės pagalbos? Tuo metu A. C. buvo nustatyti sužalojimai dešinėje veido pusėje. Kitur sužalojimų tiriamasis nenurodė. Taip pat jis nebuvo nusirengęs, nes per prievartą apžiūrimas nebuvo. Jeigu kalbėti apie griuvimą, tai visumoje tada dar būna pažeidimų ir kitose vietose, t.y. rankų delnuose, keliuose. Tuo metu nebuvo matoma jokių nubrozdinimų veide, kurie būtų būdingi griuvimui. Po stipraus atsitrenkimo paprastai išryškėja kraujosruvos minkštuose audiniuose. Tuo metu kraujosruvų audiniuose nebuvo. Tai tikėtina delno sudavimo arba, kai kliūna smūgis nepilnu pajėgumu. Tai labiau būdinga delno sudavimui. Ji pati išvadą surašė ir pasirašė.

Liudytoja Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiojo A. C. dukra. 2018-08-19 d. ryte jai paskambino mama O. C. ir pasakė, kad pas tėvą yra patinusi akis, kadangi kaip suprato, kad tarp tėvo ir tėvo brolio D. įvyko konfliktas dėl sudegusios rūkyklos, kurios padegimu buvo apkaltintas jos tėvas ir konflikto metu D. sudavė smūgį tėvui į galvos sritį. Todėl ji sužinojusi apie tai iškvietė policijos pareigūnus, kadangi tai jau ne pirmas toks įvykis, kai iš D. pasireiškia pykčio protrūkiai. Ji pati nuo jo taip pat ankščiau buvo nukentėjusi, kadangi D. C. yra konfliktiška asmenybė ir yra neprognozuojamas.

Liudytoja O. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis A. C. yra jos vyras. Pas juos tą dieną, t.y. šeštadienį po pietų buvo atvažiavę svečiai. Ji šeštadieniais stengiasi iš namų neišvažiuoti, nes bijo palikti vyrą vieną, kadangi jos vyro brolis D. C. dažnai konfliktuoja su jos vyru. Bet tą šeštadienį ji su pussesere trumpam išvažiavo į kapines. Vakare grįžus vyras nieko nesakė apie įvykusį konfliktą tarp jo ir jo brolio D., bet ryte jam į akis lašinant vaistus ji pamatė, kad patinęs akies kraštas. Ji labai išsigando, nes ta akis tik viena mato ir tai tik nedaug, o kita akis iš vis nemato. Jis tada papasakojo kas atsitiko, kad rūkykla sudegė, o dėl to jis buvo apkaltintas. Tai D. jam trenkė ir sakė „kam tu uždegei rūkykla“. Vyras pasakojo, kad po smūgio nugriuvo ant žemės. Po ko pasiekė netoliese gulėjusį pagalį ir su juo ėjo link D., tačiau jo kitas brolis V. C. atėmė iš jo pagalį ir tuo konfliktas baigėsi. Tada ji po vyro tokio pasakojimo labai supyko. Gal prieš metus D. A. buvo įspyręs į nugarą. Apie tai kas atsitiko ji paskambino ir pranešė savo dukrai Ž., kuri iškvietė policiją, kadangi ir sekmadienio rytą D. įbėgo į namus ir suirzęs pradėjo lakstyti bandydamas sukelti konfliktą. Kai policija atvyko, tai jie apžiūrėjo kas įvyko ir prašė nekontaktuoti su D.. Vėliau ir vėl buvo kviečiama policija, kai jis antrą kartą atėjo ir pradėjo erzinti, provokuoti vėl bandė sukelti konfliktą.

Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiek nukentėjusįjį tiek kaltinamąjį pažįsta, kadangi visi yra iš vieno kaimo su abiem santykiai yra normalūs. Jis 2018-08-18 apie 20.30 val. ėjo Senųjų Kietaviškių Strėvos gatve į elektrinės pusę, kai išgirdo žodį "dega" ir pamatė, kad į A. C. namo teritoriją nubėgo R. Š. su D. C.. Jis nusprendė taip pat eiti, galvojo, gal reikės jo pagalbos. Kai jis nuėjo iki degančios rūkyklos tai ten jau buvo D., T. A. ir V. C. bei R. Š., kurie pylė vandenį ant degančios rūkyklos. Užgesinus rūkyklą, jis girdėjo, kaip D. ir T. A. vienas kitą kaltino rūkyklos padegimu, todėl tarp jų kilo konfliktas. Šalia buvo pagalių krūva. T. A. bandė paimti iš krūvos pagalį grasindamas D.. T. A. buvo akivaizdžiai girtas, todėl besilenkdamas paimti pagalį jis susvirduliavo ir dešine veido puse atsirėmė į pagalius. Jis nematė, kad T. A. būtų susižalojęs veidą. T. A. užsimojo pagaliu ir ketino suduoti D., tai bedarydamas jis sakė: "kad tave užmušiu". Kad D. C. būtų sudavęs A. jis nematė. Vėliau V. C. iš A. atiminėjo pagalį, ar atėmė, jis nematė. Pažymi, kad visą laiką, kol jis buvo įvykio vietoje, jis nematė, kad A. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas ar jis būtų sužalotas.

Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko 2018-08-18 Jis buvo adresu Strėvos g. 4, Senosios Kietaviškės, kur buvo kartu su dėde D. C.. Maždaug apie 20.30 val. jis išgirdo jam neaiškius kito dėdės A. C. riksmus iš gretimos sodybos. Tada jis išgirdo V. C., kuris garsiai jam pasakė, kad dega namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena A. C., teritorijoje esanti rūkykla. Jis nubėgo iki dėdės D. C., buvusio to pačio namo, kaip ir jis, teritorijoje, ir jam pasakė, kad dega rūkykla. Jie abu pasiėmė kibirus. Jiems bėgant per kelią, jis pamatė keliu einantį kaimyną A. Š., kuris irgi nusekė paskui juos. Jam ir D. C. atbėgus prie rūkyklos, matė kaip dėdė V. C. jau ateidinėjo su kibiru vandens link degančios rūkyklos. Kol jis, D. ir V. C. gesino rūkyklą, jokių konfliktų jis negirdėjo. Tačiau, kai D. atidarė rūkyklos duris ir užpylė vieną kibirą vandens, tai D. pastebėjo, kad rūkyklos viduje buvo pridėta daug malkų. Vėliau prie rūkyklos atėjo A. C. su A. Š.. D. A. pasakė „tu įdėjai malkų ir dabar atėjai pažiūrėti kaip rūkykla dega?“. T. A. atrodė neblaivus. Kai D. pasakė, kad T. A. įdėjo malkų ir atėjo pažiūrėti kaip dega rūkykla, tai T. A. čiupo pagalį ir ėjo link D., kad jam suduoti. Tuo metų, kai ėmė pagalį, tai T. A. dar dešine kūno puse atsirėmė į malkų krūvą. T. A. buvo pasiruošęs pagaliu suduoti D. C., o D. vis atsitraukdavo ir bėgo nuo A.. Kad D. suduotų smūgį A. jis nematė. Tuo pačiu metu buvo ir viską matė V. C., kuris ir atėmė iš A. pagalį ir tada visi išsiskirstė.

Kiti byloje ištirti įrodymai.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas 2018-08-19 10.22 val. gavo pranešimą telefonu, kad pranešėjo uošviui A. C. susidorojimu grasina brolis D. C.. Konfliktas tarp brolių D. C. ir A. C. dėl turto, kurio dalybos nagrinėjamos teisme. Abi pusės nuo pareiškimų atsisakė, surinkę visą dokumentaciją savarankiškai kreipsis į komisariatą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate 2018-08-23 gautas A. C. 2018-08-22 pareiškimas (Reg. Nr. 10-AP-10397), kad 2018-08-18 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., teritorijoje brolis D. C. kilus žodiniam konfliktui trenkė jam kumščiu į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. (T. 1, b. l. 13-17)

A. C. 2018-08-22 pareiškimo duomenimis 2018-08-18 vakare jo brolis D. C. paliko be priežiūros rūkyklą, dėl ko ji užsidegė. Užgesinus degančią rūkyklą, brolis D. brolio V., sesers N. Š. sūnaus R. ir draugo A. Š. akivaizdoje jam trenkė kumščiu į veidą, šaukdamas, kad tai jis tyčia padegė rūkyklą. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės. Sekmadienio ryte jo sutuoktinė O. pamatė, kad jam kraujuoja dešinė akis. Jis sutuoktinei pasakė, kad jam trenkė brolis D.. Dukra Ž. su vyru J. iškvietė policiją. Policijos pareigūnai jam patarė atlikti medicininę apžiūrą ir, gavus specialisto išvadą, parašyti pareiškimą dėl sužalojimo. 2018-08-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (T. 1, b. l . 3)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2864/2018 (01) duomenimis A. C. padaryta sumušimas dešinio smilkinio - skruosto srityje, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kietu buku daiktu, prieš 1 - 2 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (T. 1, b. l. 5)

2018-09-01 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis apžiūros atlikimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (T. 1, b. l. 7-10)

2018-09-01 liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. C. parodė, kad 2018-08-18 apie 20.30 val. jis buvo namuose, o tiksliau kieme, adresu (duomenys neskelbtini)., ir pamatė, kad sunerimo aptvare buvusios avys. Jis pamanė, kad į aptvarą įlindo lapė, tačiau pamatė, kad atvira liepsna dega rūkykla, puolė gesinti, tačiau turi regos negalią ir suvokė, kad vienas neužgesins, nubėgo į gretimame kieme gyvenančio brolio namus, adresu (duomenys neskelbtini)., paprašyti pagalbos. Brolis D. C. ir jis nubėgo į jo kiemą prie rūkyklos ir pradėjo gesinti. Jis neprisimena, kurio metu į kiemą atėjo sesuo su sūnumi ir brolio draugas Ar., pavardės neatsimena. Gaisrą užgesino patys. Po gaisro brolis D. jam priekaištavo, kad neva jis specialiai padegė savo rūkyklą, po ko jam kumščiu trenkė vieną smūgį į dešinės akies sritį. Kitą dieną jo žmona O. jam į akis lašino vaistus ir pastebėjo, kad dešinės akies obuolyje trūkusi gyslelė, po akimi patinimas. Jo dukra Ž. K. nuvežė jį apžiūrėti medikams ir nustatyti sužalojimo lygį. Dokumentus ir pareiškimą pateikė policijai. Jis mano, kad brolis turi psichologinių sutrikimų, kas gali įtakoti ir jo veiksmus. (T. 1, b. l. 22-23)

2018-09-28 papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. C. parodė, kad jis yra tikrai įsitikinęs, jog konflikto metu brolis D. tyčia, be priežasties, priėjo prie jo ir su rankos kumščiu trenkė jam vieną smūgį į dešinę veido pusę, po smūgio jis nugriuvo ant žemės, t. y. ant žolės, griūdamas jis į nieką neatsitrenkė. Nugriuvęs jis paėmė pagalį iš šalimais sudėtų pagalių krūvos, su juo užsimojo norėdamas suduoti D. už tokį poelgį, tačiau brolis V. C. iš jo pagalį atėmė ir tuo konfliktas pasibaigė. Po smūgio jis pajuto didelį fizinį skausmą. D. jo atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, jis turi jam pretenzijų, atleisti neketina. (T. 1, b. l. 25)

2018-09-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis parodymų patikrinimo vietoje veiksmo metu nukentėjusysis A. C. patvirtino liudytojo apklausų metu duotus parodymus dėl įvykio aplinkybių. (T. 1, b. l. 28-30)

2018-09-04 liudytoju apklaustas V. C. parodė, kad jis turi sesę ir du brolius – A. ir D.. Jie visi yra namo paveldėtojai. Su broliu D. jie visi nesutaria nuo to laiko, kai pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus, tai buvo prieš tris metus. 2018-08-18 apie 19.30 val. jis, būdamas minėto namo teritorijoje, pamatė einantį A. per kelią nuo namo, kuriame gyvena D.. Greitai einantis per gatvę T. A. jį pašaukė, kai jis atsiliepė ir paklausė kas nutiko, T. A. pasakė, kad dega rūkykla. Tuomet jis greitai nubėgo prie už tvarto stovinčios rūkyklos, pamatė, kad ji dega, nieko nelaukęs paėmė kibirą ir nubėgo prie tvenkinio vandens. Kai jis atbėgo prie rūkyklos, pamatė jau atėjusius A. ir D., kuris jam padėjo gesinti rūkyklą. Kai jie gesino rūkyklą, jis girdėjo, kad D. piktai A. kaltino dėl rūkyklos padegimo. Užgesinus rūkyklą, D. vėl ėmė A. priekaištauti dėl rūkyklos, jis matė kaip D. priėjo prie A. ir kairiu delnu sudavė jam į veido sritį. Po smūgio T. A. nenugriuvo, ieškojo pagalio. Jis prie jų priėjo ir juos išskyrė. Juos išskyręs, jis nuėjo prie namo, nežino, ar jie dar konfliktavo ar mušėsi, nieko nematė ir negirdėjo. Apie įvykį jis daugiau nekalbėjo nei su D., nei su A.. Pažymi, kad, kai skyrė A. su D., jis ant A. veido jokių sužalojimų nematė. Be to, pažymi, kad įvykio metu buvo ir jo sesers sūnus R.. (T. 1, b. l. 43)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.).

LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

LR BK 140 str. 2 d. baudžiamąją atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui arba šeimos nariui.

Teismas vertindamas kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų teisminio tyrimo metu duotus parodymus ir išaiškintas aplinkybes, įvertinęs teismo posėdžio metu duotus ekspertės paaiškinimus bei lygindamas šiuos surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, atlikęs išsamią bylos aplinkybių analizę, konstatuoja, jog byloje esančiais, aukščiau nurodytais įrodymais yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasi D. C. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 d.

Nors kaltinamasis D. C. davė išsamius parodymus ir savo kaltės nepripažįsta bei nurodė, kad jokio smūgio savo broliui A. nesudavė, tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas vertindamas turimus įrodymus mano, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodytas A. C. sužalojimo mastas ir sužalojimų lokalizacija visiškai patvirtina nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes. Teismas šį įrodymą (specialisto išvadą) laiko svariu ir ta prasme, kad teisiamojo posėdžio metu išvadą surašiusi specialistė R. G. patvirtino išvadoje nurodytus duomenis bei pažymėjo, kad šie nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui, o būtent atsirado tik nuo sudavimo kietu buku daiktu. Nors pateiktame kaltinime nurodyta, kad smūgis suduotas kumščiu, o ekspertė nurodo, kad smūgis galimai suduotas delnu – teismo vertinimu tai nėra esminė aplinkybė, kadangi BK 140 str. 2 d. atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui arba šeimos nariui. Kaip matyti iš specialisto išvados nukentėjusiajam yra nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taip pat teismas vertindamas liudytojų parodymus atkreipia dėmesį į ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. C. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad matė kaip D. priėjo prie A. ir kairiu delnu sudavė jam į veido sritį. Šių parodymų liudytojas V. C. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino pasinaudodamas LR BPK 82 str. 2 d. t.y. atsisakė duoti parodymus, motyvuodamas tuo, kad nenori pyktis su broliais. Tačiau nežiūrint į tai teismas mano, kad liudytojo V. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra objektyvūs ir atitinka bylos aplinkybes.

Liudytojų A. Š. ir R. Š. teisme duoti parodymai vertintini iš dalies kritiškai, kadangi nors liudytojai ir patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo A. C. ir kaltinamojo D. C. įvyko konfliktas, tačiau abu tvirtino, kad nematė, kad D. C. būtų sudavęs smūgį nukentėjusiajam A. C.. Teismas mano, kad šių liudytojų tokie parodymai yra sąlygoti jų gerais artimais draugiškais ryšiais su kaltinamuoju, todėl jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo D. C. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. C. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė

D. C. nusikalstama veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). D. C. ankščiau yra neteistas, yra baustas administracine tvarka, psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas, yra dirbantis.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Taigi, teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus ir kriterijus mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai D. C. atžvilgiu bus pasiekti, kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, Kadangi jis yra teisiamas pirmą kartą tai teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skyrus laisvės apribojimo bausmę artimą vidutinio dydžio bausmei numatytai įstatyme.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo A. C. ieškinys 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

LR BPK 109 str, numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, o taip pat įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti jam atlyginti neturtinę žalą, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytais žalos atlyginimo kriterijais nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 300 Eur. Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes.

Nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidos tenkintinos pilnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 2 d. 305 str., 307 str. ir 308 str., teismas

nusprendžia:

D. C. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant D. C. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 100 val. per 10 (dešimties) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 72² str. įpareigoti D. C. bausmės vykdymo laikotarpyje dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Priteisti iš D. C. nukentėjusiojo A. C. naudai 300 ( tris šimtus eurų) Eur neturtinės žalos.

Priteisti iš D. C. 774,00 (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo A. C. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.