- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2-3083-994/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24375-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- S. U.
- Atsakovas
- Lietuvos Respubliką
- Advokatai
- Deividas Poška
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6Teismo sprendimas
atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei D. B., atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei prokurorei I. Z., atstovaujančios Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovui E. B.,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per Zoom programą žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškinyje prašo teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 20 000 Eur neturtinę žalą, 3 993,00 Eur turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos (toliau - ir STT) prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 1), kurio pagrindu to paties turinio tik kita forma Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras surašė Šiaulių apygardos teismui teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 2). Ta pačia (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 3) Ieškovo atžvilgiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuoti: 1) elektroninių ryšių tinklais perduodamos Ieškovo informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas bei pastarojo pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant vaizdo, garso, objekto judėjimo fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, Ieškovo lankomose vietose, kuriose jis galimai vykdys neteisėtas veikas; 2) bei slaptas patekimas į Ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti patalpų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, įrengti technines priemones specialia tvarka bei panaudoti technines priemones specialia tvarka. Neužfiksavus jokių duomenų apie Ieškovo rengiamas daryti, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, (duomenys neskelbtini) STT pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 4) Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, o pastarasis surašė to paties turinio tik kita forma teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 5) teismui. Ta pačia (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismas nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 6), kriminalinės žvalgybos metu nenustačius jokių duomenų apie Ieškovo tariamai daromas nusikalstamas veikas, papildomai sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmą - Ieškovo sekimą bei pratęsė anksčiau sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus - techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir slaptą patekimą į Ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. 2017 m. lapkričio 20 d. kriminalinės žvalgybos subjektas, vis dar neužfiksavęs jokių duomenų apie Ieškovo nusikalstamą elgesį, pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 7) Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris šio prašymo pagrindu (duomenys neskelbtini) pateikė teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 8) Šiaulių apygardos teismui. Tos pačios dienos nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 9) Šiaulių apygardos teismas nekvestionuodamas kriminalinės žvalgybos trukmės, apimties, intensyvumo Ieškovo atžvilgiu, sekimą, techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir slaptą patekimą į Ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas pratęsė nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. vasario 22 d. Nuo kriminalinės žvalgybos sankcionavimo pradžios vis dar nesurinkus jokių duomenų apie Ieškovo galimai daromas nusikalstamas veikas, dėl kurių pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, (duomenys neskelbtini) STT pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 10) Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. (duomenys neskelbtini) prokuroras to paties turinio kaip ir prašymas tik kita forma surašė teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 11) Šiaulių apygardos teismui. Teismo priimta nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 12) Ieškovo atžvilgiu sekimas, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir slaptas patekimas į Ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas buvo pratęstas nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmams tęsiantis 11 mėnesių gauti pirmieji vertintini duomenys, dėl kurių buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas. (duomenys neskelbtini) STT pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 13) Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui, o pastarasis (duomenys neskelbtini) surašė teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 14) Šiaulių apygardos teismui. Teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 15) Ieškovo atžvilgiu sekimas, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir slaptas patekimas į Ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas pratęstas nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. Paskutinę sankcijų galiojimo dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai Ieškovo atžvilgiu iš viso truko penkiolika mėnesių. Ikiteisminis tyrimas Ieškovo atžvilgiu pradėtas praėjus keturiems mėnesiams po Ieškovo tariamai padarytos nusikalstamos veikos (balandžio 25-27 d.). 2018 m. rugsėjo 19 d. Ieškovui buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje. 2019 m. balandžio 26 d. Ieškovui įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje. Galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 225 straipsnio 4 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje, Ieškovui įteiktas 2019 m. gegužės 31 d. Dėl jam pareikštų įtarimų 2018 m. rugsėjo mėn. Ieškovas turėjo sustabdyti narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (Priedas Nr. 16). 2018 m. rugsėjo 19 d. Ieškovas sulaikytas ir išlaikytas sulaikyme maksimalų terminą iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Nutarime sulaikyti Ieškovą (toliau - ir Nutarimas) (Priedas Nr. 17) nurodyta, jog faktinio Ieškovo sulaikymo laikas yra 10 val. 52 min, o laikino sulaikymo protokolas surašytas - 13 val. (Priedas Nr. 18). Motyvuojant laikino sulaikymo būtinumą ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodyta, kad S. U. gali sunaikinti, paslėpti ar suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės bylai. Pastebėtina, jog vaizdo ir garso įrašai, kiti duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos priemones, buvo gauti iki jo sulaikymo. Iki Ieškovo sulaikymo Ieškovas taip pat nebedirbo (duomenys neskelbtini), jo pareigas ėjo kitas asmuo, todėl net ir teoriškai S. U. negalėjo prieiti prie (duomenys neskelbtini) esančių dokumentų ir jų, kaip nurodyta nutarime, sulaikyti, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti. Krata S. U. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta 2018 m. rugsėjo 19 d., jos metu rastas ir paimtas „Fiskars“ peilis (jį Ieškovas pateikė laisvanoriškai), daugiau jokių daiktų nebuvo paimta (Priedas Nr. 19). Šios procesinės prievartos priemonės taikymo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, išskyrus įtarimo Ieškovui įteikimas (Priedas Nr. 20) ir jo kaip įtariamojo apklausa, kas, be kita ko, taip pat buvo atlikta tą pačią 2018 m. rugsėjo 19 d. Dėl šios priežasties laikinas sulaikymas kaip procesinės prievartos priemonės taikymas buvo perteklinis, grindžiamas formaliais ir tikrovės neatitinkančiais motyvais, o tai esmingai pažeidė S. U. teises. (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Nuosprendis) (Priedas Nr. 21) Ieškovą išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje ir BK 227 straipsnio 1 dalyje. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Nutartis) (Priedas Nr. 22) atmetė (duomenys neskelbtini) A. M. apeliacinį skundą ir paliko galioti išteisinamąjį Nuosprendį. 2022 m. balandžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (teisminio proceso Nr. 1-05-7-00005-2018-9) atsisakyta priimti Šiaulių apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) A. K. kasacinį skundą. Taikant kriminalinės žvalgybos priemones buvo pažeistos Ieškovo teisės į privatų gyvenimą, inter alia, neteisėtai gautų duomenų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nesant pagrindo Ieškovas buvo laikinai sulaikytas maksimalų galimą laikino sulaikymo terminą, todėl Ieškovas prašo teismo pripažinti šiuos ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmus neteisėtais ir atlyginti Ieškovui dėl jų kilusią turtinę ir neturtinę žalą. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pastebėtina taip pat ir tai, kad teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Baudžiamasis persekiojimas reglamentuojamas viešosios teisės, joje dominuoja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl ikiteisminio tyrimo institucijų ir pareigūnų atliekama baudžiamojo persekiojimo veikla turi atitikti įstatymuose įtvirtintus teisės principus ir teisės normas, reglamentuojančias tam tikrą tvarką ir konkrečias procedūras. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, kad kriminalinės žvalgybos metu negali būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad vykdydami kriminalinę žvalgybą, kriminalinės žvalgybos subjektai privalo užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą (1 punktas); nutraukti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą, kai paaiškėja, kad informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti (4 punktas). Ieškovo atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo neproporcingos. Kaip matyti iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 23) pirmą kartą Ieškovas užfiksuotas 2017 m. spalio 2 d. savo darbo kabinete, kurio metu kalbėta darbinio pobūdžio klausimais. Tai reiškia, kad prokuroras kreipėsi į teismą pratęsti kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimą per pirmus tris mėnesius nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. visiškai neužfiksavus jokių duomenų apie Ieškovo daromas nusikalstamas veikas. Negana to, 2017 m. rugpjūčio 17 d. teikimu prokuroras, neužfiksavęs jokių duomenų apie Ieškovo daromas nusikalstamas veikas, prašė dar didesne apimti varžyti Ieškovo teises, o teismas tokį teikimą tenkino - papildomai sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmą - Ieškovo sekimą, kartu pratęsdamas anksčiau sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Antrą kartą toks teikimas buvo pateiktas teismui Ieškovą užfiksavus jau minėta 2017 m. spalio 2 d. data, tačiau pokalbio turinys nesudarė pagrindo konstatuoti apie Ieškovo daromą kokią nors nusikalstamą veika. Tai, kad Ieškovas 2018 m. sausio 16 d. vaizdo ir garso fiksavimo priemonėmis užfiksuotas atliekantis veiką, kuri pradėjus ikiteisminį tyrimą vertinta kaip baudžiamasis nusižengimas, neturėjo jokios reikšmės tolimesniam kriminalinės žvalgybos priemonių taikymui Ieškovo atžvilgiu. Šie 2018 m. sausio 16 d. duomenys užfiksuoti ne dėl kriminalinės žvalgybos vykdymo prieš Ieškovą, jis vaizdo ir garso fiksavimo priemonių veikimo lauke atsidūrė atsitiktinai, o, be to, ir kriminalinė žvalgyba dėl baudžiamojo nusižengimo tyrimo negali būti atliekama, nes tai draudžia Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Nors kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami dėl galimai net nuo 2011 m. sisteminiais ir organizuotais veiksmais Ieškovo daromų nusikalstamų veikų - vertintini duomenys apie galimai Ieškovo padarytą nusikalstamą veiką gauti kriminalinės žvalgybos priemones Ieškovo atžvilgiu taikant beveik metus, t. y. 2018 m. balandį. Nagrinėjamu atveju Telšių apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priėmė Nuosprendį (žr. priedą Nr. 21), kuriuo išteisino Ieškovą nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje ir BK 227 straipsnio 1 dalyje. Išteisinimo pagrindas yra Ieškovo atžvilgiu neteisėtai surinkti duomenys. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje yra nurodyta, jog „2017 m. lapkričio 22 d. pasibaigus kriminalinės žvalgybos priemonių taikymui kreiptis dėl jų pratęsimo nesant duomenų apie asmens rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo”. Nurodyta taip pat ir tai, jog „nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju taikant kriminalinės žvalgybos priemones buvo išaiškinta galimai padaryta nusikalstama veika, tačiau ji užfiksuota praėjus beveik metams laiko po asmens sekimo nepradedant ikiteisminio tyrimo. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „ surasti “ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Kitaip tariant patikrinti jo elgesio atitiktį įstatymų keliamiems reikalavimams, o toks pagrindas taikyti žmogaus teises varžančių priemonių nėra įtvirtintas nei Kriminalinės žvalgybos įstatyme nei Baudžiamojo proceso kodekse“ (Nuosprendžio 18-19 psl.). Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas pripažino šiuos duomenis apie Ieškovo neva padarytą nusikalstamą veiką kaip gautus neteisėtais būdais. Telšių apylinkės teismo priimtas Nuosprendis buvo skundžiamas (duomenys neskelbtini) aukštesnės instancijos teismui (žr. priedą Nr. 22). Šiaulių apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį Nuosprendį - teismas nepaneigė Nuosprendyje išdėstytų teiginių, bet papildomai pabrėžė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo trukmę, t. y. 15 mėnesių. Remdamasis šia aplinkybe bei įvertinęs Ieškovui inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį teismas konstatavo, jog Ieškovo „teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką bei pernelyg intensyvia apimtimi‘, o „kriminalinės žvalgybos priemonės šiuo atveju iš dalies buvo panaudotos ir kaip būdas rasti daugiau galbūt padarytų nusikalstamų veikų l‘ (Nutarties 24.9 punktas). Be kita ko, teismas pažymėjo ir tai, „kad negali būti formuojama tokia kyšininkavimo įrodinėjimo praktika, kai esminiai šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatomi vien tik pagal kaltinimui palankią užfiksuotą pokalbio interpretaciją“ (Nutarties 24.9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kriminalinės žvalgybos procese dalyvaujantys asmenys nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, tęsdami kriminalinių žvalgybos priemonių taikymą, nevertino tokio taikymo pagrįstumo ir proporcingumo, be to, veikė ultra vires, nes pažeidė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 7 straipsnyje numatytą tvarką, t. y. kriminalinės žvalgybos metu nepasitvirtinus turėtai informacijai apie Ieškovo neva rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas, tolimesnis informacijos apie Ieškovą rinkimas nebuvo sustabdytas ir kriminalinių žvalgybos priemonių taikymas buvo pratęsiamas, todėl logiška, jog ir baudžiamasis persekiojimas prieš Ieškovą buvo pradėtas neteisėtai. 2018 m. rugsėjo 19 d. priimtame Nutarime Ieškovo sulaikymo būtinumas buvo grindžiamas tuo, kad Ieškovas neva trukdys procesui: pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti teisme. Vaizdo ir garso įrašai, kiti duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos priemones, buvo gauti iki Ieškovo sulaikymo, krata Ieškovo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta (duomenys neskelbtini), jos metu rastas ir paimtas „Fiskars“ peilis, kurį, be kita ko, Ieškovas pateikė laisvanoriškai, daugiau jokių daiktų kratos metu nebuvo paimta. Visa tai reiškia, kad vaizdo ir garso įrašai, kiti duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo gauti iki Ieškovo sulaikymo. Analogiškai ir „Fiskars“ peilis buvo savanoriškai pateiktas paties Ieškovo dar iki jo sulaikymo (žr. priedą Nr. 19).Vis dėlto, Nutarime nurodyto faktinio laikino sulaikymo pagrindo jau po kratos atlikimo, kurios metu buvo savanoriškai pateiktas galimas kyšio dalykas, nebuvo. Surašant laikino sulaikymo protokolą jau buvo gauta pakankamai duomenų, turinčių reikšmės bylai - slapto sekimo duomenys, garso ir vaizdo įrašai, paimtas jau minėtas galimas kyšio daiktas ir kt. Atskirai pastebėtina taip pat ir tai, kad tuo metu Ieškovas jau savivaldybėje nebedirbo, jo pareigas ėjo kitas asmuo, todėl net ir teoriškai jis negalėjo prieiti prie savivaldybėje esančių dokumentų ir juos, kaip nurodyta Nutarime, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti. Ieškovo laikinas sulaikymas, laikant jį maksimalų galimą laikino sulaikymo terminą, buvo netikslingas, jo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, išskyrus įtarimo jam įteikimas, jo kaip įtariamojo apklausa, kas taip pat buvo atlikta tą pačią 2018 m. rugsėjo 19 d. BPK 140 straipsnis numato, jog laikinai sulaikyti asmenį, neužklupus jo nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. Nagrinėjamu atveju Ieškovas prašo priteisti 3993 Eur turtinės žalos, patirtos kaip išlaidų advokatui baudžiamojo proceso metu (Priedas Nr. 26). Neteisėtai pradėjus baudžiamąjį persekiojimą Ieškovas siekdamas veiksmingai apsiginti nuo jam pateiktų kaltinimų turėjo samdytis advokatą ir patirti išlaidų, kurios susidarė dėl: susipažinimo su bylos medžiaga, susitikimų, pasiruošimo apklausai, posėdžiams, baigiamosioms kalboms (bendra trukmė - 8 val. 30 min.); advokato dalyvavimo 10 teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme (bendra trukmė - 43 val. 30 min.), pareiškimų, prašymų teismui parengimo (4 val.); Viso - 56 darbo valandos. Atsižvelgiant į advokato suteiktas teisines paslaugas ir jų trukmę Ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti 3993 Eur kaip patirtą turtinę žalą. Taikant kriminalinės žvalgybos priemones yra intensyviai varžomas privatus asmens gyvenimas. Tokiu neteisėtu veikimu buvo įsibrauta į asmens privatų gyvenimą, nuolatos kontroliuojant ir stebint jo veiklą, vykdant pokalbių kontrolę, sekimą. Nepaisant konstitucinio proporcingumo principo iš viso net 15 mėnesių buvo varžomas privatus Ieškovo gyvenimas, kas sąlygojo grubų Ieškovo teisių pažeidimą ir neturtinės žalos kilimą. Ieškovas suvokęs, kad jo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgai bei intensyviai, prarado pasitikėjimą valstybe, patyrė slegiantį neteisybės jausmą, neviltį, jog mūsų demokratinės valstybės, kuri priklauso Europos Sąjungai, yra įvairių žmogaus teises garantuojančių sutarčių bei konvencijų dalyvė, institucijos - teismas, prokuratūra bei STT, kurie savo veikloje turi ginti kiekvieno žmogaus teises ir laisves, šiuo atveju neužtikrino Ieškovo teisės į privataus gyvenimo apsaugą. Ieškovas dėl patirto šoko negalėjo deramai susikaupti dirbdamas versle, atsipalaiduoti bendraudamas su savo artimaisiais, draugais, kadangi Ieškovas ėmė nuogąstauti dėl to, kad jis vėl gali būti neteisėtai sekamas, kad gali būti kontroliuojamas bei fiksuojamas jo susižinojimas su kitais asmenimis. Neteisėtai, grubiai pažeidžiant Ieškovo teises surinktų duomenų pagrindu neteisėtai buvo pradėtas ir baudžiamasis persekiojimas, dėl kurio Ieškovas prarado per ilgus metus savo sunkiu darbu užsitarnautą (duomenys neskelbtini) pasitikėjimą. Ieškovas (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) Ieškovas buvo paskirtas (duomenys neskelbtini). Ieškovo ketverių metų darbo įvertinimas - (duomenys neskelbtini): Ieškovas surinko jau (duomenys neskelbtini) (daugiau kaip dvigubai daugiau nei (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tokį didelį žmonių pasitikėjimą, (duomenys neskelbtini) antrą kartą patikėjo Ieškovui atsakingas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog Ieškovas sulaukė pripažinimo ir (duomenys neskelbtini) tarpe: (duomenys neskelbtini) buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 27), o (duomenys neskelbtini) išrinktas (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 28). Jausdamas žmonių pasitikėjimą, Ieškovas ketino dalyvauti (duomenys neskelbtini), tačiau pradėtas baudžiamasis procesas sužlugdė tokius Ieškovo planus. Ieškovas taip pat buvo priverstas sustabdyti (duomenys neskelbtini) (žr. priedą Nr. 16), kurios nariu Ieškovas buvo nuo (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 29), o šis priverstinis (duomenys neskelbtini) sąlygojo ir turėtų (duomenys neskelbtini) pabaigą. Atsižvelgiant į tai pagrįsta konstatuoti, jog neturtinė žala Ieškovui pasireiškė ir reputacijos pablogėjimu. Kalbant apie neteisėtą sulaikymą, pažymėtina, jog sulaikius Ieškovą, jis patyrė nepatogumų, nes vietoj įprasto buvimo savo namuose nepagrįstai net 2 paras turėjo laiką praleisti areštinėje. Pažymėtina ir tai, jog Ieškovas jautėsi pažemintas, nes nesant faktinio pagrindo buvo išvestas pareigūnų bei 2 paroms laikomas areštinėje taip pažeminant Ieškovo orumą, o apie Ieškovo sulaikymą buvo (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Jeigu nagrinėjamu atveju nepasitvirtinus duomenims, dėl kurių buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, STT būtų nutraukusi kriminalinės žvalgybos tyrimą ir toliau neberinkusi duomenų apie Ieškovą, tai Ieškovo baudžiamasis persekiojimas net nebūtų buvęs pradėtas ir Ieškovui nebūtų reikėję patirti išlaidų advokatui. Atsižvelgiant į tai teisinga teigti, jog šiuo atveju nepagrįstas kriminalinės žvalgybos tęsimas prieš Ieškovą ir vėliau baudžiamojo proceso pradėjimas yra būtina turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo sąlyga ir be šių subjektų veiksmų žala Ieškovui nebūtų atsiradusi. Kalbant dėl neteisėto Ieškovo sulaikymo, akivaizdu, kad jeigu STT pareigūnai nebūtų sulaikę Ieškovo ir išlaikę jo 2 paras laikiname sulaikyme, tai Ieškovas nebūtų patyręs nepatogumų, pažeminimo, jo vardo sumenkinimo prieš visuomenę, todėl neteisėti pareigūnų veiksmai nagrinėjamu atveju taip pat yra būtina neturtinės žalos Ieškovui atsiradimo sąlyga.
Atsiliepimas
2. Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Ieškovas neteisėtais teismo (teisėjų) veiksmais laiko jo atžvilgiu taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad buvo turima duomenų apie Ieškovo galimą dalyvavimą darant nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 225 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau - LR KŽĮ) nuostatomis, Ieškovo atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas Ieškovo atžvilgiu pradėtas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį dėl kyšininkavimo ir pagal BK 227 straipsnio 1 dalį dėl papirkimo. Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Tad aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Be to, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Ieškovas buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) tiesiogiai susitarė su valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) J. B. duoti kyšį - laimėjimą (duomenys neskelbtini) viešuosiuose pirkimuose dėl statybos - remonto darbų atlikimo pirkimo, už J. B. palankumą vykdant įgaliojimus ir balsuojant dėl jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Ieškovas taip pat buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) G. R. už galimą palankumą ateityje vykdant įgaliojimus. Dėl Ieškovo galimo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, pirmos instancijos teismas nustatė, kad nepaisant to, kad taikant kriminalinės žvalgybos priemones buvo išaiškinta galimai padaryta nusikalstama veika, tačiau ji užfiksuota praėjus beveik metams laiko po asmens sekimo nepradedant ikiteisminio tyrimo ir tai suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymius, o toks pagrindas taikyti žmogaus teises varžančių priemonių nėra įtvirtintas nei KŽĮ nei BPK, dėl to tokiu būdu gautais įrodymais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas, todėl Ieškovas išteisintas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat nurodė, kad Ieškovo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką bei pernelyg intensyvia apimtimi, be to, kriminalinės žvalgybos priemonės šiuo atveju iš dalies buvo panaudotos ir kaip būdas rasti daugiau galbūt padarytų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Ieškovo galimo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje, nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo neteisėtų veiksmų Ieškovo atžvilgiu. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad G. R. perduotas Ieškovui peilis ir kalendorius pagal byloje esančius įrodymus neatitiko kyšio dalyko, kuris yra sudedamasis ir būtinas baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje elementas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Ieškovas priimdamas dovanas iš G. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Taigi, nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad įrodymai buvo gauti neteisėtais būdais dėl ko Ieškovas turėtų būti išteisintas. Taigi, nors pirmos instancijos teismas ir nurodė, kad epizode dėl papirkimo Ieškovo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos kaip būdas „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymius, o toks pagrindas taikyti žmogaus teises varžančių priemonių nėra įtvirtintas nei KŽĮ nei BPK, todėl Ieškovas buvo išteisintas, tačiau epizode dėl kyšio priėmimo nebuvo konstatuota, kad įrodymai buvo gauti neteisėtais būdais. Todėl kriminalinių žvalgybos priemonių taikymas negali būti pripažįstamas neteisėtu veiksmu. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje taip pat nėra konstatuota, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir atliktas Ieškovo atžvilgiu nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo. Būtent ikiteisminis tyrimas ir yra skirtas, kad būtų išsiaiškinti nusikalstamos veikos požymiai ir nustatyta objektyvi tiesa apie asmens veiksmų pavojingumą. Išteisinamasis nuosprendis yra asmens reabilitavimas baudžiamojo persekiojimo prasme ir tokiu būdu nėra galimybės laikyti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas (pranešimo apie įtarimą pareiškimas, kiti susiję procesiniai veiksmai), taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti, jeigu jos buvo priimtos vadovaujantis proceso taisyklių. Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos priemonės Ieškovo atžvilgiu buvo taikytos vadovaujantis BPK nuostatomis ir nebuvo pripažintos neteisėtomis, t. y. neteisėtai paskirtomis. Ieškovas nurodo, kad informacija apie inkriminuotus veiksmus surinkta pažeidžiant privatumą, taip pat apie Ieškovo sulaikymą buvo rašoma tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo pažemintas Ieškovo orumas. Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovas buvo viešasis asmuo, tai yra (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012) yra konstatavęs, kad „atsižvelgiant į tai, kad viešasis asmuo savo padėtį visuomenėje išsikovoja iš dalies būtent dėl visuomenės dėmesio jam, taip pat į tai, kad viešojo asmens elgesys daro įtakos kitų visuomenės narių gyvenimui, jis negali pretenduoti į tokį pat privataus gyvenimo gynimą kaip ir privatus asmuo. <...>“. Taigi, viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Ieškovo atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai turint duomenų apie Ieškovo galimą dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Teismas sankcionavo techninių priemonių naudojimą specialia tvarka bei slaptą patekimą į asmenų negyvenamąsias darbo patalpas, tai yra į Ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) patalpose. Taigi, nagrinėjamu atveju, tokie kriminalinės žvalgybos veiksmai, atliekami negyvenamosiose darbo patalpose negali būti vertinami kaip labai apribojantys Ieškovo teisę į privatų gyvenimą. Ieškovas nurodo, kad patyrė 3993 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas baudžiamojo proceso metu ir pateikia 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl asmens teisės į gynėjo išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, atlyginimą, reikia pažymėti, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Ieškovas neprašė teismo spręsti klausimo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nors jau buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas ir Ieškovas tokias procesines galimybes turėjo. Taip pat Ieškovo pateikta sąskaita - faktūra nepatvirtina apie 3993 Eur lėšų iš Ieškovo sąskaitos įskaitymą į advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti Ieškovo ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad patyrė šoką, išgąstį, jog taikant kriminalinės žvalgybos priemones buvo renkami duomenys apie Ieškovo privatų gyvenimą tokia apimtimi ir tokį laiko periodą pažeidžiant Ieškovo teises į privatumą. Taip pat, pasak Ieškovo, jis dėl patirto šoko negalėjo deramai susikaupti dirbdamas versle, atsipalaiduoti bendraudamas su savo artimaisiais, draugais. Ieškovas nurodo, kad buvo priverstas sustabdyti (duomenys neskelbtini), kadangi nepriekaištinga reputacija yra itin svarbi politine veikla užsiimančiam asmeniui, tačiau nagrinėjamu atveju net ir išteisinus Ieškovą, jis, vertindamas galimybę vėl dalyvauti (duomenys neskelbtini), išgyvena dėl to, kad dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo buvo pažeminta jo reputacija. Žala atlyginama ne už bet kokius Ieškovo moralinius išgyvenimus, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o tik už tokius negatyvius moralinio pobūdžio reiškinius, kurie sukelti neteisėtais pareigūnų veiksmais. Tačiau Ieškovo argumentai iš esmės atskleidžia jo dvasinius išgyvenimus, kurie būdingi bet kuriam asmeniui, kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis procesas, todėl būtų neteisinga spręsti dėl žalos atlyginimo Ieškovui. Ieškovo išsakyti teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t.t. Taigi neoficialūs simboliniai atsiskaitymai - priešinga teisei veika. Taigi tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu (BK 227 straipsnis) gali būti įrankis pasiekti savo tikslų - atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo. Ieškovas viso proceso metu tvirtino, kad peilį priėmė kaip reprezentacinę dovaną, nesiedamas jos su jo atliekamais tarnybiniais veiksmais. Tačiau įstatymų leidėjas nepateikia dovanos sampratos baudžiamosios teisės prasme. Ieškovas, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, net ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad dovanas gauti yra įprastas dalykas, todėl G. R. duotą peilį ir kalendorių prilygino simbolinei dovanai, nors, kaip ir buvo minėta, tai yra priešinga teisei veika. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Atsižvelgdami į tai, kad Ieškovo patirta žala atsirado ir dėl paties Ieškovo elgesio ir aplinkybių, mano, kad pažeidimo fakto pripažinimas dėl neproporcingų kriminalinių žvalgybos veiksmų taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
3. Atsakovę atstovaujanti Generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad civilinėje byloje dėl valstybės civilinės atsakomybės dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų, spręsdamas šių pareigūnų ar (ir) teismo veiksmų (ne)teisėtumo klausimą, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais, t. y. teismas nėra saistomas išvados, prie kurios buvo prieita išteisinamajame nuosprendyje (LAT 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-403/2021). Atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant dėl kriminalinės žvalgybos subjektų, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo baudžiamajame procese atliktų veiksmų (ne)teisėtumo įsiteisėjusiame išteisinamajame 2021-01-14 (duomenys neskelbtini) nuosprendyje bei 2021-12-29 (duomenys neskelbtini) nutartyje padarytos išvados dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo turi būti įvertintos kompleksiškai, atsižvelgiant į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais. Taigi, asmens, kurio atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, išteisinimo faktas, pats savaime, nesant duomenų, kad inicijuojant ar atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pažeistos baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, nesuponuoja išvados dėl vykdyto baudžiamojo persekiojimo neteisėtumo. Siekdamas nustatyti, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar ieškovo atžvilgiu pagrįstai taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, pradėtas ir vykdytas ikiteisminis tyrimas, ar ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras ir jį vykdę pareigūnai, baudžiamąją bylą nagrinėję teismai tinkamai atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, nepažeidė teisės aktuose išdėstytų reikalavimų ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas jo atžvilgiu sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, jog neišlaikyta teisinga pusiausvyra tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo - kriminalinės žvalgybos priemonių taikymas ieškovo atžvilgiu buvo per ilgas ir per intensyvus, be kita ko, ir neproporcingas, sudarant prielaidas pagrįstai manyti, kad buvo siekiama išsiaiškinti ne galimai daromas nusikalstamas veikas, o kriminalinės žvalgybos priemonės buvo naudojamos kaip būdas „surasti“ ieškovo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. S. U. teigimu, kriminalinės žvalgybos priemonės jo atžvilgiu buvo tęsiamos ir dar didesne apimti varžomos nepagrįstai, per pirmus tris jų taikymo mėnesius neužfiksavus jokių duomenų apie ieškovo daromas nusikalstamas veikas. Kriminalinės žvalgybos priemonės buvo pradėtos taikyti siekiant nustatyti galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, požymius. Minėti veiksmai buvo sankcionuoti teismų nutartimis. Kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant buvo nurodyta aiški informacija, leidusi spręsti, kad prašomi sankcionuoti veiksmai bus atliekami dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jie pagal įstatymus ir gali būti atliekami. Duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos priemones, tapo pakankama vada ikiteisminiam tyrimui, kuris nėra teismo pripažintas neteisėtu, pradėti. Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra numatyta maksimali kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmė, jei kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padalytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju, kriminalinės žvalgybos tyrimas vyko siekiant gauti duomenų apie ieškovo galimą dalyvavimą nusikalstamose veikose, numatytose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl nusikaltimų, kurie priskiriami sunkiems. Kriminalinės žvalgybos priemonių proporcingumo vertinimas negali būti tiesiogiai siejamas su jų taikymo metu gautais rezultatais. Įstatyme nėra įtvirtintas terminas, per kurį nesurinkus pakankamai duomenų apie nusikalstamą veiką, kriminalinės žvalgyba asmens atžvilgiu turi būti nutraukta, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog nenustačius pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą kriminalinė žvalgyba buvo tęsiama neteisėtai. Neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų trukmės optimalumas yra vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į veikų sudėtingumą ir siekiamus tikslus (2018-05-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-788/2018). Šiuo atveju, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose fiksuoti duomenys apie S. U. susitikimus ir pokalbius kriminalinės žvalgybos subjektui pagrįstai leido manyti apie (duomenys neskelbtini) tarnautojų galimai daromas sistemines nusikalstamas veikas. Tokie susitikimai ir pokalbiai be inkriminuojamo nusikaltimo datos 2018-04-25, taip pat fiksuoti 2017-09-14, 2017-10-02, 2018-01-04, 2018-01-05, 2018-01-09, 2018-01-10, 2018-01-11, 2018-01-12, 2018-01-16, jų metu konspiruotai tariamasi dėl susitikimų su viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių subjektų atstovais, aptariami pastarųjų interesai, vyksta neaiškios kilmės pinigų paėmimo bei mokėjimo aptarimai. Ypatingai reikšmingas yra K. A. ir S. U. 2017-12-01 S. U. darbo kabinete įvykęs pokalbis. Jo metu K. A. pasakyta frazė „reikėtų mums kažką nusigręžti, šventės artėja, kažkaip išdžiuvę esam“ bei bendrame kontekste paminėti viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys asmenys netiesiogiai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) aptaria neteisėtos turtinės naudos gavimo galimybes. Šis pokalbis patvirtina K. A. ir S. U. nusiteikimą priimti neteisėtą atlygį ir jų toleranciją tokio pobūdžio veiksmams. Kriminalinės žvalgybos tyrimas, pasibaigęs ikiteisminio tyrimo pradėjimu S. U., K. A., L. S., T. J., R. G. bei G. L. atžvilgiu, buvo itin didelės apimties, jo metu buvo tiriama daugiau nei 120 galimai nusikalstamos veikos epizodų, o gavus naujų duomenų, nuolat į tyrimą buvo įtraukiami nauji asmenys, įtariant juos kartu su aukščiau paminėtais asmenimis darant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiriamos nusikalstamos veikos pasižymėjo itin dideliu trunkamuoju pobūdžiu, dėl ko į procesai nuo jų pradžios iki pabaigos objektyviai ir neprognozuojamai gali užtrukti daugiau nei metus, tai yra nuo asmenų susitarimo galimai nusikalstamai veikti viename ar kitame tyrimo i epizode (šiuo atveju - viešajame pirkime) iki galimo nusikalstamų ketinimų realizavimo (kyšio priėmimo), kuris gali būti sietinas net su rangos darbų pabaigos ar darbų užbaigimo akto į pasirašymo terminu, neretai praeina daugiau nei vieneri metai. Kaip jau buvo pažymėta aukščiau, tiriami korupcinio pobūdžio procesai nuo jų pradžios, suinteresuotoms pusėms užmezgant abipusiai naudingus korupcinius ryšius bei realizuojant neskaidrias tarnybinių įgalinimų panaudojimo už neteisėtą atlygį schemas, įskaitant naudos perdavimo momentą, yra slepiami, dažnai vykdomi keliais etapais ir gali užtrukti pakankamai ilgą laiko tarpą. Todėl ilgesnis neviešo pobūdžio veiksmų atlikimas leido nustatyti duomenis, įrodančius ne atsitiktines, bet sistemines toje pačioje valstybės įstaigoje dirbančių tarpusavio santykiais ir interesais susijusių asmenų korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Dėl šių aplinkybių užsitęsę kriminalinės žvalgybos veiksmai atitiko kriminalinės žvalgybos bei baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikytini kaip neproporcingi, pertekliniai ir skatinantys daryti naujas nusikalstamas veikas. Duomenų, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus nebuvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp siekio išsamiai atskleisti galimas nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo, nepateikta. Nei prokuroras, nei teismas, nei kriminalinės žvalgybos veiksmus atliekantys pareigūnai negalėjo iš anksto numatyti, kad taikant kriminalinės žvalgybos priemones užfiksuoti (duomenys neskelbtini) tarnautojų ir kitų asmenų veiksmai ateityje teismų nebus įvertinti kaip nusikalstamos veikos. Todėl pagrindo išvadai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo neteisėti nėra, jie atlikti esant faktiniam pagrindui ir pagal teisės aktų nustatytas procedūras ir tvarką. Nors pirmosios instancijos teismas įrodymus, surinktus taikant kriminalinės žvalgybos priemones S. U. atžvilgiu, įvertino kaip įrodymus, gautus neteisėtais būdais ir dėl šiais įrodymais grįstų jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų šiuos asmenis išteisino, tačiau (duomenys neskelbtini), nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro apeliacinį skundą, vertino šių įrodymų turinį, užfiksuotą informaciją. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl įrodymų neteisėtumo apskritai, pripažino surinktus įrodymus kaip gautus teisėtu būdu, nors ir nepakankamus asmenų kaltės padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtinimui. Tai, kad aukštesnės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai S. U. atžvilgiu buvo atliekami 15 mėnesių, ir padarė išvadą, kad jo teisės varžomos neproporcingai ilgą laiką bei pernelyg intensyvia apimtimi, nesudaro pagrindo konstatuoti šių veiksmų neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju prokuroro veiksmai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų ieškovo atžvilgiu atlikti pagal Įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos bei pagal tuo metu turimus duomenis, todėl negali būti laikomi neteisėtais, vertinant valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Ieškovas nurodo, kad jis buvo nepagrįstai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 21 d. nesant 2018-09-19 nutarime nurodyto faktinio laikino sulaikymo pagrindo, kad ieškovas gali trukdyti procesui: pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti teisme, nes krata jo namuose buvo jau atlikta ir jos metu ieškovas savanoriškai pareigūnams atidavė peilį „Fiskars. Su tokiais ieškovo teiginiais negalima sutikti. Šiuo atveju, vertinant ieškovo laikino sulaikymo pagrįstumą, svarbu atsižvelgti į ikiteisminio tyrimo ypatumus ir specifiką, ieškovui inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį. Ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovas buvo sulaikytas, apėmė keletą nusikalstamų veikų epizodų, nusikalstamos veikos, kurių padarymu buvo įtarimas S. U. buvo vykdomos bendrininkaujant su kitais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, siekiant ikiteisminio tyrimo tikslų, buvo svarbu sulaikyti įtariamąjį, apribojant jo galimybes bendrauti su kitais įtariamaisiais, galimais liudytojais. 2018 m. rugsėjo 19 - 21 dienomis, t. y. ieškovo sulaikymo metu, buvo intensyviai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami ir fiksuojami duomenys apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką - liudytojų A. Ž., A. P. apklausos, krata pas A. S., įtariamojo B. apklausa ir kt. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai sprendė, kad neapribojus įtariamojo S. U. galimybės bendrauti, jis galėjo paveikti jam palankia linkme liudytojus ir įtariamuosius, taip sutrukdyti procesui, todėl laikinas sulaikymas, kaip procesinės prievartos priemonė ieškovo atžvilgiu buvo pritaikyta esant pakankamam teisiniam ir faktiniam pagrindui. Ieškovo argumentai, jog sulaikymo metu jis jau nebedirbo (duomenys neskelbtini) bei, kad kratos metu pats savanoriškai atidavė „Fiskars“ peilį, kuris buvo traktuojamas kaip kyšio dalykas, nepaneigia būtinybės taikyti jo atžvilgiu procesinės prievartos priemonę ir tokios priemonės proporcingumo siekiamiems tikslams. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam yra išimtinė prokuroro diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-12 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-628/2019). Svarbu tai, kad prokuroro statusas nulemia tai, jog jis procesinius sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima savo nuožiūra, vadovaudamasis įstatymais ir nei aukštesnysis prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog dėl ieškovo buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, visų pirma, reiškia jo reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme ir neretai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus, bet toks nuosprendis nėra pagrindas byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei bylos su kaltinamuoju aktu išsiuntimas teismui buvo neteisėti. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad prokuroro veiksmai nagrinėjamu atveju buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, grindžiami atitinkamais procesiniais sprendimais, todėl negali būti laikomi neteisėtais, vertinant valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Prokuroras nagrinėjamu atveju nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat nepadarė klaidų, turėjusių esminės ir lemiamos reikšmės ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, o pačius padarinius. Ieškovas nurodo įvairius neigiamus išgyvenimus, kuriuos, savaime suprantama, kiekvienam sukeltų baudžiamojo persekiojimo vykdymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo kaltų veiksmų turi būti nustatyti ne bent kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017, 28 punktas). Ieškovas prašo priteisti 3 993 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai baudžiamajame procese, kadangi neturėjo galimybės prašyti jas atlyginti baudžiamajame procese, nes BPK 106 straipsnio pakeitimai, leidžiantys iš valstybės prisiteisti patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti įsigaliojo tik nuo 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai, atlyginimo tais atvejais, kai priimamas išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-628/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 2AT-7-5-303-2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju - valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Taigi, nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, ieškovo patirtos išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese nepriteistinos. Kadangi ieškovas neįrodė nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškinys atmestinas.
4. Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad STT vertinimu, ieškovas praleido senaties terminą, kadangi apie tariamai padarytą žalą sužinojo (galėjo sužinoti) tuo metu, kai susipažino su bylos medžiaga, o ne jį išteisinus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas akcentuoja dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus ir kitus tariamus padarinius, apie kuriuos akivaizdžiai ieškovui buvo žinoma jų tariamo kilimo (atsiradimo) metu, o ne jį išteisinus apeliacinėje instancijoje. Dvasiniams išgyvenimams ir dvasiniam sukrėtimui yra aktualus psichologinio suvokimo momentas, t. y. žmogus dvasiškai išgyvena ir būna sukrėstas iškart po potencialaus įvykio, o ne po teismo sprendimo ir (ar) jame konstatuoto neteisėtumo. Tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje ieškovas sužinojo apie savo išteisinimą, o ne apie padarytą žalą, apie kurią deklaruoja savo ieškinyje. Atitinkamai, reikalavimui ta apimtimi, kiek tai susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų tariamai neteisėtais veiksmais, yra suėjęs senaties terminas – apie pokalbių pasiklausymą ieškovas sužinojo 2019-05-31, susipažinęs su baudžiamojoje byloje esančiais kriminalinių veiksmų atlikimo protokolais (b. b. 9 t., 75 l.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas visiškai nepagrindžia savo teiginių apie dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir kitas susijusias aplinkybes, kuriomis grindžia neturtinės žalos padarymą. Be to, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų kokias nors aiškias pasekmes ieškovui – dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir reputacijos pablogėjimas yra grindžiamas tik teiginiais ir subjektyviu ieškovo vertinimu, nepateikiant jokių konkrečių duomenų apie tokios tariamos neturtinės žalos padarymą. Todėl neįrodžius konkrečių pasekmių ieškovui, civilinė atsakomybė neturėtų kilti. Taip pat nėra pateikta duomenų apie lankymąsi pas gydytoją, nėra duomenų apie bendrą savijautos pablogėjimą, stresą ar iš to išplaukiančias ligas, nėra duomenų apie ieškovo savijautą tariamo dvasinio sukrėtimo metu. Atitinkamai ieškovo teiginiai apie neturtinę žalą vertintini kritiškai – jiems paremti nėra pateikiami jokie konkretūs įrodymai, neturtinė žala apibūdinama vien tik bendro pobūdžio teiginiais, šių teiginių aiškiai nedetalizuojant ir nepagrindžiant jų įrodymais. Pabrėžtina, jog nei pirmos instancijos, nei apeliacinis teismas nėra konstatavęs, jog ikiteisminis tyrimas ar kriminalinės žvalgybos tyrimas (ar jų veiksmai) būtų buvęs visiškai nepagrįstas ir neteisėtas ar juo būtų piktnaudžiaujama, todėl tariama ieškovui padaryta žala iš esmės yra kildinama tik iš išteisinimo fakto, o ne konkrečių pažeidimų baudžiamojo proceso metu. Pažeidimo fakto pripažinimas baudžiamojoje byloje vertintinas kaip tinkamas asmens pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus. Be to, atsižvelgtina į paties nukentėjusiojo veiksmus, t. y., ar jis savo veiksmais nesudarė pagrindo manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, įvertinti, kokią įtaką ieškovo elgesys turėjo baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pradėjimui ir eigai. Ieškovas savo ieškinyje neįrodo, jog buvo padaryti kokie nors įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, o ieškovo išteisinimas pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Pabrėžtina, jog savo turiniu esminis ieškovo argumentas yra kriminalinės žvalgybos neproporcingumas, o tai negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas konstatuoti ir priteisti neturtinę žalą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovas būtų skundęs netinkamus STT pareigūnų veiksmus ar ėmėsi ginti savo teises kuomet jos tariamai buvo pažeidžiamos, o ieškinyje išvardintos aplinkybės apie tariamus pažeidimus yra tik baudžiamosios bylos pirmos ir apeliacinės instancijos aplinkybių perpasakojimas pateikiant savo įrodymų interpretaciją. Ieškovas nurodo patirtus reputacinio pobūdžio sunkumus ryšium su savo (duomenys neskelbtini), tačiau viešojoje erdvėje prieinama informacija patvirtina, jog 2022 metais ieškovas nusprendė grįžti į aktyvią (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas nurodo, jog planavo dalyvauti (duomenys neskelbtini), tačiau to nepatvirtina jokie įrodymai. Kartu aktualu tai, jog baudžiamasis persekiojimas yra priežastiniu ryšiu pernelyg nutolęs nuo tariamos reputacijos pablogėjimo, ypač sprendžiant civilinės atsakomybės kontekste. Taip pat ieškovo pozicija dėl didėjančio populiarumo yra pernelyg deklaratyvi ir vertintina kritiškai, pavyzdžiui interneto portale „Youtube“ ieškovo (duomenys neskelbtini) reklama nuo 2015 metų yra peržiūrėta vos 360 kartų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas galimai netinkamai elgėsi Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu, o neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo, neoficialūs simboliniai atsiskaitymai – priešinga teisei veika (26.5. p. ir 26.8. p.). Šį ieškovo elgesį vertinant sistemiškai kartu su Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsniu, galima daryti pagrįstą išvadą apie tai, jog ieškovo elgesys, kuriuo priimami neoficialūs atsiskaitymai, daromi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, neišvengiamai veda prie galimybės spręsti pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Todėl tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog kokia nors neturtinė žala ir buvo padaryta, ji turėtų būti mažinama dėl paties ieškovo elgesio ir jo įtakos baudžiamojo proceso pradžiai ir eigai. Byloje nėra duomenų apie suėmimo padarinius ieškovo fizinei ar psichinei sveikatai, nėra jokių medicininės kortelės išrašų, informacijos apie netinkamą suėmimo aplinką ir (ar) jos sąlygas Atsižvelgiant į taikytų kardomųjų priemonių rūšį, teisių suvaržymo trukmę, suvaržymai nesukėlė jokių esminių nepatogumų ir išgyvenimų, suėmimas nebuvo neteisėtas, nėra informacijos apie ilgalaikes pasekmes. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, laikantis nustatytų BPK reikalavimų, turint pagrįstą įtarimą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog buvo padaryti neteisėti veiksmai nagrinėjamoje byloje. Prokuroras vertina ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti ir priima sprendimą dėl bylos siuntimo su kaltinamuoju aktu į teismą. Teismas vertina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis kaip įrodymus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra patikimų įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai informaciją apie inkriminuojamus veiksmus surinko neišsamiai ar ne apie visas reikšmingas aplinkybes, ar kad teismui buvo perduota ne visa surinkta bylai reikšminga informacija, o darant sprendimus dėl įtarimų pareiškimo ir perdavimo asmenį teisti, ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų išvados buvo paremtos neteisėtai gautais faktais, nepagrįstais duomenimis, abstrakčia, su nagrinėjamais įvykiais silpnai susijusia, informacija ar kitokiais duomenimis, kurie tikėtinai teismo būtų nepripažinti įrodymais arba jų visuma galutinai būtų įvertinta kaip nepakankama. Bylos duomenys patvirtina, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, byloje nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras procesą vilkino ar elgėsi nerūpestingai. Tam tikrų atskirų veiksmų pripažinimas neproporcingais baudžiamajame procese (pernelyg ilga kriminalinė žvalgyba) nesuponuoja automatiškos išvados, jog baudžiamasis procesas buvo neteisėtas. Žvelgiant į baudžiamosios bylos visumą - kaltinamųjų skaičių, jų tarpusavio santykį, nuoseklų bendravimą tomis pačiomis temomis, nesuponuoja išvados, jog buvo imtasi akivaizdžiai neproporcingų ir nepagrįstų priemonių, o byloja tik apie tai, jog teismas baudžiamosios teisės ir baudžiamojo procese prasme ir perspektyvoje padarė priešingas išvadas negu ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir veiksmus sankcionavę teismai. Ieškovo nurodyti argumentai, jog jo laikinas sulaikymas buvo perteklinis ir pažeidė jo teises, yra visiškai nepagrįsti. Laikinas ieškovo sulaikymas skirtas siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 str.; b. b. 9 t., 30-31 l.) Ieškovas galėjo pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti, suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti teisme. (BPK 122 straipsnio 1 dalis, b. b. 9 t., 30-31 l.). Taip pat aktualu tai, jog nėra jokių duomenų, jog ieškovas savo sulaikymą būtų skundęs teisės aktų nustatyta tvarka prokurorui, nors nutarime sulaikyti ieškovą aiškiai nurodyta, kokia tvarka ir kam laikiną sulaikymą galima skųsti (b. b. 9 t., 30-32 l.) Pažymėtina, jog nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl to, jog ieškovo sulaikymas būtų buvęs nepagrįstas ar neteisėtas. Sulaikymas vykdytas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimais, ieškovas prieš tai (duomenys neskelbtini), kuris leido užmegzti artimus santykius, galėjo pats ar per kitus asmenis daryti neigiamą įtaką tyrimui, klastoti duomenis, todėl buvo visi pagrindai sulaikyti ieškovą. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų dėl tariamai daryto psichologinio spaudimo bei nepagrįstai bando įtikinti teismą visus su baudžiamąją byla susijusius veiksmus pripažinti neteisėtais, siekiant nepagrįstai padidinti tariamai padarytos neturtinės žalos dydį. Atitinkamai, nėra jokių priežasčių pripažinti, jog ieškovo argumentai dėl neteisėto sulaikymo yra pagrįsti. Baudžiamojoje byloje buvo kaltinami 8 asmenys, buvo nagrinėjama daugiau nei 120 galimai nusikalstamos veikos epizodų, į tyrimą buvo įtraukiami nauji asmenys, galimai kartu darantys korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, asmenų galimai padarytos nusikalstamos veikos kaip ir kaltinami asmenys, buvo susiję tarpusavyje. Be to, dalis asmenų buvo susiję pavaldumo ryšiais, bendrais interesais ir padarė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Baudžiamojoje byloje buvo pagrįstų duomenų, jog tiriamieji asmenys ( S. U., A. Ž., L. S.) galimai disponuoja didelės apimties nedeklaruotomis ir neaiškios kilmės pajamomis, kurias galimai legalizuoja pirkdami nekilnojamąjį turtą savo bei artimų asmenų vardu (b. b. 2 t., 28-29 l.) Taip pat baudžiamojoje byloje buvo duomenų apie tai, jog (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2017 m. laimėjo 24 mažos vertės viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė apie 908 284 Eur, taip pat laimėjo 3 komisijos vykdytus viešuosius pirkimus, kurių vertė apie 249 717 Eur. Aukščiau minimų bylos duomenų kontekste nėra jokio pagrindo teigti, jog baudžiamasis persekiojimas buvo pernelyg ilgas, ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami pernelyg retai, buvo nepagrįstai delsiama ar yra kitų priežasčių teigti, jog atliekami veiksmai neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens kriterijų. Todėl baudžiamojoje byloje atlikti veiksmai, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos kontekstą, atitinka keliamus reikalavimus nagrinėjamos civilinės bylos kontekste. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pateikta jokių aiškių priežasčių (veiksnių ar motyvų), kurie rodytų nepateisinamai ilgą baudžiamojo (ikiteisminio tyrimo) trukmę, nes nėra duomenų apie netinkamą proceso eigą ar chronologiją, netinkamus procesinius sprendimus, ieškovas nepateikia konkrečių duomenų, kuriuos įvertinus būtų galima kalbėti apie tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus ar kitaip neužtikrinę asmens teisės į įmanomai trumpiausią procesą. BPK 2 straipsnis numato pareigą atskleisti nusikalstamas veikas – prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog baudžiamasis persekiojimas buvo pagrįstas, o turimi įtarimai buvo pakankamai pagrįsti kaltinimui pareikšti. 2018 m. rugsėjo 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog L. S. buvo liepta persiųsti viešojo konkurso medžiagą T. J., (duomenys neskelbtini), ji taip pat kalbėjo apie įvairius viešojo pirkimo konkursus. Be to, užfiksuoti duomenys rodo, jog T. J. ir L. S. aptarinėjo viešojo pirkimo konkurso detales ir derino tarpusavio veiksmus (b. b. 1 t., 85-86 l.). Minėtame protokole aiškiai užfiksuota, kaip L. S., būdama (duomenys neskelbtini) bendrauja su privačių įmonių vadovais bei derina tarpusavio veiksmus viešųjų pirkimų procedūrų metu, priima voką, kurio turinys nors ir nėra nustatytas, tačiau aiškiai duodama suprasti, jog tai dovana („buvau senį šaltį sutikęs“). L. S. taip pat teiraujasi apie pokalbius su ieškovu. (duomenys neskelbtini) K. A. susitikinėja su privačių įmonių vadovais ir kalbasi klausimais, susijusiais su viešųjų pirkimų procedūromis. šiame protokole taip pat užfiksuota tai, kaip ieškovas kalba apie „darbų davimą“ J. B., (duomenys neskelbtini), kartu esančiam ir (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas kalba apie (duomenys neskelbtini) bei viešuosius pirkimus su pačiu J. B. tiesiogiai, iš pokalbių daroma suprasti, jog asmenys atvirai bendrauja apie tai, kokie pirkimai yra planuojami, dėl formalumų konsultuojamasi/siūloma konsultuotis su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, taip pat yra kalbama apie (duomenys neskelbtini) pobūdžio paramą. (b. b. 1 t., 82-121 l.) Šie duomenys, kartu su kitais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog buvo visos prielaidos įtarti galimai padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir asmenys veikė kartu bei sistemiškai, kadangi buvo tarpusavyje susiję darbo santykiais. Baudžiamojoje teisėje vyraujantis in dubio pro reo principas suponuoja itin griežtus įrodymų vertinimo standartus, o civilinės bylos nagrinėjimo metu įrodinėjimo standartas yra žymiai žemesnis ir absoliučiai kitokio pobūdžio. Pabrėžtina, jog pirmos instancijos teismas akcentavo, jog 2017 m. lapkričio 22 d. pasibaigus kriminalinės žvalgybos priemonių taikymui kreiptis dėl jų pratęsimo nesant duomenų apie asmens rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo, tačiau nepripažino, jog visa kriminalinė žvalgyba buvo vykdoma neteisėtai. Toks pirmos instancijos teismo konstatavimas suponuoja, jog tai yra teismo motyvai baudžiamosios teisės kontekste, nerodantys, jog ieškovui buvo padaryta žala. Be to, STT veiksmai padėjo nustatyti galimus teisės aktų pažeidimus - apeliacinės instancijos teismo nutartyje pabrėžiama, jog ieškovas galimai elgėsi netinkamai Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu, tačiau tai nereiškia, kad jie turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn (26.8. p.). Atkreiptinas dėmesys, jog įtarimai susiję su viešaisiais pirkimais, galima parama politinėje veikloje bei rangos darbais todėl natūralu, jog tiriamas laikotarpis gali būti itin ilgas (išlaidos viešiesiems pirkimams planuojamos metams į priekį, rangos darbai gali trukti ne vienus metus). Be to, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią, neviešo pobūdžio veiksmai, remiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymu, gali tęstis kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Todėl vertinant bylos aplinkybes – kaltinamų asmenų skaičių, nusikalstamų veikų epizodų skaičių, atsižvelgiant į tai, jog galimi kyšiai galėjo būti mokami jau tik jau po viešojo pirkimo ir sutarties įgyvendinimo, STT veiksmai nėra laikytini sukėlusiais žalą civilinės teisės kontekste. Buvo surinkta pakankamai duomenų, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ieškovo išteisinimas yra nulemtas baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo išvados, jog kaltei įrodyti nepakako įrodymų, o surinkti įrodymai neįrodo kaltės. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (LAT 2015-09-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-487-915/2015). Įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (LAT 2015-06-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-395-469/2015). Situacijos viešumas ir reputacijos pablogėjimas neturi jokio priežastinio ryšio su STT pareigūnų veiksmais, nei su galimais pažeidimais. Ieškovo nurodytos turtinės išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neturėtų būti atlyginamos, kadangi nėra pagrįstos aiškiais įrodymais, kurie patvirtintų išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nepateikia jokių aiškių įrodymų, patvirtinančių nurodytų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pagrįstumą, o tik bendra apmokėta sąskaita už advokato išlaidas nėra laikytina pakankamu įrodymu. Nors ieškinyje nurodytos tam tikros darbo valandos, nėra aiškus šių valandų įkainis, neįmanoma įsitikinti už kokį būtent pasiruošimą buvo prašoma pinigų, nėra aišku kiek kainavo prašymų teismui parengimas – neįmanoma patikrinti prašomos sumos atitikties Teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymo Nr. 1R-184 „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktos paslaugos apmokėti nustatymo patvirtinimo“ reikalavimams. Atsižvelgiant į šių duomenų trūkumą, prašoma suma turėtų būti vertintina kritiškai ir jos nagrinėjamoje civilinėje byloje neįrodžius, ieškovo patirta savo rizika.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad atlikus kratą visame name, nors buvo ieškomas peiliukas ir jį pats geranoriškai atnešė iš automobilio, jis buvo sulaikytas ir vežamas į (duomenys neskelbtini). Buvo patalpintas su dar vienu žmogumi. Jokių procesinių veiksmų neatliko, tik įteikė įtarimą. Jo rezultatai (duomenys neskelbtini) karjeroje buvo puikūs ir buvo realus (duomenys neskelbtini), tačiau viskas sužlugo. Teko stabdyti (duomenys neskelbtini). 2018-08-03 buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Ruošiantis 2019 metų (duomenys neskelbtini), buvo iki sulaikymo kreipęsis į (duomenys neskelbtini) atkurti (duomenys neskelbtini), bet nebereikėjo. 2019 metais (duomenys neskelbtini) su žemesniais reitingais nei ieškovo. Realiai buvo užkirstas kelias dirbti valstybei 2018-2021 metais, kai dirbo valstybės tarnyboje nuo 1999 metų. 2018 metų spalio mėnesį įsidarbino į (duomenys neskelbtini), bet 2021 m. kovo 19 dieną savo noru išėjo, nes girdėdavo iš ūkininkų daug replikų dėl baudžiamosios bylos. 2021 metų rugpjūčio mėnesį įsidarbino į (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį, o kai buvo išteisintas, laimėjo jau valstybės tarnybos konkursą ir dirba (duomenys neskelbtini) iki šiol. 2023 metų (duomenys neskelbtini) laimėjo (duomenys neskelbtini). Buvo išreitinguotas (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) pakilo į 5 vietą. (duomenys neskelbtini) svarstė, ar atnaujinti jo (duomenys neskelbtini), kadangi baudžiamasis procesas turi neigiamą įtaką reputacijai.
Šalies argumentai
6. Ieškovo atstovas advokatas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino ieškinyje dėstytas aplinkybes bei pateikė rašytinę baigiamąją kalbą, akcentuojant įsiteisėjusius teismų nuosprendžius, kuriuose konstatuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų neproporcingumas, pernelyg ilgas, intensyvus priemonių taikymas.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu atsakovę atstovaujanti Teisingumo ministerijos atstovė prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) teismas nekonstatavo procesinių veiksmų neteisėtumo, nepasakė, kad nebuvo teisinio ar faktinio pagrindo taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Ieškovas buvo viešas asmuo, tad privatumo lygmuo yra kitoks, be to kriminalinės žvalgybos veiksmai nebuvo atliekami privačiuose namuose. Jeigu asmuo daro priešingą teisei veiką, tai supranta, kad tai gali sukelti neigiamas pasekmes. Ieškovas pats pripažino, kad gaudavo iš verslo subjektų simbolinių, reprezentacinių dovanėlių. Nėra teisinio pagrindo prašyti atlyginti turtinę žalą, nes jau apeliacinėje instancijoje galėjo reikšti tokį reikalavimą, nes buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2021 metų kovo mėnesio nutarimas dėl išlaidų atstovui. Dėl paties didelio neatsargumo, elgesio buvo vada ikiteisminiam tyrimui.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu atsakovę atstovaujanti Generalinės prokuratūros prokurorė papildomai paaiškino, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymas nenumatė veiksmų trukmės. Tokios veikos, kokios buvo tirtos, jos yra sudėtingos, tęstinės, todėl reikalingas ilgas laikotarpis. Be to, tyrimas buvo plataus masto(duomenys neskelbtini) teismas vertino Kriminalinės žvalgybos metu surinktus įrodymus, t. y. pripažino jų leistinumą, tik vertino kaip neįrodančius nusikaltimo sudėties. Teismai nekonstatavo, kad ikiteisminis tyrimas neteisėtai pradėtas. Sulaikymas buvo taikytas, siekiant apriboti bendravimą su kitais įtariamaisiais, liudytojais ir pan. Tas dvi paras buvo vykdomos apklausos, daromos kratos ir kt. veiksmai. Viešam asmeniui keliami ir elgesio etiniai reikalavimai.
9. Teismo posėdžio metu atsakovę atstovaujanti Specialiųjų tyrimų tarnyba bei jos atstovas prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad taikytina dalinė ieškinio senatis nuo 2019-05-31, kai ieškovas susipažino su kriminalinės žvalgybos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas vertino kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis, tad kriminalinės žvalgybos veiksmai nepažeidė teisės aktų. Kadangi tyrimas buvo plataus masto, vis prisidėdavo naujų subjektų, daug epizodų, veiksmų cikliškumas ir kt., todėl kriminalinės žvalgybos laikotarpis buvo optimalus. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti galėjo jau prašyti apeliacinėje instancijoje. Jokių reputacinių sunkumų nepatyrė, greitai pradėjo dirbti. (duomenys neskelbtini) sėkmė priklauso nuo daug dedamųjų, tad nėra priežastinio ryšio su institucijų neteisėtais veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Šios civilinės bylos ir baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 dienos iki 2018 m. rugpjūčio 22 dienos buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, t. y. 1) elektroninių ryšių tinklais perduodamos susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas bei pastarojo pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant vaizdo, garso, objekto judėjimo fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, ieškovo lankomose vietose, kuriose jis galimai vykdys neteisėtas veikas; 2) bei slaptas patekimas į ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti patalpų apžiūrą, apimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus reikalingus objektus ir juos apžiūrėti, pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, įrengti technines priemones specialia tvarka ir panaudoti technines priemones specialia tvarka. 2017 m. rugpjūčio 17 dienos nutartimi (el. b. l. 51-54) buvo papildomai sankcionuotas veiksmas – ieškovo sekimas. 2018 m. rugpjūčio 22 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamosios bylos tomas Nr. 1, b. l. 1-14). 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešta apie įtarimą, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (kyšininkavimas) (baudžiamosios bylos 9 t, b. l. 39-40). 2019 m. balandžio 26 ieškovui įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimus, padarius nusikaltimą. Galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 225 straipsnio 4 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje ieškovui įteiktas 2019 m. gegužės 31 dieną (baudžiamosios bylos 9 t., b. l. 43-44, 47-48). Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimu ieškovas 2018 m. rugsėjo 19 d. 10 val. 52 min. laikinai sulaikytas (el. b. l. 133), laikinas sulaikymas truko iki 2018 m. rugsėjo 21 d. 9 val. 30 min. (baudžiamosios bylos 9 t., b. l. 34-35). (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 14 d. nuosprendžiu ieškovas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (el. b. l. 144-163). (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paliko pirmos instancijos nuosprendį nepakeistą (el. b. l. 164-205). Kasacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakyta priimti prokuroro kasacinį skundą (Liteko duomenys).
11. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį valstybei, prašydamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ieškovui padarytą neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismų veiksmais minėto baudžiamojo proceso metu.
Dėl atsakovės (valstybės) deliktinės civilinės atsakomybės.
12. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tačiau ieškovui neįrodžius bent vienos iš minėtų trijų atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 10 03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019; 2008 07 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 12 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
13. Neteisėti veiksmai, kai vertinami pareigūnų ar teismo veiksmai, yra tokie, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų. Teismo ar pareigūnų veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).
14. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).
15. Nagrinėjamo ginčo atveju neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, ieškovas išskiria ir nurodo šiuos neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmus: 1) ieškovas buvo nepagrįstai sulaikytas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. 10 val. 52 min. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. 9 val. 20 min.; 2) ieškovo atžvilgiu taikytomis kriminalinės žvalgybos priemonėmis ieškovo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi, ko pasėkoje buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo trukmės esminiai byloje nekvestionuoja ir tuo pagrindu valstybės civilinės atsakomybės sąlygos - veiksmų neteisėtumo - neįrodinėja.
Dėl procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo - taikymo neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos
16. Ieškovas ieškinyje pateikia argumentus dėl taikyto ieškovo sulaikymo neteisėtumo, pabrėždamas, jog laikinas sulaikymas konkrečiu atveju buvo taikytas be pagrindo, perteklinis, grindžiamas formaliais ir tikrovės neatitinkančiais motyvais, kaip bauginimo priemonė ieškovui.
17. Vertinant laikino sulaikymo teisėtumą, pažymėtina, kad asmens teisė į laisvę yra ginama Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnis, BPK 44 straipsnio 1 dalis; kt.). Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Asmens teisės į laisvę svarba demokratinėje visuomenėje nuosekliai pabrėžiama EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo byloje Čamans and Timofejeva prieš Latviją, peticijos Nr. 42906/12, 80–81 punktai; Didžiosios kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo byloje Merabishvili prieš Gruziją, peticijos Nr. 72508/13, 181 punktas, kt.).
18. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje yra ne tik įtvirtinta asmens teisė į laisvę, bet ir nustatyti šios teisės ribojimo pagrindai. Šioje Konvencijos nuostatoje įtvirtintas baigtinis asmens laisvės atėmimo atvejų, kuriais gali būti pateisinamas asmens teisės į laisvę suvaržymas ją atimant, sąrašas, į kurį, be kitų, patenka atvejis, kai asmuo teisėtai sulaikomas ar įkalinamas, kad būtų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina neleisti jam padaryti nusikaltimo, arba manoma, jog jis, padaręs tokį nusikaltimą, gali pabėgti (5 straipsnio 1 dalies c punktas).
19. Remiantis EŽTT praktika, būtinoji suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimą byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje Shannon prieš Latviją, peticijos Nr. 32214/03). Pagal EŽTT praktiką turi būti pateikta bent kai kurių faktų ar informacijos, galinčių įtikinti, kad sulaikytas asmuo buvo pagrįstai įtariamas padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką. Tai, kad asmeniui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nebuvo perduotas teismui, nereiškia, kad sulaikymo ar suėmimo tikslas neatitiko Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto (žr., pvz., EŽTT 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą byloje I. M. prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 15172/13; Didžiosios kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą byloje S. D. prieš Turkiją (Nr. 2), peticijos Nr. 14305/17, 314–315 punktus).
20. Vertinant pagrįsto įtarimo kaip būtinosios laikinojo sulaikymo teisėtumo sąlygos buvimą teismas pažymi, kad pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; EŽTT Didžiosios kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, 184 punktas; 2017 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Bivolaru prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28796/04, 95 punktas). Papildomai pažymėtina, kad skiriant procesinės prievartos priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).
21. Nagrinėjamu atveju, vertinant civilinės bylos ir baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, 2018-09-19 surašytą nutarimą sulaikyti asmenį (el. b. l. 133), akivaizdu, kad sulaikant asmenį, buvo pagrindas ieškovą įtarti, tačiau, sprendžiant dėl jo sulaikymo teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat turi būti tiriama, ar egzistavo kitos privalomosios baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos laikino sulaikymo sąlygos. Remiantis BPK 140 straipsniu, laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, nėra įprasta procesinės prievartos priemonė, kurios taikymą suponuoja asmens įtarimas padarius nusikalstamą veiką. Pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį toks sulaikymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šioje nuostatoje nustatytos sąlygos, t. y. paaiškėja, kad yra BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų; nėra galimybės šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).
22. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, buvo pagrindas spręsti dėl būtinybės sulaikyti ieškovą, kol bus atlikti būtini tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai. 2018 m. rugsėjo 19 nutarime sulaikyti asmenį konstatuotos asmens sulaikymo sąlygos – gali trukdyti procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės veikai tirti ar nagrinėti teisme.
23. Vertinant ieškovo ieškinyje ir teismo posėdžio metu dėstytus argumentus, kad ieškovo atžvilgiu taikyti sulaikymą nebuvo būtina, kadangi jau buvo gauta pakankamai duomenų kriminalinės žvalgybos metu, paimtas tą pačią dieną kratos metu galimas kyšio daiktas – peiliukas Fiskars, be to ieškovas jau nebedirbdamas (duomenys neskelbtini), nebegalėjo prieiti prie dokumentų, duomenų ir juos kaip nors naikinti, klastoti ir pan., teismas pažymi, kad baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, jog ieškovas buvo laikinai sulaikytas tiriant sunkų, galimai bendrininkaujant padarytą nusikaltimą (-us), pradinėje tyrimo stadijoje, kurioje paprastai būna būtina atlikti neatidėliotinus tyrimo veiksmus. Ieškovas faktiškai buvo sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. 10.52 val. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. 9.20 val. (neviršijant BPK 140 straipsnio 6 dalyje nustatyto maksimalaus laikino sulaikymo termino), laisvės suvaržymas buvo užfiksuotas BPK nustatyta tvarka, surašant protokolą (baudžiamosios bylos tomas 9, l. 30-35; civilinės el. bylos l. 136-137). Nors ieškovas nurodo, kad ieškovo sulaikymo metu buvo įteiktas tik įtarimas ir jokie kiti tyrimo veiksmai jo atžvilgiu nebuvo atliekami, tačiau teismas pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 19-21 dienomis (t. y. tomis dienomis, kuriomis buvo laikinai sulaikytas ieškovas) buvo atlikta daugybė kitų neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų (keleto liudytojų apklausos – baudžiamosios bylos 3 t., l. 130-161; kitų įtariamųjų R. G., G. L., T. J., J. B. apklausos – baudžiamosios bylos 7 t., l. 90-93, 168-170; baudžiamosios bylos 8 t., b. l. 149-150; baudžiamosios bylos 9 t., l. 96-98; kratos pas įtariamuosius– baudžiamosios bylos 9, l. 84-86 ir kiti veiksmai).
24. Įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad ieškovo laikinas sulaikymas buvo būtinas, o jo trukmė proporcinga atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir atliekamo tyrimo apimtį. Atsižvelgiant į įtartos veikos pobūdį ir visą iki tol ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, sprendimas sulaikyti ieškovą negali būti pripažintas nepagrįstu. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl ieškovo imtis procesinių prievartos priemonių. Procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo – skyrimo terminai pažeisti nebuvo, ji skirta laikantis proceso teisės normų reikalavimų. Ieškovas iš laikino sulaikymo buvo paleistas nedelsiant, kai buvo atlikti visi būtini proceso veiksmai, per protingą terminą įvertinus procesinę situaciją byloje, poreikį tęsti sulaikymą ir nustačius tokio poreikio išnykimą.
25. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti neteisėtus pareigūnų veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme. Be to, pabrėžtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai, koncentruotai ir operatyviai, o juos atlikus, ieškovas tuoj pat buvo paleistas iš sulaikymo. Ieškovo sulaikymo laikas, įvertinus atliktų procesinių veiksmų skaičių ir pobūdį, pripažintinas protingu, pagrįstu, nepažeidusiu BPK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
26. Teismo vertinimu, nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti bei konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir/ar prokuroro veiksmų, padarius klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, laikinai sulaikant ieškovą 46 valandoms 30 minučių. Dėl šios procesinės prievartos priemonės skyrimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nepasisakė ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai, nors kaip nurodoma ieškinyje tokį klausimą ieškovo gynėjas kėlė ir baudžiamojoje byloje, pasisakydamas baigiamojoje kalboje. Tai, kad dėl ieškovo S. U. buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis savaime nesuponuoja laikino sulaikymo neteisėtumo konstatavimą civilinio proceso tvarka.
Dėl bendrosios pareigūnų pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai
27. Kaip minėta aukščiau, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019, 28 punktas).
28. Ieškovas, įrodinėdamas ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuroro ir teismo veiksmų neteisėtumą, taip pat kelia klausimą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų neproporcingumo, per didelio intensyvumo, pažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtintus bendrus principus, jog vykdant kriminalinę žvalgybą, subjektai privalo užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Įstatymo 7 straipsnis).
29. Iš šios civilinės bylos ir baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis buvo sankcionuotas, ieškovo atžvilgiu: 1) elektroninių ryšių tinklais perduodamos Ieškovo informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas bei pastarojo pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant vaizdo, garso, objekto judėjimo fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, Ieškovo lankomose vietose, kuriose jis galimai vykdys neteisėtas veikas; 2) slaptas patekimas į Ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti patalpų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, įrengti technines priemones specialia tvarka bei panaudoti technines priemones specialia tvarka laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d.; Nuo 2017 m. rugpjūčio 23 dienos papildomai sankcionavo dar ir sekimą. Ieškovas nekelia klausimo dėl kriminalinės žvalgybos priemonių panaudojimo neteisėtumo, tiesiogiai pažeidus procesinio pobūdžio Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas. Tačiau kvestionuoja kriminalinės žvalgybos priemonių neproporcingumą, per didelį intensyvumą, tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo.
30. Teismas, vertindamas šio pobūdžio įrodinėjamų veiksmų neteisėtumą, pažymi, jog pritaria ieškovo atstovo pozicijai, kad ieškovo nurodytas teisėsaugos institucijų pareigūnų pažeidimas, kuriuo šioje byloje įrodinėjami neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusia (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria 2021-01-14 (duomenys neskelbtini) išteisinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos (duomenys neskelbtini) teismas (kasacinis skundas nebuvo priimtas – LITEKO duomenys) 2021-12-29 nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 164-205), vertindamas kyšininkavimo įrodinėjimo praktiką, kaltinimui pagrįsti surinktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovo atžvilgiu taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nuo 2017-05-23 iki 2018-08-22, t. y. 15 mėnesių, todėl įvertinus šią aplinkybę kartu su nusikalstamų veikų, kurios buvo inkriminuotos S. U., pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, darytina išvada, kad pastarojo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką bei pernelyg intensyvia apimtimi, be to, kriminalinės žvalgybos priemonės šiuo atveju iš dalies buvo panaudotos ir kaip būdas rasti daugiau galbūt padarytų nusikalstamų veikų (apeliacinės instancijos teismo nutarties 27, 30 punktai).
31. Teismas, nagrinėdamas civilinį ginčą, pažymi, kad teismų praktikoje sprendžiant analogiško pobūdžio klausimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės (CK 6.272 str.), aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo ieškinį pagrindžiančių aplinkybių įrodinėjimo. Nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Tačiau pripažintina, kad teismas ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais. Aplinkybė, kad kasacinės instancijos nutartyje konstatuoti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai yra tik svarbus argumentas (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1250-656/2022, 64 punktas).
32. Teismas, vertindamas ieškovo įrodinėjamą kriminalinės žvalgybos veiksmų neproporcingumą, pernelyg intensyvią apimtį, sutinka su ieškovo pozicija, kad faktinis kriminalinės žvalgybos pagrindas ieškovo atžvilgiu buvo siekimas surinkti duomenis dėl galimo ieškovo kyšininkavimo su (duomenys neskelbtini) T. J., piktnaudžiavimas tarnyba per (duomenys neskelbtini) proteguojant (duomenys neskelbtini) viešuosiuose pirkimuose ir kyšininkavimas už įmonės naudai atliktus veiksmus. Tačiau per visą 15 mėnesių laikotarpį, kai buvo taikytos kriminalinės žvalgybos veiksmai, jokių tokio pobūdžio veiksmų nebuvo nustatyta, tačiau kas tris mėnesius vis rašant teikimus su tapačiu faktiniu pagrindu ir teismui tęsiant tokių priemonių ieškovo atžvilgiu taikymą (protokolai – el. b. l. 206-299). Akivaizdu, kad ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus, detaliai išanalizavus bei įvertinus Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinktus įrodymus, jų visumą, teismai konstatavo kriminalinės žvalgybos priemonių apimties ir trukmės neproporcingumą galimai daromoms veikoms.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad operatyviniai (kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodoma aiški informacija, leidžianti spręsti, kad minėti veiksmai bus atliekami dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jie pagal įstatymus ir gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015).
34. Iš STT prašymų prokurorui dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo pranešimų turinio (el. b. l. 20-132) akivaizdu, kad pateikta informacija nebuvo patikrinta, jokie veiksmai, dėl kurių ieškovas buvo įtarinėjamas, kriminalinės žvalgybos metu nebuvo nustatyti.
35. Teismo vertinimu, atsakovę atstovaujančių institucijų argumentai nepaneigia baudžiamojoje byloje konstatuoto kriminalinės žvalgybos veiksmų neproporcingumo, per didelio intensyvumo. Generalinės prokuratūros atstovės dėstomi argumentai, kad įstatymas nenumato maksimalios kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmės nepaneigia paaiškėjusio fakto, kad taikant 15 mėnesių (kas tris mėnesius tęsiant) kriminalinės žvalgybos veiksmus nebuvo išsiaiškintas ir atskleistas ieškovo veikimas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) naudai, siekiant gauti materialinės naudai, kas buvo kaip faktinis kriminalinės žvalgybos taikymo pagrindas ir sistemingas tokio pobūdžio veiksmų tęsimas. Dar daugiau, nebuvo nustatyta ir duomenų dėl trunkamojo pobūdžio nusikalstamų veikų ir jas darančių asmenų sistemingumo bei organizuoto veikimo, kas pateisintų trunkamojo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo ilgą laikotarpį, ką pažymėjo atsakovę atstovaujančių institucijų atstovai savo atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu.
36. Taip pat sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad nors buvo įtariama atitinkamų asmenų, taip pat ir ieškovo, nusikalstamus veiksmus esant sisteminiais, organizuotais, vienintelė veika, už kurios padarymą ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, buvo padaryta 2018 m. balandžio mėnesį, t. y. po beveik metų nuo taikomų priemonių pradžios. Taigi, kriminalinės žvalgybos priemonės ieškovo atžvilgiu jau buvo taikomos beveik metus ir tik po šio laiko gauta duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ ieškovo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių, ką konstatavo ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai. Teismas pažymi, kad tiriant nusikalstamas veikas įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos priemonės, kurios intensyviai varžo asmenų privatų gyvenimą, tačiau operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektai, prokurorai, viena vertus, turi laikytis įstatymuose nustatytų teisių taikyti tokias priemones, kita vertus, laikytis garantijų, kad jas taikant konstituciškai pateisinami privataus gyvenimo varžymai nesukels žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015).
37. Esamas teisinis reguliavimas (tiek BPK, tiek ir Kriminalinės žvalgybos įstatyme) neatleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus (teikimus) dėl šios kriminalinės žvalgybos priemonės taikymo, o teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą (pratęsti jų taikymą), nuo pareigos įvertinti jos taikymo pagrįstumą ir proporcingumą. Taigi, turi būti įvertinta, ar yra išlaikoma įstatymų reikalavimus atitinkanti proporcija tarp naudojamų priemonių siekiant išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).
38. Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatų, kad baudžiamasis procesas turi vykti derinant veiksmingumą, funkcionalumą ir žmogaus teisių apsaugą. Sklandžiam baudžiamajam procesui būtinas protingas taikomų priemonių funkcionalumo ir proceso dalyvių teisių apimties derinys. Pareigūnų persistengimo atveju baudžiamasis procesas galėtų sukelti daugiau neigiamų padarinių nei pati nusikalstama veika, dėl kurios procesas ir buvo pradėtas. Toks procesas neabejotinai paneigtų žmogaus teisių ir laisvių esmę bei prasmę, išplaukiančią iš šiuolaikinės žmogaus teisių sampratos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017).
39. Teismo vertinimu, atsakovę atstovaujantys institucijų atstovai nenurodė reikšmingų aplinkybių, argumentų, dėl kurių valstybės pareigūnų veiksmus reiktų vertinti kitaip, nei įvertino baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įsiteisėjusia nutartimi, konstatavus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie turėjo lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese taikant Kriminalinės žvalgybos veiksmus.
40. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad atsakomybė dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo tenka visiems kriminalinės žvalgybos procese dalyvaujantiems asmenims, tiek teikiantiems prašymus sankcionuoti, tiek ir sankcionuojančius tokių priemonių taikymą. Žala padaryta neteisėtais veiksmais operatyvinės veiklos metu (kriminalinės žvalgybos) ikiteisminiame neviešame nusikaltimo tyrime, atlyginama valstybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).
41. Konstatavus neteisėtus veiksmus – kriminalinės žvalgybos veiksmų neproporcingumą, spręstina dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio tarp ieškovui padarytos žalos bei teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal įstatymą ieškovas turi teisę tiek į turtinę, tiek į neturtinę žalą (CK 6.272 straipsnio 3 dalis).
Dėl ieškinio senaties taikymo
42. Ieškovę atstovaujančios STT atstovas atsiliepime į ieškinį prašė taikyti 3 metų dalinę ieškinio senatį, kadangi reikalavimai ta apimtimi, kiek tai susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų tariamai neteisėtais veiksmais, yra suėjęs senaties terminas, nes apie pokalbių pasiklausymą sužinota 2019-05-31 (baudžiamosios bylos 9 t., b. l. 75). Su tokia atsakovės atstovo pozicija teismas nesutinka.
43. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir pažymėjęs, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį pasižymi ypatumu, kad turi būti specifiškai nustatyti neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas. Neteisėtumas šiais atvejais pasireiškia kaip pareigūnų ar institucijos veiksmų neatitiktis įstatymams, o ne vien tai, kad veiksmais gali būti asmeniui daroma žala ar atliekama intervencija į jo teises (klausomasi pokalbių, kontroliuojama komunikacija ar taikomos procesinės prievartos priemonės). Baudžiamasis persekiojimas gali pasibaigti arba tyrimo nutraukimu, arba teisminiu pareikšto kaltinimo nusikaltimo padarymu išnagrinėjimu ir teismo padarytu galutiniu baudžiamojo persekiojimo procedūrose atliktų veiksmų teisėtumo įvertinimu. Jeigu įtariamam nusikaltimo padarymu asmeniui pareiškiamas kaltinimas, tai pareikštą kaltinimą baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjantis teismas teikia teisinį atliktų ikiteisminio tyrimo (įskaitant operatyvinę veiklą) pareigūnų, prokurorų veiksmų įvertinimą. Jis pasisako, ar nusikaltimas buvo padarytas, ar įtariamasis jį padarė, ar tai patvirtina įrodymai, ar jie surinkti teisėtai. Tai yra baudžiamuosius kaltinimus nagrinėjančio teismo kompetencija, su kuria nekonkuruoja civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas. Paprastai kol baudžiamąja tvarka nėra išnagrinėtas asmeniui pareikštas kaltinimas, tai nėra nustatyta, ar prieš asmenį buvo atlikti neteisėti veiksmai baudžiamojo persekiojimo procese. Atitinkamai asmens reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų priešlaikinis. Iki nėra išnagrinėtas asmeniui pareikštas kaltinimas, asmuo neturi pagrindo patikimai svarstyti, kad prieš jį buvo atlikti neteisėti veiksmai, kuriais jam yra padaryta žala ir kad jis turi teisę į teisminę pažeistų interesų gynybą pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).
45. Remiantis išdėstytu, teismas pritaria ieškovo pozicijai, kad anksčiausiai nuo 2021-01-14, kai buvo priimtas (duomenys neskelbtini) išteisinamasis nuosprendis, ieškovas galėjo ir turėti žinoti dėl neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo jo atžvilgiu. Ieškinį pareiškus 2022-12-08, 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 str. 9 d.).
Dėl turtinės žalos
46. Kaip minėta, ieškovas prašo atlyginti 3 993,00 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti baudžiamojo proceso metu (DOK – 22541 ieškovo papildomi įrodymai), kadangi priimant 2021-01-14 nuosprendį pirmojoje instancijoje, galiojęs BPK 106 straipsnis nenumatė asmeniui, kuris buvo išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų, būtų atlyginamos patirtos gynėjo išlaidos.
47. Priešingai nei teigė atsakovę atstovaujančios Teisingumo ministerijos atstovė atsiliepime į ieškinį dėl patirtų išlaidų realumo stokos, byloje yra pateikti papildomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo faktiškai patirtų 3 993,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti baudžiamojo proceso metu faktą ir dydį – tiek teisinių paslaugų sutartis sudaryta su advokatais, tiek ieškovo mokėjimą patvirtinantys dokumentai (DOK – 22541). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kartu su ieškovu baudžiamojoje byloje veikė Advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ advokatas M. B.. Teisė veikti byloje pasinaudojant advokato teisine pagalba – vienas iš teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaidas už advokatų teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje laikytinas pagrįstu.
48. Dar daugiau, atsakovės atstovė Generalinės prokuratūros prokurorė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis, konstatavus institucijų neteisėtus veiksmus.
49. Teismas iš dalies pripažino neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo veiksmus, todėl baudžiamojo proceso išlaidos priteisiamos iš valstybės. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi BPK 106 straipsnyje yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija ir kuri šalintina vadovaujantis bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).
50. Teismas, vertindamas priteistinos turtinės žalos pagrįstumą, taip pat nesutinka su STT atstovo dėstyta pozicija atsiliepime, kad ieškovo pateikta bendra sąskaita už suteiktas teisines paslaugas nėra pakankamas įrodymas patirtoms išlaidoms ir jų atitikimui Teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymo Nr. 1R-184 nuostatoms pagrįsti.
51. Vien aplinkybė, kad mokėjimo dokumente nenurodytos konkrečios, detalios advokato paslaugos, duomenys, valandiniai įkainiai, nesudaro pagrindo abejoti pateikto mokėjimo dokumento sąsajumu su ieškovo baudžiamuoju persekiojimu. Ieškovo pateikti procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui baudžiamojo persekiojimo metu buvo teikiamos minėtos advokatų profesinės bendrijos advokato paslaugos, o prašoma priteisti suma neviršija Teisingumo ministro 2022-04-29 įsakyme Nr. 1R-184 numatytų dydžių, ką pagrindžia ieškovo atstovas, teikdamas rašytinę baigiamąjį kalbą ir detalizuodamas prašomą priteisti sumą bei teisės akte fiksuotus maksimalius įkainius.
52. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia esant teisiniam ir faktiniam pagrindui ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti, priteisiant ieškovui iš valstybės 3 993,00 Eur turtinę žalą.
Dėl neturtinės žalos dydžio
53. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime dėl neteisėtais ikiteisminio tyrimo veiksmais padarytos žalos atlyginimo konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (pažodine reikšme, tiesiogiai) minimos dvi žalos rūšys: materialinė ir moralinė žala, t. y. (atitinkamai) turtiniai praradimai ir dvasinio (neturtinio) pobūdžio skriaudos, kurias tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Iš Konstitucijos įstatymų leidėjui nekyla draudimas reguliuojant santykius, susijusius su žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimu, įstatyme nustatyti (paisant Konstitucijos normų ir principų) protingus ir pagrįstus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį; tokie kriterijai gali būti labai įvairūs, juos galima diferencijuoti pagal padarytos žalos pobūdį, ypatumus, kitas aplinkybes. Kita vertus, šiame Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumo – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydžio ir, vadovaujantis teise, inter alia, nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingo atlyginimo už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Iš Konstitucijos, inter alia, jos 30 straipsnio 1, 2 dalių, 109 straipsnio 1 dalies kyla asmens, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, teisės gauti realų, teisingą žalos atlyginimą teisminio gynimo garantija, kuri įgyvendinama įrodinėjant, inter alia, asmeniui padarytos žalos dydį ir prisiteisiant jos atlyginimą. Įstatymų leidėjas neturi konstitucinių įgaliojimų nustatyti kokių nors maksimalių atlygintinos valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais asmeniui padarytos žalos dydžių, kurie suvaržytų teismą ir neleistų priteisti teisingo atlyginimo už tą asmens patirtą moralinę žalą.
54. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
55. Kaip minėta, ieškovo teisę į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtina įstatymas (CK 6.272 straipsnio 3 dalis), tačiau pareiga įrodyti neturtinės žalos faktą ir dydį tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).
56. Ieškovas savo patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 Eur. Įrodinėdamas prašomos priteisti neturtinės žalos faktą ir dydį ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų buvo pažeistos ieškovo teisės į privatų gyvenimą, prarado pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, pareigūnais, neproporcingai ilgą laiką suvaržius jo teises. Dėl patirto šoko negalėjo susikaupti dirbdamas versle. Be to, dėl neteisėtai surinktų duomenų pagrindu pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, ieškovas prarado reputaciją, žmonių pasitikėjimą (duomenys neskelbtini) bei buvo užkirstas kelias dalyvauti (duomenys neskelbtini), 2018-09-19 pareiškus įtarimus, padarius nusikalstamą veiką, o išteisinamąjį nuosprendį priėmus tik 2021 metų pabaigoje.
57. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).
58. Teismas sprendžia, kad pirmiau konstatuoti neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai – neproporcingai ilgas ir pernelyg intensyvus kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas bei vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškus įtarimus, padarius nusikalstamą veiką, neabejotinai sukėlė ieškovui neigiamus psichologinius išgyvenimus. Tačiau nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogiškąją reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, bet pačius kilusius padarinius. Akivaizdu, kad baudžiamojo persekiojimo vykdymas kiekvienam sukeltų neigiamus išgyvenimus. Prašydamas priteisti neturtinę žalą, ieškovas neįrodinėjo konkrečių sveikatos sutrikimų, buvus reikalingą medikų pagalbą, specialių medikamentų vartojimą baudžiamojo proceso metu ar po jo ir pan.
59. Remiantis ieškinyje dėstytais argumentais bei išklausius atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad esminė skriauda patirta dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų – politinės reputacijos pablogėjimas, praradus per ilgus metus savo darbu užsitarnautą (duomenys neskelbtini). Tad galima teigti, kad dalis ieškovo nurodomų neigiamų psichologinių išgyvenimų, įskaitant ir jo reputacijos pažeminimą, yra susiję su paties ikiteisminio tyrimo pradėjimu, kuris visgi nėra pripažintas neteisėtu (ieškovas tokios aplinkybės ir neįrodinėjo).
60. Teismas, vertindamas pateiktų įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų pripažintas neproporcingumas, lėmęs tuo pačiu ir ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nesuponuoja vienareikšmiškos teismo išvados, kad ieškovo reputacija esminiai pablogėjo, dėl ko buvo suvaržytos darbinės galimybės, (duomenys neskelbtini) ieškovo veikla. Sutiktina, kad 2019 metais (duomenys neskelbtini) ieškovas nebedalyvavo kaip (duomenys neskelbtini) asmuo, nes privalėjo sustabdyti (duomenys neskelbtini), remiantis (duomenys neskelbtini) vidiniais nuostatais. Tačiau buvus atleistam iš (duomenys neskelbtini) pareigų dar 2018-08-03, nesiejant su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, sėkmingai versle dirbo iki pat 2021-03-19, t. y. pradėjus ikiteisminį tyrimą 2018-08-22 bei 2021-01-14 priėmus pirmos instancijos išteisinamąjį nuosprendį. Tai, kad galimai ieškovas jo paaiškinimais būtų dalyvavęs 2019 metų (duomenys neskelbtini), nesuponuoja aiškaus priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų neteisėtumo ir (duomenys neskelbtini) galimybių. Teismo vertinimu, politinė veikla ir jos sėkmė yra sąlygota daugybės veiksnių, tad net ir nebuvus pradėtam ikiteisminiam tyrimui 2018-08-22, nėra objektyvaus pagrindo spręsti dėl tiesioginio priežastinio ryšio tarp (duomenys neskelbtini) karjeros 2019 metais sėkmės ir neteisėtų veiksmų. Visgi dalyvavimo galimybė kaip tokia 2019 metų (duomenys neskelbtini) buvo tiesiogiai sąlygota kriminalinės žvalgybos veiksmų neproporcingo tęsimo ir jų išdavoje sekusio ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
61. Dar daugiau, akivaizdu, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) šiai dienai nėra apribota, kadangi 2023 metais ieškovas, būdamas (duomenys neskelbtini) sąraše (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rinkėjų dėka pakilo į 5 vietą ir pateko į (duomenys neskelbtini) bei tęsia veiklą (duomenys neskelbtini) taryboje (duomenys neskelbtini). T. T. miesto (duomenys neskelbtini) pasitikėjimas suponuoja išvadą, kad (duomenys neskelbtini) veiklos apribojimas ir galimai buvęs reputacijos pablogėjimas buvo trumpalaikis.
62. Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos klausimą, sutinka ir su atsakovės atstovų argumentais, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su baudžiamuoju procesu, iš dalies yra atsakingas ir pats ieškovas (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). t. y. jis, būdamas valstybės tarnautoju, priėmė smulkią dovaną iš G. R., kas užfiksuota baudžiamojoje byloje ir priimtuose nuosprendžiuose. Kita vertus, pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šventiniu laikotarpiu yra įprasta gauti smulkias, reklaminio pobūdžio dovanėles iš įvairių (duomenys neskelbtini) įmonių, verslo atstovų ir jos paprastai priimamos. Nors tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas aiškino, kad jis manęs, jog tai dovana švenčių proga, tačiau 2021 m. gruodžio 29 d. apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, jog ieškovas galimai elgėsi netinkamai Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
63. Vertinant ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį aktuali ir EŽTT praktika pagal Konvencijos 8 straipsnį dėl šios nuostatos neatitinkančių teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumą gerbimą ribojimų taikant slaptas sekimo priemones (šiuo aspektu žr. ir, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 65 punktą ir jame nurodytą EŽTT praktiką). Nesant panašių EŽTT sprendimų bylose prieš Lietuvą, atkreiptinas dėmesys į praktiką kitų valstybių bylose. Antai, bylose, kuriose nustatomi Konvencijos 8 straipsnio pažeidimai dėl netinkamai motyvuoto telefoninių pokalbių pasiklausymo, pastaraisiais metais paprastai priteisiamas apie 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (pvz., EŽTT 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje Grba prieš Kroatiją, peticijos Nr. 47074/12; 2019 m. birželio 6 d. sprendimas byloje Bosak ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 40429/14; 2023 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Pejkić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49922/16; 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Liblik ir kiti prieš Estiją, peticijos Nr. 173/15; 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas byloje Hambardzumyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 43478/11). Kita vertus, EŽTT praktika leidžia daryti išvadą, kad, pavyzdžiui, identifikavus sistemines problemas dėl garantijų taikant slaptas sekimo priemones trūkumo (pvz., taikant pasiklausymą realiai nevertinamas įtarimo pagrįstumas ir priemonės būtinumas demokratinėje visuomenėje), gali būti priteisiamas ir 7 500 Eur dydžio žalos atlyginimas (pvz., 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Zubkov ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 29431/05; 2022 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Nefedov ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 11091/15; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-23 nutartis Nr. e3K-3-100-969/2023)
64. Šiuo atveju teismas, įvertinęs teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos dydžius, tai, kad pats baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu pradėjimas nėra pripažintas neteisėtu, dalis ieškovo patirtų neigiamų išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų yra susiję jau su paties ikiteisminio tyrimo pradėjimu, o pareigūnų neteisėtais veiksmais pripažintos ieškovo atžvilgiu taikytos neproporcingos, pernelyg intensyvios kriminalinės žvalgybos priemonės, pažeidusios tiek Konstitucijos, tiek tarptautinės teisės aktų saugomą vertybę - asmens teisę į privatų gyvenimą, sprendžia, kad ieškovui atlygintina 2 000 Eur dydžio neturtinė žala, įvertinus ir paties ieškovo galimą didelį neatsargumą, dirbant valstybės tarnyboje bei priiminėjant teikiamas dovanas iš verslo subjektų kaip įprastas ir mažareikšmes, kas galėjo sąlygoti kriminalinės žvalgybos veiksmų pradėjimą. Priteisiant neturtinę žalą įvertintas ir trumpalaikis reputacijos pablogėjimas bei (duomenys neskelbtini) sąstingis, sąlygotas neproporcingos kriminalinės žvalgybos veiksmų bei jų pasekoje pradėto baudžiamojo proceso.
65. Teismas pažymi, kad 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimas yra pakankamas bei teisingas atlyginimas už patirtą skriaudą. Šis dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, paneigiant neturtinės žalos atlyginimo esmę, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
66. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (5 993,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
68. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, 59 punktas).
69. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo, ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 36 punktas).
70. Net ir įvertinus, kad teismas prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino (t. y. tenkino tik dalį prašymo), vis dėlto neteisėti ieškovui neturtinę žalą sukėlę teisėsaugos institucijų veiksmai buvo konstatuoti, išskyrus laikiną sulaikymą, tačiau, vertinant šį faktą nustatyto neteisėtų veiksmų kontekste, laikytina, kad jis neturėjo didelės esminės reikšmės patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymui. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos proporcinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, ieškovui atlyginant visas jo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija). Prieštaravimų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio atsakovės atstovai byloje nereiškė.
71. Remiantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovės priteistina 3 856,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 150, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, kodas 111105555, 3 993,00 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų) turtinę žalą, 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 5 993,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 856,87 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.