Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), ir Rūtos Petkuvienės posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ir atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

Ieškovės apeliacinio skundo argumentai

Generalinės prokuratūros apeliacinio skundo argumentai

Teisingumo ministerijos apeliacinio skundo argumentai

Marijampolės VPK apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

60. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

61. Ieškinio reikalavimai grindžiami minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatuotais esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais: Pirma, 2017 m. spalio 26 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas L. G. ir J. M. atžvilgiu buvo atskirtas ir užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu patvirtintas rekomendacijas, kad numatančias, kad jeigu nusikalstamą veiką padaro bendrininkų grupė, procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja (sutinka) visi bendrininkai. Atskyrus ikiteisminius tyrimus buvo esmingai apsunkintas ieškovės teisė į gynybą. Antra, teismas konstatavo, kad ieškovės atžvilgiu nepateisinamai ilgą laiką buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, tokiu būdu varžant ieškovės teises neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi. Trečia, kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovė buvo nepagrįstai sulaikyta pažeidžiant BPK 140 straipsnio 2 dalį. Ketvirta, patraukiant ieškovę baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – skundžiamus nuosprendžius priėmę teismai neatskleidė nuteistųjų kaltės turinio, jį grindė prielaidomis ir argumentais, kurių neįmanoma patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

62. LAT taip pat konstatavo, kad šioje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes nenustatyta, kad nuteistieji veikė tyčia, suprasdami savo veiksmų galimą neteisėtą pobūdį ir siekdami taip elgtis (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Dėl to žemesnės instancijos teismų sprendimai naikintini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių BPK pažeidimų, o baudžiamoji byla I. P., I. A. ir Ž. L. nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

63. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad didžioji dalis ieškovės įrodinėjamų neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų (sprendimo 18-21 punktai) yra konstatuoti įsiteisėjusia kasacinio teismo nutartimi, todėl papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Šie kasacinio teismo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismų padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai, lėmę nepagrįstą ir neproporcingą ieškovės teisių suvaržymą, užkirtę kelią teisingai ir nešališkai išnagrinėti ieškovės baudžiamąją bylą, patvirtina, kad baudžiamojo proceso metu buvo padarytos klaidos, turėjusios lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese ir sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus veiksmus, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246 straipsnis).

64. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo ieškinį pagrindžiančių aplinkybių įrodinėjimo. Nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Tačiau pripažintina, kad teismas ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais. Aplinkybė, kad minėtoje LAT 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatuoti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai yra svarbus argumentas, kuris nepaneigtas kitais atsakovų nurodytais argumentais

65. LR BPK 140 straipsnis 1 dalis numato, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Nagrinėjamu atveju veika, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo atlikta 2017-04-18. Taigi, akivaizdu, kad nebuvo BPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikino sulaikymo pagrindų.

66. BPK 140 straipsnio 2 dalis numato, kad laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šios sąlygos:

1) paaiškėja, kad yra šio Kodekso 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos;

2) tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų;

3) nėra galimybės šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo.

67. Ieškovės I. A. ir kitų įtariamųjų laikino sulaikymo būtinumas ikiteisminio tyrimo metu buvo motyvuojamas tuo, kad nuteistieji gali sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus, turinčius reikšmės bylai. Vaizdo ir garso įrašai, kiti duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo gauti iki I.A. sulaikymo. Kratos nuteistųjų gyvenamosiose ir darbo vietose buvo atliktos 2017 m. balandžio 26 d., jų metu rasti saldainiai ir gėrimas, paimti reikalingi dokumentai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmiausia buvo atliktos kratos nuteistųjų darbo vietoje – nuo 13 val. 30 min, iki 15 val. 5 min. Faktinio I. A. sulaikymo laikas yra 15 val. 08 min. Sutiktina, kad tolesnis nuteistųjų sulaikymas buvo netikslingas, jo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymas buvo perteklinis, grindžiamas formaliais ir tikrovės neatitinkančiais motyvais, esmingai pažeidė nuteistųjų (įtariamųjų) teises.

68. Taip pat nepagrįsti atsakovės atstovų teiginiai, kad ieškovę sulaikius jos atžvilgiu buvo atlikti procesiniai veiksmai. Iš tikrųjų ieškovę sulaikius 2017-04-26 buvo atliktos kratos ir 2017-04-27 jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir ji apklausta kaip įtariamoji, tačiau tai galėjo būti atlikta, esant pagrindui, ir nesulaikius įtariamosios.

69. Nutarime laikinai sulaikyti I.A., kaip faktinis laikino sulaikymo pagrindas nurodytas- kad ji gali sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės tyrimui. Tačiau jau po kratų atlikimo, kurių metu buvo paimtas galimas kyšio dalykas, nebuvo tokio sulaikymo pagrindo. Be to, toks sulaikymo pagrindas atitinka BPK 122 str. nurodytą suėmimo pagrindą. BPK 140 straipsnis numato, šiuo pagrindu laikinai sulaikyti asmenį galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad nebuvo suėmimo sąlygų laikinai sulaikant I.A., dėl jos suėmimo netgi nebuvo kreiptasi į teismą, kas eliminavo galimybę laikinai sulaikyti asmenį remiantis BPK 140 str. 2 d. pagrindu.

70. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės pozicijai, kad laikinas ieškovės sulaikymas nebuvo klaida, o sąmoningi veiksmai, neteisėtai siekus ieškovei padaryti fizinį ir psichologinį poveikį, siekiant jos prisipažinimo inkriminuotų tariamų nusikalstamų veikų padarymu ir ją priversti duoti parodymus prieš kitus įtariamuosius, tyčia esminiai pažeidus BPK 11 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą laikytis proporcingumo principo taikant procesinės prievartos priemones. BPK 44 str. 1 d. nustatyta, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip šio Kodekso numatytais atvejais ir nustatyta tvarka. BPK 44 str. 4 d. nustato, kad kiekvienas asmuo, kuris buvo neteisėtai sulaikytas, turi teisę į žalos atlyginimą. Konstatavus neteisėto ieškovės sulaikymo aplinkybę, yra pagrindas ieškovei priteisti neturtinę žalą.

71. Apeliantai ginčija teismo išvadas dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo, nurodami, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą nekonstatavo, kad jos taikytos be pagrindo, konstatuojant tik taikymą neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi.

72. Ieškovė savo ieškinyje neįrodinėjo kriminalinių žvalgybos priemonių taikymo teisėtumo/neteisėtumo. Ji ieškinyje įrodinėjimo neteisėtus atsakovės pareigūnų veiksmus- kriminalinės žvalgybos priemonių taikymą per ilgai ir per intensyviai, neproporcingai ir siekiant ne išsiaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ ieškovės veiksmuose nusikalstamų veikų požymių.

73. LAT, apibendrindamas ir sistemiškai vertindamas išdėstytas aplinkybes dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės ir intensyvumo bei proporcingumo konstatavo, kad I.A. atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių apimtis ir trukmė buvo neproporcinga jos tik galimai daromoms veikoms. Proceso metu I. A. teisės buvo varžomos nepagrįstai ilgai ir intensyviai, neproporcingai tiriamų veikų pavojingumui. I. A. atžvilgiu taikytas sulaikymas buvo netikslingas, taikytas jį motyvuojant formaliais argumentais bei neproporcingai suvaržant nuteistosios laisves. Pirmiau išdėstytos aplinkybės suponuoja esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BK 369 str. 3 dalis) (LAT 2020-11-03 nutarties 34 punktas).

75. Aukšto patikimumo informacijos turėta apie UAB „duomenys neskelbtini“ direktorės J. M., jos motinos B. D., kitų su jomis susijusių asmenų, korupcinio pobūdžio ryšius su Marijampolės apskrities VPK Migracijos skyriaus specialiste L. G., kurios pagrindinė ir nuolatinė funkcija pagal nustatytą kompetenciją ir buvo priimti ir nagrinėti prašymus dėl kvietimų trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu ir buvo atskleisti J. M. ir L. G. 2017-03-14 padaryti nusikaltimai, numatyti atitinkamai BK 227 str. 1 d. ir 225 str. 1 d. (80 Eur kyšio davimas ir priėmimas).

76. Marijampolės VPK apeliaciniame skunde teigiama, kad kriminalinės žvalgybos priemonės buvo sankcionuotos teismų, dėl ko pasak apelianto jokie pažeidimai nėra padaryti. Tai, kad kriminalinės žvalgybos priemonės buvo sankcionuotos teismo, niekaip nepatvirtina, kad pažeidimai jas skiriant nebuvo padaryti.

77. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad tiriant nusikalstamas veikas įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos priemonės, kurios intensyviai varžo asmenų privatų gyvenimą, tačiau operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektai, prokurorai, viena vertus, turi laikytis įstatymuose nustatytų teisių taikyti tokias priemones, kita vertus, laikytis garantijų, kad jas taikant konstituciškai pateisinami privataus gyvenimo varžymai nesukels žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015).

78. Esamas teisinis reguliavimas (tiek BPK, tiek ir Kriminalinės žvalgybos įstatyme) neatleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus (teikimus) dėl šios kriminalinės žvalgybos priemonės taikymo, o teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą (pratęsti jų taikymą), nuo pareigos įvertinti jos taikymo pagrįstumą ir proporcingumą. Taigi, turi būti įvertinta, ar yra išlaikoma įstatymų reikalavimus atitinkanti proporcija tarp naudojamų priemonių siekiant išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

79. Teisėjų kolegija sutinka, atsakomybė dėl kriminalinių priemonių taikymo tenka visiems kriminalinės žvalgybos procese dalyvaujantiems asmenims, tiek teikiantiems prašymus sankcionuoti, tiek ir sankcionuojančius tokių priemonių taikymą,

80. Žala padaryta neteisėtais veiksmais operatyvinės veiklos metu (kriminalinės žvalgybos) ikiteisminiame neviešame nusikaltimo tyrime, atlyginama valstybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatas.

81. Taigi, už ieškovei taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, valstybės atsakomybė pagal nurodytą kasacinio teismo nutartį atlygintina pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas.

82. Apeliantai ginčija teismo išvadas dėl pernelyg ilgo ieškovės nušalinimo nuo pareigų. Pagal BPK 157 straipsnio nuostatas laikinas nušalinimas nuo pareigų taikomas tuo atveju, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

83. Nors ieškovė ir buvo įtariama padariusi nusikalstamą veiką, susijusią su jos tarnyba, tačiau skiriant šią procesinę prievartos priemonę, tiek ją tęsiant buvo pažeisti konstitucinio proporcingumo principai. Buvo visiškai neatsižvelgta į tai, kad ieškovės atžvilgiu buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės dar nuo 2016-12-01 ir iki 2017-04-18 nebuvo gauta jokių duomenų apie jos darytas nusikalstamas veikas, išskyrus tą atvejį, kai 2017-04-18 jos kolegė jai atnešė butelį brendžio ir saldainių. Kaip nurodė LAT, dar surašant laikino sulaikymo protokolą jau buvo gauta pakankamai duomenų, turinčių reikšmės bylai – slapto sekimo duomenys, garso ir vaizdo įrašai, surastas galimo kyšio dalykas (saldainiai ir gėrimai) ir kt., todėl šios procesinės prievartos priemonės taikyti tuo pagrindu, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika, nebuvo pagrindo.

84. Nebuvo pagrindo laikyti, kad ieškovė I.A. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nes per pusę metų trukusį kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimą buvo nustatytas tik vienas saldainių ir gėrimo paėmimo atvejis.

85. Sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo veiksmus, jų teisėtumas vertinamas tiek baudžiamojo proceso įstatymo normų, tiek civilinės teisės normų kontekste.

87. Byloje nepaneigta, kad kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimo inicijavimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Tačiau vien aplinkybė, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė BPK normų, nepaneigia, kad gali egzistuoti neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 56 punktas). Aplinkybė, ar pareigūnai ar institucijos nepažeidė BPK ar kitų įstatymų, yra tiriama ir nustatoma asmeniui pareikštus įtarimus nagrinėjant teisme. Baudžiamajame procese teismas įvertina pareigūnų ir institucijų veiksmų teisėtumą dėl atitikties BPK ir kitiems įstatymams, kurie taikomi nusikaltimų tyrimo procese, tačiau tai nėra visapusiškas ir išsamus veiksmų teisėtumo patikrinimas.

90. Pagal BPK 157 straipsnio nuostatas procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų taikomas tuo atveju, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindus ir tikslingumą nulemia įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdis: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusi su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti poreikį nušalinti jį nuo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015, 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670- 378/2015).

91. Ieškovė buvo įtariama nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Akivaizdu, kad nusikaltimas, kuriuo buvo įtarta ieškovė, tiesiogiai susijęs su jos tarnybos galimybių (įgaliojimų ir priemonių) panaudojimu. Jos užimamos pareigos galėjo sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nušalinimas nuo pareigų vieno mėnesio laikotarpiui buvo pagrįstas.

92. Vėlesnis procesinės prievartos priemonės pratęsimas motyvuojant ant galimu trukdymu ikiteisminiam tyrimui buvo perteklinis kadangi krata ieškovės darbo kabinete buvo atlikta dar iki jos nušalinimo nuo pareigų, įtariamieji ir liudytojai apklausti pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje. Įstatymuose ar poįstatyminiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga prašymuose (nutartyse) pratęsti nušalinimo terminą įvardyti kokie konkretūs veiksmai planuojami atlikti ir kt. (siekiant ir nepakenkti ikiteisminio tyrimo eigai).

93. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovės nušalinimo nuo pareigų pratęsimą neteisėtu, skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė anksčiau nebuvo teista, gerai vertinama darbovietėje, turinti ilgalaikius socialinius ryšius, todėl nebuvo pagrindo spręsti ir apie poreikį ieškovei užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas.

94. Tačiau pagrįstas apeliantų argumentas, kad nusikalstamos veikos, kurios galimu padarymu ieškovė buvo įtariama, pobūdis, susijęs su valstybės tarnyba ir viešaisiais interesais, todėl įtariamosios ėjimas aukštų statutinės valstybės tarnautojos - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkės - pareigų, iš karto po ikiteisminio tyrimo pradžios ir neišaiškinus nusikaltimo aplinkybių, būtų nesuderinamas su jos, kaip statutinės valstybės tarnautojos, statusu ir galėjo padaryti didelę žalą šiai valstybės institucijai, jos ir prestižui.

95. Teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinė prievartos priemonė (nušalinimas nuo pareigų) taikyta vieno mėnesio laikotarpiu vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis pagrįstai, o prokuroras veikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai.

96. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro veiksmai laikinai sulaikant ieškovę (BPK 140 str.), kreipiantis į teismą dėl BPK 160, 154 straipsniuose numatytų priemonių ieškovės atžvilgiu taikymo ir ieškovės nušalinimo nuo pareigų (BPK 157 str.) atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, grindžiami atitinkamais procesiniais sprendimais (nutarimais, teismo nutartimis), todėl negali būti laikomi neteisėtais, vertinant valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Tačiau tolimesnis nušalinimo tęsimas buvo nepagrįstas. Atsižvelgiant į I. A. tarnybą iki įvykio, bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2020 metų lapkričio 03 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020 31 punkte nurodytus argumentus, kad nors kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami dėl galimai sisteminių, konspiraciniais ryšiais slepiamų nusikalstamų veikų darymo ir truko beveik metus, byloje buvo užfiksuotas tik vienas sąlyginai nedidelės vertės kyšio paėmimas, kuris tapo ikiteisminio tyrimo vada, nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad I.A. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su tarnyba, dėl ko jai reikėjo pritaikyti kardomąją priemonę- nušalinimą nuo pareigų. Reikia pažymėti, kad pasibaigus nušalinimo terminui, ieškovė ir toliau grįžo į tarnybą.

97. Taigi, buvo būtina vertinti ieškovės tarnybą iki įvykio, į jos reputaciją ir pagal tai spręsti, ar iš tiesų yra pagrindas pagrįstai manyti, kad ji gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad šito iš viso nebuvo paisoma, teisė ieškovės atžvilgiu buvo pritaikyta formaliai, neatsižvelgiant į individualias aplinkybes, nesilaikant elementarių sąžiningumo ir rūpestingumo principų, pažeidžiant proporcingumo principus, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė neteisėtus valstybės pareigūnų veiksmus dėl laikino nušalinimo nuo pareigų.

98. Apeliantės atstovės LR Generalinės prokuratūros skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės ir kitų asmenų atžvilgiu buvo išskirtas pagrįstai. Tokie argumentai nepagrįsti.

99. LAT 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatuoti esminiai ieškovės teisių į gynybą pažeidimai, nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu atskyrus kasatorių ir L. G. bei J. M. ikiteisminius tyrimus ir pastarųjų atžvilgiu iniciavus atskirą baudžiamąją bylą buvo pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi proceso principas, iš ieškovės atimta galimybė efektyviai pasinaudoti savo teise į gynybą. Teismas nustatė, kad L. G. bei J. M. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turėjo įtaką išankstinės kasatorių baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo pozicijos dėl pareikštų kaltinimų formavimui, todėl buvo konstatuotas esminis BPK pažeidimas, kuris sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad išskiriant ikiteisminius tyrimus buvo pažeisti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 Dėl rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu patvirtinimo, 5.4 punkto 2 pastraipoje nustatyti reikalavimai, kuriuose nurodyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaro bendrininkų grupė, procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja (sutinka) visi bendrininkai. Tai turi būti padaryta iki prokuroras surašys BPK 419 straipsnyje nustatyto turinio pareiškimą, nes, įtariamajam nesutikus su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu, procesas turi vykti bendra tvarka (t. y. prokuroras turi surašyti BPK 219 straipsnyje nurodyto turinio kaltinamąjį aktą ir perduoti jį teismui BPK 220 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovaudamasis Rekomendacijomis dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui).

100. Pritartina, kad prokuroro pozicija lemia rungtyniško teisminio proceso pažeidimą, nes įtariamuosius, galimai padariusius nusikalstamą veiką veikiant bendrininkų grupe, išskiria pagal jų poziciją dėl pareikštų įtarimų ir tokiu būdu sudaro sąlygas priimti prejudicinį, teismo vidinį įsitikinimą formuojantį sprendimą pirmesnėje byloje, kuris vėliau akcentuojamas kitų įtariamųjų byloje, bei atima galimybę kitiems įtariamiesiems efektyviai gintis nuo inkriminuojamo bendrininkų grupės (veikiant su pirmesnėje byloje nuteistais asmenimis) požymio.

101. Taigi, įrodyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme buvo pažeisti esminiai BPK reikalavimai, kad buvo suvaržytos ieškovės teisės ginantis nuo pareikšto kaltinimo, neproporcingai suvaržytos ieškovės asmeninės teisės ir laisvės.

102. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, t.y. atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą).

103. Kasacinis teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą konstatavo esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie turėjo lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Apeliantai nenurodo jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių valstybės pareigūnų veiksmus reiktų vertinti kitaip, nei įvertino Lietuvos Aukščiausiasis teismas.

104. Nustatyta, kad tiek prokuroras, perduodamas bylą teismui, tiek ir Kauno apygardos teismas netinkamai taikė LR BK 225 straipsnio nuostatą, nes nenustatinėjo ieškovės kaltės turinio, kuris yra būtinas nusikalstamos veikos požymis. Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis teismas, priėmęs ieškovės atžvilgiu galutinį procesinį sprendimą, byloje nenustatyta, kad ieškovė bei kiti nuteistieji būtų supratę, kad J. M. siekia naudos ateityje, nes ir iki saldainių ir gėrimo gavimo kiekvienas jų atlikdavo savo darbines funkcijas nesudarydami išimtinių sąlygų J. M., todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vėliau, gavę saldainius bei gėrimą, jie kokiu nors būdu padėtų J. M.. Teismas konstatavo, kad skundžiamame apeliacinės instancijos nuosprendyje nuteistųjų kaltė yra numanoma, J. M. parodymais remiamasi neįsigilinant į nuteistųjų kaltės turinį, nuteistųjų tyčia yra preziumuojama, kas suponuoja netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

105. Nagrinėjamu atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir priimant ieškovės atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo nustatinėjamas ieškovės kaltės turinys dėl padaryto nusikaltimo, jis grindžiamas prielaidomis bei duomenimis, kurių negalima patikrinti LR BPK nustatyta tvarka. Todėl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos esminės baudžiamojo proceso nuostatos. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

106. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neteisėtų ir nepagrįstų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir teismo sprendimų. Įrodyti neteisėti veiksmai, žalos faktas ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšis. Tiek dėl padarytų esminių proceso teisių pažeidimų, tiek dėl to, kad teismai netinkamai taikė teisės normą LR BK 255 straipsnį ieškovė neteisėtai buvo nuteista ir šis faktas, kaip ir eilė kitų pažeidimų sukėlė jai didelę neturtinę žalą.

Dėl turtinės žalos

107. Apeliantai Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija teigia, kad teismas priteisdamas ieškovei turtinės žalos dalį, kurią sudaro išlaidos apmokant advokatų pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant ieškovės baudžiamąją bylą, netinkamai vertino mokėjimo dokumentų sąsajumą su ieškovės atžvilgiu iškelta baudžiamąja byla.

108. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, nes ieškovė pateikė įrodymus, kokias išlaidas ji patyrė baudžiamajame procese. Vien aplinkybė, kad mokėjimo dokumentuose nenurodyti konkrečios bylos bei advokato paslaugos duomenys, nesudaro pagrindo abejoti pateiktų mokėjimo dokumentų sąsajumu su ieškovės baudžiamuoju persekiojimu. Mokėjimo dokumentai buvo pateikti į ieškovės baužiamąją bylą ir bylas dėl procesinių prievartos priemonių taikymo. Ieškovės pateikti procesiniai sprendimai patvirtina, kad ieškovei baudžiamojo persekiojimo metu buvo teikiamos advokatų paslaugos.

109. Teismas, nagrinėjęs civilinę bylą buvo išsireikalavęs ir baudžiamosios bylos medžiagą ir nustatė, kad visi advokatai, kuriems ieškovė sumokėjo už gynybą atliko teisinius veiksmus baudžiamojoje byloje. Kaip nurodė ieškovė, Advokatė Inga Blaževičienė baudžiamojoje byloje rašė skundus, dalyvavo posėdyje dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo, teikė ieškovei konsultacijas. Kaip nurodė ieškovė, šiuo metu advokatė Inga Blaževičienė nepraktikuoja, todėl ieškovė negalėjo paprašyti jos pateikti išlaidų pagrindimo. Bendrijai Černiauskas ir partneriai 500 Eur sumokėjo ieškovės sutuoktinis K. A. pagal grynų pinigų įmokėjimo kvitą tuo metu, kai ieškovė buvo laikinai sulaikyta, t.y. 2017-04-27. 2017 metų gegužės 10 d. ieškovei buvo išrašyta sąskaita 924,03 Eur sumai. Todėl ieškovė pavedimu sumokėjo likusią 424, 03 Eur sumą 2017 m. birželio 05 d. Visos išlaidos pagrįstos apskaitos dokumentais. 2018 m. sausio 15 d. advokatui Renui Bradūnui ieškovė sumokėjo 3000 Eur. Šis advokatas gynė ieškovę pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Šią aplinkybę patvirtina ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys.

110. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl procesinių išlaidų priteisimo teikia kaip reikalavimą priteisti turtinę žalą CK 6.272 straipsnio nustatyta tvarka. Kaip minėta, teismas iš dalies pripažino neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo veiksmus, todėl baudžiamojo proceso išlaidos priteisiamos iš valstybės. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi BPK 106 straipsnyje yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija ir kuri šalintina vadovaujantis bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).

111. Ieškovė nurodė, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, laikino sulaikymo, ieškovei taikytas psichoterapinis gydymas už kurį ieškovė sumokėjo 240 Eur ir pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino. Apeliantai nurodė, kad ieškovei 2017 m. balandžio 27 d. buvo pareikštas įtarimas, ieškovė buvo laikinai sulaikyta nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. balandžio 27 d., ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2018 m. kovo 19 d. kreipėsi į gydytojus dėl pablogėjusios savijautos, ieškovei diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, už gydymą ieškovė sumokėjo 240 Eur.

112. Apeliantai pagrįstai nurodė, kad pirmos instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės pateiktos į bylą 2021 m. vasario 8 d. UAB „duomenys neskelbtini“ pažymos, iš kurios matyti, kad ieškovė nuo 2017 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. gydėsi UAB „duomenys neskelbtini“ dėl riešo ir plaštakos sumušimo, klubo sumušimo, liekamųjų reiškinių sutrenkus galvą bei lėtinės išeminės smegenų ligos, somatoforminės disfunkcijos, endemetriumo. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. balandžio 29 d. ieškovei jau buvo diagnozuota lėtinė išeminė smegenų liga, neįrodyta, kad 2018 m. kovo 19 d. gydymo įstaigos pažymoje konstatuotas ieškovės sveikatos pablogėjimas susijęs pakankamu priežastiniu ryšiu su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, laikinu sulaikymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigta , kad ieškovei pasireiškę sveikatos sutrikimai galėjo pasireikšti net jeigu prieš ieškovę nebūtų pradėtas baudžiamasis procesas. Priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nurodytų pasekmių konstatuoti reikia specialių žinių. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio (CPK 178 straipsnis), todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo dėl psichoterapinio gydymo, už kurį ieškovė sumokėjo 240 EUR.

Dėl neturtinės žalos

113. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priteisti visą ieškinyje nurodytą neturinės žalos sumą 50000 EUR, o atsakovai prašo apeliaciniuose skunduose prašo reikalavimus dėl neturtinės žalos atmesti visiškai.

114. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sprendime konstatuoti neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai, ypač nepagrįstas sulaikymas, neabejotinai sukėlė ieškovei neigiamus psichologinius išgyvenimus. Pasak teismo, bylos duomenys patvirtina, kad baudžiamojo proceso metu ieškovei buvo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas. Teismas taip pat pažymėjo, dalis ieškovės nurodomų jos neigiamų psichologinių išgyvenimų, įskaitant ir jos reputacijos pažeminimą, susiję su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, kuris nėra pripažintas neteisėtu (ieškovė tokios aplinkybės ir neįrodinėjo). Pirmosios instancijos teismas sutiko ir su atsakovės atstovų argumentais, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su baudžiamuoju procesu, iš dalies atsakinga ir pati ieškovė (CK 6.248 straipsnio 4 dalis), t. y. ji, būdama valstybės tarnautoja, priėmė dovaną iš J. M., o šio fakto užfiksavimas ir nulėmė ikiteisminio tyrimo pradžią, kuris, kaip minėta, nėra pripažintas neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pats baudžiamojo proceso ieškovės atžvilgiu pradėjimas nėra pripažintas neteisėtu, o dalis ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų susiję su paties ikiteisminio tyrimo pradėjimu, ieškovė parą laiko buvo netikslingai sulaikyta, ieškovės atžvilgiu taikytos neproporcingos kriminalinės žvalgybos priemonės, atskyrus ikiteisminius tyrimus buvo pažeista ieškovės teisės į teisingą ir nešališką teismą, buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, sprendė, kad ieškovei atlygintina 3 000 Eur neturtinė žala.

115. Bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią nuostatą, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015).

116. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės baudžiamąją bylą kasacine tvarka 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K- 221-942/2020) nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas ieškovės kaltę išsamiai aptarė byloje surinktus įrodymus ir teisingai konstatavo, kad ieškovė priėmė jai atneštus saldainius ir gėrimą ir bendrame bylos aplinkybių kontekste buvo motyvuotai konstatuota, kad ieškovė suprato, nuo ko jai yra skirti saldainiai ir gėrimas. Pasak kasacinio teismo, apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. nuosprendyje) teisingai pažymėjo, kad apkaltinamąjį nuosprendį galima pagrįsti ir netiesioginiais įrodymais, todėl net ir nuteistiesiems nepripažįstant, jų realus suvokimas yra atskleidžiamas kitų įrodymų pagalba, todėl teisėjų kolegija nenustatė BPK pažeidimų šioje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje.

117. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat argumentavo, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t.t. Taigi neoficialūs simboliniai atsiskaitymai - priešinga teisei veika. Taigi tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu (BK 227 straipsnis) gali būti įrankis pasiekti savo tikslų - atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo. Ieškovė viso proceso metu tvirtino, kad jai skirtas saldainius ir gėrimą priėmė kaip dovaną, nesiedama jos su jos atliekamais tarnybiniais veiksmais bei padaryta žala, tačiau įstatymų leidėjas nepateikia dovanos sampratos baudžiamosios teisės prasme.

118. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovė, priimdama saldainius ir gėrimą galimai elgėsi netinkamai Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu.

119. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose ieškovo dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 364/2008; 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

120. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirta žala atsirado ir dėl pačios ieškovės elgesio ir aplinkybių, 3000 EUR neturtinės žalos priteisimas yra pakankamas bei teisingas atlyginimas už patirtą skriaudą. Atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, paneigiant neturtinės žalos atlyginimo esmę, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Taip pat pirmos instancijos teismo sprendimas motyvuotas ir pagrįstas.

121. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos baigties

48. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, išskyrus ieškinio reikalavimą dėl 240 EUR gydymo išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundai tenkinami iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas priteistą 12 222,38 Eur turtinės žalos atlyginimą mažinant iki 11982,38 EUR. Iš viso priteisiama 14982,38 EUR turtinės ir neturtinės žalos (11982,38 EUR + 3000 EUR).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1500 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą patenkinta ieškinio procentinė dalis nesikeičia, todėl pirmos instancijos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

51. Kadangi apeliaciniai skundai buvo iš dalies patenkinti, atsakovei priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme apmokėdama už apeliacinio skundo surašymą 700 EUR ir atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą patyrė 600 EUR bylinėjimosi išlaidų.

52. Vietoje 15 222,38 Eur turtinės ir neturtinės žalos priteisiama 14982,38 EUR turtinės ir neturtinės žalos, todėl spręstina, kad patenkinta apeliacinių skundų dalis yra 2 procentai. Ieškovei iš atsakovės priteisiama 27 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus patenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti:

„Ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovei I. A. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, 11982,38 Eur turtinės žalos atlyginimą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (14982,38 EUR), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 360 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.”

Priteisti ieškovei I. A. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 27 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.