Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atstovei D. B.,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atstovei prokurorei Violetai Šulcytei,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2017 m. balandžio 27 d. ieškovei buvo pareikštas įtarimas, kad ji, būdama statutine valstybės tarnautoja, eidama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkės pareigas, veikdama bendrininkų grupėje su Migracijos skyriaus specialistais Ž. L., L. G. ir I. P. 2017 m. balandžio 18 d. savo kabinete netiesiogiai per bendrininkę I. P. priėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovės 47,76 Eur vertės kyšį (brendžio butelis ir saldainiai), skirtą visiems bendrininkams už skubesnių procedūrų sutvarkymą už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už skubesnių procedūrų atlikimą ir palankesnių sprendimų tikrinant UAB (duomenys neskelbtini) kvietimus trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos) piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką verslo reikalais, priėmimą, patvirtinimą, išdavimą. Šiais savo veiksmais ieškovė buvo įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės.

12. Šios bylos ir baudžiamosios bylos Nr. 1-78-537/2019 duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2017 m. balandžio 27 d. pranešta apie įtarimą, padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšininkavimas) (b. b. 5 t, b. l. 99). Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu ieškovė 2017 m. balandžio 26 d. 15.08 val. laikinai sulaikyta (b. b. 5 t., b. l. 84), laikinas sulaikymas truko iki 2017 m. balandžio 27 d. 17.45 val. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės atžvilgiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas, patekimas į tarnybines patalpas jose įrengiant slaptas garso ir vaizdo įrašymo priemones, leidimas gauti informaciją apie ieškovės banko sąskaitose vykstančias operacijas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d., 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. liepos 26 d. nutartimis ieškovės atžvilgiu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų; iš viso ieškovė nušalinta nuo pareigų buvo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 28 d. 2017 m. spalio 26 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamųjų L. G. ir J. M. atžvilgiu buvo atskirtas siekiant greitesnio nusikalstamų veikų ištyrimo.

13. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu ieškovė pagal BK 225 straipsnį išteisinta, nenustačius, kad ji dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžiu ieškovė pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir nubausta 100 MGL (3 766 Eur) bauda, taip pat ieškovei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metus atimta teisė dirbti darbą valstybės tarnyboje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi pirmiau nurodyti teismų nuosprendžiai panaikinti ir baudžiamoji byla pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ieškovės atžvilgiu nutraukta, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Kasacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi, be kita ko, konstatuoti tam tikri teisėsaugos institucijų pažeidimai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

14. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį valstybei, prašydama atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ieškovei padarytą neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismų veiksmais minėto baudžiamojo proceso metu.

15. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, (CK 6.272 straipsnis) yra giežtoji – kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos. Šias sąlygas turi įrodyti ieškovė (CPK 12,178 straipsnis).

16. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovės pareikštas ieškinys. Šiuo atveju neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, ieškovė nurodo šiuos neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmus: 1) ieškovė buvo nepagrįstai sulaikyta laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. 15.08 val. iki 2017 m. balandžio 27 d. 17.45 val.; 2) ikiteisminio tyrimo metu ieškovės atžvilgiu taikytomis kriminalinės žvalgybos priemonėmis ieškovės teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi; 3) buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas 2017 m. spalio 26 d. prokuroro nutarimu atskyrus ikiteisminius tyrimus ir juos užbaigus baudžiamuoju įsakymu dalies įtariamųjų atžvilgiu (L. G. ir J. M.), dėl ko buvo iš ieškovės atimta galimybė efektyviai pasinaudoti savo teise į gynybą, buvo užkirstas kelias išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį; 4) patraukiant ieškovę baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 5) ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 28 d. nepagrįstai buvo nušalinta nuo pareigų.

17. Didžioji dalis ieškovės nurodytų teisėsaugos institucijų pareigūnų pažeidimų, kuriais šioje byloje įrodinėjami ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėti veiksmai (išskyrus laikiną nušalinimą nuo pareigų), yra konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kuria baudžiamoji byla ieškovės atžvilgiu buvo nutraukta.

18. Pirma, kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovės sulaikymas buvo perteklinis, grindžiamas formaliais ir tikrovės neatitinkančiais motyvais, esmingai pažeidė ieškovės teises. Surašant laikino sulaikymo protokolą jau buvo gauta pakankamai duomenų, turinčių reikšmės bylai – slapto sekimo duomenys, garso ir vaizdo įrašai, surastas galimo kyšio dalykas (saldainiai ir gėrimai) ir kt. Tolesnis ieškovės sulaikymas buvo netikslingas, jo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai (kasacinio teismo nutarties 32 punktas).

19. Antra, nors baudžiamojoje byloje ir nebuvo keliamas klausimas dėl kriminalinės žvalgybos priemonių panaudojimo teisėtumo, kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovės atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo neproporcingos. Kasacinis teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju taikant kriminalinės žvalgybos priemones buvo išaiškinta galimai padaryta nusikalstama veika, tačiau tai savaime nepateisina kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo trukmės ir intensyvumo, kurios ieškovės atžvilgiu truko pusę metų. Ieškovės teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi. Kasacinis teismas sprendė, kad kriminalinės žvalgybos priemonės buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ ieškovės veiksmuose nusikalstamų veikų požymių (kasacinio teismo nutarties 27, 30 punktai).

20. Trečia, kasacinis teismas nustatė pažeidimus, susijusius su prokuroro 2017 m. spalio 26 d. nutarimu atskirti ikiteisminiu tyrimus įtariamųjų L. G. ir J. M. atžvilgiu. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad apie šį nutarimą nebuvo praneštas ieškovei, tokiu būdu iš jos atimant galimybę reikšti prieštaravimus ir apskųsti tokį prokuroro sprendimą. Kasacinis teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu atskyrus kasatorių ir L. G. bei J. M. ikiteisminius tyrimus ir pastarųjų atžvilgiu iniciavus atskirą baudžiamąją bylą buvo pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi proceso principas, iš kasatorių atimta galimybė efektyviai pasinaudoti savo teise į gynybą. L. G. bei J. M. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turėjo įtaką išankstinės kasatorių baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo pozicijos dėl pareikštų kaltinimų formavimui, todėl konstatuotinas esminis BPK pažeidimas, kuris sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (kasacinio teismo nutarties 15, 17, 25 punktai).

21. Ketvirta, kasacinis teismas konstatavo, kad patraukiant ieškovę baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes nenustatyta, kad ieškovė veikė tyčia, suprasdama savo veiksmų galimą neteisėtą pobūdį ir siekdama taip elgtis. Skundžiamus nuosprendžius priėmę teismai neatskleidė nuteistųjų kaltės turinio, jį grindė prielaidomis ir argumentais, kurių neįmanoma patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos nuosprendžius dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių BPK pažeidimų (kasacinio teismo nutarties 54, 61 punktai).

22. Taigi didžioji dalis ieškovės įrodinėjamų neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų (šio sprendimo 18-21 punktai) yra konstatuoti įsiteisėjusia kasacinio teismo nutartimi, todėl papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Šie kasacinio teismo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismų padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai, lėmę nepagrįstą ir neproporcingą ieškovės teisių suvaržymą, užkirtę kelią teisingai ir nešališkai išnagrinėti ieškovės baudžiamąją bylą, patvirtina, kad baudžiamojo proceso metu buvo padarytos klaidos, turėjusios lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese ir sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus veiksmus, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246 straipsnis).

23. Teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų, kuriais grindžiamas ieškinys ir kurie konstatuoti 2020 m. lapkričio 3 d. kasacinio teismo nutartimi, kiek tai susiję su teismų veiksmais, neginčijo ir atsakovės atstovė Teisingumo ministerija.

24. Sutiktina su atsakovės atstove Generalinė prokuratūra, kad asmens, kurio atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, išteisinimo faktas, pats savaime, nesant duomenų, kad inicijuojant ar atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pažeistos baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, nesuponuoja išvados dėl baudžiamojo persekiojimo neteisėtumo. Tačiau šiuo atveju kasacinio teismo nutartimi ieškovės atžvilgiu nutraukiant baudžiamąją bylą (nepadarius nusikaltimo) būtent ir buvo konstatuoti esminiai baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai.

25. Be pirmiau nurodytų neteisėtų veiksmų, kurie konstatuoti kasacinio teismo nutartimi ir iš kurių kildinama valstybės civilinė atsakomybė, ieškovės ieškinys taip pat grindžiamas tuo, kad ji buvo neteisėtai nušalinta nuo pareigų laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 28 d. Šių ieškovės nurodytų pažeidimų dėl neteisėto ieškovės nušalinimo nuo pareigų kasacinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nekonstatavo (šios aplinkybės baudžiamojoje byloje nebuvo vertintos). Kita vertus, pagal teismų praktiką vien ta aplinkybė, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

26. BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

27. Pasak ieškovės, nors ji ir buvo įtariama padariusi nusikalstamą veiką, susijusią su jos tarnyba, tačiau skiriant šią procesinės prievartos priemonę, tiek ją tęsiant buvo pažeisti konstitucinio proporcingumo principai.

28. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, išaiškinta, kad šios procesinės prievartos priemonės (laikino nušalinimo nuo pareigų) taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdžio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusiu su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių taikymo: BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nustato atsakingų teisėsaugos pareigūnų pareigą procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nereikalinga, šis principas įtvirtintas ir BPK 157 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga, t. y. išnyksta jos taikymo būtinybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).

29. Kaip minėta, ieškovė buvo įtariama ir kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. tuo, kad ji būdama statutine valstybės pareigūne, t. y. eidama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkės pareigas, kartu su bendrininkais priėmė 47,76 Eur vertės kyšį (brendžio butelį ir saldainius)už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

31. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė buvo įtariama nusikaltimu, padarytu einant jos tarnybines pareigas, įtarimai, be kita ko, buvo pareikšti ir ieškovės pavaldiniams (Ž. L., I. P.), teismas sprendžia, kad ieškovės nušalinimas nuo pareigų pradiniu nusikaltimo tyrimo laikotarpiu yra pateisinamas. Kaip minėta, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi ši procesinės prievartos priemonė ieškovei buvo paskirta vieno mėnesio laikotarpiui (iki 2017 m. gegužės 28 d.).

32. Kita vertus, teismo vertinimu, šių priemonių ieškovei taikymas pusę metų neatitinka tokių priemonių proporcingumo reikalavimų. Ta aplinkybė, kad ieškovė įtariama padariusi nusikaltimą, susijusį su jos einamomis pareigomis, nėra savarankiškas pagrindas tokios procesinės prievartos priemonės taikymui. Kaip nurodyta pirmiau, šios priemonės taikymo pagrindai yra šie: 1) jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika; 2) jei tai būtina, kad būtų užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

33. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, krata ieškovės darbo kabinete buvo atlikta dar iki jos nušalinimo nuo pareigų; įtariamieji ir liudytojai apklausti pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, šios procesinės prievartos priemonės vėlesnis pratęsimas (2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. liepos 26 d. nutartimis) motyvuojant galimu trukdymu ikiteisminiam tyrimui yra perteklinis, nepagrįstai suvaržantis ieškovės teises, įskaitant ir teisę į pajamas. Antra, šios ir baudžiamosios bylos duomenimis, ieškovė anksčiau nebuvo teista, gerai vertinama darbovietėje, turinti ilgalaikius socialinius ryšius, todėl nebuvo pagrindo spręsti ir apie poreikį ieškovei užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, kaip ir nurodo ieškovė, jos atžvilgiu kriminalinės žvalgybos priemonės buvo taikomos nuo 2016 m. gruodžio 1 d. ir iki 2017 m. balandžio 18 d. nebuvo gauta jokių duomenų apie jos darytas nusikalstamas veikas, išskyrus 2018 m. balandžio 18 d., kuomet buvo užfiksuota, kad ieškovė priėmė sąlyginai nedidelės vertės kyšį – brendžio butelį ir saldainius. Tai, jog neegzistuoja šis procesinės prievartos pagrindas (užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas) pripažino ir Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, nors ir palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovei pratęstas laikino nušalinimo nuo pareigų terminas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuratūros ir teisėjų veiksmai kreipiantis dėl šios procesinės prievartos priemonės pratęsimo ir ją pratęsiant neatitiko bendrosios rūpestingumo ir pareigingumo pareigos, ir laikytini neteisėtais veiksmais civilinės teisinės atsakomybės prasme (CK 6.263 straipsnis, CK 6.246 straipsnis).

34. Konstatavus neteisėtus veiksmus, spręstina dėl ieškovei padarytos žalos fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio tarp ieškovei padarytos žalos bei teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal įstatymą ieškovė turi teisę tiek į turtinę, tiek į neturtinę žalą (CK 6.272 straipsnio 3 dalis).

Dėl turtinės žalos.

35. Kaip minėta, ieškovė prašo atlyginti 13 644,94 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro 4 924,03 Eur išlaidos advokatų pagalbai apmokėti baudžiamojo proceso metu, 8 480,91 Eur negautos pajamos ieškovės nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu (nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 28 d.) ir 240 Eur išlaidos už psichoterapinį gydymą.

36. Priešingai nei teigė atsakovė, byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės faktiškai patirtų 4 924,03 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti baudžiamojo proceso metu faktą ir dydį – tiek teisinių paslaugų sutartys, sudarytos su advokatais, tiek ieškovės mokėjimus patvirtinantys dokumentai. Teisė veikti byloje pasinaudojant advokato teisine pagalba – vienas iš teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaidas už advokatų teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje laikytinas pagrįstu.

37. Antra, ieškovė prašo priteisti 8 480,91 Eur dydžio negautas pajamas ieškovės nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu (nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 28 d.). Pirmiau šiame sprendime pripažinta, kad teisėsaugos institucijų veiksmai pratęsiant ieškovei laikino nušalinimo nuo pareigų terminus buvo nepagrįsti. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę gauti pajamas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. spalio 27 d., kurios pagal ieškovės pateiktą pažymą sudarytų 7 058,35 Eur (8 490,91 Eur – 1 422,56 Eur).

38. Trečia, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2018 m. kovo 19 d. kreipėsi į gydytojus dėl pablogėjusios savijautos, ieškovei diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, už gydymą ieškovė sumokėjo 240 Eur. Šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės, kaip turtinė žala.

39. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės12 222,38 Eur (4 924,03 Eur + 7 058,35 Eur + 240 Eur).

Dėl neturtinės žalos

40. Kaip minėta, ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtina įstatymas (CK 6.272 straipsnio 3 dalis), tačiau pareiga įrodyti neturtinės žalos faktą ir dydį tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai).

41. Ieškovė savo patirtą neturtinę žalą vertina 50 000 Eur. Įrodinėdama prašomos priteisti neturtinės žalos faktą ir dydį ieškovė nurodo, kad dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų buvo pažeistos ieškovės teisės į privatų gyvenimą, ieškovės sulaikymas parą laiko sukėlė jai didelį dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą, ieškovė pusę metų negalėjo dirbti savo darbo, buvo pažeista ieškovės turėta nepriekaištinga reputacija, dėl didelių išgyvenimų ieškovei buvo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, ieškovė prarado gerą sveikatą, pajamas, ieškovės baudžiamasis persekiojimas vyko 3,5 metų, ieškovės laikinas sulaikymas sukėlė didelius neigiamus išgyvenimus ir jos nepilnamečiui sūnui bei sutuoktiniui.

42. Teismas sprendžia, kad pirmiau konstatuoti neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai, ypač ieškovės nepagrįstas sulaikymas, neabejotinai sukėlė ieškovei neigiamus psichologinius išgyvenimus. Bylos duomenys, be kita ko, patvirtina, kad baudžiamojo proceso metu ieškovei buvo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas. Kita vertus, dalis ieškovės nurodomų jos neigiamų psichologinių išgyvenimų, įskaitant ir jos reputacijos pažeminimą, yra susiję su paties ikiteisminio tyrimo pradėjimu, kuris nėra pripažintas neteisėtu (ieškovė tokios aplinkybės ir neįrodinėjo). Sutiktina ir su atsakovės argumentais, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su baudžiamuoju procesu, iš dalies yra atsakinga ir pati ieškovė (CK 6.248 straipsnio 4 dalis), t. y. ji, būdama valstybės tarnautoja, priėmė dovaną iš J. M.. Šio fakto užfiksavimas ir nulėmė ikiteisminio tyrimo pradžią, kuris, kaip minėta, nėra pripažintas neteisėtu. Nors tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė aiškino, kad ji maniusi, jog tai dovana Velykų proga iš kolegės I. P., tačiau 2020 m. lapkričio 3 d. kasacinio teismo nutartyje konstatuota, jog ieškovė suprato, kad jai perduodamos turtinės gėrybės yra ne nuo I. P., o nuo J. M. (kasacinio teismo nutarties 42 punktas). Prašydama priteisti neturtinę žalą ieškovė, be kita ko, nurodo, kad ji prarado darbo pajamas, tačiau netektos pajamos yra ne neturtinė, o turtinė žala, kuri šiuo sprendimu ieškovei buvo priteista.

43. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).

44. Šiuo atveju teismas, įvertinęs tai, kad pats baudžiamojo proceso ieškovės atžvilgiu pradėjimas nėra pripažintas neteisėtu, o dalis ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų susiję su paties ikiteisminio tyrimo pradėjimu; ieškovė parą laiko buvo netikslingai sulaikyta, ieškovės atžvilgiu taikytos neproporcingos kriminalinės žvalgybos priemonės; atskyrus ikiteisminius tyrimus buvo pažeista ieškovės teisės į teisingą ir nešališką teismą, buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, sprendžia, kad ieškovei atlygintina 3 000 Eur dydžio neturtinė žala.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

45. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (15 222,38 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus 24 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 360 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, 12 222,38 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus dvidešimt du eurus ir 38 ct) turtinės žalos atlyginimą, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (15 222,38 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.