Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1526-392/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-03
Bylos Nr.: e2A-1526-392/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24375-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
Atsakovas: Lietuvos Respublikai

Kategorijos

2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

Civilinė byla Nr. e2A-1526-392/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24375-2022-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal S. U. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 20 000 Eur neturtinę žalą, 3 993 Eur turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos (STT) prašymo Nr. 3S-10-90 pagrindu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras surašė Šiaulių apygardos teismui teikimą Nr. A-90RN. 2017 m. gegužės 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. ĮS4-124RN ieškovo atžvilgiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo sankcionuoti: 1) elektroninių ryšių tinklais perduodamos Ieškovo informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas bei pastarojo pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant vaizdo, garso, objekto judėjimo fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, Ieškovo lankomose vietose, kuriose jis galimai vykdys neteisėtas veikas; 2) bei slaptas patekimas į Ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti patalpų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, įrengti technines priemones specialia tvarka bei panaudoti technines priemones specialia tvarka. Neužfiksavus jokių duomenų apie ieškovo rengiamas daryti, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, 2017 m. rugpjūčio 17 d. STT pateikė prašymą Nr. 3S-10-147 Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, o pastarasis surašė to paties turinio tik kita forma teikimą Nr. A-140RN teismui. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi Nr. ĮS4-ĮS4-186RN, kriminalinės žvalgybos metu nenustačius jokių duomenų apie ieškovo tariamai daromas nusikalstamas veikas, papildomai sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmą - ieškovo sekimą bei pratęsė anksčiau sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus - techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir slaptą patekimą į ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. 2017 m. lapkričio 20 d. kriminalinės žvalgybos subjektas, vis dar neužfiksavęs jokių duomenų apie ieškovo nusikalstamą elgesį, pateikė prašymą Nr. 3S-10-190 Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris šio prašymo pagrindu 2017 m. lapkričio 21 d. pateikė teikimą Nr. A-205RN Šiaulių apygardos teismui. Tos pačios dienos nutartimi Nr. ĮS4-ĮS4-320RN Šiaulių apygardos teismas nekvestionuodamas kriminalinės žvalgybos trukmės, apimties, intensyvumo ieškovo atžvilgiu, sekimą, techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir slaptą patekimą į ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas pratęsė nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. vasario 22 d. Nuo kriminalinės žvalgybos sankcionavimo pradžios vis dar nesurinkus jokių duomenų apie ieškovo galimai daromas nusikalstamas veikas, dėl kurių pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, 2018 m. vasario 21 d. STT pateikė prašymą Nr. 3S-10-32 Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. 2018 m. vasario 22 d. prokuroras to paties turinio kaip ir prašymas tik kita forma surašė teikimą Nr. A-29RN Šiaulių apygardos teismui. Teismo priimta nutartimi Nr. ĮS4-54RN ieškovo atžvilgiu sekimas, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir slaptas patekimas į ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas buvo pratęstas nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmams tęsiantis 11 mėnesių gauti pirmieji vertintini duomenys, dėl kurių buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas. 2018 m. gegužės 16 d. STT pateikė prašymą Nr. 3S-10-104 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui, o pastarasis 2018 m. gegužės 18 d. surašė teikimą Nr. S5-11RN Šiaulių apygardos teismui. Teismo nutartimi Nr. ĮS4-148 RN ieškovo atžvilgiu sekimas, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir slaptas patekimas į ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas pratęstas nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. Paskutinę sankcijų galiojimo dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-7-00005-18 dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai ieškovo atžvilgiu iš viso truko penkiolika mėnesių. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas praėjus keturiems mėnesiams po ieškovo tariamai padarytos nusikalstamos veikos (balandžio 25-27 d.). 2018 m. rugsėjo 19 d. ieškovui pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje. 2019 m. balandžio 26 d. ieškovui įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje. Galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 225 straipsnio 4 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje, įteiktas 2019 m. gegužės 31 d. Dėl jam pareikštų įtarimų 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovas turėjo sustabdyti narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje. 2018 m. rugsėjo 19 d. ieškovas sulaikytas ir išlaikytas sulaikyme maksimalų terminą iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Nutarime sulaikyti ieškovą nurodyta, jog faktinio ieškovo sulaikymo laikas yra 10 val. 52 min, o laikino sulaikymo protokolas surašytas - 13 val. Motyvuojant laikino sulaikymo būtinumą ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodyta, kad S. U. gali sunaikinti, paslėpti ar suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės bylai. Pastebėtina, jog vaizdo ir garso įrašai, kiti duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos priemones, buvo gauti iki jo sulaikymo. Iki ieškovo sulaikymo ieškovas taip pat nebedirbo savivaldybėje, jo pareigas ėjo kitas asmuo, todėl net ir teoriškai S. U. negalėjo prieiti prie savivaldybėje esančių dokumentų ir jų, kaip nurodyta nutarime, sulaikyti, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti. Krata S. U. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta 2018 m. rugsėjo 19 d., jos metu rastas ir paimtas „Fiskars“ peilis (jį ieškovas pateikė laisvanoriškai), daugiau jokių daiktų nebuvo paimta. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, išskyrus įtarimo ieškovui įteikimas ir jo kaip įtariamojo apklausa, kas, be kita ko, taip pat buvo atlikta tą pačią 2018 m. rugsėjo 19 d. Dėl šios priežasties laikinas sulaikymas kaip procesinės prievartos priemonės taikymas buvo perteklinis, grindžiamas formaliais ir tikrovės neatitinkančiais motyvais, o tai esmingai pažeidė S. U. teises. 2021 m. sausio 14 d. Telšių apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1- 4-1037/2021 ieškovą išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje ir BK 227 straipsnio 1 dalyje. 2021 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-354/2021 atmetė prokuroro apeliacinį skundą ir paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį. 2022 m. balandžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atsisakyta priimti kasacinį skundą. Taikant kriminalinės žvalgybos priemones buvo pažeistos ieškovo teisės į privatų gyvenimą, inter alia, neteisėtai gautų duomenų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nesant pagrindo ieškovas buvo laikinai sulaikytas maksimalų galimą laikino sulaikymo terminą, todėl ieškovas prašo teismo pripažinti šiuos ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmus neteisėtais ir atlyginti dėl jų kilusią turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovo atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo neproporcingos. Kaip matyti iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-137 pirmą kartą ieškovas užfiksuotas 2017 m. spalio 2 d. savo darbo kabinete, kurio metu kalbėta darbinio pobūdžio klausimais. Tai reiškia, kad prokuroras kreipėsi į teismą pratęsti kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimą per pirmus tris mėnesius nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. visiškai neužfiksavus jokių duomenų apie ieškovo daromas nusikalstamas veikas. Negana to, 2017 m. rugpjūčio 17 d. teikimu prokuroras, neužfiksavęs jokių duomenų apie ieškovo daromas nusikalstamas veikas, prašė dar didesne apimti varžyti ieškovo teises, o teismas tokį teikimą tenkino - papildomai sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmą - Ieškovo sekimą, kartu pratęsdamas anksčiau sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Antrą kartą toks teikimas buvo pateiktas teismui ieškovą užfiksavus jau minėta 2017 m. spalio 2 d. data, tačiau pokalbio turinys nesudarė pagrindo konstatuoti apie ieškovo daromą kokią nors nusikalstamą veika. Tai, kad ieškovas 2018 m. sausio 16 d. vaizdo ir garso fiksavimo priemonėmis užfiksuotas atliekantis veiką, kuri pradėjus ikiteisminį tyrimą vertinta kaip baudžiamasis nusižengimas, neturėjo jokios reikšmės tolimesniam kriminalinės žvalgybos priemonių taikymui. Šie 2018 m. sausio 16 d. duomenys užfiksuoti ne dėl kriminalinės žvalgybos vykdymo prieš ieškovą, jis vaizdo ir garso fiksavimo priemonių veikimo lauke atsidūrė atsitiktinai, o, be to, ir kriminalinė žvalgyba dėl baudžiamojo nusižengimo tyrimo negali būti atliekama, nes tai draudžia Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Nors kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami dėl galimai net nuo 2011 m. sisteminiais ir organizuotais veiksmais ieškovo daromų nusikalstamų veikų - vertintini duomenys apie galimai ieškovo padarytą nusikalstamą veiką gauti kriminalinės žvalgybos priemones ieškovo atžvilgiu taikant beveik metus, t. y. 2018 m. balandį. Nagrinėjamu atveju Telšių apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. priėmė nuosprendį, kuriuo išteisino ieškovą nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje ir BK 227 straipsnio 1 dalyje. Išteisinimo pagrindas yra ieškovo atžvilgiu neteisėtai surinkti duomenys. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje yra nurodyta, jog „2017 m. lapkričio 22 d. pasibaigus kriminalinės žvalgybos priemonių taikymui kreiptis dėl jų pratęsimo nesant duomenų apie asmens rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo”. Nurodyta taip pat ir tai, jog „nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju taikant kriminalinės žvalgybos priemones buvo išaiškinta galimai padaryta nusikalstama veika, tačiau ji užfiksuota praėjus beveik metams laiko po asmens sekimo nepradedant ikiteisminio tyrimo. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Kitaip tariant patikrinti jo elgesio atitiktį įstatymų keliamiems reikalavimams, o toks pagrindas taikyti žmogaus teises varžančių priemonių nėra įtvirtintas nei Kriminalinės žvalgybos įstatyme nei Baudžiamojo proceso kodekse“ (Nuosprendžio 18-19 psl.). Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas pripažino šiuos duomenis apie ieškovo neva padarytą nusikalstamą veiką kaip gautus neteisėtais būdais. Šiaulių apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį - teismas nepaneigė nuosprendyje išdėstytų teiginių, bet papildomai pabrėžė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo trukmę, t. y. 15 mėnesių. Remdamasis šia aplinkybe bei įvertinęs ieškovui inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį teismas konstatavo, jog ieškovo „teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką bei pernelyg intensyvia apimtimi“, o „kriminalinės žvalgybos priemonės šiuo atveju iš dalies buvo panaudotos ir kaip būdas rasti daugiau galbūt padarytų nusikalstamų veikų“ (Nutarties 24.9 punktas). Be kita ko, teismas pažymėjo ir tai, „kad negali būti formuojama tokia kyšininkavimo įrodinėjimo praktika, kai esminiai šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatomi vien tik pagal kaltinimui palankią užfiksuotą pokalbio interpretaciją“ (Nutarties 24.9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kriminalinės žvalgybos procese dalyvaujantys asmenys nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, tęsdami kriminalinių žvalgybos priemonių taikymą, nevertino tokio taikymo pagrįstumo ir proporcingumo, be to, veikė ultra vires, nes pažeidė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 7 straipsnyje numatytą tvarką, t. y. kriminalinės žvalgybos metu nepasitvirtinus turėtai informacijai apie ieškovo neva rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas, tolimesnis informacijos apie ieškovą rinkimas nebuvo sustabdytas ir kriminalinių žvalgybos priemonių taikymas buvo pratęsiamas, todėl logiška, jog ir baudžiamasis persekiojimas prieš ieškovą buvo pradėtas neteisėtai. 2018 m. rugsėjo 19 d. priimtame nutarime ieškovo sulaikymo būtinumas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas neva trukdys procesui: pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti teisme. Vaizdo ir garso įrašai, kiti duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos priemones, buvo gauti iki ieškovo sulaikymo, krata ieškovo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta 2018 m. rugsėjo 19 d., jos metu rastas ir paimtas „Fiskars“ peilis, kurį, be kita ko, ieškovas pateikė laisvanoriškai, daugiau jokių daiktų kratos metu nebuvo paimta. Visa tai reiškia, kad vaizdo ir garso įrašai, kiti duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo gauti iki ieškovo sulaikymo. Analogiškai ir „Fiskars“ peilis buvo savanoriškai pateiktas paties ieškovo dar iki jo sulaikymo. Vis dėlto, nutarime nurodyto faktinio laikino sulaikymo pagrindo jau po kratos atlikimo, kurios metu buvo savanoriškai pateiktas galimas kyšio dalykas, nebuvo. Surašant laikino sulaikymo protokolą jau buvo gauta pakankamai duomenų, turinčių reikšmės bylai - slapto sekimo duomenys, garso ir vaizdo įrašai, paimtas jau minėtas galimas kyšio daiktas ir kt. Atskirai pastebėtina taip pat ir tai, kad tuo metu ieškovas jau savivaldybėje nebedirbo, jo pareigas ėjo kitas asmuo, todėl net ir teoriškai jis negalėjo prieiti prie savivaldybėje esančių dokumentų ir juos, kaip nurodyta nutarime, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti. Ieškovo laikinas sulaikymas, laikant jį maksimalų galimą laikino sulaikymo terminą, buvo netikslingas, jo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, išskyrus įtarimo jam įteikimas, jo kaip įtariamojo apklausa, kas taip pat buvo atlikta tą pačią 2018 m. rugsėjo 19 d. BPK 140 straipsnis numato, jog laikinai sulaikyti asmenį, neužklupus jo nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 3 993 Eur turtinės žalos, patirtos kaip išlaidų advokatui baudžiamojo proceso metu. Neteisėtai pradėjus baudžiamąjį persekiojimą ieškovas siekdamas veiksmingai apsiginti nuo jam pateiktų kaltinimų turėjo samdytis advokatą ir patirti išlaidų, kurios susidarė dėl: susipažinimo su bylos medžiaga, susitikimų, pasiruošimo apklausai, posėdžiams, baigiamosioms kalboms (bendra trukmė - 8 val. 30 min.); advokato dalyvavimo 10 teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme (bendra trukmė - 43 val. 30 min.), pareiškimų, prašymų teismui parengimo (4 val.); Viso - 56 darbo valandos. Atsižvelgiant į advokato suteiktas teisines paslaugas ir jų trukmę Ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti 3 993 Eur kaip patirtą turtinę žalą. Taikant kriminalinės žvalgybos priemones yra intensyviai varžomas privatus asmens gyvenimas. Tokiu neteisėtu veikimu buvo įsibrauta į asmens privatų gyvenimą, nuolatos kontroliuojant ir stebint jo veiklą, vykdant pokalbių kontrolę, sekimą. Nepaisant konstitucinio proporcingumo principo iš viso net 15 mėnesių buvo varžomas privatus ieškovo gyvenimas, kas sąlygojo grubų ieškovo teisių pažeidimą ir neturtinės žalos kilimą. Ieškovas suvokęs, kad jo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgai bei intensyviai, prarado pasitikėjimą valstybe, patyrė slegiantį neteisybės jausmą, neviltį, jog mūsų demokratinės valstybės, kuri priklauso Europos Sąjungai, yra įvairių žmogaus teises garantuojančių sutarčių bei konvencijų dalyvė, institucijos - teismas, prokuratūra bei STT, kurie savo veikloje turi ginti kiekvieno žmogaus teises ir laisves, šiuo atveju neužtikrino ieškovo teisės į privataus gyvenimo apsaugą. Ieškovas dėl patirto šoko negalėjo deramai susikaupti dirbdamas versle, atsipalaiduoti bendraudamas su savo artimaisiais, draugais, kadangi ėmė nuogąstauti dėl to, kad jis vėl gali būti neteisėtai sekamas, kad gali būti kontroliuojamas bei fiksuojamas jo susižinojimas su kitais asmenimis. Neteisėtai, grubiai pažeidžiant ieškovo teises surinktų duomenų pagrindu neteisėtai buvo pradėtas ir baudžiamasis persekiojimas, dėl kurio ieškovas prarado per ilgus metus savo sunkiu darbu užsitarnautą (duomenys neskelbtini) rajono gyventojų pasitikėjimą. Ieškovas ketino dalyvauti 2019 m. (duomenys neskelbtini) rajono mero rinkimuose, tačiau pradėtas baudžiamasis procesas sužlugdė tokius planus. Ieškovas taip pat buvo priverstas sustabdyti narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, kurios nariu Ieškovas buvo nuo 2006 m. spalio 23 d., o šis priverstinis narystės sustabdymas sąlygojo ir turėtų pareigybių partijoje pabaigą. Atsižvelgiant į tai pagrįsta konstatuoti, jog neturtinė žala ieškovui pasireiškė ir reputacijos pablogėjimu. Kalbant apie neteisėtą sulaikymą, pažymėtina, jog sulaikius ieškovą, jis patyrė nepatogumų, nes vietoj įprasto buvimo savo namuose nepagrįstai net 2 paras turėjo laiką praleisti areštinėje. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas jautėsi pažemintas, nes nesant faktinio pagrindo buvo išvestas pareigūnų bei 2 paroms laikomas areštinėje taip pažeminant ieškovo orumą, o apie ieškovo sulaikymą buvo rašoma tiek regioninėje spaudoje, tiek masinės informacijos priemonėse. Jeigu nagrinėjamu atveju nepasitvirtinus duomenims, dėl kurių buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, STT būtų nutraukusi kriminalinės žvalgybos tyrimą ir toliau neberinkusi duomenų, tai ieškovo baudžiamasis persekiojimas net nebūtų buvęs pradėtas ir ieškovui nebūtų reikėję patirti išlaidų advokatui. Atsižvelgiant į tai teisinga teigti, jog šiuo atveju nepagrįstas kriminalinės žvalgybos tęsimas prieš ieškovą ir vėliau baudžiamojo proceso pradėjimas yra būtina turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo sąlyga ir be šių subjektų veiksmų žala ieškovui nebūtų atsiradusi.

Atsiliepimas

2. Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad ieškovas neteisėtais teismo (teisėjų) veiksmais laiko jo atžvilgiu taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad buvo turima duomenų apie ieškovo galimą dalyvavimą darant nusikalstamas veikas numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, todėl vadovaujantis LR KŽĮ nuostatomis, ieškovo atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį dėl kyšininkavimo ir pagal BK 227 straipsnio 1 dalį dėl papirkimo. Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Tad aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Be to, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai. Ieškovas buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybės administracijos direktoriumi tiesiogiai susitarė su valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos nariu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir akcininku J. B. duoti kyšį - laimėjimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dėl statybos - remonto darbų atlikimo pirkimo, už J. B. palankumą vykdant įgaliojimus ir balsuojant dėl jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Ieškovas taip pat buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. R. už galimą palankumą ateityje vykdant įgaliojimus. Dėl ieškovo galimo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, pirmos instancijos teismas nustatė, kad nepaisant to, kad taikant kriminalinės žvalgybos priemones buvo išaiškinta galimai padaryta nusikalstama veika, tačiau ji užfiksuota praėjus beveik metams laiko po asmens sekimo nepradedant ikiteisminio tyrimo ir tai suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymius, o toks pagrindas taikyti žmogaus teises varžančių priemonių nėra įtvirtintas nei KŽĮ nei BPK, dėl to tokiu būdu gautais įrodymais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas, todėl ieškovas išteisintas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat nurodė, kad ieškovo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką bei pernelyg intensyvia apimtimi, be to, kriminalinės žvalgybos priemonės šiuo atveju iš dalies buvo panaudotos ir kaip būdas rasti daugiau galbūt padarytų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl ieškovo galimo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje, nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad G. R. perduotas ieškovui peilis ir kalendorius pagal byloje esančius įrodymus neatitiko kyšio dalyko, kuris yra sudedamasis ir būtinas baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje elementas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas priimdamas dovanas iš G. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Taigi, nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad įrodymai buvo gauti neteisėtais būdais dėl ko ieškovas turėtų būti išteisintas. Nors pirmos instancijos teismas ir nurodė, kad epizode dėl papirkimo ieškovo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos kaip būdas „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymius, o toks pagrindas taikyti žmogaus teises varžančių priemonių nėra įtvirtintas nei KŽĮ nei BPK, todėl ieškovas buvo išteisintas, tačiau epizode dėl kyšio priėmimo nebuvo konstatuota, kad įrodymai buvo gauti neteisėtais būdais. Todėl kriminalinių žvalgybos priemonių taikymas negali būti pripažįstamas neteisėtu veiksmu. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje taip pat nėra konstatuota, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir atliktas ieškovo atžvilgiu nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo. Būtent ikiteisminis tyrimas ir yra skirtas, kad būtų išsiaiškinti nusikalstamos veikos požymiai ir nustatyta objektyvi tiesa apie asmens veiksmų pavojingumą. Ieškovas nurodo, kad informacija apie inkriminuotus veiksmus surinkta pažeidžiant privatumą, taip pat apie ieškovo sulaikymą buvo rašoma tiek regioninėje spaudoje, tiek masinės informacijos priemonėse ir dėl to buvo pažemintas ieškovo orumas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas buvo viešasis asmuo, tai yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius, taip pat Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, todėl jis negali pretenduoti į tokį pat privataus gyvenimo gynimą kaip ir privatus asmuo. Ieškovo atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai turint duomenų apie ieškovo galimą dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Teismas sankcionavo techninių priemonių naudojimą specialia tvarka bei slaptą patekimą į asmenų negyvenamąsias darbo patalpas, tai yra į ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės patalpose. Kriminalinės žvalgybos veiksmai, atliekami negyvenamosiose darbo patalpose negali būti vertinami kaip labai apribojantys ieškovo teisę į privatų gyvenimą. Ieškovas nurodo, kad patyrė 3 993 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas baudžiamojo proceso metu ir pateikia 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AMG1912 Nr. 100. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl asmens teisės į gynėjo išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, atlyginimą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas neprašė teismo spręsti klausimo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nors jau buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas ir ieškovas tokias procesines galimybes turėjo. Taip pat ieškovo pateikta sąskaita - faktūra nepatvirtina apie 3 993 Eur lėšų iš ieškovo sąskaitos įskaitymą į advokatų profesinės bendrijos sąskaitą. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo, jog jis dėl patirto šoko negalėjo deramai susikaupti dirbdamas versle, atsipalaiduoti bendraudamas su savo artimaisiais, draugais. Taip pat buvo priverstas sustabdyti narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, kadangi nepriekaištinga reputacija yra itin svarbi politine veikla užsiimančiam asmeniui, net ir išteisinus ieškovą, jis, vertindamas galimybę vėl dalyvauti politikoje, išgyvena dėl to, kad dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo buvo pažeminta jo reputacija. Žala atlyginama ne už bet kokius moralinius išgyvenimus, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o tik už tokius negatyvius moralinio pobūdžio reiškinius, kurie sukelti neteisėtais pareigūnų veiksmais. Tačiau ieškovo argumentai iš esmės atskleidžia jo dvasinius išgyvenimus, kurie būdingi bet kuriam asmeniui, kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis procesas, todėl būtų neteisinga spręsti dėl žalos atlyginimo. Ieškovo išsakyti teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t.t. Taigi neoficialūs simboliniai atsiskaitymai - priešinga teisei veika. Ieškovas viso proceso metu tvirtino, kad peilį priėmė kaip reprezentacinę dovaną, nesiedamas jos su jo atliekamais tarnybiniais veiksmais. Tačiau įstatymų leidėjas nepateikia dovanos sampratos baudžiamosios teisės prasme. Ieškovas, eidamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, net ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad dovanas gauti yra įprastas dalykas, todėl G. R. duotą peilį ir kalendorių prilygino simbolinei dovanai, nors, kaip ir buvo minėta, tai yra priešinga teisei veika. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patirta žala atsirado ir dėl paties ieškovo elgesio ir aplinkybių, laikytina, kad pažeidimo fakto pripažinimas dėl neproporcingų kriminalinių žvalgybos veiksmų taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

3. Lietuvos valstybei atstovaujanti Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad civilinėje byloje dėl valstybės civilinės atsakomybės dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų, spręsdamas šių pareigūnų ar (ir) teismo veiksmų (ne)teisėtumo klausimą, teismas nėra saistomas išvados, prie kurios buvo prieita išteisinamajame nuosprendyje. Todėl išteisinamajame 2021-01-14 Telšių apylinkės teismo nuosprendyje bei 2021-12-29 Šiaulių apygardos teismo nutartyje padarytos išvados dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo turi būti įvertintos kompleksiškai, atsižvelgiant į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais. Siekdamas nustatyti, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar ieškovo atžvilgiu pagrįstai taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, pradėtas ir vykdytas ikiteisminis tyrimas, ar ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras ir jį vykdę pareigūnai, baudžiamąją bylą nagrinėję teismai tinkamai atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, nepažeidė teisės aktuose išdėstytų reikalavimų ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju ieškovo neteisėtais nurodomi veiksmai buvo sankcionuoti teismų nutartimis. Kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant buvo nurodyta aiški informacija, leidusi spręsti, kad prašomi sankcionuoti veiksmai bus atliekami dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jie pagal įstatymus ir gali būti atliekami. Duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos priemones, tapo pakankama vada ikiteisminiam tyrimui, kuris nėra teismo pripažintas neteisėtu, pradėti. Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra numatyta maksimali kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmė, jei kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padalytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju, kriminalinės žvalgybos tyrimas vyko siekiant gauti duomenų apie ieškovo galimą dalyvavimą nusikalstamose veikose, numatytose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl nusikaltimų, kurie priskiriami sunkiems. Kriminalinės žvalgybos priemonių proporcingumo vertinimas negali būti tiesiogiai siejamas su jų taikymo metu gautais rezultatais. Įstatyme nėra įtvirtintas terminas, per kurį nesurinkus pakankamai duomenų apie nusikalstamą veiką, kriminalinės žvalgyba asmens atžvilgiu turi būti nutraukta, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog nenustačius pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą kriminalinė žvalgyba buvo tęsiama neteisėtai. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose fiksuoti duomenys apie S. U. susitikimus ir pokalbius kriminalinės žvalgybos subjektui pagrįstai leido manyti apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos tarnautojų galimai daromas sistemines nusikalstamas veikas. Tokie susitikimai ir pokalbiai be inkriminuojamo nusikaltimo datos 2018-04-25, taip pat fiksuoti 2017-09-14, 2017-10-02, 2018-01-04, 2018-01-05, 2018-01-09, 2018-01-10, 2018-01-11, 2018-01-12, 2018-01-16, jų metu konspiruotai tariamasi dėl susitikimų su viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių subjektų atstovais, aptariami pastarųjų interesai, vyksta neaiškios kilmės pinigų paėmimo bei mokėjimo aptarimai. Ypatingai reikšmingas yra K. A. ir S. U. 2017-12-01 S. U. darbo kabinete įvykęs pokalbis. Jo metu K. A. pasakyta frazė „reikėtų mums kažką nusigręžti, šventės artėja, kažkaip išdžiūvę esam“ bei bendrame kontekste paminėti viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys asmenys netiesiogiai patvirtina, kad savivaldybės administracijos vadovai aptaria neteisėtos turtinės naudos gavimo galimybes. Šis pokalbis patvirtina K. A. ir S. U. nusiteikimą priimti neteisėtą atlygį ir jų toleranciją tokio pobūdžio veiksmams. Kriminalinės žvalgybos tyrimas, pasibaigęs ikiteisminio tyrimo pradėjimu S. U., K. A., L. S., T. J., R. G. bei G. L. atžvilgiu, buvo itin didelės apimties, jo metu buvo tiriama daugiau nei 120 galimai nusikalstamos veikos epizodų, o gavus naujų duomenų, nuolat į tyrimą buvo įtraukiami nauji asmenys, įtariant juos kartu su aukščiau paminėtais asmenimis darant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tiriamos nusikalstamos veikos pasižymėjo itin dideliu trunkamuoju pobūdžiu, tai yra nuo asmenų susitarimo galimai nusikalstamai veikti viename ar kitame tyrimo epizode (šiuo atveju - viešajame pirkime) iki galimo nusikalstamų ketinimų realizavimo (kyšio priėmimo), kuris gali būti sietinas net su rangos darbų pabaigos ar darbų užbaigimo akto pasirašymo terminu, neretai praeina daugiau nei vieneri metai. Todėl ilgesnis neviešo pobūdžio veiksmų atlikimas leido nustatyti duomenis, įrodančius ne atsitiktines, bet sistemines toje pačioje valstybės įstaigoje dirbančių tarpusavio santykiais ir interesais susijusių asmenų korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tai, kad aukštesnės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai S. U. atžvilgiu buvo atliekami 15 mėnesių, ir padarė išvadą, kad jo teisės varžomos neproporcingai ilgą laiką bei pernelyg intensyvia apimtimi, nesudaro pagrindo konstatuoti šių veiksmų neteisėtumą. Ieškovas nurodo, kad jis buvo nepagrįstai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 21 d. nesant 2018-09-19 nutarime nurodyto faktinio laikino sulaikymo pagrindo, kad ieškovas gali trukdyti procesui: pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti teisme, nes krata jo namuose buvo jau atlikta ir jos metu ieškovas savanoriškai pareigūnams atidavė peilį „Fiskars“. Tačiau, vertinant ieškovo laikino sulaikymo pagrįstumą, svarbu atsižvelgti į ikiteisminio tyrimo ypatumus ir specifiką, ieškovui inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį. Siekiant ikiteisminio tyrimo tikslų, buvo svarbu sulaikyti įtariamąjį, apribojant jo galimybes bendrauti su kitais įtariamaisiais, galimais liudytojais. 2018 m. rugsėjo 19 - 21 dienomis, t. y. ieškovo sulaikymo metu, buvo intensyviai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami ir fiksuojami duomenys apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką - liudytojų A. Ž., A. P. apklausos, krata pas A. S., įtariamojo B. apklausa ir kt. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai sprendė, kad neapribojus įtariamojo S. U. galimybės bendrauti, jis galėjo paveikti jam palankia linkme liudytojus ir įtariamuosius, taip sutrukdyti procesui, todėl laikinas sulaikymas, kaip procesinės prievartos priemonė ieškovo atžvilgiu buvo pritaikyta esant pakankamam teisiniam ir faktiniam pagrindui. Ieškovo argumentai, jog sulaikymo metu jis jau nebedirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje bei kad kratos metu pats savanoriškai atidavė „Fiskars“ peilį, kuris buvo traktuojamas kaip kyšio dalykas, nepaneigia būtinybės taikyti jo atžvilgiu procesinės prievartos priemonę ir tokios priemonės proporcingumo siekiamiems tikslams. Aplinkybė, jog dėl ieškovo buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, visų pirma, reiškia jo reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme ir neretai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus, bet toks nuosprendis nėra pagrindas byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei bylos su kaltinamuoju aktu išsiuntimas teismui buvo neteisėti. Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, o pačius padarinius. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo kaltų veiksmų turi būti nustatyti ne bent kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai. Ieškovas prašo priteisti 3 993 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai baudžiamajame procese, kadangi neturėjo galimybės prašyti jas atlyginti baudžiamajame procese, nes BPK 106 straipsnio pakeitimai, leidžiantys iš valstybės prisiteisti patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti įsigaliojo tik nuo 2022 m. gegužės 1 d. Tačiau kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju - valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Todėl, nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, ieškovo patirtos išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese nepriteistinos.

4. Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad STT vertinimu, ieškovas praleido senaties terminą, kadangi apie tariamai padarytą žalą sužinojo (galėjo sužinoti) tuo metu, kai susipažino su bylos medžiaga, o ne jį išteisinus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas akcentuoja dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus ir kitus tariamus padarinius, apie kuriuos akivaizdžiai ieškovui buvo žinoma jų tariamo kilimo (atsiradimo) metu, o ne jį išteisinus apeliacinėje instancijoje. Dvasiniams išgyvenimams ir dvasiniam sukrėtimui yra aktualus psichologinio suvokimo momentas, t. y. žmogus dvasiškai išgyvena ir būna sukrėstas iškart po potencialaus įvykio, o ne po teismo sprendimo ir (ar) jame konstatuoto neteisėtumo. Tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje ieškovas sužinojo apie savo išteisinimą, o ne apie padarytą žalą, apie kurią deklaruoja savo ieškinyje. Atitinkamai, reikalavimui ta apimtimi, kiek tai susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų tariamai neteisėtais veiksmais, yra suėjęs senaties terminas – apie pokalbių pasiklausymą ieškovas sužinojo 2019-05-31, susipažinęs su baudžiamojoje byloje esančiais kriminalinių veiksmų atlikimo protokolais. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų kokias nors aiškias pasekmes ieškovui. Dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir reputacijos pablogėjimas yra grindžiamas tik teiginiais ir subjektyviu ieškovo vertinimu, nepateikiant jokių konkrečių duomenų apie tokios tariamos neturtinės žalos padarymą. Taip pat nėra pateikta duomenų apie lankymąsi pas gydytoją, nėra duomenų apie bendrą savijautos pablogėjimą, stresą ar iš to išplaukiančias ligas, nėra duomenų apie ieškovo savijautą tariamo dvasinio sukrėtimo metu. Nei pirmos instancijos, nei apeliacinis teismas nėra konstatavęs, jog ikiteisminis tyrimas ar kriminalinės žvalgybos tyrimas (ar jų veiksmai) būtų buvęs visiškai nepagrįstas ir neteisėtas ar juo būtų piktnaudžiaujama, todėl tariama ieškovui padaryta žala iš esmės yra kildinama tik iš išteisinimo fakto, o ne konkrečių pažeidimų baudžiamojo proceso metu. Pažeidimo fakto pripažinimas baudžiamojoje byloje vertintinas kaip tinkamas asmens pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus. Be to, atsižvelgtina į paties nukentėjusiojo veiksmus, t. y., ar jis savo veiksmais nesudarė pagrindo manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, įvertinti, kokią įtaką ieškovo elgesys turėjo baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pradėjimui ir eigai. Esminis ieškovo argumentas yra kriminalinės žvalgybos neproporcingumas, o tai negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas konstatuoti ir priteisti neturtinę žalą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovas būtų skundęs netinkamus STT pareigūnų veiksmus ar ėmėsi ginti savo teises kuomet jos tariamai buvo pažeidžiamos, o ieškinyje išvardintos aplinkybės apie tariamus pažeidimus yra tik baudžiamosios bylos pirmos ir apeliacinės instancijos aplinkybių perpasakojimas pateikiant savo įrodymų interpretaciją. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas galimai netinkamai elgėsi Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu, o neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo, neoficialūs simboliniai atsiskaitymai – priešinga teisei veika. Šį ieškovo elgesį vertinant sistemiškai kartu su BPK 2 straipsniu, galima daryti pagrįstą išvadą apie tai, jog ieškovo elgesys, kuriuo priimami neoficialūs atsiskaitymai, daromi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, neišvengiamai veda prie galimybės spręsti pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Todėl tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog kokia nors neturtinė žala ir buvo padaryta, ji turėtų būti mažinama dėl paties ieškovo elgesio ir jo įtakos baudžiamojo proceso pradžiai ir eigai. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, laikantis nustatytų BPK reikalavimų, turint pagrįstą įtarimą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog buvo padaryti neteisėti veiksmai nagrinėjamoje byloje. Prokuroras vertina ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti ir priima sprendimą dėl bylos siuntimo su kaltinamuoju aktu į teismą. Teismas vertina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis kaip įrodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, byloje nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras procesą vilkino ar elgėsi nerūpestingai. Tam tikrų atskirų veiksmų pripažinimas neproporcingais baudžiamajame procese (pernelyg ilga kriminalinė žvalgyba) nesuponuoja automatiškos išvados, jog baudžiamasis procesas buvo neteisėtas. Žvelgiant į baudžiamosios bylos visumą - kaltinamųjų skaičių, jų tarpusavio santykį, nuoseklų bendravimą tomis pačiomis temomis, nesuponuoja išvados, jog buvo imtasi akivaizdžiai neproporcingų ir nepagrįstų priemonių, o byloja tik apie tai, jog teismas baudžiamosios teisės ir baudžiamojo procese prasme ir perspektyvoje padarė priešingas išvadas negu ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir veiksmus sankcionavę teismai. Ieškovo nurodyti argumentai, jog jo laikinas sulaikymas buvo perteklinis ir pažeidė jo teises, yra visiškai nepagrįsti. Laikinas ieškovo sulaikymas skirtas siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Ieškovas galėjo pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti, suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti teisme. Taip pat aktualu tai, jog nėra jokių duomenų, kad ieškovas savo sulaikymą būtų skundęs teisės aktų nustatyta tvarka prokurorui, nors nutarime sulaikyti ieškovą aiškiai nurodyta, kokia tvarka ir kam laikiną sulaikymą galima skųsti. Nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl to, jog ieškovo sulaikymas būtų buvęs nepagrįstas ar neteisėtas. Sulaikymas vykdytas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimais, ieškovas prieš tai užėmė aukštą postą, kuris leido užmegzti artimus santykius, galėjo pats ar per kitus asmenis daryti neigiamą įtaką tyrimui, klastoti duomenis, todėl buvo visi pagrindai sulaikyti ieškovą. Baudžiamojoje byloje buvo kaltinami 8 asmenys, buvo nagrinėjama daugiau nei 120 galimai nusikalstamos veikos epizodų, į tyrimą buvo įtraukiami nauji asmenys, galimai kartu darantys korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, asmenų galimai padarytos nusikalstamos veikos kaip ir kaltinami asmenys, buvo susiję tarpusavyje. Be to, dalis asmenų buvo susiję pavaldumo ryšiais, bendrais interesais ir padarė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Baudžiamojoje byloje buvo pagrįstų duomenų, jog tiriamieji asmenys galimai disponuoja didelės apimties nedeklaruotomis ir neaiškios kilmės pajamomis, kurias galimai legalizuoja pirkdami nekilnojamąjį turtą savo bei artimų asmenų vardu. Taip pat baudžiamojoje byloje buvo duomenų apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2017 m. laimėjo 24 mažos vertės viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė apie 908 284 Eur, taip pat laimėjo 3 komisijos vykdytus viešuosius pirkimus, kurių vertė apie 249 717 Eur. Aukščiau minimų bylos duomenų kontekste nėra jokio pagrindo teigti, jog baudžiamasis persekiojimas buvo pernelyg ilgas, ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami pernelyg retai, buvo nepagrįstai delsiama ar yra kitų priežasčių teigti, jog atliekami veiksmai neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens kriterijų. 2018 m. rugsėjo 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 36-10-137 nustatyta, jog L. S. buvo liepta persiųsti viešojo konkurso medžiagą T. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, ji taip pat kalbėjo apie įvairius viešojo pirkimo konkursus. Be to, užfiksuoti duomenys rodo, jog T. J. ir L. S. aptarinėjo viešojo pirkimo konkurso detales ir derino tarpusavio veiksmus. Minėtame protokole aiškiai užfiksuota, kaip L. S., būdama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja bendrauja su privačių įmonių vadovais bei derina tarpusavio veiksmus viešųjų pirkimų procedūrų metu, priima voką, kurio turinys nors ir nėra nustatytas, tačiau aiškiai duodama suprasti, jog tai dovana. L. S. taip pat teiraujasi apie pokalbius su ieškovu. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas K. A. susitikinėja su privačių įmonių vadovais ir kalbasi klausimais, susijusiais su viešųjų pirkimų procedūromis. Šiame protokole taip pat užfiksuota tai, kaip ieškovas kalba apie „darbų davimą“ J. B., privačios įmonės direktoriui, kartu esančiam ir tarybos nariu. Taip pat ieškovas kalba apie politinę paramą bei viešuosius pirkimus su pačiu J. B. tiesiogiai, iš pokalbių daroma suprasti, jog asmenys atvirai bendrauja apie tai, kokie pirkimai yra planuojami, dėl formalumų konsultuojamasi/siūloma konsultuotis su savivaldybės darbuotojais, taip pat yra kalbama apie politinio pobūdžio paramą. Šie duomenys, kartu su kitais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog buvo visos prielaidos įtarti galimai padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir asmenys veikė kartu bei sistemiškai, kadangi buvo tarpusavyje susiję darbo santykiais. Pirmos instancijos teismas akcentavo, jog 2017 m. lapkričio 22 d. pasibaigus kriminalinės žvalgybos priemonių taikymui kreiptis dėl jų pratęsimo nesant duomenų apie asmens rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo, tačiau nepripažino, jog visa kriminalinė žvalgyba buvo vykdoma neteisėtai. Toks pirmos instancijos teismo konstatavimas suponuoja, jog tai yra teismo motyvai baudžiamosios teisės kontekste, nerodantys, jog ieškovui buvo padaryta žala. Be to, STT veiksmai padėjo nustatyti galimus teisės aktų pažeidimus - apeliacinės instancijos teismo nutartyje pabrėžiama, jog ieškovas galimai elgėsi netinkamai Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu, tačiau tai nereiškia, kad jie turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Vertinant bylos aplinkybes – kaltinamų asmenų skaičių, nusikalstamų veikų epizodų skaičių, atsižvelgiant į tai, jog galimi kyšiai galėjo būti mokami jau tik jau po viešojo pirkimo ir sutarties įgyvendinimo, STT veiksmai nėra laikytini sukėlusiais žalą civilinės teisės kontekste. Buvo surinkta pakankamai duomenų, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ieškovo išteisinimas yra nulemtas baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo išvados, jog kaltei įrodyti nepakako įrodymų, o surinkti įrodymai neįrodo kaltės. Įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai. Situacijos viešumas ir reputacijos pablogėjimas neturi jokio priežastinio ryšio su STT pareigūnų veiksmais, nei su galimais pažeidimais. Ieškovo nurodytos turtinės išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neturėtų būti atlyginamos, kadangi nėra pagrįstos aiškiais įrodymais, kurie patvirtintų išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui S. U. iš atsakovės Lietuvos valstybės 3 993 Eur turtinę žalą, 2 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 5 993 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 856,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendimo esminiai motyvai:

5.1. Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo atveju neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, ieškovas išskiria ir nurodo šiuos neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmus: 1) ieškovas buvo nepagrįstai sulaikytas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. 10 val. 52 min. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. 9 val. 20 min.; 2) ieškovo atžvilgiu taikytomis kriminalinės žvalgybos priemonėmis ieškovo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi, ko pasėkoje buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas.

5.2. Pasisakydamas procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo - taikymo pagrįstumo klausimu pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas spręsti dėl būtinybės sulaikyti ieškovą, kol bus atlikti būtini tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai. 2018 m. rugsėjo 19 nutarime sulaikyti asmenį konstatuotos asmens sulaikymo sąlygos – gali trukdyti procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės veikai tirti ar nagrinėti teisme. Vertinant ieškovo ieškinyje ir teismo posėdžio metu dėstytus argumentus, kad ieškovo atžvilgiu taikyti sulaikymą nebuvo būtina, kadangi jau buvo gauta pakankamai duomenų kriminalinės žvalgybos metu, paimtas tą pačią dieną kratos metu galimas kyšio daiktas – peiliukas Fiskars, be to ieškovas jau nebedirbdamas savivaldybėje, nebegalėjo prieiti prie dokumentų, duomenų ir juos kaip nors naikinti, klastoti ir pan., nustatė, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-4-1037/2021 medžiaga patvirtina, jog ieškovas buvo laikinai sulaikytas tiriant sunkų, galimai bendrininkaujant padarytą nusikaltimą (-us), pradinėje tyrimo stadijoje, kurioje paprastai būna būtina atlikti neatidėliotinus tyrimo veiksmus. Ieškovas faktiškai buvo sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. 10.52 val. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. 9.20 val. (neviršijant BPK 140 straipsnio 6 dalyje nustatyto maksimalaus laikino sulaikymo termino). Nors ieškovas nurodo, kad sulaikymo metu buvo įteiktas tik įtarimas ir jokie kiti tyrimo veiksmai jo atžvilgiu nebuvo atliekami, tačiau 2018 m. rugsėjo 19-21 dienomis (t. y. tomis dienomis, kuriomis buvo laikinai sulaikytas ieškovas) buvo atlikta daugybė kitų neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų (keleto liudytojų apklausos, kitų įtariamųjų apklausos, kratos pas įtariamuosius, kiti veiksmai). Įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, teismas sprendė, kad ieškovo laikinas sulaikymas buvo būtinas, o jo trukmė proporcinga atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir atliekamo tyrimo apimtį. Ieškovas iš laikino sulaikymo buvo paleistas nedelsiant, kai buvo atlikti visi būtini proceso veiksmai. Ši teismo sprendimo dalis nėra skundžiama.

5.3. Pasisakydamas dėl bendrosios pareigūnų pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nurodė, kad Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ieškovas kvestionuoja kriminalinės žvalgybos priemonių neproporcingumą, per didelį intensyvumą, tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo.

5.4. Vertindamas šio pobūdžio įrodinėjamų veiksmų neteisėtumą, teismas pažymėjo, jog pritaria pozicijai, kad ieškovo nurodytas teisėsaugos institucijų pareigūnų pažeidimas, kuriuo šioje byloje įrodinėjami neteisėti veiksmai yra konstatuotas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi Nr. 1A-134-354/2021, kuria 2021-01-14 Telšių apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos Šiaulių apygardos teismas 2021-12-29 nutartyje Nr. 1A-134-354/2021, vertindamas kyšininkavimo įrodinėjimo praktiką, kaltinimui pagrįsti surinktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovo atžvilgiu taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nuo 2017-05-23 iki 2018-08-22, t. y. 15 mėnesių, todėl įvertinus šią aplinkybę kartu su nusikalstamų veikų, kurios buvo inkriminuotos S. U., pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, darytina išvada, kad pastarojo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką bei pernelyg intensyvia apimtimi, be to, kriminalinės žvalgybos priemonės šiuo atveju iš dalies buvo panaudotos ir kaip būdas rasti daugiau galbūt padarytų nusikalstamų veikų (apeliacinės instancijos teismo nutarties 27, 30 punktai).

5.5. Teismas, vertindamas ieškovo įrodinėjamą kriminalinės žvalgybos veiksmų neproporcingumą, pernelyg intensyvią apimtį, sutiko su ieškovo pozicija, kad faktinis kriminalinės žvalgybos pagrindas ieškovo atžvilgiu buvo siekimas surinkti duomenis dėl galimo ieškovo kyšininkavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku T. J., piktnaudžiavimas tarnyba per savivaldybės administracijos darbuotojus proteguojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešuosiuose pirkimuose ir kyšininkavimas už įmonės naudai atliktus veiksmus. Tačiau per visą 15 mėnesių laikotarpį, kai buvo taikytos kriminalinės žvalgybos veiksmai, jokių tokio pobūdžio veiksmų nebuvo nustatyta, nežiūrint to, kas tris mėnesius vis rašant teikimus su tapačiu faktiniu pagrindu ir teismui tęsiant tokių priemonių ieškovo atžvilgiu taikymą. Akivaizdu, kad ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus, detaliai išanalizavus bei įvertinus kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinktus įrodymus, jų visumą, teismai konstatavo kriminalinės žvalgybos priemonių apimties ir trukmės neproporcingumą galimai daromoms veikoms. Iš STT prašymų prokurorui dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo pranešimų turinio akivaizdu, kad pateikta informacija nebuvo patikrinta, jokie veiksmai, dėl kurių ieškovas buvo įtarinėjamas, kriminalinės žvalgybos metu nebuvo nustatyti.

5.6. Teismo vertinimu, atsakovę atstovaujančių institucijų argumentai nepaneigia baudžiamojoje byloje konstatuoto kriminalinės žvalgybos veiksmų neproporcingumo, per didelio intensyvumo. Generalinės prokuratūros atstovės dėstomi argumentai, kad įstatymas nenumato maksimalios kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmės nepaneigia paaiškėjusio fakto, kad taikant 15 mėnesių (kas tris mėnesius tęsiant) kriminalinės žvalgybos veiksmus nebuvo išsiaiškintas ir atskleistas ieškovo veikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, siekiant gauti materialinės naudos, kas buvo faktinis kriminalinės žvalgybos taikymo pagrindas ir sistemingas tokio pobūdžio veiksmų tęsimas. Dar daugiau, nebuvo nustatyta ir duomenų dėl trunkamojo pobūdžio nusikalstamų veikų ir jas darančių asmenų sistemingo bei organizuoto veikimo, kas pateisintų trunkamojo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo ilgą laikotarpį.

5.7. Taip pat sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad nors buvo įtariama atitinkamų asmenų, taip pat ir ieškovo, nusikalstamus veiksmus esant sisteminiais, organizuotais, vienintelė veika, už kurios padarymą ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, buvo padaryta 2018 m. balandžio mėnesį, t. y. po beveik metų nuo taikomų priemonių pradžios. Taigi, kriminalinės žvalgybos priemonės ieškovo atžvilgiu jau buvo taikomos beveik metus ir tik po šio laiko gauta duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ ieškovo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių, ką konstatavo ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai.

5.8. Teismo vertinimu, atsakovę atstovaujantys institucijų atstovai nenurodė reikšmingų aplinkybių, argumentų, dėl kurių valstybės pareigūnų veiksmus reiktų vertinti kitaip, nei įvertino baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įsiteisėjusia nutartimi, konstatavus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie turėjo lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus.

5.9. Pasisakydamas ieškinio senaties klausimu teismas pritarė ieškovo pozicijai, kad anksčiausiai nuo 2021-01-14, kai buvo priimtas Telšių apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis, ieškovas galėjo ir turėti žinoti dėl neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo jo atžvilgiu. Ieškinį pareiškus 2022-12-08, 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 str. 9 d.).

5.10. Pasisakydamas turtinės žalos dydžio klausimu teismas nurodė, kad byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo faktiškai patirtų 3 993 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti baudžiamojo proceso metu faktą ir dydį – tiek teisinių paslaugų sutartis sudaryta su advokatais, tiek ieškovo mokėjimą patvirtinantys dokumentai. Teismas iš dalies pripažino neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo veiksmus, todėl baudžiamojo proceso išlaidos priteisiamos iš valstybės. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi BPK 106 straipsnyje yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija ir kuri šalintina vadovaujantis bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

5.11. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas nurodė, kad ieškovo teisę į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtina įstatymas (CK 6.272 straipsnio 3 dalis), tačiau pareiga įrodyti neturtinės žalos faktą ir dydį tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).

Šalies argumentai

5.12. Ieškovas savo patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 Eur. Įrodinėdamas prašomos priteisti neturtinės žalos faktą ir dydį ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų buvo pažeistos ieškovo teisės į privatų gyvenimą, jis prarado pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, pareigūnais, neproporcingai ilgą laiką suvaržius jo teises. Dėl patirto šoko negalėjo susikaupti dirbdamas versle. Be to, neteisėtai surinktų duomenų pagrindu pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, ieškovas prarado reputaciją, žmonių pasitikėjimą politikoje jam buvo užkirstas kelias dalyvauti 2019 metų merų rinkimuose, 2018-09-19 pareiškus įtarimus, padarius nusikalstamą veiką, o išteisinamąjį nuosprendį priėmus tik 2021 metų pabaigoje.

5.13. Įvertinęs šalių pozicijas ir bylos medžiagą, teismas sprendė, kad konstatuoti neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai – neproporcingai ilgas ir pernelyg intensyvus kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas bei vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškus įtarimus, padarius nusikalstamą veiką, neabejotinai sukėlė ieškovui neigiamus psichologinius išgyvenimus. Atsižvelgęs į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos dydžius, tai, kad pats baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu pradėjimas nėra pripažintas neteisėtu, dalis ieškovo patirtų neigiamų išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų yra susiję jau su paties ikiteisminio tyrimo pradėjimu, o pareigūnų neteisėtais veiksmais pripažintos ieškovo atžvilgiu taikytos neproporcingos, pernelyg intensyvios kriminalinės žvalgybos priemonės, pažeidusios tiek Konstitucijos, tiek tarptautinės teisės aktų saugomą vertybę - asmens teisę į privatų gyvenimą, sprendė, kad ieškovui atlygintina 2 000 Eur dydžio neturtinė žala. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas įvertino ir paties ieškovo galimą didelį neatsargumą, dirbant valstybės tarnyboje bei priiminėjant teikiamas dovanas iš verslo subjektų kaip įprastas ir mažareikšmes, kas galėjo sąlygoti kriminalinės žvalgybos veiksmų pradėjimą. Priteisiant neturtinę žalą įvertintas ir trumpalaikis reputacijos pablogėjimas bei politinės veiklos sąstingis, sąlygotas neproporcingos kriminalinės žvalgybos veiksmų bei jų pasekoje pradėto baudžiamojo proceso.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jog taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi Nr. 1A-134-354/2021, kuria 2021-01-14 Telšių apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 29 nutartyje Nr. 1A-134-354/2021, vertindamas kyšininkavimo įrodinėjimo praktiką, kaltinimui pagrįsti surinktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovo atžvilgiu taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nuo 2017-05-23 iki 2018-08-22, t. y. 15 mėnesių, todėl įvertinus šią aplinkybę kartu su nusikalstamų veikų, kurios buvo inkriminuotos ieškovui, pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, padarė išvadą, kad pastarojo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką bei pernelyg intensyvia apimtimi, be to, kriminalinės žvalgybos priemonės šiuo atveju iš dalies buvo panaudotos ir kaip būdas rasti daugiau galbūt padarytų nusikalstamų veikų.

6.2. Nesutiktina su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad nėra reikšmingų aplinkybių ir argumentų dėl ko valstybės pareigūnų veiksmus reiktų vertinti kitaip, nei įvertino baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įsiteisėjusia nutartimi, konstatavus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie turėjo lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, kadangi vienintelė veika, už kurios padarymą ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, buvo padaryta 2018 m. balandžio mėnesį, t. y. po beveik metų nuo taikomų priemonių pradžios. Pirmos instancijos teismas klaidingai nurodo faktines aplinkybes, kad ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vienintelę veiką, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas pagal 2 veikas, tai yra pagal BK 225 straipsnio 4 dalį dėl kyšininkavimo ir pagal BK 227 straipsnio 1 dalį dėl papirkimo. Ieškovas buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi tiesiogiai susitarė su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos nariu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir akcininku J. B. duoti kyšį – laimėjimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dėl statybos – remonto darbų atlikimo pirkimo, už J. B. palankumą vykdant įgaliojimus ir balsuojant dėl jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Ieškovas taip pat buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. R. už galimą palankumą ateityje vykdant įgaliojimus.

6.3. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl ieškovo galimo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje, nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad G. R. perduotas ieškovui peilis ir kalendorius pagal byloje esančius įrodymus neatitiko kyšio dalyko, kuris yra sudedamasis ir būtinas baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje elementas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas priimdamas dovanas iš G. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Taigi, nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad įrodymai buvo gauti neteisėtais būdais.

6.4. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo neproporcingi ir nenurodė, kuriuo konkrečiu laikotarpiu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo taikomi nepagrįstai ir neproporcingai, todėl kriminalinių žvalgybos priemonių taikymas negali būti pripažįstamas neteisėtu veiksmu.

6.5. Pasisakydama turtinės žalos klausimu nurodė, kad pirmos instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovo patirta turtinė žala įvertinta 3 993 Eur, kurią sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti baudžiamojo proceso metu. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovui turi būti sumokėta visa turtinė žala, kadangi nekonstatavo nei ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo trukmės, nei laikino sulaikymo neteisėtais veiksmais, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo.

6.6. Pasisakydama dėl neturtinės žalos nurodė kad žala atlyginama ne bet už kokius ieškovo moralinius išgyvenimus, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o tik už tokius negatyvius moralinio pobūdžio reiškinius, kurie sukelti neteisėtais pareigūnų veiksmais. Prašydamas priteisti neturtinę žalą, ieškovas neįrodinėjo konkrečių sveikatos sutrikimų, buvus reikalingą medikų pagalbą, specialių medikamentų vartojimą baudžiamojo proceso metu ar po jo ir pan. Ieškovo argumentai iš esmės atskleidžia jo dvasinius išgyvenimus, kurie būdingi bet kuriam asmeniui, kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis procesas. Ieškovo išsakyti teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl būtų neteisinga spręsti dėl žalos atlyginimo ieškovui.

6.7. Ieškovas viso proceso metu tvirtino, kad peilį priėmė kaip reprezentacinę dovaną, nesiedamas jos su jo atliekamais tarnybiniais veiksmais. Tačiau įstatymų leidėjas nepateikia dovanos sampratos baudžiamosios teisės prasme. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Tačiau ieškovas, eidamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, net ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad dovanas gauti yra įprastas dalykas, todėl G. R. duotą peilį ir kalendorių prilygino simbolinei dovanai, nors, kaip ir buvo minėta, tai yra priešinga teisei veika. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Šalies argumentai

6.8. Ieškovas taip pat nurodo, kad informacija apie inkriminuotus veiksmus surinkta pažeidžiant privatumą, taip pat apie ieškovo sulaikymą buvo rašoma tiek regioninėje spaudoje, tiek masinės informacijos priemonėse ir dėl to buvo pažemintas ieškovo orumas. Tačiau ieškovas buvo viešasis asmuo, tai yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius, taip pat Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, todėl negali tikėtis tokio pat privatumo, kaip privatus asmuo. Dalis ieškovo nurodomų neigiamų psichologinių išgyvenimų, įskaitant ir jo politinės reputacijos pažeminimą, yra susiję su paties ikiteisminio tyrimo pradėjimu, kuris visgi nėra pripažintas neteisėtu.

7. Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog taikant kriminalinės žvalgybos priemones ieškovo atžvilgiu ir neužfiksavus duomenų, susijusių su galimai neteisėta ieškovo veikla, susijusia su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku T. J. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ protegavimu, tolesni kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo neteisėti. Tokios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymuose sankcionuoti ir tęsti kriminalinės žvalgybos priemonių taikymą ieškovui, tiek prokuroro teikimuose teismui, buvo aiškiai nurodyta apie turimą informaciją, kad (duomenys neskelbtini) , rajono savivaldybės administracijos direktorius S. U. nuo savo pareigų pradžios per pavaldžius akmenis galimai neteisėtai kontroliuoją visus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės projektus ir per patikimus asmenis galimai gauna kyšius. Vienas iš tokių asmenų yra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas T. J.. Taip pat buvo nurodyta, jog verslo įmonių vadovai, norėdami dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, iš anksto neteisėtai aptaria su administracijos vadovu S. U., jo pavaduotoju K. A. bei administracijos Statybos poskyrio vedėju A. Ž. būsimų viešųjų pirkimų konkursų sąlygas ir kainą.

7.2. Kriminalinės žvalgybos priemonėmis šiuo atveju buvo siekiama atskleisti ieškovo nusikalstamas veikas, susijusias ne tik su sprendimuose dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo nurodytomis konkrečiomis įmonėmis ir asmenimis, bet ir su kitais, prašymuose ir teismo nutartyse nenurodytais asmenimis bei įmonėmis. Todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad tęsiant kriminalinės žvalgybos priemonių taikymą ieškovo atžvilgiu nebuvo nustatyta jo, nusikalstamų veikų, susijusių su prokuroro prašymuose ir teismo nutartyse dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo nurodytomis konkrečiomis įmonėmis bei tai, kad ieškovui nebuvo inkriminuotos nusikalstamos veikos, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina jo atžvilgiu taikytų į kriminalinės žvalgybos priemonių neproporcingumą.

7.3. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad vienintelė veika, už kurios padarymą ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, buvo padaryta 2018 m. balandžio mėnesį, t. y. po beveik metų nuo taikomų priemonių pradžios. Šis teismo teiginys neatitinka baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už dviejų nusikalstamų veikų padarymą. Ieškovui buvo inkriminuotos nusikalstamo veikos, padarytos 2018 m. sausio mėnesį (kyšio ėmimas) ir 2018 m. balandžio mėnesį (papirkimas). Taigi, pirmoji nusikalstama veika, dėl kurios padarymu buvo kaltinamas ieškovas, buvo užfiksuota 2018 m. sausio 16 d., o ne po metų nuo kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo pradžios. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra numatyta maksimali kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmė, jei kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą.

7.4. Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose fiksuoti duomenys apie S. U. susitikimus ir pokalbius kriminalinės žvalgybos subjektui pagrįstai leido manyti apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos tarnautojų galimai daromas sistemines nusikalstamas veikas. Tokie susitikimai ir pokalbiai be inkriminuojamo nusikaltimo datos 2018-04-25, taip pat fiksuoti nuo 2017-09-14. Jų metu konspiruotai tariamasi dėl susitikimų su viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių subjektų atstovais, aptariami pastarųjų interesai, vyksta neaiškios kilmės pinigų paėmimo bei mokėjimo aptarimai.

7.5. Kriminalinės žvalgybos tyrimas, pasibaigęs ikiteisminio tyrimo pradėjimu buvo itin didelės apimties, jo metu buvo tiriama daugiau nei 120 galimai nusikalstamos veikos epizodų, o gavus naujų duomenų, nuolat į tyrimą buvo įtraukiami nauji asmenys, įtariant juos kartu su paminėtais asmenimis darant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tiriamos nusikalstamos veikos pasižymėjo itin dideliu trunkamuoju pobūdžiu, dėl ko procesai nuo jų pradžios iki pabaigos objektyviai yra neprognozuojami ir gali užtrukti daugiau nei metus.

7.6. Dėl šių aplinkybių užsitęsę kriminalinės žvalgybos veiksmai atitiko kriminalinės žvalgybos bei baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikytini kaip neproporcingi, pertekliniai ir skatinantys daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl teismas visiškai nepagrįstai, neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių ieškovo atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų, teisėtumą ir taikytų priemonių proporcingumą bei tikslingumą, padarė išvadą, jog valstybės institucijų atstovai ieškovo atžvilgiu pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

7.7. Ikiteisminio, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad baudžiamojo proceso kodekso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta.

7.8. Nesutiktina ir su teismo nustatytos ieškovo patirtos neturtinės žalos dydžiu. Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Vien pažeidimo fakto pripažinimas baudžiamojoje byloje vertintinas kaip tinkamas asmens pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus. Be to, atsižvelgtina į paties nukentėjusiojo veiksmus, t. y., ar jis savo veiksmais nesudarė pagrindo manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, įvertinti, kokią įtaką ieškovo elgesys turėjo baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pradėjimui ir eigai. Nagrinėjamu atveju, vertinant ieškovo elgesį, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ir jis pats savo elgesiu sukūrė pagrįstas prielaidas įtarti, kad gali būti daroma nusikalstama veika.

7.9. Įvertinus ieškovo pateiktus paaiškinimus dėl jo patirtos neturtinės žalos, kuri grindžiama iš esmės vien tik politinės karjeros sustabdymu ir reputacijos pablogėjimu, bei teismo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi nustatydamas patirtos žalos dydį, akivaizdu, kad pats pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankamas ieškovo pažeistų teisių apgynimo būdas.

7.10. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog ieškovui priteistinos visos jo baudžiamajame procese patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Ginčijamame sprendime teisintas neteisėtais pripažino tik ieškovo atžvilgių taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, tačiau nekonstatavo, jog visas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu buvo neteisėtas. Apsižvelgiant į tai, ieškovo viso baudžiamojo proceso metu turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nelaikytinos sąlygotomis neteisėtų ikiteisminio tarimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų ir negali būti atlyginamos.

7.11. Kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamoje proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors nė vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidomis atsirasti.

8. Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškimu prisidėjo prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinio skundo. Nurodė, jog pritaria tiek Teisingumo ministerijos, tiek Generalinės prokuratūros apeliaciniuose skunduose išdėstytiems motyvams. Paaiškino, kad:

8.1. Sprendime teismas nepagrįstai konstatavo kriminalinės žvalgybos neproporcingumą, kadangi civilinėje teisėje ir baudžiamojoje teisėje proporcingumo principas yra suprantamas nevienodai. Vien tai, jog baudžiamojoje byloje buvo konstatuotas kriminalinės žvalgybos neproporcingumas, nereiškia, jog kriminalinė žvalgyba laikytina neproporcinga civilinėje byloje.

8.2. Baudžiamojoje byloje konstatuotas kriminalinės žvalgybos neproporcingumas reiškia tai, jog valstybės interesas ir panaudotos priemonės (t.y. kriminalinė žvalgyba) išaiškinti nusikalstamą veiką ir patraukti atsakomybėn įtariamuosius nebuvo tinkama priemonė baudžiamojoje byloje – t.y. kriminalinė žvalgyba buvo pritaikyta netinkamai. Tuo tarpu civilinėje byloje kriminalinės žvalgybos neproporcingumas, kaip ieškovo keliamas argumentas, yra vertinamas kaip valstybės intereso ir kriminalinės žvalgybos kaip panaudotos priemonės bei ieškovo teisės į materialinį atlygį tinkamos pusiausvyros paieška, turint omenyje, jog ieškovo teisė į privatumą jau buvo apginta (jis buvo išteisintas). Baudžiamojoje byloje konstatuotas neproporcingumas taip pat sąlygotas ir griežtesnio nei civilinėje teisėje taikomo įrodinėjimo standarto – baudžiamojoje byloje itin skrupulingai vertinami procedūriniai reikalavimai ir tinkamas visuomenės saugumo (t. y. valstybės interesas nustatyti galimai padarytas nusikalstamas veikas ir už jas paskirsti tinkamą bausmę) ir asmens laisvių ir teisių santykis (t. y. ar valstybė tinkamai (nepažeisdama asmens teisių ir laisvių) siekia nubausti už galimai padarytas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu civilinėje byloje nagrinėjamas tinkamas valstybės intereso išaiškinti galimai padarytas nusikalstamas veikas ir asmens teisės į kompensaciją balansas, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas turi įrodyti konkrečią padarytą žalą, kurią siekia prisiteisti. Apibendrinant, kriminalinė žvalgyba, kaip priemonė tikslui pasiekti baudžiamoje byloje, buvo įvertinta kaip iš dalies netinkama, tačiau civilinėje byloje tokia pat išvada yra nepagrįsta – ieškovo teisės jau buvo apgintos jį išteisinus, ieškovas neįrodė jokios konkrečios padarytos žalos, baudžiamojoje byloje konstatuota, jog ieškovas darė veikas, neatitinkančias teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepimas

9. Ieškovas atsiliepimais su skundais nesutiko, prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą nepakeistą. Esminiai atsiliepimų argumentai:

9.1. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 7 str. 1 d. 4 p. įtvirtinta kriminalinės žvalgybos subjektų pareiga nutraukti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą, kai paaiškėja, kad informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai pripažino, jog taikant kriminalinės žvalgybos priemones ir, nepasitvirtinus duomenims, kurie buvo nurodomi kaip kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas, tolesnis tyrimo priemonių taikymas buvo neteisėtas.

9.2. Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tęsiami nenustačius ir nenurodžius aiškaus faktinio tokių veiksmų atlikimo fakto, t. y. nenurodant atitinkamai konkrečių projektų arba konkrečių įmonių vadovų. Nagrinėjamu atveju kriminalinės žvalgybos priemonės buvo taikomos siekiant ieškovo veiksmuose rasti nusikalstamos veikos požymių.

9.3. Duomenys, kurių pagrindu buvo pareikšti įtarimai, ne tik buvo užfiksuoti po neteisėtai ilgą laiką trunkančių kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo, bet ir nebuvo susiję su dokumentuose skirti kriminalinės žvalgybos taikymą nuolat kartota informacija.

9.4. Fiksuoti ieškovo susitikimai ir pokalbiai nepatvirtino STT prašymuose bei prokuroro teikimuose nurodytos informacijos, todėl negalėjo būti pagrindas tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą tokį ilgą laikotarpį.

9.5. Jeigu taikant kriminalinės žvalgybos priemones būtų gauti duomenys apie skunde nurodomas trunkamojo pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių nuodugniam išaiškinimui, neabejotinai būtų reikėję ir toliau tęsti tyrimo veiksmus, net treji teismai savo sprendimuose tikrai nebūtų konstatavę kriminalinės žvalgybos nagrinėjamu atveju neproporcingo taikymo ir nepagrįsto ieškovo teisių varžymo

9.6. Teismai nagrinėjamu atveju vertino visą ieškovo atžvilgiu atliktą kriminalinę žvalgybą ir padarė pagrįstą išvadą, jog 15 mėnesių trukę kriminalinės žvalgybos veiksmai neproporcingai ilgai bei pernelyg intensyviai varžė ieškovo teises bei laisves ir buvo taikomi kaip būdas „surasti“ ieškovo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Skunde išskiriamas atskiras epizodas dėl ieškovo tariamo kyšininkavimo su G. R. nekeičia teismų konstatuotų aplinkybių. Po šio skunde minimo epizodo užfiksavimo prieš ieškovą nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėlesniuose teismui teikiamuose dokumentuose šie užfiksuoti duomenys nebuvo minimi kaip pagrindas tęsti kriminalinės žvalgybos priemonių taikymą.

Šalies argumentai

9.7. Apeliantas teigia, jog teismas nenurodė, kuriuo konkrečiu laikotarpiu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo taikomi nepagrįstai ir neproporcingai. Tačiau nagrinėjamu atveju ne civilinę bylą nagrinėjantis teismas, o patys kriminalinės žvalgybos subjektai ir prokurorai, kuriems dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo įvertinti, jog kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo metu nepasitvirtinus duomenims per protingą laiką, o ne per 15 mėn., tyrimo veiksmus reikėjo nutraukti.

9.8. Ieškovui dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų neprireikė medikų pagalbos, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovo dalyvavimo 2019 metų mero rinkimuose galimybė buvo tiesiogiai sąlygota, t. y., apribota, kriminalinės žvalgybos veiksmų neproporcingo tęsimo ir jų išdavoje sekusio ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, priteisdamas neturtinę žalą teismas įvertino ir ieškovo reputacijos pablogėjimą bei politinės veiklos sąstingį, kurie buvo sąlygoti neproporcingos kriminalinės žvalgybos veiksmų bei jų pasekoje pradėto baudžiamojo proceso. Taigi, ieškovas įrodė konkrečią jam padarytą žalą, todėl teismas pagrįstai priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju nebūtų pakankamas ieškovo teisių gynimo būdas.

9.9. Teismas ieškovui priteisė išlaidas už advokato teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje nurodydamas, jog teisė veikti byloje pasinaudojant advokato teisine pagalba – vienas iš teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektų. Baudžiamojo proceso išlaidų priteisimą teismas nagrinėjamu atveju grindė ne tik aplinkybe, kad byloje iš dalies neteisėtais buvo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo veiksmai, bet ir tuo, kad BPK 106 str. yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija, todėl, vadovaudamasis bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis, teismas šią spragą pašalino bei pagal analogija taikė BPK 105 str. 5 d., numatančia, jog proceso nutraukimo ar kaltinamojo išteisinimo atveju, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 dienos iki 2018 m. rugpjūčio 22 dienos buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, t. y. 1) elektroninių ryšių tinklais perduodamos susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas bei pastarojo pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant vaizdo, garso, objekto judėjimo fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, ieškovo lankomose vietose, kuriose jis galimai vykdys neteisėtas veikas; 2) bei slaptas patekimas į ieškovo darbo kabinetą ir kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti patalpų apžiūrą, apimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus reikalingus objektus ir juos apžiūrėti, pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, įrengti technines priemones specialia tvarka ir panaudoti technines priemones specialia tvarka. 2017 m. rugpjūčio 17 dienos nutartimi buvo papildomai sankcionuotas veiksmas – ieškovo sekimas. 2018 m. rugpjūčio 22 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešta apie įtarimą, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (kyšininkavimas). 2019 m. balandžio 26 ieškovui įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimus, padarius nusikaltimą. Galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 225 straipsnio 4 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje ieškovui įteiktas 2019 m. gegužės 31 dieną. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimu ieškovas 2018 m. rugsėjo 19 d. 10 val. 52 min. laikinai sulaikytas, laikinas sulaikymas truko iki 2018 m. rugsėjo 21 d. 9 val. 30 min. Telšių apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nuosprendžiu ieškovas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi prokuroro skundą atmetė. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakyta priimti prokuroro kasacinį skundą.

12. Ieškovas prašydamas priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą nurodė šiuos neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmus: 1) ieškovas buvo nepagrįstai sulaikytas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. 10 val. 52 min. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. 9 val. 20 min.; 2) ieškovo atžvilgiu taikytomis kriminalinės žvalgybos priemonėmis ieškovo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi, ko pasėkoje buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu nesutiko su ieškovo pozicija, kad ieškovas buvo sulaikytas nepagrįstai, tačiau pripažino, jog ieškovo S. U. atžvilgiu atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai neproporcingai ilgai bei pernelyg intensyviai varžė ieškovo teises bei laisves ir buvo taikomi kaip būdas surasti ieškovo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių, todėl jo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš Lietuvos valstybės 3 993 Eur turtinę žalą (išlaidas advokato pagalbai apmokėti) ir 2 000 Eur neturtinę žalą.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė apeliacinius skundus, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinio skundo prisidėjo. Atsakovo atstovai prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

15. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 34 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Žalos atlyginimo civilinėje byloje vertinama, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 35 punktas).

16. Pasisakydami dėl neteisėtų veiksmų atsakovo atstovai pabrėžė, kad specialiųjų tyrimų tarnybos prašymuose sankcionuoti ir tęsti kriminalinės žvalgybos priemonių taikymą ieškovui, bei prokuroro teikimuose teismui, buvo aiškiai nurodyta apie turimą informaciją, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius S. U. nuo savo pareigų pradžios per pavaldžius akmenis galimai neteisėtai kontroliuoją visus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės projektus ir per patikimus asmenis galimai gauna kyšius. Kriminalinės žvalgybos priemonėmis šiuo atveju buvo siekiama atskleisti ieškovo nusikalstamas veikas, susijusias ne tik su sprendimuose dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo nurodytomis konkrečiomis įmonėmis ir asmenimis, bet ir su kitais, prašymuose ir teismo nutartyse nenurodytais asmenimis bei įmonėmis. Kriminalinės žvalgybos tyrimas, pasibaigęs ikiteisminio tyrimo pradėjimu buvo itin didelės apimties, jo metu buvo tiriama daugiau nei 120 galimai nusikalstamos veikos epizodų, o gavus naujų duomenų, nuolat į tyrimą buvo įtraukiami nauji asmenys, įtariant juos kartu su paminėtais asmenimis darant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Dėl šių aplinkybių užsitęsę kriminalinės žvalgybos veiksmai atitiko kriminalinės žvalgybos bei baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikytini kaip neproporcingi, pertekliniai ir skatinantys daryti naujas nusikalstamas veikas. Sprendime teismas nepagrįstai konstatavo kriminalinės žvalgybos neproporcingumą, kadangi civilinėje teisėje ir baudžiamojoje teisėje proporcingumo principas yra suprantamas nevienodai. Vien tai, jog baudžiamojoje byloje buvo konstatuotas kriminalinės žvalgybos neproporcingumas, nereiškia, jog kriminalinė žvalgyba laikytina neproporcinga civilinėje byloje.

17. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovų pozicija, jog baudžiamojoje byloje konstatuotas kriminalinės žvalgybos neproporcingumas, nereiškia, jog kriminalinė žvalgyba laikytina neproporcinga civilinėje byloje. Tačiau nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad net penkiolika mėnesių ieškovo atžvilgiu taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, tiriant daugiau nei 120 galimai nusikalstamos veikos epizodų, nebuvo surinkta įrodymų, kad jis atlieka nusikalstamas veikas numatytas BK BK 225 str. ar 227 str., ar aplamai bet kokias nusikalstamas veikas. Iš to darytina išvada, kad ieškovo atžvilgiu net penkiolika mėnesių besitęsęs kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas buvo akivaizdžiai neproporcingas. Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatų, kad baudžiamasis procesas turi vykti derinant veiksmingumą, funkcionalumą ir žmogaus teisių apsaugą. Sklandžiam baudžiamajam procesui būtinas protingas taikomų priemonių funkcionalumo ir proceso dalyvių teisių apimties derinys. Pareigūnų persistengimo atveju baudžiamasis procesas galėtų sukelti daugiau neigiamų padarinių nei pati nusikalstama veika, dėl kurios procesas ir buvo pradėtas. Toks procesas neabejotinai paneigtų žmogaus teisių ir laisvių esmę bei prasmę, išplaukiančią iš šiuolaikinės žmogaus teisių sampratos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017).

18. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo neproporcingi ir nenurodė, kuriuo konkrečiu laikotarpiu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo taikomi nepagrįstai ir neproporcingai, todėl kriminalinių žvalgybos priemonių taikymas negali būti pripažįstamas neteisėtu veiksmu.

19. Tačiau nagrinėjamu atveju ne civilinę bylą nagrinėjantis teismas, o patys kriminalinės žvalgybos subjektai ir prokurorai, kuriems dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo įvertinti, jog kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo metu nepasitvirtinus duomenims per protingą laiką, o ne per 15 mėn., tyrimo veiksmus reikėjo nutraukti.

20. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas klaidingai nurodo faktines aplinkybes, kad ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vienintelę veiką, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas pagal 2 veikas, tai yra pagal BK 225 straipsnio 4 dalį dėl kyšininkavimo ir pagal BK 227 straipsnio 1 dalį dėl papirkimo.

21. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, kad ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vienintelę veiką, tačiau toks suklydimas nėra reikšmingas. Nors ieškovas buvo atiduotas teismui teisti tiek pagal BK 225 straipsnio 4 dalį dėl kyšininkavimo ir pagal BK 227 straipsnio 1 dalį dėl papirkimo, jis buvo išteisintas visiškai pagal abi veikas. Neabejotina, kad nesant pakankamai teisėtai surinktų įrodymų dėl ieškovui inkriminuojamų veikų padarymo jis aplamai neturėjo būti atiduotas teismui teisti, nes kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti ne tik nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas, bet ir asmens perdavimas teismui.

22. Atsakovo atstovai nesutiko ir su teismo nustatytos ieškovo patirtos neturtinės žalos faktu bei dydžiu. Nurodė, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į ieškovo elgesį vien pažeidimo fakto pripažinimas baudžiamojoje byloje vertintinas kaip tinkamas asmens pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus. Ieškovas nepateikė įrodymų, apie konkrečią neturtinę žalą, dėl patirtų išgyvenimų nesikreipė į gydytojus.

23. Teisėjų kolegija su tokia atsakovo atstovų pozicija nesutinka. Ir neįrodinėjant yra neabejotina, kad neproporcingai ilgas ir pernelyg intensyvus kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas bei vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškus įtarimus, padarius nusikalstamą veiką, neabejotinai sukėlė ieškovui neigiamus psichologinius išgyvenimus bei sumenkino / sužlugdė jo kaip politiko įvaizdį. Nepriekaištinga reputacija yra itin svarbi politine veikla užsiimančiam asmeniui. Tačiau nagrinėjamu atveju net ir išteisinus ieškovą, jis išgyvena dėl to, kad dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo buvo ilgam laikui pažeminta jo, kaip politiko, reputacija. Todėl vien pažeidimo fakto pripažinimas baudžiamojoje byloje negali būti vertinamas kaip tinkamas asmens pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus. Be to pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą esminiai jį sumažino ir vietoje reikalautų 20 000 Eur, priteisė tik menką 2 000 Eur sumą. Tokio dydžio žalos atlyginimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, niekaip negali būti laikomas per dideliu.

24. Skundu nurodoma ir tai, kad teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog ieškovui priteistinos visos jo baudžiamajame procese patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Ginčijamame sprendime teismas neteisėtomis pripažino tik ieškovo atžvilgių taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, tačiau nekonstatavo, jog visas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu buvo neteisėtas. Apsižvelgiant į tai, ieškovo viso baudžiamojo proceso metu turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nelaikytinos sąlygotomis neteisėtų ikiteisminio tarimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų ir negali būti atlyginamos.

25. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pradėjus ieškovo baudžiamąjį persekiojimą, ieškovas, siekdamas veiksmingai apsiginti nuo jam pateiktų kaltinimų, turėjo samdytis advokatą ir patirti išlaidų. Sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo ieškovo gynėjo honoraras buvo skaičiuojamas ne pagal valandinį įkainį, bet nustatytas fiksuota 3 993 Eur suma. Atsižvelgiant į proceso trukmę ir atliekamų procesinių veiksmų gausą, toks honoraro dydis laikytinas kukliu. Be to, ieškovo išlaidų gynėjui dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakyme numatytų dydžių, todėl mažinti jo nėra jokio pagrindo.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia atsakovo atstovai, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

27. Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas). Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų ir iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

28. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistu.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Skundus atmetus ieškovui priteistinos jo 1 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos sumokėtos advokatui už atsiliepimų į skundus surašymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Lietuvos valstybės 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas S. U..

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusVisvaldas Kazakiūnas