Telšių apylinkės teismo nuosprendis, 1-4-1037/2021

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-01-14
Bylos Nr.: 1-4-1037/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-05-7-00005-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Tomas Pukšmys
Kaltinamasis: K. A., R. G., G. L., L. S., T. J., S. U., J. B., G. R.

Baudžiamoji byla Nr. 1-4-1037/2021Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00005-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.; 1.2.19.1.3. 1.2.19.3.1. 1.2.19.3.3. 2.3.6.4.4 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei, Viktorijai Stanienei,dalyvaujant prokurorui Andrej Mirnij,kaltinamajam K. A., jo gynėjui Aivarui Alimui,kaltinamajam R. G., jo gynėjai Daliai Bukelienei,

kaltinamajam G. L., jo gynėjui Audriui Karpinskui ir Adomui Jonauskui.

kaltinamajai L. S., jo gynėjui Ramūnui Dobrovolskiui,kaltinamajam T. J., jo gynėjui Vyteniui Dziegoraičiui,kaltinamajam S. U., jo gynėjui Mindaugui Barkauskui,kaltinamajam J. B., jo gynėjui Audriui Karpinskui,kaltinamajam G. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje;

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 2019-01-16 Šiaulių apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu pripažino R. G. kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį bei skyrė 400 (MGL) 15064 Eur dydžio baudą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje;

G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje;

L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, teismo sprendimu laikinai nušalinta nuo (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinamas padariusi nusikalstamas veikas numatytas Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 ir 4 dalyse;

T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, užsiimantis individualia veikla, turintis aukštąjį išsilavinimą, dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje;

G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje.

S. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 4 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje.

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: K. A., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. T1-12 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.6 punktą vadovaudamas Viešųjų pirkimų komisijai, būdamas atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą (duomenys neskelbtini), koordinuodamas viešųjų pirkimų procedūrų atlikimą (duomenys neskelbtini) padaliniuose, 2018 m. sausio 26 d. apie 9:35 val., (duomenys neskelbtini) kieme, adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. G. savo naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnės nei 1178 Eur vertės kyšį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vardu pirktą mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone X“ už palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

R. G. kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2018 m. sausio 26 d. apie 9:35 val., (duomenys neskelbtini)kieme, adresu (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) K. A., vadovaujančiam Viešųjų pirkimų komisijai, atsakingam už viešųjų pirkimų organizavimą (duomenys neskelbtini) ir koordinuojančiam viešųjų pirkimų procedūrų atlikimą (duomenys neskelbtini) padaliniuose, davė ne mažesnės nei 1178 vertės kyšį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vardu pirktą mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone X“, už palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: R. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2018 m. birželio 25 d., „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė ne mažesnės nei 81,32 Eur vertės kyšį – dyzelinį kurą valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) vedėjui G. L., už jo kaip valstybės tarnautojo palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. L. kontroliuojant jos rengiamus vykdyti bei vykdomus statybos ir remonto darbus, kurių užsakovas yra Telšių rajono savivaldybės administracija.

G. L. kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: G. L., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vedėju, pagal (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-1888 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašymo 4, 7, 21, 22 punktus koordinuodamas vadovaujamo skyriaus veiklą vykdant kryptingą politiką statybos srityje, vadovaudamas skyriaus darbui ir paskirstydamas pavaldiems darbuotojams užduotis bei kontroliuodamas jų įvykdymą, asmeniškai atsakydamas kad skyriui keliami uždaviniai ir funkcijos būtų įvykdyti, būdamas atsakingas už sąmatų tikrinimą ir tvirtinimą, vykdydamas (duomenys neskelbtini) vykdomų statybų, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini), techninės dokumentacijos ruošimo kontrolę, pagal savo kompetenciją turėdamas teisę atlikti pats arba pavesti atlikti (duomenys neskelbtini) vykdomų statybos projektų techninę priežiūrą, 2018 m. birželio 25 d., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. G., savo naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnės nei 81,32 Eur vertės kyšį – dyzelinį kurą, už savo kaip valstybės tarnautojo palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kontroliuojant jos rengiamus vykdyti bei vykdomus statybos ir remonto darbus, kurių užsakovas yra Telšių rajono savivaldybės administracija.

L. S. kaltinama tuo, kad ji būdama valstybės tarnautoja, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: L. S., būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) vedėja, pagal (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A1-623 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašymo 7.5, 7.9, 7.10 punktus inicijuodama ir koordinuodama investicinių projektų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų šaltinių lėšomis finansuojamų projektų paraiškų rengimą, koordinuodama Skyriaus specialistų rengiamų projektų eigą ir kontroliuodama jų vykdymą; koordinuodama strateginio rajono plėtros plano įgyvendinimo eigą; koordinuodama Strateginio veiklos plano programų vykdymą, esant pasirašytai 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) ir ūkio subjektų grupės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariai sutarčiai Nr. 8-12126/AT-15-877/1 dėl Europos Sąjungos, tarptautinių ir nacionalinės paramos lėšomis įgyvendinamiems projektams reikalingų paslaugų pirkimo, pagal kurią kaip ūkio subjektų grupės subrangovas tiekiant sutartines paslaugas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. gruodžio 21 d. apie 13 val. 14 min., savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 400 eurų kyšį grynaisiais pinigais iš tuometinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. J. už palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajai dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose bei pagal 2015 m. gruodžio 15 d. projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariąją sutartį teikiant konsultavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų organizavimo klausimais, tame tarpe nurodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmones, kurias reikia kviesti į (duomenys neskelbtini) organizuojamus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus viešuosius pirkimus.

Be to, ji kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautoja, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: L. S., būdama (duomenys neskelbtini) vedėja, 2018-01-16 apie 08 val. 58 min. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė ne didesnės nei 45 eurų vertės kyšį – Fiskars keptuvę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. R. už palankumą ateityje (duomenys neskelbtini) vykdant viešąjį pirkimą dėl „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, 2018-03-02 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra G. R., ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta „(duomenys neskelbtini)“ Nr. S-14915 8099,18 Eur be PVM sumai.

T. J. kaltinamas tuo, kad jis tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojai už palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: T. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, esant pasirašytai 2015 m. gruodžio 15 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos ir ūkio subjektų grupės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariai sutarčiai Nr. 8-12126/AT-15-877/1 dėl Europos Sąjungos, tarptautinių ir nacionalinės paramos lėšomis įgyvendinamiems projektams reikalingų paslaugų pirkimo, pagal kurią kaip ūkio subjektų grupės subrangovas tiekiant sutartines paslaugas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. gruodžio 21 d. apie 13 val. 14 min., (duomenys neskelbtini) vedėjos L. S. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė 400 eurų kyšį grynaisiais pinigais valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai L. S. už palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajai dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose bei pagal 2015 m. gruodžio 15 d. projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariąją sutartį teikiant konsultavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų organizavimo klausimais, tame tarpe nurodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmones, kurias reikia kviesti į (duomenys neskelbtini) organizuojamus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus viešuosius pirkimus.

G. R. kaltinamas tuo, kad jis tiesiogiai davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojai už palankumą ateityje vykdant įgaliojimus, o būtent: G. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2018-01-16 apie 08 val. 58 min., (duomenys neskelbtini) vedėjos L. S. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė ne didesnės nei 45 eurų vertės kyšį – Fiskars keptuvę valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai L. S. už palankumą ateityje (duomenys neskelbtini) vykdant viešąjį pirkimą dėl „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, 2018-03-02 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra G. R., ir (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo S. U., buvo sudaryta „(duomenys neskelbtini)“ Nr. S-14915 8099,18 Eur be PVM sumai.

Be to, jis kaltinamas, kad tiesiogiai davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už palankumą ateityje vykdant įgaliojimus, o būtent: G. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2018-01-16 apie 09 val. 05 min. (duomenys neskelbtini) vedėjos L. S. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė ne didesnės nei 10,50 Eur vertės kyšį – Fiskars peilį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) direktoriui S. U. už palankumą ateityje (duomenys neskelbtini) vykdant viešąjį pirkimą dėl „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, 2018-03-02 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra G. R., ir (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo S. U., buvo sudaryta „(duomenys neskelbtini)“ Nr. S-14915 8099,18 Eur be PVM sumai.

J. B. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) nariu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir akcininku, 2018-04-25 (duomenys neskelbtini) S. U. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), savo ir jam priklausančios įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, susitarė priimti kyšį – laimėjimą (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dėl statybos – remonto darbų atlikimo pirkimo, iš (duomenys neskelbtini) S. U. už J. B. palankumą vykdant įgaliojimus ir balsuojant dėl jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų, t. y., 2018-04-25 telefoninio pokalbio metu J. B. išreiškus palankumą S. U. atžvilgiu dėl jo atleidimo iš pareigų bei 2018-04-25 J. B. užėjus pas S. U. į darbo kabinetą ir S. U. užsiminus apie tai, kad jį norima atleisti iš (duomenys neskelbtini) pareigų, J. B. patvirtino savo palankumą S. U. atžvilgiu nurodydamas, kad dėl susidariusios situacijos dėl S. U. atleidimo iš užimamų pareigų jis palaikys S. U. Po ko, J. B. užsiminus, kad S. U. nieko jam dėl viešųjų pirkimų padėti negali, nes viešieji pirkimai yra neramūs, ir nurodžius, kokie pirkimai jį domina, S. U. pažadėjo pažiūrėti J. B. dominančių viešųjų pirkimų. Po ko, 2018-04-27 savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), S. U. (duomenys neskelbtini) vedėjui A. Ž. davus nurodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjimo viešuosiuose konkursuose, laikotarpiu nuo 2018-05-21 iki 2018-05-30, J. B., būdamas valstybės tarnautoju, savo ir jam priklausančios įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai tiesiogiai priėmė anksčiau sutartą kyšį iš S. U., t. y., po to, kai, vykdant S. U. nurodymus, A. Ž. nurodžius (duomenys neskelbtini) vyriausiajai specialistei A. P. parengti viešųjų pirkimų dokumentus taip, kad būtų kreipiamasi į vienintelį tiekėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, o A. P. parengus minėtus dokumentus ir kreipusis į vienintelį tiekėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. B. valdoma ir vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo keturis (duomenys neskelbtini) organizuotus viešuosius pirkimus dėl statybos – remonto darbų atlikimo, ir tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo J. B. ir (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo S. U., buvo sudarytos keturios sutartys: 2018-05-23 sutartis Nr. S-15196 6984,58 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“, 2018-05-23 sutartis Nr. S-15195 11168,30 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“, 2018-05-30 sutartis Nr. S-15263 11969,33 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“, 2018-05-30 sutartis Nr. S-15264 7381,00 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“, o J. B. 2018-05-15, 2018-05-31 ir 2018-08-02 vykusių (duomenys neskelbtini) posėdžių metu, svarstant klausimą dėl (duomenys neskelbtini) S. U. atleidimo iš pareigų balsavo S. U. naudai, t. y., balsavo prieš S. U. atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pareigų

S. U., kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), 2018-04-25 (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) nariu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir akcininku J. B. duoti kyšį – laimėjimą (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dėl statybos – remonto darbų atlikimo pirkimo, už J. B. palankumą vykdant įgaliojimus ir balsuojant dėl jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų, t. y., 2018-04-25 telefoninio pokalbio metu J. B. išreiškus palankumą S. U. atžvilgiu dėl jo atleidimo iš pareigų bei 2018-04-25 J. B. užėjus pas S. U. į darbo kabinetą ir S. U. užsiminus apie tai, kad jį norima atleisti iš (duomenys neskelbtini) pareigų, J. B. patvirtino savo palankumą S. U. atžvilgiu nurodydamas, kad dėl susidariusios situacijos dėl S. U. atleidimo iš užimamų pareigų jis palaikys S. U. Po ko, J. B. užsiminus, kad S. U. nieko jam dėl viešųjų pirkimų padėti negali, nes viešieji pirkimai yra neramūs, ir nurodžius, kokie pirkimai jį domina, S. U., būdamas (duomenys neskelbtini) ir turėdamas įgaliojimus spręsti dėl viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kitų susijusių klausimų, pažadėjo pažiūrėti J. B. dominančių viešųjų pirkimų. Po ko, 2018-04-27 savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), S. U., jam pavaldžiam (duomenys neskelbtini) vedėjui A. Ž. davė nurodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjimo viešuosiuose konkursuose, o A. Ž., vykdydamas S. U. nurodymus, nurodė (duomenys neskelbtini) vyriausiajai specialistei A. P. parengti viešųjų pirkimų dokumentus taip, kad būtų kreipiamasi į vienintelį tiekėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko, A. P. parengus minėtus dokumentus ir kreipusis į vienintelį tiekėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. U. J. B. davė anksčiau sutartą kyšį, t. y., laikotarpiu nuo 2018-05-21 iki 2018-05-30 J. B. valdoma ir vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo keturis (duomenys neskelbtini) organizuotus viešuosius pirkimus dėl statybos – remonto darbų atlikimo, ir tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo J. B. ir (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo S. U., buvo sudarytos keturios sutartys: 2018-05-23 sutartis Nr. S-15196 6984,58 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“, 2018-05-23 sutartis Nr. S-15195 11168,30 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“, 2018-05-30 sutartis Nr. S-15263 11969,33 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“, 2018-05-30 sutartis Nr. S-15264 7381,00 Eur su PVM sumai dėl viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“, o J. B. 2018-05-15, 2018-05-31 ir 2018-08-02 vykusių (duomenys neskelbtini) posėdžių metu, svarstant klausimą dėl (duomenys neskelbtini) S. U. atleidimo iš pareigų balsavo S. U. naudai, t. y., balsavo prieš S. U. atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pareigų.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už galimą palankumą ateityje vykdant įgaliojimus, o būtent: S. U., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), 2018-01-16 apie 09 val. 05 min. (duomenys neskelbtini) vedėjos L. S. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnį nei 10,50 Eur vertės kyšį – Fiskars peilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. R. už palankumą ateityje (duomenys neskelbtini) vykdant viešąjį pirkimą dėl „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, 2018-03-02 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra G. R. ir (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo S. U., buvo sudaryta „(duomenys neskelbtini)“ Nr. S-14915 8099,18 Eur be PVM sumai.

Kaltinamasis K. A. kaltu neprisipažino, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbų projekte, kai buvo skelbiamas konkursas, jis neįvyko dėl per mažos kainos, buvo galima skelbti naują konkursą su didesne kaina, tačiau buvo ieškoma galimybių, kad tie darbai įvyktų nepadidinus kainos. (Duomenys neskelbtini) darbų projektas buvo supaprastintas atviras pirkimas, dalyvavo komisija. Kadangi nesudalyvavo nei vienas tiekėjas, tai buvo padaryta tai, ką leidžia įstatymas. Pasak kaltinamojo, jis nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip nurodė kaltinamasis dėl šito pirkimo buvo išnaudotos visos galimybės ką numatė įstatymas ir viskas buvo įstatymo rėmuose, tai buvo užgarantavę teisininkai ir viešųjų pirkimų poskyrio specialistai, nes komisijos sudėtyje yra ir teisininkas, ir statybininkas, finansininkas. Pasak kaltinamojo, jis žinojo, kad R. G. yra problemų su verslu, partneriai nėra atsiskaitę, jis gruodžio mėnesį buvo sakęs, kad jam trūksta apyvartinių lėšų mokesčiams ir atlyginimams išmokėti, todėl paprašė jo paskolinti pinigų, konkrečią sumą sakė patikslins, kai suskaičiuos poreikį. Kaip nurodė kaltinamasis 2017 m. gruodžio 15 d. jo kabinete vykusio pokalbio metu, R. G. pasakė, kad jam reikės 10 tūkstančių Eurų. Pažiūrėjęs filmuotą medžiagą, kaltinamasis šią aplinkybę prisiminė. Vėliau, išėjęs iš kabineto, jis jam pasakė, kad tiek pinigų jis paskolinti negalės, o galės paskolinti pagal visas aplinkybes 2,5 tūkstančių Eurų, kuriuos jam ir padavė. Pasak kaltinamojo, jis tiksliai visų aplinkybių neatsimena, nes buvo šventinis laikotarpis, turėjo asmeninių problemų, datų tiksliai nepamena, bet mano, kad tai galėjo vykti 2017 m. gruodžio 15 d. Vekselis yra išrašytas tą dieną, nors R. G. vekselį galėjo rašyti kitą dieną, į tas datas, kaip nurodė kaltinamasis, nekreipė dėmesio, jam labai nerūpėjo, nes suma buvo nedidelė. R. G. užsiminė, kad gal jam atvežti dokumentą po kelių dienų, kada maždaug tas įvyko nepamena ir kuriom dienom jam perdavė vekselį jis to nesureikšmino. Po kelių ar keliolikos dienų, jis jam vekselį atvežė, gal mieste susitiko, nepamena. Tą vekselį buvo įsidėjęs į automobilį, buvo užmiršęs, kad toks yra. Kaltinamasis dėl telefono paaiškino tiek, kad 2018 m. senas jo telefonas sudužo, kažkaip gavosi, kad sutiko G., paprašė, kad jis nupirktų telefoną, tada būtų sumažinta skola. Tas ir buvo padaryta. Ar R. G. telefoną pirko bendrovės ar savo vardu, jis to nežino, skolos likutį G. jam yra grąžinęs. Pasak kaltinamojo, jis nebeatsimena, kada tarėsi, kad skola bus grąžinta.

R. G. nuodė, kad 2017 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių sunkumų. Įmonei ūkininkas J. S. buvo skolingas 42 000 Eurų, Telšių rajono savivaldybė- 2 800 Eurų, „(duomenys neskelbtini)“- 16 900 Eurų, Tryškių seniūnija 9 840 Eurų, yra perduotos PVM sąskaitos ir banko išrašai, iš kurių matyti kaip vėlavo atsiskaitymai. Pavyzdžiui, Telšių rajono savivaldybė vėlavo atsiskaityti 52 d., Tryškių seniūnija- 27 d., „(duomenys neskelbtini)“ vėlavo pusę metų atsiskaityti. Pasak kaltinamojo, jis turėjo dar vieną stambų skolininką V. J., su kuriuo dar ir dabar bylinėjasi, jis skolingas 92 000 Eurų, dar 6 000 Eur yra išleidęs bylinėjimosi išlaidoms. Dėl to 2017 m. gruodžio mėnesį reikėjo pinigų išmokėti atlyginimams, buvo apie 40 darbuotojų ir buhalterė prašydavo, kad nesimaišytų su kitų metų išlaidomis. Tam reikalui reikėjo virš 10 000 Eurų. Šiaulių banko sąskaitoje gruodžio mėn. buvo tik 84 eurai, Swedbank sąskaitoje - 2957 eurai. Visi įrodymai pateikti teismui. Pinigų reikėjo ir mokesčiams susimokėti, sumokėti už medžiagas. Pasak kaltinamojo, jis paskolino iš K. A. 2 500 Eurų bei 5 200 Eurų turbūt iš namų paėmė iš viso 7 700 Eurų pagal kasos pajamų orderį Nr. 269, kuris taip pat pateiktas teismui, gruodžio 20 d. įnešė į įmonės kasą. Tą pačią dieną iš Swedbank nuėmė dar 2 500 Eurų ir įnešė į kasą, pajamų orderis Nr. 268, ir tą pačią dieną buvo baigti mokėti atlyginimai darbuotojams už lapkričio mėnesį. Mokėta grynais, kadangi gal vienas sąskaitos darbuotojas neturi, pavedimas gali ilgiau užtrukti, tai didžiąją dalį turėjo grynais, dėl to nuėmė pinigus iš sąskaitos ir sumokėjo visiems darbuotojams grynais. Buvo darbuotojams išmokėti ir atlyginimai už gruodžio mėn. pagal kasos pajamų orderį Nr. 271, taip buvo panaudoti įnešti į kasą pinigai, gal dar buvo kasoje pinigų likutis. Ganėtinai sunki buvo situacija. Dėl telefono paaiškino, kad buvo jau po Naujų metų, jis susitiko K. ir jis parodė sudaužytą telefoną, sako, gal gali nupirkti telefoną. Pasak kaltinamojo, jis turėjo Tele2 sutartį, gaudavo nuolaidų, kreipėsi ir nupirko telefoną. K. parodė, kad turi iPhone telefoną, sako norėčiau naujo, ir jis nupirko tą telefoną, kadangi jam buvo skoloj. Visų smulkmenų nelabai atsimena, nes nebuvo čia kažkoks istorinis įvykis. Kada skolinosi pinigus, galvojo, kad grąžinsiu greitai per keletą mėnesių, bet buvo taip, kad paskutinius pinigus jam jis grąžino tik pernai metų gale, bylai esant jau teisme. Pasak kaltinamojo, pirminiame kaltinime jis kaltinamas, kad už palankumą, už telefoną buvo pasirašyta „(duomenys neskelbtini)“ sutartis. Kaip nurodė kaltinamasis ten išviso buvo taip, kad niekas nenorėjo ten dirbti, buvo žiemos metas, manęs vos priprašė kažkas iš statybos skyriaus, nes ten buvo avarinė situacija, buvo rūsiai patvinę. Geranoriškai atliko tuos darbus, nes ten buvo ekstra situacija. Pasak kaltinamojo, jis nežino, koks ten gali būti palankumas, nelabai įsivaizduoja. Kaip nurodė kaltinamasis nuostolingas jiems buvo tas objektas, tik tiek kad geranoriškai buvo išgelbėti žmonės. Pelno ten nebuvo, išanalizavus sąmatą keli ten tūkstančiai buvo. Pasak kaltinamojo pirminius parodymus jis davė netikslius, nes tokią įvykių versiją patarė pateiti advokatas.

Dėl epizodo, kuriuo jis kaltinamas kyšio davimo G. L., kaltinamasis R. G. nurodė, kad 2018 m. birželio mėn. kažkaip išsikalbėjo su G. L., kad taip pat nėra gera jo finansinė padėtis, kad buvo sugedusi jo mašina, brangiai už remontą sumokėjo ir kad ruošiasi važiuoti į Vilnių. Buvo kalba apie pigesnį kurą. Jis sutiko L. įpilti pigesnio kuro, nes turėjo sutartį su (duomenys neskelbtini), gaudavau apie 10 proc. nuolaidą, nes daug pildavo. Po kurio laiko jam paskambino L., priminė pokalbį apie kurą, iš pradžių net nesuprato, įdomiai taip paklausė, susitiko degalinėje (duomenys neskelbtini) g. ir užpylė kažkur už 80 Eurų. G. siūlė pinigų iš karto, tačiau jis nurodė, kad atsiskaitys vėliau. Kaip nurodė kaltinamasis G. L. jam tuos pinigus atidavė per miesto šventę. Kaltinamasis nurodė, kad jis nesutinka su aplinkybe, kad už palankumą įpylė kuro, nes jis iš G. L. nesitikėjo ir nelaukė jokio palankumo, tiesiog padėjo jam sunkiu metu. Kaltinamojo vertinimu, jam iš savivaldybės nebuvo rodomas joks palankumas. Jeigu taip būtų, tada gal iš (duomenys neskelbtini) konkurso darbams atlikti būtų pirmieji pakviesti ir už gerą kainą, o ne po to, kai buvo bandyta du kartus nupirkti, nebeliko kam dirbti, tada prisiminė, kad yra toks „(duomenys neskelbtini)“, kuris dirba kai paprašo.

Šalies argumentai

G. L. kaltu neprisipažino nurodė, kad su R. G. yra pažįstami nuo 2011 m., R. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos direktoriumi, o jis pradėjo dirbti projektų vadovu. Su „(duomenys neskelbtini)“ reikalų yra mažai turėjęs, iš paties G. prašymų, pageidavimų nėra sulaukęs. Kaltinamasis nurodė, kad priešingai jis buvęs principingas visų rangovų atžvilgiu. Pasak kaltinamojo, kai R. G. dėl (duomenys neskelbtini) darbų dalyvavo konkurse, jis pastebėjo, kad yra skirtumas imamas nepritaikius kainodaros taisyklių, nes yra būtinybė jas taikyti. Kadangi buvo neseniai patvirtintos taisyklės, tai specialistai nebuvo įsigilinę į jas ir jis pastebėjęs neatitikimus dokumentacijoje, liepė pataisyti. Dėl to gavosi nepalanki sąlyga G., nes sumažėjo papildomų darbų kaina. Dėl kuro įpylimo kaltinamasis paaiškino, kad su R. G. kalbėjo apie automobilius, apie vaikus ir jis užsiminė, kad išeina atostogų. Ir iš tos kalbos išėjo, kad jis gauna nuolaidą kurui ir, jeigu reikės, sako, pasakyk. Paskui, jis tai prisiminęs paskambino jam. Susitiko, pasikalbėjo, jis įpylė jam kurą. Kaip nurodė kaltinamasis, tuo metu piniginėje grynais turėjo mažesnę sumą nei reikia mokėti už kurą. Be to, R. taip pat pasakė, kad turi reikalų, vėliau atsiskaitysi. Tai buvo eilinis, buitinis įvykis. Vėliau R. G. buvo sutikęs koridoriuje ir siūlė atiduoti pinigus, tačiau jis prabėgom pasakė kad išskuba. Kai susitiko jį mieste ir įbruko jam tuos pinigus ir atsiskaitė gal tai buvo vasaros pabaigoje, anksčiau nei prieš apklausas. Kaip užakcentavo kaltinamasis, jis jokių sprendimų dėl G. nepriiminėjo, nekontroliavo „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėluotų su darbais, tai tokį sprendimą priimtų direktorius, jis tik teikė pasiūlymus. Pasak jo, jis yra teikęs pasiūlymą, kad reikalauti delspinigių, bet jis buvo išsiųstas direktoriaus vardu. Jeigu įmonė nekokybiškai atlieka darbus, tai yra organizuojama komisija, dažniausiai skundžiasi tas, kas valdo objektą, pavyzdžiui, mokykloje darbus vykdė, tai kreipiasi direktorius, surašo raštu arba paskambina jam ar statybos poskyrio vedėjui. Tada jie gauna tokią užduotį ir organizuoja defektų apžiūrą, pasikvietę rangovą, įstaigos vadovą ir dažniausiai specialistą iš statybos poskyrio. Apžiūros metu fiksuoja fotonuotraukomis, aprašo situaciją, nurodo terminą, per kurį defektai turi būti pašalinti.

Kaltinamasis T. J. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2014 m. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbusi nedidelės vertės viešąjį konkursą, kuriuo buvo perkamos inžinerinio projektavimo ir kitos paslaugos. Tuo konkursu susidomėjo keletas įmonių, tačiau jiems trūko kvalifikacinės patirties, tai buvo pasitelkta jo vadovaujama įmonė kaip subtiekėja, tokiu būdu jie dalyvavo tame konkurse. Kaip nurodė kaltinamasis iš ataskaitos, pateiktos viešųjų pirkimų tarnybai matosi, kad 2015-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pakviestas sudaryti sutartį ir ta sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta. Principas buvo toks, kad buvo perkami įkainiai tų paslaugų ir sudaryta preliminari sutartis, dėl to vėliau, (duomenys neskelbtini), esant poreikiui, pirkdavo paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį, ja remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-05 sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią buvo numatyta rengti projektinius pasiūlymus, paraiškas ir kitas paslaugas. Atsiradus kažkokiam poreikiui pirkti paslaugas (duomenys neskelbtini) siūlydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą, užsakymo lape buvo įvardintos perkamos paslaugos, nurodyta paslaugų apimtis, finansavimo šaltiniai, techninė specifikacija. UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavęs tokį užsakymą siųsdavo jį jiems. Tuo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su (duomenys neskelbtini) labiausiai su L. S., nes ji buvo tiesiogiai atsakinga už tokių projektų rengimą, priežiūrą ir įgyvendinimą. Kaip nurodė kaltinamasis 2017 m. vasarą, tiksliai nepamena, vieno iš vizitų metu su L. buvo nuėję papietauti ir išsikalbėjo, kad tuo metu jos finansinė padėtis buvo ne kokia, jos vyras neturėjo darbo, L. S. alga buvo vienintelis pajamų šaltinis. Ji užsiminė, kadangi mes darbų iš (duomenys neskelbtini) gauname nemažai, kai kada būna kad ir nespėja jų įgyvendinti, ji galėtų pagelbėti mums ir gauti iš to papildomų pajamų. Kaip nurodė kaltinamasis, jis tuo metu įvardino, kad gal nebūtų visai korektiška, jeigu pati (duomenys neskelbtini) teikia mums užsakymus ir pati darbuotoja L. S. atlikinėtų tuos darbus, bet iš žmogiškosios pusės, jis nurodęs, kad galėtų pasiūlyti jai darbų kitose (duomenys neskelbtini), jeigu atsirastų poreikis. Tada buvo aptariamas klausimas kokiu būdu vyktų atsiskaitymas, Laima minėjo, kad turi individualios veiklos pažymą, pagal kurią teikia paslaugas ir galėtų išrašyti sąskaitą. Buvo nutarta, kad dėl viešųjų privačiųjų interesų, gal ir neteisingai būtų, kad už paslaugą ji išrašytų sąskaitas, todėl buvo nutarta, kad ji galėtų atsiskaityti grynaisiais pinigais. Vis dėlto tuo metu tokio darbo jis pasiūlyti negalėjo ir taip baigėsi pokalbis. Vėliau, lapkričio 29 dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ dėl paviršinių nuotekų sistemos tvarkymo Plungės mieste. Buvo prieššventinis laikotarpis ir paprastai tų darbų yra daugiau negu pajėgia įvykdyti, tai numatydamas grėsmę, kad jis tos sutarties nespės atlikti laiku, Plungė yra netoli Telšių ir L. galėtų operatyviau susisiekti, todėl nutarė paskambinti L. ir susitarti dėl susitikimo bei pasiūlyti jai investicinį projektą ar jo dalį. Kažkuriuo metu lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje jie susitarė susitikti Vilniuje, nes L. turėjo vykti į Vilnių. To susitikimo metu, jis perdavė L. laikmeną, kurioje buvo surašytas esamas investicinis projektas, nes reikėjo jį pakoreguoti, buvo įrašyta nauja techninė užduotis kaip reikėtų atlikti korekciją, papildomas veiklas įtraukti į naują investicinį projektą. Pasak kaltinamojo, jis jai viską papasakojo. Kaip nurodė kaltinamasis, jie už darbą sutarė 400 Eurų. Kadangi jos finansinė padėtis tuo metu buvo prasta, tai ji paklausė gal aš galėčiau iš karto atsiskaityti už tą projektą. Tuo metu jis su savimi grynųjų pinigų neturėjo ir sutarė kad iki Kalėdų tai padarys, ką ir padarė gruodžio 21 dieną, kaip ir yra užfiksuota kriminalinėje žvalgyboje.

Kaltinamoji L. S. kalta neprisipažino ir nurodė, kad 2017 m. gruodžio 21 d. gavau iš T. J. vokelį su pinigais, tačiau šie pinigai buvo gauti už atliktą paslaugą - už investicinio projekto koregavimą. Investicinis projektas buvo susijęs su Plungės miesto paviršinių vandenų nuotekų sistemos tvarkymais, šį darbą atliko, nes turiu kompetencijos šitokiems darbams. Daug metų dirbo su Europos sąjungos vykdomais projektais, yra dirbusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė kaltinamoji, ji yra konsultavusi ne vieną projektą ir dėl savo tokios patirties 2011 metais išsiėmė individualios veiklos pažymą, pagal kurią ruošė projektus. Pasak kaltinamosios, ji yra deklaravusi sudarytas sutartis, gautas pajamas per VMI, daugiausia dirbdavo su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, visada atsižvelgdavo į tai, kad nebūtų interesų konflikto, nes dirbo (duomenys neskelbtini), tai ji nerengė tų projektų, kurie buvo administruojami (duomenys neskelbtini). Rengti projektą T. J., ji apsiėmė, nes buvo sunki finansinė padėtis, buvau viena, kuri gaudavo šeimoje atlyginimą, vyras buvo bedarbis, taip pat buvo jo silpna sveikata ir tie papildomi pinigai jai tuo metu buvo svarbūs. Pasak kaltinamosios, ji supranta ir apgailestauja, kad įvyko toks dalykas, jog šios sutarties ir santykių nedeklaravo, nes norėjo išvengti interesų konflikto. Kaip nurodė kaltinamoji ji net ir norėdama proteguoti ir palaikyti tam tikras įstaigas neturėjo tam visiškai jokių galimybių ir galių. Pačioje pradžioje reikėdavo suplanuoti projektus ir įtraukti juos į planus, strateginiai planai turėdavo būti pristatyti (duomenys neskelbtini) ir apginti. Norint gauti finansavimą, jie turėdavo paruošti investicinius projektus. Investicinių projektų rengimui paruoštas sąlygas jie siųsdavo į agentūras, agentūros detaliai įvertinusios ar atitinka Europos sąjungos aprašus, priemonės aprašymus, teikdavo pasiūlymus ir pastabas. Ir jeigu pamatydavo, kad yra kažkoks neatitikimas Europos sąjungos dokumentams, visada teikdavo pastabas ir grąžindavo dokumentus jiems atgal ir jie privalėdavo tuos dokumentus pataisyti pagal nurodymus. Kaip nurodė kaltinamoji, darbą, kurį atliko T. J., ji perdavė savo asmeniniu el. paštu, tačiau duomenų neturi, nes grįžusi iš po sulaikymo buvo labai sukrėsta, dėl to ištrynė ir sunaikino viską. Pasak kaltinamosios, ji turi įrodymus iš savo darbo knygos, kad 2017 m. gruodžio 5 d. buvo susitikusi su T. ir to susitikimo metu, ji gavo laikmeną su investiciniu projektu, tai tą įrašą ji turi savo darbo knygoje.

Taip pat L. S. neprisipažino kalta ir dėl epizodo su G. R. Pasak kaltinamosios, ji G. R. sutiko savivaldybės koridoriuje ir apie jo apsilankymą nieko nežinojo. Persimetė keliais žodžiais koridoriuje ir atėjo į jos kabinetą ir kalbėjo apie bendrus darbinius reikalus, projektus. G. R. užsiminė, kad jis viešėjo pas mamą ir ta proga pasinaudojęs atnešė nuo mamos įmonės, kuri prekiauja „Fiskars“ produktais, reprezentacinę dovaną firminiame maišelyje buvo įdėtas „Fiskars“ kalendorius ir keptuvė. Pasak kaltinamosios, ji tas dovanas paėmė nieko neįtardama ir nieko blogo negalvodama, priėmė jas kaip informacinę, reklaminę medžiagą. G. R. dar neoficialiai pakvietė į savo mamos parduotuvę, kur yra naudingų dalykų. Tuo pokalbis ir pasibaigė. Šitų gautų dovanų ji nesureikšmino, nedeklaravo, nes nekilo minties, kad ši dovana yra brangi ir verta deklaravimo procesų. Pasak kaltinamosios, ji dirbdama (duomenys neskelbtini) neturėjo nei galių, nei teisių, nei funkcijų, kad būtų galėjusi viena priimti sprendimus, visi sprendimai buvo priimami kolektyve, su vadovais aptariant, išdiskutuojant. Negalėjo rodyti jokių galių ar palankumo kažkokiai konkrečiai įmonei. Su G. R. jie bendravo įvairiais darbiniais klausimais, aptarinėdavo projektus, kuriuose jis turėdavo patirties, kaip pavyzdžiui, e. bilieto projektas. Gavus informaciją, kad yra finansuojamos vienokios ar kitokios veikos savivaldybėje iš Europos sąjungos lėšų, visada buvo jos pareiga ir užduotis išsiaiškinti, kas konkrečiai gali būti finansuojama ir kokios yra sąlygos. Natūralu, kad būdavo įvairių priemonių, tai pasitaikydavo įvairių naujų dalykų, naujienų, kurių nežinodavo. Norint sužinoti tą informaciją ir pateikti ją vadovams susirinkimų metu kokiems objektams, kokioms priemonėms yra galimybė gauti lėšas, prieš tai ji turėdavo tą informaciją išsiaiškinti kokių dokumentų reikia, kad finansavimą gautų. Dėl to ieškodavo informacijos internete, klausinėdavo konsultantų. Sužinojusi informaciją internete, kad G. R. įmonė turi patirties su e. bilietu, nes jie buvo dalyvavę Vilniaus savivaldybėje projekte, ji jo klausinėjausi kas yra tas e. bilietas, kas tai per priemonė, kokia nauda, kokios galimybės (duomenys neskelbtini), kokius dar dalykus būtų galima apjungti. Pasak kaltinamosios su G. R. vyko konsultacinio pobūdžio pokalbiai. Kaip nurodė kaltinamoji, jai nerūpėjo, ar G. R. dalyvauja pirkimuose (duomenys neskelbtini), ji to nesureikšmino. Jai buvo svarbus pirmas konsultacijų ir informacijos etapas, o viešieji pirkimai – buvo ne jos atsakomybė ir kompetencija. Dėl to ji neįžvelgė jokio interesų konflikto, jokio palankumo priimdama reprezentacines dovanas nuo jo mamos.

G. R. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino. Pasak kaltinamojo, jis 2018 m. sausio 16 d. ryte buvo Telšiuose ir užsuko į šeimos įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė Telšių regione ir turi teisę oficialiai prekiauti firminiais gaminiais. Įmonės direktorė yra jo mama Z. R. Tą dieną jis vykau į (duomenys neskelbtini) aptarti tam tikrų klausimų ir jo mama, kadangi buvo dar šventinis periodas, perdavė tam tikrų šventinių dovanų ir pasiūlė jas nuvežti į (duomenys neskelbtini). Įmonėje buvo tokia praktika, kad esamiems ir būsimiems klientams dovanoti tokio tipo dovanas, norint pareklamuoti įmonę. Viskas buvo supakuota į maišelį ir nieko specialiai nebuvo įsigyta, viskas buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Mama kiekvienais metais 50 maišelių ir kalendorių iš motininės įmonės išdalina ir tai yra nemokama. Tie „Fiskars“ priedai dažniausiai yra dalinami kaip priedai prie didesnių pirkinių. Pasak kaltinamojo, jis nešė maišelius viešai, niekur nesislapstė, dovanas teikė koridoriuose. Kaip nurodė kaltinamasis, jo atstovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) dirba jau 17 metų, interneto puslapis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėtas daryti 2003 metais, e. demokratijos projektas 2012 m. visai apskričiai, dar po kelių metų įdiegta valdymo sistema, nacionalinio švietimo centro sistemos įdiegtos dešimtyje Telšių rajono švietimo įstaigų, jo įmonės nuolat turi sutartis su (duomenys neskelbtini), vykdome sistemų priežiūrą, naujus užsakymus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonė išskirtinai dirbanti (duomenys neskelbtini), turi sutartis su 80 proc. (duomenys neskelbtini), nacionalinio švietimo centras yra vienas didžiausių švietimo sistemų įdiegėjų Lietuvoje. Kaip nurodė kaltinamasis, jis asmeniškai dirbdamas (duomenys neskelbtini) inicijavo pirmą Lietuvoje trijų didžiausių miestų bendro e. bilieto projekto, kurio vertė buvo 20 mln. Litų, buvau to projekto vadovas. Apie e. bilieto projektą (duomenys neskelbtini) pradėjo kalbėti porą metų prieš tuos įvykius. Tikrai daug teko konsultuoti, rengė įvairius aprašus ir apie vieną iš jų su L. S. kalbėjo tą dieną. Reikėjo parengti daug informacijos ir duomenų ir jis tai darė nemokamai ilgą laiką. Tai toks procesas, kai klientą konsultuoji ateityje tikėdamasis sudaryti kontraktą, tačiau be abejo niekas negarantuoja, kad bus pasirašyta sutartis. Valstybinės įstaigos atveju yra viešieji konkursai ir niekas negarantuoja, kad juos laimėsim. Kaltinamojo vertinimu, toks įdarbis suteikia tam tikro pranašumo, nes objektas žinomas tam, kuris su juo dirba ir būna įsigilinęs ir todėl gali parengti optimalesnį pasiūlymą. Tai, kad bendraujant su klientu, kalbama apie būsimas procedūras ir klientas klausia patarimų dėl pačio pirkimo ateityje ar teisinio reglamentavimo, tai bet kuris konsultantas, turėdamas ir disponuodamas tokia informacija, ją tikrai pateiks klientui. Iš bylos protokolo matosi, kad buvo bendraujama, buvo užduodami klausimai, į juos atsakoma, manau, kad tai tikrai yra legalu, nes bendravimas vyko dar nevykstant pirkimo procedūroms. Vėliau (duomenys neskelbtini) vykdė pirkimo procedūras dėl e. bilieto ir jis asmeniškai jokios įtakos nedarė, apie jokią neteisėtą įtaką nežino, negali pasakyti, kas dar dalyvavo ar teikė pasiūlymus, nes jis gavo kvietimą dalyvauti ir teikė siūlymą, vėliau gavo pranešimą, kad laimėjo ir yra kviečiamas pasirašyti sutartį. Kaltinamasis užakcentavo, kad konsultuotis su rinkos dalyviais apie galimas kainas yra leistina, klausti kiek kainuoja paslaugos yra visiškai normalu. Dovanomis nesiekė jokio L. S. ar S. U. palankumo nei kaip fizinių asmenų, nei kaip (duomenys neskelbtini) atstovų, tam kad jie kažką pirktų ar užsakytų.

S. U. duodamas parodymus teisme taip pat kaltu neprisipažino nurodė, kad su J. B. buvo susitikęs, tačiau kada tiksliai tai įvyko neprisimena, bet pagal bylos duomenis sprendžia, jog tai buvo 2018 m. balandžio 25 d. kaip nurodė kaltinamasis, jų susitikimas vyko jo kabinete, jie kalbėjo atvirai nuo nieko nesislapstydami, o šio konkretaus susitikimo, vykusio kaip nurodyta byloje nuo 14 vai. 19 min. iki 14 vai. 39 min., metu J. B. jam pasakė, kad jeigu vyks balsavimas dėl jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų, jis palaikys jį ir balsuos prieš atleidimą. Jis jam už tai padėkojo, tačiau kokiu nors būdu atsilyginti tikrai nežadėjo, net neturėjo minties to daryti. Pasak kaltinamojo, vien tik tai, kad J. B. užsiminė dėl viešųjų pirkimų, visiškai nesusiję su jo, kaip politiko, sprendimu palaikyti jį, nes šio pokalbio metu jis tiesiogiai jam pasakė, kad nesvarbu, ar bus kokie jam palankūs viešieji pirkimai ateityje, ar nebus, jis vis tiek jį palaikys. Kaip nurodė kaltinamasis, jis J. B. tiesiog pasakė, kad pasidomės, ar UAB „(duomenys neskelbtini)" kviečiama dalyvauti (duomenys neskelbtini) organizuojamuose su statyba susijusiuose viešuosiuose pirkimuose. Ką nors atsakyti ar padaryti jis J. B. nežadėjo, tuo jų pokalbis šia tema ir pasibaigė, daugiau apie jokius viešuosius pirkimus ir apskritai apie UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklą jie nesikalbėjo. Pasak kaltinamojo, minėtą dieną, vykęs pokalbis dėl jo, kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus, darbo teigiamo vertinimo ir kandidatūros palaikymo su J. B. nebuvo vienintelis, tačiau jis J. B. neprašė, kad jis balsuotų už jį. Be to, kaip nurodė kaltinamasis, jis J. B. nieko negalėjo žadėti, nes neturėjo jokių įgaliojimų spręsti dėl viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kitų susijusių klausimų. Taip pat jis nesprendė, į kiek galimų pirkimo dalyvių reikia kreiptis, o dar tiksliau - jis nenurodydavo ir niekaip nedarydavo įtakos, kad pirkimo organizatorius kreiptųsi tik į vieną tiekėją. Taip pat jo funkcija viešuosiuose pirkimuose buvo pasirašyti galutinę sutartį su pirkimo laimėtoju, tačiau tai buvojau tik formalus veiksmas, nes iki sutarties pasirašymo visi viešojo pirkimo paskelbimo, vertinimo, laimėtojo palinkimo ir kiti etapai būdavo jau įvykę.

Taip pat S. U. neprisipažino kaltu duodamas parodymus ir dėl epizodo, kuris susijęs su G. R. Pasak kaltinamojo, jis G. R. pažįsta maždaug 10 metų, jis gimęs ir užaugęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jie palaiko draugiškus santykius, nors artimai tikrai nebendrauja. Kaip nurodė kaltinamasis, jis žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" teikė (duomenys neskelbtini) paslaugas, susijusias su investicijų planavimu, tuo rūpinosi (duomenys neskelbtini) skyrius, kuriam vadovavo pranešime apie įtarimą minima L. S. Kai jis 2011 m. pradėjo dirbti, su „(duomenys neskelbtini)“ sutratis jau buvo sudaryta. Kaltinime nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)", jis nežino. Kaltinime nurodytą 2018 m. sausio 16 d. jis susitikti ir bendrauti su G. R. neplanavo ir nesitarė, nežinojo, kad jis lankosi Telšiuose. Tą dieną jis darbo reikalais, kurių jau neprisimena, užėjo pas L. S. į jos darbo kabinetą ir atsitiktinai sutiko G. R. Trumpai pakalbėję nereikšmingomis temomis, pajuokavę, jie pakalbėjo ir apie darbinius reikalus. Net ir teisme išklausęs susitikimo garso įrašą negali tiksliai prisiminti, apie kokius konkrečiai darbus jie kalbėjo. Šio pokalbio metu jie dėl nieko nesitarė, jis nepriėmė jokio sprendimo, jo kokį nors sprendimą priimti neprašė ir G. R. Taip pat šio susitikimo metu jis nieko nežadėjo G. R. dėl savo kokio nors palankumo ar sprendimo ateityje. Dėl jam padovanoto menkaverčio peilio, kurio vertė vargu ar yra didesnė nei 10 eurų, gali nurodyti, kad tuo metu buvo šventinis naujametinis laikotarpis, kurio metu yra įprasta keistis dovanomis, ypač jas siekia dovanoti verslo įmonių atstovai. Pasak kaltinamojo, jis žino, kad G. R. mama Telšiuose turi parduotuvę, kurioje prekiauja būtent „Fiskars" gaminiais, kita sodo, daržo priežiūros technika, jis G. R. jam duotą maišelį su kalendoriumi ir peiliu priėmė ne kaip jo dovaną, o kaip „Fiskars" gaminio reprezentacinį produktą. Labai svarbu yra ir tai, kad G. R. maišelio padavimo metu labai aiškiai pasakė, kad jis yra nuo jo mamos, nors šių žodžių vėlgi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sugebėjo neišgirsti ir surašydami protokolą iškreipė visą pokalbio ir veiksmų esmę. Apie minimą viešąjį pirkimą dėl „(duomenys neskelbtini)" nieko konkretaus nurodyti jis negali, nes tuo metu tai nebuvo vienintelis panašus pirkimas. Dėl šio pirkimo jokių sprendimų, kurie būtų naudingi G. R., jo atstovaujamoms bendrovėms nepriėmė, niekas jo tokių sprendimų priimti neprašė ir jie apie tai su G. R. nieko nekalbėjo. Priimdamas minėtas reprezentacines prekes jokios nusikalstamos veikos nepadarė, nes tai buvo tiesiog reklaminė medžiaga.

J. B. duodamas parodymus teisme kaltu neprisipažino. Nurodė, kad yra kaltinamas nepagrįstai. Pasak kaltinamojo, jis jokių sąlygų, nei reikalavimų nekėlė ir nėra kėlęs dėl savo balsavimų. Kaip nurodė kaltinamasis, U. palaikymas jam nebuvo jokia būtinybė kaip įmonės vadovui, nes tikimybė, kad per metus jis negaus užsakymų nebuvo ir jam palaikymo gyvybiškai nereikėjo, kad bandytų jį įtikinti jam padėti. Jų skyriaus taryba protokoliškai nusprendė skyriaus tarybos susirinkime 2018 m. kovo mėn. 28 d. ir įpareigojo jį, T. ir S. balsuoti, palaikant S. U. Tame susirinkime, jis išdėstė, kodėl jis siūlo tokį sprendimą ir išdėstė motyvuodamas tuo, kad kasmet (duomenys neskelbtini), kaip ir kitas (duomenys neskelbtini), tikrina valstybės kontrolė dėl (duomenys neskelbtini) priimamų sprendimų valstybės įstatymams dėl finansų išleidimo teisėtumo. Ši (duomenys neskelbtini) kontrolės medžiaga niekada nebuvo tokia, kuri būtų radusi griežtų nusižengimų, dėl ko S. U. turėtų būti pašalintas. Pasak kaltinamojo, jis įžvelgė, kad S. U. interpeliacija yra daroma dėl kitų dalykų. Pasak kaltinamojo, S. U. visada žinojo, kad jis jį palaikys ir jam nebuvo preteksto abejoti jo ketinimais ir nebuvo preteksto ką nors daryti, kad jis tikrai jį palaikytų. Pasak kaltinamojo, jo žodžiai užfiksuoti vaizdo įraše prieš baigiantis pokalbiui, kad „tu man nieko negali padėti“ ir reiškia tai, kad jis nieko iš jo nesitiki. Pasak kaltinamojo, U. kaip gelbėtojas jam nebuvo reikalingas, nes jis tą vieną objektą iš bet kur, iš privataus ar iš kur nors būtų gavęs. Kiekvienais metais būdavo 15-17 kvietimų, o iš savivaldybės jų būdavo 12-17. Tai, kad nepakviestų sudalyvauti kokiame nors konkurse, tikimybės tokios nebuvo ir jis visai ramiai jautėsi.

Be kaltinamųjų parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai, pagal gynybos prašymą peržiūrėta dalis vaizdo medžiagos ir išklausyti garso įrašai.

Epizodas dėl G. L., K. A. ir R. G.

Kaip matyti iš kaltinimo R. G. kaltinamas tuo, kad jis už palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose davė K. A. ne mažesnės nei 1178 vertės kyšį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vardu pirktą mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone X“, taip pat jis kaltinamas tuo, kad tiesiogiai davė ne mažesnės nei 81,32 Eur vertės kyšį – dyzelinį kurą valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) vedėjui G. L., už jo kaip valstybės tarnautojo palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. L. kontroliuojant jos rengiamus vykdyti bei vykdomus statybos ir remonto darbus, kurių užsakovas yra (duomenys neskelbtini). Atitinkamai K. A. ir G. L. kaltinami paėmė kyšį už R. G. siekiamą palankumą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal šį asmenims pareikštą kaltinimą turi būti įrodyta, kad materialinės vertybės buvo perduotos už palankumą.

2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIII-391Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 225 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. Analogiškai buvo papildyta ir papirkimo norma (BK 227 straipsnio 5 dalis). Taigi šios normos papildytos nuostatomis, kurios nebeleidžia toliau vadovautis anksčiau teismų praktikoje taikytu „pageidaujamo veiksmo konkretumo“ kriterijumi (Nr. 2K-223-648/2018). Vis dėlto, bylą nagrinėjančio teismo nuomone, papirkimas ar kyšio paėmimas kaltinime negali būti iki tiek suabstraktintas, kad nebūtų įmanoma identifikuoti, kokius veiksmus valstybės tarnautojas turėjo atlikti ir kokių iš jo tikėjosi papirkėjas duodamas materialines vertybes. Šis aspektas labai svarbus tuo, kad priklausomai nuo palankumo įgyvendinimo būdo, t. y. teisėto veikimo ar neveikimo skiriasi ir nusikalstamos veikos kvalifikacija bei asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Be to, palankumo sąvokos pernelyg didelis suabstraktinimas neleidžia atriboti baudžiamosios atsakomybės nuo kitų atsakomybės rūšių.

Šioje nagrinėjamoje byloje kaltinimas kaltinamiesiems būtent ir buvo suabstraktintas iki palankumo kategorijos, nenurodant kokiuose konkrečiai viešuosiuose pirkimuose palankumo siekė R. G. perduodamas telefoną K. A. ir dėl kokių konkrečių darbų kontrolės palankumo jis tikėjosi iš G. L. Atitinkamai tokia kaltinimo formuluotė neleidžia indentifikuoti, už kokį pageidaujamą palankumą K. A. ir G. L. paėmė materialines vertybės iš R. G., o tai neleidžia šių vertybių prilyginti kyšiui. Pagal BK 230 straipsnio 4 dalį įstatymų leidėjas kyšį apibrėžė kaip bet kokią turtinę ar kitokią asmeninę naudą sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) formą išreikštą neteisėtu ar nepagrįstu atlygiu už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Dėl to palankumo aspektas turi pasireikšti kaltinime per pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

Identifikuoti šių veiksmų ir pripažinti asmenų kaltais pagal jiems inkriminuojamus straipsnius neleidžia ir prokuroro kaltinamajame akte nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas.

R. G. ir K. A. nusikalstama veika buvo įrodinėjama kriminalinės žvalgybos būdu užfiksuota vaizdo medžiaga. Kaip matyti iš vaizdo įrašo daryto 2017 m. gruodžio 14 d. 08:43-08:44 (20171214_084300_084500, CD-5-051-18) pas K. A. į kabinetą atėjo R. G. kartu su K. A.. K. A. priėjo prie savo darbo stalo, o R. G. paklausė „eisim į salę“. K. A. pasakė taip ir abu išėjo. Iš vaizdo įrašo daryto 2017 m. gruodžio 15 d. 07:43-07:51 (20171215_074300_075200, CD-5-051-18) 7:43 pas K. A. į kabinetą atėjo R. G. K. A. su R. G. kalbėjo apie asmeninius reikalus. Nuo 7:48 pradėjo kalbėti apie R. G. vykdomus projektus ir probleminius aspektus vykdant rangos darbus pagal projektus. 7:51 kai R. G. jau susiruošė išeiti, priėjo prie K. A. ir pasakė: pažiūrėk ar girdi aš turiu dešimt. K. A. atsakė: aha, supratau. Po to (7:51) abu išėjo iš kabineto. Šie vaizdo įrašuose užfiksuotas kaltinamųjų pokalbis visiškai nesuponuoja išvados dėl sutarto palankumo dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešuosiuose pirkimuose. Net gi nuo 7 val. 48 min., kai pokalbis pasisuka apie R. G. vadovaujamos įmonės vykdomų projektų niuansus. K. A. jokių pažadų, pagalbos ar kitokio palankumo nežada. Kiti įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas susiję su telefono užsakymu iš operatoriaus, jo perdavimu ir radimu pas K. A., taip pat neįrodo, kad materialinės vertybės buvo perduotos už palankumą. Minėti įrodymai patvirtina tik tai, kad telefonas buvo perduotas K. A., tačiau šio perdavimo fakto neneigia kaltinamieji. Įrodymai dėl telefono perdavimo nėra pakankami kaltinamųjų baudžiamajai atsakomybei kilti neįrodžius nusikalstamos veikos dalyko – kyšio. Tuo tarpu kitų įrodymų, kuriuose atsispindėtų papirkėjo ir paperkamojo palankumas ir už tai duodamas telefonas byloje nėra.

Kaltinamojo K. A. ir R. G. kaltės neįrodo netgi faktas, kad R. G. keletą kartų keitė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad nupirkdamas telefoną I Phone X, jis norėjo padaryti draugui naujametinę dovaną. Po sulaikymo apklaustas nurodė, kad norėjo įsiteikti K. A. Vėliau laikėsi analogiškos pozicijos kaip ir K. A., kad telefoną R. G. nupirko ir perdavė už skolą, nes K. A. senasis sudužo. Teismas nesiima vertinti kaltinamųjų versijos ir pozicijos pagrįstumo, nes šiuo aspektu įrodinėjimo naštą padarius nusikalstamą veiką tenka prokurorui, o ne kaltinamiesiems. Byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų, kad telefonas buvo kyšio dalykas nėra pagrindo analizuoti kaltinamųjų gynybos versijos pagrįstumo. Be to, teismas nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymi, kad pripažįstant asmenį kaltu vadovaujamasi ne išimtinai jo parodymais ar versijomis. Parodymų nekintamumas nėra sąlygą asmens išteisinimui, o jų keitimas nuteisimui. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas išimtinai kaltinamųjų parodymais, juos turi patvirtinti kiti byloje esantys įrodymai. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Iš esmės analogiškos išvados procesinio rezultato prasme darytinos ir dėl R. G. veiksmų, kurių metu, jis G. L. nemokamai užpylė kuro. Nusikalstamos veikos padarymas dėl jų iš esmės buvo grindžiamas vaizdo įrašais, kurie užfiksuoti taikant kriminalinės žvalgybos priemones. Šių priemonių taikymo aspektai, t. y. veiksmų atlikimas ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos laikymasis, suteikia teismui pareigą įvertinti, ar tokiu būdu ir priemonėmis surinkti duomenys gali būti pripažinti įrodymais.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš G. L. buvo taikomi laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. Šių priemonių taikymas buvo sankcionuotas 2017 m. lapkričio 21 d., 2018 m. vasario 22 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. nutartimis. Pažymėtina, kad iš šių procesinių dokumentu nėra aišku, kokie duomenys patvirtina ir kokias nusikalstamas veikas galimai rengiasi daryti ar daro kaltinamasis. Nutartyse nurodyta, kad yra duomenų dėl kitų šioje byloje kaltinamų asmenų galimai daromų nusikalstamų veikų atitinkamai nurodant BK straipsnius. Taip pat nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kaip matyti iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo pirmą kartą kaltinamasis G. L., kurio atžvilgiu buvo taikomi kriminalinės žvalgybos priemonės, užfiksuotas 2018 m. kovo 8 d. telefoninio pakalbio metu, kai K. A. jam paskambino ir nurodė atspausdinti lentelę ir padėti ant jo darbo stalo. Vėliau 2018 m. balandžio 27 d. užfiksuotas L. skambutis J. B. dėl susitikimo, o 2018 m. gegužės 2 d. užfiksuotas telefoninis pokalbis su J. B. dėl objektų apžiūros, tačiau šios situacijos yra darbinio pobūdžio nesuponuojančios jokių preliudijų į neteisėtus veiksmus ir jais kaltinimas nėra grindžiamas. Jis grindžiamas 2018 m. birželio 25 d. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu apie atsigėrimą ir vėliau tos pačios dienos vaizdo medžiaga, kuri buvo užfiksuota praėjus septyniems mėnesiams po kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo kaltinamojo atžvilgiu. Šiuos aplinkybės suponuoja išadą, kad kriminalinės žvalgybos subjektas neturėdamas jokių duomenų apie kaltinamojo G. L. daromą ar rengiamasi padaryti nusikalstamą veiką kreipėsi į teismą dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo pratęsimo. Dėl to įvertinus kaltinimo, kuriuo buvo kaltinamas G. L. pavojingumo laipsnį ir pobūdį darytina išvada, kad jo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi. Dėl to užfiksuotas kuro pylimas į G. L. automobilį ir pokalbių garso įrašais, kurių metu buvo tariamasi dėl susitikimo kuro įpylimui tai vadinant „atsigėrimu“ negali būti pripažinti įrodymais gautais teisėtu ir pagrįstu būdu. Be to, netgi, jeigu šie duomenys ir būtų pripažinti įrodymais, tačiau jie nepatvirtina, kad kuras pilamas G. L. už palankumą pastarajam kontroliuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomus darbus. Akcentuotina, kad tokias intensyvias priemones taikius pakankamai ilgą laiką turėjo būti surinkta pakankamai ir akivaizdžių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo kaltę, tačiau tai padaryta nebuvo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pats G. L. kuro įsipylimo faktas turint finansinį motyvą (gauti kuro be PVM ir dar su nuolaida) suponuoja interesų konfliktą pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir pareigų numatytų Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte pažeidimą. Vis dėlto tokie pažeidimai yra pagrindas valstybės tarnautojui taikyti drausminę atsakomybę ir nepateisina duomenų rinkimo Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat ši situacija nesuponuoja ir pačios griežčiausios baudžiamosios atsakomybės taikymo.

Epizodas dėl L. S. ir T. J.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 2 straipsnio 4 dalyje. Dėl to negalima traukti asmens baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis nepadarė nusikalstamos veikos turinčios nusikaltimo požymių.

Pažymėtina, kad tiek BK 225 straipsnio 1dalies, tiek ir BK 227 straipsnio 1 dalies vienas iš sudedamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių yra nusikalstamos veikos dalykas – kyšis. Įstatymų leidėjas kyšio sąvoką įtvirtino BK 230 straipsnio 4 dalyje ir apibrėžė jį kaip yra bet kokią turtinę ar kitokią asmeninę naudą sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) formą išreikštą neteisėtu ar nepagrįstu atlygiu už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Tai reiškia, kad vien tik perduotų materialių vertybių neužtenka, turi būti įrodyta, kad šios vertybės buvo perduotos už teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

Nagrinėjamu atveju L. S. kaltinama paėmusi, o T. J. davęs 400 eurų kyšį grynaisiais pinigais už palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajai dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose bei pagal 2015 m. gruodžio 15 d. projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariąją sutartį teikiant konsultavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų organizavimo klausimais tame tarpe nurodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmones, kurias reikia kviesti į (duomenys neskelbtini) organizuojamus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus viešuosius pirkimus. Teismas įvertinęs kaltinimo turinį ir byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, nepatvirtina prokuroro kaltinime nurodytų aplinkybių.

Visų pirmiausia akcentuotina tai, kad byloje iš viso nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tiriamuoju laikotarpiu, kai buvo pradėtos taikyti kriminalinės žvalgybos priemonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų dalyvavusi, kokiuose nors savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad T. J. būtų buvęs tikslas siekti palankumo toje srityje, kurioje jo valdoma įmonė neturėjo visiškai jokio intereso. Esant nurodytų aplinkybių visetui teismas konstatuoja, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kyšis buvo paimtas L. S., o T. J. perduotas už palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujant (duomenys neskelbtini) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais.

Taip pat byloje esantys įrodymai nepagrindžia kitos kaltinamiesiems inkriminuojamos kaltinimo dalies, kad 400 eurų T. J. buvo perduoti L. S. už palankumą pagal 2015 m. gruodžio 15 d. projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariąją sutartį teikiant konsultavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų organizavimo klausimais tame tarpe nurodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmones, kurias reikia kviesti į (duomenys neskelbtini) organizuojamus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus viešuosius pirkimus. Nagrinėjamo kaltinimo kontekste konstatuotina, kad prokuroro pateikto kaltinimo formuluotė yra neaiški. Iš jos nėra aišku, kokio palankumo siekė ir už kokį palankumą T. J. perdavė L. S. 400 eurų vykdant 2015 m. gruodžio 15 d. projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo preliminariąją sutartį, kuri buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB“ (duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). Konstatuotina tai, kad šios sutarties šalimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, todėl neaišku, kokio palankumo siekė T. J., kai jo vadovaujama įmonė sutartiniuose santykiuose net nedalyvavo ir ką turėjo padaryti už šį siekiamą jo palankumą L. S. Taip pat kaltinimo turinys ir byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kokio palankumo buvo siekiama vykdant šią sutartį ir kad būtent už šį palankumo siekį buvo perduoti L. S. 400 eurų.

Antroji šio kaltinimo struktūrinė dalis „tame tarpe nurodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmones, kurias reikia kviesti į (duomenys neskelbtini) organizuojamus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus viešuosius pirkimus“ tarsi suponuotų išvadą, kad palankumas pasireiškia nurodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmones, kurias reikia kviesti į viešuosius pirkimus. Tokia kaltinimo formuluotė suponuoja išvadą, kad pagal prokurorą T. J. pinigus L. S. perdavė už tai, kad ji pakviestų į viešąjį pirkimą įmones, kurias nurodė T. J. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad T. J. būtų buvęs suinteresuotas proteguoti atitinkamas įmones, būtų su jomis taręsis ir už tai būtų perdavęs L. S. 400 eurų, kad jos būtų pakviestos į organizuojamus viešuosius pirkimus. Akcentuotina ir tai, kad netgi įmonės, kurias pagal kaltinimą neva tai protegavo T. J. liko nenustatytos. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad L. S. su T. J. būtų susitarę atitinkamas įmones proteguoti ir būtent už tai T. J. būtų perdavęs, o L. S. priėmusi 400 eur. Kaip matyti iš kaltinamojo akto vieni iš esminių įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas T. J. ir L. S. yra 2017-08-30 pokalbio telefonu garso įrašas vykęs tarp K. A. ir T. J., kurio metu jis nurodo, kad pabendraus su merginomis bei tos pačios dienos garso įrašas darytas L. S. kabinete, tačiau šie įrodymai kaltinimo nepagrindžia. Konstatuotina tai, kad pokalbio vykusio tarp K. A. ir kaltinamojo T. J. turinys nesuponuoja išvados, kad pabendravimas su merginomis būtų nulemtas kriminalinio aspekto. Prieš tai nebuvo jokių preliudijų į tai, kad T. J. turėtų kažką sutarti, suderinti ir pan. Ši frazė pasakyta T. J. yra visiškai abstrakti ir reiškia, kad bus pakalbėta su (duomenys neskelbtini) dirbančiomis merginomis, tačiau apie ką nėra aišku. Taip pat ir pokalbis, kuris vyko L. S. kabinete su T. J. nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių. Nepaisant to, kad pokalbio turinys nėra nuoseklus ir aiškus, tačiau jis suponuoja išvadą, kad T. J. ir L. S. pokalbis buvo konsultacinio pobūdžio dėl projektų rengimo, pirkimo vykdymo būdų ir pan. Netgi T. J. pasakyta frazė, kad “savo nuožiūra išsirenkat tris vieną kartą, kitą kartą gal kitus tris kvieskit, gal nepatiks vieni ar dar kažką” byloja, kad primygtinai konkrečios įmonės nebuvo siūlomos. Aplinkybių, kad atitinkamos įmonės buvo proteguojamos ir už tai. T. J. L. S. būtų perdavęs 400 eurų nepavirtino ir byloje apklausti liudytojai. Teismo vertinimu, susiejus pokalbių turinį su 400 eurų perdavimu L. S. už įmonių protegavimą būtų vadovaujamasi prielaidomis, o ne įrodymais. Įvertinus baudžiamosios teisės prigimtį ir paskirtį draudžiama apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis. Akcentuotina ir tai, kad baudžiamojoje teisėje negalioja civiliniame procese pagrįsta teoriją, pagal kurią įrodymai vertinami pagal labiausiai tikėtino fakto egzistavimo aspektą.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad byloje liko nepaneigta ir kaltinamųjų pozicija, kad 400 eurų L. S. buvo perduoti T. J. už papildomus darbus, kuriuos ji atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pastarajai rengiant projektą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paviršinių nuotekų sistemos tvarkymo (duomenys neskelbtini) mieste ir, kad šie santykiai liko neįforminti siekiant nuslėpti galimą interesų konfliktą.

Teismas vertindamas kaltinamųjų poziciją dėl 400 eurų perdavimo konstatuoja, kad tokia kaltinamųjų versija galima, nes kaip matyti iš bylos duomenų L. S. vykdė veiklą, kuri susijusi su vertimu žodžiu ir raštu bei konsultacinė verslo ir kita valdymo veikla (t. 11, b. l. 32-94). Taip pat teisiamojo posėdžio metu uždavus klausimus apie jos rengto projekto esmines charakteristikas motyvuotai atsakė į klausimus, išskirdama projekto probleminius aspektus, į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat suponuoja išvadą, kad toks projektas buvo rengiamas ir jį rengti galėjo padėti L. S. (t. 13, b. l. 59-115). Nepaisant to, kad visiškai šiam faktui patvirtinti trūksta tam tikrų įrodymų, pavyzdžiui, susirašinėjimo tarp T. J. ir L. S. elektroniniais laiškais, tačiau šis tam tikrų įrodymų trūkumas negali būti vertinamas kaip kaltės įrodymas dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Šiuo aspektu konstatuotina, kad ne kaltinamieji turi įrodyti esą nekalti ir įrodymais pagrįsti savo gynybinę poziciją, o valstybės kaltintojas privalo pateikti į bylą pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų jų kaltę ir paneigtų kaltinamųjų keliamas gynybines versijas, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste tai padaryta nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esančių įrodymų negalima vienareikšmiškai teigti, kad T. J. perduoti 400 eurų perduoti L. S. buvo kyšis už prokuroro kaltinime nurodytą palankumą, kaltinamieji nesant vieno iš esminio kyšininkavimo ir papirkimo sudėties požymio – kyšio, negali būti pripažinti kaltais pagal jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Epizodas dėl G. R., L. S. ir S. U.

G. R. kaltinamas tuo, kad jis tiesiogiai davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojams L. S. ir S. U. už palankumą ateityje (duomenys neskelbtini) vykdant viešąjį pirkimą dėl „(duomenys neskelbtini)“.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Dėl to kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-628/2020 ir kt.).

Bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad įrodymai, kuriais prokuroras grindė kaltinimą, neatspindi G. R. kaltės papirkti valstybės tarnautojus. Kaip matyti iš vaizdo įrašo (CD-5-051-18, 20180116_085830_095115) pas L. S. į kabinetą atėjo G. R. Jis L. S. padavė maišelį su užrašu STIHL ir pasakė, jog čia yra keptuvė iš „STIHL“. Kitą tokį pat maišelį jis pasidėjo ant stalo. L. S. ištraukė apžiūrėjo keptuvę ir padėkojo už dovaną. Vėliau kalbėjo bendro pobūdžio bylai nereikšmingomis temomis. Vėliau S. paklausė R., ar jis ten ką nors galvojo, pastarasis atsakė, kad surašęs ten tokį pirkimo ir padavė USB atmintinę S. Vėliau kalbėjo apie projekto rengimo detales S. pasiteiravo, už kokią sumą galvoja daryti, ar darys tik investicinį. Vykstant pokalbiui į kabinetą įėjo kaltinamasis S. U. R. paminėjo, kad dėl elektroninio bilieto buvo sutikęs M. ir jis parengs (vėliau klausant įrašą paaiškėja, kad judumo planą). U. išėjus iš kabineto ir grįžus, R. iš maišėlio ištraukė peilį ir pasakė: „tiesa, mamai sakiau, kad peilį nėra gerai dovanoti“. Paskui atvertė kalendorių ir teigė, kad jis „skirtas akim paganyti“. Ir išreiškė abejonę, ar būtų padoru tokį kabinti kabinete. U. padėkojo už dovanas. Vėliau kalbėjo apie projektą ir U. paklausė, ar jie įsiteks į dešimt, R. patikino, kad įsiteks. Vėliau vėl kalbėjo apie projektą. S. domėjosi kaip padaryti projektą su e bilietu. R. davė patarimus, kalbėjo apie įvairius jo įgyvendinimo aspektus netgi kaip sutaupyti darant tame pačiame projekte. Iš esmės su tyrimu susijusi informacija baigėsi vaizdo įrašui einant ties 18 min. 24 sek. (realiuoju laiku 2018 m. sausio 16 d., 9 val. 17 min.).

Teismas įvertinęs įrašo turinį konstatuoja, kad proceso iniciatyva sudaryti sutartį, už kurios sudarymą, R. kaltinamas davęs kyšį, kilo iš (duomenys neskelbtini) tarnautojų pusės, nes projekto įgyvendinimui jie neturėjo pakankamai kompetencijų. Įrašo turinys patvirtina, kad tiek U., tiek S. domėjosi papildomai ir kitais projektais, kurie apėmė ir e bilieto įrengimą, operatorių parinkimą, stotelių įrengimą ir kitus aspektus. Šio įrašo turinys visiškai patvirtina kaltinamojo poziciją, kad jis konsultavo (duomenys neskelbtini) bei kitas (duomenys neskelbtini) ir dėl to natūraliai tikėjosi sudaryti sutartį, tačiau dėl to jokių garantijų neturėjo. Aplinkybę, ar Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia konsultuotis su potencialiais tiekėjais, nėra šios bylos vertinimo ir nagrinėjimo dalykas, nes ne šio įstatymo pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o kyšio davimas. Dėl to šios bylos nagrinėjimo kontekste esminę reikšmę turi, ar keptuvės, peilio ir kalendorių dovanojimas kaltinamiesiems S. U. ir L. S. buvo už tai, kad būtų ateityje sudaryta sutartis. Vaizdo įrašo turinys, kurio metu paaiškėjo projekto iniciatyva priklausiusi (duomenys neskelbtini) atstovavusiems subjektams (S. U. ir L. S.), neleidžia konstatuoti, kad perduoti daiktai buvo kyšio dalykas. Kaip nurodė G. R. šios dovanos buvo reprezentacinės iš jo mamos parduotuvės, visiškai nereikšmingos ir perduotos S. U. ir L. S., nes buvo po šventinis laikotarpis.

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad S. U. ir L. S. už konsultacijas ir proceso eigą ar sutarties sudarymą būtų reikalavę ar susitarę priimti materialines ar kitokias vertybes savo naudai, kas iš esmės leistų jiems perduotus daiktus prilyginti kyšiui. Nepaisant to, kad baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka ir kyšio priėmimo, tačiau paties kyšio kaip dalyko identifikavimas padeda atskleisti jį per platesnį kontekstą, t. y. per pageidaujamą veikimą ar neveikimą ir tarimąsi dėl to. Šiuo atveju vaizdo įrašas, kuriuo buvo grindžiamas kaltinimas to nepatvirtina. Nevertinant proceso teisėtumo Viešųjų pirkimo procedūrų kontekste konstatuotina, kad pokalbis vykęs 2018 m. sausio 16 d. kabinete buvo privataus ir viešo subjekto iki sutartinių santykių išraiška, už kurią priešingai nei nurodė prokuroras, nebuvo atsilyginta perduotais daiktais. Išanalizavus vaizdo įrašą galima konstatuoti, kad keptuvės, peilio ir kalendorių perdavimas kaltinamiesiems S. U. ir L. S. yra visiškai iš konteksto iškritęs veiksmas, kuris pagal tarp šalių vykusio pokalbio turinį nepagrįstai buvo prilygintas kyšiui. Atsižvelgiant į tai, kad G. R. perduota keptuvė, peilis ir kalendoriai, pagal byloje esančius įrodymus neatitiko kyšio dalyko, kuris yra sudedamasis ir būtinas baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje elementas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamieji S. U. ir L. S. priimdami dovanas iš G. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Epizodas dėl J. B. ir S. U.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pažymėtina, kad duomenys, gauti pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą (iki ikiteisminio tyrimo pradžios), gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos laikymasis. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas šių veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą gali būti pripažįstami įrodymais.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš vieną iš kaltinamųjų S. U. buvo taikomi laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. turint duomenų apie jo galimai dalyvavimą darant nusikalstamas veikas numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje. Šie veiksmai buvo tęsiami pasibaigus trijų mėnesių terminui netgi keturis kartus.

Šis pratęsimų skaičius ir trukmė suponuoja pareigą bylą nagrinėjančiam teismui įvertinti jos taikymo pagrįstumą ir proporcingumą. Taigi, turi būti įvertinta, ar yra išlaikoma įstatymų reikalavimus atitinkanti proporcija tarp naudojamų priemonių siekiant išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).

Kaip matyti iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo pirmą kartą kaltinamasis S. U. užfiksuotas 2017 m. spalio 2 d. savo darbo kabinete, kurio metu kalbėta darbinio pobūdžio klausimais. Tai reiškia, kad prokuroras kreipėsi į teismą pratęsti kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimą per pirmus tris mėnesius nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. visiškai neužfiksavęs jokių duomenų apie kaltinamojo daromą nusikalstamą veiką. Antrą kartą toks teikimas buvo pateiktas teismui jį užfiksavus savo kabinete kalbant eiliniais darbinio pobūdžio klausimais (2017 m. spalio 2 d.) Šio pokalbio turinys nesuteikė jokio pagrindo konstatuoti apie kaltinamojo daromą kokią nors nusikalstamą veiką. Taigi 2017 m. lapkričio 22 d. pasibaigus kriminalinės žvalgybos priemonių taikymui kreiptis dėl jų pratęsimo nesant duomenų apie asmens rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Teismo vertinimu, pusės metų laiko tarpas yra pakankamas pagrindas, kad pasitvirtintų teikime, dėl kurio kreipiamasi į teismą taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, nurodoma informacija. Pažymėtina, kad pagrindas leisti taikyti kriminalinės žvalgybos priemones yra pakankamas pagrindas, kuris leidžia daryti išvadą, kad asmuo daro nusikalstamą veiką. Ši priemone nepradedama ir negali būti pradėta tik patikrinimui, ar asmens elgesys atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl to tokiam pagrindui nepasitvirtinus, kai sueina teismo sankcionuota kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo pabaiga, kriminalinės žvalgybos subjektas neturi pagrindo kreiptis į teismą pakartotinai dėl jos pratęsimo. Priešingu atveju jis prisiima riziką, kad tokiu būdu gauti įrodymai bus pripažinti kaip gauti neteisėtu būdu pažeidžiant esmines žmogaus teises ir laisves.

Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju taikant kriminalinės žvalgybos priemones buvo išaiškinta galimai padaryta nusikalstama veika, tačiau ji užfiksuota praėjus beveik metams laiko po asmens sekimo nepradedant ikiteisminio tyrimo. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Kitaip tariant patikrinti jo elgesio atitiktį įstatymų keliamiems reikalavimams, o toks pagrindas taikyti žmogaus teisės varžančių priemonių nėra įtvirtintas nei Kriminalinės žvalgybos įstatyme nei Baudžiamojo proceso kodekse. Dėl to tokiu būdu gautais įrodymais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų J. B. ir S. U. kaltė buvo grindžiama įrodymais, kurie negali būti pripažinti kaip gauti teisėtasis būdais, todėl dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų jie išteisintini.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Keptuvė „FISKARS HARD FACE“, paimta kratos L. S. namuose metu (pakuotė Nr. 0322670), kalendorius pateiktas bylos nagrinėjimo metu ir darbo knygos 2017 m. bei 2018 m. nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini L. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone X“, paimtas 2018-09-18 kratos metu iš K. A. (VOKAS NR. 2 ir mobiliojo ryšio telefono „Apple i Phone X“ dėžutė su instrukcijomis, paimti 2018 m. rugsėjo 18 d. kratos metu iš K. A. ir 2017-12-15 pateiktas paprastojo vekselio originalas nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas K. A.

Peilis „FISKARS K40“ 2018-09-19 kratos metu paimtas iš S. U. nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas S. U.

Kompaktiniai diskai su kriminalinės žvalgybos medžiaga: Nr. CD-5-056-18, Nr. CD-5-051-18 ir Nr. CD-5-053-18; kompaktinis diskas Nr. 11K-317(18) prie 2019-02-20 LTEC specialisto išvados; kompaktinis diskas Nr. CD-5-077-18 prie 2018-09-18 kratos K. A. namuose protokolo paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendė:

K. A. kaltintą pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

R. G. kaltintą pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

G. L. kaltintą pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

L. S. kaltintą pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir BK 225 straipsnio 4 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. J. kaltintą pagal BK 227 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

G. R. kaltintą pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (2 baudžiamieji nusižengimai) išteisinti nepadarius baudžiamojo nusižengimo.

S. U. kaltintą pagal BK 225 straipsnio 4 dalyje ir BK 227 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. B. kaltintą pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kardomąsias priemones taikytas kaltinamiesiems – rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Keptuvę „FISKARS HARD FACE“, paimtą kratos L. S. namuose metu (pakuotė Nr. 0322670), kalendorių ir darbo knygas 2017 m. bei 2018 m. pateiktas bylos nagrinėjimo metu nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini L. S.

Mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone X“ (VOKAS NR. 2 ir mobiliojo ryšio telefono „Apple i Phone X“ dėžutę su instrukcijomis, paimtus 2018 m. rugsėjo 18 d. kratos metu iš K. A., 2017-12-15 pateiktas paprastojo vekselio originalas nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. A.

Peilį „FISKARS K40“ 2018-09-19 kratos metu paimtą iš S. U. nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. U.

Kompaktinius diskus su kriminalinės žvalgybos medžiaga: Nr. CD-5-056-18, Nr. CD-5-051-18 ir Nr. CD-5-053-18; kompaktinis diskas Nr. 11K-317(18) prie 2019-02-20 LTEC specialisto išvados; kompaktinis diskas Nr. CD-5-077-18 prie 2018 m. rugsėjo 18 d. kratos K. A. namuose protokolo palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys