Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis rugsėjo 3 d. vairuodamas (duomenys neskelbtini) maršrutą, nuo (duomenys neskelbtini) aikštės turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) aikštę, tuo metu maršrutas buvo pakeistas dėl renginio „Sostinės dienos“. Privažiavus prie stotelės, įlipo daug žmonių, reikėdavo išeiti į saloną ir išaiškinti, kokiu maršrutu važiuos. Liko gal 3 ar 4 žmonės, kiti išlipo, o jie važiavo. Atsimena, kad R. D. klausė, kokiu keliu važiuos. Pasak kaltinamojo, jis važiavo, iš priešpriešinės pusės važiavo autobusas lėtai ir po jo staigiai pamatė kaip žmonės išėjo, todėl privalėjo staigiai stabdyti, kad nenukentėtų pėstieji. Pamatė kaip nukrito moteris. Paskui pamatė, kad žmogui skauda, pastovėjo kažkiek, jam reikėjo pravažiuoti keletą metrų, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Priėjęs vyras iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Policija atvyko gal po 15 min., apklausė jį ir R. D., patikrino jo blaivumą. Berods po pusvalandžio atvykusi greitoji pagalba paklausė, kaip jaučiasi nukentėjusioji. Paskui jis padėjo pareigūnui išnešti R. D. į greitosios pagalbos automobilį, kuris ją išvežė į ligoninę. Viskas vyko vakare 18.45 val., tuo metu toje įmonėje dirbo mėnesį laiko, prieš tai dirbo sunkvežimio (duomenys neskelbtini). Nuo 1989 m. turi vairavimo kategorijas. Nukentėjusioji buvo netoli jo, iš dešinės pusės. Turbūt tuo metu nukentėjusioji stovėjo, nes klausė, kaip važiuos. Iki stabdymo atstumas buvo apie 30–50 m, greitis nebuvo didelis, tik išvažiavo iš stotelės. Pėsčiuosius jis pamatė už troleibuso. Pripažįsta, kad pažeidė KET. Galėjo gal iš anksto pristabdyti, bet ten važiavo troleibusas, jis nestovėjo, kitaip būtų sustojęs. Kaltinamojo teigimu, keleivė galėjo susižaloti dėl šio įvykio. Gailisi dėl savo veiksmų, iki tol nėra buvę panašių ir jokių kitų įvykių. Po įvykio dirba ten pat. Už KET pažeidimus yra baustas, paskutinį kartą prieš 15 metų. Sutinka, kad turi būti atsargiu. Matė byloje esantį vaizdo įrašą, jis pamatė pėsčiuosius vėliau nei kameroje užfiksuota. Neneigia, kad vaizdo įraše pėstieji žengia į pėsčiųjų perėją. Pradėjo stabdyti, kai pamatė pėsčiuosius, kai pravažiavo troleibusas, o iki tol nematė žmonių, stovinčių ar einančių per pėsčiųjų perėją. Jis klausė nukentėjusiosios, kaip ji jaučiasi. Taip pat po įvykio skambino į ligoninę, tačiau jam nedavė duomenų, nežinojo nei jos vardo, nei pavardės. Tyrėja jam paskambino tik po 2 mėnesių. Klausė tyrėjos, ji atsakė, kad nukentėjusioji gydosi. Negali pasakyti kodėl nebendravo su nukentėjusiąja. Tyrėja pasakė, kad pas ją lūžis ir daugiau nieko baisaus. Dalinai sutinka su civiliniu ieškiniu, sutinka, kad draudimo kompanija atlygintų žalą nukentėjusiajai. Sutinka atlyginti 2500 Eur, šią sumą turi išmokėti draudimo kompanija. Labai atsiprašo nukentėjusiosios už įvykį, tai nutiko pirmą kartą gyvenime. Sutinka iš dalies atlyginti atstovavimo išlaidas, žalos atlyginti neturi galimybės, jo atlyginimas 1400 Eur, su žmona turi paėmę paskolą butui, per mėnesį moka apie 1000 Eur paskolos. Negali pasakyti, kiek galėtų apmokėti advokato išlaidų, reikia pasitarti su žmona, kadangi bendros šeimos pajamos daugiau nei 3000 Eur, vaikus išlaiko dalinai. Nesvarstė dėl žalos atlyginimo, nes pasakė, kad draudimas viską išmokės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. apie 18.30 val., įlipo į maršrutinį autobusą (duomenys neskelbtini) stotelėje, (duomenys neskelbtini) aikštės. Ji norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) aikštę, užėjo į autobusą, nuėjo į priekinę autobuso dalį, bet vairuotojas pasakė, kad jis ten nevažiuos, kadangi uždarytas eismas, jis važiuos palei upę. Autobusui pradėjus važiuoti, ji stovėjo prie priekinių autobuso sėdynių, tuo metu buvo laisvų vietų, kiek maždaug žmonių vyko minėtu autobusu, ji neatsimena, kiek tiksliai buvo laisvų vietų, ji taip pat neatsimena, tačiau autobusas buvo apytuštis. Ji, stovėdama prie sėdynių, norėjo atsisėsti, kadangi ten buvo laisva vieta, pasidėjo savo rankinę, iš jos norėjo išsitraukti vilniečio kortelę. Viskas įvyko labai greitai, ji traukė kortelę iš savo rankinės, tuo metu už nieko nesilaikė, kadangi tik įlipus į autobusą norėjo susimokėti už kelionę ir ramiai atsisėsti, kaip staiga pajuto staigų vairuotojo stabdymą ir „nuskriejo“ į autobuso priekį. Lėkdama ji visu smūgiu savo galva ir nugara atsitrenkė į priekinę autobuso sieną, po to galimai pajautė didelį fizinį skausmą tiek galvoje, tiek nugaroje. Iš skausmo ji negalėjo pajudėti, negalėjo atsikelti, po smūgio prie jos priėjo du vyriškiai (keleivis ir autobuso vairuotojas), norėjo jai padėti atsikelti, tačiau iš skausmo negalėjo net pajudėti. Vėliau vienas iš keleivių (jo nepažįsta, duomenų neturi) iškvietė greitąja medicinos pagalbą, kas iškvietė policijos pareigūnus, ji nežino. Atvykę policijos pareigūnai apklausė tiek ją, tiek vairuotoją. Po kurio laiko, maždaug po valandos (tiksliai nurodyti negali) atvyko medikai, kurie ją apžiūrėjo, atsinešė neštuvus, paguldė ją ant jų ir išvežė į ligoninę, kur padarė rentgeną, visus tyrimus ir paleido gydytis ambulatoriškai. Jai buvo diagnozuotas galvos sričių sužalojimas, sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas ir daugybiniai šonkaulių lūžiai. Šiuo metu ji gydosi poliklinikoje, kol kas turi nedarbingumą iki šios savaitės pabaigos, iki 2022 m. rugsėjo 26 d., tačiau mano, kad nedarbingumą pratęs, kadangi ji dar negali normaliai vaikščioti. Civilinį ieškinį pareikš vėliau, kai bus baigtas gydymas (1 t., b. l. 46–47).

2022 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. apie 18.47 val., adresu (duomenys neskelbtini), važiuojant maršrutiniam autobusui Isuzi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui M. P. staigiai sustabdžius maršrutinį autobusą, dėl to autobusu vykusi keleivė R. D. neaiškiomis aplinkybėmis nukrito ir susižalojo, kurią pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Buvo gautas pranešimas iš slaugytojos, kuri pranešė, kad R. D. buvo diagnozuoti 8, 9, 10 šonkaulių lūžimai, krūtinės ląstos sumušimas. Suteikus pagalbą, ji išleista gydytis ambulatoriškai į namus (1 t., b. l. 4–6).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 3 d. apie 18.47 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) stotelės, važiuojant link (duomenys neskelbtini), autobuse Nr. (duomenys neskelbtini) dėl staigaus stabdymo nukrito (duomenys neskelbtini) m. moteris, trauma (1 t., b. l. 7–9).

2022 m. rugsėjo 3 d. vyriausiojo patrulio A. Š. (A. Š.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. apie 18.47 val., dirbdamas kartu su vyriaus. patruliu O. G. (O. G.), gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) stotelės, važiuojant link (duomenys neskelbtini), autobuse Nr. (duomenys neskelbtini) dėl staigaus stabdymo nukrito (duomenys neskelbtini) m. moteris, trauma. Atvykus į vietą, autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršruto vairuotojas M. P. parašė paaiškinimą, jis buvo blaivus (nustatyta 0,00 prom. blaivumas). Nukentėjusiąją R. D. su nugaros skausmais išvežė į Lazdynų ligoninę, jai girtumo nustatyti nepavyko, tačiau akivaizdžiai buvo blaivi (1 t., b. l. 12).

2022 m. rugsėjo 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašai.

Pirmame vaizdo įraše „2022-0903-185418_017“ kairiajame kampe yra užrašas „VLN_PR_61953A“, antroje eilutėje yra užrašas „2022-09-03 18:54:05“. Įrašas yra spalvotas su garsu. Įrašo pradžia 18.54.05 val. jame matoma policijos pareigūną, išlipantį iš automobilio ir einantį link stovinčio raudonos spalvos autobuso. Prie autobuso stovi minėto autobuso vairuotojas, kaip vėliau nustatyta – tai M. P.. Pareigūnas paklausia vairuotojo, kas čia atsitiko, kur yra nukentėjusioji. Įėjus į autobusą, autobuso pradžioje ant grindų sėdi moteris, kaip vėliau nustatyta, tai R. D.. Pareigūnas paklausia, kas atsitiko, moteris nieko neatsako, mosteli ranka. Pareigūnas paklausia, ar moteriai reikia pagalbos, ji atsako, kad jeigu jai nereikėtų pagalbos, ji čia nesėdėtų, po to pareigūnas paklausia, ar jis galėtų jai kažkuo padėti, į ką moteris jo paklausia, ar jis yra medikas, pareigūnas atsako, kad jis nėra medikas, jis yra policininkas. Tada moteris pradeda pasakoti, kad buvo staigus stabdymas ir ji visu greičiu griuvo, susitrenkė galvą ir šonkaulius, tęsdama pasakė, kad jai atrodo, kad kažkas su šonkauliais, nes ji negali atsistoti. Pareigūnas paprašo moters parodyti asmens dokumentą, moteris paklausia kam, pareigūnas atsako, kad įvyko įvykis ir jiems reikia užfiksuoti. Po to moteriškė pasako, kad čia žmogus netyčia taip, o pareigūnas pasako, kad „gal jūs turėsite pretenzijų dėl įvykio“. Užsirašęs moters duomenis, pareigūnas paklausia, ar moteris įvykio metu stovėjo ar sėdėjo, ji atsako, kad stovėjo.

Antrojo vaizdo įrašo „2022-0903-185919_018“ pradžia 18.59.17 val., jame matomas policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, pareigūnas duoda autobuso vairuotojui parašyti paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių.

Trečiojo vaizdo įrašo „2022-0903-190418_019“ pradžia 19.04.16 val., jame matomas pareigūnas, kalbantis su autobuso priekyje, ant grindų sėdinčia moterimi. Jiems bendraujant tarpusavyje, pareigūnas paklausia moters, kur ji stovėjo įvykio metu, moteris pirštu nurodo vietą, po to pareigūnas paklausia, ir čia nukritote? Ji atsako, kad ji stipriai trenkėsi, ar apsisuko, neatsimena, susitrenkė šonkaulius ir galvą.

Ketvirtojo vaizdo įrašo „2022-0903-190917J320“ pradžia 19.09.15 val., jame matomas pareigūnas, kalbantis su autobuso priekyje, ant grindų sėdinčia moterimi. Jiems bendraujant tarpusavyje prie jų prieina autobuso vairuotojas atneša parašytą paaiškinimą, pareigūnas paskaito ir paklausia vairuotojo, ar buvo staigus stabdymas, ką atsako vairuotojas nesigirdi, tačiau pareigūnas po to pasako „tai parašykite“, tuo metu moteris pradeda pasakoti, kad buvo labai staigus stabdymas, nes ji nepajautė, kaip „skrido“. Moteris kažko paklausia pareigūno (ko klausė nesigirdi), po to pareigūnas sako, kad vairuotojas sakė, kad keliu ėjo daug pėsčiųjų. Moteris toliau pasakoja, kad atsimena kaip „skrido“ o paskui neatsimena, gal buvo kažkiek praradusi sąmonę. 19.13.11 val. atvyko medikai.

Penktojo vaizdo įrašo „2022-0903-191416_021“ pradžia 19.14.14 val., jame matomas pareigūnas, kalbantis su autobuso vairuotoju, už jų medikai, dirbantys su nukentėjusiąja. Autobuso vairuotojas pareigūnui pasakoja, kad moteris, stovėdama galimai netgi nesilaikė, kadangi autobuso greitis nebuvo didelis, iki 10 km/h, kadangi autobusas nevažiavo gatve, o tik išvažinėjo iš stotelės. Vėliau pareigūnas su vairuotoju prieina arčiau nukentėjusiosios ir medikų, pareigūnas pasiūlo išnešti nukentėjusiąją per priekines autobuso duris. Medikė, sėdėdama prie nukentėjusiosios, klausia „ar jūs čia stovėjote?“ Moteris atsako, kad ji stovėjo prie pirmos sėdynės ir ji neatsimena, kaip ji čia nukrito.

Šeštame vaizdo įraše „2022-0903-191915_022“ tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Septintojo vaizdo įrašo „2022-0903-192414_023“ pradžia 19.24.12 val., jame matomas medikų tarnybinis automobilis, kuris išsiveža nukentėjusiąją. 19.25.25 val. pareigūnas tikrina autobuso vairuotojo blaivumą, pasako, kad alkotesteris parodė nulius. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 14–15). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įrašuose.

2022 m. rugsėjo 3 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais nurodyta, kad apžiūrėta ir aprašyta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Apžiūrima kelio atkarpa yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Leistinas greitis apžiūrimoje atkarpoje yra 50 km/h. Važiavimo kryptimi įrengta viena eismo juosta. Objektų išdėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane bei matavimo duomenų lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. Bazinės linijos ilgis yra 30 m. Bazinė patiesta palei važiuojančios dalies kraštą. XO taškas buvo pažymėtas ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) namo kiemo kairįjį važiuojamosios dalies kraštą, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Kelio danga – sausa, asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 10,3 m. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas – autobusas Isuzu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamojoje kelio dalyje, priekine dalimi nukreiptas į (duomenys neskelbtini) autobuso priekinė dešinės pusės ašis, eismo įvykio aplinkybių matavimų lentelėje pažymėta 1.1, galinė dešinės pusės ašis – 1.2 (1 t., b. l. 16–26).

2022 m. rugsėjo 3 d. apžiūros protokole užfiksuota autobuso Isuzu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Autobusas Isuzu stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, priekine dalimi nukreiptas link (duomenys neskelbtini). Atliekant autobuso išorės ir vidaus apžiūrą, matomų apgadinimų nepastebėta. Autobuso viduje priekinis informacinis skydelis yra veikiantis. Autobuso stabdžių sistema tvarkinga. Padangos atitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Autobuso stiklai matomų įskilimų neturi. Vairo būklė – judinant vairą, jo judesiai perduodami į ratus. Po autobuso apžiūros, autobusas perduotas autobuso vairuotojui. Autobuso viduje yra vaizdo stebėjimo kamera. Ant autobuso ir autobuso viduje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta, niekas nebuvo paimta (1 t., b. l. 27–32).

2022 m. rugsėjo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (1 t., b. l. 35–43).

2022 m. spalio 26 d. apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas V. K. (V. K.), susipažinęs su 2022 m. rugsėjo 3 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės R. D. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo ir pilvo chirurgo konsultacija ir nuorašais, skaitmenine DVD-R laikmena, daro išvadą, kad R. D. nustatyta: kraujosruva pakaušio srityje, kairės pusės 8, 9, 10 šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo susidaryti nagrinėjamo eismo įvykio metu, pargriuvus autobuse, pastarajam stabdant. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą dėl šonkaulių lūžių, atskirai kraujosruva pakaušyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 60–61).

2022 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas ir aprašytas UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas, darytas autobuso Isuzu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo registratoriumi ir autobuse esančia kamera. Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą „V7009 2022-09-03“, ekrano viršutiniame kairiajame kampe yra užrašas „V7009“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matomas dviejų kamerų filmuojamas vaizdas. Viena kamera įrengta autobuso viduje, filmuoja autobuso vidų, kita įrengta autobuso priekyje, filmuoja važiuojamąją kelio dalį. Vaizdo įraše matomi autobusu važiuojantys 5 žmones, trys iš jų sėdi, dvi moterys stovi, autobuse yra laisvų sėdimų vietų. Autobuso priekyje stovi moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. D.. Kitoje kameroje matoma, kaip autobusas išvažiuoja iš autobusų stotelės. Šiek tiek pavažiavus, autobusas prasilenkia su kita kryptimi važiuojančiu troleibusu, troleibusui pravažiuojant, į pėsčiųjų perėją matoma įžengusius 4 žmones, autobuso vairuotojas staiga sustabdo autobusą. Kitoje kameroje matoma, kaip priekyje stovėjusi R. D. dėl autobuso stabdymo krenta ir atsitrenkia į autobuso priekinę panelę, po to prie jos prieina kita autobuse stovėjusi moteris, gale sėdėjęs vaikinas ir autobuso vairuotojas. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 74–75). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įraše.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. apie 18.47 val. kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai – įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, t. y. M. P. vairuojamas maršrutinis autobusas Isuzu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) maršrutu, išvažiavęs iš stotelės (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kurios dalies matomumą užstojo priešpriešine eismo juosta priešinga kryptimi tiesiai važiavęs maršrutinis troleibusas, buvo neatidus ir neatsargus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, prieš pėsčiųjų perėją, kuri vairuotojui nebuvo gerai apžvelgiama, laiku nestabdė vairuojamo autobuso, dėl to, pėstiesiems išėjus iš už minėtos priešpriešine eismo juosta važiavusios transporto priemonės galo, staigiai stabdė vairuojamą autobusą, dėl to autobuse parkrito keleivė R. D. ir jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Pirmiausia to neneigė ir pats kaltinamasis M. P., kuris parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje iki stabdymo atstumas buvo apie 30–50 m, greitis nebuvo didelis, tik išvažiavo iš stotelės, turėjo galimybę gal iš anksto pristabdyti. Pasak kaltinamojo, jis važiavo, iš priešpriešinės pusės lėtai važiavo autobusas ir po jo staiga pamatė, kaip išėjo žmonės, todėl privalėjo staigiai stabdyti, kad nenukentėtų pėstieji. Be to, pirmiau nurodytas kaltinamojo aplinkybes iš esmės patvirtino ir nukentėjusioji R. D., apklausiama teismo posėdžio metu, tokios aplinkybės nurodytos ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (1 t., b. l. 46–47), taip pat 2022 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjo nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 4–6), policijos įvykių registro išraše (1 t., b. l. 7–9), 2022 m. rugsėjo 3 d. vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 12) ir 2022 m. rugsėjo 23 d. kitų objektų apžiūros protokoluose apžiūrėjus į įvykio vietą atvykusių pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašuose ir įraše, darytame autobuso vaizdo registratoriumi (1 t., b. l. 14–15, 74–75), užfiksuoti duomenys. Kaltinamojo kaltę, be kita ko, netiesiogiai įrodo 2022 m. rugsėjo 3 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (1 t., b. l. 16–26), 2022 m. rugsėjo 3 d. įvykio vietos ir apžiūros protokolai (1 t., b. l. 27–32, 35–43). R. D. nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina objektyvus įrodymas – specialisto V. K. išvada, pateikta 2022 m. spalio 26 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 60–61).

Vien kilusių padarinių, t. y. eismo įvykio ir jo metu nesunkiai sutrikdytos kito asmens sveikatos nepakanka sprendžiant dėl kaltinamojo M. P. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, būtina nustatyti, kad kaltinamasis padarė minėto straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką – pažeidė KET, taip pat nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent M. P. padarytas KET pažeidimas buvo eismo įvykio, o kartu ir nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Be to, būtina nustatyti ir neatsargią kaltininko kaltę – nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad KET 18 punkte, be kita ko, nustatyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių <...> keleivių <...> saugumui kelionės metu užtikrinti. KET 30 punkte įtvirtinta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių <...> esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (pažymėtina, kad nukentėjusiosios atstovas pateikė prašymą pakeisti kaltinimą inkriminuodamas M. P. papildomų KET punktų pažeidimą (2 t., b. l. 132–133)).

Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai bei paties kaltinamojo M. P. parodymai neabejotinai patvirtina, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė minėtų KET 18 ir 30 punktų reikalavimų. Pažymėtina, kad M. P. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, jam yra žinomos KET nuostatos, taip pat ir minėtų punktų nuostatos. Nepaisant to, jis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kurios dalies matomumą užstojo priešpriešine eismo juosta priešinga kryptimi tiesiai važiavęs maršrutinis troleibusas, buvo neatidus ir neatsargus, prieš pėsčiųjų perėją, kuri vairuotojui nebuvo gerai apžvelgiama ir kuria ėjo pėstieji, laiku nestabdė vairuojamo autobuso. Taigi veiką kaltinamasis padarė veikdamas neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Kitaip tariant, M. P., vairuodamas transporto priemonę ir nesustabdęs prieš pėsčiųjų perėją, nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (lokaciją, eismo intensyvumą, paros metą, keleivių skaičių autobuse) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, tarp M. P. padarytų KET punktų pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiosios atstovo prašyme pakeisti kaltinimą taip pat buvo nurodytas KET 9 punkto, reglamentuojančio bendrąsias eismo dalyvių pareigas, pažeidimas. Pažymėtina, kad šio KET punkto inkriminavimas yra perteklinis, nes šis punktas gali būti pritaikytas kartu su daugeliu kitų KET punktų pažeidimu ir skirtas ne tik vairuotojams, bet ir kitiems eismo dalyviams (pavyzdžiui, pėstiesiems, dviratininkams ir kt.).

Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, kad M. P. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, nustatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl M. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad M. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis). Antra, M. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (1 t., b. l. 107) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Trečia, kaltinamasis M. P., apklausiamas teisme, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nukentėjusiosios atstovas baigiamojoje kalboje abejojo, ar kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taigi teismas turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos gailisi. Minėtų sąlygų konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, be to, gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-511-693/2015, 2K-289-693/2019).‏‏‎ BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017 ir kt.).‏‏‎

M. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nes jis buvo priverstas staigiai stabdyti dėl į pėsčiųjų perėją staigiai išėjusių žmonių, be to, jis nenorėjo tyčia sužaloti nukentėjusiosios (1 t., b. l. 87–89). Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savaip vertino susidariusią situaciją, kita vertus, pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą atsiranda nusikaltus ne tyčia, o dėl neatsargumo. Vadinasi, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pripažino kaltę, kad jis netyčia sužalojo nukentėjusiąją. M. P. nurodymas, kad jis buvo priverstas staigiai stabdyti transporto priemonę dėl ėjusių pėsčiųjų per pėsčiųjų perėją, taip pat savaime nereiškia, kad jis iš esmės neigė nusikaltęs. Baudžiamasis įstatymas nenustato, kokius veiksmus kaltininkas privalo atlikti, kad būtų pripažinta, jog jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką. M. P. bylą nagrinėjant teisme prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat atsiprašė nukentėjusiosios. Vien nukentėjusiojo atstovo vertinimas, kad kaltinamasis per vėlai atsiprašė savo atstovaujamosios, taip pat kad M. P. nenuoširdžiai atsiprašė, yra subjektyvaus pobūdžio ir savaime nereiškia, kad šiuo metu nėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Šiame kontekste pasakytina, kad skirtingo amžiaus, lyties ir charakterio žmonės skirtingai atsiprašo kitų žmonių (pavyzdžiui, reiškia mažiau emocijų, išsako mažiau žodžių dėl atsiprašymo), tačiau negalima pripažinti, kad išsakytas atsiprašymas yra formalus. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad M. P. itin intensyviai nesidomėjo nukentėjusiosios sveikatos būkle po nagrinėjamo įvykio. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš karto po patirto sužalojimo kaltinamasis teiravosi nukentėjusiosios dėl pagalbos (remiantis kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu).

Ketvirta, dėl M. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo sutrikdyta nukentėjusiosios R. D. sveikata. Baigiamosios kalbos metu prokurorė teigė, kad nagrinėjamu atveju laidavimo institutas negali būti taikomas nesant vienos iš sąlygų, susijusios su žalos atlyginimu. M. P. vairuojamas autobusas, priklausantis UAB (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje (1 t., b. l. 18). Byloje esančiame 2022 m. birželio 3 d. draudimo kompanijos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ rašte nurodyta, kad draudimo išmokos gavėjai R. D. buvo apskaičiuota 2918,56 Eur dydžio draudimo išmoka, kurią sudaro 2500 Eur neturtinė žala, 355,61 Eur negautos pajamos ir 62,95 Eur švarkas (1 t., b. l. 61). Iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pateikto mokėjimo nurodymo patvirtinimo išrašo matyti, kad draudimo bendrovė 2023 m. balandžio 5 d. pervedė į nukentėjusios banko sąskaitą 418,56 Eur sumą kaip turtinę žalą (2 t., b. l. 95).

Šiame kontekste pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Taigi kaip matyti, nors M. P. pats padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, tačiau jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jo padarytą turtinę žalą 418,56 Eur sumą nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė. Esant specifiniams santykiams (dalyvaujant teisiniame santykyje ne tik kaltinamajam ir nukentėjusiajai, bet ir draudimo bendrovei), M. P. savo iniciatyva neprivalėjo nukentėjusiajai atlyginti turtinę žalą ir teisinio ginčo atveju atlyginti jai neturtinę žalą. Todėl M. P. atitinka ir šią sąlygą, kad bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą (turtinė žala R. D. buvo atlyginta) (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokios išvados nepaneigia tai, kad vėliau draudimo bendrovė pakeitė poziciją dėl nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo (draudimo bendrovė laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo R. D. atlyginti 2500 Eur neturtinės žalos).

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos kitos aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. P. padaryta veika yra neatsargi, jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas ir dėl jo pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (1 t., b. l. 107), per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 108), dirbantis ir esamo bei buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 195, 196), be to, duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, kad būdamas neatidus sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo R. D.. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalies 4 punktą, papildoma sąlyga yra ta, kad pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Šioje byloje iškilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Kaip minėta, draudimo bendrovė atsisako atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą dėl pačios nukentėjusiosios neatsargių veiksmų. Teismas, priimdamas nuosprendį, konstatuoja, kad draudimo bendrovė privalo atlyginti dalį R. D. patirtos neturtinės žalos (apie tai skaityti toliau nuosprendyje). Taigi, esant eismo įvykiui ir draustai transporto priemonei, visų pirma draudimo bendrovė privalo atlyginti padarytą žalą TPVCAPDĮ ribose. Todėl vien tai, kad M. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad draudimo bendrovė privalo atlyginti žalą nukentėjusiajai, nors draudimo bendrovės pozicija nesutinka atlyginti neturtinę žalą R. D. savaime nereiškia, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos (šiuo atveju įsiteisėjus nuosprendžiui, draudimo bendrovė privalės atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą). Šiame kontekste pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose (kai eismo įvykio metu sužalojami nukentėjusieji) paprastai kyla ginčų dėl neturtinės žalos dydžio ir jie išsprendžiami įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Taigi iki bylos nagrinėjimo pabaigos paprastai nėra aišku, kokio dydžio neturtinę žalą patyrė nukentėjusysis.

Apibendrinus konstatuotina, kad šiuo atveju dėl M. P. yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę, su kuria kaltinamasis kartu gyvena. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad M. P. su sutuoktine T. P. sieja ilgalaikis artimas ryšys, žmona jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad T. P. yra dirbanti, darbdavio apibūdinama teigiamai (1 t., b. l. 179), neteista (1 t ., b. l. 181). Nors per pastaruosius 5 metus bausta administracine tvarka tris kartus už KET pažeidimus, susijusius su netinkamu transporto priemonių stovėjimu, tačiau paskutinį iš jų – 2019 m., paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 182–184). Teismo nuomone, pats faktas, jog prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog ji turėtų būti vertinama kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo. Šiame kontekste pasakytina, kad T. P. padaryti administraciniai nusižengimai nebegalioja, jie nebuvo šiurkštūs, o paskutiniu metu galima laiduotoja pavyzdingai laikosi KET. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad T. P. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima M. P., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką M. P., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, M. P., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos T. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į M. P. ir laiduotojos asmenybes, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (neatsargų nusikaltimą), teismo vertinimu, skirti užstatą nėra tikslinga.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).

Nagrinėjamu atveju M. P., vairuodamas autobusą, buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, jis yra charakterizuojamas teigiamai, per 5 metus administracine tvarka nebaustas. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo sistemingai daromus teisės pažeidimus, jis neteistas, dirba, jo darbas tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones. Be to, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, negalima teigti, kad M. P. šiurkščiai pažeidė KET. Priešingai, pripažintina, kad kaltinamasis tinkamai nesilaikė KET dėl neatidumo. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti M. P. BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

VI. Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusios R. D. atstovas advokatas A. Melkovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo pirmosios teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki visiško žalos atlyginimo, taip pat prašoma priteisti 355,61 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 5–10).

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji neturtinę žalą vertina 7000 Eur. Tokia suma grindžiama tuo, kad buvo apribotos jos galimybės judėti, ji juto nuolatinį skausmą ir diskomfortą, kuris sutrikdė jos normalų gyvenimą, o pasekmės juntamos iki šiol. Įvykio metu R. D. nuo stipraus smūgio prarado sąmonę, ją ištiko šokas, pajuto didelį skausmą krūtinės srityje, dėl sulaužytų šonkaulių ji negalėjo ramiai miegoti naktinis, jos judėjimas buvo ribotas, teko vartoti nuskausminamuosius, lankytis pas gydytojus. Be to, pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų“ 4.2.3 punktą, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį išmokama iki 6 MMA, kas sudaro 5 040 Eur (6 x 840 Eur). Remiantis naujausia teismų praktika, analogiškose bylose nukentėjusiajam priteisiama ir 5000 Eur (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-325-744/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-91-282/2021) ir 7000 Eur (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-159-875/2020).

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatyta 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontrakrūra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018). Kitoje nutartyje nustatyta 3475 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusysis patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015). Taip pat Klaipėdos apygardos teismas nustatė 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą (nukentėjusiajam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos III, IV delnikaulių lūžiai) (baudžiamoji byla Nr. 1A-3-557/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje buvo nustatyta 6800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, tačiau šiuo atveju nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (baudžiamoji byla Nr. 1A-331-174/2016). Kita vertus, bylos nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016 ir kt.).

Šioje byloje R. D. draudimo bendrovės neturtinė žala iš pradžių buvo įvertinta 2500 Eur (2 t., b. l. 61), vėliau draudimo bendrovė pakeitė savo poziciją nurodydama, kad nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą dėl pačios nukentėjusiosios netinkamo elgesio nagrinėjamo įvykio metu (2 t., b. l. 97–99). Civilinė atsakovė, laikydamasi tokios pozicijos, remiasi CK 6.253 straipsnio nuostatomis.

Taigi visų pirma būtina įvertinti, ar nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami KET reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011, 2K-204/2013). Vadovaujantis teismų praktika civilinėse bylose, kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-257-248/2020). Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-114/2017, 3K-3-257-248/2020).

Dėl R. D. neturtinės žalos atlyginimo dydžio visų pirma pasakytina, kad byloje nustatyta, kad dėl M. P. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. D. sveikata. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – autobusą, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, kadangi su juo važiavo keleiviai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo. Šiame kontekste pasakytina, kad neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatyta kraujosruva pakaušio srityje, kairės pusės 8, 9, 10 šonkaulių lūžiai.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai R. D. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau, nepaisant nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, ji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra liekamieji reiškiniai – užtirpsta rankos, kojos. Pasak nukentėjusios, dėl kaulų lūžių ir gulėjimo lovoje ji turėjo problemų, viskas paaštrėjo, labai tirpo rankos, kojos, turėjo miegoti ant nugaros, jos sutrinkantis kvėpavimas, panikos priepuoliai. Lapkričio mėn. turėjo galvos svaigimo priepuolį, ėjo pas gydytoją privačiai, po to važiavo dėl kraujotakos į sanatoriją, už kurią sumokėjo pati. Po to viskas tęsėsi, prasidėjo rankos drebėjimas, visas judėjimo aparatas pablogėjo. Negali stovėti, nes užtirpsta koja. Pasak nukentėjusios, šonkaulių gijimas užtruko 3 mėnesius, paskui prasidėjo reabilitacija. Po šio įvykio sveikata pablogėjo, negalėjo verstis ant šono, ėjo pėsčiomis, nes bijojo miesto transporto, po kurio laiko pradėjo pratintis ir tik įėjus į autobusą abiem rankomis laikosi. Jai teko lankytis pas psichologus, vartojo vaistus nuo nemigos.

Paminėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiosios R. D. problemos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų pobūdis tęsėsi kurį laiką, teismas iš esmės neturi pagrindo netikėti R. D. ir jos nurodytomis aplinkybėmis, kad patirta trauma sukėlė nukentėjusiajai tam tikrus skausmingus pojūčius, kas neabejotinai sukėlė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų. Be to, teismas atsižvelgia, kad nukentėjusioji yra vyresnio amžiaus, todėl tikėtina, kad vyresnio amžiaus žmonėms sužalojimai gyja lėčiau ir sunkiau.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes bei į tai, jog neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 2800 Eur nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis. Teismas nenustatė, kad yra teisinis pagrindas nukentėjusiajai priteisti prašomą 7000 Eur neturtinės žalos dydį. Vien nukentėjusiosios ir jo atstovo kitoks manymas teismo savaime neįpareigoja priteisti prašomą neturtinės žalos dydį.

Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo metu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju M. P., padarydamas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vairavo transporto priemonę, kuri nagrinėjamo įvykio dieną buvo drausta draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje (1 t., b. l. 18). Taigi ši draudimo atsako už R. D. padarytą neturtinę žalą, kurios dydis neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sumos, todėl ji priteistina iš civilinės atsakovės.

Nukentėjusios atstovo advokato civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pirmosios teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki visiško žalos atlyginimo. Teismas tenkina civilinio ieškinio prašymą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, tačiau ne nuo pirmosios teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, o nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, nes atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 355,61 Eur turtinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad draudimo bendrovė pervedė nukentėjusiajai 418,56 Eur, kuriuos sudaro 355,61 Eur negautos pajamos ir 62,95 Eur už švarką. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad draudimo bendrovė pervedė 418,56 Eur sumą, į ją įeina turtinė žala, pretenzijų dėl jos neturi, todėl bylos procesas dėl turtinės žalos nutrauktinas.

Nukentėjusiosios R. D. atstovas advokatas teisiamojo posėdžio metu prašė nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1391,50 Eur (2023 m. kovo 19 d. klientės teisinė konsultacija, susipažinimas su klientės pateiktais dokumentais – bylos medžiaga ir jos teisinė analizė, taip pat 2023 m. kovo 21 d. civilinio ieškinio parengimas), 363 Eur (2023 m. pasirengimas, susipažinimas su atsakovo pateiktais atsiliepimais, aktualios teismų praktikos analizė ir klientės interesų atstovavimas teisme) (2 t., b. l. 105–116). Šios išlaidos buvo sumokėtos banko pervedimais 2023 m. kovo 25 d. ir 2023 m. birželio 19 (2 t., b. l. 107, 108).

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas įvertina tai, kad advokatas A. Melkovas bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusios vardu, šis procesinis dokumentas yra 11 lapų kartu su priedais, grindžiant priteistinos neturtinės žalos dydį (2 t., b. l. 5–22). Šiame baudžiamajame procese nukentėjusiosios atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant teisme viename teismo posėdyje, byla teisme iš esmės išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, vykusį 2023 m. birželio 20 d., kuris truko apie 2.43 val. (2023 m. kovo 22 d. ir 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdžiai neįvyko dėl pačio advokato pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą), sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, byla nedidelės apimties, gavus bylą teisme, ją sudarė 1 tomas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, sąskaitose už teisines paslaugas Nr. 61/23 ir Nr. 33/23 nurodytą teisinių paslaugų pobūdį (2023 m. kovo 19 d. klientės teisinė konsultacija, susipažinimas su klientės pateiktais dokumentais – bylos medžiaga ir jos teisinė analizė, taip pat 2023 m. kovo 21 d. civilinio ieškinio parengimas, 2023 m. pasirengimas, susipažinimas su atsakovo pateiktais atsiliepimais, aktualios teismų praktikos analizė ir klientės interesų atstovavimas teisme), vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 1754,50 Eur (1391,50 Eur + 363 Eur) – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos.

VII. Kiti klausimai

M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90–91). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančius du vokus, kuriuose yra kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (b. l. 13, 73), palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. P. (M. P.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos T. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai R. D. 2800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Bylos proceso dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. D. nutraukti.

Iš M. P. priteisti nukentėjusiajai R. D. 1754,50 Eur (tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt euro centų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančius du vokus, kuriuose yra kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti M. P. ir T. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti M. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.